Pranešimas - A6-0310/2008Pranešimas
A6-0310/2008

PRANEŠIMAS dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. Monterėjaus vystymosi finansavimo konferencijos

15.7.2008 - (2008/2050(INI))

Vystymosi komitetas
Pranešėjas: Thijs Berman

Procedūra : 2008/2050(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0310/2008
Pateikti tekstai :
A6-0310/2008
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. Monterėjaus vystymosi finansavimo konferencijos

(2008/2050(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Monterėjaus konsensusą, kuris buvo priimtas per 2002 m. kovo 18–22 d. Monterėjuje (Meksika) vykusią Tarptautinę vystymosi finansavimo (VF) konferenciją,

 atsižvelgdamas į valstybių narių įsipareigojimus, prisiimtus per Europos Vadovų Tarybos susitikimą Barselonoje 2002 m. kovo 14 d. (Barselonos įsipareigojimai),

 atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl vystomosios pagalbos finansavimo [1],

 atsižvelgdamas į savo 2002 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl vystomosios pagalbos finansavimo [2],

 atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. pasirašytą Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystomosios politikos pavadinimu „Europos konsensusas“[3],

 atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 9 d. Komisijos komunikatą „Spartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų“ (COM(2008)0177),

 atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Vykdant Europos pažadus dėl vystymosi finansavimo“ (COM(2007)0164),

 atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu „Vystymosi finansavimas ir pagalbos veiksmingumas – ES pagalbos didinimo 2006–2010 m. uždaviniai“ (COM(2006)0085),

 atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu „Pažangos, siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų, paspartinimas – plėtros finansavimas ir pagalbos veiksmingumas“ (COM(2005)0133),

 atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu „Monterėjaus konsensuso praktinis įgyvendinimas: Europos Sąjungos indėlis“ (COM(2004)0150),

 atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 14 d. Tarybos išvadas dėl Jungtinių Tautų (JT) vystymosi finansavimo konferencijos (vykusios Monterėjuje),

 atsižvelgdamas į Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), priimtus 2000 m. rugsėjo 6–8 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Tūkstantmečio aukščiausio lygio susitikime ir dar kartą patvirtintus vėlesnėse JT konferencijose, būtent Monterėjaus vystymosi finansavimo konferencijoje,

 atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 15–16 d. Geteborge vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus pasiekti JT tikslo, kad oficiali vystomoji pagalba (OVP) sudarytų 0,7 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP),

 atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „ES pagalba: daugiau, geriau ir greičiau (COM(2006)0087),

 atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl tolesnių 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo įgyvendinimo priemonių [4],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0310/2008),

A. A. kadangi JT antrą kartą per visą savo gyvavimo laikotarpį organizuoja Tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją, kurios tikslas – suburti valstybių bei vyriausybių vadovus ir ne tik vystymosi, bet ir finansų ministrus, taip pat tarptautinių finansų organizacijų, privačių bankų ir verslo bei pilietinės visuomenės atstovus ir išanalizuoti, kokios pažangos pasiekta nuo pirmojo 2002 m. Monterėjuje vykusio pasaulio aukščiausio lygio susitikimo dėl vystymosi finansavimo,

B.   kadangi norint pasiekti TVT, būtina labai padidinti finansavimą,

C. C. kadangi vystymosi finansavimas turėtų būti apibrėžiamas kaip rentabiliausias būdas reaguoti į pasaulio vystymosi poreikius ir nesaugumą pasaulyje,

D.  kadangi pakankamų prognozuojamų ir tvarių finansinių išteklių dabar reikia labiau nei kada nors anksčiau, ypač atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus iššūkius ir jos padarinius, įskaitant gaivalines nelaimes, ir visų pirma į besivystančių šalių pažeidžiamumą,

E.   kadangi ES yra didžiausia pagalbos teikėja visame pasaulyje, stambiausia tarptautinių finansų institucijų narė ir svarbiausia besivystančių šalių prekybos partnerė,

F.   kadangi ES įsipareigojo laikytis aiškaus ir privalomo grafiko: iki 2010 m. pasiekti, kad pagalba sudarytų 0,56 % BNP, o iki 2015 m. – 0,7 % BNP,

G.  kadangi jei valstybių narių oficialios vystomosios pagalbos dydis liks nepakitęs, kai kurios valstybės narės neįvykdys prisiimto įsipareigojimo pasiekti, kad iki 2010 m. pagalba sudarytų 0,51 % (15 valstybių narių, t. y. ES valstybių narių iki 2004 m. plėtros, įsipareigojimas) ir 0,17 % (12 ES valstybių narių, t. y. valstybių narių, kurios įstojo į ES 2004 m. gegužės 1 d. ir 2007 m. sausio 1 d., įsipareigojimas) bendrųjų nacionalinių pajamų,

H. kadangi programuojama pagalba Afrikai auga nepaisant bendro oficialios vystomosios pagalbos sumažėjimo 2007 m.,

I.   I. kadangi pastaruoju metu iškilo naujų rimtų vystymosi iššūkių, tarp jų – klimato kaita, struktūriniai prekių rinkų, ypač maisto ir naftos, pakitimai, o Pietų šalių bendradarbiavime radosi naujų tendencijų, tarp jų – Kinijos parama Afrikos infrastruktūrai ir Brazilijos vystymosi banko BNDES paskolos Lotynų Amerikoje,

J.    kadangi dėl įvairių veiksnių, įskaitant paslaugų teikimo apribojimus, teisinio tikrumo stoką ir nepakankamas turtines teises, daugelyje besivystančių šalių prastai išvystytos finansinės paslaugos,

1.   dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą mažinti skurdą, siekti tvaraus vystymosi ir TVT – tai vienintelis būdas įgyvendinti socialinį teisingumą ir pagerinti gyvenimo kokybę bene vienam milijardui viso pasaulio gyventojų, kurie gyvena ypač dideliame skurde, t. y. kurių pajamos yra mažesnės nei vienas JAV doleris per dieną;

2.  2. ragina valstybes nares aiškiai atskirti išlaidas vystymuisi nuo išlaidų užsienio politikai; dėl to OVP turėtų atitikti Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos Vystomosios pagalbos komiteto (EBPO / VPK) nustatytus OVP kriterijus ir EBPO / VPK rekomendacijas dėl OVP atsiejimo;

3. pabrėžia būtinybę ES siekti aukščiausio koordinavimo lygio, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su kitomis ES politikos sritimis (aplinkos apsaugos, migracijos, žmogaus teisių, žemės ūkio ir t. t.) ir išvengta darbo dubliavimo ir nesuderintos veiklos;

4.   primena, kad ES neatidėliotini ir būtini veiksmai, skirti dramatiškoms išaugusių maisto produktų kainų besivystančiose šalyse pasekmių problemoms spręsti, neturėtų būti suprantami ir atliekami kaip finansinės pastangos, vykdomos pagal Monterėjaus konsensusą; taigi tikisi iš Komisijos konkretaus pasiūlymo dėl neatidėliotinos pagalbos fondo lėšų naudojimo;

5. pabrėžia, kad perdėta ir neproporcinga administracinė našta kai kuriose partnerių šalyse trukdo vystomosios pagalbos veiksmingumui; bijo, kad tai gali trukdyti siekti TVT;

6.   pažymi, kad ES dar turi atrasti teisingą dviejų prieštaringų vystomosios pagalbos koncepcijų pusiausvyrą: viena vertus, pasitikėti šalimis partnerėmis, kad jos tinkamai paskirstys lėšas, ir padėti jų administracijoms kurti tinkamas šių lėšų įsisavinimo priemones; kita vertus, finansinę pagalbą skirti taip, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ja ar neveiksmingo pagalbos paskirstymo;

OVP apimtis

7. pabrėžia, kad ES yra pagrindinė OVP donorė pasaulyje – ji teikia apie 60 % pasaulio oficialios vystomosios pagalbos, ir džiaugiasi tuo, kad ES teikiamos OVP dalis kiekvienais metais didėja; vis dėlto prašo Komisijos pateikti aiškius ir skaidrius duomenis apie ES vystomajai pagalbai skirtą ES biudžeto dalį, kad būtų galima įvertinti visų Europos donorų priėmus Monterėjaus nonsensą vykdytus tolesnius veiksmus; taip pat apgailestauja dėl to, kad ES finansinio indėlio į besivystančias šalis lygis nepakankamai matomas, ir ragina Komisiją parengti tinkamas ir tikslines komunikacijos ir informavimo priemones ES vystomosios pagalbos matomumui padidinti;

8.  teigiamai vertina tai, kad ES įvykdė privalomą OVP tikslą – pasiekė, kad iki 2006 m. pagalba ES vidutiniškai sudarytų 0,39 % BNP, tačiau pažymi, kad 2007 m. pagalba mažėjo nerimą keliančiu tempu: nuo 47,7 mlrd. EUR (0,41 % visos ES BNP) 2006 m. iki 46,1 mlrd. EUR (0,38 % visos ES BNP) 2007 m., ir ragina valstybes nares padidinti OVP lygį taip, kad būtų pasiektas žadėtas tikslas – kad iki 2010 m. pagalba sudarytų 0,56 % BNP;

9.   primygtinai reikalauja, kad valstybių narių OVP vėl nemažėtų; nurodo, kad jeigu dabartinės tendencijos išsilaikys, ES 2005–2010 m. suteiks 75 mlrd. EUR mažiau pagalbos, nei buvo pažadėta;

10.      reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad dauguma valstybių narių (18 iš 27, ypač Latvija, Italija, Portugalija, Graikija ir Čekijos Respublika) 2006–2007 m. nepajėgė padidinti OVP lygio, o kai kurių šalių, pvz., Belgijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, pagalbos lygis drastiškai sumažėjo daugiau nei 10 proc.; ragina valstybes nares vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus dėl OVP dydžio; džiaugdamasis pažymi, kad kai kurios valstybės narės (Danija, Airija, Liuksemburgas, Ispanija, Švedija ir Nyderlandai) iki 2010 m. tikrai pasieks OVP, ir tiki, kad šios valstybės narės išlaikys aukštą OVP lygį;

     11. džiaugiasi tvirta Komisijos pozicija, kad pastangas reikia sutelkti ir į valstybių narių vystomosios pagalbos kiekybę, ir į kokybę, ir tvirtai pritaria jos įspėjimui, kad jei valstybės narės nevykdys savo finansinių įsipareigojimų, tai gali turėti labai neigiamų padarinių; ragina Komisiją pasitelkti savo patirtį ir įgaliojimus siekiant įtikinti kitus viešuosius ir privačiuosius donorus laikytis savo finansinių pažadų;

12. yra ypač susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės nedidina OVP laukdamos laikotarpio pabaigos, dėl to besivystančios šalys patyrė daugiau kaip 17 mlrd. EUR grynąjį nuostolį;

13. pritaria kai kurių valstybių narių taikomam metodui rengti daugiamečius OVP didinimo planus, kad būtų pasiektas JT tikslas – iki 2015 m. pagalba sudarytų 0,7 % BNP; ragina valstybes nares, kurios dar nepaskelbė daugiamečių planų, kuo greičiau tai padaryti; pabrėžia, kad valstybės narės juos turėtų patvirtinti iki artėjančios Tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos ir turėtų vykdyti savo įsipareigojimus;

14. pažymi, kad 2007 m. paskelbtas pagalbos lygis kai kuriais atvejais buvo mažesnis dėl dirbtinio skaičių padidėjimo 2006 m., kuris susidarė dėl skolų sumažinimo; ragina valstybes nares tvariai didinti OVP lygį ir nustatant pagalbos rodiklius neatsižvelgti į skolų sumažinimą;

15. mano, jog tai, kad dažnai prisižadami didinti finansinę pagalbą, o iš tikrųjų skiriamos žymiai mažesnės sumos, yra visiškai nepriimtina, ir yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybėse narėse mažėja entuziazmas teikti pagalbą;

16. pabrėžia, kad priimant sprendimus dėl OVP dydžio ir paskirties šalių, labai svarbu konsultuotis su šalių partnerių vyriausybėmis, nacionaliniais parlamentais ir pilietinės visuomenės organizacijomis;

Finansinių srautų greitis, lankstumas, nuspėjamumas ir tvarumas

17. pabrėžia, kad pagalba turi būti skiriama laiku ir reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad pagalbos skyrimo procesas dažnai nepagrįstai vilkinamas;

18. pabrėžia, kad skiriant bendradarbiavimo fondus būtina lanksti pusiausvyra, kad būtų galima reaguoti į pakitusias aplinkybes, pvz., kylančias maisto kainas, ir finansavimo nuspėjamumas, kad šalys partnerės galėtų rengti tvarius vystymosi, prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos mažinimo planus;

19. griežtai ragina tiksliai laikytis atsakingo skolinimo ir finansavimo principų tam, kad skolinimas ir finansavimas būtų ekonomiškai ir aplinkos apsaugos atžvilgiu tvarus ir būtų laikomasi pusiausvyros principų; ragina Komisiją dalyvauti apibrėžiant tokius principus ir tarptautiniuose forumuose reikalauti, kad būtų imamasi privalomų priemonių šiems principams įgyvendinti praktiškai tokiu būdu, kad jie būtų taikomi ir naujiems viešojo bei privačiojo sektorių dalyviams;

Skola ir kapitalo nutekėjimas

20. visiškai palaiko besivystančių šalių pastangas išsaugoti ilgalaikį skolos tvarumą ir įgyvendinti labai įsiskolinusių neturtingų šalių iniciatyvą, kuri yra itin svarbi siekiant TVT; tačiau apgailestauja dėl to, kad į planus sumažinti skolas neįtraukta daugelis šalių, kurioms skolos vis dar yra kliūtis siekiant TVT; primygtinai reikalauja nedelsiant surengti tarptautines diskusijas dėl skolų mažinimo priemonių taikymo išplėtimo tarptautiniu mastu, kad jos apimtų daugelį įsiskolinusių šalių, kurioms šiuo metu netaikoma labai įsiskolinusių neturtingų šalių iniciatyva;

21. ragina Komisiją apsvarstyti niekingų ar neteisėtų skolų, t. y. skolų, kurios yra neatsakingo, savanaudiško, neapgalvoto ir nesąžiningo skolinimo rezultatas, klausimą ir atsakingo finansavimo principus, taikytinus dvišalėse ir daugiašalėse derybose dėl skolų sumažinimo; palankiai vertina Komisijos raginimą imtis veiksmų siekiant, kad teismo procesuose būtų apribotos komercinių kreditorių teisės ir teisės susigrąžinti probleminių skolų fondus;

22. ragina valstybes nares laikytis skolos tvarumo programos ir siekti, kad ją įgyvendinant būtų atsižvelgta į šalies vidaus skolą ir finansinius reikalavimus; ragina valstybes nares pripažinti, kad paskolos davėjų atsakomybė neapsiriboja vien skolos tvarumo programos nuostatų laikymusi, bet apima ir šiuos reikalavimus:

– atsižvelgti į besiskolinančių šalių jautrumą išorės veiksniams ir atitinkamais atvejais numatyti galimybę nutraukti arba palengvinti skolos išmokėjimą;

– į skolinimosi sutartis įtraukti abiem sutarties šalis taikomą skaidrumo principą;

– budriau stebėti, kad būtų užtikrinta, jog paskolomis nebūtų prisidedama prie žmogaus teisių pažeidimų ar korupcijos didėjimo;

23. ragina ES skatinti, kad būtų įgyvendintos tarptautinės priemonės nustatyti tam tikras tarptautines nemokumo procedūras arba sąžiningą ir skaidrią arbitražo procedūrą, kurias pasitelkus ateityje būtų galima veiksmingai ir nešališkai spręsti bet kokią skolų krizę;

24.  apgailestauja, kad Komisija neskiria daugiau dėmesio vidaus išteklių mobilizavimui vystymuisi finansuoti, nes jie suteiktų besivystančioms šalims daugiau autonomijos; ragina valstybes nares visu pajėgumu įgyvendinti gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvą ir reikalauti, kad būtų sustiprintas jos taikymas; ragina Komisiją pareikalauti, kad Tarptautinių apskaitos standartų taryba (angl. IASB) įtrauktų į tarptautinių apskaitos standartų sąrašą atitinkamą apskaitos standartą, pagal kurį visų sektorių daugiašalės įmonės turėtų pateikti informaciją pagal atskiras šalis;

25. apgailestauja, kad Komisijos komunikatų dėl pagalbos veiksmingumo rinkinyje neminima, kad kapitalo nutekėjimas keltų pavojų besivystančių šalių ekonomikai; pažymi, kad kapitalo nutekėjimas daro daug žalos tvarių ekonominių sistemų kūrimui besivystančiose šalyse, ir atkreipia dėmesį, kad kasmet nuostoliai dėl mokesčių vengimo besivystančiose šalyse didesni nei jų gaunamos OVP lėšos; ragina Komisiją į savo politiką įtraukti kovos su kapitalo nutekėjimu priemones, kaip to reikalaujama pagal Monterėjaus konsensusą, įskaitant atvirą kapitalo nutekėjimo priežasčių analizę, siekiant, kad būtų panaikinti vadinamieji mokesčių rojai, kurių dalis yra ES arba kurie veikia glaudžiai susiję su valstybėmis narėmis;

26. ypač pažymi, kad Pasaulio banko duomenimis nelegalūs pinigai sudaro1 000–1 600 mlrd. USD kasmet nutekančio kapitalo sumos ir pusė šių pinigų nuteka iš besivystančių šalių; remia tarptautines priemones, skirtas pavogtoms lėšoms įšaldyti ir grąžinti bei ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su korupcija; apgailestauja, kad panašios priemonės netaikomos kovai su mokesčių vengimu, ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti, kad automatinio pasikeitimo su mokesčiais susijusia informacija principas būtų pradėtas taikyti pasauliniu mastu; taip pat ragina siekti, kad Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinės tarybos (angl. ECOSOC) parengtas Kovos su mokesčių vengimu elgesio kodeksas būtų pridėtas prie Dohos deklaracijos, ir pritarti tam, kad JT mokesčių komitetas būtų performuotas į tikrą tarpvyriausybinį organą, aprūpintą papildomais ištekliais ir pajėgų tarptautiniu mastu kartu su EBPO kovoti su mokesčių vengimu;

Novatoriški finansavimo mechanizmai

27. teigiamai vertina valstybių narių pasiūlymus dėl novatoriškų finansavimo mechanizmų ir ragina Komisiją dar kartą juos išanalizuoti atsižvelgiant į lengvo praktinio pritaikymo, tvarumo, papildomumo, sandorių išlaidų ir veiksmingumo kriterijus; ragina taikyti tokius finansavimo mechanizmus ir priemones, kuriais suteikiamas naujas finansavimas ir nekeliama pavojaus būsimiems finansiniams srautams;

28. ragina taikyti tokius finansinius mechanizmus ir priemones, kurie sudaro sąlygas pasitelkti privačias lėšas, kaip nurodyta Monterėjaus konsensuse, ir suteikia kredito garantijų;

29. ragina Komisiją ypač padidinti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos pasekmių mažinimo besivystančiose šalyse priemonių finansavimą, ypač Pasauliniam klimato kaitos aljansui; pabrėžia, kad nedelsiant reikalingas finansavimas, papildantis dabartinius OVP srautus, nes vien OVP nepakanka prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos pasekmių mažinimo priemonėms besivystančiose šalyse finansuoti; pažymi, kad šiuo tikslu nedelsiant reikia sukurti novatoriškų finansavimo mechanizmų, kaip antai aviacijos ir prekybos nafta mokesčiai, ir panaudoti pajamas, gaunamas aukcionuose pagal ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą,

30. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti Pasaulinį klimato finansavimo mechanizmą, kuris būtų grindžiamas kuo ankstesne pagalba prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos pasekmių mažinimo priemonėms besivystančiose šalyse finansuoti; ragina valstybes nares ir Komisiją priimti rimtus finansinius įsipareigojimus, kurie padėtų kuo skubiau įgyvendinti šį pasiūlymą;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti, kad bent jau 25 proc. aukcionuose pagal ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą gaunamų pajamų būtų skiriama prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos pasekmių mažinimo priemonėms besivystančiose šalyse finansuoti;

32. ragina Komisiją suteikti smulkiems verslininkams ir ūkininkams galimybę pasinaudoti finansavimu – tai būtų priemonė padidinti maisto produktų gamybą ir tvarus maisto krizės sprendimo būdas;

33. ragina Europos investicijų banką įvertinti galimybes kuo skubiau įsteigti garantijų fondą, iš kurio būtų remiamos mikrokreditų ir apsaugos nuo rizikos programos, kurios tiksliai atitinka skurdesnių besivystančių šalių vietos maisto gamintojų poreikius;

34. palankiai vertina JT pateiktą pasiūlymą įsteigti daugelio donorų remiamą Lyčių fondą, kurį valdytų Jungtinių Tautų plėtros fondas moterims (angl. UNIFEM), siekiant skatinti ir finansuoti lyčių lygybės politiką besivystančiose šalyse; ragina Tarybą ir Komisiją ištirti ir paremti šią tarptautinę iniciatyvą;

35. ragina padvigubinti pastangas finansinių paslaugų plėtrai skatinti, atsižvelgiant į tai, kad bankininkystės sektorius turi galimybių rasti vietinių lėšų vystymuisi ir kad, be to, stabilus finansinių paslaugų sektorius yra geriausias kovos su kapitalo nutekėjimu būdas;

36. ragina visus suinteresuotus subjektus visapusiškai įvertinti didžiulį pajamų iš gamtos išteklių potencialą; atsižvelgdamas į tai suvokia, kad būtina, jog išteklių gavybos pramonė būtų skaidri; mano, kad nors Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva (EITI) ir Kimberley procesas vykdomi teisinga kryptimi, reikia dėti žymiai daugiau pastangų siekiant skatinti skaidrų gavybos pramonės įmonių ir jų gaunamų pajamų valdymo skaidrumą;

Tarptautinių sistemų pertvarkymas

37. ragina Tarybą ir Komisiją, atliekant ES biudžeto 2008–2009 m. laikotarpio vidurio persvarstymą, įtraukti į jį Europos plėtros fondą, taip siekiant sustiprinti demokratinį svarbios ES vystymosi politikos ir jos biudžeto teisėtumą;

38.  pažymi, kad pirmas žingsnis siekiant, kad besivystančios šalys būtų tinkamiau atstovaujamos TVF, buvo žengtas 2008 m. balandžio mėn.; apgailestauja dėl to, kad balsavimo teisės TVF vis dar skirstomos pagal šalies gerovės lygį; ragina Komisiją ir valstybes nares akivaizdžiai parodyti savo interesą, kad būtų įvestas dvigubos daugumos balsavimo principas (suinteresuoti subjektai / valstybės) institucijoje, atsakingoje už tarptautinių finansų stabilumą – TVF;

39. ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti minėtąja Tarptautine vystymosi finansavimo apžvalgos konferencija, kuri vyks 2008 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 2 d. Dohoje, kaip priemone pristatyti bendrą ES poziciją dėl vystymosi, pagal kurią nuosekliai siekiama TVT;

40. ragina valstybes nares pradėti sparčią ir ambicingą Pasaulio banko reformą, kad būtų geriau atstovaujamos su jo programomis tiesiogiai susijusios šalys;

41. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, Pasaulio prekybos organizacijos vadovams, Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio banko grupei ir JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybai.

  • [1]  OL C 131 E, 2003 6 5, p. 164.
  • [2]  OL C 284 E, 2002 11 21, p. 315.
  • [3]  OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
  • [4]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0237.

AIŠKINAMOJI DALIS

Neišspręstas Tarptautinės vystymosi darbotvarkės klausimas: vystymosi finansavimas.

2002 m. kovo mėn. vykusioje Tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje tarptautinė bendruomenė priėmė Monterėjaus konsensusą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas šiems klausimams:

· vidaus finansinių išteklių sutelkimas vystymosi tikslams įgyvendinti;

· tarptautinių išteklių (tiesioginių užsienio investicijų (TUI) ir kitų privačių srautų) sutelkimas vystymosi tikslams įgyvendinti;

· tarptautinė prekyba kaip vystymosi variklis;

· tarptautinio finansinio ir techninio bendradarbiavimo stiprinimas siekiant vystymosi tikslų;

· išorės skola;

· sisteminiai klausimai – tarptautinės pinigų, finansinės ir prekybos sistemų atitikties ir nuoseklumo didinimas, padedant siekti vystymosi tikslų.

Pirmoji vystymosi finansavimo apžvalgos konferencija vyks Dohoje (Katare) 2008 m. lapkričio 29 – gruodžio 2 d. Šis aukščiausio lygio susitikimas suteiks galimybę įvertinti pažangą, padarytą nuo Monterėjaus konsensuso sudarymo.  

ES ir toliau išliks tarptautinio vystymosi finansavimo lyderė – ji yra didžiausia tarptautinė vystymosi rėmėja, skirianti daugiau kaip 50 % visos pasaulio oficialios vystomosios pagalbos (OVP).  

Komisijos ataskaita dėl ES pažangos įgyvendinant Monterėjaus konsensusą paskelbta 2008 m. kovo mėn.[1] Tarybos išvados dėl vystymosi finansavimo paskelbtos 2008 m. gegužės 25 d.

Apibrėžto termino, 2010 m. ir 2015 m., oficialios vystomosios pagalbos tikslai

2006 m. ES pasiekė užsibrėžtą tikslą OVP skirti 0,39 % (15 ES valstybių narių tikslas) bendrų BNP. Kitas svarbus OVP tikslas – iki 2010 m. skirti 0,56 % bendrų ES BNP[2]. Tačiau tai, kad 2007 m. kai kurių valstybių narių OVP gerokai sumažėjo, atsižvelgiant į dabartines pasaulio vystymosi finansavimo tendencijas, taip pat ir Japonijoje ir JAV, yra rimta problema. Be to, kai kurios valstybės narės sumažino finansavimą 2010 m. ir 2015 m. tikslų įgyvendinimui ir sulėtino OVP didinimo tempą.

Tačiau reikia tikėtis bendras OVP sumažėjimas yra vienkartinis reiškinys – pranešėjas primygtinai prašo, kad valstybės narės tai patvirtintų. Dėl OVP didinimo tempo sumažėjimo ateinančiais metais sumažės bendra besivystančioms šalims skiriamos OVP apimtis. Pavyzdžiui, Suomija ir Prancūzija anksčiau įgyvendino ambicingą nacionalinę politiką ir buvo prisiėmusios didesnių nei ES įsipareigojimų, bet 2007 m. sumažino savo tikslus suvienodindamos juos su ES planais. Tai neišvengiamai pakenks bendram ES tikslui. Numatoma, kad 2006–2010 m. bus visiškai prarasta daugiau nei 17 mlrd. EUR OVP. Bendri ES tikslai bus pasiekti tik tada, jei kai kurios didžiausios valstybės narės pasieks aukštesnį nei planuojama OVP lygį. Pranešėjui kelia didelį susirūpinimą tai, kad dėl pastaruoju metu įvykusių pokyčių bus sunku įvykdyti įsipareigojimus.

Turi įvykti didžiulių ir ryžtingų pokyčių norint įrodyti, kad visos valstybės narės yra pasiryžusios siekti užsibrėžtų OVP tikslų ir taip padidinti tikimybę, kad TVT bus pasiekti. Pranešėjas ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, iki Dohos konferencijos parengti konkretaus termino finansinių tikslų planus.  

Išorės skola ir kapitalo nutekėjimas

Tai, kad apskaičiuojant OVP dydį buvo įskaičiuotas skolos sumažinimas, kodėl 2007 m. ES nukrito OVP lygis, todėl pranešėjas ragina valstybes nares apskaičiuojant OVP atimti skolą sumažinimą. Tačiau ne mažiau svarbūs ilgalaikio skolos tvarumo ir atsakingo skolinimo principai.  

Neatsakingas skolinimas ir finansavimas kelia didelį pavojų besivystančių šalių ekonomikos stabilumui ir ypač trukdo siekti ilgalaikio skolos tvarumo. Tokios praktikos pavyzdžiai: agresyvūs komercinių kreditorių teisminiai ginčai, skurdūs skolos fondai, kurie sukuria naštą atitinkamų besivystančių šalių biudžetams. Atsakingas finansavimas ir skolinimas gali tapti būdu užtikrinti skolos tvarumui, taip pat gali būti naudojamas tvariam, ekologiškam vystymuisi ir padoriam darbui besivystančiose šalyse skatinti.  

Kapitalo nutekėjimas ir vadinamieji mokesčių rojai taip pat yra opus vystymosi finansavimo darbotvarkės klausimas, nes šie veiksniai stipriai veikia išorės skolą. Tarp priemonių, padedančių užkirsti kelią kapitalo nutekėjimui, gali būti: veiksmingesnių kontrolės sistemų sukūrimas (ypač per mokesčių sistemas) besivystančiose šalyse, turtingųjų besivystančiose šalyse informavimas apie jų pareigas, atsakomybės skatinimas ir siekis užtikrinti, kad lėšos nebūtų perkeltos į mokesčių rojus (esančius taip pat ir ES). Tuo pat metu veiksmingiausias būdas užkirsti kelią kapitalo nutekėjimui ir besivystančių šalių – stabilios, taikios ir demokratiškos aplinkos, kurioje įstatymo raidė užtikrina pagarbą komerciniams susitarimams, bankų sąskaitoms ir visų piliečių turtinėms teisėms, skatinimas.  

Nauji iššūkiai

Klimato kaita yra vienas naujausių iššūkių, su kuriuo susiduriama teikiant vystomąją pagalbą. Svarbiausias vystymosi politikos tikslas yra sumažinti skurdą. Be kitų pasaulio nesaugumo veiksnių, klimato kaita stipriai veikia mažiau išsivysčiusias šalis, kurios yra ypač jautrios išorės veiksniams (pvz., gaivalinėms nelaimėms, pandemijoms)[3]. Tačiau teisingiausia, kai finansavimas, kurio tikslas sumažinti klimato kaitos pasekmes, yra vertinamas kaip priemonė, kurią pasitelkusios pramoninės šalys padeda ištaisyti jų pačių besivystančiose šalyse padarytą žalą. Todėl šį finansavimą reikia ne atimti iš esamų OVP įsipareigojimų , bet prie jų pridėti. Šiuo atžvilgiu pranešėjas pritaria už vystymosi klausimus atsakingo Komisijos nario Louis Michel išreikštam požiūriui, kad esami vystymosi fondai neturėtų būti naudojami finansuoti kovai prieš klimato kaitą mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Tarp ES ir Pasaulio banko vyksta diskusijos dėl galimybės padidinti pagrindinę ilgalaikę skolą, kad skurdžiausios šalys galėtų finansuoti svarbiausias kovos su klimato kaita priemones[4]. Pranešėjas tikisi, kad ES šiuose debatuose užims lyderio pozicijas.

Dabartinis tarptautinis maisto kainų sprogimas – tai dar vienas iššūkis, kurį reikia išspręsti. Kaimo plėtros, ypač žemės ūkio plėtros prasme, svarba vis auga ir jai tarptautinėje vystymosi darbotvarkėje artimiausiais metais neišvengiamai bus skiriama daug dėmesio. Kliūtis žemės ūkio plėtrai besivystančiose šalyse būtina panaikinti. Ypač reikia remti vietos žemės ūkį. Smulkiems ūkininkams skubiai turi būti suteikta galimybė naudotis paskolomis, kad jie galėtų pagerinti savo verslą ir padidinti gamybą.

Kitas naujas iššūkis – naujų dalyvių, būtent: Kinijos, Brazilijos, Saudo Arabijos, taip pat kai kurių privačių rėmėjų, pasirodymas tarptautinėje vystymosi finansavimo arenoje[5]. Susirūpinimą kelia kai kurių naujų rėmėjų vykdoma politika, siekiant savo bendradarbiavimo tikslų.

Privataus finansavimo vystymuisi trūkumas

Privatūs kapitalo srautai į besivystančias šalis auga. Numatoma, kad jie bene šešis kartus viršys bendrą skelbiamą OVP apimtį (net jos nepatikslinus atimant skolos sumažinimą), ir sudarys apie 600 mlrd. USD.

Privatūs srautai sudaro apie 80 % visų finansinių srautų Afrikoje: 2007 m. TUI Afrikoje palyginti su 2004 m. išaugo 200 %.

Akivaizdu, kad būtų naudinga pažaboti šį privatų finansavimą ir nukreipti jį vystymosi tikslams siekti; pranešėjo siūlymu to galima pasiekti pritaikius novatoriškus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo būdus. ES turi aktyviai skatinti pusiausvyros principus, pagal kuriuos nemažai pasaulio bankų savo investavimo politikoje siekia laikytis tvarumo kriterijų.

Pagalbos veiksmingumas

Pagalbos išlaisvinimas, sandorių išlaidų sumažinimas, daugiau lankstumo ir biurokratinių procedūrų operatyvumas išlieka svarbiausiai pagalbos veiksmingumo klausimais. Tačiau pranešėjas siekia kuo mažiau kalbėti apie šiuos klausimus šiame pranešime, kad nekartotų savo kolegos Johan Van Hecke pranešime dėl pagalbos veiksmingumo išdėstytų pastabų.

Sisteminiai klausimai

Besivystančios šalys turėtų turėti daugiau galimybių dalyvauti tarptautinėms finansų ir ekonomikos institucijoms priimant sprendimus.  

Pasaulio banko prezidento ir TVF generalinio direktoriaus pareigybes vis dar gali užimti ne visų šalių atstovai. Daugelis ES valstybių narių (14) pritarė reformoms, po kurių šias pareigybes galėtų užimti bet kurios šalies atstovai.  

Pasaulio banko valdyboje problema yra ta, kad 46 į pietus nuo Sacharos esančioms šalims per mažai atstovaujama. Kiti mažiau šalių apimantys regionai turi ne mažiau kaip tris vietas, o į pietus nuo Sacharos esančios besivystančios valstybės – tik dvi. Pranešėjas mano, kad tokia padėtis yra nepriimtina ir siūlo ją taisyti.

  • [1]  Komunikatas „ES – pasaulio partnerė siekiant vystymosi tikslų. Pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų spartinimas“ (COM(2008)1777/3) ir Komisijos tarnybų darbo dokumentas „Monterėjaus procesas vystymuisi finansuoti – Europos Sąjungos indėlis Dohoje ir vėliau bei 2008 m. metinė pažangos ataskaita“ (SEC (2008)432/2).
  • [2]  15 ES valstybių narių tikslas iki 2010 m. – OVP skirti 0,51 % BNP (2015 m. – 0,7 %); 12 ES valstybių narių tikslas iki 2010 m. – OVP skirti 0,17 % BNP (2015 m. – 0,33%).
  • [3]  Susiklostė tendencija bendradarbiavimą apibrėžti ne kaip solidarumą, bet kaip pigiausią būdą spręsti pasaulinėms problemoms, kaip antai, pandemijos (pvz., SŪRS), migracijos ir saugumo problemoms.
  • [4]  Aptariama ir idėja, kad pramoninės šalys skolinsis pinigus tarptautinėse kapitalo rinkose ir skirs juos besivystančioms šalims, kad padėtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tose šalyse ir apsaugotų jas nuo žalos aplinkai.
  • [5]  Kinijos paramos Afrikos infrastruktūrai apimtis yra didesnė už Pasaulio banko, Afrikos vystymosi banko ir visų vakarų šalių dvišalių rėmėjų paramą kartu sudėjus. Panašiai ir Lotynų Amerikoje Brazilijos vystymosi banko (BNDES) įsipareigojimai skirti paskolų yra didesni už Pasaulio banko ir Amerikos valstijų vystymosi banko įsipareigojimus kartu sudėjus. (2008 m. vasario mėn. EBPO šalių bankų apvalaus stalo diskusija dėl vystymosi ataskaitos).

Biudžeto komiteto NUOMONĖ  (18.6.2008)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. Monterėjaus konferencijos vystymosi finansavimo tema
(2008/2050(INI))

Nuomonės referentė: Anne E. Jensen

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į 2002 m. Tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje priimtą Monterėjaus konsensusą,

- atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Tarybos, valstybių atstovų Taryboje, Europos Parlamento ir Komisijos priimtą Europos konsensusą,

- atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 9 d. Komisijos komunikatą „Spartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų“ (COM)0177),

1. pabrėžia, kad ES yra pagrindinė donorė teikiant vystymosi pagalbą pasaulyje, ji teikia apie 60 % pasaulio vystymosi pagalbos, ir džiaugiasi tuo, kad EB dalis kiekvienais metais didėja; tačiau prašo Komisijos pateikti aiškius ir skaidrius Bendrijos biudžeto dalies, skirtos vystymosi pagalbai, duomenis, siekiant, kad įvertinti visu Europos donorų tolesnius veiksmus pagal Monterėjaus konsensusą; taip pat apgailestauja dėl to, kad ES finansinė parama nepakankamai matoma, ir ragina Komisiją parengti tinkamas ir tikslines komunikacijos ir informavimo priemones, kuriomis būtų siekiama pagerinti ES vystymo pagalbos matomumą;

2. tačiau yra labai susirūpinęs dėl to, kad pirmi metai, kai pastebimas ES vystymo pagalbos mažėjimas, išreikštas ir absoliučiais skaičiais, ir BNP dalimi (2007 m. jos sumažėjo 1 589 milijonais eurų, t. y. 3,33 %, ir sudaro 0,38 % ES BNP, palyginti su 2006 m., kai buvo 0,41 %); primena, kad 2005 m. Europos konsensuse, kuriam pritarė visos valstybės narės ir ES institucijos, 2010 m. patvirtinta ES vystymo pagalba 0,56 % BNP, o 2015 m. – 0,70 %;

3. džiaugiasi tvirta Komisijos pozicija dėl pastangų, susitelkti ir į valstybių narių vystymosi pagalbos kiekybę, ir į kokybę ir tvirtai remia jos įspėjimus dėl galimų labai neigiamų pasekmių toms valstybėms narėms, kurios neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų; ragina Komisiją išnaudoti savo patirtį ir įgaliojimus siekiant užtikrinti, kad viešieji ir privatūs donorai laikytųsi savo finansinių pažadų;

4. pabrėžia būtinybę ES siekti aukščiausiojo koordinavimo lygio, siekiant atitikties kitoms ES politikos sritims (aplinkos apsaugos, migracijos, žmogaus teisių, žemės ūkio ir t. t.) ir vengti darbo dubliavimo ir veiklos neatitikimo;

5. primena, kad ES neatidėliotini ir būtini veiksmai, skirti dramatiškoms išaugusių maisto produktų kainų besivystančiose šalyse pasekmių problemoms spręsti, neturėtų būti suprantami ir atliekami kaip finansinės pastangos, skirtos Monterėjaus konsensusui vykdyti; taigi tikisi iš Komisijos konkretaus pasiūlymo dėl neatidėliotinos pagalbos fondo lėšų naudojimo;

6. pabrėžia, kad perdėta ir neproporcinga administracinė našta kai kuriose partnerių šalyse trukdo vystymosi pagalbos veiksmingumui; bijo, kad tai gali trukdyti siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

7. pažymi, kad Europos Sąjunga dar turi atrasti teisingą dviejų prieštaringų vystymosi pagalbos požiūrių pusiausvyrą: viena vertus, pasitikėti šalimis partnerėmis skiriant pakankamai lėšų ir padėti jų administracijoms vystyti tinkamas šių lėšų įsisavinimo priemones; kita vertus, finansinę pagalbą skirti taip, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ja ar neveiksmingo pagalbos skyrimo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Reimer Böge, Salvador Garriga Polledo, Ingeborg Gräßle, László Surján, Herbert Bösch, Costas Botopoulos, Brigitte Douay, Vicente Miguel Garcés Ramón, Louis Grech, Catherine Guy-Quint, Jutta Haug, Cătălin-Ioan Nechifor, Kyösti Virrankoski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Thijs Berman, Bárbara Dührkop Dührkop

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Josep Borrell Fontelles, Marie-Arlette Carlotti, Corina Creţu, Marek Aleksander Czarnecki, Nirj Deva, Koenraad Dillen, Fernando Fernández Martín, Alain Hutchinson, Romana Jordan Cizelj, Madeleine Jouye de Grandmaison, Filip Kaczmarek, Glenys Kinnock, Maria Martens, Gay Mitchell, Luisa Morgantini, Horst Posdorf, José Ribeiro e Castro, Toomas Savi, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Feleknas Uca, Johan Van Hecke, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

John Bowis, Françoise Castex, Ana Maria Gomes, Miguel Angel Martínez Martínez, Mihaela Popa