Procedūra : 2008/2033(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0312/2008

Pateikti tekstai :

A6-0312/2008

Debatai :

PV 01/09/2008 - 24
CRE 01/09/2008 - 24

Balsavimas :

PV 02/09/2008 - 5.19
CRE 02/09/2008 - 5.19
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0387

PRANEŠIMAS     
PDF 240kWORD 180k
17.7.2008
PE 404.725v03-00 A6-0312/2008

dėl suderintos strategijos, skirtos kovai su mokestiniu sukčiavimu pagerinti

(2008/2033(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėja: Sharon Bowles

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl suderintos strategijos, skirtos kovai su mokestiniu sukčiavimu pagerinti

(2008/2033(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategiją (COM(2006)0254),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl kai kurių pagrindinių aspektų nustatant ES kovos su sukčiavimu PVM srityje strategiją (COM(2007)0758),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl administracinių bendradarbiavimo susitarimų naudojimo kovojant su PVM sukčiavimu (COM(2004)0260),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 7 d., 2006 m. lapkričio 28 d., 2007 m. birželio 5 d. ir 2008 m. gegužės 14 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 8/2007 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Mokesčių ir muitų politikos vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategiją“ (COM(2005)0532),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl PVM sistemos keitimo priemonių siekiant kovoti su sukčiavimu (COM(2008)0109),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje, ir dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1798/2003, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje, (COM(2008)0147),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2008 m. gegužės 14 d. išvadose pateikiamas rekomendacijas mokesčių klausimais, susijusiais su susitarimais, kuriuos Bendrija ir jos valstybės narės sudarys su trečiosiomis šalimis,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0312/2008),

A. kadangi mokestinis sukčiavimas turi rimtas pasekmes šalių biudžetams ir Europos Sąjungos išteklių sistemai, veda prie sąžiningo ir skaidraus apmokestinimo principo sulaužymo ir konkurencijos iškraipymo, taip paveikdamas vidaus rinkos veiklą; kadangi dėl mokestinio sukčiavimo sąžiningos įmonės atsiduria blogesnėje padėtyje konkurenciniu požiūriu, o prarastas pajamas galiausiai padengia Europos mokesčių mokėtojai per kitų formų apmokestinimą;

B.  kadangi mokestinis sukčiavimas kelia pavojų mokesčių teisingumui, nes valstybės pajamų trūkumas dažnai kompensuojamas didinant mokesčius, kurie paliečia neturtingiausius ir sąžiningiausius mokesčių mokėtojus, neturinčius galimybės arba noro vengti savo mokestinių įsipareigojimų arba juos pažeisti,

C. kadangi sukūrus vidaus rinką didėja tarpvalstybinė prekyba, o tai reiškia, kad daugėja tokių operacijų, kurių apmokestinimo vieta ir asmens, privalančio mokėti PVM, įsikūrimo vieta yra dviejose skirtingose valstybėse narėse,

D. kadangi naujų formų mokestinis sukčiavimas, susijęs su tarptautinėmis operacijomis, pvz., vadinamasis karuselinis arba dingusio PVM mokėtojo sukčiavimas Bendrijoje, atsirado dėl dabartinių mokesčių sistemų fragmentiškumo ir spragų, todėl PVM veikimo mechanizmą būtina keisti,

E.  kadangi PVM slėpimas ir sukčiavimas turi įtakos Europos Sąjungos biudžeto finansavimui, nes tuomet reikia daugiau nuosavų valstybių narių išteklių, priklausančių nuo bendrųjų nacionalinių pajamų,

F.  kadangi nors kova su sukčiavimu iš esmės ir priklauso valstybių narių kompetencijai, tai nėra problema, kurią galima išspręsti tik nacionaliniu lygmeniu,

G. kadangi dėl globalizacijos vis sunkiau kovoti su mokestiniu sukčiavimu tarptautiniu lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad karuselinio sukčiavimo procese dalyvauja trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės, taip pat į elektroninės prekybos plėtrą ir į paslaugų rinkų globalizaciją; kadangi šie veiksniai rodo, kad būtina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, ypač PVM srityje;

H. kadangi toks mokestinio sukčiavimo Europos Sąjungoje mastas pasiektas dėl dabartinės pereinamojo laikotarpio PVM sistemos, kuri pernelyg sudėtinga (dėl šios priežasties sunku atsekti operacijas Bendrijos viduje), neaiški ir todėl suteikia galimybių piktnaudžiauti;

I.   kadangi nagrinėdamos galimybes Komisija ir valstybės narės, jei tik įmanoma, neturi svarstyti tokių priemonių, kurios užkrautų neproporcingą administracinę naštą įmonėms ir mokesčių administravimo institucijoms arba galėtų lemti prekiautojų diskriminaciją,

J.   kadangi ir Komisija, ir Audito Rūmai nuolat teigia, kad valstybių narių keitimosi informacija apie prekių tiekimą Bendrijos viduje sistema laiku nesuteikia svarbios informacijos, jog būtų galima efektyviai kovoti su sukčiavimu; kadangi dėl šio priežasties reikia valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) taisyklių, kurios būtų aiškesnės ir labiau saistytų,

K. kadangi siekiant, kad valstybių narių mokesčių sistemos tinkamai veiktų, būtina naudoti visas turimas technologijas, įskaitant elektronines tam tikrų duomenų, susijusių su PVM ir akcizais, laikymo ir perdavimo technologijas; kadangi kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti pagerinta tiesioginė valstybių narių prieiga prie elektroniniu būdu laikomų duomenų ir keitimosi šiais duomenimis sąlygos; kadangi valstybių narių mokesčių administravimo institucijos asmens duomenis turėtų tvarkyti atidžiai, naudoti nurodytiems tikslams ir su atitinkamo asmens sutikimu arba remdamosi kitu įstatymuose nustatytu teisėtu pagrindu,

L.  kadangi prekiautojai dažnai gali gauti tik labai mažą dalį informacijos apie savo klientų, kaip PVM mokėtojų, statusą,

M. kadangi griežtinant priemones, skirtas mokestiniam sukčiavimui nustatyti, taip pat reikėtų stiprinti dabartinius teisės aktus dėl pagalbos mokesčių išieškojimo, vienodos apmokestinimo tvarkos ir verslo vykdymo srityse.

ES kovos su mokestiniu sukčiavimu strategija

1.  pažymi, kad ES kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijos tikslas turi būti spręsti mokesčių praradimo dėl mokestinio sukčiavimo problemą, nustatant sritis, kuriose galima pagerinti ir ES teisės aktus, ir administracinį valstybių narių bendradarbiavimą, nes tai veiksmingai skatintų mokestinio sukčiavimo mažėjimą, kuo labiau stengiantis neužkrauti nereikalingos naštos mokesčių administravimo institucijoms ir mokesčių mokėtojams;

2.  ragina valstybes nares pagaliau atsakingai žvelgti į kovą su mokestiniu sukčiavimu;

3.  primena, kad kilmės principu (jis reiškia, kad PVM apmokestinamai operacijai tarp valstybių narių taikomas kilmės šalies mokestis, o ne nulinis tarifas) grindžiamos PVM sistemos sukūrimas ir toliau yra ilgalaikis sprendimas, leisiantis veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu; pažymi, kad pagal kilmės principą prekių, kuriomis prekiaujama vidaus rinkoje, nereikėtų atleisti nuo PVM ir vėliau jų apmokestinti paskirties šalyje; primena, kad tam, jog kilmės principu grindžiama PVM sistema veiktų, reikia suvienodinti šalių mokesčius, taip siekiant išvengti mokestinės konkurencijos, taip pat sukurti tarpuskaitos sistemą, kaip Komisija siūlė dar 1987 m.;

4.  apgailestauja, kad tai, jog kurios valstybės narės pastaruosius 10 metų blokavo pastangas, užkirto kelią bet kokiai veiksmingai ES kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijai;

5.  apgailestauja, kad, nepaisant ne kartą atliktos analizės, pateiktų prašymų ir prieštaravimų, Taryboje iki šiol nepriimta veiksminga kovos su mokestiniu sukčiavimu strategija;

6.  ragina Komisiją ryžtingai spręsti problemą nepaisant per pastaruosius dešimtmečius ne kartą patirtų nesėkmių;

Bendrieji klausimai: mokestinio sukčiavimo mastas ir jo pasekmės

7.  pripažįsta, kad apskaičiuota, jog bendras (tiesioginis ir netiesioginis) mokesčių praradimas dėl mokestinio sukčiavimo siekia nuo 200 iki 250 mlrd. EUR, o tai atitinka nuo 2 iki 2,5 Europos Sąjungos BVP, iš tos sumos 40 mlrd. EUR prarandama dėl PVM sukčiavimo, o tai sudaro 10 proc. įplaukų iš PVM, 8 proc. bendrų įplaukų iš akcizo alkoholiniams gėrimams 1998 m. ir 9 proc. bendrų įplaukų iš akcizo tabako gaminiams; tačiau apgailestauja, kad dėl itin skirtingų nacionalinių apskaitos standartų nėra jokių tikslių skaičių;

8.  ragina, kad visose valstybėse narėse būtų sukurta vieninga duomenų rinkimo sistema, kuri užtikrintų skaidrumą ir leistų valstybėms narėms numatyti kovos su mokestiniu sukčiavimu priemones;

9.  apgailestauja, kad dėl duomenų, renkamų nacionaliniu lygmeniu, stokos neįmanoma nei tinkamai nustatyti realaus problemos masto, nei tinkamai stebėti teigiamų ar neigiamų pokyčių;

10. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti vieningą Europos statistikos duomenų apie mokestinį sukčiavimą rinkimo ir pateikimo sistemą, kuri leistų kuo tiksliau įvertinti realų šio reiškinio mastą;

11. primena, kad šešėlinės ekonomikos negalima panaikinti neįgyvendinus tinkamų skatinamųjų priemonių; be to, siūlo kad valstybės narės, rengdamos Lisabonos strategijos įgyvendinimo vertinimo ataskaitas, informuotų, kaip joms sekasi mažinti šešėlinės ekonomikos apimtį;

Dabartinė PVM sistema ir jos trūkumai

12. pažymi, kad su PVM susijęs mokestinis sukčiavimas yra itin didelė vidaus rinkos veiklos problema, nes turi tiesioginės įtakos tarpvalstybiniu mastu, dėl šio sukčiavimo prarandama daug pajamų ir jis tiesiogiai veikia ES biudžetą;

13. primena, kad 1993 m. sukurta dabartinė PVM sistema turėjo būti tik pereinamoji, o Parlamentas prašė Komisijos pateikti pasiūlymų, siekiant iki 2010 m. priimti galutinį sprendimą dėl galutinės PVM sistemos;

14. tvirtina, kad dėl laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo vidaus rinkoje nuo 1993 m. ir dėl pažangos naujų technologijų, susijusių su mažomis vertingomis prekėmis, srityje vis sudėtingiau kovoti su PVM sukčiavimu, o padėtį dar labiau apsunkina dabartinės sistemos sudėtingumas ir fragmentiškas pobūdis, dėl kurių sunku atsekti operacijas, taigi sudaroma galimybių piktnaudžiauti;

15. pažymi, kad dingusio PVM mokėtojo sukčiavimą vis dažniau vykdo ir PVM sistema sąmoningai piktnaudžiauja nusikaltėlių grupuotės, sukuriančios schemas, skirtas pasinaudoti PVM sistemos trūkumais; atkreipia dėmesį į Eurojusto pradėtą tirti karuselinio PVM sukčiavimo bylą, susijusią su 18 valstybių narių grupuotėmis ir apie 2,1 mlrd. eurų siekiančia mokestinio sukčiavimo apimtimi;

16. pritaria Komisijos pastangoms pradėti iš esmės keisti dabartinę PVM sistemą; džiaugiasi, kad valstybės narės šį klausimą jau laiko prioritetiniu, ir ragina valstybes nares būti pasirengusias imtis esminių priemonių šioje srityje;

17. mano, kad dabartinė sistema turi būti atnaujinta ir kad reikia radikalių permainų, neužkraunant per didelės biurokratinės naštos sąžiningiems verslininkams; mano, kad galimybė išlaikyti dabartinę padėtį nesvarstytina;

Dabartinei PVM sistemai alternatyvios sistemos

Atvirkštinis apmokestinimas

18. pažymi, kad pagal atvirkštinio apmokestinimo sistemą PVM apskaičiuoja apmokestinamas klientas, o ne tiekėjas; pripažįsta, kad tokios sistemos pranašumas yra tai, jog panaikinama galimybė vykdyti dingusio PVM mokėtojo sukčiavimą, nustatant, kad PVM turi mokėti apmokestinamas asmuo, kuriam tiekiamos prekės;

19. pažymi, kad sukūrus dvigubą PVM sistemą būtų trukdoma efektyviai veikti vidaus rinkai, būtų sukurta dar sudėtingesnė aplinka, kai gali būti trukdoma verslo investicijoms, ir problema būtų ilgam išspręsta tik sukūrus bendrą privalomą atvirkštinio apmokestinimo sistemą, kuri pakeistų neprivalomą arba tik tam tikrais atvejais taikomą sistemą;

20. taip pat pažymi, kad pagal atvirkštinio apmokestinimo sistemą negalima mokėti dalimis ir visas PVM sumokamas tik tiekimo grandinės pabaigoje, taip pašalinant PVM savikontrolės mechanizmą; įspėja, kad gali rastis naujų formų sukčiavimas, įskaitant padidėjusį mokesčių praradimą mažmeniniu lygmeniu ir su PVM mokėtojo kodais susijusį sukčiavimą, o kova su tokiu sukčiavimu įvedant papildomus patikrinimus tik užkrautų papildomą naštą sąžiningiems prekiautojams; dėl šios priežasties ragina rimtai ir nuodugniai apsvarstyti, ar įvesti atvirkštinio apmokestinimo sistemą; vis dėlto pažymi, kad ribos nustatymas siekiant sumažinti neapmokestinamo galutinio vartojimo pavojų padeda kovoti su sukčiavimu, o 5 000 eurų riba, kurią pasiūlė Taryba, yra pagrįsta;

Bandomasis projektas

21. nors ir išlaikydamas atsargumą ir kritišką požiūrį, pažymi, kad bandomasis projektas gali padėti valstybėms narėms geriau suprasti su atvirkštinio apmokestinimo sistema susijusią riziką, ir ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tinkamas garantijas siekiant užtikrinti, jog vykdant bandomąjį projektą nei dalyvaujančioms, nei jokioms kitoms valstybėms narėms nekiltų didelė rizika;

Tiekimo Bendrijos viduje apmokestinimas

22. mano, kad geriausias būdas kovoti su PVM sukčiavimu, susijusiu su tarpvalstybiniu tiekimu, yra pradėti taikyti sistemą, pagal kurią PVM netaikymo tiekimui Bendrijos viduje nuostata būtų pakeista apmokestinimu 15 proc. tarifu; pažymi, kad tokia sistema veiktų geriau, jei būtų daug mažiau sumažintų tarifų ir jie būtų ne tokie sudėtingi, taip sumažinant administracinę naštą verslininkams ir mokesčių administravimo institucijoms; pažymi, kad pavieniai atvejai, kai iki 1992 m. sumažinti PVM tarifai, turėtų būti nuodugniai išnagrinėti ir turėtų būti įvertinta, ar jie ekonomiškai pagrįsti;

23. pripažįsta, kad dėl skirtingų PVM tarifų apmokestinant tiekimą Bendrijos viduje reikėtų dar kartą subalansuoti mokėjimus tarp valstybių narių; mano, kad toks naujas subalansavimas turi būti atliekamas per tarpuskaitos namus, kurie palengvintų pajamų perdavimą tarp valstybių narių; pabrėžia, kad techniniu požiūriu tarpuskaitos namai gali veikti;

24. mano, kad decentralizuota tarpuskaitos namų sistema gali būti tinkamesnė ir ją būtų galima sukurti sparčiau, nes taikant tokią sistemą valstybės narės galėtų dvišaliu pagrindu susitarti svarbiais klausimais, atsižvelgdamos į savo individualų prekybos balansą, PVM sistemų ir jų kontrolės mechanizmų panašumus ir tarpusavio pasitikėjimą;

25. pabrėžia, kad tiekėjo valstybės narės mokesčių administravimo institucija turėtų būti atsakinga už PVM surinkimą iš tiekėjo ir PVM pervedimą valstybės narės, kurioje įsigyta prekė ar paslauga, mokesčių administravimo institucijai, pasinaudojant tarpuskaitos sistema; pripažįsta, kad būtina didinti mokesčių administravimo institucijų tarpusavio pasitikėjimą;

Administracinis bendradarbiavimas ir savitarpio pagalba PVM, akcizų ir tiesioginių mokesčių srityje

26. pabrėžia, kad valstybės narės negali pavieniui kovoti su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu; mano, kad iki šiol valstybės narės nepakankamai išsamiai ir sparčiai keitėsi informacija ir bendradarbiavo tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų veiksmingai kovojama su mokestiniu sukčiavimu; mano, kad nepakankamai išplėtoti ir palaikomi vietinių ar nacionalinių kovos su sukčiavimu institucijų tiesioginiai ryšiai ir dėl to nepakankamai veiksmingai išnaudojami administracinio bendradarbiavimo susitarimai ir randasi bendravimo trukdžių;

27. primygtinai teigia, kad, norint apsaugoti visų valstybių narių mokestines pajamas vidaus rinkoje, valstybės narės turėtų imtis panašių priemonių prieš sukčiautojus, ypač kalbant apie sankcijas ir baudžiamąjį persekiojimą, nepaisydamos to, kur pajamos prarandamos; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kurios galėtų paskatinti tokį valstybių narių bendradarbiavimą;

28. pritaria Komisijos pasiūlymams iš dalies keisti PVM direktyvą ir reglamentą dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje, siekiant, kad nuo 2010 m. būtų sparčiau renkama informacija apie Bendrijos viduje vykstančias operacijas ir tokia informacija būtų sparčiau keičiamasi; pripažįsta, kad siūlomos atsiskaitymo taisyklės užkrautų administracinę naštą įmonėms, teikiančioms tik tokias paslaugas, kurios šiuo metu ši taisyklė netaikoma, tačiau mano, jog tai būtina turint mintyje, kad kai kurių paslaugų atveju galimas karuselinis sukčiavimas;

29. ragina Tarybą greitai priimti siūlomas priemones ir kviečia Komisiją pateikti tolesnių pasiūlymų dėl visų kitų valstybių narių galimybės automatiškai naudotis valstybių narių turimais nejautriaisiais duomenimis apie jų apmokestinamus asmenis (verslo sektorius, tam tikri duomenys apie apyvartą ir pan.) ir dėl PVM mokėtojų registravimo ir išregistravimo tvarkos suvienodinimo, siekiant užtikrinti, kad fiktyvūs mokėtojai būtų greitai nustatyti ir išregistruoti; pabrėžia, kad valstybės narės privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad jų duomenys, visų pirma duomenys apie fiktyvių mokėtojų nustatymą ir išregistravimą, būtų atnaujinami;

30. primena, kad mokesčių rojumi vadinamos teritorijos trukdo įgyvendinti Lisabonos strategiją, nes dėl jų mažėja mokesčių tarifai ir apskritai mokestinės pajamos, dėl šios priežasties paaštrėja mokestinė konkurencija, kuri griauna valstybių narių mokestinį suverenumą;

31. taip pat pabrėžia, kad biudžeto drausmės laikais bet koks mokesčių bazės mažėjimas dėl mokesčių rojumi vadinamų teritorijų arba neribojamos mokestinės konkurencijos trukdys valstybėms narėms laikytis pakeisto Stabilumo ir augimo pakto, o valstybės pajamų sumažėjimas pakenks Europos socialiniam modeliui;

32. pabrėžia, kad, norint panaikinti mokesčių rojumi vadinamas teritorijas, be kitų dalykų, reikia laikytis trijų krypčių strategijos: kovoti su mokesčių vengimu, plėsti taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos taikymo sritį ir prašyti, kad EBPO per savo narius taikytų sankcijas mokesčių rojumi vadinamoms teritorijoms;

Mokesčių slėpimas

33. apgailestauja, kad valstybės narės, reikšdamos vis naujus prieštaravimus ir taikydamos delsimo taktiką, trukdo įgyvendinti taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos reformą, ir ragina Komisiją, nepaisant priešinimosi, kaip galima greičiau pateikti pasiūlymus;

34. pabrėžia, kad, įgyvendinant taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos reformą, turi būti pašalintos įvairios jos spragos ir trūkumai, sudarantys sąlygas mokesčių slėpimui ir mokestiniam sukčiavimui;

35. ragina Komisiją reformuojant taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą apsvarstyti reformos galimybes, įskaitant galimybę išplėsti direktyvos taikymo sritį taip, kad ji apimtų visus teisės subjektus ir visus finansinių pajamų šaltinius;

36. ragina Europos Sąjungą siekti, kad mokesčių rojumi vadinamų teritorijų panaikinimas taptų visuotiniu prioritetu, atsižvelgiant į žalingą jų poveikį atskirų valstybių narių mokestinėms pajamoms; ragina Tarybą ir Komisiją naudotis ES prekybos galia sudarant prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus su mokesčių rojumi vadinamų teritorijų vyriausybėmis, siekiant įtikinti jas panaikinti mokesčių nuostatas ir praktiką, kurios sudaro sąlygas mokesčių slėpimui ir sukčiavimui; kaip pirmą žingsnį, teigiamai vertina Tarybos 2008 m. gegužės 14 d. rekomendacijas į prekybos susitarimus įtraukti nuostatas dėl gero valdymo mokesčių srityje; prašo Komisijos iškart įtraukti tokias nuostatas į būsimas derybas dėl prekybos susitarimų;

0

0 0

37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


AIŠKINAMOJI DALIS

Mokestinio sukčiavimo mastas

Mokestinis sukčiavimas turi rimtas pasekmes šalių biudžetams, veda prie sąžiningo apmokestinimo principo sulaužymo ir konkurencijos iškraipymo, taip paveikdamas vidaus rinkos veiklą. Iškraipymai, kurių priežastis – su PVM susijęs sukčiavimas, kenkia išteklių sistemos, kuri turi būti sąžininga ir skaidri, kad Bendrija tinkamai veiktų, bendrai pusiausvyrai.

Nors PVM slėpimo ir sukčiavimo mastas ištirtas ne visose valstybėse narėse, paskelbta tam tikrų vertinimų. Tarptautinės PVM asociacijos teigimu, visoje Europos Sąjungoje prarasto PVM kiekis per metus siekia 60–100 mlrd. eurų. Pasak Jungtinės Karalystės Mokesčių inspekcijos (angl. HMRC), vien tik toje šalyje 2005–2006 m. mokestiniu laikotarpiu prarasta 18,2 mlrd. eurų pajamų iš PVM. Vokietijos Finansų ministerija paskelbė tyrimo rezultatus, rodančius, kad 2005 m. toje šalyse PVM nuostoliai sudarė 17 mlrd. eurų. Audito Rūmų teigimu, PVM slėpimas ir sukčiavimas taip pat turi įtakos ES biudžeto finansavimui, nes padidėja finansavimo iš valstybių narių nuosavų išteklių poreikis remiantis bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis(1).

PVM sukčiavimas

Primenama, kad pagal 1993 m. pradėtą taikyti dabartinę pereinamojo laikotarpio sistemą siekiama suderinti sprendimą sukurti bendrą rinką be sienų kontrolės ir tai, jog valstybės narės nesutiko suderinti PVM tiek, kad būtų sukurta visiškai bendra vidaus rinka. Komisija iš pradžių siūlė įgyvendinti kilmės principu grindžiamą sistemą (t. y. apmokestinimas eksportuojančių valstybių narių tarifu). Taryba patvirtino vadinamąją pereinamojo laikotarpio sistemą, leidusią panaikinti kontrolę prie Bendrijos vidaus sienų ir toliau mokesčius rinkti paskirties valstybėje narėje.

Pagal pereinamojo laikotarpio sistemą PVM (vartojimo mokestis) tampa mokėtinas vartojimo vietoje, kaip su tuo produktu susijusių sąnaudų procentinė dalis. Produktui keliaujant iš vienos įmonės į kitą (prekiautojai, kurie yra registruoti PVM mokėtojai), PVM tampa mokėtinas, renkamas ir pervedamas vietinei mokesčių administravimo institucijai.

Operacijų Bendrijos viduje, kurioms šiuo metu taikomas nulinis tarifas, atveju, eksportuotojas netaiko PVM, tačiau gali pareikalauti grąžinti pirkimo PVM; tuo tarpu pirkėjas nemoka PVM, tačiau pastarasis tampa mokėtinas vėliau parduodant produktą ir turi būti pervestas mokesčių administravimo institucijai.

Problemos

Kredito ir grąžinimo mechanizmas

Kadangi dauguma PVM slėpimo atvejų susiję su šešėline ekonomika, didėjantis PVM slėpimo mastas gali būti laikomas šalutiniu poveikiu, susijusiu su minėtąja 1993 m. pradėta taikyti PVM tvarka. Tai ypač pasakytina apie operacijų Bendrijos viduje apmokestinimą nuliniu tarifu, kai prekiautojai netaiko PVM, tačiau gali reikalauti grąžinti pirkimo PVM. Kadangi operacijos Bendrijos viduje apmokestinamos nuliniu tarifu, gali būti sudarytos sąlygos PVM slėpimui ir tiekėjo šalyje (tiekėjas, deklaravęs tiekimą Bendrijos viduje, gali prekiauti prekėmis savo šalies rinkoje be PVM), ir paskirties šalyje (gavėjas gali nesumokėti PVM, kuris tampa mokėtinas pristačius prekes) arba vadinamajam dingusio PVM mokėtojo sukčiavimui.

Dingusio PVM mokėtojo sukčiavimas

Vykstant tokiam sukčiavimui (dar vadinam karuseliniu sukčiavimu), sukčiai importuoja prekes, kurioms taikomas nulinis tarifas, parduoda jas tiekimo grandinėje su PVM, tačiau pasisavina lėšas, užuot pervedę jas mokesčių administravimo institucijai. Vadinamoji karuselė sukasi toliau, prekes pakartotinai eksportuojant ir importuojant, ir daugėja nuostolių. Taip sistema sąmoningai piktnaudžiauja nusikaltėlių grupuotės, kurios ja naudojasi pagal aprašytą schemą. Dabar sukčiams lengviau vykdyti karuselinį sukčiavimą dėl technologijų pažangos ir vertingų mažai sveriančių prekių gamybos. Sukčiavimas labiausiai paplitęs judriojo ryšio telefonų ir lustų srityse.

Apmokestinimas nuliniu tarifu

Nustatyta, kad eksporto apmokestinimas nuliniu tarifu (dėl to eksportuotojams grąžinamas PVM) yra svarbiausias veiksnys, sudarantis sąlygas karuseliniam sukčiavimui.

Galimos alternatyvios sistemos

Atvirkštinis apmokestinimas

Taikant atvirkštinio apmokestinimo sistemą PVM apskaičiuoja apmokestinamas klientas, o ne tiekėjas. Kai klientas, jei jis turi teisę į atskaitą, atskaito šį PVM toje pačioje PVM deklaracijoje, bendras rezultatas yra nulis ir nereikia atlikti jokių mokėjimų. Atvirkštinis apmokestinimas netaikomas tiekimo privatiems asmenims atvejais, kuriais tiekėjas turi taikyti PVM ir pervesti jį mokesčių administravimo institucijai. Pagal atvirkštinio apmokestinimo sistemą negalima mokėti dalimis, ir visas PVM sumokamas tik tiekimo grandinės pabaigoje. Kitaip tariant, visuotinė atvirkštinio apmokestinimo sistema panaikintų svarbiausią PVM savybę (PVM mokėjimą tiekiant ir PVM atskaitą perkant), su kuria susijęs savikontrolės mechanizmas.

Per pirmininkavimo ES laikotarpį Vokietija siūlė taikyti atvirkštinio apmokestinimo sistemą, tačiau šis pasiūlymas sutiktas ne itin entuziastingai. Taip pat siūlyta valstybėms narėms pradėti įgyvendinti visuotinio atvirkštinio apmokestinimo sistemos taikymo bandomąjį projektą.

Atvirkštinio apmokestinimo sistema taip pat kritikuojama, nes, kaip ir apyvartos mokesčio atveju, už PVM surinkimą atsakingas galutinis prekiautojas, turintis sumokėti visą PVM mokesčių administravimo institucijai. Be to, taikant atvirkštinio apmokestinimo sistemą gali rastis naujų formų sukčiavimas, pvz., didesnis mokesčių praradimas mažmeniniu lygmeniu ir su PVM mokėtojo kodais susijęs sukčiavimas. Norint to išvengti sistemą turėtų papildyti tikrinimo priemonės, tačiau tai užkrautų papildomą naštą verslininkams.

Kaip pirmoji tikrinimo priemonė galėtų būti taikoma riba, siekiant sumažinti neapmokestinamo galutinio vartojimo riziką. Tarybos pasiūlė nustatyti 5000 eurų ribą. Sistema veiktų taip:

· kai klientas negali taikyti atvirkštinio apmokestinimo sistemos (dažniausiai privatūs asmenys, tačiau ir neapmokestinami juridiniai asmenys bei visiškai nuo mokesčių atleidžiami apmokestinami asmenys), tiekėjas taiko PVM savo klientui;

· kai klientas yra apmokestinamas asmuo, galintis taikyti atvirkštinio apmokestinimo sistemą, tiekėjas patvirtina operacijos sumą;

· kai apmokestinama tiekimo suma mažesnė nei 5000 eurų, tiekėjas taiko PVM savo klientui. Verslo klientai gali atskaityti šį PVM pagal įprastas taisykles;

· kai apmokestinama tiekimo suma lygi arba didesnė nei 5000 eurų, tiekėjas tiekimui netaiko PVM. Tokį PVM apskaičiuoja verslo klientas, kuris gali jį atskaityti pagal įprastas taisykles.

Komisija, remdamasi ne vienu tyrimu, mano, kad daugiausia verslo išlaidų susiję su tinkamu ribos taikymu.

Pagaliau kyla klausimas, ar siūloma atvirkštinio apmokestinimo sistema turėtų būti pasirenkama, ar privaloma. Komisija ir daugelis valstybių narių aiškiai pareiškė nuomonę, kad pasirenkama visuotinė atvirkštinio apmokestinimo sistema būtų paskata dvigubai PVM sistemai atsirasti, o tai trukdytų efektyviai veikti vidaus rinkai, būtų sukurta dar sudėtingesnė aplinka, kai gali būti trukdoma verslo investicijoms.

Bandomasis projektas. Atsižvelgiant į empirinių duomenų stoką bandomasis projektas galėtų pateikti labiau pagrįstus atsakymus į klausimus, susijusius su pasiūlytos sistemos tinkamumu. Turėtų būti pasirūpinta, kad nei dalyvaujančioms, nei jokioms kitoms valstybėms narėms nekiltų didelė rizika.

Kilmės principu grindžiama sistema. Pagal šią sistemą taikomas eksportuojančios valstybės narės PVM tarifas. Kaip paaiškinta pirmiau, Taryba nusprendė patvirtinti pereinamojo laikotarpio sistemą, taigi būtų sugrąžinta galimybė įvesti kilmės principu grindžiamą sistemą, kurią numatė Komisija. Valstybės narės nei tada, nei šiuo metu nenori perleisti savo įgaliojimų, susijusių su PVM tarifų lygio nustatymu. Todėl norint sudaryti galimybę, kad šią sistemą rimtai svarstytų Taryba, neturėtų būti reikalaujama suderinti tarifus.

Vienas iš sprendimų būtų iš dar kartą apsvarstyti prieš 1992 m. pateiktus, tačiau dėl pirmiau nurodytų priežasčių valstybių narių atmestus pasiūlymus įsteigti tarpuskaitos namus. Daugėjant sukčiavimo atvejų ir vykstant technologijų pažangai vėl verta šiuos pasiūlymus apsvarstyti. Siekiant išlaikyti esminį PVM principą (tai, kad PVM yra vartojimo mokestis), būtų taikomas eksportuojančios valstybės narės PVM tarifas, o tarpuskaitos namai palengvintų pajamų perdavimą tarp valstybių narių. Tiekimo valstybė narė turėtų perduoti surinktą PVM importuojančiai valstybei narei. Jei valstybė narė, į kurią pristatomos prekės, taiko didesnį nei 15 proc. tarifą, papildoma PVM dalis tektų tai valstybei narei; jei valstybė narė, į kurią pristatomos prekės, taiko mažesnį nei 15 proc. tarifą (vienas ar daugiau sumažintų PVM tarifų arba nulinis tarifas) pirkėjo valstybė narė suteiktų mokesčių kreditą apmokestinamam asmeniui, įsigyjančiam prekes Bendrijos viduje. Taikant tą patį principą valstybė narė, į kurią pristatomos prekės, galėtų rinkti PVM, susijusį su bet kokiais apribojimais, taikomais pirkėjo teisei atskaityti pirkimo PVM. Taip būtų išvengta konkurencijos iškraipymo, kurį kitu atveju galėtų lemti skirtingi įvairiose šalyse taikomų PVM tarifų lygiai.

Pagrindinis sudėtingiausias klausimas, kuris yra politinis, būtų tai, kad pavienių valstybių narių mokesčių pajamos taptų priklausomos nuo kitų valstybių narių pervedimų. Kitaip tariant, susidarytų dvi valstybių narių grupės: galutinės gavėjos (t. y. tos valstybės narės, kuriose įsigijimo Bendrijos viduje suma viršija tiekimą Bendrijos viduje) ir galutinės mokėtojos (t. y. tos valstybės narės, kuriose tiekimo Bendrijos viduje bendra suma viršija įsigijimo Bendrijos viduje bendrą sumą). Kaip rodo priedas ir atitinkamas dvišalis prekybos balansas, taikant apmokestinamo tiekimo Bendrijos viduje sistemą, 16 valstybių narių būtų galutinės gavėjos, o likusios valstybės narės – galutinės mokėtojos.

Paskirties šalies sistema. Kita galimybė galėtų būti importuojančios valstybės narės (kurioje įsikūręs pirkėjas) PVM tarifo taikymas. Tuomet nereikėtų tarpuskaitos, tačiau papildomai reikėtų „vieno langelio“ principu grindžiamos sistemos, kurią taikant prekiautojas galėtų įvykdyti PVM įsipareigojimus, susijusius su veikla visoje ES, toje valstybėje narėje, kurioje jis įsikūręs.

Administracinis bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba PVM, akcizų ir tiesioginių mokesčių srityje

Nors kova su sukčiavimu iš esmės ir priklauso valstybių narių kompetencijai, tai nėra problema, kurią galima išspręsti tik nacionaliniu lygmeniu. Kova su mokestiniu sukčiavimu turėtų būti ES prioritetas, o visų valstybių narių mokesčių administravimo institucijos turėtų būti raginamos glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija.

Atitinkamos mokesčių administravimo institucijos nepakankamai išsamiai ir sparčiai keičiasi informacija ir bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų veiksmingai kovojama su mokestiniu sukčiavimu. Nepakankamai išplėtoti ir palaikomi vietinių ar nacionalinių kovos su sukčiavimu institucijų tiesioginiai ryšiai ir dėl to nepakankamai veiksmingai išnaudojami administracinio bendradarbiavimo susitarimai ir randasi bendravimo trukdžių. Siekiant išspręsti šias problemas valstybės narės turi labiau bendradarbiauti. Be to, kyla klausimas, ar reikia privalomų taisyklių. Taip pat padėtų ir geresnis vienas kito sistemų supratimas arba bendros bazės, pvz., bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčių bazė. Deja, tam tikros valstybės narės laiko bendras bazes pirmu žingsniu kėsinimosi į mokesčių tarifus linkme.

Siekiant, kad tinkamai veiktų mokesčių sistemos, būtina panaudoti visas turimas technologijas, įskaitant tam tikrų duomenų, susijusių su PVM ir akcizų kontrole, elektroninį saugojimą ir perdavimą. Taigi turėtų būti pagerintos sąlygos, susijusios su keitimusi kiekvienoje valstybėje narėje elektroniniu formatu saugomais duomenimis ir tiesiogine valstybių narių prieiga prie tokių duomenų. Ypač operacijos realiuoju laiku naudojantis elektronine sistema (prisijungiant ir patvirtinant operaciją) suteiktų institucijoms daugiau galimybių nustatyti sukčiavimo atvejus ir su jais kovoti. Turėtų būti pasirūpinta, kad būtų užtikrinta tinkama duomenų apsauga.

Priedas: valstybių narių prekybos balansas (šaltinis: Eurostatas)

(1)

Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2007 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, 2 punktas.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (25.6.2008)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl suderintos strategijos, skirtos kovai su sukčiavimu mokesčių srityje pagerinti

(2008/2033(INI))

Nuomonės referentas: Othmar Karas

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi kova su sukčiavimu mokesčių srityje iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai; kadangi, nepaisant to, valstybėms narėms sunku pavieniui kovoti su minėtuoju sukčiavimu, nes prekės ir paslaugos laisvai juda Bendrijos rinkoje,

B.  kadangi pagal EB sutarties 10 ir 280 straipsnius iš valstybių narių reikalaujama imtis visų tinkamų priemonių siekiant užtikrinti Sutartyje nustatytų pareigų vykdymą, taip pat koordinuoti savo veiksmus siekiant saugoti Bendrijos finansinius interesus,

C. kadangi sukčiavimas mokesčių srityje yra vis didesnė visuotinio pobūdžio problema ir ES lygmeniu siekia 2–2,5 proc. BVP, arba 200–250 mlrd. eurų(1),

1.  pabrėžia, kad su sukčiavimu mokesčių srityje negalima kovoti pavieniui; pabrėžia, kad neabejotinai reikia suderintos Bendrijos strategijos, kuri leistų sustiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

2.  pažymi, kad vadinamasis karuselinis sukčiavimas (dar vadinamas dingusiojo prekiautojo sukčiavimu) dažnai vyksta tarpvalstybiniu lygmeniu, kai sukčiaujama reimportuojant ir reeksportuojant prekes keliose valstybėse narėse;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ieško būdų mažinti sukčiavimą mokesčių srityje pakoreguojant dabartinę PVM sistemą ir siūlo taikyti atvirkštinio apmokestinimo sistemą;

4.  kritiškai vertina atvirkštinio apmokestinimo tvarką ir su ja susijusius bandomuosius projektus, kuriuos ketinama įgyvendinti; mano, kad, taikant neprivalomą atvirkštinio apmokestinimo tvarką, būtų sukurtos dvi lygiagrečios PVM sistemos, o dėl to mokesčių aplinka taptų dar sudėtingesnė, atsirastų teisinis netikrumas, taip pat būtų kenkiama verslo aplinkai, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms;

5.  ragina toliau tęsti ir stiprinti kovą su sukčiavimu mokesčių srityje plečiant dabartinį valstybių narių bendradarbiavimą ir tuo pat metu rengiant naujoviškas ES lygmens priemones, tačiau neužkraunant nereikalingos biurokratinės naštos susijusioms institucijoms ir mokesčių mokėtojams; atsižvelgdamas į tai, pritaria neseniai pateiktiems Komisijos pasiūlymams, pagal kuriuos iš dalies keičiama PVM direktyva ir reglamentas dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje (COM(2008)0147);

6.  ragina sudaryti darbo grupę, kuri didžiausią dėmesį skirtų pastangoms iki šios kadencijos pabaigos įvertinti būdus, kaip būtų galima koordinuoti tarpvalstybinę kovą su sukčiavimu mokesčių srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Carlo Casini, Titus Corlăţean, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Neena Gill, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Diana Wallis, Jaroslav Zvěřina

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Sharon Bowles, Sajjad Karim, Georgios Papastamkos, Michel Rocard, József Szájer

(1)

Komisijos pranešimas spaudai: http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/06/697.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

7.7.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Elisa Ferreira, Jean-Paul Gauzès, Benoît Hamon, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in ‘t Veld, Wolf Klinz, Astrid Lulling, John Purvis, Alexander Radwan, Eoin Ryan, Peter Skinner, Cornelis Visser

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Werner Langen

Teisinė informacija - Privatumo politika