PRANEŠIMAS dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo
23.9.2008 - (2008/2035(INI))
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėjas: Pier Antonio Paneri
Nuomonės referentas(*): Theodor Dumitru Stolojan
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
(*) Susijęs komitetas. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis.
- PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
- AIŠKINAMOJI DALIS
- Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (*)
- Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
- Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
- Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
- GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimas“ (COM(2007)0628)
– atsižvelgdamas į savo 2000 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl nedeklaruojamo darbo[1],
– atsižvelgdamas į Tarybos ir valstybių narių atstovų 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos posėdyje priimtą rezoliuciją dėl elgesio kodekso, siekiant geresnio bendradarbiavimo tarp valstybių narių valdžios institucijų kovos su tarptautinio masto sukčiavimu socialinio draudimo išmokų ir įmokų bei nedeklaruojamo darbo srityje bei dėl darbuotojų samdos tarptautiniu mastu[2],
– atsižvelgdamas į 1999 m. spalio 22 d. Tarybos direktyvą 1999/85/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 77/388/EEB dėl galimybės eksperimento būdu taikyti sumažintą PVM tarifą darbo imlioms paslaugoms,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos užimtumo strategijos (EUS) ateitis. Visiško užimtumo ir geresnės kokybės darbo vietų visiems strategija“ (COM(2003)0006,
– atsižvelgdamas į atitinkamai 2003 m. liepos 22 d. ir 2005 m. liepos 12 d. priimtus Tarybos sprendimus 2003/578/EB ir 2005/600/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, ir ypač į 9 ir 21 gaires,
– atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl nedeklaruoto darbo pertvarkymą į nuolatinį įdarbinimą[3],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Pavasario Europos Vadovų Tarybai „Metas judėti sparčiau. Naujoji partnerystė vystymosi ir užimtumo labui“ (COM(2006) 0030),
– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2003 m. Stojimo sutartyje nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo ataskaita (2004 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. laikotarpis)“ (COM(2006)0048),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo[4],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl darbo teisės modernizavimo, įgyvendinant XXI amžiaus uždavinius[5],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo įgyvendinimo[6],
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria numatomos sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams (COM(2007)0249),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų[7],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Viešųjų konsultacijų dėl Komisijos žaliosios knygos „Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius“ rezultatai“ (COM(2007)0627)
– atsižvelgdamas į Integruotąsias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires (2008–2010 m.) (COM(2007)0803),
– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarkę,
– atsižvelgdamas į TDO pagrindines darbo normas, TDO konvencijas ir rekomendacijas dėl darbo administravimo ir darbo inspekcijų, kurios turi būti laikomos tarptautine norma tais atvejais, kai reikia užtikrinti teisės nuostatų, susijusių su darbo sąlygomis ir darbuotojų apsauga, taikymą,
– atsižvelgdamas į TDO konvenciją Nr. 143 dėl migruojančių darbuotojų (1975 m.) ir į papildomas TDO nuostatas dėl darbuotojų imigrantų, kuriose numatoma imtis visų būtinų ir tinkamų priemonių siekiant panaikinti nelegalią migraciją, nukreiptą į darbo paieškas bei į nelegalų imigrantų darbą, bei atsižvelgdamas į nuostatas, kuriomis siekiama nelegalaus imigrantų darbo srityje taikyti administracines, civilines ir baudžiamąsias sankcijas,
– atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl kovos su nelegalia imigracija ir nelegaliu darbu priemonių suderinimo,
– atsižvelgdamas į 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos rekomendaciją dėl kovos su neteisėtu trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu,
– atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 18–20 d. Berlyne vykusio neoficialaus darbo ir socialinės apsaugos ministrų susitikimo dėl „gero darbo“ išvadas,
– atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) pranešimą dėl kovos su nedeklaruojamu darbu Europos Sąjungoje[8],
– atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 136 ir 145 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6‑0365/2008),
A. kadangi nedeklaruojamas darbas yra sudėtingas reiškinys, kuris keliose valstybėse narėse vis didėja, kadangi jį veikia įvairūs ekonominiai, socialiniai, instituciniai, reguliavimo ir kultūriniai veiksniai,
B. kadangi nedeklaruojamas darbas yra ypač didelį nerimą kelianti nuolatinė Europos darbo rinkų ypatybė, kuri gali kelti pavojų Europos socialinio modelio finansiniam stabilumui, nes sumažina galimybes įgyvendinti ekonominę, biudžeto ir socialinę politiką, kuria siekiama ekonomikos augimo, kadangi jam tenka atsakomybė už konkurencijos iškraipymus vidaus rinkoje, nes dėl jo susidaro nesąžininga konkurencija kitoms valstybėms ir kitoms įmonėms,
C. kadangi nedeklaruojamas darbas yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis socialinį dempingą, taigi vienas iš pagrindinių Bendrijos darbo teisės modernizavimo klausimų,
D. kadangi neapdraustas darbas lemia nesąžiningą konkurenciją tarp apdraustų ir neapdraustų darbuotojų ir dėl to dar labiau silpnėja darbuotojų teisės,
E. kadangi nedeklaruojamas darbas labiausiai paplitęs darbo imliuose sektoriuose, pvz., žemės ūkio, statybos, namų ūkio, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, kuriems būdingas darbo nepastovumas ir nepalankios darbo užmokesčio sąlygos,
F. kadangi nedeklaruojamą darbą skatina pramonės reorganizacija subrangos grandinėse, lemianti savarankiškų, kartais ir nedeklaruotų, darbuotojų skaičiaus augimą,
G. kadangi nedeklaruotą darbą toliau skatina didelis nedarbas, skurdas ir laikini bei nepastovūs darbai, nes tokiomis sąlygomis darbuotojai priversti atsisakyti bet kokio draudimo ar kitų teisių,
H. kadangi tarp neteisėtos imigracijos ir nedeklaruoto darbo gali būti ryšys; mano, kad tai dar viena priežastis, dėl kurios valstybės narės ir Komisija turi toliau svarstyti galimybę įvesti bendrą imigracijos tvarką ir norintiems dirbti trečiųjų šalių piliečiams atverti daugiau teisėtos imigracijos į Europos Sąjungą kelių,
I. kadangi imigrantai arba bent jau tie asmenys, kurie atvyko nelegaliai, greičiau tampa nedeklaruotais darbuotojais ir dirba sunkiomis sąlygomis,
J. kadangi nelegaliai dirbantys trečiųjų šalių piliečiai yra dar nepalankesnėje padėtyje, nes, jeigu jie sulaikomi, tikėtina, kad bus grąžinti į savo kilmės šalis,
K. kadangi daugelyje valstybių narių nuolat trūksta darbuotojų, galinčių ir norinčių dirbti tam tikrus, dažnai nekvalifikuotus darbus, pvz., žemės ūkyje ir sodininkystės sektoriuje,
L. kadangi žmonės, kurie teikia namų ūkio paslaugas, dažnai dirba nedeklaruotą darbą ir didelė šių darbuotojų dalis yra imigrantai, o daugelis jų yra nelegalūs ir kai kurie asmenys dažnai išnaudojami, parduodami ir dirba už skolas,
M. kadangi nedeklaruojami darbai neįtraukiami į mokesčių apskaitą, jie blogina socialinės apsaugos ir viešųjų paslaugų finansavimą bei paskirstymą ir riboja valstybių narių galimybes plėsti socialines paslaugas,
N. kadangi dėl nedeklaruoto darbo draudimo fondai netenka vertingų pajamų šaltinių,
O. kadangi nedeklaruotą darbą dirbantys darbuotojai neturi socialinio ar sveikatos draudimo ar draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir dėl to nėra apsaugoti nuo didelės rizikos ir finansinių nuostolių,
P. kadangi dėl nedeklaruoto darbo neįmanoma patikrinti, ar laikomasi saugos ir sveikatos darbe reikalavimų ir todėl darbuotojai nėra apsaugoti nuo didelės rizikos sveikatai, o darbdaviams sudaromos sąlygos išvengti atsakomybės,
Q. kadangi siekiant veiksmingai kovoti su juodąja ir neteisėta darbo rinka būtina, numatant koordinuojamą darbo inspekcijų, mokesčių tarnybų ir socialinės sferos veikėjų intervenciją, stiprinti priežiūros ir nuobaudų skyrimo mechanizmus,
R. kadangi nedeklaruojamas darbas sukelia neigiamų padarinių visiems Lisabonos strategijos ramsčiams – visiškam užimtumui, darbo kokybiškumui ir produktyvumui, socialinei sanglaudai,
1. pritaria Komisijos požiūriui ir taip pat ragina atnaujinti kovą su nedeklaruojamu darbu ir nelegalia ekonomika, dėl kurių valstybėse narėse įvairiu mastu kenkiama ekonomikai, darbuotojai paliekami be saugumo garantijų, vartotojai patiria nuostolių, mažėja iš mokesčių gaunamos pajamos ir skatinama neteisinga įmonių konkurencija;
2. reiškia susirūpinimą dėl nedeklaruojamo darbo masto: jo procentinė dalis kai kuriose valstybėse narėse lygi arba didesnė kaip 20 proc. BVP;
3. ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę padidinti paskatas dirbti normalų darbą, pvz., padidinti neapmokestinamąsias pajamas, o darbdaviams sumažinti su atlyginimais nesusijusias legalaus įdarbinimo sąnaudas;
4. džiaugiasi Komisijos iniciatyva nedeklaruojamą darbą priskirti Sąjungos lygmens politiniams prioritetams, reikalaujantiems stiprių Bendrijos ir valstybės lygmens veiksmų;
5. skatina valstybes nares toliau tęsti mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pertvarką ir taip mažinti darbo jėgos sektoriui tenkančių mokesčių naštą;
6. vis dėlto konstatuoja, kad sudėtinga sukonkretinti nustatytas Bendrijos politines gaires nedeklaruojamo darbo srityje, sukuriant aiškiai apibrėžtų teisinių ir institucinių mechanizmų, kurie kiekvienoje valstybėje narėje galėtų virsti konkrečiomis priemonėmis;
7. pažymi didelį priemonių, kuriomis Bendrija gali pasinaudoti įgyvendindama kokybiško darbo politiką, ir priemonių, kuriomis šioje politikoje naudojamasi siekiant užtikrinti laisvą rinką, asimetriškumą;
8. mano, kad kovos su nedeklaruotu darbu priemonėms reikia plačios sistemos, kuri apimtų klausimus, susijusius su stebėsena ir kontrole, ekonomine ir institucine sistema ir sektorių bei teritoriniu vystymusi, ir pagal kurią keliais lygmenimis būtų imamasi suderintų priemonių, dalyvaujant visiems suinteresuotiems subjektams (valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, bendrovėms ir darbuotojams);
9. pažymi, kad tarp lėto ekonomikos ir produktyvumo vystymosi ir nedeklaruoto darbo plitimo esama tarpusavio ryšio; mano, kad kovos su nedeklaruotu darbu priemonės turėtų būti įtrauktos į ekonomikos ir užimtumo politiką, vykdomą pagal Lisabonos strategiją; be to, mano, kad norint užtikrinti kovos su nedeklaruotu darbu strategijos veiksmingumą reikėtų nuodugniai ištirti lemiančius makroekonomikos veiksnius ir santykį tarp rinkų, produkcijos modelių ir plačiai paplitusio nedeklaruoto darbo;
10. dėl to prašo, kad Bendrijos veiksmai kovos su nedeklaruojamu darbu srityje taptų ryžtingesni ir paveikesni, siekiant užtikrinti, kad darbo teisės modernizavimas Europoje nebūtų vien teorinis, bet būtų paverstas veiksminga ir kokybiška politika ir kad geresnę darbo kokybę kiekvienu atveju būtų galima pasiekti laikantis „padoraus darbo“ tikslo;
11. mano, kad visiškas nedeklaruoto darbo panaikinimas labai priklauso nuo darbo standartų ir mokestinių bei socialinių teisės aktų veiksmingumo, o tai reiškia, kad reikia didinti įvairių už šiuos klausimus atsakingų nacionalinės valdžios institucijų išteklius ir stiprinti jų veiksmus bei gerinti jų veiksmų koordinavimą ir jų vienos kitoms perduodamos informacijos srautus;
12. ragina parengti kovos su nedeklaruojamu darbu strategiją, pagrįstą stipriu ir veiksmingu įstatymų vykdymo vyriausybės agentūrų, darbo inspekcijos ir socialinių partnerių, socialinės apsaugos administracijų ir mokesčių institucijų veiklos koordinavimu ir administraciniu bendradarbiavimu;
13. pabrėžia, kad nedeklaruojamas darbas apibrėžiamas įvairiai nacionaliniuose teisės aktuose ir kad visoms valstybėms narėms bendra apibrėžtis padėtų pašalinti abejones, susijusias su šio reiškinio statistiniais duomenimis; dėl to pažymi, kad Komisijos ataskaitoje vartojama apibrėžtis, pagal kurią legali veikla atskiriama nuo nelegalios, gali būti vartojama kaip atskaitos taškas turint omenyje, kad reiškinio mastas skirtingose valstybėse kokybės ir kiekybės požiūriu nevienodas;
14. pažymi, kad kovos su nedeklaruotu darbu priemonės atskleistų ir pažeidimus, susijusius su sutartimis įteisintais, deklaruotais darbo santykiais;
15. ragina valstybes nares aktyviau ir geriau užtikrinti galiojančių darbo teisės nuostatų ir darbo standartų laikymąsi kovojant su nedeklaruotu darbu; mano, kad ES galėtų imtis didesnio vaidmens skatinant aktyvesnį ir geresnį nacionalinių darbo ir socialinių inspektorių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą;
16. pažymi, kad, neįgyvendinus atitinkamų skatinamųjų priemonių, negalima pašalinti nelegalios ekonomikos; mano, kad valstybės narės turėtų pranešti, kokius tikslus pagal Lisabonos pažangos vertinimo suvestinę pavyko įgyvendinti siekiant sumažinti nelegalios ekonomikos mastą;
17. prašo Komisiją pateikti pasiūlymų, kuriais remiantis būtų galima parengti visuotinai priimtinų nedeklaruojamo darbo vertinimo metodų, paremtų įvairiais duomenimis, suskirstytais pagal lytį ir sektorių, nes daugelyje sektorių labai skiriasi nedeklaruotą darbą dirbančių vyrų ir moterų dalys ir tai turi netiesioginį poveikį vyrų ir moterų atlyginimų skirtumams;
18. dar kartą pabrėžia, kad reikia įsteigti Bendrijos masto forumą, kurio užduotis būtų glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis rinkti informaciją, reikalingą norint sukurti patikimą duomenų bazę, kuri atspindėtų nedeklaruojamo darbo padėtį Sąjungoje, atsižvelgiant į lyčių aspektą ir ypač moterų padėtį;
19. pabrėžia, kad moterys nesudaro didžiosios nedeklaruojamus darbus dirbančių asmenų dalies, tačiau tam tikruose tradiciškai moterims priskiriamų darbų sektoriuose, kaip antai namų ūkio paslaugos, viešbučių ir restoranų paslaugos, sveikatos priežiūra, kuriems būdingas žemas kvalifikacijos lygis, menkos darbo vietos išlaikymo garantijos, prastas užmokesčio lygis ir prastesnė ar nepakankama socialinė apsauga, dėl kurių jų padėtis labai dažnai itin pažeidžiama, moterų dalis, palyginti su vyrų, yra didesnė;
20. prašo Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti kiekvienos valstybės narės taikomų veiksmų ir nedeklaruoto darbo lygio įvertinimo metodikos duomenų banką, siekiant paskatinti pažangiosios patirties ir žinių mainus ir įgyvendintų priemonių veiksmingumą ir perkėlimą į kitus sektorius;
21. prašo Komisiją parengti politiką, apimsiančią bendrąsias ir atskirų sektorių priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui, visiškai įtraukiant socialinius veikėjus, ypač labiausiai pažeidžiamuose sektoriuose, tokiuose kaip viešbučių ir maitinimo, žemės ūkio, namų ūkio darbų ir statybos sektoriai; atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į specifinę padėtį namuose teikiamų globos paslaugų sektoriuje, kuriame dirba labai daug moterų – trečiųjų šalių piliečių, kurios daugeliu atvejų Europos Sąjungoje gyvena nelegaliai;
22. pažymi, kad kelią nedeklaruotam darbui galima užkirsti pagal valstybių narių ir socialinių partnerių dvišalius ir trišalius tarpusavio susitarimus pripažinus nacionalinius saugos darbe standartus ir sąlygas ir kad tai pasiekti gali padėti socialinių partnerių tarpusavio bendradarbiavimas ir keitimasis informacija;
23. ragina valstybes nares mažinti nedeklaruojamo darbo ekonominį patrauklumą užtikrinant, kad jų apmokestinimo ir socialinės apsaugos sistemos būtų kuo paprastesnės, skaidresnės ir prieinamesnės ir būtų paremtos veiksminga gausesnių ir geresnės kokybės darbo vietų kūrimo politika;
24. ragina Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms parengti bendruosius nuostatus, kurie būtų taikomi asmenims, padedantiems savo sutuoktiniams arba šeimos nariams šeimos įmonėse, kad būtų galima užtikrinti, jog šie asmenys būtinai priklausys socialinės apsaugos sistemoms[9];
25. pabrėžia, kad šeima savaime veikia kaip šeimos įmonė ir kad reikėtų apsvarstyti netipinio darbo šeimoje pripažinimo ir jo įtraukimo į socialinio draudimo sistemą klausimą;
26. įsitikinęs, kad bet kokia valstybių narių ekonomikos, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų reforma turėtų būti kompleksinė ir joje turėtų būti atsižvelgiama į pagrindines nedeklaruoto darbo priežastis;
27. prašo valstybes nares numatyti stiprių skatinamųjų priemonių tiems, kas įsipareigoja nedeklaruojamą darbą paversti oficialiąja ekonomika, ir įsitikinęs, kad netipinės sutartys gali padėti žmones išlaisvinti nuo nelegalaus darbo ir padidinti galimybes išsaugoti darbo vietą;
28. ragina valstybes nares įvesti griežtas sankcijas darbdaviams, kurie, nepaisydami bet kokių jiems teikiamų paskatų, toliau naudojasi nedeklaruotu darbu;
29. ragina valstybes nares pasinaudoti turimomis politinėmis priemonėmis, kurios yra prevencijos veiksmų ir sankcijų, taikomų siekiant, kad nedeklaruojamas darbas taptų teisėtu darbu, derinys, ir pagal galimybes koordinuoti šių priemonių taikymą, kad visoje vidaus rinkoje būtų pasiekta didesnė darna;
30. pažymi, kad daugelyje valstybių narių socialiniai partneriai atliko svarbų vaidmenį kovodami su nedeklaruotu darbu ir ragina Komisiją ir valstybes nares labiau remti darbuotojų organizacijas ir profesines sąjungas ir skatinti jas tęsti šią kovą; susirūpinęs pažymi, kad nedeklaruotą darbą dirbantys darbuotojai dažnai neginami svarbių teisės aktų dėl sveikatos ir saugos ir dėl minimalaus darbo užmokesčio ir neturi galimybės stoti į profesines sąjungas; visų pirma ragina geriau užtikrinti galiojančių teisės aktų dėl minimalaus darbo užmokesčio vykdymą kiekvienoje valstybėje narėje ir ragina tas valstybes nares, kuriose kol kas nėra nustatytas padorus minimalaus darbo užmokesčio dydis, jį nustatyti suderinus su socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos;
31. prašo, remiantis kai kurių valstybių narių patirtimi ir suderinus su socialiniais partneriais atitinkamu lygmeniu, įvertinti ir populiarinti lanksčias darbo formas, siekiant sudaryti sąlygas nedeklaruojamoje veikloje dalyvaujantiems asmenims įteisinti savo padėtį, remiantis geriausiais iš šiuo metu esamų ir pasitvirtinusių reguliavimo metodų;
32. atkreipia dėmesį į Belgijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje taikomą paslaugų čekių sistemą, kuria naudodamiesi namų ūkiai gali pirkti namų priežiūros paslaugas mažesne kaina žinodami, kad socialinės apsaugos įmokos ir mokesčiai bus sumokėti pagal šią paslaugų čekių sistemą;
33. yra įsitikinęs, kad nelegalaus darbo santykių įteisinimas visada turi apimti pareigą mokėti įmokas, tuo atveju, jei valstybės narės galėtų imtis priemonių sudaryti geresnes sąlygas darbdaviams atlikti būtinus mokėjimus;
34. skatina valstybes nares, numatant politines priemones, skirtas nedeklaruojamam darbui įteisinti, atsižvelgti į sektorių ypatumus;
35. pritaria Komisijos iniciatyvai Europos Bendrijų Teisingumo Teisme pradėti teismo procesą prieš tas valstybes nares, kurios į nacionalinę teisę vis dar neįtraukė savaiminio naujosiose valstybėse narėse įgytos kvalifikacijos pripažinimo; ragina valstybes nares nedelsiant pradėti laikytis savo įsipareigojimų;
36. prašo valstybes nares, kurios taikė laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje pereinamuosius režimus, atverti savo darbo rinkas iš naujųjų valstybių narių atvykstantiems darbuotojams, kadangi patekimo į darbo rinką apribojimai, net daliniai, ne tik prieštarauja Sąjungos steigimo principams ir Europos dvasiai, bet ir gali padidinti nedeklaruojamo darbo mastą bei suardyti teritorinę pusiausvyrą; šiuo atžvilgiu mano, kad būtina įgyvendinti vienodo darbuotojų teisių principą ir kovoti su nesąžininga konkurencija ir socialiniu dempingu;
37. mano, jog priežastis, kodėl darbuotojai, kurie naudojasi laisvo darbuotojų judėjimo privalumais, dirba nedeklaruojamą darbą, gali būti atitinkamų nuostatų nežinojimas; taigi ragina valstybes nares vykdyti visuomenės informavimo kampanijas ir plėsti darbuotojų bei darbdavių žinias šia tema;
38. mano, kad administracinės naštos ir procedūrų supaprastinimas arba sumažinimas, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, sumažintų nedeklaruojamo darbo mastą ir paskatintų verslą Sąjungoje;
39. ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas skatinti naudoti e. vyriausybę ir registraciją internete ir keistis pažangiąja patirtimi siekiant sumažinti verslo įmonių ir ypač mažųjų ir vidutinių įmonių išlaidas ir registracijos bei administracinių procedūrų sudėtingumą, pvz., sumažinti mokesčių formų skaičių, taikyti vieno duomens įrašų, vieno mokėjimo, vieno langelio sistemą;
40. mano, kad veiksmingi patikrinimai vietoje ir sankcijos turi būti įvestos tiesiogiai, o valstybėms narėms suteikiama pakankamai veiksmų laisvės varžyti nedeklaruotą darbą;
41. reikalauja, kad bendrovės rangovės būtų laikomos taip pat atsakingomis už galimus socialinių įmokų ir mokesčių mokėjimo pažeidimus, įvykdytus subrangos bendrovių, su kuriomis jos susijusios tiesiogine subrangos sutartimi;
42. pabrėžia, kad nedeklaruojamo darbo atvejų subrangos grandinėje skaičių būtų galima sumažinti įdiegiant nacionalinių nuostatų, pagal kurias rangovai ir užsakovai privalėtų atsakingai ir sąžiningai elgtis, sistemą;
43. ragina valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus pagrindinius darbo rinkos veikėjus skatinti taikyti įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) ir kitus panašius kovos su nedeklaruotu darbu metodus;
44. ragina valstybes nares kovojant su nedeklaruojamu darbu ir mokesčių pajamų mažėjimu taikyti naujoviškus būdus, pagrįstus specialiais įvairių verslo sektorių rodikliais ar gairėmis; ragina Komisiją remti valstybių narių keitimąsi pažangiąja kovos su nedeklaruojamu darbu patirtimi;
45. primena, kad jeigu išimtinai represinė politika nepapildoma konkrečiomis valstybių narių veiksmų derinimo priemonėmis, nedeklaruojamas darbas gali susikoncentruoti prastesnės struktūros ir mažiau reglamentuojamos ekonomikos valstybėse;
46. tvirtai pritaria tam, kad regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis būtų sudaromi „susitarimai“, numatantys progresyvinį ir sektorinį atsaką į nelegalų darbą ir skatinantys imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingus sprendimo būdus visos visuomenės labui;
47. šia proga ragina Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms ir kovoje su nedeklaruojamu darbu dalyvaujantiems socialiniams bei ekonominiams veikėjams „nedeklaruojamo darbo išaiškinimo paktą“, siekiant palaipsniui iškelti aikštėn nedeklaruojamą darbą. mano, kad šis paktas neskiriant nuobaudų turėtų būti taikomas ribotą (dvejų metų) pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus bus numatyti nuobaudų skyrimo tvarkos sugriežtinimo mechanizmai;
48. ragina aktyviau imtis veiksmų tais atvejais, kai visos įmonės, nepriklausomai nuo jų veiklos vietos, yra nelegaliai pasamdžiusios darbuotojus, ir pažymi, kad 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms vykdymas galėtų pagerinti padėtį;
49. reikalauja, kad būtų labiau ir veiksmingiau laikomasi darbo teisės normų ir darbo teisės srityje galiojančių standartų, kaip vienos iš priemonių skatinti vykdyti padoraus darbo darbotvarkę ir Bendrijos teisę, ypač tų, kurie numatyti 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, nuo pat pirmos komandiravimo dienos, vienodai aiškinant direktyvą ir panaikinant dabartinę tendenciją ją aiškinti kaip skirtą išlyginti darbuotojų traktavimo skirtumus žemėjimo linkme, link minimalių pagrindinių standartų;
50. ragina Komisiją peržiūrėti Direktyvą 96/71/ ir ypač sustiprinti kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų (darbo inspekcijų, mokesčių institucijų, socialinės apsaugos organizacijų) administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, siekiant užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir pagerinti padėtį;
51. pritaria glaudesniems nacionalinių darbo inspekcijų tarpusavio santykiams ir pažangiausiosios patirties mainų skatinimo Bendrijos lygmeniu priemonėms kovojant su nedeklaruotu darbu;
52. ragina valstybes nares įvesti griežtesnes patikrinimo procedūras ir nuodugnesnes patikras, kurios daugelyje šalių tapo paviršutiniškos;
53. tikisi, kad Europos Sąjungą gali atlikti svarbesnį vaidmenį, skatinant geresnį darbo inspekcijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, stiprinant inspekcijų ekonominius ir technologinius išteklius, sustiprinant priemones, sudarančias sąlygas darbo inspekcijų bendradarbiavimui, ir sukuriant IRT sistemas jų bendram naudojimui pagal duomenų apsaugos teisės aktus; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją parengti atitinkamos nuolatinės Bendrijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo struktūros, kuri suvienytų valstybių narių pastangas kovojant su nedeklaruojamu darbu, įsteigimo galimybės vertinimą;
54. ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiauti keičiantis informacija, siekiant išnagrinėti nedeklaruojamo darbo reiškinį ir nurodyti pasiektus rezultatus bei rezultatus, kurių nebuvo laukta;
55. prašo Komisijos apsvarstyti, ar sistemos, įdiegtos pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, ir kontaktiniai centrai būtų naudingi ir tinkami kovoti su nedeklaruojamu darbu;
56. palankiai žiūri į sprendimą įsteigti aukšto lygio komitetą, kuris turėtų padėti valstybėms narėms nustatyti pažangiąją patirtį, susijusią su darbuotojų komandiravimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimu ir priežiūra, ir ja dalytis;
57. pritaria griežtesnėms kovos su neapdraustu darbu priemonėms ir ES profesinių sąjungų tarpusavio bendradarbiavimo ir nuomonių bei pažangiausiosios patirties mainų skatinimo priemonėms;
58. mano, kad reikia geriau informuoti darbdavius, darbuotojus ir galimus nedeklaruoto darbo vartotojus bei visas socialines organizacijas apie nedeklaruojamo darbo riziką ir išlaidas bei apie tokio darbo panaikinimo naudą;
59. ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti informacinę kampaniją, skirtą darbdaviams ir darbuotojams, kuriai vykstant būtų siekiama atkreipti dėmesį į minimalias taikytinas Bendrijos taisykles ir reglamentus ir neigiamą nedeklaruojamo darbo poveikį valstybių finansams, nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms, teisingai konkurencijai, ekonominei veiklai ir patiems darbuotojams;
60. ragina rengti nuolatines kovos su nedeklaruojamu darbu kampanijas, viešinti Bendrijos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis informavimo ir aktualizavimo iniciatyvas, į jas įtraukiant socialinės sferos veikėjus, valdžios institucijas, prekybos rūmus ir įdarbinimo centrus, mokymo įstaigas, policijos nuovadas ir įvairias kontrolės bei nuobaudų sistemas;
61. mano, kad nuolatinės kampanijos turi papildyti įvairias priemones, kurių imamasi siekiant įdiegti teisėtumo ir kokybiško darbo skatinimo kultūrą bei legalaus darbo kultūrą ir ragina valstybes nares, atitinkamas nacionalines institucijas ir pilietinės visuomenės struktūras vienyti jėgas ir kurti nepakantumo nedeklaruotam darbui atmosferą bei keisti visuomenės požiūrį;
62. pabrėžia, kad valstybės narės, siekdamos padidinti visuomenės sąmoningumą, turi skirti daugiau viešųjų lėšų, įskaitant, inter alia, Europos socialinio fondo arba Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programos „Progress“ lėšas; siūlo, kad vykdant veiklą, skirtą geriau informuoti visuomenę, reikėtų daugiau dėmesio skirti su nedeklaruojamu darbu susijusioms sankcijoms, išlaidoms ir rizikai bei deklaruojamo darbo privalumams, nes šis visuomenės informavimas yra glaudžiai susijęs su pagrindiniais Lisabonos strategijos augimo ir užimtumo tikslais; ragina socialinius partnerius aktyviai dalyvauti šiame procese;
63. reikalauja, kad visos valstybės narės pasirašytų Tarptautinę konvenciją dėl migruojančių darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos;
64. mano, kad, norint kovoti su nedeklaruojamo darbo reiškiniu, reikia sukurti vietos ir Bendrijos lygmenų programavimo mechanizmų, kurie padėtų kartu tęsti ekonominio ir socialinio vystymosi politiką ir įgyvendinti priežiūros bei baudžiamąsias priemones;
65. ragina Komisiją įvertinti galimybę kovą su nedeklaruojamu darbu derinti su finansinėmis priemonėmis, kuriomis remiami regioniniai ir vietos veiksmų planai;
66. ragina Komisiją sukurti valstybėms narėms skirtą bandomąją priemonę, kuri būtų grindžiama turima tam tikrų valstybių narių pažangiąja patirtimi ir modeliais, kaip antai Liuksemburgo pagal projektą „2 Plus“ (jį iš dalies pagal 3 tikslo programą finansuoja Europos socialinis fondas) sukurtas modelis, ir kurią naudojant būtų siekiama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir paversti jį visiškai nepatraukliu pasitelkus šias priemones:
– visiškas administracinių procedūrų, kurias turi atlikti darbdaviai, supaprastinamas, taip užtikrinant darbuotojų socialinę apsaugą,
– darbdaviams patraukli fiskalinė sistema, kurią galima užtikrinti visų pirma sumažinant mokesčius, inter alia, už nedidelius darbus,
– darbų, atliekamų už mažesnį atlyginimą nei tam tikra valstybės narės nustatyta suma, neapmokestinimas;
67. mano, kad kovojant su nedeklaruojamo darbo reiškiniu, reikėtų išnagrinėti ir įvertinti galimybę naudotis valstybės parama, kuriai netaikoma pranešimo prievolė, plačiai interpretuojant posakį „darbo vietų kūrimas“ „legalių darbo vietų kūrimo“ prasme; pažymi, kad nedeklaruojamas darbas nėra lygiavertis tikram užimtumui, todėl skatinimas jį legalizuoti galėtų tapti „pagalba kuriant darbo vietas“;
68. atkreipia dėmesį į tai, kad darbo rinkoje moterų padėtis paprastai yra netvirta, ir tai dažnai priklauso nuo jų įsipareigojimų šeimai, dėl kurių joms sunkiau patekti į oficialią darbo rinką ir dėl kurių jos labiau linkusios dirbti prastai apmokamus ir nedeklaruojamus darbus – taip pažeidžiama Tarptautinės darbo organizacijos stipriai ginama teisė į padorų darbą, ypač namų šeimininkių, nelegaliai imigravusių moterų ir moterų, kurios kartais šalia prastai apmokamo darbo dirba nedeklaruojamą darbą; pabrėžia neigiamus šios padėties padarinius ne tik moterų profesinei karjerai ir pensijai, bet ir geram darbo rinkos veikimui bei socialinės apsaugos sistemų finansavimo pajėgumams;
69. mano, kad politika, pagal kurią motinystės ir vaiko priežiūros atostogas būtų galima įskaityti kaip darbe praleistą laiką ir jų metu mokėti atlyginimą, sušvelnintų neigiamus įsipareigojimų šeimai padarinius ir padėtų ne tik moterų profesinei karjerai, bet ir prisidėtų prie gero darbo rinkos veikimo;
70. reikalauja, kad būtų finansuojami mokslinių tyrimų projektai darbo saugos ir sveikatos srityje, skatinamieji prevencijos veiksmai bei darbo saugos ir sveikatos kultūros sklaida darbo vietose, ypač tuose sektoriuose, kur didžiausia nelaimingų atsitikimų rizika, ten, kur nedeklaruojamas darbas paplitęs labiausiai; mano, kad remiantis duomenimis apie nelaimingus atsitikimus reikia ištirti ryšį tarp nelaimingų atsitikimų darbe ir neteisėto darbo;
71. mano, kad tinkamą profesinio mokymo veiklą galima laikyti kovos su nedeklaruojamu darbu įvadiniu kursu;
72. siūlo pasiekti susitarimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir įtraukti į šį procesą socialines institucijas bei darbdaviams atstovaujančias organizacijas siekiant, kad būtų bendrai įsipareigota stebėti ir palaipsniui pašalinti nedeklaruojamo darbo apraiškas;
73. palankiai vertina Komisijos pastangas siekiant numatyti sankcijas nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, tačiau apgailestauja, kad nėra numatyta priemonių, kuriomis būtų kovojama su teisėtai Sąjungoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių išnaudojimu;
74. pabrėžia didžiulį Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria numatomos sankcijos nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, poveikį nedeklaruotam darbui ir reiškia susirūpinimą, kad represinių priemonių imamasi neturint bendros taisyklių ir politikos dėl teisėto patekimo į darbo rinką sistemos;
75. atkreipia dėmesį į pažangą, pastebimą pasiūlyme dėl Tarybos direktyvos dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių (COM(2007)0638), tačiau apgailestauja dėl to, kiek daug dar reikia nuveikti siekiant užtikrinti pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27–34 straipsnius suteiktas teises;
76. ragina valstybes nares imtis veiksmų ir sumažinti ypatingą imigrantų, dirbančių nedeklaruojamą darbą, pažeidžiamumą;
77. mano, kad nelegaliai gyvenančių imigrantų įdarbinimo problema sudėtinga, ir vis dėlto jos negalima išspręsti vien skiriant sankcijas darbdaviams, tam reikalingos plataus masto horizontaliosios priemonės; mano, kad visų pirma būtina užtikrinti TDO gairių dėl paramos darbuotojams migrantams laikymąsi, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma jų teisių;
78. mano, kad norint kovoti su nedeklaruojamu darbu būtina išsami politika, kurią vykdant būtų atsižvelgiama į poreikį saugoti ir skatinti legalių ir nelegalių darbuotojų imigrantų, patiriančių darbdavių išnaudojimą, teises;
79. mano, kad kova su nelegalių imigrantų nedeklaruojamu darbu negali būti veiksminga, jei nebus sudaroma legalios imigracijos galimybių siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje būtų pakankamai jos poreikius patenkinančios iš trečiųjų šalių kilusios aukštos kvalifikacijos ar mažiau kvalifikuotos darbo jėgos;
80. mano, kad kova su augančia neoficialiąja ekonomika, ir ypač su nelegaliai imigravusių darbuotojų išnaudojimu, gali būti grindžiama ne tik deportavimo politika, bet ir kovos su darbuotojų imigrantų išnaudojimu prevencijos priemonėmis bei mechanizmais, pripažįstant ir gerbiant pagrindines žmogaus teises;
81. ragina valstybes nares skubiai pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis;
82. ragina valstybes nares numatyti ar sustiprinti atitinkamas teisines priemones siekiant skatinti išnaudojamus imigrantus pranešti apie savo padėtį, nes tai padėtų veiksmingiau kovoti su nedeklaruojamu darbu;
83. pritaria, kad finansinės, fiskalinės ir darbo inspekcijos procedūros kovojant su nedeklaruojamu darbu turėtų būti vykdomos visos kartu;
84. skatina Komisiją remti administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi kovos su nelegalia ekonomika Bendrijos lygmeniu pažangiąja patirtimi;
85. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Tarybai ir Komisijai.
- [1] OL C 146, 2001 5 17, p. 102.
- [2] OL C 125, 1999 5 6, p. 1.
- [3] OL C 260, 2003 10 29, p.1.
- [4] OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.
- [5] OL C 175 E, 2008 7 10, p. 401.
- [6] OL C 313 E, 2006 12 20, p. 452.
- [7] Priimti tekstai, P6_TA-PROV(2007)0574.
- [8] „Nedeklaruojamas darbas išsiplėtusioje Sąjungoje“;
http://www.eurofound.europa.eu/pubdocs/2008/13/en/1/ef0813en.pdf - [9] Europos Parlamento 1997 m. vasario 21 d. rezoliucija dėl savarankiška veikla užsiimantiems asmenims padedančių sutuoktinių (OL C 85, 1997 3 17, p. 186).
AIŠKINAMOJI DALIS
Nelegalaus ir nedeklaruojamo darbo reiškinys pasiekė tokį mastą, kad Europa ir jos institucijos negali laikytis pasyvios pozicijos. Tai, kad nedeklaruojamo darbo procentinė dalis viršija 20 %, reiškia, kad vyrauja didelio masto neteisėtumas, kurio toleruoti negalima, nes jis iškreipia konkurenciją tarp įmonių ir teritorijų. Nedeklaruojamo darbo priežastys įvairios: jos, be jokios abejonės, susijusios su tam tikrais darbo rinkos trūkumais, su kai kurių įmonių reorganizavimu bei su tam tikru kitų nesugebančių išsilaikyti rinkoje įmonių trapumu; jos susijusios ne tik su nelegalia imigracija, bet ir su imigracija iš Bendrijos šalių; jos priklauso nuo ne visada pagirtino valstybių valdžios institucijų elgesio ir nuo netinkamos mokesčių politikos; tačiau reikėtų suprasti, kad jei nebus griežtai kovojama su nedeklaruojamu darbu, artimiausioje ateityje Europos socialinio draudimo sistemos gali gerokai susilpnėti. Iš tiesų, susidūrus su istoriniais iššūkiais – globalizacija ir nepalankia demografine raida – Europai bus sunku įgyvendinti juos deramai atitinkančią politiką, jeigu nesugebėsime sumažinti neoficialiosios ekonomikos užimamos erdvės. Tačiau nedeklaruojamo darbo padariniai gerokai didesni.
Tai labai nesaugus darbas. Nelaimingų atsitikimų darbe apskaitos duomenys rodo, kad didelę jų dalį lemia atliekamo darbo tipas.
Komisija išsikėlė tikslą, energingai kovodama su nelegaliu ir nedeklaruojamu darbu, iki 2014 m. 25 proc. sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių.
Kitas padarinys – įmonių, kurios dirba laikydamosi taisyklių, ir įmonių, kurios jų nesilaiko, konkurencingumo veiksnių Europoje iškreipimas. Kaip sukurti skaidrios konkurencijos Europą, jeigu viena rinkos dalis yra korumpuota? Reikia pabrėžti dar vieną svarbų elementą: nedeklaruojamas darbas yra veiksnys, destabilizuojantis įvairias darbo rinkas ir sudarantis sunkiai suvaldomų situacijų.
Nepaprastai sunku siekti pažangos einant darbo modernizavimo, lankstumo ir užimtumo užtikrinimo keliu, negalint įveikti nelegalaus ir nedeklaruojamo darbo ir sukurti ne tokių susiskaidžiusių ir vienodesnių darbo rinkų. Galų gale turėtų būti aišku, kad norėdama pasiekti Lisabonos strategijoje įtvirtintus tikslus, Europa negali taupyti šios kovos sąskaita.
Nėra jokios abejonės, kad 27 valstybių narių Europa bus vis dažniau vertinama pagal savo politikos nuoseklumą ir pagal gebėjimą bei norą žodžius paversti darbais.
Tai pasakytina apie visas sritis, bet reikėtų žinoti, kad su darbu susiję dalykai ypač svarbūs Europos viešajai nuomonei, nes nuo darbo priklauso Europos socialinė ateitis, jos ekonominė padėtis ir piliečių gerovė.
Taigi, uždavinys sudėtingas, jam įvykdyti reikalingi veikiau aiškūs ir konkretūs veiksmai, o ne žodžiai.
Be to, išskirtinis europinis požiūris į šį sektorių aiškiai rodo, kad naujosios politinės gairės, susijusios su nedeklaruojamu darbu, sunkiai paverčiamos aiškiai apibrėžtais teisiniais ir instituciniais mechanizmais, kurie valstybėse narėse savo ruožtu galėtų virsti konkrečiomis priemonėmis.
Taip yra todėl, kad Europos Sąjungos veiksmai, nukreipti prieš nedeklaruojamą darbą, vis dar grindžiami „soft law“ priemonėmis. Pasekmė – negebėjimas nukreipti Europos kovos su šiuo reiškiniu veiksmingumo ir paveikumo linkme. Vis dėlto šia proga reikia pažymėti, kad nors suderinimo technikos nedeklaruojamo darbo srityje pastaraisiais metais nepasiekta jokia pažanga, laikantis „soft law“ politikos laipsniškai subrandintas tam tikras valstybių narių kovos su nedeklaruojamo darbo problema strategijų suartėjimas. Negalima nepastebėti didelio priemonių, kuriomis Europos Sąjunga gali ir nori pasinaudoti įgyvendindama kokybiško darbo politiką, ir mechanizmų, kuriais šioje politikoje naudojamasi siekiant užtikrinti laisvą rinką, simetriškumo.
Kovos su nedeklaruojamu darbu nurodymuose Komisija ragina racionalizuoti darbo santykių reglamentavimą valstybių lygmeniu ir padaryti jį efektyvesnį, nurodydama kai kuriuos labai svarbius tikslus, tačiau neparūpindama konkrečių ir tinkamų priemonių šiems tikslams įgyvendinti.
Turime omenyje, pvz., galimybę bent jau sumažinti kliūtis imtis netipinio darbo, tuo pačiu tikslu pasinaudoti Struktūriniais fondais ar galimybę pagal tam tikrą direktyvą teikti paramą tarptautinėms kolektyvinėms deryboms, kuriomis būtų siekiama sukonkretinti minimalių atlyginimų suvienodinimo tendencijas Europoje.
Dėl visų šių priežasčių dar reikia daug padaryti norint sustiprinti kovą su nedeklaruojamu darbu. Šiuo pranešimu bandoma įsilieti į šią perspektyvą, o jame pateikiamais pasiūlymais siekiama naudingai apibrėžti paramos šiai kovai kontūrus.
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (*) (17.7.2008)
pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui
dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo
(2008/2035(INI))
Nuomonės referentas (*): Theodor Dumitru Stolojan(*) Susijęs komitetas. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis
PASIŪLYMAI
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. skatina valstybes nares toliau tęsti mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pertvarką ir taip mažinti darbo jėgos sektoriui tenkančių mokesčių naštą;
2. pritaria Komisijos požiūriui ir taip pat ragina atnaujinti kovą su nedeklaruojamu darbu ir nelegalia ekonomika, dėl kurių valstybėse narėse įvairiu mastu kenkiama ekonomikai, darbuotojai paliekami be saugumo garantijų, vartotojai patiria nuostolių, mažėja iš mokesčių gaunamos pajamos ir skatinama neteisinga įmonių konkurencija;
3. ragina parengti kovos su nedeklaruojamu darbu strategiją, pagrįstą stipriu ir veiksmingu įstatymų vykdymo vyriausybės agentūrų, darbo inspekcijos ir socialinių partnerių, socialinės apsaugos administracijų ir mokesčių institucijų veiklos koordinavimu ir administraciniu bendradarbiavimu;
4. ragina valstybes nares kovojant su nedeklaruojamu darbu ir mokesčių pajamų mažėjimu taikyti naujoviškus būdus, pagrįstus specialiais įvairių verslo sektorių rodikliais ar gairėmis; ir ragina Komisiją remti valstybių narių keitimąsi pažangiąja kovos su nedeklaruojamu darbu patirtimi;
5. ragina valstybes nares iki 2009 m., kai valstybės narės vėl turės priimti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio apribojimų naujosioms valstybėms narėms, atšaukti pereinamąsias priemones, pagal kurias ribojamas darbuotojų iš naujųjų valstybių narių judumas, kadangi toks judumas yra tikras reiškinys, o minėtieji darbuotojai dažnai dirba nedeklaruojamą darbą;
6. pritaria Komisijos iniciatyvai Europos Bendrijų Teisingumo Teisme pradėti teismo procesą prieš tas valstybes nares, kurios į nacionalinę teisę vis dar neįtraukė savaiminio naujosiose valstybėse narėse įgytos kvalifikacijos pripažinimo; ragina valstybes nares nedelsiant pradėti laikytis savo įsipareigojimų;
7. ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti informacinę kampaniją, skirtą darbdaviams ir darbuotojams, kuriai vykstant būtų siekiama atkreipti dėmesį į minimalias taikytinas Bendrijos taisykles ir reglamentus ir neigiamą nedeklaruojamo darbo poveikį valstybių finansams, nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms, teisingai konkurencijai, ekonominei veiklai ir patiems darbuotojams;
8. pabrėžia, kad valstybės narės, siekdamos padidinti visuomenės supratimą, turi skirti daugiau viešųjų lėšų, įskaitant, inter alia, Europos socialinio fondo arba Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programos „Progress“ lėšas; siūlo, kad vykdant veiklą, skirtą geriau informuoti visuomenę, reikėtų daugiau dėmesio skirti su nedeklaruojamu darbu susijusioms sankcijoms, išlaidoms ir rizikai bei deklaruojamo darbo privalumams, nes šis visuomenės informavimas yra glaudžiai susijęs su pagrindiniais Lisabonos strategijos augimo ir užimtumo tikslais; ragina socialinius partnerius aktyviai dalyvauti šiame procese;
9. pažymi, kad, neįgyvendinus atitinkamų skatinamųjų priemonių, negalima pašalinti nelegalios ekonomikos; mano, kad valstybės narės turėtų pranešti, kokius tikslus pagal Lisabonos pažangos vertinimo suvestinę pavyko įgyvendinti siekiant sumažinti nelegalios ekonomikos mastą;
10. skatina valstybes nares, numatant politines priemones, skirtas nedeklaruojamam darbui įteisinti, atsižvelgti į sektorių ypatumus;
11. ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas skatinti naudoti e. vyriausybę ir registraciją internete ir keistis pažangiąja patirtimi siekiant sumažinti verslo įmonių ir ypač mažųjų ir vidutinių įmonių išlaidas ir registracijos bei administracinių procedūrų sudėtingumą, pvz., sumažinti mokesčių formų skaičių, taikyti vieno duomens įrašų, vieno mokėjimo, vieno langelio sistemą;
12. ragina kovoje su nedeklaruojamu darbu griežčiau įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir taikyti sankcijas už jų nesilaikymą;
13. skatina Komisiją remti administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi kovos su nelegalia ekonomika Bendrijos lygmeniu pažangiąja patirtimi.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
16.7.2008 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
32 0 0 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Slavi Binev, Sebastian Valentin Bodu, Sharon Bowles, David Casa, Manuel António dos Santos, Elisa Ferreira, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Gunnar Hökmark, Sophia in ‘t Veld, Othmar Karas, Wolf Klinz, Andrea Losco, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Joseph Muscat, John Purvis, Heide Rühle, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Ivo Strejček, Ieke van den Burg, Sahra Wagenknecht |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Dragoş Florin David, Thomas Mann, Gianni Pittella, Bilyana Ilieva Raeva, Theodor Dumitru Stolojan |
|||||
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (16.7.2008)
pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui
dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo
(2008/2035(INI))
Nuomonės referentas: Benoît Hamon
PASIŪLYMAI
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. konstatuoja, kad vidaus rinkoje laisvai judant darbuotojams daugėja nedeklaruojamo darbo atvejų; mano, kad tai kenkia darbuotojams, valstybės finansams ir trikdo gerą vidaus rinkos veiklą bei kliudo užtikrinti sveiką konkurenciją;
2. primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau atsisakyti pereinamojo laikotarpio nuostatų, kuriomis ribojamas naujųjų valstybių narių darbuotojų judumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šie suvaržymai skatina nedeklaruojamą darbą;
3. mano, jog priežastis, kodėl darbuotojai, kurie naudojasi laisvo darbuotojų judėjimo privalumais, dirba nedeklaruojamą darbą, gali būti atitinkamų nuostatų nežinojimas; taigi ragina valstybes nares vykdyti visuomenės informavimo kampanijas ir plėsti darbuotojų bei darbdavių žinias šia tema;
4. ragina valstybes nares imtis veiksmų ir sumažinti ypatingą imigrantų, dirbančių nedeklaruojamą darbą, pažeidžiamumą;
5. ragina Komisiją persvarstyti 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje[1], ir ypač siekiant sustiprinti kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų (darbo inspekcijų, mokesčių institucijų, socialinės apsaugos organizacijų) administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, siekiant užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir pagerinti padėtį;
6. prašo Komisijos apsvarstyti, ar sistemos, įdiegtos pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje[2], ir kontaktiniai centrai būtų naudingi ir tinkami kovoti su nedeklaruojamu darbu;
7. pabrėžia, kad nedeklaruojamo darbo atvejų subrangos grandinėje skaičių būtų galima sumažinti įdiegiant nacionalinių nuostatų, pagal kurias rangovai ir užsakovai privalėtų atsakingai ir sąžiningai elgtis, sistemą;
8. ragina valstybes nares bendradarbiauti siekiant mažinti nedeklaruojamo darbo mastą ir vykdyti savo konkrečioms reikmėms pritaikytas priemones;
9. ragina valstybes nares pasinaudoti turimomis politinėmis priemonėmis, kurios yra prevencijos veiksmų ir sankcijų, taikomų siekiant, kad nedeklaruojamas darbas tarptų teisėtu darbu, derinys, ir pagal galimybes koordinuoti šių priemonių taikymą, kad visoje vidaus rinkoje būtų pasiekta didesnė darna;
10. siūlo pasiekti susitarimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir įtraukti į šį procesą socialines institucijas bei darbdaviams atstovaujančias organizacijas siekiant, kad būtų bendrai įsipareigota stebėti ir palaipsniui pašalinti nedeklaruojamo darbo apraiškas.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
15.7.2008 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
18 16 3 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Gabriela Creţu, Mia De Vits, Janelly Fourtou, Martí Grau i Segú, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Anna Hedh, Eija-Riitta Korhola, Kurt Lechner, Lasse Lehtinen, Toine Manders, Catiuscia Marini, Nickolay Mladenov, Catherine Neris, Bill Newton Dunn, Zita Pleštinská, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Salvador Domingo Sanz Palacio, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Eva-Britt Svensson, Jacques Toubon, Barbara Weiler, Marian Zlotea |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Emmanouil Angelakas, André Brie, Giovanna Corda, Jan Cremers, Benoît Hamon, Joel Hasse Ferreira, Filip Kaczmarek, Manuel Medina Ortega, José Ribeiro e Castro, Olle Schmidt |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Dragoş Florin David, Jan Olbrycht |
|||||
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (9.9.2008)
pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui
dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo
(2008/2035(INI))
Nuomonės referentas: Claudio Fava
PASIŪLYMAI
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi ir legalūs, ir nelegalūs imigrantai yra pagrindinės su nedeklaruojamu darbu susijusio išnaudojimo aukos,
B. kadangi nelegaliai dirbantys trečiųjų šalių piliečiai yra dar nepalankesnėje padėtyje, nes, jeigu jie sulaikomi, tikėtina, kad bus grąžinti į savo kilmės šalis,
C. kadangi galimybė gauti nedeklaruotą darbą yra nelegalią imigraciją skatinantis veiksnys, sudarantis sąlygas imigrantų išnaudojimui,
1. palankiai vertina Komisijos pastangas siekiant numatyti sankcijas nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, tačiau apgailestauja, kad nėra numatyta priemonių, kuriomis būtų kovojama su teisėtai ES gyvenančių trečiųjų šalių piliečių išnaudojimu;
2. ragina valstybes nares stiprinti priežiūros ir sankcijų mechanizmus ir įtraukti darbo ir mokesčių inspekcijas bei socialinius partnerius;
3. atkreipia dėmesį į pažangą, pastebimą pasiūlyme dėl Tarybos direktyvos dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių (COM(2007)0638), tačiau apgailestauja dėl to, kiek daug dar reikia nuveikti siekiant užtikrinti pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27–34 straipsnius suteiktas teises;
4. mano, kad norint kovoti su nedeklaruojamu darbu būtina išsami politika, kurią vykdant būtų atsižvelgiama į poreikį saugoti ir skatinti ir legalių, ir nelegalių darbuotojų imigrantų, patiriančių darbdavių išnaudojimą, teises;
5. mano, kad supaprastinus ir pradėjus koordinuoti valstybių narių administracines sistemas būtų lengviau kovoti su nedeklaruotu darbu;
6. mano, kad kova su nelegalių imigrantų nedeklaruojamu darbu negali būti veiksminga, jei nebus sudaroma legalios imigracijos galimybių siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų pakankamai jos poreikius patenkinančios iš trečiųjų šalių kilusios aukštos kvalifikacijos ar mažiau kvalifikuotos darbo jėgos;
7. ragina valstybes nares numatyti ar sustiprinti atitinkamas teisines priemones siekiant skatinti išnaudojamus imigrantus pranešti apie savo padėtį, nes tai padėtų veiksmingiau kovoti su nedeklaruojamu darbu;
8. mano, kad būtina stiprinti kovą su prekyba žmonėmis, kuri dažnai būna susijusi su nedeklaruotu darbu;
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
8.9.2008 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
34 0 1 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alexander Alvaro, Emine Bozkurt, Philip Bradbourn, Mihael Brejc, Jean-Marie Cavada, Carlos Coelho, Elly de Groen-Kouwenhoven, Esther De Lange, Gérard Deprez, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bárbara Dührkop Dührkop, Claudio Fava, Armando França, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Jeanine Hennis-Plasschaert, Ewa Klamt, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Henrik Lax, Baroness Sarah Ludford, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Rareş-Lucian Niculescu, Martine Roure, Inger Segelström, Renate Weber, Tatjana Ždanoka |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Edit Bauer, Frieda Brepoels, Simon Busuttil, Elisabetta Gardini, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jean Lambert, Marian-Jean Marinescu, Siiri Oviir |
|||||
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (18.7.2008)
pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui
dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo
(2008/2035(INI))
Nuomonės referentė: Astrid Lulling
PASIŪLYMAI
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
– atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo dokumentą „Kova su nedeklaruojamu darbu Europos Sąjungoje“[1],
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos Užimtumo ir socialinių reikalų GD atliktą tyrimą pavadinimu „Nedeklaruojamas darbas išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, nedeklaruojamo darbo analizė: išsamus konkrečių aspektų tyrimas“ (2004 m. kovo mėn.),
1. pabrėžia, kad moterys nesudaro didžiosios nedeklaruojamus darbus dirbančių asmenų dalies, tačiau tam tikruose tradiciškai moterims priskiriamų darbų sektoriuose, kaip antai namų ūkio paslaugos, viešbučių ir restoranų paslaugos, sveikatos priežiūra, kuriems būdingas žemas kvalifikacijos lygis, menkos darbo vietos išlaikymo garantijos, prastas užmokesčio lygis ir prastesnė ar nepakankama socialinė apsauga, dėl kurių jų padėtis labai dažnai itin pažeidžiama, moterų dalis, palyginti su vyrų, yra didesnė;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad darbo rinkoje moterų padėtis paprastai yra netvirta, ir tai dažnai priklauso nuo jų įsipareigojimų šeimai, dėl kurių joms sunkiau patekti į oficialią darbo rinką ir dėl kurių jos labiau linkusios dirbti prastai apmokamus ir nedeklaruojamus darbus – taip pažeidžiama Tarptautinės darbo organizacijos stipriai ginama teisė į padorų darbą, ypač namų šeimininkių, nelegaliai imigravusių moterų ir moterų, kurios kartais šalia prastai apmokamo darbo dirba nedeklaruojamą darbą; pabrėžia neigiamus šios padėties padarinius ne tik moterų profesinei karjerai ir pensijai, bet ir geram darbo rinkos veikimui bei socialinės apsaugos sistemų finansavimo pajėgumams;
3. mano, kad politika, pagal kurią motinystės ir vaiko priežiūros atostogas būtų galima įskaityti kaip darbe praleistą laiką ir jų metu mokėti atlyginimą, sušvelnintų neigiamus įsipareigojimų šeimai padarinius ir padėtų ne tik moterų profesinei karjerai, bet ir prisidėtų prie gero darbo rinkos veikimo;
4. ragina Komisiją sukurti valstybėms narėms skirtą bandomąją priemonę, kuri būtų grindžiama turima tam tikrų valstybių narių gerąja patirtimi ir modeliais, kaip antai Liuksemburgo pagal projektą „2 Plus“ (jį iš dalies pagal 3 tikslo programą finansuoja Europos socialinis fondas) sukurtas modelis, ir kurią naudojant būtų siekiama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir paversti jį visiškai nepatraukliu pasitelkus šias priemones:
- visiškas administracinių procedūrų, kurias turi atlikti darbdaviai, supaprastinamas, taip užtikrinant darbuotojų socialinę apsaugą,
- darbdaviams patraukli fiskalinė sistema, kurią galima užtikrinti visų pirma sumažinant mokesčius, be kitų, už nedidelius darbus,
- darbų, atliekamų už mažesnį atlyginimą nei tam tikra valstybės narės nustatyta suma, neapmokestinimas;
5. atkreipia dėmesį į Belgijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje taikomą paslaugų čekių sistemą, kuria naudodamiesi namų ūkiai gali pirkti namų priežiūros paslaugas mažesne kaina žinodami, kad socialinės apsaugos įmokos ir mokesčiai bus sumokėti pagal šią paslaugų čekių sistemą;
6. ragina Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms parengti bendruosius nuostatus, kurie būtų taikomi asmenims, padedantiems savo sutuoktiniams arba šeimos nariams šeimos įmonėse, kad būtų galima užtikrinti, jog šie asmenys būtinai priklausys socialinės apsaugos sistemoms[2];.
7. pabrėžia, kad šeima savaime veikia kaip šeimos įmonė ir kad reikėtų apsvarstyti netipinio darbo šeimoje pripažinimo ir jo įtraukimo į socialinio draudimo sistemą klausimą;
8. dar kartą pabrėžia, kad reikia įsteigti Europos masto forumą, kurio užduotis būtų glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis rinkti informaciją, reikalingą norint sukurti patikimą duomenų bazę, kuri atspindėtų nedeklaruojamo darbo padėtį ES, atsižvelgiant į lyčių aspektą ir ypač moterų padėtį.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
16.7.2008 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
32 0 0 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Edit Bauer, Emine Bozkurt, Hiltrud Breyer, Edite Estrela, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Esther Herranz García, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Roselyne Lefrançois, Astrid Lulling, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Anni Podimata, Karin Resetarits, Eva-Britt Svensson, Anne Van Lancker, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Gabriela Creţu, Lena Ek, Iratxe García Pérez, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Anna Hedh, Christa Klaß, Marusya Ivanova Lyubcheva, Maria Petre, Zuzana Roithová, Heide Rühle |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Manolis Mavrommatis |
|||||
- [1] http://www.fr.eurofound.eu.int/pubdocs/2008/13/en/1/ef0813en.pdf
- [2] Europos Parlamento 1997 m. vasario 21 d. rezoliucija dėl savarankiška veikla užsiimantiems asmenims padedančių sutuoktinių (OL C 85, 1997 3 17, p. 186).
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
10.9.2008 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
41 2 4 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Andersson, Edit Bauer, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Jean Louis Cottigny, Jan Cremers, Proinsias De Rossa, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Roger Helmer, Stephen Hughes, Karin Jöns, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Maria Matsouka, Mary Lou McDonald, Elisabeth Morin, Juan Andrés Naranjo Escobar, Csaba Őry, Siiri Oviir, Pier Antonio Panzeri, Rovana Plumb, Jacek Protasiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Gabriele Stauner, Ewa Tomaszewska, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Petru Filip, Donata Gottardi, Rumiana Jeleva, Anne E. Jensen, Sepp Kusstatscher, Claude Moraes, Roberto Musacchio, Csaba Sógor |
|||||