Procedūra : 2008/2034(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0364/2008

Pateikti tekstai :

A6-0364/2008

Debatai :

Balsavimas :

PV 09/10/2008 - 7.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0467

PRANEŠIMO PROJEKTAS      
PDF 244kWORD 250k
24.9.2008
PE 402.880v02-00 A6-0364/2008

dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje

(2008/2034(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėja: Gabriele Zimmer

Nuomonės referentė (*):

Anna Záborská, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetaisprocedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje

(2008/2034(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl socialinės apsaugos modernizavimo siekiant didesnio socialinio teisingumo ir ekonominės sanglaudos: mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje turinčių asmenų aktyvios integracijos skatinimo (COM(2007)0620),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl konsultavimosi dėl veiksmų Europos lygmeniu, siekiant skatinti aktyvų žmonių, labiausiai nutolusių nuo darbo rinkos, integravimą (COM(2006)0044), ir į Komisijos tarnybų bendrą pranešimą dėl tos konsultacijos rezultatų,

–   atsižvelgdamas į 1992 m. birželio 24 d. Tarybos rekomendaciją 92/441/EEB dėl pakankamų pajamų ir socialinės paramos socialinės apsaugos sistemose bendrų kriterijų ir į 1992 m. liepos 27 d. Tarybos rekomendaciją 92/442/EEB dėl socialinės apsaugos tikslų ir politikos krypčių konvergencijos,

–   atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę dėl teisingo darbo užmokesčio (COM (1993)0388),

–   atsižvelgdamas į nacionalines Lisabonos reformų programas, 2006–2008 m. nacionalines ataskaitas apie socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategijas ir 2007 m. valstybių narių pateiktas naujausias žinias,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. bendrą ataskaitą dėl socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties (COM(2008)0042) ir į 2008 m. kovo 13–14 d. Tarybos priimtą Bendrą 2007–2008 m. užimtumo ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio mėn. Socialinės apsaugos komiteto laikinosios darbo grupės ataskaitą apie vaikų skurdą ir gerovę ES,

–   atsižvelgdamas į 1966 m. JT tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–   atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3, 16, 18, 23, 25, 26 ir 29 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas A/RES/46/121, A/RES/47/134, A/RES/47/196, A/RES/49/179 ir A/RES/50/107,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos dokumentus E/CN.4/Sub.2/1996/13, E/CN.4/1987/NGO/2, E/CN.4/1987/SR.29, E/CN.4/1990/15, E/CN.4/1996/25 ir E/CN.4/Sub.2/RES/1996/25,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų moterų diskriminacijos formų panaikinimo (angl. CEDAW),

  atsižvelgdamas į 2000 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač panaikinti itin didelį skurdą ir badą (pirmasis tikslas), užtikrinti visuotinį pagrindinį išsilavinimą (antrasis tikslas), lyčių lygybę (trečiasis tikslas) ir aplinkos apsaugą (septintasis tikslas),

–   atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaikų teisių konvenciją (angl. UNRC) ir į jos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. JT tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. JT tarptautinį veiksmų planą dėl visuomenės senėjimo,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. JT konvenciją dėl žmonių su negalia teisių ir jos neprivalomą protokolą,

–   atsižvelgdamas į TDO konvencijas Nr. 26 ir Nr. 131 dėl minimalaus darbo užmokesčio,

–   atsižvelgdamas į JT ir TDO padoraus darbo darbotvarkę,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Padoraus darbo skatinimas: Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006)0249) ir į 2007 m. gegužės 23 d. Parlamento rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(1),

–   atsižvelgdamas į Berlyne vykusį 2007 m. sausio 18–20 d. neformalų užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikimą dėl „gero darbo“,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34, 35 ir 36 straipsnius(2), kuriuose tiksliai apibrėžiama teisė į socialinę paramą ir parama aprūpinant būstu, aukšto lygio žmogaus sveikatos apsauga ir prieiga prie bendruosius ekonominius interesus tenkinančių paslaugų,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją ir į 1996 m. Europos Tarybos pataisytą Socialinę chartiją,

–   atsižvelgdamas į Europos socialinių partnerių rekomendacijas 2007 m. spalio 18 d. ataskaitoje „Svarbiausios Europos darbo rinkos problemos: bendra Europos socialinių partnerių analizė“,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės ir į 2005 m. balandžio 28 d. Parlamento rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje(3),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl atviro koordinavimo metodo taikymo(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Socialinės tikrovės apžvalga. Tarpinė ataskaita 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai“ (COM(2007)063) ir į 2007 m. lapkričio 15 d. Parlamento rezoliuciją dėl socialinės tikrovės apžvalgos(5),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“ (COM (2006)0367) ir į 2008 m. sausio 16 d. Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu(6), ypač į jos 94–117 dalis,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujintas įsipareigojimas kurti socialinę Europą. Atvirojo koordinavimo metodo stiprinimas socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje“ (COM(2008)0418),

   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) (COM(2007)0797) ir į 2008 m. birželio 17 d. patvirtintą Parlamento poziciją šiuo klausimu(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. deklaraciją dėl benamių klausimo sprendimo(8),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. JT Generalinio Sekretoriaus tyrimo dėl smurto prieš vaikus, kuriame ekonominė nelygybė ir socialinė atskirtis įvardijamos kaip blogo elgesio su vaikais rizikos veiksniai, išvadas ir rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Naujoji Europos socialinės veiklos programa“,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 18 d. Regionų komiteto nuomonę „Aktyvi integracija“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją“ (COM(2007)0386),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 136–145 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6‑0364/2008),

A. kadangi 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje vykusi Europos Vadovų Taryba nustatė ES tikslą – iki 2010 m. ryžtingai ir smarkiai sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį; kadangi pažanga siekiant šio tikslo turėtų būti didinama,

B.  kadangi 2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonoje posėdžiavusi Europos Vadovų Tarybą nutarė iki 2010 m. panaikinti vaikų skurdą Europoje,

C. kadangi 2000 m. gruodžio 7-9 d. Nicoje posėdžiavusi Europos Vadovų Tarybą paragino valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinta 1992 m. rekomendacija dėl minimalių pajamų, kurias turi garantuoti socialinės apsaugos sistemos,

D. kadangi Tarybos rekomendacijoje 92/441/EEB pripažįstamos „pagrindinės asmens teisės į pakankamas pajamas ir socialinę paramą, kad būtų galima oriai gyventi“,

E.  kadangi 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje pripažįstama darbuotojo teisė į „teisingą darbo užmokestį“; kadangi 1993 m. Parlamentas ir Komisija atkreipė dėmesį į koordinuotos politikos dėl minimalaus darbo užmokesčio poreikį siekiant įgyvendinti šią darbuotojų teisę į pakankamą užmokestį, „suteikiantį galimybę turėti deramą pragyvenimo lygį“,

F.  kadangi ES įsipareigojimo kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi pradžioje 2001 m. 55 mln. žmonių Europos Sąjungoje gyveno rizikuodami pristigti pajamų (15 proc. 15 ES šalių gyventojų); Kadangi 2005 m. šis skaičius padidėjo iki 78 mln. (16 proc. 25 ES šalių gyventojų),

G. kadangi išliekantys nevienodinti vyrų ir moterų atlyginimai lemia nepalankesnę moterų padėtį naikinant skurdą,

H. kadangi dėl nemokant jokių socialinių išmokų skurdo, ypač moterų, grėsmė Europos Sąjungoje padidėtų nuo 16 proc. iki 40 proc. (arba iki 25 proc., neskaitant pensijų išmokų),

I.   kadangi moterų, ypač vyresnių nei 65 metų, skurdo pavojus didesnis ir dėl trumpesnės, lėtesnės ir prasčiau apmokamos moterų profesinės karjeros (21 proc. arba 5 procentais daugiau nei vyrų),

J.   kadangi vaikai ir jaunimas sudaro beveik trečdalį visų Europos Sąjungos gyventojų ir kadangi 19 mln. vaikų gyvena prie skurdo ribos, o dauguma jų atskirti nuo savo šeimų dėl skurdo; kadangi skurdas, tėvystė ir vaiko gerovė įvairiomis socialinėmis aplinkybėmis, įskaitant vaikų apsaugą nuo bet kokios prievartos, yra kompleksiškai tarpusavyje susiję,

K. kadangi itin didelis skurdas ir socialinė atskirtis yra visų žmogaus teisių pažeidimas,

L.  kadangi didelė dalis Europos Sąjungos gyventojų ir toliau gyvena socialinėje atskirtyje, nes vienas iš penkių gyvena reikalavimų neatitinkančiuose būstuose ir kasdien apie 1,8 milijono žmonių siekia apsigyventi specialiose benamių prieglaudose, 10 proc. gyvena šeimose, kuriose nei vienas šeimos narys nedirba, ilgalaikis nedarbas artėja prie 4 proc., 31 milijonas arba 15 proc. darbuotojų uždirba ypač mažai, 8 proc. arba 17 milijonų darbuotojų gyvena skurde, nepaisant to, kad turi darbą, mokyklos nebaigusių žmonių skaičius viršija 15 proc., o skaitmeninis atotrūkis vis dar nepanaikintas (44 proc. ES gyventojų visiškai nemoka naudotis internetu ar kompiuteriu),

M. kadangi skurdas ir nelygybė neproporcingai žeidžia moteris; kadangi moterų vidutinės pajamos sudaro tik 55 proc. vyrų vidutinių pajamų; kadangi moteris ypač neproporcingai žeidžia skurdas vyresniame amžiuje; kadangi nepriimtina, kad galimybių gauti kokybiškas paslaugas nebuvimas labai padidina moterų skurdo pavojų,

N. kadangi regioninės ir vietos valdžios institucijoms jau patikėta didelė atsakomybė už visuotinių viešųjų paslaugų ir lengvatų teikimą, tačiau kartu jas varžo viešojo biudžeto ribojimai,

O. kadangi investavimas į vaikus ir jaunimą padeda didinti visų žmonių ekonominę gerovę ir nutraukti nepriteklių grandinę, kadangi būtina užkirsti kelią problemoms ir įsikišti kuo greičiau, kai tik jos iškyla, siekiant išsaugoti vaikų gyvenimo galimybes,

P.  kadangi skurdas ir nedarbas susiję su prasta sveikata ir nepakankamomis galimybėmis gauti sveikatos priežiūros paslaugas dėl tokių veiksnių kaip prasta mityba, prastos gyvenimo sąlygos nepalankiuose rajonuose, netinkamas būstas ir įtampa,

Q. kadangi nelygybės, skurdo, socialinės atskirties ir galimybių stokos padariniai yra susiję ir tam valstybių narių lygmeniu reikia nuoseklios strategijos, orientuotos ne vien tik į pajamas ir turtą, bet ir į tokius klausimus kaip galimybės gauti darbą, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat užtikrinti prieigą prie informacinės visuomenės, kultūros, transportos paslaugų ir galimybes būsimoms kartoms,

R.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas duomenimis, nuo 2000 iki 2005 m. ES labai padidėjo pajamų nelygybė (santykis S20/S80) – nuo 4,5 iki 4,9, o tai reiškia, kad 2005 m. 20 proc. turtingiausių Europos Sąjungos gyventojų pajamos beveik penkis kartus viršijo likusių 80 proc. gyventojų pajamas,

S.  pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės be tinkamos reabilitacijos ir auklėjamųjų priemonių dažniausiai tik dar labiau padidina socialinę atskirtį ir nedarbą,

T.   kadangi 16 proc. visų Europos Sąjungos dirbančių gyventojų yra žmonės su negalia (Eurostato 2002 m. duomenys); kadangi visoje Europoje neįgalių asmenų, įskaitant asmenis su psichikos sutrikimais, vyresnio amžiaus asmenų ir etninių mažumų nedarbo lygis išlieka per aukštas; kadangi 500 000 žmonių tebegyvena didelėse uždarose gyvenamosiose įstaigose;

Visapusiškesnis požiūris į aktyvią socialinę integraciją

1.  pritaria Komisijos požiūriui į aktyvią socialinę integraciją; mano, kad visiems aktualus aktyvios socialinės integracijos politikos tikslas privalo būti pagrindinių teisių įgyvendinimas siekiant suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai ir dalyvauti visuomenėje ir darbo rinkoje;

2.  mano, kad aktyvios socialinės integracijos politika turi padaryti lemiamą poveikį skurdo ir socialinės atskirties mažinimui – ir tų, kurie turi darbą („skurstantys dirbantieji“), ir tų, kurie neturi apmokamo darbo; sutinka su Komisija, kad visapusiškesnis požiūris į aktyvią socialinę integraciją turėtų būti grindžiamas šiais bendraisiais principais:

a)      pakankamos finansinės pajamos, kad būtų išvengta socialinės atskirties. Valstybės narės, vadovaudamosi subsidiarumo ir proporcingumo principais, turėtų nustatyti minimalių pajamų sistemas, susijusias pašalpas ir socialinę paramą, kurios turėtų būti lengvai pasiekiamos ir teikti pakankamai išteklių, taip pat turi būti parengtas strateginis aktyvios integracijos politikos planas, kad negalintys dirbti žmonės įveiktų skurdą ir būtų išvengta socialinės atskirties (reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal aktyvios integracijos politiką turi būti skatinama didesnė socialinės apsaugos sistemų lygybė ir įgyvendinamos specifinės susijusios priemonės (pvz., reabilitacija, mokymas, konsultavimas, vaikų priežiūros paslaugos, aprūpinimas būstu, imigrantų kalbų mokymas ir paramos paslaugos) siekiant suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai);

b)     sąsaja su atviromis darbo rinkomis. Įgyvendinant aktyvios integracijos politiką turi būti siekiama skatinti kurti stabilias ir saugias aukštos kvalifikacijos darbo vietas, gerinti darbo vietų patrauklumą, kurti kokybiškas darbo vietas ir skatinti gerinti užimtumo kokybę, užtikrinti aukšto lygio sveikatą ir saugą darbe, didinti produktyvumą ir aktyviai remti labiausiai remtinus žmones, teikti specifines paramos priemones ir paslaugas, didinančias įsidarbinimo galimybes ir skatinančias išlaikyti žmones darbo rinkoje, ugdyti verslumą, teikti pagalbą ieškant darbo ir kokybišką išsilavinimą, rengti profesinio rengimo kursus, užtikrinti tolesnį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, individualizuotas konsultacijas, specialią paramą ir subsidijuojamą įdarbinimą pažeidžiamoms grupėms, kurioms ši pagalba būtina, pvz., darbuotojams su negalia;

c)      sąsaja su geresnėmis galimybėmis naudotis kokybiškomis paslaugomis. Siekiant skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, užtikrinti pagrindines teises ir laiduoti deramą būtį, ypač pažeidžiamoms ir socialiai remtinoms visuomenės grupėms, pvz., žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus žmonėms, nepilnoms šeimoms, gausioms šeimoms, privalu gerinti galimybę naudotis svarbiausiomis (socialinėmis, bendrus (ekonominius) interesus tenkinančiomis) paslaugomis, jų finansinį prieinamumą, atvirumą, skaidrumą, visuotinumą ir kokybę, taip pat šias paslaugas kurti taip, kad būtų atsižvelgta į įvairių grupių poreikius; viešųjų ir socialinių paslaugų nereikėtų toliau privatizuoti, nebent būtų užtikrinta, kad šiomis paslaugomis galės naudotis visi piliečiai, kad jos bus kokybiškos ir jiems finansiškai prieinamos;

d)     lyčių aspekto integravimo strategija, kova su diskriminacija ir aktyvus dalyvavimas. Įgyvendinant aktyvią integracijos politiką privaloma užtikrinti vyrų ir moterų lygybės skatinimą ir prisidėti prie diskriminacijos panaikinimo visose minėtosiose aktyvios socialinės integracijos srityse. Aktyvus dalyvavimas: skatintinas geras valdymas, visų susijusių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir integracija tiesiogiai įtraukiant tuos, kurie paveikti skurdo ir socialinės atskirties bei nelygybės ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu, ypač žmones, gyvenančius itin dideliame skurde, taip pat socialinius partnerius, nevyriausybines organizacijas bei žiniasklaidą plėtojant, valdant, įgyvendinant ir vertinant strategijas;

3.   mano, kad Tarybos rekomendacija 92/441/EEB turi būti išplėsta ir atnaujinta atsižvelgiant į Europos Sąjungos realios socialinės padėties įvertinimo rezultatus ir į pasiūlytą kompleksinį požiūrį į aktyvią integraciją; taip pat mano, kad Rekomendacijoje turėtų būti deramai atsižvelgta į tai, kad iškilo naujų socialinių pavojų, susijusių su demografiniais pokyčiais ir žinių bei paslaugų ekonomika;

4.   pritaria Komisijos nuomonei, kad kompleksiškai žiūrint į aktyvią integraciją reikia ypatingą dėmesį skirti ir vaikų skurdo panaikinimui, nevienodų galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir nevienodos jų kokybės sulyginimui, kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, susijusia su valstybinėmis ir privačiai sukauptomis pensijomis ir pensija apskritai, bei tinkamų ir kokybiškų ilgalaikės slaugos paslaugų suteikimui;

Pakankamų pajamų užtikrinimas siekiant visiems laiduoti orų gyvenimą

5.   nurodo, kad daugumoje iš 27 ES šalių taikoma nacionalines minimalių pajamų sistemas, tačiau yra valstybių narių, kur ši sistema netaikoma; ragina valstybes nares taikyti garantuotų minimalių pajamų sistemą siekiant užtikrinti socialinę integraciją ir keistis pažangiąja patirtimi; pripažįsta, kad jeigu yra teikiama socialinė parama, valstybės narės turi pareigą pasirūpinti, kad piliečiai suprastų savo teises ir galėtų jas įgyvendinti;

6.   labai apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės neatsižvelgia į Tarybos rekomendaciją 92/441/EEB, kurioje pripažįstama pagrindinė asmens teisė turėti pakankamai išteklių ir gauti socialinę paramą, kad galėtų gyventi oriai;

7.   pritaria Komisijai, kad daugelyje valstybių narių socialinės paramos lygis šiuo metu jau toks žemas, kad kyla skurdo pavojus; primygtinai reikalauja, kad pagrindinis finansinės paramos sistemų tikslas būtų ištraukti žmones iš skurdo ir suteikti jiems galimybę gyventi oriai; ragina Komisiją įvertinti bazinių pajamų užtikrinimo visiems žmonėms, netaikant jokių specialių sąlygų, veiksmingumą kovojant su skurdu;

8.   ragina Komisiją parengti išsamią ataskaitą apie tai, ar valstybių narių skiriama socialinė parama (inter alia, minimalių pajamų sistemos ir su tuo susijusios pašalpos, užimtumas, invalidumo ir našlaičių / našlių pašalpos, įstatymuose nustatytos ir papildomos pensijų sistemos, ankstyvosios pensijos) užtikrina, kad būtų peržengta Europos Sąjungoje nustatyta skurdo riba – 60 proc. vidutinių nacionalinių pajamų;

9.   siūlo Komijai apsvarstyti galimybę parengti bendrą pragyvenimui reikalingos minimalios sumos ir pragyvenimo išlaidų (prekių ir paslaugų krepšelio) apskaičiavimo metodiką, kad skurdo riba būtų skaičiuojama vienodai ir kad būtų nustatytas kriterijus, pagal kurį nustatoma, kada būtina socialinė intervencija;

10. pabrėžia, kad moterims kyla didesnė grėsmė atsidurti už visiško skurdo ribos, nei vyrams; pabrėžia, kad nuolatinė skurdo feminizacijos tendencija Europos šalių visuomenėje rodo, kad esama socialinės apsaugos bazė ir išsamios ES socialinės, ekonominės ir įdarbinimo strategijos parengtos taip, kad neatitinka moterų poreikių ir moterų darbo skirtumų; pabrėžia, kad su moterų skurdu ir socialine atskirtimi Europoje reikia kovoti specialiomis, daugiašalėmis priemonėmis, kurias rengiant atsižvelgiama į lyčių aspektą;

11. teigia, kad pakankamų minimalių pajamų sistemos yra esminė socialiniu teisingumu ir lygiomis galimybėmis paremtos Europos Sąjungos prielaida; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamas minimalias pajamas asmenims, kurie neturi darbo arba keičia darbą, ypač atsižvelgiant į tas grupes moterų, kurios turi papildomų įsipareigojimų;

12. ragina Tarybą pritarti ES tikslui dėl minimalių pajamų sistemų ir įmokinės kompensuojamųjų pajamų sistemos teikiant finansinę paramą, prilygstančią bent jau 60 proc. vidutinių nacionalinių pajamų, taip pat susitarti dėl grafiko, kada šį tikslą turės pasiekti visos valstybės narės;

13. mano, kad moterims, ypač senyvo amžiaus, kyla didesnė skurdo grėsmė nei vyrams, nes socialinės apsaugos sistemos dažnai pagrįstos nuolatinio mokamo darbo principu; ragina užtikrinti individualizuotą teisę gauti pakankamas minimalias pajamas, kurios turėtų būti nepriklausomos nuo su darbo susijusių įmokų;

14. mano, kad tų, kurie jau dirba, skurdas neatspindi natūralių ar teisingų darbo sąlygų ir ragina visas pastangas orientuoti į šios padėties ištaisymą tokiu būdu, kad apskritai atlyginimas, ypač minimalus darbo užmokestis, nesvarbu, ar jis numatytas įstatyme, ar kolektyvinėje sutartyje, galėtų padėti išvengti pajamų trūkumo ir užtikrinti padorų gyvenimo lygį;

15. ragina Tarybą pritarti ES tikslui dėl minimalaus darbo užmokesčio (numatyto įstatyme, kolektyvinėse sutartyse nacionaliniu, regionų ar sektoriaus lygiu) siekiant, kad būtų mokamas bent 60 proc. atitinkamo (nacionalinio, sektoriaus ir t. t.) vidutinio darbo užmokesčio siekiantis atlyginimas, taip pat susitarti dėl grafiko, kada šis tikslas turi būti įgyvendintas visose valstybėse narėse;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad minimalių pajamų sistemos turėtų būti papildytos paramos priemonių, padedančių skatinti socialinę įtrauktį, paketu; šis paketas turėtų apimti paslaugas, skatinančias socialinę įtrauktį, pvz., įsigyjant būstą, taip pat paramą išsilavinimui, mokymui, profesiniam persikvalifikavimui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, taip pat gero ekonominio valdymo ir finansinės paramos sistemas, siekiant padėti kompensuoti asmenų ir namų ūkio sąnaudas ir užtikrinti, kad būtų tenkinami gyvenimo poreikiai ir poreikis mokytis vis gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant vienišiems asmenims, nepilnoms šeimoms ir gausioms šeimoms;

17. ragina valstybes nares išnagrinėti savo dažnai sudėtingą ir painią pajamų rėmimo priemonių sistemą, kad ir kokios specifinės tos priemonės bebūtų (pvz., minimalių pajamų sistemos ir su tuo susijusios pašalpos, įmokinės kompensuojamųjų pajamų sistemos ar kt.), siekiant padidinti jų prieinamumą, veiksmingumą ir efektyvumą;

18. mano, kad valstybės narės turėtų teikti tikslines papildomas pašalpas socialiai remtinos grupėms (pvz., žmonėms su negalia, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, nepilnoms arba daugiavaikėms šeimoms), kurios būtų skirtos papildomoms išlaidoms – inter alia, asmeninės paramos, specialių priemonių, medicininės ir socialinės slaugos išlaidoms – kompensuoti, taip pat turėtų būti nustatytos priimtinos vaistų kainos nepalankesnėje padėtyje esančioms socialinėms grupėms; pabrėžia poreikį užtikrinti tinkamą invalidumo ir senatvės pensijų lygį;

19. pripažįsta, kad savarankiškai dirbančių žmonių pajamos pasiskirsčiusios netolygiai ir kad vienas ketvirtadalis savarankiškai dirbančių žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir todėl verslininkams reikia skirti daugiau paramos siekiant apsaugoti juos nuo skurdo;

Vaikų skurdo panaikinimas: nuo tyrimo prie tikslinės politikos ir įgyvendinimo

20. pabrėžia visapusiško požiūrio į vaikų materialinį saugumą ir gerovę, remiantis JT vaiko teisių konvencijoje suformuluotu požiūriu į vaikų teises, svarbą, kad šeimos, ypač gausios šeimos, turėtų pakankamai pajamų ir galėtų savo vaikams užtikrinti tinkamą būstą ir maitinimą, taip pat galimybes gauti geras sveikatos priežiūros, socialines ir švietimo paslaugas, kad būtų užtikrintas jų harmoningas fizinis ir dvasinis vystymasis; pripažįsta, kad esminiai vaikų poreikiai turėtų būti viršesni už valstybių narių finansinius interesus;

21. ragina ES institucijas, valstybes nares ir organizuotas pilietinės visuomenės asociacijas užtikrinti, kad vaikų dalyvavimas visada būtų organizuojamas pagal pagrindinius saugaus ir prasmingo dalyvavimo principus;

22. atkreipia dėmesį į šiuos įvairius visapusiško požiūrio aspektus, t. y.:

a)      pripažinti, kad vaikai ir jaunuoliai yra piliečiai, turi savo teises ir yra šeimos nariai;

b)     užtikrinti, kad vaikai augtų turėdami pakankamų išteklių ir gaudami visą reikiamą paramą, kad pakaktų visiems jų emociniams, socialiniams, fiziniams, išsilavinimo ir pažintiniams poreikiams patenkinti, ypatingą dėmesį skiriant būtiniausios paramos teikimui itin skurdžiai gyvenantiems tėvams ir šeimoms, kad jie turėtų išteklių savo pareigoms vykdyti ir kad būtų užtikrinta, jog dėl blogos tėvų materialinės padėties vaikai nebus apleisti arba jiems neteks gyventi valstybinėse įstaigose;

c)      teikti prieigą prie visiems vaikams būtinų paslaugų ir galimybių, didinančių jų esamą ir būsimą gerovę; be to, ypatingą dėmesį kreipti į vaikus, kuriems reikia specialios paramos (tautinėms mažumoms priklausančius vaikus, imigrantų vaikus, gatvės vaikus ir vaikus su negalia), suteikti jiems galimybę įgyvendinti visus savo pajėgumus ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami, ypač užkirsti kelią iš kartos į kartą pereinančiam skurdui, taip pat pasirūpinti, kad vaikai turėtų galimybę įgyti išsilavinimą ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas;

d)     sudaryti sąlygas vaikams dalyvauti visuomeninėje veikloje, įskaitant tiesioginį poveikį jų gyvenimui turinčius sprendimus pagal jų amžių, taip pat galimybes dalyvauti socialiniame, pramogų, sporto ir kultūriniame gyvenime;

e)      suteikti finansinę pagalbą gausioms šeimoms, siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, taip pat teikti pagalbą vieną ar daugiau vaikų auginantiems vienišiems tėvams, kartu imantis priemonių, sudarančių geresnes sąlygas jiems įsilieti arba grįžti į darbo rinką, turint mintyje tai, kad tokių atvejų vis daugėja ir kad sunkumai, su kuriais susiduria vieniši tėvai tokiomis aplinkybėmis, yra daug didesni nei tie, su kuriais susiduria pilnos šeimos;

f)      pripažinti, kad šeimos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų gerovę ir vystymąsi;

(g)    pabrėžia, kad svarbu kiekvienu atveju atsižvelgti į vaiko interesus, siekiant gatvės vaikus, vaikus, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, ir nelydimus nepilnamečius grąžinti jų šeimoms; pabrėžia, kad grąžinimą turi lydėti specialios reintegracijos priemonės tais atvejais, kai vaikas dėl socialinės ir ekonominės padėties įsitraukė į neteisėtų pajamų paieškas ir į vaiko fiziniam ir moraliniam vystymuisi kenksmingą veiklą, pvz., prostituciją ar prekybą narkotikais; ragina imtis bendrų koordinuotų veiksmų, nagrinėjant pagrindines gatvės vaikų ir jų šeimų kraštutinio atskyrimo bei skurdo priežastis, gerinti vaikų galimybes gauti kokybiškas paslaugas ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu; ragina Tarybą susitarti dėl ES lygio įsipareigojimų, siekiant pagal minėtąją 2008 m. sausio 16 d. Parlamento rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo iki 2015 m. panaikinti gatvės vaikų reiškinį;

(h) skatina valstybes nares pripažinti, kad užburtas visiško skurdo, pažeidžiamumo, diskriminacijos ir socialinės atskirties ratas kelia vaikams, ypač gatvės vaikams, ypatingą grėsmę, ir į tai, kad siekiant spręsti daugialypio stygiaus problemas reikia imtis diferencijuotų ir individualizuotų veiksmų; ragina valstybes nares prisidėti prie bendrų ES pastangų siekiant kovoti su prekyba vaikais ir vaikų prostitucija, vaikų narkomanija, smurtu prieš vaikus ir nepilnamečių nusikalstamumu;

23. ragina Komisiją apsvarstyti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį atsižvelgiant į platesnį ES strategijų kūrimo kontekstą, įskaitant tokius klausimus kaip imigracija, neįgalumas, diskriminacija, vaikų apsauga nuo visų formų blogo elgesio su jais ir nuo prievartos, vaikų ir suaugusių slaugos specialistai, lyčių lygybė, parama šeimai, aktyvi socialinė integracija, vaiko priežiūra ankstyvame amžiuje ir švietimas, mokymasis visą gyvenimą bei darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas;

24. ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai įgyvendinti vienodo atlyginimo už vienodos socialinės vertės darbą principą, atlikti konkrečią socialinės apsaugos sistemos analizę bei ją reformuoti ir parengti ES gaires dėl socialinės apsaugos sistemos reformos atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą, įskaitant socialinio saugumo teisių individualizavimą, socialinės apsaugos ir paslaugų sistemų pritaikymą prie kintančios šeimų sandaros ir geresnį socialinės apsaugos sistemos pritaikymą reaguoti į nesaugią moterų padėtį bei atitikti labiausiai pažeidžiamų moterų grupių poreikius;

25. ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti lyginamosios analizės ir stebėsenos procesus taikant atviro koordinavimo metodą, nustatyti bendrus kriterijus ir rinkti palyginamus kokybiškus duomenis ir ilgalaikius statistinius duomenis apie vaikų padėtį, apimančius visus kompleksinio požiūrio į kovą su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi aspektus, įskaitant vaikų ir šeimų aprūpinimą būstu, kad būtų galima užtikrinti vaikų gerovės padėties stebėseną;

26. ragina Eurostatą vadovautis rodiklių, skirtų stebėti ES veiklos poveikį vaiko teisėms ir gerovei, sąvadu, kurį užsakė parengti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra; pažymi, kad reikia bendrų Komisijos, Pagrindinių teisių agentūros ir valstybių narių pastangų, bendradarbiaujant su JT agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis ir mokslinių tyrimų centrais, siekiant pagerinti palyginamų statistinių duomenų apie vaikų padėtį ES rinkimą(9); ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, siekiant laikytis 2008 m. sausio 17 d. priimtame Socialinės apsaugos komiteto pranešime dėl vaikų skurdo ir gerovės Europoje pateiktų rekomendacijų, kuriose pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų peržiūrėti įvairius duomenų apie vaikus, kurie yra patekę į nepalankią padėtį, šaltinius nacionaliniu ir smulkesniu už nacionalinį lygmenimis;

27. ragina valstybes nares įdiegti prevencines sistemas, skirtas aptikti kritiškas padėtis, pvz., kai tėvai gali tuoj netekti namų, kai vaikas staiga nustoja lankyti mokyklą arba kai tėvai vaikystėje patys patyrė prievartą; ragina valstybes nares per paramos rizikos grupėms mechanizmus vykdyti aktyvią politiką, skirtą užtikrinti, kad vaikai baigtų mokyklas;

28. ragina valstybes nares, kurios dar nesiėmė tokių veiksmų, savo vietos valdžios institucijoms suteikti įgaliojimus įdiegti ir taikyti pagalbos į bėdą patekusiems vaikams sistemas, siekiant užtikrinti, kad šios sistemos būtų kuo veiksmingesnės;

29. pritaria Komisijos nuomonei, kad pusiausvyra tarp orientavimosi į pačių įvairiausių modelių šiuolaikines šeimas ir orientavimosi į vaiko teises padės pasiekti geriausių rezultatų kovojant su vaikų skurdu;

30. prašo Komisijos skatinti vykdyti visą paketą gerai tarpusavyje suderintų priemonių, kurioms būtų skirta pakankamai išteklių, kurios būtų paremtos aiškiais uždaviniais ir siektinais rodikliais ir kurios būtų parengtos atsižvelgiant į nacionalinę specifiką ir orientuotos į ankstyvą intervenciją;

31. ragina valstybes nares stiprinti mokymosi vienas iš kito procesą ir vertinti, kurios priemonės pasiteisino kovojant su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi, o kurios – ne;

32. pabrėžia integruotos, kompleksinės šeimoms skirtos politikos, kuria siekiama daugiau nei aktyvios integracijos, svarbą sprendžiant visus su vaiko ir šeimos gerove susijusius klausimus ir naikinant vaikų skurdą ir socialinę atskirtį Europos Sąjungoje;

33. ragina valstybes nares keistis pažangiausia patirtimi vaikų dalyvavimo srityje ir skatinti vaikus dalyvauti priimant sprendimus dėl jų ateities, nes vaikų dalyvavimas – geriausias būdas atsižvelgti į vaiko nuomonę;

34. džiaugiasi, kad Komisija ir valstybės narės įsipareigojo įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškų ryšį tarp vaikų teisių darbotvarkės ir kovos su vaikų skurdu ir atskirtimi darbotvarkės, nes vaikų skurdas ir nepriteklius yra pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, ragina valstybes nares atsižvelgti į Konvencijos komiteto rekomendacijas, parengtas atsakant į valstybių narių įgyvendinimo ataskaitas ir alternatyvias nevyriausybinių organizacijų ataskaitas, kurias jos parengė rengdamos savo socialinės įtraukties strategijas;

35. pažymi, kad vienišiems tėvams ir motinoms neturėtų būti sudaromos blogesnės sąlygos gauti paslaugas ir kompensacijas nei pilnoms šeimoms;

36. ragina valstybes nares parengti nacionalines vaikų skurdo mažinimo ir visiško jo panaikinimo strategijas, kurios būtų diferencijuotos pagal tai, kaip skurdo lygis keičiasi priklausomai nuo regiono ir vaiko amžiaus;

37. ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi vaikai ir šeimos, įskaitant tas, kurios gyvena skurde ir socialinėje atskirtyje, turėtų galimybes gauti aukštos kokybės socialinės priežiūros paslaugas, kurias teikiantys specialistai gerai suvoktų skurdo poveikį šeimoms, taip pat padidėjusį blogo elgesio su vaikais ir prievartos prieš vaikus pavojų ir šių reiškinių poveikį;

Socialiai atviros darbo rinkos užimtumo politika

38. pritaria Komisijai, kad darbo turėjimas yra geriausias būdas išvengti skurdo ir socialinės atskirties, tačiau nebūtinai, nes pagal oficialią statistiką 8 proc. ES darbuotojų gyvena prie skurdo ribos; taigi, ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB;

39. ragina valstybes nares veiksmingiau įgyvendinti galiojančius Bendrijos teisės aktus užimtumo ir socialinių reikalų srityse;

40. pažymi, kad 20 milijonų žmonių, ypač moterų, ES dirbdami patiria skurdą, t. y. 6 proc. visų gyventojų ir 36 proc. dirbančių asmenų gresia skurdas; ragina valstybes nares susitarti dėl teisės aktų dėl minimalaus darbo užmokesčio, tai sudarytų neatskiriamą aktyvios įtraukties dalį;

41. pabrėžia, kad ES ne visą darbo dieną dirbančių moterų yra 31 proc., o vyrų – 7,4 proc.; pabrėžia, kad moterys, dirbančios ne visą darbo dieną, dažnai dirba tik smulkius ir nereikšmingus darbus, kurie blogai apmokami ir neužtikrina pakankamos socialinės apsaugos; atkreipia dėmesį į tai, kad todėl moterims, ypač senyvo amžiaus, kyla didesnė grėsmė grimzti į skurdą, kadangi pensijos, gaunamos dirbus ne visą darbo dieną, dažnai neužtenka tam, kad būtų galima gyventi nepriklausomai;

42. mano, kad siekiant aktyvios integracijos į darbo rinką, labiausiai socialiai remtinoms grupėms reikia šių priemonių:

(i)     asmens raidos per išsilavinimą, mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, IT įgūdžių gavimą ir vertinimą, taip pat šeimos stabilumo, socialinės integracijos ir įtraukties iki įsidarbinimo rėmimas vei pripažinimas, kad labai svarbu, kad asmuo suvoktų, jog pats privalo stengtis integruotis į visuomenę, todėl reikia skatinti tokį suvokimą;

(ii)     kuo daugiau galimybių susipažinti su informacija ir individualizuotų būdų siekiant saugaus ir stabilaus, kvalifikuoto darbo, atitinkančio žmonių poreikius ir gebėjimus, teikimas; pašalinti kliūtis žmonėms patekti arba grįžti į darbo rinką, ypatingą dėmesį skiriant nepilnoms šeimoms, ir skatinti laipsnišką išėjimą į pensiją siekiant padidinti vyresnio amžiaus žmonių pajamas ir užkirsti kelią jų skurdimui;

(iii)    remiančios priemonės (pvz., galimybės mokytis darbo vietoje ir mokytis visą gyvenimą) užimtumui skatinti ir darbo rinkoje išsilaikyti, vystyti verslumą ir darbo susitarimus, kurie padėtų socialiai atskirtiems asmenims įsidarbinti ir suderinti jų darbą su jų pastangomis įveikti socialinius sunkumus (pvz., būsto trūkumą, globos pareigas ar sveikatos problemas);

(iiii) stebėti darbo santykių nutraukimą su pensinio amžiaus žmonėmis mažinant etatus;

43. mano, kad politika, kuria siekiama, kad dirbti apsimokėtų, tui būti parengta taip, kad būtų sprendžiama prastesnės darbo rinkos problema dėl mažų atlyginimų, užburto rato dėl mažo atlyginimo ar jokio atlyginimo problema, kai asmenys pereina iš vienų nesaugių, mažai mokamų, prastos kokybės, mažo našumo darbo vietų į kitas tokias pačias darbo vietas, taip pat į nedarbo ir (arba) neveiklumo problema; pabrėžia, kad kreiptinas dėmesys į pirmaeilės svarbos klausimą – poreikį užtikrinti lankstumą nedarbo ir socialinių pašalpų srityje; mano, kad gerovės sistemos turėtų aktyviai motyvuoti žmones ieškoti naujų darbo galimybių ir, švelnindamos pajamų praradimą ir teikdamos mokymosi galimybes, kartu skatintų atvirumą pokyčiams; ragina politikos formuotojus savo politikoje, kuria siekiama užtikrinti, kad dirbti apsimokėtų, taikyti lankstumo ir užimtumo garantijų principą;

44. ragina valstybes nares iš naujo apsvarstyti aktyvinimo politiką, kuri grindžiama pašalpų gavėjams taikomais per daug griežtais tinkamumo ir sąlyginumo reikalavimais, ir verčia žmones dirbti prastos kokybės darbus, kur darbo užmokestis neatitinka deramo gyvenimo standartų;

45. siūlo rasti pusiausvyrą tarp asmenų asmeninės atsakomybės ir socialinės paramos teikimo, kad kiekvienas galėtų gyventi oriai ir dalyvauti visuomenės gyvenime;

46. pabrėžia Tarybos poziciją, kad vykdant aktyvią darbo rinkos politiką turėtų būti skatinamas vadinamasis geras darbas, siekiama aukštesnės socialinės padėties ir teikiamos priemonės padėčiai gerinti siekiant nuolatinio, pelningo darbo, turinčio atitinkamą socialinę apsaugą, deramas darbo sąlygas ir atlyginimą;

47. pabrėžia socialinės ekonomikos, socialinių įmonių, pelno nesiekiančio sektoriaus ir viešojo užimtumo sektoriaus potencialą teikti galimybę pažeidžiamoms grupėms gauti remiamą darbą ir kurti darbinę aplinką; šios galimybės turėtų būti išnagrinėtos ir kiek įmanoma remiamos per valstybių narių ir Bendrijos politiką (Europos socialinį fondą, Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondus ir kt.);

48. pritaria Komisijai, kad tiems, kurie dėl įvairių priežasčių (pvz., dėl didelės negalios, amžiaus ar neveiksnumo, nuolatinio ir iš kartos į kartą pereinančio skurdo poveikio ir (arba) diskriminacijos, per didelių šeiminių ar priežiūros pareigų, sunkios padėties vietos regione) negali dirbti, per aktyvios integracijos politiką turi būti teikiama pajamų parama ir vykdomos paremiančios priemonės, siekiant užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai bei suteikti jiems galimybę gyventi oriai ir dalyvauti visuomenės gyvenime;

49. ragina valstybes nares mažinti fiskalinį spaudimą ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, kad dirbantieji nepakliūtų į mažo darbo užmokesčio pinkles ir nebūtų verčiami dirbti neoficialiai;

50. atkreipia dėmesį į Europoje vykstančius socialinius pokyčius, kurie keičia socialinę namų ūkių struktūrą; ragina atsižvelgti į šiuos pokyčius šalinant kliūtis integruotis į darbo rinką nedirbantiems santuokos neįregistravusiems partneriams;

51. mano, kad socialinė ekonomika ir socialinės įmonės turi sudaryti deramas darbo sąlygas ir užtikrinti gerą atlyginimą, taip pat skatinti lyčių lygybę ir kovos su diskriminacija politiką (pvz., suvienodinti vyrų ir moterų atlyginimus, laikytis kolektyvinių darbo sutarčių, mokėti minimalų darbo užmokestį, užtikrinti vienodas sąlygas);

52. pažymi, kad, nepaisant teigiamų tendencijų aktyviau siekti aukštojo mokslo, valstybės narės turėtų būti skatinamos išaugoti ir pradėti taikyti profesinę praktiką darbo vietoje; ragina valstybes nares formuoti nuoseklią politiką dėl profesinės praktikos, kurios metu būtų suteikiamos minimalios garantijos ir deramas atlyginimas, ir kovoti su dabartinėmis tendencijomis, kai prisidengiant neapmokama praktika iš tikrųjų dirbamas darbas;

53. ragina Komisiją ir valstybes nares visose ES valstybių narių švietimo sistemose sukurti nuoseklų požiūrį į profesinį orientavimą, grindžiamą panašiomis mokymo metodikomis, kad jaunimas galėtų įgyti išsilavinimą į darbą orientuotose srityse pagal jų pasirinktas darbo kryptis; nurodo, kad mokymo sistema turėtų būti grindžiama diplomų ir profesinio išsilavinimo pažymėjimų pripažinimu ir turėtų apimti kalbos mokymą, kad būtų panaikintos kliūtys bendravimui Europos Sąjungoje; mano, kad perkvalifikavimo priemonėmis turėtų būti užtikrinta pusiausvyra tarp emocinės ir profesinės gerovės ir kad profesinis persikvalifikavimas nebūtų vertinamas kaip trukdys ar kliūtis profesiniam tobulėjimui;

54. atkreipia dėmesį, kad reikia skatinti aktyvų jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių ir imigrantų įtraukimą į pastangas sukurti įtraukiąją darbo rinką; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares parengti skubių kovos su nelegaliu darbu, prievartiniu vaikų darbu ir darbuotojų išnaudojimu priemonių rinkinį bei paneigti klaidinančią informaciją apie ekonominę migraciją siekiant prieglobsčio bei nelegalią imigraciją; ragina valstybes nares pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų užkirstas kelias nusiklatėlių gaujoms išnaudoti pažeidžiamus darbuotojus, pasirašyti ir ratifikuoti JT konvenciją dėl visų migrantų darbuotojų teisių ir jų šeimų apsaugos;

Kokybiškų paslaugų teikimas ir galimybės jomis naudotis pažeidžiamoms ir socialiai remtinoms asmenų grupėms užtikrinimas

55. pritaria Komisijos nuomonei, kad įstatymuose nustatytos ir papildomos socialinės apsaugos sistemos, sveikatos priežiūros paslaugos ir visuotinės svarbos socialinės paslaugos turi būti prevencinės ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonės, leidžiančios lengviau gerinti socialinę integraciją ir apsaugoti pagrindines teises; nurodo, kad stokojantiems asmenims reikia užtikrinti kokybišką pasiekiamą ir finansiškai prieinamą ilgalaikės priežiūros gerinimą ir skirti paramą tiems, kurie teikia slaugos paslaugas; ragina valstybes nares nustatyti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria slaugos specialistai, nes dažnai jie yra priversti likti už darbo rinkos ribų;

56. pritaria Komisijai, kad visos visuotinės svarbos paslaugos, įskaitant tokias veiklos sritis kaip transportas, telekomunikacijos, energetika ir kitos komunalinės ar finansinės paslaugos, turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant socialinę ir teritorinę sanglaudą ir prisidėti prie aktyvios integracijos;

57. pabrėžia, kad prekių ir paslaugų prieinamumas turi būti kiekvieno ES piliečio teisė ir dėl to ragina Komisiją pasiūlyti horizontalią direktyvą, kuri papildytų Direktyvą 2000/78/EB ir apimtų visų formų diskriminaciją EB sutarties 13 straipsnyje numatytais pagrindais, nes tai turėtų padėti kovoti su diskriminacija kitose nei įdarbinimo srityse, įskaitant diskriminaciją dėl negalios, amžiaus, religijos arba tikėjimo bei lytinės orientacijos; taip pat mano, kad reikia didesnės pažangos įgyvendinant galiojančias Bendrijos kovos su diskriminacija direktyvas;

58. skatina valstybes nares apsvarstyti mokesčių nuolaidas pažeidžiamoms asmenų grupėms, pvz., energetikos ir viešojo transporto srityse, ir sudaryti sąlygas mikrokreditams gauti, kad būtų skatinama aktyvi integracija, taip pat nemokama sveikatos priežiūra ir švietimas asmenims, susiduriantiems su materialiniais sunkumais;

59. ragina Komisiją ir valstybes nares griežtinti įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas (pvz., telekomunikacijų ir pašto), kad padidėtų tų esminių paslaugų fizinis ir finansinis prieinamumas, taip pat griežtinti ir įpareigojimus teikti tikslines viešąsias paslaugas, skirtas pažeidžiamoms ir socialiai remtinoms visuomenės grupėms;

60. ragina Tarybą pritarti visos ES įsipareigojimui iki 2015 m. panaikinti gatvės benamystę ir ragina valstybes nares sukurti integruotą politiką siekiant visiems užtikrinti galimybę turėti kokybišką ir finansiškai prieinamą būstą; ragina valstybes nares parengti nenumatytų blogiausių atvejų žiemos planus kaip platesnės kovos su benamyste strategijos dalį, taip pat steigti tarnybas, kurios sudarytų sąlygas diskriminuojamoms žmonių grupėms suteikti ir įgyti būstą; siūlo rinkti palyginamus duomenis apie benamystės ir prastų būstų problemos mastą; ragina Komisiją parengti ES pamatinę benamystės apibrėžtį ir kasmet rengti informaciją apie valstybėse narėse vykdytas priemones ir padarytą pažangą benamystės panaikinimo srityje;

61. ragina valstybes nares iki 2012 m. 50 proc. sumažinti vaikų skurdą (šis sumažinimas būtų apskaičiuojamas naudojant ne tik ekonominius rodiklius) – tai būtų pirmasis įsipareigojimas panaikinti vaikų skurdą Europos Sąjungoje, ir skirti pakankamai išteklių šiam tikslui pasiekti; mano, kad nustatant šio sumažinimo rodiklius reikėtų atsižvelgti į itin dideliame skurde gyvenančių šeimų vaikus;

62. pabrėžia, kad svarbu skatinti integruotas paslaugas, kurios leidžia pašalinti daugialypius skurdo ir socialinės atskirties aspektus, pvz., sąsają tarp skurdo ir benamystės, smurto, sveikatos ir psichikos sveikatos, išsilavinimo lygių, socialinės ir bendruomeninės integracijos, prieigos prie informacinių technologijų ir infrastruktūros stoką ir skaitmeniės atskirties didėjimą;

63. ragina valstybes nares taikyti požiūrį, kad sveikatos klausimas turi būti įtrauktas į visas politikos kryptis, ir kurti integruotą socialinę ir sveikatos politiką, skirtą kovoti su nelygybe sveikatos priežiūros paslaugų, prevencijos ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės srityje, ypač su pažeidžiamų ir sunkiausiai pasiekiamų grupių patiriamą nelygybe;

64. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti savanorišką veiklą ir padėti socialiai integruotis žmonėms, kurie prarado ryšį su darbo rinka ar joje nebedalyvauja;

65. džiaugiasi, kad Komisija skiria dėmesį didesniam paslaugų prieinamumui (pasiūlai ir finansiniam prieinamumui) ir geresnei paslaugų kokybei (naudotojų įtraukimui, stebėsenai, rezultatų vertinimui, geroms darbo sąlygoms, lygybei įdarbinimo ir paslaugų teikimo srityje, paslaugų koordinavimui ir integravimui, tinkamai fizinei infrastruktūrai);

66. ragina valstybes nares gerinti viešųjų paslaugų koordinavimą, ypač sąsajas tarp vaikams ir suaugusiems skirtų paslaugų; ragina valstybes nares rengti pagalbos programas tėvams įvairiose srityse, kai dėl skurdo jiems trūksta žinių apie vaikų auginimą, ir užtikrinti, kad būtų pakankamai aprūpintos pagalbos vaikams telefono linijos; pabrėžia, kad teikian viešąsias paslaugas vaikams ir tėvams privaloma užtikrinti, kad būtų sukurtos tinkamos struktūros, skatinamosios priemonės, veiklos rezultatų valdymo sistemos, finansavimo srautai ir darbo jėga, kad tiesiogiai vaikų klausimu dirbantys darbuotojai turėtų reikiamus įgūdžius, žinias ir pasitikėjimą, kad galėtų užtikrinti geresnę prevenciją ir kuo ankstesnę intervenciją ir kad paslaugos atitiktų naudotojų, ypač pažeidžiamų šeimų, poreikius;

67. ragina valstybes nares labiau atsižvelgti į tai, kad sumažinus dotacijas specifinėms paslaugoms, tokioms kaip nemokamas maitinimas, nemokami vadovėliai ir mokykliniai autobusai, taip pat pagrindinei laisvalaikio ir nepamokinei veiklai, gali tiesiogiai didėti socialinė atskirtis, ypač socialiai pažeidžiamų šeimų vaikų; pabrėžia, kad valstybės narės turi per aktyvią mokyklų sporto politiką ir galimybes naudotis informacinėmis technologijomis užtikrinti visiems vaikams vienodas integracijos galimybes; ragina Komisiją į visuotinės svarbos socialinių paslaugų sąrašą įtraukti paslaugas vaikams, pvz., vaikų slaugą, mokyklinį transportą ir maitinimą mokyklose;

68. teigiamai vertina siekį žmonių su negalia nebeapgyvendinti įstaigose, tačiau pažymi, kad tam reikia pakankamai kokybiškų bendruomeninių paramos ir slaugos paslaugų, kad žmonės su negalia galėtų gyventi atskirai, turėtų galimybę gauti asmeninės slaugos paslaugas, teisę tvarkyti savo biudžetą ir teisę būti visateisiais visuomenės nariais;

69. pabrėžia, kad reikia valstybėms narėms skatinti išsamių vietos, regioninių ir nacionalinių visuomenės senėjimo strategijų kūrimą ir įgyvendinimą;

70. mano, kad ir valstybių narių, ir ES lygmeniu reikia aktyviau pripažinti smurto šeimoje ir prievartos prieš vaikus bei vyresnio amžiaus žmones problemą, ją nagrinėti ir su ja kovoti;

71. ragina valstybes nares sukurti konstruktyvesnę kovos su narkotikais politiką, pabrėžiant švietimą apie žalingus įpročius ir jų gydymą, o ne baudžiamąsias bausmes;

72. ragina valstybes nares teikti prioritetą visuomenės sveikatos priemonėms, kuriomis siekiama ryžtingai spręsti nelygybės sveikatos priežiūros sistemoje ir daugelio etninių mažumų bendruomenių nelygių galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas klausimą;

73. pažymi, kad visose valstybėse narėse piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais gali privesti prie nusikaltimų, nedarbo ir socialinės atskirties. mano, kad dėl šios priežasties nepriimtina, kad daugelis žmonių gydymą ir konsultacijas gali gauti tik kalėjime;

74. pabrėžia, kad yra labai daug negalios formų, įskaitant judėjimo problemas, regėjimo sutrikimus, klausos sutrikimus, psichikos sutrikimus, chroniškas ligas ir mokymosi sutrikimus; pabrėžia, kad, kaip ir kelių formų diskriminaciją patiriantys žmonės, kelias negalias turintys asmenys susiduria su išskirtinėmis problemomis;

75. ragina kovoti su psichikos problemų ir mokymosi sutrikimų turinčių žmonių niekinimu, skatinti psichikos sveikatą ir gerą savijautą, užkirsti kelią psichikos sutrikimams ir didinti gydymo ir slaugos išteklius;

76. ragina valstybes nares įgyvendinti prieš prekybą žmonėmis ir diskriminavimą nukreiptus teisės aktus, ypač pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis;

77. ragina visas valstybes nares saugoti žmogaus teises gerbiančią prieglobsčio politiką vadovaujantis JT konvencija dėl pabėgėlių statuso ir kitais atitinkamais žmogaus teises reglamentuojančiais teisės aktais, kartu siekiant užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojai negyventų vien tik iš pašalpų, o galėtų dirbti, ir apsvarstant, kokius naujus teisėtos imigracijos kelius būtų galima atverti;

Politikos koordinavimo ir visų susijusių suinteresuotųjų šalių dalyvavimo gerinimas

78. apgailestauja, kad 2008 m. socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties bendroje ataskaitoje nenumatoma skirti pakankamai strateginio dėmesio skurdui panaikinti ir socialinei atskirčiai įveikti;

79. pritaria Komisijai, kad aktyvios integracijos politika turi paskatinti kompleksinį įgyvendinimą ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis su visais atitinkamais veikėjais (socialiniais partneriais, NVO, vietos ir regioninės valdžios institucijomis, t. t.) ir sudaryti sąlygas socialiai remtiniems žmonėms patiems aktyviai dalyvauti kuriant, valdant, įgyvendinant ir vertinant strategijas;

80. pabrėžia, kad Europos mastu reikia imtis vienodų priemonių, skirtų užkirsti kelią bet kokiai prievartai prieš mažumas, žmones su negalia ir vyresnio amžiaus žmones ir už tokią prievartą bausti, imantis ir konkrečių veiksmų šių socialinių grupių pažeidžiamumui, taip pat ir materialiniam, mažinti tarpvalstybiniu lygmeniu;

81. ragina Tarybą ir Komisiją 2008–2012 m. socialinėje darbotvarkėje vėl daugiau dėmesio skirti skurdo panaikinimui ir socialinės įtraukties skatinimui; regina kitu socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atviro koordinavimo metodo laikotarpiu aiškiau įsipareigoti vykdyti naują, dinamišką ir veiksmingą Bendrijos strategiją, pagal kurią būtų nustatyti prasmingi tikslai ir veiksmingos priemonės bei stebėsenos mechanizmai, orientuoti į kovą su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe; ragina Tarybą ir Komisiją spręsti skirtingų koordinavimo procesų problemą (Lisabonos sutarties, ES tvarios plėtros strategijos, Atviro socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos koordinavimo metodo), kad būtų aiškiai įsipareigota panaikinti skurdą ir skatinti socialinę įtrauktį pagal visas šias politikos kryptis;

82. ragina Komisiją, Socialinės apsaugos komitetą ir valstybes nares nustatyti konkrečius lyčių lygybės tikslus ir uždavinius, pagal kuriuos būtų siekiama kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat nustatyti politinius veiksmus, kuriais būtų siekiama paremti moteris, kurioms labiau gresia skurdas ir socialinė atskirtis, pvz., netradicines šeimas arba šeimas, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, imigrantes, pabėgėles ir priklausančias etninėms mažumoms, vyresnes ir neįgalias moteris;

83. ragina socialinius partnerius tęsti darbą, pradėtą rengiant Bendrą socialinių partnerių analizę ir 2006–2008 m. darbo programą dėl socialiai remtinų žmonių integravimo į darbo rinką; mano, kad reikia geriau koordinuoti šią su darbo rinka susijusią socialinių partnerių veiklą ir platesnį pilietinį dialogą (NVO, t. t.) dėl socialinės įtraukties ne tik darbo rinkoje;

84. pritaria Komisijos nuomonei, kad atnaujinant Rekomendaciją 92/441/EEB ir Atviro socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties koordinavimo metodą reikia remtis tinkamais rodikliais ir išsamiomis nacionalinėmis duomenų rinkimo ir analizės sistemomis (pvz., statistiniais duomenimis apie vidutines disponuojamas pajamas, namų ūkių vartojimo išlaidas, kainų lygį, minimalų darbo užmokestį, minimalių pajamų sistemas ir su tuo susijusias pašalpas); mano, stebint ir vertinant socialinės įtraukties strategijų ir valstybių narių pažangos ataskaitų įgyvendinimą turėtų būti nustata, ar kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat regioniniu lygmeniu, gerbiamos pagrindinės teisės į pakankamus išteklius ir socialinę paramą ir ar tokiu būdu sudaromos sąlygos gyventi oriai;

85. džiuagiasi Komisijos komunikatu „Atnaujintas įsipareigojimas kurti socialinę Europą. Atvirojo koordinavimo metodo stiprinimas socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje“ (COM(2008)0418), kuriame siūloma siūloma stiprinti socialinį Atvirąjį koordinavimo metodą gerinant jo žinomumą ir jo darbo metodus bei stiprinant jo sąveiką su kitomis politikos sritimis; yoač džiaugiasi Komisijos pasiūlymais nustatyti skurdo mažinimo tikslus (apskritai ir vaikų skurdo, dirbančiųjų skurdo bei pastovaus ilgalaikio skurdo), pasiūlymais dėl pensijų užtikrinamo minimalaus pajamų lygio bei galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų kokybės (kuriais siekiama sumažinti naujagimių mirtingumą, pagerinti sveikatos būklę, padidinti gyvenimo trukmę ir kt.);

86. ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių siekiant Barselonos tikslų dėl vaikų priežiūros paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti rekomendacijas, kaip patenkinti Europoje priežiūros paslaugų teikimo poreikį, t. y. kaip organizuoti ir finansuoti vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūrą, ir nustatyti tikslias užduotis ir rodiklius, siekiant iki 2015 m. 90 proc. vaikų teikti vaikų priežiūros paslaugas nuo gimimo iki privalomo mokyklinio amžiaus ir užtikrinti pakankamą priežiūrą kitiems priklausomiems asmenims; pabrėžia, kad visos paslaugos turėtų atitikti kainos, prieinamumo ir kokybės kriterijus, kad vaikų auginimas ir rūpinimasis priklausomais asmenimis moterims nesukeltų tam tikros skurdo grėsmės;

87. pabrėžia, kad tie, kurie labiausiai nutolę nuo darbo rinkos, turėtų gauti daugiau naudos iš tokių Bendrijos programų kaip Europos socialinis fondas ir EQUAL programa; ragina Komisiją įvertinti struktūrinių fondų indėlį siekiant Atviro koordinavimo metodo uždavinių pagal socialinės įtraukties rodiklius ir skatinti taikyti naujojo Europos socialinio fondo reglamento nuostatas bei naudotis pažangos finansavimo priemonėmis , kad būtų remiamos aktyvios įtraukties priemonės ir išnagrinėjamos ESF lėšų vienos su sistema susijusios veiklos atskyrimo galimybės ar šiuo klausimu nustatyti Bendrijos iniciatyvos ypatingąjį biudžetą; mano, kad tai taip pat paskatintų pažangiosios patirties kovojant su skurdu tinklų kūrimą ir paskatintų valstybes nares keistis patirtimi;

88. ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti imtis veiksmingų priemonių Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, kad būtų žengtas didelis žingsnis link ilgalaikių kovos su skurdu pastangų;

89. ragina Komisiją remti prasmingą ir saugų vaikų dalyvavimą sprendžiant visus jiems aktualius klausimus, užtikrinant, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes tame procese dalyvauti;

o

o o

90. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Socialinės apsaugos komitetui.

(1)

OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321

(2)

OL C 303, 2007 12 14, p. 1

(3)

OL C 45 E, 2006 2 23, p. 129.

(4)

OL C 68 E, 2004 3 18, p. 604.

(5)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0541.

(6)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0012.

(7)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0286.

(8)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0163.

(9)

2007/2093(INI).


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Savo komunikate COM(2007)620 Komisija nustato minimalių pajamų sistemų tinkamumą, atviras darbo rinkas ir suteikia daugiau galimybių naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis – tai trys pagrindiniai tikslai kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi. Visapusišką požiūrį į socialinę atskirtį išreiškiantis bendrųjų principų rinkinys bus įgyvendintas stiprinant atviro koordinavimo metodą (AKM). Be AKM, Europos Sąjungos finansinės priemonės, pvz., ESF, nustato ES sistemą, skatinančią valstybių narių socialinės įtraukties politikos sritis. Pranešėjo nuomone, socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties bendra ataskaita yra daugiau apibūdinamo pobūdžio, nes nurodoma į pastangas mažinti vaikų skurdą, skatinti ilgesnį darbinį gyvenimą, užtikrinti iš privačių fondų gaunamą pensiją, mažinti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros skirtumus.

Vadovaudamosi Lisabonos strategija, Taryba ir Komisija skatina pagrindinį klestinčios, teisingos ir gamtosaugos požiūriu tvarios Europos ateities tikslą – ekonomikos augimą. Pranešėjo nuomone, bendra ataskaita nepakankamai nukreipta į socialinę apsaugą ir socialinę įtrauktį ir per daug sutelkta į socialinę įtrauktį kaip „našumo veiksnį“. Pranešėjo nuomone, kovos su skurdu nederėtų laikyti paprastu indėliu į ekonomiką investuojant į būsimą žmogiškąjį kapitalą.

Pranešėjas pritaria Komisijos minčiai dėl visapusiškesnio požiūrio į kovą su skurdu ir socialine atskirtimi ir nustatytoms veiksmų sritims. Pranešėjo nuomone, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi strategijas derėtų glaudžiau susieti su socialinės, teritorinės ir regioninės sanglaudos strategijomis. Pranešėjo nuomone, Komisijos komunikate nepakankamai apžvelgta neturtingų regionų problema ir milžiniški regionų skurdo ir socialinės įtraukties skirtumai.

Socialinė įtrauktis turėtų apimti visus piliečius, nesvarbu, ar jie tinkami, ar netinkami darbo rinkai. Pranešėjo nuomone, pagrindinis socialinės įtraukties tikslas – galimybė įsidarbinti –nepatenkina poreikių ir nepanaikina skurdo bei socialinės atskirties. Pranešėjo nuomone, Komisija atkreipia dėmesį į mažumas, pvz., į sergančius lėtinėmis ligomis asmenis ar migrantus, nepatenkančius į kovos su skurdu ar socialine atskirtimi strategijas. Nelegaliai gyvenančiųjų ir siekiančiųjų prieglobsčio padėtis dar blogesnė.

Visapusiškesnis požiūris į aktyvią socialinę integraciją

Socialinės įtraukties politika pirmiausia turi užtikrinti pagrindinę visų žmonių teisę gyventi oriai ir dalyvauti visuomenėje. Įgyvendinant šį pagrindinį socialinės įtraukties politikos tikslą, žmonėms reikia suteikti pakankamas pajamas socialinei atskirčiai išvengti, atvirą darbo rinką, geresnes galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis, lyčių aspekto integravimo strategijas, antidiskriminaciją ir galimybę aktyviai dalyvauti.

Pranešėjo nuomone, socialinė įtrauktis ir visos visapusiško požiūrio dalys turi būti paremtos pagrindinėmis teisėmis grindžiamu požiūriu. Pranešėjo nuomone, Vokietijoje Hartz IV reformų patirtis parodė, kad aktyvinimo politika skatina valdžios institucijas apibrėžti realių problemų neatitinkančias gyvenimo sąlygas ir daugelyje aktyvinimo politikos sričių didinama priklausomybė nuo socialinių pašalpų, užuot skatinus piliečius pasirinkti, kaip dalyvauti visuomenėje ir stiprinti savo poziciją darbo rinkoje.

Pakankamų pajamų visiems gyventi oriai užtikrinimas

Pakankamų pajamų visiems užtikrinimas – tai pagrindinės teisės gyventi oriai ir dalyvauti visuomenėje taikymas. Be abejo, užimtumas – tai geriausias būdas suteikti žmonėms pakankamai pajamų skurdui ir socialinei atskirčiai išvengti, tačiau kartais dirbdami žmonės negali pakankamai užsidirbti. Socialinės apsaugos sistemos sukurtos žmonėms apsaugoti, padėti jiems gauti saugų nuolatinį darbą ir suteikti galimybę užsidirbti pakankamai lėšų.

Šiuo metu socialinės paramos lygiai yra mažesni už skurdo rizikos lygį ir juos neabejotinai reikia tikslinti siekiant pagrindinio paramos tikslo – ištraukti žmones iš skurdo!

1992 m. Tarybos rekomendacijoje pripažįstamos „pagrindinės asmens teisės į pakankamas pajamas ir socialinę paramą, kad būtų galima oriai gyventi“. Pranešėjo nuomone, tarp 27 ES šalių vis dar yra valstybių narių, neturinčių tinkamo nacionalinio socialinės saugos tinklo, kuris ragintų imtis veiksmų teikti pajamas, viršijančias Eurostato nustatytą skurdo rizikos ribą.

Pirmiausia keistinos sudėtingiausios finansinės paramos sistemos, susijusios su galimybe pasinaudoti, veiksmingumu ir našumu. Bendrosios sistemos turi būti tolygios socialinę įtrauktį paremiančioms priemonėms ir suteikti socialiai remtinų asmenų grupėms tikslines papildomas pašalpas, kad būtų patenkinamai sprendžiama skurdo ir socialinės atskirties sudėtingumo problema. Pranešėjo nuomone, ypač reikėtų atkreipti dėmesį į skurdą dirbant, kad Europos Sąjungoje minimalus darbo užmokestis siektų bent 60 proc. atitinkamo vidutinio atlyginimo.

Vaikų skurdo panaikinimas

Komisija nurodo į milžiniškus skurdo rizikos rodiklių skirtumus tarp valstybių narių: Švedijoje – mažiau nei 10 proc., o Lenkijoje ir Lietuvoje – daugiau kaip 20 proc. Vieno tėvo namų ūkiuose gyvenantys vaikai vidutiniškai patiria dvigubai didesnę skurdo riziką. Didelėse šeimose augantys vaikai taip pat patiria didesnę skurdo riziką. Migrantų vaikų skurdo rizika yra nuo dviejų iki penkių kartų didesnė nei gyvenamoje šalyje gimusių vaikų. Tyrime taip pat pateikiamas įrodymas, kad iš kartos į kartą perduodama ir išsilavinimo stoka.

Atsižvelgdamas į šiuos statistikos duomenis, pranešėjas mano, kad būtini neatidėlioti veiksmai siekiant atkreipti dėmesį į vaikus, patiriančius įvairių nepriteklių, gyvenančius namų ūkiuose su neįgaliais žmonėmis ir į ieškančiųjų prieglobsčio, taip pat nelegaliai gyvenančiųjų vaikus. Be to, ypatinga parama ir priežiūra teiktina neprižiūrimiems, prievartaujamiems ar patiriantiems smurtą vaikams.

Dauguma valstybių narių jau įsipareigojo pagal JT vaiko teisų konvenciją (UNCRC), bet jos vaikų skurdo nesieja su vaiko teisėmis ir kovos su vaikų skurdu bei atskirtimi, ir tai būtina padaryti, nes nepriteklius yra pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas.

Pranešėjo nuomone, apgalvota mišri, tinkamai finansuojama politika per kitos socialinės darbotvarkės galiojimo laiką turėtų 50 proc. sumažinti vaikų skurdą, taip būtų įvykdytas pirmasis įsipareigojimas sumažinti vaikų skurdą ES. Pranešėjo nuomone, integruotas visapusiškas požiūris į šeimos politiką rodytų aiškų įsipareigojimą tvariai spręsti vaikų skurdo panaikinimo problemą.

Socialiai atviros darbo rinkos

Pranešėjo nuomone, integracija į darbo rinką – tai trijų pakopų procesas, kuris apima paramą iki įsidarbinimo, papildomą individualizuotą paramą ieškant darbo ir galiausiai paremiančias priemones išlikti darbo vietoje. Ypatingas dėmesys skirtinas jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių ir migrantų aktyviai integracijai.

Pranešėjo nuomone, dėmesį į prastesnės darbo rinkos problemą dėl mažų atlyginimų ir į užburtą ratą dėl mažo atlyginimo ar jokio atlyginimo derėtų atkreipti taip, kad apsimokėtų dirbti ir būtų padedama žmonėms pereiti į saugias ir stabilias kokybiškas darbo vietas, turinčias deramas darbo sąlygas ir atlyginimą.

Pranešėjo nuomone, aktyvinimo politika, kuri, grindžiama pašalpų gavėjams taikomais per daug griežtais tinkamumo reikalavimais ir sąlygomis, verčia žmones dirbti prastos kokybės darbus, kur darbo užmokestis neatitinka deramo gyvenimo standartų ir neskatina socialinės įtraukties, klausimų nesprendžia. Aktyvi darbo rinkos politika turėtų skatinti „gerą darbą“, siekti aukštesnės padėties ir teikti priemones padėčiai gerinti siekiant nuolatinio, pelningo ir teisiškai saugaus darbo, turinčio atitinkamą socialinę apsaugą.

Pranešėjo nuomone, socialinė ekonomika, socialinės įmonės, ne pelno siekiantys sektoriai ir užimtumas valstybiniame sektoriuje turėtų prisidėti prie mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje turinčių asmenų socialinės įtraukties.

Galimybių naudotis kokybiškomis paslaugomis teikimas

Pranešėjo nuomone, ne tik visuotinės svarbos paslaugos, įskaitant tinklų pramonę, pvz., transportą, telekomunikacijas, energetiką ir kitas komunalines ir finansines paslaugas, yra labai svarbios aktyviai integracijai. Neturėdami atitinkamų galimybių naudotis kokybiškomis paslaugomis socialiai atskirti žmonės neturės galimybių darbo rinkoje ir bus menkinami jų gebėjimai dalyvauti visuomenėje. Visuotinės paslaugos, pvz., telekomunikacijų ar pašto paslaugos, ypač svarbios pažeidžiamų ir socialiai remtinų asmenų visuomenės grupėms.

ES antidiskriminacinė direktyva turėtų panaikinti kiekvieną diskriminacijos formą, susijusią su galimybe naudotis prekėmis ar paslaugomis, įskaitant negalią, amžių, religiją, įsitikinimus ar lytinę pakraipą. Pranešėjo nuomone, visuomenines paslaugas derėtų apibrėžti ir plėtoti kaip didelės svarbos Europos socialinio modelio ramstį kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi.

Pranešėjo nuomone, derėtų atkreipti dėmesį į keletą skurdo rizikos daugialypių aspektų ir abipusę priklausomybę, pvz., gatvės benamiai patiria įvairių nepriteklių, nes nepatenkinami jų pagrindiniai poreikiai, todėl jie negali patekti į darbo rinką. Kitas pavyzdys – nelygybė teikiant sveikatos priežiūros, prevencijos paslaugas ir padariniai, skatinantys papildomą socialinės atskirties riziką.

Politikos koordinavimo gerinimas

Pranešėjo nuomone, Komisija, plėtodama socialinės įtraukties strategiją, turėtų rimtai apsvarstyti Europos politikos patarėjų biuro parengtą konsultacinį dokumentą „Europos socialinė tikrovė“. Pranešėjo nuomone, įgyvendinant atviro koordinavimo metodą dėmesį reikia labiau sutelkti į skurdo panaikinimą, kaip numatyta 2008 m. socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties bendroje ataskaitoje. Be to, siekiant sėkmingai pasiekti specifinius tikslus kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi reikia stiprinti valstybės biudžetą ir ryšius tarp konsultavimosi proceso ir 2008–2009 m. ES biudžeto svarstymo.

Tinkami rodikliai apie vidutines disponuojamas pajamas, namų ūkių vartojimą, kainų lygį, minimalų atlyginimą, minimalių pajamų sistemas ir susijusias pašalpas galėtų būti pirmas žingsnis valstybei narei akivaizdžiai įrodyti savo įsipareigojimą.

Pranešėjo nuomone, įgyvendinimo procesas turėtų apimti ES, nacionalinį, regiono ir vietos lygius, įtraukiant visas susijusias suinteresuotas šalis (socialinius partnerius, NVO) ir ypač labiausiai socialiai remtinus žmones. Visais lygiais būtinas geresnis dialogas, dalyvavimas ir nuosavybė atviro koordinavimo metodo procese skatina aiškiai suformuluoti užduotis ir politiką, o toliau vertinama ir stebima.

Pranešėjas mano, kad privalu plėtoti atviro koordinavimo metodą ir geriausios patirties taikymą dėmesį telkiant į regioninių skirtumų mažinimą ir neturtingų ir socialiai remtinų žmonių, ypač pensininkų, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, migrantų, gyvenimo sąlygų gerinimą.

Pranešėjas mano, kad derėtų atkreipti dėmesį į dabartinius sunkumus dėl trūkstamų koordinavimo procesų grandžių (socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties AKM, integruotų gairių, ES tvarios plėtros strategijos) siekiant stiprinti regimumą ir įsipareigojimą panaikinti skurdą ir juose visuose skatinti socialinę įtrauktį.

Pranešėjo nuomone, labiausiai pažeidžiamos ir socialiai remtinos asmenų grupės pirmiausia turėtų pasinaudoti Bendrijos programomis, pvz., Europos socialiniu fondu ir EQUAL.

Pranešėjo nuomone, Komisija turėtų svarstyti galimybę Lisabonos strategijos pavadinimą pakeisti į „augimo, darbo vietų ir įtraukties“ strategiją, glaudžiau susijusią su socialinės įtraukties AKM, ir ją papildyti skersine socialine gaire.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ  (26.6.2008)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje

(2008/2034(INI))

Nuomonės referentė (*): Anna Záborská

(*) Susiję komitetai – Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3, 16, 18, 23, 25, 26 ir 29 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas A/RES/46/121, A/RES/47/134, A/RES/49/179, A/RES/47/196 ir A/RES/50/107,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos dokumentus E/CN.4/Sub.2/1996/13, E/CN.4/1987/NGO/2, E/CN.4/1987/SR.29, E/CN.4/1990/15, E/CN.4/1996/25 ir E/CN.4/Sub.2/RES/1996/25,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“ (COM (2006)0367) ir į 2008 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu(1), ypač į jos 94–117 dalis,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų moterų diskriminacijos formų panaikinimo (angl. CEDAW),

    atsižvelgdamas į 2000 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač panaikinti itin didelį skurdą ir badą (pirmasis tikslas), užtikrinti visuotinį pagrindinį išsilavinimą (antrasis tikslas) ir lyčių lygybę (trečiasis tikslas) bei aplinkos apsaugą (septintasis tikslas),

A. kadangi išliekantys nevienodinti vyrų ir moterų atlyginimai lemia nepalankesnę moterų padėtį naikinant skurdą,

B.  kadangi 2000 m. Lisabonoje susirinkusi Europos Vadovų Tarybą nutarė iki 2010 m. panaikinti vaikų skurdą Europoje,

C. kadangi 2000 m. Nicoje susirinkusi Europos Vadovų Tarybą paragino valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinta 1992 m. rekomendacija dėl minimalių pajamų, kurias turi garantuoti socialinės apsaugos sistemos,

D. kadangi Europoje skurdo pavojus daug labiau gresia bedarbiams, šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų (dažniausia viena motina), vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms (taip pat dažniausiai moterims) ir šeimoms, turinčioms kelis išlaikytinius,

E.  kadangi dėl socialinių išmokų nebuvimo Europos Sąjungoje nuo 16 % iki 40 % (arba 25 %, neskaitant pensijų išmokų ) padidės skurdo, ypač moterų, grėsmė,

F.  kadangi moterų, ypač vyresnių nei 65 metų, skurdo pavojus didesnis ir dėl trumpesnės, lėtesnės ir prasčiau apmokamos moterų profesinės karjeros (21 %, arba 5 procentais daugiau nei vyrų).

1.  pabrėžia, kad skurdas ir nelygybė neproporcingai veikia moteris; pažymi, kad moterų vidutinės pajamos sudaro tik 55 % vyrų vidutinių pajamų;

2.  prašo kovojant su dideliu skurdu vadovautis pragmatiškesniu politiniu ir instituciniu požiūriu, į kurį būtų integruota lyčių lygybės politika, kova su diskriminacija bei socialine atskirtimi ir aktyvus dalyvavimas, aiškiai siekiant kiekvieno atskiro tikslo, pvz., partnerystės su šeimomis, moterų asociacijomis ir vargingiausiai gyvenančiais žmonėmis;

3.  pabrėžia, kad moterims kyla didesnė grėsmė atsidurti už visiško skurdo ribos, nei vyrams;

4.  pabrėžia, kad nuolatinė skurdo feminizacijos tendencija Europos šalių visuomenėje rodo, kad esama socialinės apsaugos bazė ir išsamios ES socialinės, ekonominės ir įdarbinimo strategijos parengtos taip, kad neatitinka moterų poreikių ir moterų darbo skirtumų; pabrėžia, kad su moterų skurdu ir socialine atskirtimi Europoje reikia kovoti specialiomis, daugiašalėmis priemonėmis, kurias rengiant atsižvelgiama į lyčių aspektą;

5.  pritaria, kad būtų naudojamas atviros socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos koordinavimo metodas; ragina Komisiją, Socialinių reikalų komitetą ir valstybes nares nustatyti konkrečius lyčių lygybės tikslus ir uždavinius, pagal kuriuos būtų siekiama kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat nustatyti politinius veiksmus, kuriais būtų siekiama paremti moteris, kurioms labiau gresia skurdas ir socialinė atskirtis, pvz., netradicines šeimas arba šeimas, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, migrantes, pabėgėles ir priklausančias etninėms mažumoms, vyresnes ir neįgalias moteris;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti konkrečią socialinės apsaugos sistemos analizę bei ją reformuoti ir parengti ES gaires dėl socialinės apsaugos sistemos reformos atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą, įskaitant socialinio saugumo teisių individualizavimą, socialinės apsaugos ir paslaugų sistemų pritaikymą prie kintančios šeimų sandaros ir geresnį socialinės apsaugos sistemos pritaikymą reaguoti į nesaugią moterų padėtį bei atitikti labiausiai pažeidžiamų moterų grupių poreikius;

7.  ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių siekiant Barselonos tikslų dėl vaikų priežiūros paslaugų;

8.  ragina Komisiją imtis priemonių ir padėti valstybėms narėms siekti vienodo atlyginimo už vienodos socialinės vertės darbą principo veiksmingo įgyvendinimo;

9.  pabrėžia, kad pagrindinė vaiko teisė – teisė gyventi su savo šeima; pažymi, kokie svarbūs tėvas ir motina vaiko vystymuisi, nesvarbu, koks vaiko amžius ir kokios socialinės ir ekonominės šeimos sąlygos; todėl prašo remti labai skurdžiai gyvenančias šeimas, kaip šeimas, kurios kovoja su skurdu; prašo valstybių narių neleisti, kad vaikai būtų atiduodami globoti dėl socialinių ir ekonominių priežasčių, ir ilgą laiką padėti tėvams atlikti jų tėvų pareigas, net jei jie atsidūrė sudėtingoje visiško skurdo padėtyje; šiuo požiūriu investicija į galių suteikimą motinoms ir (arba) moterims reiškia investiciją į vaikus ir (arba) šeimas;

10.  ragina valstybes nares parengti specialią strategiją gatvės vaikams, ypač atsižvelgiant į specifinius jų poreikiams švietimo ir socialinių įgūdžių ugdymo srityse;

11. dar kartą prašo Eurostato rengti rodiklius, kad būtų galima įvertinti, ar sėkminga šių sričių politika, glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis, turinčiomis patirties kovojant su visišku skurdu, ypač su moterų asociacijomis ir pačiais vargingiausiais žmonėmis, pvz., Europos kovos su skurdu socialiniu tinklu, kuris turi patirties ir kuris bendradarbiauja su žmonėmis, patyrusiais skurdą, jiems dirba ir naudojasi jų pagalba, remiantis keitimosi patirtimi programų pavyzdžiu;

12. pabrėžia, kad minėtieji neaiškumai trukdo tiems, kurie nuo jų kenčia, naudotis savo pagrindinėmis teisėmis; prašo nacionalinių, Europos ir tarptautinių institucijų atsižvelgti į tai, kad didžiulis skurdas, kuris patiriamas visose žmogaus gyvenimo srityse, turi daug aspektų, ypač išnagrinėti priežastinį ryšį tarp buitinio smurto ir ilgalaikio skurdo;

13. primena, kad vargingiausi žmonės dažnai nurodo, kad, turėdami nuolatines žmogaus orumo nežeidžiančias pajamas arba stabilų atlyginamą darbą, jie gali vėl būti išdidūs, orūs, jausti pagarbą sau vaikų ir giminių, taigi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų sumažinimas šiuo požiūriu taip pat yra labai svarbus; todėl prašo profesinės integracijos procese numatyti pagalbą silpniausiems asmenims ir darbuotojams, kad būtų sukurta tikra įtrauktį skatinanti visuomenė, gerbianti vargingiausius žmones;

14. pažymi, kad 20 milijonų žmonių, ypač moterų, ES dirbdami patiria skurdą, t. y. 6 % visų gyventojų ir 36 % dirbančių asmenų gresia skurdas; ragina valstybes nares susitarti dėl teisės aktų dėl minimalaus darbo užmokesčio, tai sudarytų neatskiriamą aktyvios įtraukties dalį;

15. teigia, kad pakankamų minimalių pajamų sistemos yra esminė socialiniu teisingumu ir lygiomis galimybėmis paremtos ES prielaida; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamas minimalias pajamas asmenims, kurie neturi darbo arba keičia darbą, ypač atsižvelgiant į tas grupes moterų, kurios turi papildomų įsipareigojimų;

16. prašo Europos Sąjungos, valstybių narių ir organizuotos pilietinės visuomenės asociacijų bei skurdą patyrusių žmonių įsteigtų vietos lygmeniu veikiančių ir (arba) tarpusavio pagalbos organizacijų užtikrinti, kad įvairaus lygmens susitikimuose vis daugiau vaikų, kurie atstovauja įvairioms kultūroms ir socialiniams sluoksniams, turėtų galimybę atstovauti savo regionui ar šaliai; ragina ES ir valstybes nares pripažinti, kad nacionaliniai skurdo mažinimo tinklai ir organizacijos, pvz., Europos kovos su skurdu tinklas (angl. EAPN), yra pilietinės visuomenės organizacijos, ir jas nuolat remti; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti šių vietos lygmeniu veikiančių organizacijų įtraukimą į politikos formavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis ir rasti išteklių, kurie padėtų skatinti labiausiai atskirtų vaikų saviraišką, t. y. įgyvendinti drauge su jais ilgalaikius projektus, kuriems būtų skiriama pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių; ragina atitinkamus subjektus skatinti projektus, kurie padėtų susitikti įvairių socialinių sluoksnių ir įvairių kultūrų vaikams, pabrėžiant daugiadalykį projektų, kurie puoselėtų meninę kūrybą, aspektą ir sudarant vaikams sąlygas reikšti mintis ieškant galimų sprendimų ir perduoti jas kitiems (bendraamžių keitimasis informacija).

17. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti atvirą koordinavimo metodą priežiūros paslaugų srityje, siekiant parengti rekomendacijas, kaip patenkinti Europoje priežiūros paslaugų teikimo poreikį, t. y. kaip organizuoti ir finansuoti vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūrą, ir nustatyti tikslias užduotis ir rodiklius, siekiant iki 2015 m. 90 % vaikų teikti vaikų priežiūros paslaugas nuo gimimo iki privalomo mokyklinio amžiaus ir užtikrinti pakankamą priežiūrą kitiems priklausomiems asmenims; pabrėžia, kad visos paslaugos turėtų atitikti kainos, prieinamumo ir kokybės kriterijus, kad vaikų auginimas ir rūpinimasis priklausomais asmenimis moterims nesukeltų skurdo grėsmės;

18. skatina laisvą ir nevaržomą dalyvavimą švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą bei tinkamo finansinių išteklių valdymo mokymų programose;

19. ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi vaikai, ypač skurstantys, turėtų galimybę dalyvauti socialiniame, laisvalaikio, sporto ir kultūriniame gyvenime;

20. ragina Europos institucijas ir valstybes nares pripažinti, kad vienišiems tėvams kyla didesnė skurdo grėsmė, ir tokioms šeimoms taikyti specialias priemones;

21. mano, kad moterims, ypač senyvo amžiaus, kyla didesnė skurdo grėsmė nei vyrams, nes socialinės apsaugos sistemos dažnai pagrįstos nuolatinio mokamo darbo principu; ragina individualizuoti pakankamų teises gauti minimalias pajamas, kurios turėtų būti nepriklausomos nuo su darbo susijusių įmokų;

22. pabrėžia, kad ES ne visą darbo dieną dirbančių moterų yra 31 %, o vyrų 7,4 %; pabrėžia, kad moterys, dirbančios ne visą darbo dieną, dažnai dirba tik smulkius ir nereikšmingus darbus, kurie blogai apmokami ir neužtikrina pakankamos socialinės apsaugos; atkreipia dėmesį į tai, kad todėl moterims, ypač senyvo amžiaus, kyla didesnė grėsmė grimzti į skurdą, kadangi pensijos, gaunamos dirbus ne visą darbo dieną, dažnai neužtenka tam, kad būtų galima gyventi nepriklausomai;

23. pabrėžia, kad svarbu kiekvienu atveju atsižvelgti į vaiko interesus, siekiant gatvės vaikus, vaikus, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, ir nelydimus nepilnamečius grąžinti jų šeimoms; pabrėžia, kad grąžinimą turi lydėti specialios reintegracijos priemonės tais atvejais, kai vaikas dėl socialinės ekonominės padėties įsitraukė į neteisėtų pajamų paieškas ir kurios lėmė vaiko psichiniam, fiziniam ir moraliniam vystymuisi kenksmingą veiklą, pvz., prostituciją ar prekybą narkotikais;

24. ragina Eurostatą vadovautis rodiklių, skirtų stebėti ES veiklos poveikį vaiko teisėms ir gerovei, sąvadu, kurį užsakė parengti ES pagrindinių teisių agentūra; pažymi, kad reikia bendrų Komisijos, Pagrindinių teisių agentūros ir valstybių narių pastangų, bendradarbiaujant su JT agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis ir mokslinių tyrimų centrais, siekiant pagerinti palyginamų statistinių duomenų apie vaikų padėtį ES rinkimą(2); ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, siekiant laikytis 2008 m. sausio 17 d. priimtame Socialinės apsaugos komiteto pranešime dėl vaikų skurdo ir gerovės Europoje pateiktų rekomendacijų, kuriose pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų peržiūrėti įvairius duomenų apie vaikus, kurie yra patekę į nepalankią padėtį, šaltinius nacionaliniu ir smulkesniu už nacionalinį lygmenimis;

25. skatina valstybes nares atsižvelgti į tai, kad užburtas visiško skurdo, pažeidžiamumo, diskriminacijos ir socialinės atskirties ratas kelia vaikams, ypač gatvės vaikams, ypatingą grėsmę, ir į tai, kad siekiant spręsti daugialypio stygiaus problemas reikia imtis diferencijuotų ir individualizuotų veiksmų; ragina valstybes nares patvirtinti bendras Europos priemones, skirtas kovoti su prekyba vaikais ir vaikų prostitucija, vaikų narkomanija, smurtu prieš vaikus ir nepilnamečių nusikalstamumu;

26. ragina ES, valstybes nares ir organizuotą pilietinę visuomenę užtikrinti, kad vaikų dalyvavimas visada būtų organizuojamas pagal pagrindinius saugaus ir prasmingo dalyvavimo principus;

27. primena, kad visiškas skurdas ir atskirtis labai veikia gatvės vaikų vystymąsi, daro juos ypač pažeidžiamus fizinio, protinio ar seksualinio išnaudojimo aspektu, kliudo gauti kokybiškas paslaugas ir skatina neteisėtą jų veiklą, o tai lemia, kad jie atsiduria visuomenės užribyje, ir kliudo jų galimybėms patekti į darbo rinką; ragina valstybes nares imtis konkrečių ir tikslinių priemonių, siekiant atsižvelgti į gatvės vaikų poreikius ir geriau koordinuoti centrinės, regioninės ir vietos valdžios veiksmus, siekiant įveikti įprastų intervencinių priemonių trūkumą; pabrėžia, kad Europos gatvės vaikų reiškinys plinta, ir ragina imtis bendrų koordinuotų veiksmų, nagrinėjant pagrindines vaikų ir jų šeimų kraštutinio atskyrimo bei skurdo priežastis, gerinti vaikų galimybes gauti kokybiškas paslaugas ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu; ragina Tarybą susitarti dėl ES lygio įsipareigojimų, siekiant pagal minėtąją 2008 m. sausio 16 d. Parlamento rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo iki 2015 m. panaikinti gatvės vaikų reiškinį;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Emine Bozkurt, Claire Gibault, Lissy Gröner, Esther Herranz García, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Roselyne Lefrançois, Astrid Lulling, Doris Pack, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Anni Podimata, Christa Prets, Teresa Riera Madurell, Eva-Britt Svensson, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jill Evans, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Maria Petre

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Pedro Guerreiro, Eva Lichtenberger, Helmuth Markov

(1)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0012.

(2)

2007/2093(INI).


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.9.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

46

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Edit Bauer, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Jean Louis Cottigny, Jan Cremers, Proinsias De Rossa, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Roger Helmer, Stephen Hughes, Karin Jöns, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Maria Matsouka, Mary Lou McDonald, Elisabeth Morin, Juan Andrés Naranjo Escobar, Csaba Őry, Siiri Oviir, Pier Antonio Panzeri, Rovana Plumb, Jacek Protasiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Gabriele Stauner, Ewa Tomaszewska, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Petru Filip, Donata Gottardi, Rumiana Jeleva, Anne E. Jensen, Sepp Kusstatscher, Claude Moraes, Roberto Musacchio, Agnes Schierhuber

Teisinė informacija - Privatumo politika