PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl žvejybos pietų Indijos vandenyne sudarymo Europos bendrijos vardu

17.7.2008 - (COM(2007)0831 – C6‑0047/2008 – 2007/0285(CNS)) - *

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Philippe Morillon

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl žvejybos pietų Indijos vandenyne sudarymo Europos bendrijos vardu

(COM(2007)0831 – C6‑0047/2008 – 2007/0285(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2007)0831),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0047/2008),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius bei 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6‑0315/2008),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo su pakeitimais ir pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 nurodomoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmuoju sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa,	atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmuoju sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies antrąja pastraipa,

AIŠKINAMOJI DALIS

2000 m. pietų Indijos vandenyne žvejojančios valstybės ėmėsi iniciatyvos sukurti naują regioninės žuvininkystės organizaciją (Susitarimas dėl žvejybos pietų Indijos vandenyne, toliau − SŽPIV).

Po penkių tarpvyriausybinių konferencijų (paskutinė vyko 2005 m. balandžio mėn. Mombasoje, Kenijoje) suinteresuotosios šalys pasiekė susitarimą dėl žvejybos susitarimo projekto. Šis tekstas po to, kai jį peržiūrėjo redakcinė grupė, tapo galutiniu ir buvo priimtas, o 2006 m. liepos 7 d. pateiktas diplomatinėje konferencijoje Romoje pasirašyti.

Bendrija turi žvejybos interesų pietų Indijos vandenyne, ji taip pat yra Reunjono salos atstovaujama pakrantės valstybė. Taigi Bendrija privalo pagal JT jūrų teisės konvencijos sąlygas bendradarbiauti su kitomis suinteresuotosiomis šalimis valdant ir išsaugant regiono išteklius. 2006 m. liepos 7 d. Bendrija pasirašė SŽPIV laikydamasi 2006 m. liepos 6 d. Tarybos sprendimo Nr. 2006/496/EB.

2007 m. gruodžio 21 d. Europos Komisija perdavė Tarybai pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje pasirašymo Europos bendrijos vardu.

2008 m. sausio 30 d. Taryba nusprendė konsultuotis su Parlamentu dėl šio susitarimo ir mums perdavė prašymą dėl konsultacijos.

2008 m. vasario 3 d. mūsų komitetas paprašė Teisės reikalų komiteto patikrinti pasiūlymo teisinį pagrindą, nes, mūsų manymu, reikėtų ne konsultacijos, bet pritarimo (EP darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnis).

Teisės reikalų komitetas 2008 m. vasario 26 d. posėdyje patenkino mūsų prašymą ir pareiškė, kad iš tiesų turėtų būti taikoma pritarimo procedūra, kadangi tarptautiniame susitarime numatyta speciali institucinė struktūra (sukurti pavaldžias institucijas, kurios priims svarbius sprendimus).

7 STRAIPSNIS – PAVALDŽIOS INSTITUCIJOS

1.        Šalių susirinkimas įsteigia nuolatinį mokslinį komitetą, kuris, jeigu šalių susirinkimas nenusprendžia kitaip, renkasi rečiausiai vieną kartą per metus, pageidautina prieš šalių susirinkimą, vadovaujantis šiomis nuostatomis:

a)        mokslinio komiteto funkcijos yra tokios:

i)          vykdyti žuvininkystės išteklių mokslinį vertinimą ir nustatyti žvejybos poveikį jūrų aplinkai, atsižvelgiant į šio rajono aplinkos ir okeanografijos savybes ir atitinkamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatus;

ii)         raginti ir skatinti bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus, kad būtų pagerintos žinios apie žuvininkystės išteklių padėtį;

iii) teikti mokslinius patarimus ir rekomendacijas šalių susirinkimui, kad pastarasis galėtų suformuluoti 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas išsaugojimo ir valdymo priemones;

iv)        teikti mokslinius patarimus ir rekomendacijas šalių susirinkimui, kad pastarasis galėtų suformuluoti žvejybinės veiklos monitoringo priemones;

v)         teikti mokslinius patarimus ir rekomendacijas šalių susirinkimui apie atitinkamus standartus ir žvejybinių duomenų rinkimo ir keitimosi jais formatą ir

vi)        visos kitos mokslinės funkcijos, dėl kurių nusprendžia šalių susirinkimas;

b)        rengdamas patarimus ir rekomendacijas mokslinis komitetas atsižvelgia į pietvakarinės Indijos vandenyno dalies žvejybos komisijos, taip pat kitų svarbių mokslinių tyrimų organizacijų ir regioninių žvejybos valdymų organizacijų darbą.

2.        Įgyvendinus 6 straipsnyje nurodytas priemones, šalių susirinkimas įsteigia atitikties komitetą, kuris patikrina priemonių įgyvendinimą ir atitiktį reikalavimams. Atitikties komitetas susirenka kartu su šalių susirinkimu, kaip numatyta darbo tvarkos taisyklėse, ir šalių susirinkimui teikia ataskaitas, patarimus ir rekomendacijas.

3.        Šalių susirinkimas taip pat gali steigti visus reikalingus laikinus, specialius arba nuolatinius komitetus, kurie tirtų ir praneštų apie visus klausimus, susijusius su šio Susitarimo tikslų įgyvendinimu, ir darbo grupes, kurios tirtų ir teiktų rekomendacijas dėl konkrečių techninių problemų.

Vadovaujantis EB sutarties 37 straipsniu ir 300 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 3 dalies antra pastraipa, turėtų būti taikoma pritarimo procedūra.

Todėl reikės iš dalies pakeisti pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje pasirašymo Europos bendrijos vardu teisinį pagrindą.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Philippei Morillonui

Žuvininkystės komiteto

Pirmininkui

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl susitarimo dėl                   žvejybos pietų Indijos vandenyne sudarymo Europos bendrijos vardu   (COM(2007)0831 – 2007/0285(CNS)) teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

2008 m. sausio 3 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 2 dalį prašydamas apsvarstyti minėtojo Komisijos pasiūlymo teisinio pagrindo pagrįstumą ir tinkamumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2008 m. vasario 26 d. posėdyje.

Pasiūlymas grindžiamas EB sutarties 37 straipsniu[1] kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa[2] ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa. Reikėtų pabrėžti, kad pagal 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą su Parlamentu tik konsultuojamasi.

Žuvininkystės komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad panašūs pasiūlymai, pvz., pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje, buvo grindžiami 300 sutarties 3 dalies antra pastraipa, o ne pirma pastraipa, kadangi tai suteikia galimybę taikyti pritarimo procedūrą.

Atitinkamos EB sutarties nuostatos:

300 straipsnio 3 dalis

3. Taryba susitarimus sudaro pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, išskyrus 133 straipsnio 3 dalyje nurodytus susitarimus, įskaitant atvejus, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje vidaus taisyklėms nustatyti taikoma 251 arba 252 straipsnyje nurodyta tvarka. Europos Parlamentas savo nuomonę pateikia per tokį laiką, kurį Taryba gali nustatyti atsižvelgdama į reikalo skubumą. Nepateikus nuomonės per tą laiką, Taryba gali imtis veiksmų.

Nukrypstant nuo pirmesnės pastraipos, 310 straipsnyje nurodyti susitarimai, kiti susitarimai, nustatantys konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras, susitarimai, turintys svarbių padarinių Bendrijos biudžetui, ir susitarimai, dėl kurių reikalingas 251 straipsnyje nurodyta tvarka priimto akto pakeitimas, sudaromi gavus Europos Parlamento pritarimą.[3]

Teisinis pagrindas

Atsakymas į atsakingo komiteto pateiktą klausimą priklauso nuo to, ar susitarimu dėl žvejybos pietų Indijos vandenyne nustatoma konkreti institucinė struktūra organizuojant bendradarbiavimo procedūras, kaip nurodyta Sutarties 300 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, kadangi tokiu atveju būtų taikoma pritarimo procedūra. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismas dar turėtų išaiškinti kaip „konkrečios institucinės struktūros“ sąvoką reikėtų suprasti pagal 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad visi Bendrijos teisės aktai turi būti teisiškai grindžiami Sutarties (ar kito teisės akto, kurį jie įgyvendina) nuostatomis. Teisiniu pagrindu iš esmės apibūdinama Bendrijos kompetencija ir apibrėžiama, kaip ji turi būti įgyvendinama, t. y. kokios teisinės priemonės ar sprendimo priėmimo procedūros turėtų būti taikomos.

Teisingumo Teismo nuomone, teisinio pagrindo parinkimas nėra subjektyvus, „jis turi būti paremtas objektyviais veiksniais, kuriuos galima patikrinti teismine tvarka“[4], pvz., nagrinėjamo teisės akto tikslu ir turiniu[5]. Šiuo klausimu Teismas konstatavo, kad „nėra svarbu tai, kad institucija nori aktyviau dalyvauti priimant nagrinėjamą teisės aktą, nereikšmingi taip pat ir nagrinėjamo teisės akto taikymo srityje atlikti su kitais klausimais susiję veiksmai ir aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas teisės aktas“[6].

Kalbant apie pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje (COM (2003)0855), į kurį Žuvininkystės komitetas savo laiške pateikia nuorodą, pagal šią konvenciją buvo sukurta deramą struktūrą turinti tarptautinė organizacija, kurioje sprendimus priima speciali Žvejybos komisija. Taigi akivaizdu, kad pagal konvenciją nustatyta konkreti institucinė struktūra, kaip numatyta 300 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

Grįžtant prie susitarimo dėl žvejybos pietų Indijos vandenyne, galima konstatuoti, kad:

(I) 7 straipsnyje numatyta, kad įsteigiamos pavaldžios institucijos, įskaitant nuolatinį mokslinį komitetą ir atitikties komitetą. Nagrinėjant 8 straipsnio[7] („Sprendimų priėmimas“) nuostatas galima daryti išvadą, kad šios institucijos gali priimti sprendimus esminiais klausimais.

Mokslinis komitetas atlieka šias funkcijas: a) vykdo žuvininkystės išteklių mokslinį vertinimą ir nustato žvejybos poveikį, b) ragina ir skatina bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus ir c) teikia mokslinius patarimus ir rekomendacijas, padėsiančias suformuluoti išsaugojimo, valdymo ir stebėsenos priemones; atitikties komiteto užduotis - tikrinti, kaip įgyvendinamos šalių susirinkimo patvirtintos priemonės ir kaip jų laikomasi, šis komitetas taip pat įgaliotas teikti ataskaitas, patarimus ir rekomendacijas šalių susirinkimui.

(II) šalių susirinkimas „taip pat gali steigti visus reikalingus laikinus, specialius arba nuolatinius komitetus, kurie tirtų ir praneštų apie visus klausimus, susijusius su šio Susitarimo tikslų įgyvendinimu, ir darbo grupes, kurios tirtų ir teiktų rekomendacijas dėl konkrečių techninių problemų“.

(III) susitarime numatyta, kad nors šalių susirinkimo ir pavaldžių institucijų sprendimai esminiais klausimais priimami dalyvaujančių susitariančiųjų šalių sutikimu, sprendimai kitais klausimais priimami paprasta balsų dauguma.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima laikyti, kad pagal susitarimą dėl žvejybos pietų Indijos vandenyne nustatoma konkreti institucinė struktūra, kaip numatyta 300 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje. Taigi turėtų būti taikoma pritarimo procedūra.

2008 m. vasario 26 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai[8] nusprendė rekomenduoti, kad pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl susitarimo dėl žvejybos pietų Indijos vandenyne sudarymo Europos bendrijos vardu teisinis pagrindas turėtų būti 300 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, o ne pirma šios dalies pastraipa.

Pagarbiai

Giuseppe Gargani

• [1]  37 straipsnis
  1. Siekdama nustatyti bendros žemės ūkio politikos gaires, Komisija šiai Sutarčiai įsigaliojus iškart sušaukia valstybių narių konferenciją, kad galėtų palyginti jų žemės ūkio politiką, o svarbiausia, parengti jų išteklių ir poreikių apyskaitą.
  2. Per dvejus metus po šios Sutarties įsigaliojimo Komisija, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir deramai atsižvelgusi į šio straipsnio 1 dalyje numatytos konferencijos darbo rezultatus, pateikia pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos kūrimo ir įgyvendinimo, įskaitant nacionalinių rinkų organizavimo būdų pakeitimą viena iš 34 straipsnio 1 dalyje numatytų bendrų organizavimo formų ir šioje Sutarties antraštinėje dalyje minimų priemonių įgyvendinimą.
  Šiuose pasiūlymuose turi būti deramai atsižvelgta į šioje Sutarties antraštinėje dalyje keliamų žemės ūkio klausimų tarpusavio priklausomybę.
  Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priima reglamentus, leidžia direktyvas arba priima sprendimus, išlaikydama teisę taip pat teikti bet kokias rekomendacijas.
  3. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, gali šio straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis nacionalines rinkos organizavimo formas pakeisti bendra organizavimo forma, numatyta 34 straipsnio 1 dalyje, jeigu:

  a)		bendra organizavimo forma valstybėms narėms, kurios nepritaria šiai priemonei ir kurios atitinkamai produkcijai turi savą organizavimo formą, suteikia lygiavertes atitinkamų gamintojų užimtumo ir gyvenimo lygio garantijas atsižvelgiant į galimus pertvarkymus ir į specializaciją, kurios ilgainiui prireiks;

  b)		tokia organizavimo forma garantuoja Bendrijoje prekybos sąlygas, panašias į esamas nacionalinėje rinkoje.

  
  4. Jei bendra tam tikrų žaliavų organizavimo forma yra nustatoma anksčiau negu bendra atitinkamų perdirbtų produktų organizavimo forma, žaliavos, naudojamos perdirbtiems produktams, kurie yra skirti eksportui į trečiąsias šalis, gali būti importuojamos į Bendriją iš kitur.
• [2]  2. Atsižvelgdama į Komisijai šioje srityje suteiktus įgaliojimus, klausimus dėl susitarimų pasirašymo, kurį gali lydėti sprendimas dėl laikino taikymo prieš jiems įsigaliojant, ir sudarymo Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma remdamasi Komisijos pasiūlymu. Taryba sprendžia vieningai, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje vidaus taisyklėms nustatyti reikia balsų vieningumo, ir sudarant 310 straipsnyje nurodytus susitarimus.
• [3]  Išskirta autoriaus.
• [4]  Byla 45/86, Komisija prieš Tarybą, 1987 m. Rink., p. 1439, 5 punktas.
• [5]  Byla C-300/89, Komisija prieš Tarybą, 1991 m. Rink., p. I-287, 10 punktas.
• [6]  Byla C-269/97 Komisija prieš Tarybą, 2000 m. rink., p. I-2257, 43 ir 44 punktai.
• [7]  1.          Jeigu šiame Susitarime nenumatyta kitaip, šalių susirinkimo ir pavaldžių institucijų sprendimai esminiais klausimais priimami dalyvaujančių susitariančiųjų šalių sutikimu; sutikimas – tai oficialių prieštaravimų nebuvimas tuo metu, kai priimamas sprendimas. Klausimas, ar dalykas yra esminis, laikomas esminiu klausimu.
  2.            Sprendimai visais kitais klausimais, išskyrus nurodytuosius straipsnio 1 dalyje, priimami paprastąja dalyvaujančių ir balsuojančių susitariančiųjų šalių balsų dauguma.
  3.            Šalių susirinkimo priimti sprendimai privalomi visoms susitariančiosioms šalims.
• [8]  Per galutinį balsavimą dalyvavo: Giuseppe Gargani (pirmininkas), Titus Corlăţean (pirmininko pavaduotojas), Rainer Wieland (pirmininko pavaduotojas), Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (pirmininko pavaduotoja), Francesco Enrico Speroni (pirmininko pavaduotojas), Diana Wallis (nuomonės referentė), Monica Frassoni, Neena Gill, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Vicente Miguel Garcés Ramón (už Giulietto Chiesą), Sajjad Karim (už Carlo Casini), Gabriele Stauner (už Bert Doorn), József Szájer (už Othmar Karas) ir Jacques Toubon (už Jaroslav Zvěřiną).

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje
Nuorodos	KOM(2007)0831 – C6-0047/2008 – 2007/0285(CNS)
Konsultacijos su EP data	30.1.2008
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	PECH 19.2.2008
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Philippe Morillon 23.1.2008
Teisinio pagrindo užginčijimas        JURI nuomonės pateikimo data	JURI 26.2.2008
Priėmimo data	15.7.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	21 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Marie-Hélène Aubert, Iles Braghetto, Niels Busk, David Casa, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Emanuel Jardim Fernandes, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Pedro Guerreiro, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Seán Ó Neachtain, Struan Stevenson, Margie Sudre, Cornelis Visser
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Ole Christensen, Constantin Dumitriu, Carl Schlyter, Thomas Wise