PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos sudarymo Europos bendrijos vardu projektas

17.7.2008 - (11964/2007 – C6‑0326/2007 – 2006/0263(CNS)) - *

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėja: Caroline Lucas

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos sudarymo Europos bendrijos vardu projektas

(11964/2007 – C6‑0326/2007 – 2006/0263(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (11964/2007),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos projektą (11964/2007),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 133 ir 175 straipsnius ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0326/2007),

-    atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 35 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A6‑0313/2008),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo su pakeitimais ir pritaria susitarimo sudarymui;

2.  pasilieka Sutartyje numatytą teisę ginti savo prerogatyvas;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Tarptautinės atogrąžų medienos organizacijos (angl. ITTO) sekretoriatui.

Tarybos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 Įvadinė pastraipa
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 ir 175 straipsnius, siejant juos su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,	atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 ir 175 straipsnius, siejant juos su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies antra pastraipa,
Pagrindimas
Atsižvelgiama į Teisės tarnybos ir Teisės reikalų komiteto (G. Garganio 2007 m. gruodžio 20 d. laiške išdėstytą) nuomonę, kad šiuo susitarimu numatoma konkreti institucinė struktūra organizuojant bendradarbiavimo procedūras, ir į Tarybos nesugebėjimą pateikti logiško paaiškinimo, kodėl ji atmetė šią nuomonę.
Pakeitimas 2 4 konstatuojamoji dalis
(4) Naujojo Susitarimo tikslai atitinka bendrąją prekybos politiką ir aplinkos politiką.	(4) Naujojo Susitarimo tikslai turėtų atitikti bendrąją prekybos politiką, aplinkos politiką ir vystymosi politiką.
Pagrindimas
2006 m. Tarptautinis susitarimas dėl atogrąžų medienos neatitinka EB aplinkos ir vystymosi politikos. Pirminis Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos tikslas „yra skatinti tarptautinės prekybos (...) plėtimą ir įvairinimą“, o tvarus valdymas minimas tik vėliau. Pageidautina, kad 2006 m. Tarptautinis susitarimas dėl atogrąžų medienos būtų suderintas su EB aplinkosaugos ir vystymosi politika. ES galėtų pasiekti šio tikslo taikydama Susitarimą.
Pakeitimas 3 7a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(7a) Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai metinę ataskaitą, kuri apimtų 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos įgyvendinimo analizę ir priemones, skirtas neigiamam prekybos poveikiui atogrąžų miškams mažinti, įskaitant dvišalius susitarimus, sudarytus pagal Miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT) programą. 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos 33 straipsnyje numatytas Susitarimo įgyvendinimo vertinimas praėjus penkiems metams po jo įsigaliojimo. Atsižvelgdama į šią nuostatą, Komisija turėtų iki 2010 m. pabaigos pateikti Parlamentui ir Tarybai 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos taikymo apžvalgą.
Pagrindimas
Europos Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos taikymą. Ji privalo patikrinti, ar Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos įgyvendinimas atitinka EB Miškų įstatymo vykdymą, miškų valdymą ir prekybos priemones. Kadangi pradžioje Europos Komisija neketino konsultuotis su Europos Parlamentu dėl 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos, svarbu priminti Europos Komisijai apie jos pareigą informuoti Europos Parlamentą apie EB prekybos, aplinkosaugos ir vystymosi politikos įgyvendinimą.
Pakeitimas 4 7b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(7b) Rengiant derybų įgaliojimus dėl 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos persvarstymo, Komisija turėtų pasiūlyti persvarstyti dabartinį tekstą, siekiant pagrindinį dėmesį skirti atogrąžų miškų apsaugai, jų tvariam valdymui ir nukentėjusių miško vietovių atkūrimui, pabrėžti švietimo ir informavimo politikos svarbą tose šalyse, kuriose susiduriama su miškų kirtimo problema, norint gerinti visuomenės supratimą apie neigiamus netinkamo medienos išteklių naudojimo padarinius. Prekyba atogrąžų mediena gali būti skatinama tik tiek, kiek tai atitinka šiuos prioritetinius tikslus.
Pagrindimas
Techninių žinių perdavimas, dalijimasis patirtimi ir pažangiąja praktika miškų valdymo srityje skatins tausų medienos išteklių naudojimą ir padės panaikinti neteisėtą prekybą mediena.
Pakeitimas 5 7c konstatuojamoji dalis (nauja)
	(7c) Įgaliojimuose dėl 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos persvarstymo turėtų būti numatyta balsavimo sistema renkant Tarptautinės atogrąžų medienos tarybos narius ir pagal šią sistemą turėtų būti aiškiai skatinamas atogrąžų miškų išlaikymas ir tvarus valdymas.
Pagrindimas
Šio metu prekybai teikiama pirmenybė, mažiau dėmesio skiriant išlaikymui ir tvariam valdymui, atsispindi Tarptautinės atogrąžų medienos organizacijos balsavimo sistemoje, pagal kurią šalys gamintojos, eksportuojančios daugiau medienos, turi daugiau balsų. Taigi Tarptautinės atogrąžų medienos organizacijos institucinėje sistemoje daugiau įtakos turi tos šalys, kurių prekybos apimtys didesnės, o išlaikymas ir tvarus valdymas beveik neskatinami. Tarptautinės atogrąžų medienos organizacijos balsavimo mechanizmas turėtų skatinti šalis, kurios teikia pirmenybę išlaikymui ir tvariam miško išteklių valdymui, siekiant atitikti EB aplinkosaugos ir vystymosi politikos tikslus.
Pakeitimas 6 7d konstatuojamoji dalis (nauja)
	(7d) Vėliausiai iki 2008 m. vidurio Komisija turėtų:   (a) pasiūlyti išsamų teisės akto pasiūlymą, kuriuo būtų draudžiamas medienos ir medienos produktų iš nelegalių šaltinių patekimas į rinką;   (b) pateikti komunikatą dėl ES dalyvavimo ir paramos dabartinėms ir būsimoms pasaulinio masto finansavimo priemonėms, skirtoms miškų apsaugai ir taršos, kurią sukelia miškų išnykimas, mažinimui pagal Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą. Komunikate turėtų atsispindėti ES įsipareigojimas teikti finansavimą siekiant padėti besivystančioms šalims apsaugoti jų miškus, finansuoti draustinių tinklą ir pateikti ekonomines miškų iškirtimo alternatyvas. Ypač norint užtikrinti tikrą naudą klimatui, biologinei įvairovei ir žmonėms, reikėtų apibrėžti esminius principus ir kriterijus, kuriuos turėtų atitikti šios finansavimo priemonės. Jame taip pat turi būti numatyti prioritetiniai veiksmai ir prioritetinės vietovės, kurioms pagal šias skatinamąsias priemones skubiai turėtų būti skiriama finansinė parama.
Pagrindimas
Vykdant viešąsias Europos Komisijos konsultacijas dėl papildomų veiksmų, skirtų kovoti prieš neteisėtą miško ruošą[1], didžioji apklaustųjų asmenų dauguma pasisakė už privalomą teisės aktą, pagal kurį tik legaliai gaminama mediena ir medienos produktai patektų į ES rinką.

• [1]  (http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/addloptionssynthfinal.pdf),

AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

Pasaulio senuosiuose miškuose yra apie du trečdalius sausumos bioįvairovės, nors 80 proc. šių miškų jau sunaikinta arba iškirsta, o likusiems gresia pavojus. Dėl su miškų kirtimu susijusių priežasčių pasaulyje išskiriama apie 20 proc. viso išmetamo anglies dioksido.

2006 m. tarptautinis susitarimas dėl atogrąžų medienos geriausiu atveju gali prisidėti prie platesnio tikslo užtikrinti tvarų pasaulio miškų tvarkymą. Toks tvarkymas savo ruožtu vaidina svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita, saugant bioįvairovę, užtikrinant vietinių bendruomenių gyventojų žmogaus teises ir prisidedant prie tvaraus vystymosi.

Tačiau susitarimas dėl atogrąžų medienos apima tik dalį bendros efektyvios pasaulio miškų politikos sistemos. Bet koks susitarimas turėtų formuoti bendresnį požiūrį, kuris taip pat apimtų vidutinio klimato miškus, medienos produktų paklausą bei galimybę atsekti visą tiekimo grandinę.

Ankstesniųjų susitarimų poveikis

Pasaulyje toliau kertami miškai. EBPO vertinimu, kiekvienais metais prarandamas Graikijos dydžio miško plotas; dėl to kyla pavojus negrįžtamai išnaikinti bioįvairovę ir padidinti pasaulinio atšilimo riziką.

Nepaisant to, kad pirmasis susitarimas dėl atogrąžų medienos priimtas daugiau nei prieš 20 metų, pereikvojimas ir nelegali miško ruoša vis dar plačiai paplitę. Beveik pusė miško ruošos darbų Amazonės, Kongo baseino, pietryčių Azijos ir Rusijos regionuose yra nelegalūs. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) vertinimu, šiuo metu mažiau nei 7 proc. pasaulio miškų yra pažymėti ekologiniu ženklu ir mažiau nei 5 proc. atogrąžų miškų yra tvariai naudojami.

Dėl to buvo ne tik toliau sparčiai kertami miškai, tai turėjo ilgalaikių ekonominių padarinių tų regionų gyventojams bei miško ekosistemos sveikam vystymuisi, bet taip pat lėmė vietinių bendruomenių gyventojų žmogaus teisių pažeidimus. Pelnas iš nelegalaus miškų naudojimo buvo skiriamas konfliktams daugelyje centrinės Afrikos šalių finansuoti ir tęsti.

Pigus medienos ir miško produktų importas, esminių socialinių ir aplinkos standartų nesilaikymas destabilizuoja tarptautinę rinką, sumažina šalių gamintojų pajamas iš mokesčių ir kelia pavojų aukštos kvalifikacijos darbo vietoms importo ir eksporto šalyse. Tai taip pat sumažina kompanijų, kurios elgiasi atsakingai ir laikosi standartų, galimybes.

Žinant Tarptautinės tropinės medienos organizacijos (ITTO) struktūrą, tokios problemos nestebina. Straipsnis, kuriame apibrėžiami 2006 ir ankstesnių metų susitarimai, pradedamas tokiais žodžiais: „skatinti tarptautinės prekybos plėtrą ir įvairovę“, prieš pradedant kalbėti apie tvarumą. Be to, pagal ITTO balsavimo struktūrą papildomai balsų skiriama šalims gamintojoms, kurios eksportuoja medieną ir šalių vartotojų balsų skaičius nustatomas pagal jų vidutinį atogrąžų medienos importą. Taigi, kiek bebūtų kalbama apie tvarumą, sistema sukurta taip, kad daugiausia įtakos turėtų tie, kurie daugiausia parduoda. Už tvarų valdymą ir perspektyvinį mąstymą labai menkai atlyginama.

Be to, 2006 m. susitarimo struktūra yra labai valstybinė. Parlamento nariams ir pilietinei visuomenei formuojant savo politiką neskiriama aiškaus vaidmens. Nors dukart per metus rengiamos ataskaitos, trūksta nepriklausomos miškininkystės valdymo tvarumo politikos kontrolės, taip pat jos poveikio įvertinimo vietinių bendruomenių gyventojams.

Naujos bendros politikos poreikis

Atogrąžų miškai yra ypač svarbūs kovojant su klimato kaita, kadangi jie sukaupia apie 50 proc. daugiau anglies teršalų hektare palyginti su vidutinio klimato miškais. Sterno ataskaitoje pateikta išvada, kad „yra pakankamai įrodymų, kad tolesnio miškų kirtimo sustabdymas būtų gana pigus būdas palyginti su kitais taršos sumažinimo būdais, jei būtų įdiegta tinkama politika ir institucinės struktūros.“

Kartais pabrėžiama, kad ES importuoja palyginti mažą dalį visos iš atogrąžų medienos pagamintos produkcijos. Tačiau čia neminima, kiek ši mediena apdorota trečiosiose šalyse prieš ją eksportuojant į Europą arba JAV kaip baldus.

ES mėgino spręsti nelegalios miško ruošos problemą, kviesdama pasirašyti savanorišką partnerystės sutartį pagal miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) programą. Nors tokie dvišaliai susitarimai suteikia galimybę šalyse gamintojose įgyvendinti pakeitimus miškų sektoriuje, sustiprinti valdymą, pagerinti ir efektyviau taikyti miškų ir aplinkos apsaugos įstatymus, taip pat sustiprinti vyriausybės ir pilietinės visuomenės dialogą, tačiau jų nepakanka norint kontroliuoti nelegalią prekybą mediena ir jos produktais ES rinkose. Savanoriškos partnerystės sutartys turi trūkumų (apgavystės rizika, ribota geografinė taikymo sritis, plovimo per trečiąsias šalis rizika ir pan.), galinčių pakenkti ar net prieštarauti tikslui sustabdyti nelegalų medienos importą. Jų įvykdomumas taip pat yra atviras klausimas.

Savanoriškos partnerystės sutartys galėtų vaidinti svarbų vaidmenį, jei jos būtų pagrįstos teisiškai įpareigojančiais standartais, kurie užtikrintų, kad tiems, kurie pasirašė sutartis, nereikės bijoti būti nukonkuruotiems tų, kurių nevaržo minėtieji įsipareigojimai. Nors dar labai anksti kalbėti apie pasaulinę teisiškai įpareigojančią sistemą, Europos Sąjunga turėtų pradėti taikyti vidinius teisiškai įpareigojančius standartus ir nuobaudas už jų nesilaikymą.

Apmaudu, kad šiomis aplinkybėmis Komisija dar nepasiūlė išsamesnių teisės aktų, kurie užtikrintų, jog Europos rinką pasiektų tik ta mediena ir jos produktai, kurie pagaminti iš legalios žaliavos ir gerai tvarkomų miškų. Kol nėra tokių teisės aktų, patikimi gamintojai turės visuomet nerimauti, kad jie gali būti sužlugdyti tų, kurių vienintelis tikslas sumažinti trumpalaikes sąnaudas.

Be to, viešųjų pirkimų politika, pagal kurią reikalaujama, kad mediena ir jos produktai būtų gaminami iš legalios ir tvarios žaliavos, vaidina svarbų vaidmenį siekiant padidinti susidomėjimą gaminti sertifikuotą medieną bei parodyti, kad valstybės institucijos iš tikrųjų laikosi savo įsipareigojimų.

Produktų ženklinimo sąžiningos prekybos etikete programos, tokios kaip Miškų priežiūros tarybos (angl. FSC), užtikrinančios vartotojus, kad jų nusipirktas produktas ne tik pagamintas iš legalios žaliavos, bet ir iš tvariai tvarkomo miško, gali sėkmingai papildyti tarptautinius susitarimus, jei etiketė patvirtinta nepriklausomo tikrintojo. Toks sertifikavimas būtinas importuojant agrokurą, jei klimato požiūriu, keičiant iškastinį kurą agrokuru, nauda nėra labai ženkli, turint mintyje didesnį anglies dioksido kiekį, susidarantį iškirtus miškus.

ES turi užtikrinti, kad jos dvišaliuose ar daugiašaliuose prekybos susitarimuose nebūtų nieko, kas trukdytų įgyvendinti tokią politiką. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai svarstomi prekybos susitarimai su pietryčių Azijos šalimis, kur reikia įtraukti prasmingą skyrių dėl tvaraus vystymosi, kuriame būtų apibrėžti miškų išsaugojimo ir kovos su nelegalia miško ruoša klausimai.

Stipresnio ir efektyvesnio susitarimo ypatybės

Apmaudu, kad 2006 m. Tarptautiniame susitarime dėl atogrąžų medienos nebuvo radikalesnių 1994 m. susitarimo pakeitimų, nors buvo žinoma, kokį ribotą poveikį tas susitarimas turėjo. Jei derybininkai būtų norėję spręsti pagrindinę problemą, jie būtų pakeitę ITTO tikslus ir pradėję nuo poreikio užtikrinti atogrąžų miškų apsaugą ir tvarų valdymą bei nukentėjusių miško vietovių atkūrimą. Prekyba atogrąžų mediena būtų skatinama tik tiek, kiek tai atitiktų šiuos prioritetinius tikslus.

Toks pakeitimas būtų aiškiai paveikęs šalių gamintojų ir jų gyventojų pajamas, tačiau gyventojai neturėtų padengti išlaidų už saugojimą to, kas laikoma pasauliniais ištekliais. Kaip minėta anksčiau, atogrąžų miškai vaidina itin svarbų vaidmenį kovoje su klimato kaita. Todėl tarptautinė bendruomenė turėtų būti pasiruošusi suteikti atitinkamas kompensacijas šalims, kurios nusprendžia teikti pirmenybę perspektyviniam tikslui skatinti tvarų miškų valdymą, o ne didinti trumpalaikes pajamas.

Tai savo ruožtu turėtų poveikį prašant pagalbos vystymuisi ir gaunant paskolas iš tarptautinių finansinių institucijų. Reikėtų siekti, kad vietinės bendruomenės turėtų alternatyvą miško ruošai, jei paaiškėtų, kad tai nėra tvarus valdymas, o „bendrų pasaulio išteklių“ saugojimo sąnaudos (kiek tai susiję su atogrąžų miškais) turėtų būti teisingai padalytos visoms šalims.

Išvados

2006 m. Parlamento tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos (ITTA) patvirtinimas turėtų būti suprantamas kaip priverstinis pritarimas netinkamai sutarčiai. Reikia pripažinti, kad sutartis aiškiai nepakankama, kad būtų galima susidoroti su problema, kuri iškils nykstant atogrąžų miškams. Komisija turėtų pradėti ruoštis kitam derybų etapui, kurio tikslas – priimti gerokai patobulintą sutartį.

Reikia nuodugniai persvarstyti ITTA, o Parlamento pritarimas bet kokiai būsimai sutarčiai priklausys nuo to, ar bus padaryti radikalūs pakeitimai nustatant pagrindinius jos tikslus. Pagrindinis 2006 m. ITTA persvarstymo tikslas turėtų būti atogrąžų miškų apsauga ir tvarus valdymas. Prekyba atogrąžų mediena turėtų būti vykdoma tik tiek, kiek tai atitinka šį tikslą. Komisija turėtų pasiūlyti atitinkamus finansavimo mechanizmus šalims, kurios pasirengusios apriboti medienos eksportą, ir pertvarkyti ITTO balsavimo sistemą, siekiant atlyginti medieną gaminančioms šalims, kurios teikia prioritetą miško išteklių apsaugai ir tvariam naudojimui.

Tuo pat metu Komisija ir valstybės narės turėtų gerokai padidinti finansinius išteklius, naudotinus siekiant padėti sustiprinti atogrąžų miškų apsaugą ir ekologiniu požiūriu atsakingą jų naudojimą, remti priemones, padėsiančias stiprinti aplinkos požiūriu palankų valdymą ir kompetencijos ugdymą, skatinti ekonomiškai perspektyvias alternatyvas žalingai miško ruošai, kalnakasybai ir žemės ūkio veiklai, sustiprinti vietinių parlamentų bei pilietinės visuomenės, įskaitant vietines bendruomenes ir jų gyventojus, galias, dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su gamtos išteklių saugojimu, naudojimu ir valdymu, bei atskirti ir ginti jų teritorines teises.

Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų dirbti pasaulinėje arenoje ir diskutuoti klimato kaitos ir miškų kirtimo klausimus bei pasiekti susitarimą pagal JT bendrosios klimato kaitos konvenciją dėl tarptautinio finansavimo mechanizmo, siekiant sumažinti miškų kirtimo ir jų būklės blogėjimo nulemtą anglies dioksido išmetimą ir padidinti šalutinę naudą, susijusią su bioįvairovės apsauga ir tvariu vystymusi.

Komisija ir valstybės narės taip pat turėtų siekti užtikrinti, kad eksporto kreditų agentūros, Kotonu investicinė priemonė ir kitos tarptautinės kredito institucijos, finansuojančios projektus Europos viešaisiais pinigais, dirbtų pagal priimtą „laisvos valios, iš anksto, suteikiant visą informaciją“ principą prieš pradedant finansiškai remti bet kokius projektus miškų zonose. Reikėtų atlikti būsimo poveikio aplinkai ir atrankos būdu pasirinktų procesų įvertinimą prieš juos pradedant įgyvendinti, norint užtikrinti, kad dėl jų nebus didinamas miškų kirtimas, neblogės miškų būklė ir nebus vykdoma nelegali miško ruoša.

Taip pat reikėtų aktyviai ir greitai įgyvendinti FLEGT veiksmų planą, įskaitant neatidėliotiną Komisijos išsamų teisės akto pasiūlymą, kurio tikslas būtų užtikrinti, kad Europos rinką pasiektų tik legaliai pagaminta mediena ir jos produktai.

Parlamentas kartu su kitomis tarpregioninėmis asamblėjomis ir nacionaliniais ITTO parlamentais turėtų aktyviai dalyvauti įgyvendinant 2006 m. ITTA. Dėl to raginame:

· kiek įmanoma greičiau pasitarti su Parlamentu prieš Bendrijai teikiant savanorišką finansinę paramą pagal ITTA planuotus veiksmus iš šios organizacijos savanoriškų sąskaitų;

· Komisiją parengti metinę ITTA įgyvendinimo ir prekybos poveikio atogrąžų miškams mažinimo priemonių ataskaitą, įskaitant dvišalius susitarimus pagal FLEGT programą. Visapusiškai įtraukti ir informuoti Parlamentą apie daromą pažangą kiekviename FLEGT partnerystės susitarimų derybų etape.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ DĖL TEISINIO PAGRINDO

Helmuthui Markovui

Tarptautinės prekybos komiteto

Pirmininkui

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos sudarymo Europos bendrijos vardu teisinio pagrindo (11964/2007 – C6‑0326/2007 – 2006/0263(CNS))

Gerb. Pirmininke,

2007 m. gruodžio 19 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas pagal Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 3 dalį nusprendė savo iniciatyva patikrinti minėto Tarybos pasiūlymo teisinio pagrindo pagrįstumą ir tinkamumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2007 m. gruodžio 19 d. posėdyje.

Atsižvelgiant į tai, kad Tarptautinės prekybos komitetas dėl šio pranešimo turės balsuoti gruodžio mėn., siekiant išvengti problemų per balsavimą plenariniame posėdyje, jei vienas iš narių nuspręstų iškelti šio pasiūlymo teisinį pagrįstumo klausimą, Teisės reikalų komitetui rekomenduojama savo iniciatyva patikrinti Komisijos pasiūlymo teisinį pagrindą, kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklių 53 straipsnio 3 dalyje.

Siūlomas teisinis pagrindas – EB sutarties 133 ir 175 straipsniai ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmasis sakinys bei 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa.

Teisinį pagrindą siūloma pakeisti, atsižvelgiant į 300 straipsnio 3 dalies antrą, o ne pirmą pastraipą. Šis teisinio pagrindo pakeitimas Parlamentui būtų naudingas, nes leistų taikyti ne konsultavimosi, bet pritarimo procedūrą.

Atsakingas komitetas prašė Teisės tarnybos pateikti savo nuomonę. Teisės tarnyba pritaria šiam teisinio pagrindo keitimui.

Susijusios EB sutarties nuostatos

300 straipsnio 3 dalis

3. Taryba susitarimus sudaro pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, išskyrus 133 straipsnio 3 dalyje nurodytus susitarimus, įskaitant atvejus, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje vidaus taisyklėms nustatyti taikoma 251 arba 252 straipsnyje nurodyta tvarka. Europos Parlamentas savo nuomonę pateikia per tokį laiką, kurį Taryba gali nustatyti atsižvelgdama į reikalo skubumą. Nepateikus nuomonės per tą laiką, Taryba gali imtis veiksmų.

Nukrypstant nuo pirmesnės pastraipos, 310 straipsnyje nurodyti susitarimai, kiti susitarimai, nustatantys konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras, susitarimai, turintys svarbių padarinių Bendrijos biudžetui, ir susitarimai, dėl kurių reikalingas 251 straipsnyje nurodyta tvarka priimto akto pakeitimas, sudaromi gavus Europos Parlamento pritarimą.

Įvertinimas

Būtina apibrėžti klausimą, ar minėtas susitarimas nustato konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras.

Tenka pažymėti, in limine, kad Teisingumo Teismo bylų nagrinėjimo praktika[1] numato, kad pasirenkant Bendrijos teisės aktų teisinį pagrindą atsižvelgiama tik į objektyvius kriterijus, kurie pritaikomi teisiniam nagrinėjimui, ypač į siūlomo teisės akto tikslą ir turinį.

Svarstomo pasiūlymo turinį sudaro septynios konstatuojamosios dalys ir du straipsniai, kuriais pritariama 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos sudarymui.

4 konstatuojamoje dalyje teigiama, kad susitarimo tikslai atitinka bendruosius prekybos politikos ir aplinkos politikos reikalavimus.

Pagrindiniai susitarimo tikslai apibūdinami susitarimo 1 straipsnyje: „skatinti tarptautinės prekybos atogrąžų mediena iš tvariai valdomų ir teisėtai kirstų miškų plėtimą ir įvairinimą bei skatinti tvarų miškų, iš kurių gaunama atogrąžų mediena, valdymą“. Susitarimas suskirstytas į šiuos skyrius: tikslai, apibrėžtys, organizavimas ir administravimas, tarptautinė atogrąžų medienos taryba, privilegijos ir imunitetai, finansavimas, vykdomoji veikla, statistika, tyrimai ir informacija, įvairios nuostatos ir galutinės nuostatos.

Nurodoma, kad atsakingas komitetas 2007 m. lapkričio 7 d. pranešimo projekte Parlamento pritarimą tarptautiniam medienos prekybos susitarimui apibūdina „kaip pritarimą susitarimui, kuris nėra patenkinamas“. Pranešėjas apgailestauja, kad šis susitarimas „nepasieks rezultatų, kurie būtini, siekiant spręsti atogrąžų miškų išnykimo problemą“.

Tenka pažymėti, kad „konkrečios institucinės struktūros“ sąvokos, kuri nurodoma 300 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje, interpretavimą Teisingumo Teismas dar turės išsamiai išaiškinti.

Atsižvelgiant į tai, būtina nurodyti keletą bendrųjų aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti pritarimo procedūrą pagal 300 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, o ne konsultacinę procedūrą, numatytą pagal tos pačios nuostatos pirmąją pastraipą.

Pritarimo procedūra taikoma keturių tipų teisės aktams:

- susitarimams, turintiems svarbių pasekmių Bendrijos biudžetui;

- susitarimams, kuriuose yra teisės akto, priimto taikant bendro sprendimo procedūrą, pakeitimas;

- susitarimams, kuriais steigiami susivienijimai, numatantys abipuses teises ir įsipareigojimus, bendrus veiksmus ir specialias procedūras;

- susitarimams, kuriais steigiama konkreti institucinė struktūra organizuojant bendradarbiavimo procedūras.

Nuostata dėl pritarimo procedūros nurodoma atsižvelgiant į šias aplinkybes.

Pirmaisiais dviem atvejais kalbama apie Parlamento vaidmenį atitinkamai taikant biudžeto ir bendro sprendimo procedūras.

Susitarimai, minimi trečioje ir ketvirtoje įtraukose, taip pat turi vieną bendrą savybę: jais siekiama sukurti sudėtingą nuolat veikiančią struktūrą, kuri suinteresuotų šalių atžvilgiu turėtų tam tikrą autonomiją, leidžiančią priimti jas teisiškai įpareigojančias taisykles, kurios pačiame susitarime nėra numatytos. Steigiant susivienijimą, struktūra yra sudėtingesnė, negu nustatant konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras. Galima teigti, kad parlamento pritarimas reikalingas todėl, kad minėtas susitarimas yra „nepilnas“ tuo požiūriu, kad jo tikslų siekiama laikantis ne tik tų, bet ir kitų taisyklių, kurios susitarimo tekste nėra specialiai išdėstytos. Šalys įpareigojamos laikytis ne tik išdėstytų susitarime, bet ir kitų taisyklių, kurios sukuriamos taikant susitarime numatytas procedūras. Netikrumas dėl iš to kylančių faktinių įsipareigojimų reikalauja garantijų – Parlamento pritarimo.

Todėl būtina atsakyti į klausimą, ar svarstomas susitarimas priklauso kategorijai susitarimų, nustatančių „konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras“.

300 straipsnio 3 dalies antrajai pastraipai taikyti būtinos sudėtinės dalys – organizuojamos „bendradarbiavimo procedūros“ ir „konkreti institucinė struktūra“ – funkciniu požiūriu yra susijusios.

Pagrindinis susitarimo tikslas – „skatinti tarptautinės prekybos atogrąžų mediena iš tvariai valdomų ir teisėtai kirstų miškų plėtimą ir įvairinimą bei skatinti tvarų miškų, iš kurių gaunama atogrąžų mediena, valdymą“ (1 straipsnis). To siekiant Susitarime išdėstoma keletas išsamių priemonių.

Pirma, 3 straipsnyje teigiama, kad „Tarptautinė atogrąžų medienos organizacija (...) toliau administruoja šio Susitarimo nuostatas bei prižiūri jo veikimą“.

Organizacijos veikimą užtikrina Taryba (6 straipsnis), komitetai ir pagalbinės įstaigos (26 straipsnis), vykdomasis direktorius ir darbuotojai (14 straipsnis).

Taryba vadinama „organizacijos aukščiausia institucija“, kurią sudaro jos narių atstovai.

Vienas iš svarbiausių Tarybos įgaliojimų – priimti „tokius sprendimus, kurie yra būtini veiksmingam ir produktyviam Organizacijos veikimui ir darbui užtikrinti“ (7 straipsnio b punktas). Šiuo požiūriu 10, 11 ir 12 straipsniuose nustatomos taisyklės, apibrėžiančios sprendimų priėmimą ir balsavimo procedūrą. Balsų paskirstymas priklauso nuo to, ar narys yra gamintojas, ar vartotojas. Gamintojų atveju balsai paskirstomi „pagal tai, kokią visų narių gamintojų atogrąžų miškų bendrųjų išteklių dalį sudaro kiekvienos šalies ištekliai“ ir „atitinkamo grynojo atogrąžų medienos eksporto vidutines vertes“ (10 straipsnio 2 dalis). Balsai vartotojams paskirstomi atsižvelgiant į „atitinkamo atogrąžų medienos grynojo importo vidutinę apimtį“ (10 straipsnio 4 dalis).

Svarbu pažymėti, kad sprendimai gali būti priimami ne tik bendru sutarimu. Net jei numatyta, kad „Taryba stengiasi visus sprendimus priimti ir visas rekomendacijas teikti bendru sutarimu“, 12 straipsnio antrojoje pastraipoje teigiama, kad „nepasiekusi bendro sutarimo, Taryba visus sprendimus priima ir visas rekomendacijas teikia paprasta paskirstytų balsų dauguma, jei šiame Susitarime nenumatytas atskiras balsavimas“. 13 straipsnyje numatyta kita svarbi taisyklė dėl Tarybos posėdžių kvorumo, kuria numatoma, kad sprendimams priimti posėdyje nebūtina dalyvauti visiems atstovams.

Šių nuostatų svarba tampa akivaizdi skaitant 29 straipsnio 2 dalį, kurioje teigiama, kad: „Narės įsipareigoja priimti ir vykdyti pagal šio Susitarimo nuostatas priimtus Tarybos sprendimus bei susilaiko nuo įgyvendinimo priemonių, kurios tuos sprendimus apribotų arba jiems prieštarautų“. Kitaip tariant, Tarybos sprendimai yra teisiškai privalomi net toms pusėms, kurių atstovai nepritarė teisės akto priėmimui arba posėdyje nedalyvavo.

Be to, 17 straipsnyje teigiama, kad organizacija yra juridinis asmuo ir „turi teisę sudaryti sutartis, įsigyti kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti bei būti ieškovu teisme“.

Pagaliau būtina atsižvelgti į tai, kad steigiama „administracinė sąskaita, kuri yra apskaičiuotų įnašų sąskaita“, specialioji sąskaita ir Balio partnerystės fondas, kurie yra savanoriškų įnašų sąskaitos“ ir „kitos sąskaitos, kurios, Tarybos nuomone, yra tinkamos ir būtinos“ (18 straipsnis) ir numatomos pagrindinės Tarybos funkcijos, susijusios su naryste organizacijoje ir susitarimo veikimu (30, 31, 32, 37, 40, 42, 44 ir 47 str.).

Išvada

Remiantis anksčiau pateikta analize, galima teigti, kad susitarimu steigiama „konkreti institucinė struktūra“.

Teisės reikalų komiteto 2007 m. gruodžio 19 d. posėdyje vienbalsiai[2] nuspręsta rekomenduoti pakeisti teisinį pagrindą, pateikiant nuorodą į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, pagal kurią reikia taikyti ne konsultavimosi, o pritarimo procedūrą.

Pagarbiai,

Giuseppe Gargani

• [1]  Žr.: Byla C-338/01 Komisija prieš Tarybą [2004] ECR. I-7829, 54 punktas; Byla C-211/01 Komisija prieš Tarybą [2003] ECR. I-8913, 38 punktas; Byla 62/88 Graikija prieš Tarybą [1990] ECR I-01527, 62 punktas.
• [2]  Galutiniame balsavime dalyvavo: Giuseppe Gargani (pirmininkas), Titus Corlăţean (pirmininko pavaduotojas), Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (pirmininko pavaduotoja), Francesco Enrico Speroni (pirmininko pavaduotojas), Marie Panayotopoulos-Cassiotou (projekto rengėja), Carlo Casini, Vicente Miguel Garcés Ramón, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Eva Lichtenberger, Antonio Masip Hidalgo, Manuel Medina Ortega, Michel Rocard, Aloyzas Sakalas, Diana Wallis ir Tadeusz Zwiefka.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	2006 m. Tarptautinis susitarimas dėl atogrąžų medienos
Nuorodos	11964/2007 – C6-0326/2007 – 2006/0263(CNS)
Konsultacijos su EP data	27.9.2007
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	INTA 11.10.2007
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	DEVE 11.10.2007
Nuomonė nepareikšta        Nutarimo data	DEVE 5.11.2007
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Caroline Lucas 9.10.2007
Teisinio pagrindo užginčijimas        JURI nuomonės pateikimo data	JURI 19.12.2007
Svarstymas komitete	21.11.2007
Priėmimo data	15.7.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	25 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Graham Booth, Daniel Caspary, Françoise Castex, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Ignasi Guardans Cambó, Jacky Hénin, Syed Kamall, Caroline Lucas, Marusya Ivanova Lyubcheva, Erika Mann, Helmuth Markov, Georgios Papastamkos, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Iuliu Winkler, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jean-Pierre Audy, Eugenijus Maldeikis, Rovana Plumb, Salvador Domingo Sanz Palacio, Zbigniew Zaleski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari
Pateikimo data	17.7.2008