Procedūra : 2008/2007(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0308/2008

Pateikti tekstai :

A6-0308/2008

Debatai :

PV 03/09/2008 - 19
CRE 03/09/2008 - 19

Balsavimas :

PV 04/09/2008 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0408

PRANEŠIMAS     
PDF 180kWORD 152k
14.7.2008
PE 404.591v02-00 A6-0308/2008

dėl Europos uostams skirtos politikos

(2008/2007(INI))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjas: Josu Ortuondo Larrea

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos uostams skirtos politikos

(2008/2007(INI))

Europos Parlamentas,

-     atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komunikatas dėl Europos uostams skirtos politikos“ (COM(2007)0616),

-     atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“ (COM(2006) 0275),

-     atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos Sąjungos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija(1),

-     atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl tvarios Europos transporto politikos, kurią vykdant atsižvelgiama į Europos energetikos ir aplinkos politiką(2),

-     atsižvelgdamas į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos(3),

-     atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(4),

-     atsižvelgdamas į 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų(5),

-     atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(6),

       atsižvelgdamas į EB sutarties 299 straipsnio 2 dalį,

-     atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-     atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A6-0308/2008),

A.     kadangi Parlamente vyko diskusijos patekimo į uosto paslaugų rinką tema ir todėl Komisija pradėjo išsamias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis,

B.     kadangi minėtajame Komisijos komunikate dėl Europos uostams skirtos politikos nepasiūlyta naujų priemonių, susijusių su patekimu į uosto paslaugų rinką,

C.     kadangi dėl šio sektoriaus tarptautinio aspekto galima vykdyti Bendrijos lygmens politiką, skirtą uostams, išnaudojant jų palyginamuosius geopolitinius privalumus,

D.     kadangi uostai svarbūs ne tik jūrų, upių ir įvairiarūšiam transportui Europoje, bet ir kaip ekonomikos centrai, darbo vietų šaltinis ir gyventojų integracijos veiksniai,

E.     kadangi, atsižvelgiant į jos tikslus didinti jūrų transporto konkurencingumą ir užtikrinti aukštos kokybės šiuolaikines paslaugas, Europos uostų politika turėtų būti siekiama skatinti šiuos keturis principus: saugumas – greitos paslaugos – žemos kainos – aplinkos apsauga,

F.     kadangi Europos uostams ateityje iškils uždavinių, ypač aplinkos, globalizacijos, tvaraus vystymosi, užimtumo ir socialinių sąlygų klausimais, konkrečiai – dėl saugumo ir visą gyvenimą trunkančio mokymo, finansavimo, taip pat patekimo į rinką ir administravimo srityse, taip pat dėl antikonkurencinių ir diskriminacinių priemonių, vykdomų ne ES šalių atitinkamose geografinėse rinkose,

G.     kadangi teritorijų, kuriose būtų galima plėtoti Europos uostus, trūkumas ir natūralių buveinių retumas bei pažeidžiamumas rodo, kad teisės aktų leidybos institucijai yra svarbu užtikrinti teisinę pusiausvyrą ir aiškumą atsižvelgiant į šiuos aplinkos, ekonominius ir socialinius įsipareigojimus,

H.     kadangi yra didelė Europos uostų sektoriaus įvairovė ir numatomas spartus augimas ateinančiais metais,

I.      kadangi Panamos kanalo praplatinimas turės poveikį, dėl kurio greičiausiai sustiprės dabartinė laivų didėjimo tendencija,

J.      kadangi šiuolaikinė infrastruktūra ir veiksmingas susisiekimas su sausumos ir salų rajonais yra svarbūs uostams,

1. pritaria minėtajam Komisijos komunikatui dėl Europos uostams skirtos politikos;

2. džiaugiasi Komisijos požiūriu rengiant šį komunikatą, ypač išsamiomis konsultacijomis;

3.      džiaugiasi, kad Komisija skyrė dėmesio neprivalomoms teisės priemonėms, pavyzdžiui, skelbti rekomendacijas ir šalinti administravimo kliūtis;

4.      primena ypatingą uostų sektoriaus svarbą Europos Sąjungai ekonominiu, prekybos, socialiniu, aplinkos ir strateginiu požiūriu;

5.      mano, kad Komisijai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad visi Europos uostai galėtų visiškai išnaudoti savo potencialą;

6.      pritaria Komisijos ketinimui paskelbti Bendrijos aplinkos teisės aktų taikymo uostų vystymai ir jų infrastruktūrai gaires, siekiant pagrindinio tikslo – apsaugoti jūrų aplinką ir uostus supančias vietoves; ragina Komisiją paskelbti šias gaires iki 2008 m. pabaigos;

7.      mano, kad uostai ir gamta gali tvariai gyvuoti kartu, nes žala gamtai dažnai kenkia kitų, pavyzdžiui, turizmo, žemės ūkio ir žuvininkystės, sektorių ekonomikai, ir todėl ragina už transportą atsakingą Komisijos narį glaudžiai bendradarbiauti su Komisijos nariu, atsakingu už aplinką, rengiant ir įgyvendinant Europos uostų ir aplinkos teisės aktus ir gaires;

8.      mano, kad šių gairių tikslas turi būti išspręsti teisinio neaiškumo, kurį lemia kai kurios direktyvos aplinkos srityje, problemą ir kartu atsižvelgiant į Sąjungos uostų ypatumus iš esmės spręsti aplinkos politikos klausimus;

9.      pabrėžia, kad būtina įtraukti uosto valdžią ir vietos valdžios institucijas rengiant upių baseinų ir jūrų uostų valdymo planus atsižvelgiant į vandens kokybės klausimą, kaip nustatyta Direktyvoje 2000/60/EB;

10.    atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybės turėtų remti pastangas, kuriomis siekiama sumažinti laivų ir sausumos transporto priemonių į orą išmetamų anglies dioksido teršalų kiekį, įgyvendindamos oro kokybės valdymo planus ir vadovaudamosi MARPOL konvencija bei 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo(7);

11.    pabrėžia, kad būtina vystyti integruotą Europos politiką, kurią vykdant būtų didinamas regionų konkurencingumas ir teritorinė sanglauda, ir atsižvelgti į socialinius, aplinkos apsaugos, ekonomikos ir saugos aspektus visoje teritorijoje užmezgant tarpinstitucines, įvairių sektorių ir daugelyje teritorijų vykdomas partnerystes;

12.    pažymi, kad Komisija susirūpinusi dėl eismo srautų paskirstymo Europoje, ir pabrėžia, kad Europos uostų sektorius yra labai įvairus ir daugėja mažų bei vidutinių uostų; be to, mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į numatomus didelius šio sektoriaus technologijų ir ekonomikos raidos, Panamos kanalo praplėtimo ir laivų dydžio bei pajėgumų padidėjimo nulemtus tarptautinio jūrų eismo pokyčius, kurie neabejotinai padarys didelį poveikį šiam sektoriui;

13.    atkreipia dėmesį į teritorinį Europos uostų vystymosi aspektą, ypač į tai, kad būtinas tarpvalstybinis kaimyninių uostų bendradarbiavimas ir koordinavimas; pabrėžia Europos kaimynystės politikos ir regionų strategijos svarbą Viduržemio, Baltijos ir Juodosios jūrų regionams; džiaugiasi Komisijos pasiūlymu sudaryti tarp Europos Sąjungos uostų ir su ja besiribojančių valstybių uostų kylančių nesklandumų sąrašą;

14.    ragina Komisiją nuolat stebėti naujų technologijų ir valdymo metodų, naudojamų tarptautiniu mastu uostuose ir laivininkystės, krovinių, keleivių ir sausumos transporto terminaluose, plėtrą, siekiant skatinti politikos priemones ir iniciatyvas, kuriomis būtų plėtojami Bendrijos uostai ir didinamas jų veiksmingumas ir produktyvumas jų pačių ir vartotojų labui;

15.    mano, kad dėl technologinių pokyčių, kurie būtini norint, kad tarpiniai uostai galėtų susitvarkyti su išaugusia eismo apimtimi, atitinkami regionai patirs didelių finansinių pasekmių; mano, kad jie turėtų šiuo tikslu pasinaudoti struktūriniais ES fondais, pavyzdžiui, kad galėtų finansuoti pažangios technologinės įrangos įsigijimą, sukurti darbo vietų naujoviškose srityse ir atgaivinti perkėlus uostų veiklą už miesto atsilaisvinusias miestų vietoves;

16.    mano, kad Bendrijos jūrų sektoriaus teisinės bazės teisinis tikrumas, išplaukiantis iš tarptautinės teisinės sistemos, priklauso nuo to, kaip skubiai bus patvirtintas saugios laivybos paketas Erika III,

17.    ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti Europos uostų bendradarbiavimą; taip pat šiuo atžvilgiu pabrėžia uostų vaidmenį nuošalių regionų ekonomikai; šiuo aspektu pabrėžia, kad darnus uostų vystymasis – tai pagrindinis Sąjungos integruotos jūrų politikos veiksnys;

18.    pabrėžia socialinę ir kultūrinę uostų reikšmę nuošalesnių valstybės teritorijų gyventojams ir mano, kad itin svarbu daugiau informuoti visuomenę apie uostų, kaip vystymosi priemonių, vaidmenį;

19.    mano, kad su jūrų ir upių eismu susijusių klausimų negalima svarstyti atskirai nuo klausimų, susijusių su sausumos ir oro transportu, ir kad ryšys su nuošalesnėmis teritorijomis yra labai svarbus sėkmingai uostų prekybai, todėl būtina sukurti uostų ir vidaus logistikos platformų ir sausųjų dokų tarpusavio sąveiką; atsižvelgdamas į tai taip pat mano, kad reikalingas bendras modalinis uostų dalyvavimas transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) ir būsimųjų Bendrijos žaliųjų koridorių srityje, siekiant užtikrinti geresnį transporto pajėgumų panaudojimą kabotažo ir upių transporto srityje bei geresnę šio transporto sąveiką su sausumos ir oro transportu, kad būtų vykdoma nuosekli ir tikra transporto politika;

20.    todėl pritaria Komisijos ketinimui įvertinti uostų susisiekimą su nuošaliomis valstybės teritorijomis, jų poreikius ir poveikį suderintam eismo srautų tinklui atliekant transeuropinių transporto tinklų laikotarpio vidurio apžvalgą 2010 m.(8);

21.    mano, kad vienas iš laikotarpio vidurio TEN-T apžvalgos, kuri bus atlikta 2010 m., tikslų turėtų būti jūrų ir upių transporto integravimas į sausumos transporto sistemą pasinaudojant Europos uostais;

22.    ragina atitinkamas savivaldybes plėtoti įvairesnių rūšių transporto politiką, pagal kurią tiesiant magistrales kartu būtų galima vystyti geležinkelių bei vandens kelių transportą ir veiksmingiau sujungti uostus su TEN-T ir su nuošaliomis vietomis, ypač panaudojant geležinkelius ir vidaus vandenų kelius;

23.    pažymi, kad ES uostai konkuruoja su trečiųjų šalių uostais, kuriems dažnai netaikomos tos pačios taisyklės kaip Sąjungos uostams, ir taip pat susiduria su diskriminacinėmis ekonominėmis politikos priemonėmis, kurias taiko kaimyninės ES šalys, pavyzdžiui, per diskriminacines tarifų politikos priemones;

24.    ragina Komisiją iš naujo išnagrinėti uostų saugumo klausimus ir atsižvelgti į išaugusias sąnaudas Europos uostų konkurencingumo klausimu;

25.    pritaria Komisijos ketinimui nustatyti problemas, su kuriomis susiduria Europos uostai šioje srityje, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti šių problemų registrą siekiant, kad dėl konkurencijos su ES nepriklausančiais uostais ir antikonkurencinių bei diskriminacinių priemonių, kurias vykdo kaimyninės ES šalys, iškilusios problemos būtų konkrečiai sprendžiamos;

26.    pabrėžia, kad būtina plėsti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis tam, kad būtų galima parengti ir pateikti programas kuriant, koordinuojant ir perkeliant technologijas tarp kaimyninių uostų;

27.    mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę parengti transporto laivų, ypač laivų, skirtų kabotažui ir upių transportui, atnaujinimo Bendrijos programą;

28.    mano, kad naujosios, visų pirma informacijos, technologijos yra svarbiausios priemonės, padedančios Europos uostams, kurie dėl konkurencijos su trečiųjų šalių uostais ir kai kuriais atvejais dėl nepakankamos erdvės plėtotis patiria atsirandantį spaudimą, padidinti savo veiksmingumą ir pelningumą;

29.    ragina Komisiją ir valstybes nares per atitinkamas institucijas pagreitinti nuotolinio valdymo sistemų diegimą, siekiant didinti eismo valdymo uostuose ir jūroje veiksmingumą ir saugumą;

30.    ragina Komisiją toliau vykdyti tyrimus ir diegti naujoves šiame sektoriuje pagal Sąjungos bendrąsias programas ir ragina Komisiją bei valstybes nares remti tyrimus saugumo srityje – kad kiek įmanoma sumažėtų avarijų, logistikos srityje – kad būtų geriau naudojama erdvė uostuose ir aplinkos srityje – kad būtų sumažintas išmetamo CO2 kiekis ir kad būtų mažiau teršiama atliekomis;

31.    ragina Komisiją ir valstybes nares remti Tarptautinei jūrų organizacijai pateiktus pasiūlymus iki 2020 m. pakeisti dabartinius degalus dyzelinu ir galimybę įtraukti jūrų sektorių į prekybos taršos leidimais sistemą;

32.    ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti nuolatinį paieškos ir gelbėjimo laivyno (SAR) ir kitas SAR funkcijų uostuose gerinimą pagal SOLAS (Žmogaus gyvybės apsaugos jūroje) ir SAR konvencijas ir toliau gerinti bendradarbiavimą tarp jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų;

33.    mano, kad būtina toliau plėsti „švarių laivų“ ir „švarių uostų“ programas;

34.    ragina Komisiją ir sektoriaus atstovus skatinti jūrų bendroves gabenti mažiau tuščių konteinerių ir visiškai panaudoti šiuos pajėgumus, taip pat remti iniciatyvas, kuriomis siekiama šio tikslo (pvz., per mokslinių tyrimų programas), atsižvelgiant į realius ir konkrečius klientų poreikius ir siekiant mažinti poveikį aplinkai;

35.    labai pritaria Komisijos ketinimui pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl Europos gabenimo jūrų transportu erdvės be kliūčių kūrimo ir mano, kad šio pasiūlymo tikslas turi būti sąžiningos jūrų ir sausumos transporto konkurencijos užtikrinimas Sąjungoje;

36.    rekomenduoja, kad Bendrijai skirtos muitinėje įformintos prekės nebūtų tikrinamos muitinėje, kai gabenamos jūra trumpais atstumais Bendrijos teritorijoje, ir taip pat rekomenduoja, atsižvelgiant į galimybes, sukurti atskiras gabenimų Bendrijos viduje ir tarptautinių gabenimų uostų zonas bei supaprastinti vidaus transportą, nustatyti specialių konteinerių standartus ir identifikavimo priemones;

37.    ragina Komisiją iš naujo apsvarstyti ir tobulinti politikos priemones kuriant ir remiant trumpų atstumų jūrų laivybą;

38.    ragina Komisiją apsvarstyti galimybę turėti vieną bendrą transporto dokumentą, kuris būtų taikomas konteineriams Bendrijoje, siekiant supaprastinti administracines procedūras;

39.    ragina Komisiją išnagrinėti finansinius srautus iš valdžios institucijų į Europos prekybos uostus siekiant nustatyti galimus konkurencijos iškraipymus ir išaiškinti valstybės pagalbos gairėse, kokia uostų administracijos parama turėtų būti laikoma valstybės pagalba; mano, kad galimos valdžios institucijų investicijos vystant uostus neturėtų būti laikomos valstybės pagalba, jeigu jomis tiesiogiai siekiama gerinti aplinką arba mažinti transporto srautus ir mažiau naudoti kelius gabenant krovinius, ypač kai tai itin svarbu užtikrinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą (pvz., salose), nebent tai būtų naudinga vienam vartotojui arba veiklos vykdytojui;

40.    ragina Komisiją paskelbti valstybės pagalbos uostams gaires 2008 m. ir mano, kad šiose gairėse turėtų būti numatyta uosto zona, atskiriant prieigos ir gynybos infrastruktūrą, su projektais susijusią infrastruktūrą nuo infrastruktūros, kuri su jais nesusijusi, ir neturėtų būti daromas skirtumas tarp įvairių uostų kategorijų;

41.    pritaria minčiai, kad 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyvoje 2006/111 dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse(9) numatyti skaidrumo reikalavimai būtų taikomi plačiau, tačiau ragina Komisiją numatyti minimalią metinių pajamų sumą, o ne taikyti šį reikalavimą visiems uostams;

42.    ypač pažymi Komisijos atliktą uosto koncesijų analizę ir ragina Komisiją atsižvelgti į lankstumo šioje srityje svarbą uostų administracijai, ypač atnaujinant su didelėmis investicijomis susijusias koncesijas, tačiau mano, kad šiuo lankstumu neturi būti naudojamasi siekiant sutrukdyti konkurenciją uostuose;

43.    mano, kad visų pirma svarbu išlaikyti laisvo paslaugų teikimo ir ypatingų uostų poreikių pusiausvyrą, ir pabrėžia, kad būtinas bendradarbiavimas tarp valstybinio ir privataus sektorių siekiant modernizuoti uostus;

44.    ragina pasinaudoti Europos sanglaudos politikos teritorinio bendradarbiavimo programomis ir ES kaimynystės ir plėtros politikos bendradarbiavimo programomis, taip pat ragina, kad kiek įmanoma Komisija, valstybės narės ir atitinkamos regioninės valdžios institucijos įgyvendintų tarpvalstybinę esamų pajėgumų panaudojimo strategiją, kai iš dalies finansuojama uostų infrastruktūra;

45.    tvirtai remia vietos pelno nesiekiantiems trestams priklausančių uostų vaidmenį ir ragina vietos, regionų, nacionalines bei Europos valdžios institucijas imtis veiksmų apsaugoti juos nuo sunykimo, nes jų socialinė, rekreacinė ir turistinė nauda aplinkinėms bendruomenėms yra didesnė už jų pirminę ekonominę funkciją;

46.    labai norėtų priminti, kad iš diskusijų apie Europą ir jos jūrų politiką matyti, jog Europos pramogų sektorius labai svarbus vietos ekonomikos vystymuisi, kadangi prieplaukos ne tik atveria kelią į nuošalesnes vietoves ir yra veiksminga turistinė priemonė, padedanti pažinti uostus ir jų apylinkes, bet ir sudaro sąlygas teikti labai svarbias vietinių parduotuvių aprūpinimo paslaugas;

47.    palankiai vertina tai, kad akcentuojamas dialogas uostų sektoriuje; ragina įsteigti Europos socialinio dialogo komitetą ir mano, kad jis turėtų spręsti klausimus, susijusius su uostais, įskaitant darbuotojų teises, koncesijas ir 1979 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 152 dėl sveikatos ir saugos vykdant krovos darbus uostuose;

48.    pabrėžia uosto darbuotojų apsaugos ir aukščiausio lygio mokymo svarbą; pritaria Komisijos ketinimui suteikti uosto darbuotojams abipusiškai pripažįstamą pagrindinę kvalifikaciją siekiant paremti lankstumą šiame sektoriuje; pirmiausia turėtų būti palygintos skirtingos esamos profesinės uosto darbuotojų kvalifikacijos sistemos; tačiau mano, kad ši pagrindinė kvalifikacija neturėtų sumažinti vidutinės uosto darbuotojų valstybėse narėse kvalifikacijos;

49.    siūlo, kad profesinės kvalifikacijos ir visą gyvenimą trunkančio mokymo klausimas būtų sprendžiamas kartu su socialiniais partneriais būsimajame Europos socialinio dialogo komitete;

50.    ragina Komisiją skatinti keistis bendrąja pažangiąja patirtimi uostų sektoriuje ir pažangiąja patirtimi naujovių ir darbuotojų mokymo srityje siekiant gerinti paslaugų kokybę, konkurencingumą ir priemones, kuriomis siekiama pritraukti investicijas;

51.    džiaugiasi pradėta minėti Europos jūros diena, gegužės 20-aja, ir ypač remia atvirų durų dienos, kuri galėtų padėti visuomenei geriau suprasti uostų sektoriaus darbą ir svarbą, idėją;

52.    ragina Komisiją, kaip numatyta 2008 m. gegužės 8 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Transatlantinės ekonominės tarybos(10), tęsti pastangas siekiant užtikrinti, kad JAV reglamentas dėl visų be išimties į JAV įvežamų konteinerių tikrinimo būtų pakeistas taip, kad būtų galima užtikrinti bendradarbiavimą, pagrįstą abipusiu „įgaliotųjų ūkinės veiklos vykdytojų“ pripažinimu ir saugumo standartais, patvirtintais Pasaulio muitinių organizacijos (C-TPAT ir SAFE); ragina Komisiją įvertinti priemonės dėl visų be išimties į JAV įvežamų konteinerių tikrinimo išlaidas verslui ir ES ekonomikai ir potencialias pasekmes muitinės veiklai;

53.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P6_TA (2007)0343.

(2)

Priimti tekstai, P6_TA (2008)0087.

(3)

OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

(4)

OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(5)

OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

(6)

OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(7)

OL L 296, 1996 11 21, p. 55.

(8)

Žr. 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 680/2007, nustatančio bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (OL L 162, 2007 6 22, p. 1)

(9)

OL L 318, 2006 11 17, p. 17.

(10)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0192.


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios aplinkybės

Dabartinis komunikatas yra išsamių Komisijos konsultacijų dėl Europos uostams skirtos politikos rezultatas. Šios konsultacijos buvo tęsiamos po rezultatų nedavusio dviejų šios srities direktyvų pateikimo. Komunikatas yra Europos Sąjungos krovininio transporto darbotvarkės dalis, į kurią taip pat įeina Komunikatas dėl logistikos veiksmų plano, Komunikatas „Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link“ bei Komunikatas dėl jūros greitkelių.

Europos uostų svarbą pabrėžia diskusijų apie neseniai Europos Parlamento atmestas dvi direktyvas intensyvumas. Ši svarba yra susijusi ne tik su ekonominiais veiksniais, bet ir su uostų vaidmeniu visuomenėje. Rengiant šį komunikatą Komisijos vykdytų plačių konsultacijų procesas rodo naują požiūrį bei Komisijos dėmesį šiam sektoriui.

Uostų sektorius šiuo metu yra pačiame augime. Jūrų transportas yra Europos ir pasaulio prekybai labai svarbi transporto rūšis. Tai taip pat yra sektorius, ypač veikiamas globalizacijos, nes viena iš jo savybių yra tarptautinis aspektas: iš tikrųjų kai kurias koncesijas Europos Sąjungos uostuose valdo trečiųjų šalių bendrovės ar net uosto administracija. Be to, kai kuriuos Europos Sąjungos uostus taip pat valdo trečiųjų šalių bendrovės arba uosto administracija.

Komisijos komunikatas

Komunikatas suskirstytas į šešias pagrindines dalis. Pirmoji yra susijusi su uostų veiklos rezultatais ir susisiekimu iš pakrantės su atokesne valstybės teritorija. Atsižvelgiant į pasaulio prekybos augimą bei erdvės trūkumą aplink daugumą dabartinių Europos Sąjungos uostų, geriausias sprendimas yra didinti jų pajėgumus. Susisiekimas iš pakrantės su atokesne valstybės teritorija yra gyvybiškai svarbus uostui. Rengdamas šį pranešimą pranešėjas turėjo galimybę nuvykti į Antverpeno uostą. Šio vizito metu pranešėjas galėjo įsitikinti susisiekimo žeme svarba. Komisija savo ruožtu numato šį pajėgumų klausimą palikti spręsti valstybių narių administracijai bei pačiai rinkai. Komisija ketina įvertinti šį klausimą 2010 metais, svarstydama transeuropinio transporto tinklą.

Antroji dalis yra susijusi su aplinką tausojančia uostų krovos pajėgumų plėtra. Komisija primena, kad Europos Sąjungos uostai vis dar išdėstyti ne pačiose tinkamiausiose plėtrai vietose, nors plėtra yra gyvybiškai svarbi jūrų sektoriui. Komisija pripažįsta, kad kai kurios šalys mano, jog yra abejonių dėl teisinio neapibrėžtumo, kurį kelia Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatos. Atsakydama į tai, Komisija ketina paskelbti Bendrijos aplinkos teisės aktų taikymo plečiant uostus gaires.

Kalbant apie atliekų tvarkymą, šį klausimą Bendrijos lygiu reguliuoja Direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams. Komisija mano, kad šios direktyvos įgyvendinimas vis dar yra siektinas tikslas. Komisija konsultuosis su suinteresuotais rinkos dalyviais ir pateiks pasiūlymus, kaip pagerinti šios direktyvos nustatytą mechanizmą. Ji taip pat prisidės prie Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) darbo, susijusio su priemonėmis, skirtomis mažinti teršalų išmetimą uostuose.

Komunikato dalyje dėl modernizavimo Komisija pabrėžia laivų ir kranto sąsajų gerinimą, kuris įmanomas įdiegus naujas technologines sistemas, pvz., SafeSeaNet, AIS (automatinio identifikavimo sistema) ir LRIT (nuotolinis identifikavimas ir sekimas). Pranešime savo iniciatyva dėl trumpųjų nuotolių jūrų laivybos (2004/2161(INI)) Europos Parlamentas pripažino, kad būtina supaprastinti administracinius formalumus, nepakenkiant saugumo ir muitinės kontrolės aspektams.

Komisija taip pat pageidauja sumažinti administracinius formalumus ir supaprastinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybos procedūras. Šiuo metu Europos Sąjungoje jūrų transportui tarp Sąjungos valstybių narių taikoma muitinė kontrolė, kadangi Europos Sąjungos uostai yra išorinė Sąjungos sienos dalis. Todėl jūrų transportui sudarytos prastesnės sąlygos nei kitos rūšies transportui, kadangi kitoms transporto rūšims Sąjungos viduje taikomos kitokios sąlygos. Komisija ketina 2008 m. spalio mėn. pateikti teisės akto pasiūlymą dėl Europos vežimo jūrų transportu erdvės be kliūčių kūrimo. Šio pasiūlymo tikslas – supaprastinti administracines procedūras ir, jei tai įmanoma, atleisti nuo šių procedūrų laivus, gabenančius išmuitintas prekes į visą Bendriją. Komisija jau pasiūlė, kad vykdant muitinės bei komercinę veiklą būtų įmanoma apsieiti be popierinių dokumentų, taip pat įdiegti „vieno langelio“ principą teikiant duomenis.

Komisija taip pat pageidauja pagerinti laivų administracinę priežiūrą. Ji 2009 m. ketina paskelbti politikos dokumentą, kuriame aptars „elektroninės jūrų laivų eismo sistemos kūrimą“. Komisija tikisi, kad technologinė pažanga informaciniame ir komunikacijų sektoriuje padidins Europos Sąjungos uostų veiksmingumą. Taip Komisija ketina iki 2009 m. pabaigos apibrėžti bendruosius veiksnius, skirtus visų rūšių transportui. Šie veiksniai yra praktinės priemonės, skirtos skatinti paslaugų kokybės įvertinimą, taip pat šios rūšies transporto daromo poveikio aplinkai vertinimą.

Ketvirtojoje komunikato dalyje nagrinėjama uostų veikla Europos Sąjungoje bei ją reglamentuojančios nuostatos. Tikslas – priešingai nei yra dabar – sudaryti Europos Sąjungoje vienodas galimybes. Čia dar kartą reikia pabrėžti Europos Sąjungos uostų sektoriaus įvairovę bei tai, kad ją valdo valstybių narių administracijos. Šiuo klausimu Komisija priims valstybės pagalbos uostams gaires.

Kalbėdama apie uostų administracijos vaidmenį, Komisija išsamiai apibūdina šio sektoriaus įvairovę. Ji aiškina, kad Europos Sąjungos uostus valdo arba visiškai privačios įmonės, arba valstybinės įstaigos a įmonės. Tačiau Komisija neketina kištis į šį sektorių, kad suvienodintų skirtingą uostų praktiką, susijusią su krovinių krovimo ir (arba) iškrovimo ar techninėmis laivybos paslaugomis. Komisija primena Sutarties nuostatas dėl konkurencijos ir vidaus rinkos, kurios taikomos bendrojo ekonominio intereso paslaugoms, taip pat vidaus rinkos taisykles, tarp jų ir susijusias su įsisteigimo laisve bei laisve teikti paslaugas.

Siekdama padidinti uostų sektoriaus skaidrumą, Komisija ketina imtis priemonių, kuriomis Direktyvoje 2006/111/EB nustatytos skaidrumo nuostatos būtų pradėtos taikyti visiems komerciniams uostams. Šiandien ši direktyva taikoma tik uostams, kurių pajamos viršija 40 milijonų eurų per metus.

Uostų koncesijos srityje Komisija pabrėžia, kad joms taikomos Sutarties taisyklės ir principai. Ji mini Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią koncesijoms taikomi skaidrumo ir varžymosi reikalavimai ir pagal kurią konkurso procedūros gali būti tikrinamos dėl jų nedalumo ir neutralumo. Konkurencija šioje srityje reiškia, jog koncesijos terminas turi būti toks, kad neribotų laisvos konkurencijos. Tačiau būtina sumažinti riziką, kurią prisiima koncesininkas, ir palikti jam teisę gauti protingą atlygį. Svarbus ir koncesijos pratęsimo klausimas. Varžymosi būtinybė nepakankamai įvertinama, tačiau uosto administracija, žinoma, pageidauja pratęsti terminuotą koncesiją pagal supaprastintas administracines procedūras.

Be to, Komisija ketina padėti platinti geriausią praktiką, kuri taikoma siekiant užtikrinti uosto mokesčių skaidrumą, bei apžvelgti problemas, su kuriomis susiduria Europos Sąjungos uostai santykiuose su trečiųjų šalių uostais. Kaip pirmiau minėta, kaimyninių šalių uostams dažnai taikomos kitokios taisyklės nei Europos Sąjungos uostams, o tai jiems sudaro geresnes galimybes, palyginti su Europos Sąjungos uostais.

Penktojoje dalyje nagrinėjami uostų ir miestų santykiai. Komisija primena, kad ji pasiūlė surengti Europos jūros dieną. Be to, Komisija taip pat siūlo surengti atvirų durų dieną, kad visuomenė apsilankytų uostuose ir gautų progą geriau suprasti uosto vaidmenį jų bendruomenėje. Komisija nagrinės galimus finansavimo šaltinius, iš kurių būtų galima paremti uostų integraciją su miestais, su kuriais jie yra susiję. Komisija taip pat ketina įvertinti dabartinių saugumo priemonių poveikį, kad jos būtų suderintos su patekimu į uosto teritoriją.

Galiausiai paskutinėje šio komunikato dalyje Komisija aptaria darbą uostuose. Komisija ketina skatinti Europos sektoriaus socialinio dialogo komiteto, skirto uostų sektoriui, įkūrimą. Komisija taip pat ketina parengti visuotinai pripažįstamą uosto darbuotojų mokymo sistemą. Kalbėdama apie darbo saugumą ir higieną, Komisija primena šiuo metu galiojančias taisykles ir savo ankstesnius komunikatus šiuo klausimu. Ji padedama Eurostato atidžiai seks, ar tinkamai renkami statistiniai duomenys apie nelaimes.

Pranešėjo nuomonė – esminiai punktai

Pranešėjas teigiamai vertina Komisijos komunikatą. Pasiūlyme dėl Europos Parlamento rezoliucijos pabrėžiama šio sektoriaus bei jo įvairovės svarba Europai.

Kalbant apie Bendrijos aplinkos teisės aktų taikymo šioje srityje gairių patvirtinimą, pranešime aiškiai parodoma bendros aplinkos ir uostų plėtros perspektyvos svarba. O dėl aplinkos politikos, teisės aktų leidėjas turi atsižvelgti į uostų sektoriaus ypatumus.

Susisiekimas su šalies teritorijomis yra labai svarbus uostams ir jų plėtrai. Geroje vietoje esantis uostas negalės užtikrinti savo potencialo, jei nebus gero susisiekimo. Be to, jūrų transportas turi būti vertinamas kaip ir kitų rūšių transportas. Todėl pranešėjas ragina Komisiją savo pasiūlymuose dėl jūrų transporto be kliūčių užtikrinti lygias sąlygas šiame sektoriuje. Trumpųjų nuotolių jūrų transportui Europoje neturi būti sudaroma blogesnė padėtis, o Bendrijai skirtos išmuitintos prekės neturėtų būti dar kartą tikrinamos muitinėje Europos Sąjungoje.

Kalbant apie technologijas, pranešime pabrėžiamas moderniųjų technologijų vaidmuo šiame sektoriuje. Moderniosios technologijos gali padėti uostams įveikti trečiųjų šalių konkurencinį spaudimą bei erdvės plėtrai trūkumą, taip pat padidinti jų veiksmingumą ir naudą. Konkurencija su trečiųjų šalių uostais kelia nerimą, kadangi pastariesiems netaikomos tos pačios Bendrijos taisyklės ir jie gali naudotis tuo, kad jiems taikomi teisės aktai yra ne tokie griežti valstybės pagalbos ir aplinkos apsaugos požiūriu.


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ  (16.4.2008)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl Europos uostams skirtos politikos

(2008/2007(INI))

Nuomonės referentas: Pierre Pribetich

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palaiko Europos Komisijos norą padėti Europos uostams tapti moderniems saugant aplinką, t. y. verčiau skatinti juos pateikiant gaires, o ne mėginant taikyti derinimą per teisės aktus, nes tai, kaip matyti iš itin įvairios Europos uostų patirties, sunkiai įgyvendinama; tikisi, kad taikant tokias gaires uostams bus galima suteikti daugiau teisinio saugumo ir taip jie galės įgyvendinti investicijas, kurių būtinai reikia siekiant spręsti klausimą dėl galimo gausesnio jūrų transporto; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti Europos uostų bendradarbiavimą; taip pat šiuo atžvilgiu pabrėžia uostų vaidmenį nuošalių regionų ekonomikai; šiuo aspektu pabrėžia, kad darnus uostų vystymasis – tai pagrindinis Sąjungos integruotos jūrų politikos veiksnys;

2. pabrėžia, kad būtina vystyti integruotą Europos politiką, kurią vykdant būtų didinamas regionų konkurencingumas ir teritorinė sanglauda, ir atsižvelgti į socialinius, aplinkos apsaugos, ekonomikos ir saugos klausimus visoje teritorijoje užmezgant tarpinstitucines, įvairių sektorių ir daugelyje teritorijų vykdomas partnerystes;

3. pabrėžia, kad būtina, jog Komisija padėtų suinteresuotosioms šalims ir miestams užmegzti struktūrinį dialogą siekiant pagerinti uostų įvaizdį ir padėti jiems geriau integruotis į miestus ir miestų gyvenimą; iš tiesų būtina užtikrinti uostų veiklos tvarumą; taip pat pabrėžia, kad gyvenamosios vietos ir darbo buvimas šalia – tvarumui (transportui mažinti) ir miestų bei aplinkinių regionų gyvenimo kokybei gerinti palankus veiksnys;

4. atkreipia dėmesį į teritorinį Europos uostų vystymosi aspektą, ypač į tarpvalstybinį pasienio uostų bendradarbiavimą ir koordinavimą; pabrėžia Europos kaimynystės politikos ir regionų strategijos svarbą Viduržemio, Baltijos ir Juodosios jūrų regionams; džiaugiasi Komisijos pasiūlymu sudaryti tarp Europos Sąjungos uostų ir su ja besiribojančių valstybių uostų kylančių nesklandumų sąrašą;

5. primena, kad pagrindiniai Sąjungos uostai paprastai turi gerą įrangą ir efektyviai veikia, tačiau naujųjų ir senųjų valstybių narių uostai naudojasi labai skirtinga įranga ir technologijomis;

6.  mano, kad dėl technologinių pokyčių, kurie būtini norint, kad tarpiniai uostai galėtų susitvarkyti su išaugusia eismo apimtimi, atitinkami regionai patirs didelių finansinių pasekmių; mano, kad jie turėtų šiuo tikslu pasinaudoti struktūriniais Europos fondais, pavyzdžiui, kad galėtų finansuoti pažangios technologinės įrangos įsigijimą, sukurti darbo vietų naujoviškose srityse ir atgaivinti perkėlus uostų veiklą už miesto atsilaisvinusias miestų vietoves;

7.  be to, pat ragina pasinaudoti Europos sanglaudos politikos teritorinio bendradarbiavimo programomis ir ES kaimynystės ir plėtros politikos bendradarbiavimo programomis, taip pat ragina, kad kiek įmanoma Komisija, valstybės narės ir atitinkamos regioninės valdžios institucijos įgyvendintų tarpvalstybinę esamų pajėgumų panaudojimo strategiją iš dalies finansuojant uostų infrastruktūrą;

8.  džiaugiasi Komisijos pasiūlymu Bendrijos lygiu parengti bendrus uosto darbuotojų mokymo reikalavimus, kad būtų galima didinti jų judumą pripažįstant jų kvalifikacijas dvišaliais susitarimais ir darniai vystant uostus;

9.  ragina atitinkamas savivaldybes plėtoti įvairesnių rūšių transporto politiką, pagal kurią tiesiant automobilių kelius kartu būtų galima vystyti geležinkelių bei vandens kelių transportą ir veiksmingiau sujungti uostus su nuošaliomis vietomis panaudojant geležinkelius ir vidaus vandenų kelius; be to, ragina Komisiją pasinaudoti 2010 m. vidurio laikotarpio peržiūra ir rasti daugiau lėšų, kurios padėtų panaudoti tarpinius uostus ir juose vienu ar daugiau etapų iškrauti krovinius siekiant sumažinti sangrūdas pagrindiniuose uostuose ir šalia jų, kartu krovinius vežti arčiau gavėjų; pabrėžia, kad būtų naudinga turėti daugiau iškrovimo uostų, kad būtų galima gerokai sumažinti kelių eismą ir spręsti nuolatinę problemą dėl grūsčių aplinkiniuose gretimuose uostų regionuose; prašo tuo pačiu metu ir planuojant uostų plėtrą gerai įvertinti, ar šiuose mažesniuose ir arčiau gavėjų esančiuose uostuose būtų galima iškrauti daugiau krovinių atsižvelgiant ir į jų infrastruktūrą bei sausumos kelius, kad nebūtų ši problema paprasčiausiai perkeltą į kitus uostus;

10. pabrėžia, kad būtina įtraukti uosto valdžią ir vietos valdžios institucijas rengiant upių baseinų ir jūrų uostų valdymo planus vandens kokybės klausimu, kaip nustatyta 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(1) atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybės turėtų remti pastangas, kuriomis siekiama sumažinti laivų ir sausumos transporto priemonių į orą išmetamų anglies dioksido teršalų kiekį, įgyvendindamos oro kokybės valdymo planus pagal Marpolo konvenciją ir 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvą 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo(2);

11. ragina įdiegti Bendrijos tinklą, kad Europos Sąjungos uostai galėtų keistis gerąja patirtimi; ragina regionų organizacijas, kuriose dalyvauja Europos Sąjungos valstybės narės ir trečiosios šalys, pavyzdžiui, Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizaciją, priimti tinkamas procedūras ir priemones, kad būtų galima sudaryti geresnes sąlygas regioninei prekybai ir sumažinti išlaidas;

12. labai norėtų priminti, kad iš diskusijų apie Europą ir jos jūrų politiką matyti, jog Europos pramogų sektorius labai svarbus vietos ekonomikos vystymuisi, kadangi prieplaukos ne tik atveria kelią į nuošalesnes vietoves ir yra veiksminga turistinė priemonė, padedanti pažinti uostus ir jų apylinkes, bet ir sudaro sąlygas teikti labai svarbias vietinių parduotuvių aprūpinimo paslaugas;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.4.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Victor Boştinaru, Antonio De Blasio, Petru Filip, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Gábor Harangozó, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Sérgio Marques, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Margie Sudre, Kyriacos Triantaphyllides, Lambert van Nistelrooij, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Bernadette Bourzai, Jan Březina, Brigitte Douay, Den Dover, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Madeleine Jouye de Grandmaison, Ramona Nicole Mănescu, Ljudmila Novak, Mirosław Mariusz Piotrowski, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Manfred Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Jean-Paul Gauzès, Jacques Toubon

(1)

OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(2)

OL L 296, 1996 11 21, p. 55.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Inés Ayala Sender, Etelka Barsi-Pataky, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Arūnas Degutis, Christine De Veyrac, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Francesco Ferrari, Brigitte Fouré, Mathieu Grosch, Georg Jarzembowski, Timothy Kirkhope, Dieter-Lebrecht Koch, Jaromír Kohlíček, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Seán Ó Neachtain, Josu Ortuondo Larrea, Paweł Bartłomiej Piskorski, Reinhard Rack, Brian Simpson, Renate Sommer, Dirk Sterckx, Silvia-Adriana Ţicău, Yannick Vaugrenard

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Margrete Auken, Philip Bradbourn, Nathalie Griesbeck, Lily Jacobs, Elisabeth Jeggle, Maria Eleni Koppa, Helmuth Markov, Rosa Miguélez Ramos, Vural Öger, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Ioannis Gklavakis, Helmut Kuhne, Maria Petre

Teisinė informacija - Privatumo politika