PRANEŠIMAS dėl Bendrijos teisės taikymo kontrolės. 24-oji Komisijos metinė ataskaita
22.9.2008 - (2008/2046(INI))
Teisės reikalų komitetas
Pranešėja: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Bendrijos teisės taikymo kontrolės. 24-oji Komisijos metinė ataskaita
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 24-ąją Komisijos metinę ataskaitą apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę (2006) (COM(2007)0398),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2007)0975 ir SEC(2007)0976),
– atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502),
– atsižvelgdamas į 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/378/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinėse socialinės apsaugos sistemose[1],
– atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC [2],
– atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 96/97/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 86/378/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinėse socialinės apsaugos sistemose[3],
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės[4],
– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[5],
– atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu[6],
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[7],
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Komisijos 23-osios metinės ataskaitos apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę (2005)[8],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 112 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6‑0363/2008),
A. kadangi Europos Sąjungos politikos veiksmingumas labiausiai priklauso nuo jos įgyvendinimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; kadangi, norint užtikrinti teigiamą šios politikos poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, būtina griežtai kontroliuoti ir stebėti, kaip valstybės narės laikosi Bendrijos teisės aktų,
B. kadangi tinkama Bendrijos teisės taikymo stebėsena – tai ne tik perkėlimo kiekybinis įvertinimas, bet taip pat perkėlimo kokybės ir tvarkos, priimtos taikant Bendrijos teisę valstybėse narėse, įvertinimas,
C. kadangi po stabilaus augimo pastaraisiais metais ir pasiekęs bendrą 2 653 pažeidimų, aptiktų 2005 m., skaičių, bendras pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, kurias pradėjo Komisija, skaičius šiek tiek sumažėjo ir 2006 m. siekė 2 518; kadangi atrodo, kad 10 naujų valstybių narių įstojimas neturėjo jokios įtakos užregistruotų pažeidimų skaičiui,
D. kadangi ES 25 valstybėse narėse procedūrų, pradėtų 2006 m. dėl nepranešimo apie perkėlimo priemones, skaičius sumažėjo 16 proc. palyginti su 2005 m., nuo 1079 iki 904 atvejų, dėl to, kad sumažėjo direktyvų, kurių perkėlimo terminas sueina atitinkamais metais, skaičius nuo 123 2005 m. iki 108 2006 m. ir dėl to, kad valstybės narės greičiau pranešdavo apie perkėlimo priemones,
E. kadangi iš 2006 m. statistikos duomenų, kuriuos citavo Komisija, matyti, kad daugelio valstybių narių teismai nenoriai naudojasi prejudicinio sprendimo procedūra, numatyta Europos bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnyje; kadangi taip gali būti dėl to, kad vis dar nepakankamai suprantama Bendrijos teisė,
F. kadangi vadovaujantis lygybės prieš įstatymą principu ES piliečiai turėtų vienodas sąlygas ne tik pagal Europos Sąjungos teisės aktus, bet ir pagal perkeliančius nacionalinės teisės aktus, ir pageidautina, kad, kalbant apie ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę terminus, valstybės narės ne tik aiškiai juos nurodytų perkeliančiuose teisės aktuose, bet ir paskelbtų Oficialiajame leidinyje, kokios yra nacionalinės atitinkamų teisės aktų įgyvendinimo nuostatos ir kokios nacionalinės institucijos atsakingos už jų taikymą,
G. kadangi ES piliečių skundai yra ne tik simboliniai kuriant piliečių Europą, bet jie taip pat yra pamatuojama ir veiksminga Bendrijos teisės taikymo kontrolės priemonė,
H. kadangi Parlamentui teikiamos peticijos yra vertinga Bendrijos teisės pažeidimų valstybėse narėse nustatymo priemonė ir kadangi pastaraisiais metais peticijų skaičius gerokai išaugo ir 2006 m. jų buvo pateikta apie 1 000,
I. kadangi klausimai, dažniausiai keliami peticijose, susiję su išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų pripažinimu, mokesčiais, teise laisvai judėti valstybių narių teritorijoje, taip pat su problemomis, susijusiomis su diskriminacija,
J. kadangi 2006 m. Europos ombudsmenui pateiktų skundų skaičius išliko stabilus ir sudarė 3 830; kadangi 75 proc. gautų skundų nepriklausė Ombudsmeno kompetencijos sričiai, nes tai buvo problemos, kurias turėtų spręsti valstybių narių nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos, ir, kaip ankstesniais metais, 70 proc. Ombudsmeno pradėtų tyrimų buvo susiję su Europos Komisija,
K. kadangi nediskriminavimo principas yra vienas iš Europos integracijos proceso pagrindinių principų, tiesiogiai susijęs su vidaus rinkos veikimu, ypač atsižvelgiant į laisvo prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo principą, ir kadangi taikant jį garantuojamos lygios teisės ir galimybės visiems Europos Sąjungos piliečiams,
L. kadangi Europos Sąjungos pilietybe, kaip nustatyta Mastrichto sutartyje, Europos Sąjungos piliečiams garantuojama teisė laisvai judėti valstybių narių teritorijoje ir kai kurios politinės teisės ir kadangi ES institucijos šias teises garantuoja,
M. kadangi Direktyvą 2004/38/EB, kurioje apibendrinamas laisvas judėjimas valstybių narių teritorijose, į nacionalinę teisę buvo numatyta perkelti 2006 m.,
N. kadangi studentai ir toliau susiduria su sunkumais laisvai judėti ar siekti aukštojo mokslo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pvz., susiduria su administracinėmis kliūtimis ar kvotų sistemomis (pagal kurias diskriminuojami užsieniečiai studentai, kurie nori stoti į universitetus), ir kadangi Europos Sąjunga gali įsikišti tik diskriminacijos dėl pilietybės atveju,
O. kadangi pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 39 straipsnį darbuotojų judėjimo laisvė reiškia, kad įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia darbuotojų iš kitų valstybių narių diskriminacija ir kadangi Bendrijos antrinėje teisėje įtvirtinta nuostatų, kuriomis siekiama veiksmingai kovoti su tokia diskriminacija,
P. kadangi yra tiesioginis ryšys tarp masto, kuriuo valstybė narė įgyvendina Bendrijos teisę, įskaitant aplinkos apsaugos sritį, ir šios valstybės narės gebėjimo įsisavinti lėšas, skiriamas svarbiausiems investicijų, infrastruktūros ir modernizavimo projektams,
2006 m. metinė ataskaita ir veiksmai, kurių imtasi dėl 2008 m. vasario 21 d. Parlamento rezoliucijos
1. džiaugiasi minėtu 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatu ir Komisijos įsipareigojimu gerinti dabartinius darbo metodus, siekiant nustatyti šiuo metu galiojančių procedūrų vykdymo ir valdymo prioritetus ir šias procedūras veiksmingiau kontroliuoti; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė atsakymo ir nesiėmė veiksmų dėl minėtos 2008 m. vasario 21 d. Parlamento rezoliucijos, kurioje Parlamentas ragina Komisiją pateikti detalią informaciją apie įvairius Bendrijos teisės taikymo aspektus ir ypač pateikti nuorodą į minėto naujo darbo metodo vystymą;
2. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad taikant naują darbo metodą, pagal kurį Komisijos gautus skundus numatoma perduoti atitinkamai valstybei narei (ji pirmiausia atsako už netinkamą Bendrijos teisės aktų taikymą), Komisijai, kaip sutarčių sergėtojai, kuri, kaip numatyta EB sutarties 211 straipsnyje, užtikrina, kad būtų taikomi Bendrijos teisės aktai, gali tekti mažesnė institucinė atsakomybė; konstatuoja, kad Komisija dažnai yra vienintelė institucija, į kurią galiausiai gali kreiptis piliečiai su skundais dėl netinkamo Bendrijos teisės taikymo; primygtinai ragina Komisiją iki 2008 m. lapkričio mėn. pateikti Parlamentui pirmą ataskaitą dėl per šešis pirmuosius bandomojo projekto, kuris pradėtas 2008 m. balandžio 15 d. ir kuriame dalyvauja 15 valstybių narių, vykdymo mėnesius taikytų procedūrų ir gautų rezultatų;
3. pabrėžia, kad pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 211 straipsnį Komisija yra institucija, kurios pareiga užtikrinti, jog Sutarties nuostatos ir priemonės, kurių institucijos pagal ją ėmėsi, būtų taikomos, ir pagal 226 straipsnį turi įgaliojimus imtis veiksmų prieš bet kurią valstybę narę, kuri nevykdo įsipareigojimų pagal Sutartį;
4. primygtinai ragina Komisiją plačiai taikyti principą, pagal kurį bet koks laiškas, kuriame pranešama apie Bendrijos teisės pažeidimą, turėtų būti registruojamas kaip skundas, nebent laiškui taikomos išimtinės sąlygos, numatytos Komisijos komunikato „Ryšiai su ieškovu Bendrijos teisės pažeidimų atvejais“ (COM(2002)0141) priedo 3 punkte; prašo, kad Komisija informuotų Parlamentą apie tai, kaip bus laikomasi šio principo, kai bus taikomas naujas metodas; primygtinai ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie bet kokius skundų neregistravimo išimtinių kriterijų pakeitimus ir konsultuotis su juo šiais klausimais;
5. pažymi, kad svarbiausios su pažeidimų nagrinėjimo procedūra susijusios problemos yra jos trukmė (vidutiniškai 20,5 mėnesiai nuo bylos užregistravimo per nustatytą laikotarpį iki rašto, kad byla perduota Teisingumo Teismui pagal Europos bendrijos steigimo Sutarties 226 straipsnį, išsiuntimo) ir ribotas 228 straipsnio taikymas; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant sutrumpinti palyginti ilgą skundų arba peticijų nagrinėjimo trukmę ir rasti praktinius sprendimus problemų, kurios susijusios su sprendimų priėmimu kiekvienos bylos atveju, ar alternatyvių metodų, pvz., SOLVIT, kuris dar nėra pakankamai skatinamas, taikymas nebūtų tinkamesnis;
6. pažymi, kad 2006 m. patikrinus pažeidimų nagrinėjimo bylas matyti, kad labai padaugėjo pažeidimų, susijusių su tebesitęsiančiu Teismo sprendimų nevykdymu, ir nurodo du atvejus, kai valstybėms narėms buvo taikytos finansinės sankcijos; ragina Komisiją griežčiau taikyti Europos bendrijos steigimo sutarties 228 straipsnį siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimai;
7. atsižvelgdamas į nuolatinę problemą, susijusią su tuo, kad valstybės narės nesilaiko direktyvų perkėlimo terminų, ragina Komisiją pateikti sąrašą direktyvų, kurių įgyvendinimo rodikliai blogiausi, kartu su galimų šio reiškinio priežasčių išaiškinimu;
8. pritaria atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų, ypač Aplinkos GD, pastangoms, kuriomis siekiama gerinti atitikties patikrinimus, numatytus atitinkamose direktyvose, ir išreiškia nepasitenkinimą Komisijos atsakymais dėl atitikties tyrimų konfidencialumo; dar kartą ragina Komisiją savo tinklavietėje paskelbti įvairių generalinių direktoratų užsakytus nacionalinių įgyvendinimo priemonių ir Bendrijos teisės aktų atitikties įvertinimo tyrimus;
9. atkreipia dėmesį į daugelio valstybių narių teismų, kurie nenoriai taiko Bendrijos teisės viršenybės principą, nepakankamą bendradarbiavimo su Teisingumo Teismu mastą; be to pabrėžia, kad prejudicinio sprendimo procedūros itin svarbios siekiant tinkamo Bendrijos teisės taikymo;
10. atsižvelgdamas į tai remia Komisijos pastangas nustatyti sritis, kuriose papildomi mokymai Bendrijos teisės klausimais galėtų būti naudingi teisėjams, teisės specialistams ir valstybės tarnautojams;
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
11. mano, kad susitarimai dėl Bendrijos teisės taikymo kontrolės ir glaudus Komisijos, Tarybos, Europos ombudsmeno bei atitinkamų EP komitetų bendradarbiavimas itin svarbūs siekiant užtikrinti efektyvius veiksmus visais atvejais, kai peticijos teikėjas pagrįstai skundėsi dėl Bendrijos teisės pažeidimo;
12. pabrėžia, kad nors tik keli peticijų teikėjai (2006 m. tik keturi), palyginus su visų peticijų skaičiumi, paviešino tikrus Bendrijos teisės pažeidimus, peticijos yra nepakeičiamas informacijos apie pagrindinius Europos piliečių poreikius šaltinis ir turėtų būti nuoroda Komisijai, susijusi su teisėkūros iniciatyvomis;
13. pabrėžia, kad reikia geriau teikti informaciją piliečiams siekiant nukreipti bet kurį asmenį, norintį pateikti skundą, į instituciją, kuri labiausiai kvalifikuota spręsti atitinkamą klausimą arba nacionaliniu, arba Bendrijos lygmenimis; mano, kad ES institucijose reikėtų puoselėti gero administravimo ir aptarnavimo kultūrą siekiant užtikrinti, kad su piliečiais būtų elgiamasi tinkamai ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis;
14. siūlo Komisijai ir toliau svarstyti galimybę savo atstovybėms valstybėse narėse pavesti stebėti ir kontroliuoti įgyvendinimą vietoje;
15. pabrėžia, kad būtina apsvarstyti anksčiau aptartą idėją dėl vienos bendros vietos piliečių pateiktiems skundams nagrinėti ir problemoms, susijusioms su Bendrijos teisės taikymo kontrole, spręsti, kadangi piliečiai dabar susiduria su gausiu pasirinkimu (peticijos, skundai, ombudsmenas, SOLVIT ir kt.), todėl centralizuota pranešimų sistema galėtų duoti konkretesnių rezultatų ir padėtų laikytis nustatytų terminų;
16. džiaugiasi, kad kartu su Komisijos metinėmis Bendrijos teisės taikymo kontrolės ataskaitomis pateikiami priedai, kuriuose detalizuojama ataskaitose esanti informacija ir pateikiami svarbūs statistikos duomenys;
17. pripažįsta, kad nuolatiniai Parlamento komitetai turėtų būti daug aktyvesni kontroliuodami, kaip taikomi Bendrijos teisės aktai; yra tvirtai įsitikinęs, jog komitetams turėtų būti teikiama pakankama administracinė parama, kad jie galėtų veiksmingai atlikti šį darbą; prašo Parlamento veiklos reformos darbo grupės, Biudžeto komiteto ir kitų atitinkamų Parlamento organų įvertinti galimybę kiekvieno komiteto sekretoriate įkurti specialią darbo grupę, kad būtų užtikrinama nuolatinė ir veiksminga Bendrijos teisės taikymo kontrolė;
Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas
18. ragina Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus glaudžiau bendradarbiauti siekiant skatinti ir plėsti veiksmingą Bendrijos teisės taikymo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis kontrolę; mano, kad nacionaliniai parlamentai atlieka svarbų vaidmenį vykdant Bendrijos teisės taikymo kontrolę ir padeda stiprinti demokratinį Europos Sąjungos teisėtumą bei priartinti ją prie piliečių;
19. primena, kad pagal protokolą dėl nacionalinių parlamentų, pridedamą prie Amsterdamo sutarties, įvairių sričių politika, susijusia su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, turi specialiai pasirūpinti nacionaliniai parlamentai ir Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC); pabrėžia, kad šis specialus įsipareigojimas turi sietis tiek su pradiniu sprendimų priėmimo proceso etapu, tiek su ES teisės aktų įgyvendinimo proceso etapu, kad ES ir nacionalinių teisės aktų leidėjai galėtų priimti reikalingus teisės aktų pakeitimus sektoriuose, kurie priklauso ir priklausys bendros kompetencijos sričiai; taigi kviečia nacionalinio ir ES lygmens kompetentingus parlamentinius komitetus užmegzti ilgalaikius ryšius dėl specialiųjų teisės aktų, bendrai sutelkiant visą naudingą informaciją, reikalingą skaidriam ir veiksmingam europinio ir nacionalinio lygmens teisėkūros procesui; palankiai vertina Europos šalių teisės aktų leidėjų specialių susitikimų organizavimą, tokių kaip neseniai vykę susitikimai su nacionalinių parlamentų atstovais (2008 m. birželio 6 d.), kai buvo atliekamas Pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu persvarstymas, kuris leido įvertinti ne tik galiojančių ES teisės aktų taikymo problemas, bet taip pat Taryboje svarstomų pasiūlytų pakeitimų reikšmę;
20. pabrėžia, kad pagal Lisabonos sutartyje numatytą atitikties subsidiariumo principui kontrolės mechanizmą nacionaliniams parlamentams suteikiamas daug didesnis vaidmuo Europos teisėkūroje;
Kova su diskriminacija Europos Sąjungoje
21. pabrėžia, kad dėl pilietybės sampratos gerokai išsiplėtė nediskriminavimo principo aprėptis;
22. atkreipia dėmesį į pastaruoju metu išaugusį Teisingumo Teismo sprendimų, pagrįstų ES pilietybės samprata ir susijusių su teise laisvai judėti, pagal kurią valstybės narės negali elgtis blogiau su savo piliečiais, kurie pasinaudojo savo teise laisvai judėti ir gyventi kitoje valstybėje narėje, nei su nepasinaudojusiais minėta teise, skaičių;
23. primygtinai ragina valstybes nares gerbti teises, įgytas dėl ES pilietybės, įskaitant teisę balsuoti ir būti kandidatu rinkimuose į Europos Parlamentą, kuri ypač svarbi rengiantis 2009 m. rinkimams;
24. pabrėžia, kad Parlamentas gavo peticijų, kuriose skundžiamasi, kad kai kurios valstybės narės pažeidžia Direktyvos 2004/38/EB nuostatas; atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoji direktyva itin svarbi siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų laisvai judėti Europos Sąjungoje; pažymi, kad Komisija pranešė pateiksianti šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą antrąjį 2008 m. pusmetį;
25. ragina Komisiją kruopščiai kontroliuoti Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimą, taip pat kontroliuoti, ar valstybių narių priimtuose teisės aktuose, kuriais šios direktyvos perkeliamos, laikomasi minėtųjų direktyvų nuostatų, ir toliau daryti spaudimą valstybėms narėms, pasitelkus pažeidimų ir neatitikties nagrinėjimo procedūras, kad valstybės narės kuo greičiau ir visiškai perkeltų į savo teisę minėtąsias direktyvas; mano, kad kompetentingas Parlamento komitetas turėtų atlikti svarbų vaidmenį nuolat kontroliuojant, kaip valstybės narės vykdo įsipareigojimus pagal šias direktyvas;
26. palankiai vertina 2008 m. liepos 2 d. Komisijos priimtą, kaip numatyta 2008 m. metinėje politikos strategijoje, pasiūlymą dėl horizontaliosios direktyvos, kuria būtų įgyvendinamas vienodo elgesio principas už darbo sferos ribų ir užtikrinamos vienodos galimybės naudotis prekėmis, paslaugomis, būstu, švietimu, socialine apsauga ir socialiniais privalumais, taip pat mano, kad tai yra svarbus galiojančio antidiskriminacinio rinkinio papildymas;
27. ragina Komisiją atlikti atvejų, kai valstybės narės taiko galimybių naudotis švietimu kitų šalių studentams apribojimus dėl jų buvimo kitos šalies piliečiais, analizę siekiant užtikrinti, kad studentai galėtų laisvai judėti ir su jais būtų vienodai elgiamasi šių valstybių narių aukštojo mokslo sistemose;
28. ypač ragina valstybes nares, turinčias didžiausią teisę į struktūrinių fondų finansavimą pagal daugiametę finansinę programą 2007–2013 m. laikotarpiui, greitai ir tinkamai suderinti savo nacionalinius įstatymus pagal ES standartus, visų pirma aplinkos apsaugos srityje, ir nustatyti konkursų tvarką, kuri būtų skaidri piliečiams, siekiant veiksmingai pasinaudoti prieinamomis struktūrinių fondų lėšomis ir paskatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi regionų mastu;
29. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
Įvadas
Šiuo pranešimu siekiama įvertinti, kaip Komisija 2006 m. kontroliavo Bendrijos teisės taikymą. Pranešime analizuojama Komisijos 24-oji metinė ataskaita apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę ir jos priedai, Teisės reikalų komiteto pranešimai ir ankstesnių metų Parlamento rezoliucijos, Europos ombudsmeno 2006 m. metinė ataskaita, informacija, gauta iš atitinkamų Komisijos tarnybų, ir mokslinių tyrimų rezultatai. Pranešime taip pat atkreiptas dėmesys į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (EBTT) praktiką.
Pagal Europos bendrijos (EB) steigimo sutarties 211 straipsnį, reikalaujama, kad Komisija, būdama Sutarčių sergėtoja, užtikrintų, jog Bendrijos teisė būtų tinkamai įgyvendinama valstybėse narėse ir kad valstybės narės šios teisės laikytųsi. To paties tikslo siekiama procedūromis, numatytomis EB Sutarties 226 straipsnyje, pagal kurį Komisijai suteikiami įgaliojimai pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios nevykdo įsipareigojimų, kuriuos lemia buvimas Europos Sąjungos nare. Komisija gali pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras savo iniciatyva ar gavusi piliečio arba kitos valstybės narės skundą, peticiją, piliečio pateiktą Parlamento Peticijų komitetui, arba reaguodama į veiksmus, kurių ėmėsi Europos ombudsmenas. Šie procesiniai veiksmai gali būti užbaigti taikiu sprendimu arba, jei tai neįmanoma, Teisingumo Teismo sprendimu, kurio tolesnių procedūrų rezultatas gali būti piniginė bauda, skiriama atitinkamai valstybei narei (EB Sutarties 228 straipsnis).
Kaip Parlamentas yra daug kartų pabrėžęs, galimybė pateikti skundą Komisijai, Parlamentui ir Europos ombudsmenui svarbi ir todėl, kad taip padedama stiprinti ES piliečių suvokimą, kad jie priklauso bendruomenei, pagrįstai įstatymais (kokia yra Europos Sąjunga). Tai ypač svarbu, kai visuomenė gali tik ribotai naudotis ES teisingumo sistema dėl griežtų priimtinumo reikalavimų, taikomų asmenų skundams, pateikiamiems EBTT.
Tuo pat metu ankstesnėse rezoliucijose dėl Bendrijos teisės taikymo kontrolės, ypač atkreipiant dėmesį į rezoliuciją, priimtą 2008 m. vasario 21 d. pagal Monicos Frassoni pranešimą, Parlamentas išreiškė susirūpinimą ir dėl neskaidrios skundų, kuriuos piliečiai pateikia Komisijai, registravimo tvarkos, ir dėl procedūrų, pagal kurias valstybės narės įpareigojamos tinkamai taikyti Bendrijos teisę EBTT sprendimu, trukmės.
Atsižvelgdamas į tai, Parlamentas džiaugiasi Komisijos komunikatu „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502) ir Komisijos paskelbtu ketinimu gerinti dabartinius darbo metodus, siekiant nustatyti šiuo metu galiojančių procedūrų vykdymo ir valdymo prioritetus ir šias procedūras pagreitinti. Bandomasis projektas, kuriame dalyvauja 15 valstybių narių ir kuriuo siekiama patikrinti naujuosius darbo metodus, pradėtas vykdyti 2008 m. balandžio 15 d. ir jo pradinis įvertinimas turėtų būti atliktas pirmųjų metų pabaigoje.
Pagal Ombudsmeno metinę ataskaitą matyti, kad 2006 m. skundų, pateiktų Ombudsmenui, skaičius liko pastovus (3 830), tą patį galima pasakyti ir apie peticijas, pateiktas Peticijų komitetui (1 016). Abiem atvejais skundų, kurie laikomi neatitinkančiais minėtųjų institucijų kompetencijos srities, skaičius procentais vėl labai didelis (75 proc. Ombudsmenui pateiktų skundų ir 30 proc. Peticijų komitetui pateiktų skundų); taigi matyti, kad ES piliečius reikia tinkamai informuoti apie ES įstatymus ir politikos kryptis bei atskirų institucijų pareigas.
Kadangi pateikta daug peticijų ir Komisijai, ir Parlamentui, šių dviejų institucijų veiklos koordinavimas šioje srityje itin svarbus. Kadangi Peticijų komitetas remiasi, be kitų dalykų, Komisijos tyrimais, susijusiais su galimais Bendrijos teisės pažeidimais, Komisijos rekomendacijos išlieka svarbia priemone, pagal kurią užtikrinama, jog atsakymai į peticijose iškeltus klausimus būtų kuo tiksliausi. Taigi patartina, kad šie atsakymai būtų išsamūs, apimtų ne tik standartinius valstybių narių atsakymus, ir, be to, būtų papildyti, pvz., nepriklausomų tyrimų rezultatais, kad būtų pateikiamas nuoseklesnis požiūris į konkrečius klausimus.
Kadangi 2006 m., kaip ir ankstesniais metais, 70 proc. tyrimų, kuriuos pradėjo Ombudsmenas, buvo susiję su Komisija, itin svarbu, kad Ombudsmenas bendradarbiautų su Komisija siekdamas užtikrinti, jog pastaroji taikytų pagrindinius gero administravimo principus ir pasiektų pažangos srityse, kurios dažniausiai yra Ombudsmeno tyrimų objektas.
Bendrijos teisės taikymo kontrolės 2006 m. ataskaita
Bendras skaičius Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, kurias pradėjo Komisija, šiek tiek sumažėjo nuo 2 653, pradėtų 2005 m., iki 2 518, pradėtų 2006 m. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. iš 2 518 užregistruotų bylų 1 642 dar buvo nagrinėjamos. Taip pat šiek tiek sumažėjo užregistruotų skundų skaičius, nuo 1 154, užregistruotų 2005 m., iki 1 049 2006 m. Pagal skundus nustatyta 41,7 proc. visų pažeidimų, nustatytų 2006 m. Pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, kurias pradėjo Komisija, remdamasi savo pačios tyrimais, skaičius padidėjo nuo 433, pradėtų 2005 m., iki 565, pradėtų 2006 m. (t. y. 25 proc.) ES 25-iose valstybėse narėse.
ES 25-iose valstybėse narėse procedūrų dėl nepranešimo apie perkėlimo priemones, skaičius sumažėjo 16 proc. palyginti su 2005 m. (nuo 1079 iki 904 atvejų). Tai iš dalies paaiškinama dviem veiksniais: 1) sumažėjo direktyvų, kurių perkėlimo terminas sueina atitinkamais metais (nuo 123 2005 m. iki 108 2006 m.); ir 2) valstybės narės greičiau pranešdavo apie perkėlimo priemones. Vidutinis laikas, kurio reikėdavo pažeidimams išnagrinėti 1999–2005 m. nuo bylos užregistravimo nustatytu laiku iki rašto, kad byla perduota Teisingumo Teismui pagal Europos bendrijos steigimo Sutarties 226 straipsnį išsiuntimo, buvo 20,5 mėnesių, palyginti su 24 mėnesių laikotarpiu 1999–2002 m.
Kova su diskriminacija Europos Sąjungoje
Nediskriminavimo principas, nustatytas EB Sutarties 12 straipsnyje (draudimas diskriminuoti dėl pilietybės) ir 13 straipsnyje (draudimas diskriminuoti dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos) yra vienas iš Europos integracijos proceso pagrindų. Jis taip pat tiesiogiai susijęs su laisvo prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo principu.
Europos Sąjungos pilietybe, kaip nustatyta Mastrichto sutartyje (EB Sutarties 17 straipsnis), piliečiams garantuojamos kai kurios teisės (teisė laisvai judėti valstybių narių teritorijoje, teisė balsuoti ir būti kandidatu vietos rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą, diplomatinė apsauga už ES ribų, teisė kreiptis į ES institucijas, įskaitant teisę teikti peticijas Europos Parlamentui) ir ES institucijos šias teises užtikrina.
Iš Teisingumo Teismo praktikos analizės matyti, kad pilietybės samprata gerokai išplečiama nediskriminavimo principo aprėptis. Paprastai pagal Bendrijos teisę valstybėms narėms draudžiama blogiau elgtis su žmonėmis, kurie nėra jų piliečiai, nei su savo piliečiais. Dabar valstybės narės negali elgtis su savo piliečiais, kurie pasinaudojo Sutartimi garantuojamomis teisėmis, blogiau, nei su tais, kurie minėtomis teisėmis nepasinaudojo (žr. bylą C-520/04, Turpeinen, ir bylą C-192/05, Tas-Hagen).
Valstybės narės privalo garantuoti piliečiams teises, kurias lemia šių piliečių turimas ES piliečio statusas. Rengiantis EP rinkimams ypač būtina atkreipti dėmesį į teisę dalyvauti šiuose rinkimuose.
· ES piliečių teisė laisvai judėti
Direktyvos 2004/38/EB, pagal kurią išplečiama ES piliečių laisvės judėti valstybių narių teritorijoje principo aprėptis, perkėlimo laikotarpis baigėsi 2006 m. Skirtingai nuo ankstesnių direktyvų dėl asmenų judėjimo laisvės, kurios savo apimtimi buvo sektorinės, Direktyvoje 2004/38/EB pateikiamos tarpusavyje susijusios nuostatos, taikomos ES piliečiams ir jų šeimų nariams.
Remiantis Komisijos pateikta informacija, daugelyje valstybių narių kilo problemų, susijusių su pranešimu apie nacionalines perkėlimo priemones ir šių priemonių kokybe. Šiuo metu dauguma valstybių narių laikosi pirmojo įsipareigojimo. 2008 m. kovo 19 d. Komisija iškėlė EBTT bylą prieš Jungtinę Karalystę dėl nepranešimo apie nacionalines įgyvendinimo priemones. Taip pat šiuo metu Komisija tiria Maltos ir Italijos perkėlimo priemonių kokybę.
Be to, Parlamentas reguliariai gauna peticijas, kuriose skundžiamasi dėl to, jog valstybės narės pažeidžia minėtosios direktyvos nuostatas. Pavyzdžiui, 2006 m. lapkričio mėn. Peticijų komitetas gavo peticiją iš Jungtinės Karalystės piliečio, kurioje skundžiamasi, kad šios valstybės valdžios institucijos elgėsi nusižengdamos šiai direktyvai. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos reikalavo, kad peticijos pateikėjo žmona, trečiosios šalies pilietė, turinti teisę nuolat gyventi Belgijoje, gautų vizą, o tai prieštarauja Direktyvos 2004/38/EB nuostatoms. Skundas buvo perduotas Komisijai, kuri kreipėsi į JK valdžios institucijas dėl informacijos. Parlamentui vis dar neturi informacijos apie šio reikalavimo dėl paaiškinimo rezultatus.
Taigi, matyti, kad Komisija turi tinkamą priežastį parengti pranešimą apie šios direktyvos įgyvendinimą, kaip ir žadėjo, kad tai padarys 2008 m.
· Diskriminavimas dėl rasės ir diskriminavimas darbe
2006 m. Komisija gavo 57 naujus skundus, susijusius su įdarbinimu. Nemažoje dalyje skundų teigiama, kad Sutarties straipsniai ir (arba) principai, nustatyti antrinėje teisėje (t. y. reglamentų nuostatos), susiję su socialine apsauga ir laisvu darbuotojų judėjimu, taikomi neteisingai. Kituose skunduose kalbama apie Bendrijos teisės, susijusios su užimtumu ir sveikata bei darbo vietos sauga, pažeidimus.
Pagal direktyvą dėl rasių lygybės (Direktyva 2000/43/EB) ir direktyvą, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje principus (Direktyva 2000/78/EB), reikalaujama, kad valstybės narės pradėtų taikyti pagrindų įstatymus, pagal kuriuos draudžiama diskriminuoti dėl rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, įgyvendinant vienodo požiūrio principą. Pagal šias direktyvas teikiama apsauga visiems ES gyventojams, įskaitant ir ne ES piliečius, nuo diskriminacijos užimtumo, profesinės veiklos ir profesinio mokymo srityse. Abi direktyvos priimtos 2000 m. ir yra pažangios todėl, kad įpareigoja valstybes nares, be kitų dalykų, įsteigti instituciją, kuri turėtų skatinti vienodą požiūrį į visus asmenis, nediskriminuojant dėl rasės ar etninės kilmės.
Nors šių direktyvų įgyvendinimo terminas baigėsi 2003 m., kai kurios valstybės narės dar neperkėlė jų nuostatų į nacionalinę teisę. 2006 m. vasario mėn. Komisija pradėjo pažeidimų tyrimo procedūrą dėl nacionalinių teisės aktų neatitikties nuostatoms, apibrėžtoms direktyvoje dėl rasių lygybės (Direktyva 2000/43/EB), 11 iš 15 ES valstybių narių atžvilgiu ir tų pačių metų birželio mėn. pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras10 naujųjų valstybių narių atžvilgiu. 2006 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą 18 valstybių narių atžvilgiu dėl nacionalinių teisės aktų neatitikties direktyvos dėl lygybės užimtumo srityje nuostatoms (Direktyva 2000/78/EB). Nacionalinių perkėlimo priemonių neatitiktis visų pirma susijusi su nacionalinės teisės asmeninės ir materialinės taikymo srities apribojimu direktyvos atžvilgiu, nacionalinių diskriminacijos sąvokos apibrėžčių neatitikimu ir skirtingomis nuostatomis dėl asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, apsaugos.
· Diskriminavimas švietimo ir mokymo srityje
Vis dar pasitaiko daug kliūčių, trukdančių studentams laisvai judėti Europos Sąjungos teritorijoje. Dėl ribotos Europos Sąjungos kompetencijos šioje srityje, dauguma šių kliūčių nėra Bendrijos teisės pažeidimas.
2006 m. Komisija gavo 15 naujų skundų, susijusių su šiais klausimais:
§ diplomų pripažinimas;
Dėl diplomų pripažinimo ES gali įsikišti tik jei aptinkama diskriminacija dėl pilietybės. Dažnai kliūtys yra administracinio pobūdžio, pvz., pripažinimo procedūrų trukmė ir kaina. Dvi Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimo procedūros pradėtos 2006 m. Pirmosios atveju, gavusi pagrįstą nuomonę, atitinkama valstybė narė (Graikija) iš dalies pakeitė savo įstatymus. Antruoju atveju, susijusiu su Portugalija, pagrįsta nuomonė buvo nusiųsta 2007 m. pradžioje.
§ galimybė naudotis švietimu;
Atsižvelgiant į nediskriminavimo dėl pilietybės principą 2006 m. paaiškėjo kiti sunkumai, susiję su švietimo sistemų organizavimo skirtumais valstybėse narėse. Austrijoje ir Belgijoje dėl vienodo požiūrio principo taikymo labai išaugo Europos Sąjungos studentų, besimokančių aukštosiose mokyklose, skaičius, nes šiose šalyse savo piliečiams taikoma galimybės laisvai mokytis aukštojoje mokykloje politika, o kaimyninėse valstybėse narėse (Vokietijoje ir Prancūzijoje) kai kurioms studijų sritims taikomos griežtos numerus clausus (t. y. riboto skaičiaus) nuostatos. Dėl to Austrija ir Belgija pradėjo taikyti diskriminuojančią priėmimo į savo universitetus kvotų sistemą ne savo šalių piliečiams. Tokį skirtingą elgesį galima būtų pateisinti tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis, nesusijusiomis su atitinkamų asmenų pilietybe, ir proporcingomis nacionalinių nuostatų teisėtam tikslui, tačiau kol kas tai dar neįrodyta.
· Diskriminavimas dėl lyties
2006 m. Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras dėl nepranešimo apie nacionalines priemones, susijusias su Direktyvų 86/378/EEB ir 96/97/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinėse socialinės apsaugos sistemose, ir Direktyvos 96/34/EB dėl tėvystės atostogų, perkėlimu.
Komisija taip pat paskelbė pagrįstą nuomonę, susijusią su Direktyva 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu. Šiuo metu tik viena valstybė narė, Ispanija, yra perkėlusi visas šios direktyvos nuostatas, nepaisant to, kad perkėlimo terminas buvo 2005 m. spalio mėn. Devynios valstybės narės pranešė Komisijai apie savo nacionalines perkėlimo priemones ką tik pasibaigus terminui ir dėl to jų atžvilgiu buvo pradėtos Bendrijos teisės pažeidimų tyrimo procedūros. Šiuo metu dar vykdomos procedūros Liuksemburgo ir Belgijos atžvilgiu. 2008 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismas nustatė, kad Liuksemburgas dar nevisai perkėlė šią direktyvą į savo teisę.
Papildomas Bendrijos teisės taikymo aspektas
Valstybių narių tinkamas Bendrijos teisės perkėlimas ir taikymas dažniausiai yra būtina sąlyga gaunant struktūrinių fondų finansavimą, numatytą investicijų ir infrastruktūros projektams, dėl kurių valstybės narės gauna galimybę skatinti regionų vystymąsi ir pagerinti savo piliečių gyvenimo kokybę.
2006 m. Komisija gavo 28 naujus skundus, susijusius su tvarka, taikoma išrenkant įvairius projektus, gautus pagal įvairias ES programas, sutarčių pagal konkursų procedūras sudarymu, ES aplinkos apsaugos teisės poveikiu ir valstybės lėšų švaistymu neapsvarstytoms investicijoms į kelius ir kitą svarbiausią infrastruktūrą.
Vienas iš pavyzdžių, kai nebuvo įgyvendinta Bendrijos teisė ir dėl to valstybė narė negalėjo gauti lėšų iš struktūrinių fondų, būtų Lenkijos aplinkos apsaugos įstatymų nesuderinimas su ES direktyvomis ir „Natura 2000“ vietovių nenustatymas.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
9.9.2008 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
26 0 0 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marek Aleksander Czarnecki, Bert Doorn, Monica Frassoni, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio Masip Hidalgo, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Daniel Strož, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Sharon Bowles, Vicente Miguel Garcés Ramón, Jean-Paul Gauzès, Georgios Papastamkos, Gabriele Stauner, József Szájer, Jacques Toubon, Ieke van den Burg |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Victor Boştinaru, Renate Weber |
|||||