PRANEŠIMAS dėl moterų ir vyrų lygybės (2008 m.)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (26.6.2008)

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (25.6.2008)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

28.7.2008 - (2008/2047(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Iratxe García Pérez

Procedūra : 2008/2047(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0325/2008

Pateikti tekstai :

A6-0325/2008

Debatai :

PV 02/09/2008 - 14
CRE 02/09/2008 - 14

Balsavimas :

PV 03/09/2008 - 7.8
CRE 03/09/2008 - 7.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0399

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl moterų ir vyrų lygybės (2008 m.)

(2008/2047(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartijos[1] 23 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl moterų ir vyrų lygybės – 2008 m. (Komisijos ataskaita apie lygybę) (COM(2008)0010) ir į metines ankstesnių metų ataskaitas (COM(2001)0179, COM(2002)0258, COM(2003)0098, COM(2004)0115, COM(2005)0044, COM(2006)0071 ir COM(2007)0049),

– atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių 2006–2010 m. gaires (COM(2006)0092),

– atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą 2001/51/EB, kuriuo patvirtinama programa, susijusi su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės[2],

– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, kuriuo nustatomos bendrosios Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatos[3], ir ypač į 16 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu priimtą Europos lyčių lygybės paktą,

– atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 4 d. už lyčių lygybės politiką atsakingų ES valstybių narių ministrų priimtą bendrą deklaraciją,

– atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo suderinimo[4],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl moterų imigracijos: moterų imigrančių vaidmuo ir padėtis Europos Sąjungoje[5],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties Europos Sąjungoje[6],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės gairių (2006–2010 m.)[7],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl šeimos gyvenimo ir studijų laikotarpio derinimo priemonių, skirtų jaunoms moterims, gyvenančioms Europos Sąjungoje, reglamentavimo sistemos[8],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.)[9],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens pramonėje[10],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl moterų padėties ES kaimo vietovėse[11],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ypatingos kalinamų moterų padėties ir tėvų kalinimo poveikio socialiniam ir šeiminiam gyvenimui[12],

– atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto 2007 m. kovo 22 d. nuomonę dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo,

– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 d. Europos socialinių partnerių priimtą veiksmų planą lyčių lygybės srityje,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ataskaitą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A6‑0325/2008),

A. kadangi moterų ir vyrų lygybė yra esminis Europos Sąjungos principas, įtvirtintas Europos bendrijos steigimo sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir kadangi, nepaisant pastebimos pažangos šioje srityje, tebėra daug moterų ir vyrų nelygybės,

B. kadangi smurtas prieš moteris yra viena iš pagrindinių moterų ir vyrų lygybės kliūčių ir vienas iš dažniausiai pasitaikančių žmogaus teisių pažeidimų, kuriam nėra geografinių, ekonominių ar socialinių ribų; ir kadangi nuo smurto nukentėjusių moterų skaičius kelia nerimą,

C. kadangi sąvoka „smurtas prieš moteris“ turėtų būti suprantama kaip bet koks su lytimi susijęs smurtas, sukeliantis ar galintis sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą ar kančių, įskaitant tokio smurto grėsmę, prievartą ir savavališką laisvės suvaržymą viešame ar privačiame gyvenime,

D. kadangi prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais yra ne tik nepriimtinas žmogaus teisių ir teisės aktų pažeidimas, bet ir šiuolaikinė vergovės forma, glaudžiai susijusi su kitais nusikaltimais, dėl kurios labai menksta pastangos užtikrinti moterų ir vyrų lygybę,

E. kadangi remiant įmonės lankstumo darbo rinkoje strategiją pagrindinis dėmesys visų pirma turėtų būti skiriamas ne įmonių ar viešojo valdymo institucijų poreikiams, bet lankstumo strategija pirmiausia turėtų būti grindžiama laiku, kurio moterims ir vyrams reikia, kad galėtų atsakingai prisiimti atitinkamus šeimos įsipareigojimus,

F. kadangi Europos užimtumo strategijoje nėbėra nei konkrečių gairių lyčių klausimu, nei lygių galimybių politikos ramsčių,

G. kadangi lyčių užimtumo skirtumai rodo nuolatinę kiekybinę ir kokybinę vyrų ir moterų nelygybę,

H. kadangi darbo užmokesčio skirtumas nuo 2003 m. išlieka toks pat ir yra 15 %, o nuo 2000 m. jis sumažėjo tik vienu procentiniu punktu,

I. kadangi moterų ir vyrų sektorinė ir profesinė segregacija nemažėja, o tam tikrose šalyse netgi didėja,

J. kadangi moterų dalyvavimas priimant sprendimus yra lemiamas vyrų ir moterų lygybės rodiklis; kadangi moterų vadovių skaičius įmonėse ir universitetuose išlieka nedidelis, o politikos ar mokslinių tyrimų srityje dirbančių moterų skaičius didėja labai lėtai,

K. kadangi dėl vis dar gyvuojančių stereotipų, susijusių su moterų išsilavinimo ir profesinėmis galimybėmis, išlieka nelygybė,

L. kadangi Lisabonos tikslus, susijusius su ekonomikos augimu ir socialinės rinkos ekonomikos kūrimu, bus galima pasiekti tik visapusiškai išnaudojant didelį moterų potencialą darbo rinkoje,

M. kadangi yra „priverstinio“ darbo ne visą darbo dieną rizika, visų pirma moterų atžvilgiu, nes moterys dažnai priverstos jį rinktis nesant prieinamų vaiko priežiūros paslaugų,

N. kadangi moterys patiria daugiau nei vyrai išbandymų ir sunkumų, ypač susijusių su užimtumo kokybe, padėtimi, kai sutuoktiniai vienas kitam padeda žemės ūkio ir žvejybos sektoriuose bei mažosiose šeimos įmonėse, sveikata ir darbo sauga bei motinystės apsauga, taip pat su didesne skurdo rizika,

O. kadangi kaimo vietovėse gyvenančių vyrų ir moterų užimtumo lygis žemesnis; kadangi, be to, didelė dalis moterų niekada aktyviai nedalyvavo oficialioje darbo rinkoje, taigi jos nėra nei registruotos kaip ieškančios darbo nei įtraukos į bedarbių statistiką, todėl šios moterys susiduria su tam tikromis finansinėmis ir teisinėmis problemomis, kurios susijusios su galimybe pasinaudoti teise į motinystės atostogas ir nedarbingumą dėl ligos, kaupti pensijos įmokas, galimybe pasinaudoti teise į socialinę apsaugą, taip pat susijusios su problemomis, atsiradusiomis nutraukus santuoką; kadangi kaimo vietovėse labai trūksta aukštos kvalifikacijos darbo vietų,

P. kadangi tam tikros moterų grupės, ypač neįgalios moterys, moterys, turinčios išlaikytinių, pagyvenusios moterys, tautinėms mažumoms priklausančios moterys ar imigrantės, dažnai susiduria su keliomis problemomis iš karto arba joms kyla keleriopa rizika (taigi, taip pat susiduria su dviguba diskriminacija), ir jų sąlygos toliau blogėja,

Q. kadangi visų kitų darbo kokybės aspektų, pavyzdžiui, profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo, darbo modelių, kuriuos taikant ne visai išnaudojami darbo įgūdžiai, pasirinkimo ir sveikatos bei saugaus darbo sąlygų užtikrinimo, atžvilgiu skirtumai tarp moterų ir vyrų išlieka; kadangi išlaikomų vaikų turinčių moterų užimtumo rodiklis siekia tik 62,4 %, o vyrų – 91,4 %; kadangi darbo rinkoje dalyvaujančių moterų, kurios dirba ne visą darbo dieną, dalis didelė ir ji vis didėja: 27 ES valstybėse narėse 2007 m. ne visą darbo dieną dirbo 31,4 % moterų ir tik 7,8 % vyrų, t. y. 76,5 % visų asmenų, dirbančių ne visą darbo dieną, sudarė moterys; kadangi terminuotos darbo sutartys taip pat dažniau sudaromos su moterimis (su 15,1 % moterų, arba vienu procentiniu punktu daugiau negu su vyrais); kadangi moterys (4,5 %), o ne vyrai (3,5 %) dažniau susiduria su ilgalaikiu nedarbu,

R. kadangi moterims kyla didesnis nei vyrams skurdo pavojus, ypač vyresnėms nei 65 metų moterims (21 % moterų arba 5 procentiniais punktais daugiau nei vyrams),

S. kadangi profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimas yra neišspręsta ir moterų, ir vyrų problema,

T. kadangi socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį siekiant nustatyti ir veiksmingai imtis veiksmų, skirtų moterų ir vyrų lygybei skatinti Europos, nacionaliniu, regionų, sektorių ir įmonių lygmenimis,

U. kadangi siekiant skatinti vyrų ir moterų lygybę ir siekiant įgyvendinanti su vyrų ir moterų lygybe susijusius tikslus būtina užtikrinti, kad vyrai ir moterys dalytųsi šeiminius ir namų ruošos įsipareigojimus, visų pirma naudotųsi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis; ir kadangi tai, jog motinystės ir vaiko priežiūros atostogos neįskaičiuojamos į bendrą darbo stažą, yra diskriminacinio pobūdžio reiškinys, dėl kurio moterų padėtis darbo rinkoje nepalankesnė,

V. kadangi siekiant, kad moterys ir vyrai lygiomis teisėmis dalyvautų darbo rinkoje, švietime ir mokyme, svarbiausia sudaryti sąlygas naudotis vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų išlaikytinių priežiūros paslaugomis,

W. kadangi struktūrinių fondų taisyklėse teigiama, jog valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad moterų ir vyrų lygybė ir lyčių integracijos aspektai būtų skatinami įvairiais fondų paramos įgyvendinimo etapais,

1. palankiai vertina Komisijos ataskaitą moterų ir vyrų lygybės klausimais ir dar kartą pabrėžia dvilypį ES lygmeniu vykdomos moterų ir vyrų lygių galimybių politikos pobūdį: viena vertus, siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygybę visose politikos srityse (lyčių aspekto integravimas), kita vertus, siekiama imtis tikslinių priemonių kovoti su moterų diskriminacija, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas, keitimąsi pažangiąja patirtimi, dialogus su visuomene ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvas;

2. pabrėžia, kad siekiant moterų ir vyrų lygybės svarbu kovoti su prievarta prieš moteris; taigi, ragina valstybes nares ir Komisiją imtis bendrų veiksmų šiuo klausimu; ragina Komisiją svarstyti galimybę ieškoti naujų kovos su prievarta prieš moteris priemonių;

3. ragina Komisiją ir valstybes nares derinti savo veiksmus, kuriais siekiama kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir prekybos žmonėmis tinklais, taip pat ragina patvirtinti naujų teisėkūros, administracinių, švietimo, socialinių ir kultūros priemonių prostitucijos paklausai mažinti ir dėti daugiau pastangų jas įgyvendinant;

4. ragina Komisiją ir Tarybą nustatyti aiškų teisinį kovos su visų rūšių prievarta prieš moteris, įskaitant prekybą žmonėmis, pagrindą, ir priimti sprendimą išimtinai Bendrijos kompetencijai priskirti kovos su prekyba žmonėmis politiką bei susijusius imigracijos ir prieglobsčio klausimus, ypač klausimus, susijusius su asmenų, prieš kuriuos imamasi represijų arba kurie persekiojami dėl lyties, teise į prieglobstį;

5. ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis;

6. mano, kad apskritai nepakankamai moterų dalyvauja priimant sprendimus vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis; taigi ragina Komisiją, valstybes nares ir politines partijas svarstyti, kokių veiksmų būtų galima imtis siekiant gerinti esamą padėtį; turėdamas tai mintyje, pabrėžia, kad nustatant vietų, į kurias renkami atstovai, kvotas daromas teigiamas poveikis moterų galimybėms atstovauti;

7. pabrėžia, kad moterų dalyvavimas politikoje ir sprendimų priėmimo procese ir jų įsitraukimas į nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės veiklą susiję; taigi, ragina Komisiją ir valstybes nares remti veiksmus, kuriais moterys skatinamos dalyvauti šioje veikloje;

8. pabrėžia, kad svarbu, jog moterys aktyviai dalyvautų profesinių sąjungų, kurios siekia ginti moterų interesus darbo vietose ir užtikrinti, jog moterims būtų suteikiamos joms priklausančios teisės, veikloje;

9. pabrėžia, kad svarbu, jog moterims būtų sudarytos sąlygos pačioms apsispręsti, kaip naudotis joms suteiktomis seksualinėmis ir reprodukcijos teisėmis; taigi pritaria priemonėms ir veiksmams, kuriais siekiama gerinti moterų galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, ugdyti moterų sąmoningumą jų teisių klausimais ir geriau informuoti moteris apie teikiamas paslaugas;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant aktyviau integruoti lyčių aspektą į visas socialinės, užimtumo ir socialinės apsaugos politikos sritis, ypač į lankstumo ir užimtumo garantijų strategiją, ir kovoti su visų formų diskriminacija;

11. remia Europos socialinio fondo ir 2007–2013 m. laikotarpio programos PROGRESS priemones, kuriomis siekiama gerinti moterų padėtį darbo rinkoje ir toliau kovoti su diskriminacija;

12. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad siekiant mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus per keletą pastarųjų metų nepasiekta pakankamos pažangos; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti šios srities strategijas ir veiksmus ir, siekiant gerinti dabartinę padėtį, prireikus kartu su socialiniais partneriais imtis naujų priemonių arba įgyvendinant esamas priemones taikyti naujus metodus; turėdamas tai mintyje, pritaria Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto pasiūlymui griežtinti šios srities Europos Sąjungos teisės aktus ir įpareigoti darbdavius atlikti darbo užmokesčio auditą ir rengti veiksmų planus, kad mažėtų darbo užmokesčio skirtumai; pabrėžia, kad reikia imtis suderintų veiksmų, ypač atsižvelgiant į naująjį Europos ekonomikos ir darbo vietų kūrimo strategijos ciklą, ir laikytis bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų;

13. išreiškia susirūpinimą dėl nepalankios moterų padėties darbo rinkoje, nes jos sukaupia mažiau įmokų, pagal kurias skaičiuojamos pensijos ir kitos socialinės išmokos, ypač tais atvejais, kai didžiausia išmokamos pensijos dalis apskaičiuojama pagal asmeninių įmokų sumą arba pagal pajamų dydžiu pagrįstą sistemą;

14. ragina valstybes nares remti Komisijos vykdomą nacionalinių priemonių, kuriomis siekiama įvertinti, ar laikomasi lygybės principo, ypač srityse, susijusiose su teise gauti teisės aktuose numatytas išmokas, pensijų ir socialinės apsaugos sistemomomis, įgyvendinimo kontrolę;

15. ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares paskelbti vasario 22 dieną Tarptautine vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą diena;

16. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dar esama moterų ir vyrų išsilavinimo lygio ir jų padėties darbo rinkoje neatitikimų, nes moterys uždirba mažiau už vyrus, dažniau dirba pagal negarantuoto darbo sutartis ir lėčiau kyla karjeros laiptais, nors besimokydamos jos pasiekė geresnių rezultatų nei vyrai; ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti šios problemos priežastis ir ieškoti jos sprendimo būdų;

17. mano, kad siekiant, jog žiniasklaidoje neliktų su lytimis susijusių stereotipų ir būtų skatinami vienodo elgesio modeliai ir darbe, ir namuose, reikia, kad šios vertybės būtų diegiamos mokyklose nuo ankstyvo amžiaus;

18. ragina Komisiją ir valstybes nares deramai kovoti su švietimo ir užimtumo srities stereotipais visais lygmenimis, ugdyti žiniasklaidos priemonių, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių sąmoningumą, raginti juos prisidėti prie šių veiksmų ir pabrėžti vyrų vaidmenį skatinant lygybę;

19. rekomenduoja valstybėms narėms aktyviai skatinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į mokyklinio amžiaus berniukus ir mergaites ir imtis priemonių siekiant įveikti išlikusią švietimo sektoriaus profesinę segregaciją, nes procentinė ikimokyklinio ir pradinio lavinimo sektoriaus moterų mokytojų dalis daug didesnė negu vidurinio lavinimo sektoriaus, kurio didžiąją dalį didesnio pripažinimo sulaukiančių, geresnį darbo užmokestį gaunančių ir aukštesnį socialinį statusą turinčių mokytojų sudaro vyrai;

20. siūlo Komisijai svarstyti galimybę imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti moteris studijuoti su tiksliaisiais mokslais ir technologijomis susijusias disciplinas, kad padidėtų šių sektorių specialistų pasiūla ir būtų patenkinta akivaizdi paklausa;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų, kuriais būtų siekiama palengvinti moterų prieigą prie darbo rinkos ir skatinti jas dalyvauti tuose darbo rinkos sektoriuose, pvz., aukštųjų technologijų, mokslinių tyrimų, tiksliųjų mokslų ir inžinerijos, kuriuose dirba nedaug moterų, ir kuriais būtų siekiama gerinti moterų užimtumo kokybę, ypatingą dėmesį skiriant visų lygių mokymosi visą gyvenimą ir švietimo programoms; ragina Komisiją ir valstybes nares siekiant šio tikslo naudoti Europos struktūrinių fondų lėšas;

22. ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į vienas kitam padedančių amatų, prekybos, žemės ūkio ir žvejybos sektoriuose ar mažose šeimos įmonėse dirbančių sutuoktinių padėtį, atsižvelgiant ir į lyčių lygybės principą, ir į tai, kad moterų padėtis yra lengviau pažeidžiama negu vyrų; ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl Direktyvos 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu[13], persvarstymo siekiant panaikinti netiesioginę diskriminaciją, įpareigoti laikytis vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo ir gerinti vienas kitam padedančių sutuoktinių teisinę padėtį;

23. ragina valstybes nares tobulinti bendros nuosavybės teisinę bazę, kuria remiantis būtų visiškai pripažįstamos moterų teisės žemės ūkio sektoriuje, užtikrinama tinkama socialinė apsauga ir jų darbas sulauktų pripažinimo;

24. ragina valstybes nares skatinti diegti moterų verslumo pramonėje rėmimo programas, teikti finansinę paramą savo įmones steigiančioms moterims ir kurti šių moterų konsultavimo profesiniais klausimais sistemą, taip pat organizuoti joms skirtus mokymus;

25. ragina valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į savarankiškai dirbančių moterų galimybes išeiti motinystės atostogų;

26. ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į oficialiai savarankiškai dirbančių darbuotojų (bet faktiškai turinčių būti priskirtų „ekonomiškai priklausomų darbuotojų“ kategorijai), kurių vis daugėja, padėtį;

27. ragina valstybes nares pripažinti įmonių, kurios imasi priemonių moterų ir vyrų lygybei skatinti ir sudaryti sąlygas profesiniam ir privačiam gyvenimui derinti, nuopelnus, kad būtų sudarytos palankios sąlygos šios srities pažangiosios patirties sklaidai;

28. ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę ir atkreipti ypatingą dėmesį į labiau pažeidžiamų moterų grupių, ypač neįgalių moterų, išlaikytinių turinčių moterų, pagyvenusių moterų, tautinėms mažumoms priklausančių moterų ir imigrančių bei kalinčių moterų, poreikius, ir plėtoti tikslines priemones jų poreikiams patenkinti;

29. ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti ir įgyvendinti reikiamas priemones, kuriomis būtų padedama neįgalioms moterims tobulėti socialinio, profesinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo srityse, nes jose dalyvauja nepakankamai moterų;

30. ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti imigrančių galimybes mokytis, susirasti darbą ir imtis priemonių, skirtų kovai su dviguba diskriminacija, su kuria šios moterys susiduria darbo rinkoje, sudaryti palankias prieigos prie darbo rinkos sąlygas, derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir užtikrinti tinkamą profesinį mokymą;

31. palankiai vertina Komisijos ir socialinių partnerių konsultacijas, kuriomis siekiama tobulinti teisės aktus ir įstatymo galios neturinčius teisės aktus, padėsiančius derinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą; tikisi, kad bus atlikta šių konsultacijų analizė ir pateikta pasiūlymų, pagrįstų šios analizės rezultatais, ypač pasiūlymų dėl motinystės atostogų ir galimybės įtraukti jas į bendrą darbo stažą, vaiko priežiūros, tėvystės, įvaikinimo atostogų ir atostogų išlaikomiems šeimos nariams prižiūrėti; be to, mano, kad pamatinis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų galėtų būti patobulintas įtraukiant šias nuostatas, pagal kurias nustatomos priemonės, kuriomis siekiama skatinti tėvus išeiti vaiko priežiūros atostogų, ginamos vaiko priežiūros atostogų išeinančių darbuotojų teisės, nustatoma lankstesnė atostogų suteikimo tvarka, numatomos ilgesnės vaiko priežiūros atostogos ir didinama jų metu gaunama išmoka;

32. primena, kad profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo srities politika turi būti grindžiama asmens pasirinkimo laisvės principu ir pritaikyta įvairiems gyvenimo laikotarpiams;

33. ragina valstybes nares siūlyti specialias priemones, kuriomis būtų siekiama kovoti su moterų ir vyrų nelygybe, atsirandančia dėl to, kad einant motinystės ar išlaikomų šeimos narių priežiūros atostogų laikinai nutraukiama darbinė veikla, ir sumažinti šių darbinės veiklos pertraukų neigiamą poveikį karjerai, darbo užmokesčiui ir pensijoms;

34. pabrėžia, kad profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių didėja užimtumas, ir ragina Komisiją kaupti šios srities pažangiąją patirtį, ypač susijusią su veiksminga profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir aktyvesniu vyrų dalyvavimu šeiminiame gyvenime, ir remti jos sklaidą;

35. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vyrus dalyvauti įgyvendinant įvairių sričių lyčių lygybės politiką, visų pirma tokių, kuriomis siekiama derinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą;

36. ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas atsižvelgti į Barselonos tikslus ir gerinti vaikų ir išlaikomų asmenų priežiūros įstaigų paslaugų prieinamumą, kokybę ir galimybes jomis naudotis, taip pat užtikrinti, kad šių įstaigų darbo laikas būtų suderintas su moterų ir vyrų, kurie dirba visą darbo dieną ir rūpinasi vaikais ar išlaikomais asmenimis, darbo laiku;

37. ragina atsakingus įmonių atstovus į personalo valdymo planus įtraukti lanksčias šeimos politikos priemones, kuriomis būtų padedama darbuotojams po pertraukos sugrįžti į darbą;

38. atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į skurdo feminizavimą, būtent tada, kai moterims, ypač pagyvenusioms moterims ir vienišoms mamoms, kyla pavojus patirti socialinę atskirtį ir skurdą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių šiai tendencijai sustabdyti;

39. ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti mokymo ir įgyvendinimo priemones, kuriomis pasinaudojusios visos suinteresuotosios šalys galėtų integruoti moterų ir vyrų lygių galimybių aspektą į atitinkamas savo kompetencijos sritis, įskaitant įvairių politikos sričių specialaus poveikio moterims ir vyrams vertinimą;

40. ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų veiksmingai naudojamasi turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, Komisijos parengtais moterų ir vyrų lygių galimybių aspekto integravimo į užimtumo politiką vadovais;

41. ragina valstybes nares rengti tinkamus mokymus lyčių aspekto integravimo klausimais tarnautojams, kurie nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įgyvendina Bendrijos programas;

42. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti kiekybinių ir kokybinių rodiklių, taip pat kaupti su lytimi susijusius patikimus ir palyginamus statistinius duomenis, kurie prireikus būtų lengvai prieinami ir kuriais būtų galima naudotis imantis tolesnių Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmų, siekiant atsižvelgti į lyčių aspektą ir užtikrinti tinkamą politikos įgyvendinimą ir tęstinumą;

43. palankiai vertina tai, kad įkurtas Europos lyčių lygybės institutas ir paskirti administracinės tarybos nariai, nes dabar šis institutas turi sprendimų priėmimo instituciją; tačiau išreikia susirūpinimą dėl to, kad vilkinamas instituto direktoriaus skyrimas, ir ragina Komisiją keisti susidariusią padėtį;

44. ragina Komisiją ir Europos lyčių lygybės institutą bendradarbiauti ir įtraukti iš šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių gaunamą informaciją ir statistinius duomenis į būsimas metines ataskaitas vyrų ir moterų lygybės klausimais;

45. ragina valstybes nares skatinti visus gyventojus sportuoti ir sveikai gyventi, taip pat atsižvelgti į tai, kad mažesnė dalis moterų sportuoja;

46. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

[1] OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
[2] OL L 17, 2001 11 19, p. 22.
[3] OL L 210, 2006 7 31, p. 25.
[4] OL C 102 E 2004 4 28, p. 492.
[5] OL C 313 E, 2006 12 20, p. 118.
[6] OL C 74 E, 2008 3 20, p. 742.
[7] OL C 301 E, 2007 12 13, p. 56.
[8] OL C 146 E, 2008 6 12, p. 112.
[9] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0423.
[10] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0019.
[11] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0094.
[12] Priimti tekstai, P6_TA-PROV(2008)0102.
[13] OL C 359, 1986 12 19, p. 56.

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl moterų ir vyrų lygybės 2008 m.
(2008/2047(INI))

Nuomonės referentė: Marian Harkin

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

– atsižvelgdamas į Europos fondo Dubline atliktus privataus gyvenimo ir darbo suderinimo tyrimus, Lisabonos Europos Vadovų Tarybos 2000 m. kovo mėn. išvadas, kuriomis siekiama iki 2010 m. Europos Sąjungoje padidinti užimtumą iki 70 proc., o moterų užimtumą daugiau negu iki 60 proc.ir į Stokholmo Europos Vadovų Tarybos 2001 m. kovo mėn. išvadas, kuriose numatyta iki 2005 m. įgyvendinti tarpinį tikslą – pasiekti 67 proc. bendrą užimtumą ir 57 proc. moterų užimtumą,

A. kadangi Komisijos ataskaitoje „Moterų ir vyrų lygybė 2008 m.“ [1] teigiama, kad nors moterų užimtumas nuolat didėja, vis dar yra rimtų problemų moterų užimtumo kokybės srityje, būtent išliekantis moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas, besitęsiantis horizontalus ir vertikalus darbo rinkos susiskaidymas, pertraukos moterų profesinėje karjeroje bei profesinio ir šeimos gyvenimo suderinimo sunkumai, visa tai užkerta kelią vyrų ir moterų lygybei siekiant išsilavinimo, darbingame amžiuje ir pensiniame amžiuje; kadangi du trečdaliai asmenų, dirbančių ne visą darbo dieną, yra moterys, kadangi moterys bendrai dažniau dirba kenksmingomis sąlygomis,

B. kadangi nei Europos užimtumo strategijoje, nei lygių galimybių politikos srityje nėra konkrečių gairių lyčių klausimu,

C. kadangi 27 valstybių narių ir 3 ELPA valstybių 2007 m. lyginamoji apklausa rodo, kad lyčių aspektas dažniausiai nėra įtrauktas į užimtumo politikos sritį,

D. kadangi moterų diskriminacija prasideda dar tada, kai jos negali gauti galimybių atlikti praktiką, ypač regionuose, kuriuose didelis nedarbas, kuriuose moterys nepaisant geresnės kvalifikacijos turi mažiau galimybių atlikti gerą praktiką ir vėliau gauti geras darbo vietas,

E. kadangi profesiniam moterų gyvenimui būdingi pertraukiami darbo veiklos laikotarpiai, susidarantys dėl giliai įsišaknijusių moterų ir vyrų vaidmens darbe ir šeimoje stereotipų, darančių poveikį moterų galimybei likti darbe ir daryti pažangą, jos tampa labiau pažeidžiamos darbo rinkoje ir patiria ilgalaikių padarinių teisių į pensiją srityje,

F. kadangi lankstumo ir užimtumo garantijų strategija teikia vilčių, tačiau ją reikia patobulinti ir įtraukti „gyvenimo periodų“ sąvoką; kadangi ne visos valstybės narės iki 2010 m. pasieks Barselonos tikslus; kadangi priklausomų šeimos narių (ne vaikų) priežiūros įstaigų steigimas ir netipinės bei neoficialios kvalifikacijos pripažinimas dar nėra įtrauktas į politikos strategijas,

G. kadangi, nors į Komisijos ataskaitą įtraukti išsamūs statistiniai duomenys apie moterų užimtumą, jų išsilavinimą ir dalyvavimą priimant sprendimus, taip pat apie moterų, palyginti su vyrais, skurdą Europos Sąjungoje, duomenys visiškai nesuskirstyti pagal negalią, amžių, lytinę orientaciją, etninę kilmę ir religiją, o daugialypę diskriminaciją patiriančių moterų padėtis itin sunki,

1. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių aktyviau integruoti lyčių aspektą į visas socialines, užimtumo ir socialinės apsaugos politikas, ypač į lankstumo ir užimtumo garantijų strategiją ir skatinti įtraukti lyčių aspektą į visas jų politikos sritis;

2. primena Komisijai jos Moterų ir vyrų lygybės gaires (2006–2010 m.) ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų sukurta konkreti politika, skirta pasiekti vienodą moterų ir vyrų ekonominę nepriklausomybę, suderinti privatų ir profesinį gyvenimą, užtikrinti vienodą dalyvavimą priimant sprendimus, panaikinti visų formų lytimi grindžiamą smurtą ir lyčių stereotipus;

3. ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Bendrijos teisės aktų nuostatas, kuriomis reikalaujama moterims ir vyrams sudaryti vienodas sąlygas darbe – vienodas galimybes gauti darbą, vienodas darbo sąlygas, lankstų darbo laiką, karjeros vystymą, paaukštinimus, vienodą užmokestį už vienodą darbą ir vienodos vertės darbą, vienodas atleidimo sąlygas, įtvirtinti, kad diskriminacijos dėl lyties, lytinio priekabiavimo atvejais jos neturėtų įrodinėjimo pareigos, užtikrinti nėštumo, motinystės, tėvystės apsaugą, galimybes gauti prieinamas, kokybiškas prekes ir paslaugas, pvz., vaikų priežiūros, pagyvenusių, neįgaliųjų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros srityje;

4. pažymi, kad nepaisant santykinės kiekybinės pažangos moterų užimtumo srityje, iš Komisijos pateiktų duomenų matyti, kad vidutinis Europos vyrų ir moterų užimtumo skirtumas ES vis dar didelis (14,4 proc.), vyresnių nei 55 m. amžiaus žmonių grupėje – daug didesnis (17,8 proc.), o kai kuriose valstybėse narėse – didesnis nei 30 proc.;

5. pabrėžia, kad daugelis Europos Sąjungoje sukuriamų darbo vietų yra nesaugios, daugelis darbo sutarčių – terminuotos, ir nuo to ypač nukenčia moterys; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti patvirtinti priemones, kuriomis būtų kovojama su darbo nesaugumu, remiamas perėjimas nuo terminuotų prie neterminuotų sutarčių; pabrėžia, kad neterminuotos sutartys turėtų tapti norma;

6. ragina Komisiją imtis priemonių veiksmingam Vienodo darbo užmokesčio direktyvos įgyvendinimui kiekvienoje valstybėje narėje užtikrinti ir 2002 m. kovo mėn. Barselonoje vykusioje Europos Vadovų Taryboje suderintam tikslui – įtvirtinti aukštos kokybės vaikų priežiūrą – pasiekti; taip pat ragina Komisiją stiprinti Tėvystės atostogų direktyvą;

7. ragina valstybes nares siekti vienodos moterų ir vyrų ekonominės nepriklausomybės ir profesinės raidos; pažymi, kad būtina remti moterų poreikiams pritaikytas individualių įmonių kūrimo programas ir kad joms kurti turi būti skiriami kreditai visose veiklos srityse; primena Komisijai, kad Europos socialinių partnerių priimtame veiksmų plane lyčių lygybės klausimais siūloma padrąsinti mergaites apsvarstyti daugiau karjeros galimybių, daugiausia techninėse ir mokslinėse profesijose,

8. kviečia Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su įmonėmis ir švietimo įstaigomis plėtoti švietimo ir mokymo programas, kurios užtikrintų, kad aukštas moterų išsimokslinimo lygis leistų gauti jų išsilavinimą atitinkantį „geresnį darbą“, geresnį atlygį ir geresnes karjeros galimybes; ragina valstybes nares tikslinėmis priemonėmis mažinti jaunų moterų diskriminaciją pereinant iš mokyklos į mokomosios praktikos laikotarpį ir iš jo į profesinę karjerą;

9. siūlo švietimo politikos priemones rengti atidžiai, išvengti išankstiniu nusistatymu grindžiamų idėjų dėl moterims „neprieinamų“ darbų ir siūlo užtikrinti visišką galimybių patekti į valdančiąsias pareigas skaidrumą, kad būtų išvengta diskriminavimo dėl lyties;

10. pabrėžia, kaip svarbu pasinaudoti turimomis Europos ir valstybių narių lėšomis rengiant projektus, kuriais siekiama aktyviai įtraukti moteris į darbo rinką; ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės, įgyvendindamos Europos struktūrinius fondus, siektų konkrečių tikslų, laikydamosi integruoto horizontalaus požiūrio į lyčių lygybę ir kad moterys dalyvautų struktūrinių fondų programose; ragina Komisiją svarstyti parengti struktūrinių fondų biudžetus įtraukiant į juos lyčių aspektą ir juos išbandyti bandomuosiuose projektuose;

11. remia Europos socialinio fondo ir 2007‑2013 m. laikotarpio PROGRESS programoje propaguojamas priemones, kuriomis, be kitų dalykų, siekiama gerinti moterų padėtį darbo rinkoje ir toliau skatinti kovą su diskriminacija; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos lyčių lygybei didinti skirtos politikos priemonės ir veiksmai būtų vykdomi visapusiškai atsižvelgiant į moterų, susiduriančių su daugialype diskriminacija dėl negalios, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės kilmės ar religijos, ir dėl asocijavimo diskriminuojamų moterų, pvz., diskriminuojamų žmonių motinų ar sutuoktinių, padėtį;

12. pabrėžia, kad svarbu nustatyti priemones ir sistemas, kaip į darbo rinką integruoti pažeidžiamas moterų grupes, ypač neįgalias, priklausomų asmenų turinčias, pagyvenusias, kaimo vietovėse gyvenančias, mažumoms priklausančias ir imigrančių statusą turinčias moteris; taip pat ragina geriau pripažinti neoficialų mokymąsi, kad būtų galima padėti plėtoti šį procesą;

13. primena savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl darbo, šeimos ir privataus gyvenimo, kurioje Komisijos prašoma pasiūlyti pagrindų direktyvą dėl profesinių, šeimos bei asmeninių įsipareigojimų suderinimo, kuri, be kita ko, leistų taikyti papildomas priemones, palengvinančias galimybę moterims ir vyrams po lygiai pasidalyti priklausomų šeimos narių priežiūrą, ir kurioje būtų atsižvelgiama į Europos fondo atliktą darbo ir gyvenimo pusiausvyros tyrimą;

14. pažymi, kad dėl kintančios demografinės padėties numatoma, kad iki 2030 m. aktyvių ir neaktyvių žmonių santykis bus 2:1; ragina Komisiją kurti politiką ir remti būsimą slaugytojų ir tų, kurie priversti palikti darbo rinką ar dirbti ne visą darbo dieną, kad galėtų vykdyti šeimynines pareigas, grupę, užtikrinant moterų ir vyrų galimybes pasiekti profesinių, slaugos ir šeimyninių pareigų pusiausvyrą ir tokiu būdu išvengti nesaugumo įsidarbinimo, pajamų ir pensijų srityse; ragina valstybes nares planuoti ir įgyvendinti socialinės apsaugos sistemą atsižvelgiant į konkrečius moterų ir vyrų atvejus darbo rinkoje;

15. ragina valstybes nares sukurti ir taikyti nešališkus moterims ir vyrams skirtus pensijų planus ir įvertinti pensijų reformų poveikį moterų gyvenimui;

16. siūlo Komisijai toliau konsultuotis su socialiniais partneriais dėl galimų Bendrijos veiksmų, kuriais būtų siekiama geriau suderinti profesinį, privatų ir šeimos gyvenimą ir taip tobulinti ir papildyti esamą sistemą, įgyvendinti Barselonos Europos Tarybos tikslus;

17. pabrėžia darbdavių ir profesinių sąjungų vaidmenį kuriant teisingą moterų ir vyrų darbo organizavimą, o valstybių narių – teikiant prieinamas ir nebrangias, bet kokybiškas paslaugas, keičiantis geriausia patirtimi, kad būtų lengviau suderinti profesinį ir šeimos gyvenimą ir skatinant įmonių socialinę atsakomybę;

18. pabrėžia, kad svarbus aktyvus moterų dalyvavimas profesinėse sąjungose, kurių uždaviniai orientuoti į moterų apsaugą darbo vietoje ir kurios siekia užtikrinti jų turimas teises;

19. sutinka su socialinių partnerių priimtame veiksmų plane išdėstytu pasiūlymu sukurti nelinijinius karjeros vystymo metodus, kuriuos taikant didesnio profesinio aktyvumo laikotarpius keistų laikotarpiai, kai daugiau pareigų atliekama šeimoje – tai turėtų pakeisti kultūrą, kurioje ir vyrams, ir moterims būdingos nebūtinos ilgos darbo valandos;

20. ragina Komisiją Europos aljanso už šeimas pagrindu remti visų šios srities veikloje dalyvaujančių įstaigų bendradarbiavimą ir jų partnerysčių kūrimą siekiant skatinti geriau suderinti profesinį, šeimos ir privatų gyvenimą;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti tam tikrus kokybinius rodiklius, kuriuos reikėtų naudoti imantis tolesnių Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmų, kuriais būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

22. ragina Komisiją pradėti informavimo apie lyčių diskriminaciją kampanijas ir įtraukti lyčių aspektą į Europos Sąjungos švietimo programas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Moterų ir vyrų lygybė – 2008“, (COM(2008)0010).

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl moterų ir vyrų lygybės 2008 m.
(2008/2047(INI))

Nuomonės referentė: Maria Badia i Cutchet

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. mano, kad siekiant, jog žiniasklaidoje neliktų su lytimis susijusių stereotipų ir būtų skatinami vienodo elgesio modeliai ir darbe, ir namuose, reikia, kad šios vertybės būtų diegiamos mokyklose nuo ankstyvo amžiaus;

2. rekomenduoja valstybėms narėms aktyviai skatinti, kad mokiniai turėtų vienodas sąlygas, ir imtis priemonių siekiant įveikti švietimo sektoriuje vis dar esamą profesinę segregaciją, nes ikimokyklinio ir pradinio lavinimo sektoriuose mokytojų moterų procentinė dalis yra daug didesnė už vidurinio lavinimo sektoriaus, kuriame dirba daugiau vyrų ir kuriame dirbantys sulaukia didesnio pripažinimo, gauna didesnį užmokestį ir geriau vertinami socialiniu aspektu;

3. siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę priimti priemones siekiant skatinti moteris studijuoti su gamtos mokslais ir technologijomis susijusias specialybes, kad padidėtų specialistų pasiūla šiuose sektoriuose ir būtų patenkinta akivaizdi paklausa;

4. ragina panaikinti bet kokią diskriminaciją, susijusią su užmokesčiu pagal lytį švietimo, kultūros, sporto ir komunikacijos srityse, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad ne visą darbo dieną ir laikinus darbus dirba daugiausia moterys, o tai rodo, kad profesinio ir šeimos gyvenimo bei švietimo derinimas iš esmės priklauso nuo moterų, taigi ragina valstybes nares pagerinti priklausomų asmenų priežiūros ir vaikų švietimo paslaugų valstybės remiamo tinklo veiklą, kad ir vyrai, ir moterys galėtų lengviau derinti profesinį ir šeimos gyvenimą bei švietimą, ir taip skatinti, kad užduotys šeimoje būtų pasidalijamos vienodai ir vis daugiau moterų mokytųsi visą gyvenimą ir užimtų aukštos kvalifikacijos darbo vietas;

5. reikalauja imtis priemonių, kad daugiau moterų galėtų dirbti valdymo organuose, ypač tų sričių, kuriose lytims atstovaujama neproporcingai;

6. ragina valstybes nares skatinti visus gyventojus sportuoti ir sveikai gyventi bei atsižvelgti į tai, kad sportuojančių moterų dalis mažesnė.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Edit Bauer, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Jan Cremers, Proinsias De Rossa, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Roger Helmer, Karin Jöns, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Raymond Langendries, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Maria Matsouka, Elisabeth Morin, Juan Andrés Naranjo Escobar, Csaba Őry, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Pier Antonio Panzeri, Elisabeth Schroedter, Jean Spautz, Gabriele Stauner, Ewa Tomaszewska, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean Marie Beaupuy, Petru Filip, Donata Gottardi, Marian Harkin, Rumiana Jeleva, Sepp Kusstatscher, Roberto Musacchio, Csaba Sógor, Patrizia Toia, Glenis Willmott

Teisinė informacija - Privatumo politika