PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių

26.9.2008 - (COM(2008)0019 – C6‑0046/2008 – 2008/0016(COD)) - ***I

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Claude Turmes
Nuomonės pranešėjas(*):Anders Wijkman, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
(*) Susijęs komitetas – darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių

(COM(2008)0019 – C6‑0046/2008 – 2008/0016(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0019),

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 175 straipsnio 1 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6‑0046/2008),

-    atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51  ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6‑0369/2008),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) Didesnis energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas yra viena iš svarbių priemonių, reikalingų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įvykdyti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą ir kitus Europos bei tarptautinius įsipareigojimus mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir po 2012 m. Atsinaujinančiai energijai taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, technologijų plėtrą ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo vietovėse.	(1) Energijos vartojimo Europoje valdymas ir mažinimas bei didesnis tvarus energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas, taip pat energijos taupymas yra svarbios priemonės, reikalingos sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įvykdyti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą ir kitus Europos bei tarptautinius įsipareigojimus mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir po 2012 m. Atsinaujinančiai energijai taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, technologijų plėtrą ir naujoves ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo ir izoliuotose vietovėse.
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) Didesnis biokuro naudojimas transporte yra viena iš veiksmingiausių priemonių, kuriomis Bendrija gali sumažinti savo priklausomybę nuo naftos importo (šioje srityje tiekimo saugumo problema opiausia) ir daryti įtaką transporto kuro rinkai.	(2) Daugiau tobulesnių technologijų, paskatų plėsti viešojo transporto tinklą ir juo naudotis, didesnis technologijų, kurias taikant taupoma energija, naudojimas ir energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas transporte yra keletas iš veiksmingiausių priemonių, kuriomis Bendrija gali sumažinti savo transporto sektoriaus priklausomybę nuo naftos importo (šioje srityje tiekimo saugumo problema opiausia) ir daryti įtaką transporto kuro rinkai.
Pagrindimas
Europos Sąjungoje transporto tikslais suvartojama 30 % visos energijos, o priklausomybė nuo benzino sudaro 98 %. Todėl nestebina, kad ES transporto sektoriuje išmetamas antras pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Taigi, ES turėtų sutelkti dėmesį į tai, kad daugiau būtų naudojama energijos iš atsinaujinančių šaltinių, būtų tobulinamos technologijos ir mažėtų transporto srautai, nes gyventojai pradėtų dažniau naudotis viešuoju transportu.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2a) 2001 m. lapkričio 7 d. Komisijos komunikate dėl alternatyvių kuro rūšių motorinėms kelių transporto priemonėms ir priemonių, kuriomis būtų skatinama naudoti biokurą, rinkinio numatytas ES tikslas iki 2020 m. 20 % kelių transporto sektoriuje sunaudojamo dyzelinio ir benzininio kuro pakeisti alternatyviomis kuro rūšimis. Komisija turėtų svarstyti, ar nevertėtų siūlyti atskiros iniciatyvos siekiant skatinti ne tik energijos iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir ekologiškų bei alternatyvių kelių transporto sektoriuje naudojamų kuro rūšių, pavyzdžiui, iš gamtinių dujų pagaminto sintetinio kuro, skverbimąsi į rinką, siekiant veiksmingai papildyti šią direktyvą.
Pagrindimas
Šiame pasiūlyme visas dėmesys sutelktas tik į skatinimą naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir biokurą, nors naudojant kitas alternatyvias kelių transporto priemonių kuro rūšis taip pat galima labai prisidėti prie to, kad būtų pasiekti su tvarumu, tiekimo saugumu ir konkurencingumu susiję tikslai. Vienoje iš šios direktyvos dalių svarstomas energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas transporto priemonėse, taigi būtina performuluoti su kitomis alternatyviomis kuro rūšimis sijusius tikslus ir išskirti juos į atskirą iniciatyvą.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3a) Atsinaujinantis kietasis kuras, pvz. energetinė mediena, yra pagrindinis atsinaujinančios energijos šaltinis Europos Sąjungoje. Tačiau iki šiol nepriimta Bendrijos teisės aktų, pagal kuriuos būtų reglamentuojami šilumos ir aušinimo tinklai, kuriose naudojama biomasė. Todėl reikia nustatyti iš medienos gaunamos biomasės naudojimo tvarumo kriterijus, susijusius didelio energetinio našumo katilų termofikacija ir miškų išteklių tvariu valdymu.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3b) Atsižvelgiant į dideles galimybes mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, žemės ūkio atliekų, pvz., mėšlo ir srutų bei kitų gyvulinės ar organinės kilmės atliekų naudojimas biodujų gamybai duoda didelės naudos aplinkai gaminant šilumą ir elektros energiją bei naudojant biokurą. Dėl decentralizuoto pobūdžio ir regioninės investavimo struktūros biodujų gamybos įrenginiai gali turėti lemiamos įtakos kaimo vietovių tvariai plėtrai ir ūkininkams atverti naujas galimybes gauti pajamų.
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) Remiantis Atsinaujinančių energijos išteklių planu, bendras energijos iš atsinaujinančių šaltinių 20 % planinis rodiklis ir atsinaujinančios energijos transporte 10 % planinis rodiklis yra tinkami bei pasiekiami tikslai, o sistema, pagal kurią nustatomi privalomi planiniai rodikliai, verslo bendruomenei turėtų suteikti ilgalaikio stabilumo, kurio jai reikia racionaliems investavimo sprendimams atsinaujinančios energijos sektoriuje priimti.	(4) Remiantis Atsinaujinančių energijos išteklių planu, bendras energijos iš atsinaujinančių šaltinių 20 % planinis rodiklis ir atsinaujinančios energijos transporte 10 % planinis rodiklis yra tinkami bei pasiekiami tikslai, o sistema, pagal kurią nustatomi privalomi planiniai rodikliai, verslo bendruomenei turėtų suteikti ilgalaikio stabilumo, kurio jai reikia užtikrinant tvarias atsinaujinančios energijos sektoriaus investicijas, dėl kurių mažėtų priklausomybė nuo importuoto iškastinio kuro ir būtų įdiegiama daugiau naujų energetikos srities technologijų. Šie planiniai rodikliai patvirtinti siekiant tikslo iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kuris nustatytas 2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“, kuriam pritarė 2007 m. kovo mėn. Briuselio Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas savo 2008 m. sausio 31 d. rezoliucijoje dėl energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą1.
	________________________ 1Priimti tekstai, P6_TA(2008)0033.
Pagrindimas
Europos Sąjunga turi pajėgumų plėtoti su energija iš atsinaujinančių šaltinių susijusias didelio poveikio naujoves, dėl kurių didėtų energetinė nepriklausomybė ir mažėtų poveikis klimatui.
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a) Pripažinta, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencinga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Atsinaujinančios energijos gamyba dažnai priklauso nuo vietos ar regioninių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Labai svarbios yra valstybėse narėse ir jų regionuose atsirandančios ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo galimybės dėl to, kad regiono ir vietos lygmenimis investuojama į atsinaujinančią energiją. Taigi Komisija ir valstybės narės turėtų pritarti nacionalinėms ir regioninėms šių sričių plėtros priemonėms, skatinti vietos ir regioninius plėtros projektų vykdytojus keistis su atsinaujinančios energijos gamyba susijusia pažangiąja patirtimi ir skatinti naudoti šios srities struktūrinių fondų lėšas.
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a) Norint sukurti energetikos modelį, pagal kurį būtų skatinama naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, reikia, kad regionai ir vietos valdžios institucijos, taip pat ir valstybės narės bendradarbiautų strateginėse srityse siekiant jas tiesiogiai įtraukti į modelio kūrimą.
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) Pagrindinė privalomų planinių rodiklių paskirtis – investuotojams suteikti tikrumo. Todėl sprendimo dėl to, ar planinis rodiklis yra privalomas, negalima atidėti iki atitinkamo įvykio ateityje. Todėl Komisija savo pareiškime, įtrauktame į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos protokolą, teigė nemananti, kad sprendimą dėl privalomo planinio rodiklio reikėtų atidėti iki tol, kol bus pradėta prekiauti antrosios kartos biokuru.	(6) Pagrindinė privalomų planinių rodiklių paskirtis – investuotojams suteikti tikrumo ir skatinti, kad būtų nuolat plėtojamos technologijos, kurias naudojant energija gaminama iš visų rūšių atsinaujinančių šaltinių. Todėl sprendimo dėl to, ar planinis rodiklis yra privalomas, negalima atidėti iki atitinkamo įvykio ateityje. Todėl Komisija savo pareiškime, įtrauktame į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos protokolą, teigė nemananti, kad sprendimą dėl privalomo planinio rodiklio reikėtų atidėti iki tol, kol bus pradėta prekiauti antrosios kartos biokuru. Siekiant šio tikslo reikėtų labiau remti pastangas, kuriomis skatinama tobulinti antrosios kartos biokurą, pavyzdžiui, energijos tikslais iš biomasės pagamintą skystąjį kurą, nes dėl to ne tik labiau mažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, bet taip pat švelnėtų kitos pasekmės aplinkai. Tačiau dėl šiandien iškilusių su biokuro gamyba susijusių neaiškumų reikia atsargesnio nei buvo numatyta iki šiol požiūrio. Todėl turėtų būti skatinamos tokios pažangiausios technologijos, kaip iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektros energija arba vandenilis, iš atliekų, likučių ir lignoceliuliozės biomasės ar statinėse išaugintų dumblių pagaminta energija arba energija, pagaminta iš žaliavų, užaugintų sunykusioje žemėje, jei per 10 šios žemės naudojimo metų gaunamas teigiamas išmetamų anglies junginių kiekio balansas, ir turėtų būti nustatyta jų 10 % planinio rodiklio dalis, kuri būtų lygi 40 % ir būtų pritaikyta atsižvelgiant į šių technologijų naudojimo galimybes.
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a) Valstybės narės privalo imtis veiksmų, kad didėtų visų sektorių energijos vartojimo efektyvumas ir kad būtų lengviau pasiekti jų nustatytus atsinaujinančios energijos planinius rodiklius, kurie skaičiuojami kaip procentinė galutinio sunaudotos energijos kiekio dalis. Būtinai reikia užtikrinti, kad transporto sektoriuje energija būtų naudojama efektyviai, nes tikėtina, kad laikantis tvarumo principų bus vis sunkiau pasiekti privalomą procentinį atsinaujinančios energijos planinį rodiklį, jei bendra transporto sektoriaus energijos paklausa ir toliau didės. Taigi privalomas minimalus 10 % planinis rodiklis, kurį turi pasiekti visos valstybės narės, turėtų būti apibrėžtas kaip visos transporto sektoriuje suvartojamos energijos dalis, kuri gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o ne vien tik iš biokuro, ir taikomas kartu su privalomu reikalavimu iki 2020 m. transporto sektoriuje pasiekti 20 % energijos vartojimo efektyvumo rodiklį.
Pagrindimas
Laikantis tvarumo principų bus labai sunku pasiekti 10 % planinį transporto sektoriaus rodiklį, jeigu bendras transporto sektoriuje suvartotas energijos kiekis ir toliau didės. Jei orientacinis (20 % iki 2020) energijos vartojimo efektyvumo planinis rodiklis bus padarytas privalomu planiniu transporto sektoriaus rodikliu, tai sumažins transporto sektoriuje suvartojamos energijos paklausą, todėl sumažės kiekybinis 10 % planinio rodiklio reikalavimas.
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6b. Pagal šios direktyvos nuostatas labai svarbu, kad kiekviena valstybė narė taikytų pačias veiksmingiausias ir naudingiausias paramos schemas, jog būtų galima lengviau pasiekti energijos iš atsinaujinančių šaltinių planinius rodiklius atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės elektros energijos rinkos ypatybes.
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl atsinaujinančios energijos plano Europoje nurodė, kaip svarbu Bendrijos ir valstybių narių lygmeniu nustatyti energijos iš atsinaujinančių šaltinių planinius rodiklius ir paragino Komisiją iki 2007 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl atsinaujinančios energijos teisinės bazės.	(7) Europos Parlamentas savo 2007 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijoje dėl atsinaujinančios energijos plano Europoje1 nurodė, kaip svarbu Bendrijos ir valstybių narių lygmenimis elektros energijos, transporto, šildymo ir aušinimo sektoriuose nustatyti privalomus energijos iš atsinaujinančių šaltinių planinius rodiklius ir paragino Komisiją iki 2007 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl atsinaujinančios energijos teisinės bazės.
	__________________________ 1 Priimti tekstai, P6_TA(2007)0406.
Pagrindimas
Europos Parlamentas savo iniciatyva rengiamame pranešime dėl Europos atsinaujinančių energijos išteklių plano, kurį parengė Europos Parlamento narė Britta Thomsen (2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija P6-TA(2007)0406) taip pat ragino nustatyti šiems trims sektoriams aiškius bei privalomus planinius rodiklius.
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) Atsižvelgiant į Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento poziciją, reikėtų nustatyti, kad 2020 m. atsinaujinančios energijos planinis rodiklis būtų 20 %, o atsinaujinanti energija transporto sektoriuje sudarytų 10 % visoje Europos Sąjungoje suvartojamos energijos kiekio.	(8) Atsižvelgiant į Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos poziciją, reikėtų nustatyti, kad atsinaujinančios energijos planinis rodiklis būtų 20 %, o atsinaujinanti energija transporto sektoriuje 2015 m. sudarytų 5 %, o 2020 m. – 10 % viso Europos Sąjungoje suvartojamos energijos kiekio, o šiuos atsinaujinančios energijos rodiklius 2015 m. 20 % ir 2020 m. 40 % sudarytų iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektros energija arba vandenilis, iš atliekų, likučių ir lignoceliuliozės biomasės ar statinėse išaugintų dumblių pagaminta energija arba energija, pagaminta iš žaliavų, užaugintų sunykusioje žemėje, jei per 10 šios žemės naudojimo metų gaunamas teigiamas išmetamų anglies junginių kiekio balansas.
	2014 m. persvarstymo metu turėtų būti atsižvelgiama į pasekmes maisto saugumui, biologinei įvairovei ir galimybėms iš atsinaujinančių šaltinių, biodujų gauti elektros energiją ar vandenilį arba iš lignoceliuliozės biomasės ir dumblių pagaminti transporto kurą. Atsižvelgiant į persvarstymo išvadas galima būtų keisti 2020 m. planinius rodiklius, tačiau toks pakeitimas neturėtų daryti įtakos bendram 2020 m. energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, vartojimo planiniam rodikliui.
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) Valstybių narių įdirbis, atsinaujinančios energijos potencialas ir naudojamų energijos išteklių rūšys skiriasi. Todėl bendrą 20% planinį rodiklį būtina išskaidyti į kiekvienai valstybei narei skirtus rodiklius, užtikrinant sąžiningą ir tinkamą paskirstymą, kuris būtų pagrįstas skirtingu valstybių narių įdirbiu ir galimybėmis, įskaitant tai, koks yra atsinaujinančios energijos rūšių ir visų energijos išteklių santykis. Atliekant tokį išskaidymą, valstybėms narėms turėtų būti padalyta nustatyta bendra dalis, kuria turi padidėti energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas, vienodai padidinant kiekvienos valstybės narės dalį, įvertintą pagal jų bendrąjį vidaus produktą ir pritaikytą taip, kad atsispindėtų valstybių narių pradinis įdirbis; apskaita vykdoma pagal galutinį suvartojamą energijos kiekį.	(9) Valstybių narių įdirbis, atsinaujinančios energijos potencialas ir naudojamų energijos išteklių rūšys skiriasi. Todėl bendrą 20 % planinį rodiklį būtina išskaidyti į kiekvienai valstybei narei skirtus rodiklius, užtikrinant sąžiningą ir tinkamą paskirstymą, kuris būtų pagrįstas skirtingu valstybių narių įdirbiu ir galimybėmis, įskaitant tai, koks yra atsinaujinančios energijos rūšių ir visų energijos išteklių santykis bei koks yra pasiektas energijos vartojimo efektyvumo lygis. Atliekant tokį išskaidymą, valstybėms narėms turėtų būti padalyta nustatyta bendra dalis, kuria turi padidėti energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas, vienodai padidinant kiekvienos valstybės narės dalį, įvertintą pagal jų bendrąjį vidaus produktą ir pritaikytą taip, kad atsispindėtų valstybių narių pradinis įdirbis; apskaita vykdoma pagal galutinį suvartojamą energijos kiekį atsižvelgiant į valstybių narių ankstesnes pastangas naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją.
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) Tuo tarpu transporto sektoriuje visoms valstybėms narėms reikėtų nustatyti vienodą 10% atsinaujinančios energijos planinį rodiklį, kad būtų užtikrinta transporto kuro specifikacijų atitiktis ir prieinamumas. Kadangi prekiauti transporto kuru nėra sunku, mažai atitinkamų išteklių atsargų turinčios valstybės narės atsinaujinančio transporto kuro lengvai galės gauti iš kitur. Nors biokuro planinį rodiklį Bendrijai būtų techniškai įmanoma įvykdyti panaudojant vien vidaus produkciją, tikėtina ir pageidautina, kad planinis rodiklis būtų faktiškai pasiektas derinant vidaus produkciją ir importą. Šiuo tikslu Komisija, atsižvelgdama į daugiašalių ir dvišalių derybų prekybos srityje plėtrą ir į aplinkosaugos, sąnaudų, energetinio saugumo ir kitus sumetimus, turėtų kontroliuoti biokuro tiekimą Bendrijos rinkai ir, jei reikia, turėtų siūlyti atitinkamas priemones vidaus produkcijai ir importui tinkamai suderinti.	(10) Tuo tarpu transporto sektoriuje visoms valstybėms narėms reikėtų nustatyti vienodą 5 % ir 10 % atsinaujinančios energijos planinį rodiklį kartu nustatant privalomą uždavinį iki 2020 m. 20 % pagerinti transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų užtikrinta transporto kuro specifikacijų atitiktis ir prieinamumas. Kadangi prekiauti transporto kuru nėra sunku, mažai atitinkamų išteklių atsargų turinčios valstybės narės atsinaujinančio transporto kuro lengvai galės gauti iš kitur. Kadangi atsinaujinančios energijos transporto sektoriuje tikslai bus pasiekti derinant vidaus produkciją ir importą, Komisija, atsižvelgdama į daugiašalių ir dvišalių derybų prekybos srityje plėtrą ir į aplinkosaugos, socialinius, sąnaudų, energetinio saugumo ir kitus sumetimus, turėtų kontroliuoti energijai gaminti reikalingos biomasės tiekimą Bendrijos rinkai ir, jei reikia, turėtų siūlyti atitinkamas priemones vidaus produkcijai ir importui tinkamai suderinti.
Pakeitimas  16 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	10a) Valstybės narės turi siekti, kad kiekviename transporto sektoriuje naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių būtų kuo įvairesnė. Komisija iki 2015 m. birželio 1 d. turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų nurodytos galimybės didinti kiekviename transporto sektoriuje sunaudojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekį.
Pagrindimas
Galimybių vartoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių esama visuose, ne tik kelių transporto sektoriuje, todėl šias galimybes reikia plėtoti.
Pakeitimas  17 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) Siekdamos užtikrinti, kad bendri planiniai rodikliai būtų pasiekti, valstybės narės turėtų stengtis atlikti išankstinius skaičiavimus, pagal kuriuos būtų galima siekti planinių rodiklių, ir turėtų nustatyti nacionalinį veiksmų planą, įskaitant sektorių planinius rodiklius, kartu atsižvelgdamos į tai, kad biomasė naudojama įvairiais tikslais ir kad todėl ypač svarbu mobilizuoti naujus biomasės išteklius.	(11) Siekdamos užtikrinti, kad privalomi bendri planiniai rodikliai būtų pasiekti, valstybės narės turėtų stengtis pasiekti privalomus minimalius tarpinius planinius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima siekti privalomų galutinių planinių rodiklių. Jos turėtų nustatyti veiksmų planą energijos iš atsinaujinančių šaltinių klausimu, įskaitant informaciją apie susitarimus siekti bendrų planinių rodiklių, informacinius statistinius duomenis, privalomus nacionalinius tarpinius ir galutinius planinius rodiklius, taip pat ir sektorių planinius rodiklius. Be to, valstybės narės turi nurodyti priemones, kurias taikydamos jos sieks šių planinių rodiklių, atsižvelgdamos į politiką ir priemones, pagal kurias siekiama mažinti galutinį energijos suvartojimą, ir į tai, kad biomasė naudojama įvairiais tikslais ir kad todėl ypač svarbu mobilizuoti naujus biomasės išteklius. Taip pat turi būti įtraukti kiekvienos technologijos, kurią naudojant gaminama energija iš atsinaujinančių šaltinių, numatomo indėlio vertinimai ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į optimalų efektyvaus energijos vartojimo technologijų ir atsinaujinančių šaltinių derinimą.
Pakeitimas  18 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	11a) Labai svarbu užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų rentabilią politiką ir imtųsi rentabilių priemonių siekdamos mažinti energijos vartotojams ir visuomenei tenkančią naštą.
Pagrindimas
Vykdoma energijos iš atsinaujinančių šaltinių srities politika turi būti rentabili.
Pakeitimas  19 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	11b) Biomasė yra anglies rezervuaras, nes augdami augalai, vykstant chlorofilo fotosintezei, kaupia atmosferos CO2, kuris augaluose lieka iki tol, kol jie sudeginami ar beveik visiškai suyra. Naudojant medieną kaip statybinę medžiagą toks anglies kaupimo laikas prailginamas per visą produkto gyvavimo ciklą ir, jei miškai valdomi tvariai, taip sukuriama tikra anglies saugykla.
Pakeitimas  20 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) Kad būtų galima pasinaudoti technologijų pažangos ir masto ekonomijos pranašumais, atliekant tokius išankstinius skaičiavimus reikėtų atsižvelgti į galimybę, kad vėlesniais metais energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas augs sparčiau. Todėl ypatingą dėmesį galima būtų skirti sektoriams, kurie galėtų daug prisidėti prie 2020 m. planinių rodiklių įgyvendinimo ir tačiau kurie tebėra nepakankamai išplėtoti, nes jie nepagrįstai kenčia dėl to, kad juos aplenkia technologinė pažanga ir masto ekonomija.	(12) Kad būtų galima pasinaudoti technologijų pažangos ir masto ekonomijos pranašumais, nustatant privalomus minimalius tarpinius planinius rodiklius reikėtų atsižvelgti į galimybę, kad vėlesniais metais energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas augs sparčiau. Todėl ypatingą dėmesį galima būtų skirti sektoriams, kurie galėtų daug prisidėti prie 2020 m. planinių rodiklių įgyvendinimo ir tačiau kurie tebėra nepakankamai išplėtoti, nes jie nepagrįstai kenčia dėl to, kad juos aplenkia technologinė pažanga ir masto ekonomija.
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės iš tikrųjų darytų pažangą ir sprendimų priėmimo neatidėliotų iki 2020 m. atlikti išankstiniai skaičiavimai turi būti privalomi ir laikomi minimaliu siektinu planiniu rodikliu.
Pakeitimas  21 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	12a) Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi šios direktyvos tikslų, ypač susijusių su privalomais tarpiniais ir galutiniais planiniais rodikliais, taip pat susijusių su bendru 20 % iki 2020 m. Bendrijos planiniu rodikliu, taip pat siekiant sudaryti paskatas valstybėms narėms viršyti šiuos planinius rodiklius, šioje direktyvoje turi būti nustatyta tiesioginių baudų sistema. Komisija turėtų skirti baudas valstybėms narėms, kurios nepasiekia joms numatytų planinių rodiklių. Iš šių baudų gaunamos pajamos turėtų būti naudojamos specialiam fondui finansuoti (asignuotoms įplaukoms), kaip numatyta 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento1.
	_____________________________ 1OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
Pagrindimas
Europos bendrija seniai reguliuoja bendrąją rinka ir atsižvelgdama į tai nustato gamybos kvotas ir rinkliavas, kurių našta daugiausia tenka valstybėms narėms. Kadangi kvotos šiuo metu tampa aplinkosaugos politikos priemonėmis, šiuo atveju reikėtų nustatyti finansines baudas siekiant, kad valstybėms narėms atsirastų paskatų investuoti į energiją iš atsinaujinančių šaltinių, o iš baudų gautas įplaukas būtų galima vėliau naudoti energijos iš atsinaujinančių šaltinių vystymui Europos Sąjungoje.
Pakeitimas  22 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	12b) Bauda turėtų būti apskaičiuojama pagal tai, kiek MWh atsinaujinančios energijos pritrūko iki valstybei narei nustatyto privalomo tarpinio planinio rodiklio; ir jos dydis turėtų būti toks, kad valstybės narės būtų skatinamos investuoti į atsinaujinančią energiją norėdamos pasiekti arba net viršyti nacionalinius planinius rodiklius.
Pagrindimas
Skaičiavimo metodas ir baudos dydis turėtų būti tokie, kad būtų užtikrinta, jog valstybėms narėms sudaryta tikrų didelių paskatų investuoti į atsinaujinančią energiją siekiant įvykdyti arba net viršyti planinius rodiklius, o ne naudotis baudomis kaip pigiu būdu išvengti vykdyti savo įsipareigojimus. Esant dabartinėms ekonominėms aplinkybėms ir atsižvelgiant į anksčiau minėtus tikslus, tinkama bauda būtų 90 eurų už kiekvieną trūkstamą atsinaujinančios energijos MWh.
Pakeitimas  23 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	12c) Siekiant skatinti dažniau naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių būtina sukurti iš tikrųjų veiksmingą energijos rinką, o išorinės energijos gamybos ir vartojimo sąnaudos turi būti tinkamai paskirstomos įvairiems energijos šaltiniams. Jei būtų tinkamai atsižvelgiama į visas socialines ir su aplinkos apsauga bei sveikatos apsauga susijusias sąnaudas, jau šiandien energija iš daugelio atsinaujinančių šaltinių sąnaudų požiūriu būtų visiškai konkurencinga ir dažnai pigesnė už energiją, kuri gaminama iš įprastinių šaltinių. Taigi paramos energijai iš atsinaujinančių šaltinių gaminti sistemos yra politinės priemonės, kurias taikant siekiama kompensuoti tai, kad išorinės sąnaudos nėra įtraukiamos, ir tai, kad dėl iškreiptos energijos rinkos sudaroma nepalanki konkurencinė padėtis.
Pagrindimas
Svarbu paminėti ir palyginti įprastinės energijos ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių išorės sąnaudas.
Pakeitimas  24 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 d konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	12d) Bendrija ir valstybės narės turi skirti didelę dalį finansinių išteklių, įskaitant pajamas, gautas taikant Europos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių technologijų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai. Europos naujovių ir technologijos institutas turi teikti išskirtinę pirmenybę energijos iš atsinaujinančių šaltinių technologijų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai.
Pakeitimas  25 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 e konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	12e) Visuomenės parama iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos vartojimui grindžiama prielaida, kad ilguoju laikotarpiu ši elektros energija galės konkuruoti su elektros energija, gaminama iš įprastinių šaltinių. Visuomenės paramos prireiks siekiant Bendrijos tikslų, susijusių su didesniu elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimu, ypač tol, kol elektros energijos kainos vidaus rinkoje atspindės visas naudojamų energijos šaltinių socialines ir su aplinkos apsauga susijusias sąnaudas ir gaunamą naudą. Nustatant Bendrijos gaires ir politikos sritis, susijusias su valstybės parama aplinkos apsaugai, reikia visapusiškai atsižvelgti į tai, kad būtina įtraukti visas išorines elektros energijos gamybos sąnaudas tol, kol bus sudarytos sąžiningos konkurencinės sąlygos.
Pagrindimas
Komisija, turėdama mintyje elektros energijos rinką ir persvarstydama Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai, turi siekti tikslo sukurti sąžiningas konkurencines sąlygas iš visų šaltinių gaunamai energijai. Elektros energija, gaunama iš iškastinio kuro, ir atominė energija vis dar parduodama už kainą, kuri neatspindi tikrųjų sąnaudų.
Pakeitimas  26 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 f konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	12f) Sudarant palankias sąlygas atsinaujinančiosios energijos šaltinių rinkos vystymuisi, reikia atsižvelgti į palankų poveikį regionų ir vietos plėtros galimybėms, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumui, ypač turint mintyje MVĮ, taip pat nepriklausomus elektros gamintojus.
Pakeitimas  27 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) Plano atskaitos taškas turėtų būti 2005 m., nes tai paskutiniai metai, kurių patikimais duomenimis apie nacionalinius atsinaujinančios energijos kiekius jau galima naudotis.	(13) Plano atskaitos taškas turėtų būti 2005 m., nes tai paskutiniai metai, kurių patikimais duomenimis apie nacionalinius atsinaujinančios energijos kiekius jau galima naudotis ir kadangi tai yra tikslo iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą išeities taškas.
Pagrindimas
Kadangi atsinaujinančios energijos planinis rodiklis yra procentinis dydis, būtina taip pat svarstyti priemones, kurias taikant būtų siekiama mažinti bendrą energijos paklausą.
Pakeitimas  28 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	13a) Būtina nustatyti vienareikšmius atsinaujinančios energijos šaltinių apibrėžimus. Šioje direktyvoje dėmesys turėtų būti skiriamas tik tiems apibrėžimams, kurie nustatyti būtent Eurostato ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos atsinaujinančios energijos šaltinių kategorijoje.
Pagrindimas
Ši direktyva turi būti taikoma tik energijai, kuri iš tiesų yra energija iš atsinaujinančių šaltinių.
Pakeitimas  29 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	13b) Valstybės narės gali skatinti regionų ir vietos valdžios institucijas nusistatyti planinius rodiklius, kurie viršytų nacionalinius rodiklius, ir įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas į nacionalinių veiksmų planų rengimo procesą ir į sąmoningumo apie atsinaujinančios energijos naudą ugdymo kampaniją.
Pagrindimas
Įgyvendinant energijos iš atsinaujinančių šaltinių direktyvą regionų ir vietos lygmenimis bus imamasi daug priemonių, taigi regionų ir vietos valdžios institucijos turi būti kiek įmanoma labiau įtrauktos į šių nacionalinių planų kūrimo ir įgyvendinimo procesą.
Pakeitimas  30 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	13c) Durpės neturi būti laikomos atsinaujinančios energijos šaltiniu.
Pagrindimas
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija durpes išskiria į atskirą kategoriją. Taigi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nuomone durpės nėra atsinaujinančios energijos šaltinis ir šalys, pranešdamos apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą naudojant iškastinį kurą, į šį kiekį turi įtraukti ir kiekį, išmetamą naudojant durpes.
Pakeitimas  31 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) Būtina nustatyti aiškias iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos apskaičiavimo taisykles.	(14) Būtina nustatyti skaidrias ir aiškias iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos apskaičiavimo taisykles.
Pakeitimas  32 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	14a) Siekiant sumažinti Europos Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sumažinti jos priklausomybę nuo energijos importo, reikėtų atsinaujinančios energijos šaltinių plėtojimą glaudžiai susieti su didesniu energijos naudojimo efektyvumu.
Pagrindimas
Plataus masto atsinaujinančios energijos plėtojimo išankstinė sąlyga yra ta, kad taip turėtų būti gerokai sumažintas bendras energijos sunaudojimas (ypač taikant priemones, skirtas energijos naudojimo efektyvumui padidinti).
Pakeitimas  33 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) Apskaičiuojant hidroenergijos dalį, klimato pokyčių sukeltos pasekmės turėtų būti sušvelnintos panaudojant normalizavimo taisyklę.	(15) Apskaičiuojant hidroenergijos ir vėjo energijos dalį, klimato pokyčių sukeltos pasekmės turėtų būti sušvelnintos panaudojant normalizavimo taisyklę.
Pagrindimas
Vėjo energija, kaip ir hidroenergija, yra priklausoma nuo oro sąlygų. Normalizavimo taisyklė taip pat turi būti pradėta taikyti ir vėjo energijai.
Pakeitimas  34 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) Šiluminiams siurbliams, kurie tinkamos temperatūros šiluminei energijai užtikrinti naudoja geoterminius žemės ar vandens išteklius arba aplinkos oro šilumą, reikalinga elektros energija. Aplinkos oro šilumą naudojantiems šiluminiams siurbliams reikia daug tradicinės energijos. Todėl norint įvertinti, kaip laikomasi direktyvoje nustatytų tikslinių rodiklių, reikėtų atsižvelgti tik į Komisijos sprendimu 2007/742/EB nustatytus minimalius šildymo kokybės koeficiento reikalavimus atitinkančių šiluminių siurblių, kurie naudoja aplinkos oro šilumą, gaminamą naudingą šilumos energiją, laikantis 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos.	Išbraukta.
Pakeitimas  35 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17a) Būtina remti energijos iš atsinaujinančių šaltinių decentralizuotos gamybos technologijas parodomuoju ir pateikimo į rinką etapais. Perėjus prie decentralizuotos energijos gamybos būtų gauta įvairiapusės naudos, pavyzdžiui, būtų naudojami vietos energijos šaltiniai, sutrumpėtų transportavimo atstumas ir mažiau energijos būtų prarandama ją perduodant. Taip pat būtų prisidedama prie bendruomenės vystymosi ir sanglaudos, nes būtų sudaroma galimybių gauti pajamų ir vietos lygmeniu sukuriama darbo vietų.
Pakeitimas  36 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17b) Pirmenybė visada turi būti teikiama biomasės, ypač medienos perdirbimui, o ne jos naudojimui energijai gaminti.
Pagrindimas
Tai, kad biomasė naudojama energijai gaminti, neturi daryti neigiamo poveikio galimybėms ją perdirbti, tai ypač svarbu medienos atveju.
Pakeitimas  37 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17c) Siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes Bendrija ir valstybės narės turi užtikrinti, kad turimi medienos ištekliai būtų naudojami veiksmingiau ir kad būtų plėtojamos naujos miškininkystės sistemos.
Pagrindimas
Valstybės narės ir ES faktiškai išnaudoja tik dalį su biomase, ypač su mediena, susijusių galimybių. Siekiant didinti šio sektoriaus energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalį, reikia tobulinti būtiniausių miškininkystės sistemų sandarą.
Pakeitimas  38 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 d konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17d) Naudojant žemės ūkio produkciją pirmenybė turi būti teikiama aukštos kokybės maisto produktų, o ne energijos gamybai.
Pagrindimas
Dėl to, kad biomasė naudojama energijai gaminti neturi nukentėti maisto produktų gamyba.
Pakeitimas  39 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) Importuojama elektros energija, pagaminta ne Bendrijoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gali būti įskaičiuota į valstybių narių planinius rodiklius. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad, didinant esamų atsinaujinančių šaltinių įvairovę ir juos visiškai arba iš dalies pakeičiant tradiciniais energijos šaltiniais, grynasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nepadidėtų, turėtų būti leidžiama atsižvelgti tik į atsinaujinančios energijos įrenginių, pradėtų eksploatuoti po šios direktyvos įsigaliojimo, pagamintą elektros energiją. Siekiant užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti, reikėtų, kad tokiam importui būtų taikoma kilmės garantijų sistemą. Bus apsvarstyti susitarimai su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių organizavimo.	Išbraukta.
Pakeitimas  40 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18a) Valstybėms narėms tenka atsakomybė užtikrinti, kad būtų pasiekti kiekvienai valstybei narei numatyti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo dalies rodikliai. Valstybės narės taiko skirtingas nacionalines paramos sistemas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui remti, įskaitant ekologinius sertifikatus, investicinę pagalbą, atleidimą nuo mokesčių arba jų sumažinimą, mokesčių grąžinimą ir tiesiogines kainų palaikymo schemas. Siekiant šios direktyvos tikslų svarbu garantuoti šių mechnizmų tinkamą veikimą, kol bus pradėta taikyti Bendrijos sistema, kad būtų palaikomas investuotojų pasitikėjimas.
Pagrindimas
Tinkamai sukurtų nacionalinių paramos sistemų ir gero administracinio darbo dėka Europa pasaulio mastu lyderiauja atsinaujinančios energijos srityje. Atsižvelgiant į tai, turi būti užtikrinta, kad šios paramos sistemos padėtų garantuoti tolesnę atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą Europoje.
Pakeitimas  41 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) Siekiant sudaryti galimybes sumažinti šioje direktyvoje nustatytų planinių rodiklių pasiekimo kainą, reikėtų palengvinti vienose valstybėse narėse iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos vartojimą kitose valstybėse narėse ir suteikti galimybę valstybėms narėms į savo nacionalinius planinius rodiklius įskaičiuoti kitose valstybėse narėse suvartotą elektros energiją, aušinimą ir šilumą. Dėl šios priežasties turėtų būti priimtos suderintos nuostatos, reglamentuojančios kilmės garantijų šiuose sektoriuose modelį ir perdavimą.	(19) Siekiant sudaryti galimybes sumažinti šioje direktyvoje nustatytų planinių rodiklių pasiekimo kainą, greta būtinų nacionalinių pastangų papildomai reikėtų palengvinti vienose valstybėse narėse iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos vartojimą kitose valstybėse narėse ir suteikti galimybę valstybėms narėms į savo nacionalinius planinius rodiklius įskaičiuoti kitose valstybėse narėse suvartotą elektros energiją, aušinimą ir šilumą. Dėl šios priežasties turėtų būti numatyta lankstumo, kurio taikymą toliau kontroliuotų valstybės narės. Tai galėtų būti daroma atliekant statistinius perdavimus tarp valstybių narių ir (arba) vykdant bendrus projektus.
Pakeitimas  42 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) Šildymo ir aušinimo naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius kilmės garantijos pagal pareikalavimą turėtų būti išduodamos ne mažesnio nei 5 MWth galingumo įrenginiams, kad būtų išvengta pernelyg didelės administracinės naštos, kuri atsirastų, jei būtų įtraukti mažesni įrenginiai, įskaitant namų ūkyje naudojamus įrenginius.	Išbraukta.
Pakeitimas  43 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti išankstinio leidimo sistemas kilmės garantijų perdavimui į kitas valstybes nares arba iš jų, jei joms to reikia norint užtikrinti saugų ir subalansuotą energijos tiekimą, pasiekti jų paramos schemos aplinkosaugos tikslus arba įvykdyti šioje direktyvoje nustatytus planinius rodiklius. Tokios sistemos turėtų apsiriboti tuo, kas yra būtina ir proporcinga, ir jos neturėtų tapti savavališkos diskriminacijos priemone.	Išbraukta.
Pakeitimas  44 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) Išmėginus suderintų kilmės garantijų sistemą, Komisija turėtų persvarstyti, ar būtini tolesni pakeitimai.	Išbraukta.
Pakeitimas  45 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(23) Siekiant užtikrinti, kad nebus kišamasi į esamiems įrenginiams taikomas paramos schemas ir kad atsinaujinančios energijos gamintojams nebus mokamos kompensacijos, turėtų būti nustatyta, kad valstybės narės vienos kitoms gali perduoti tik tas įrenginių kilmės garantijas, kurios buvo išduotos įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti po šios direktyvos įsigaliojimo dienos, arba tas produkcijos kilmės garantijas, kurios buvo išduotos už produkciją, pagamintą po tos dienos padidėjus įrenginio atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumams.	Išbraukta.
Pakeitimas  46 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) Įrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo institucijų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančią energiją. Todėl nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms persvarstant savo administracines procedūras, reglamentuojančias įrenginių, kuriuose elektros energija, šildymas ir aušinimas ar transporto kuras gaminamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gamybos ir eksploatavimo leidimų išdavimą, reikėtų atsižvelgti į specifinę atsinaujinančios energijos sektoriaus struktūrą. Turėtų būti nustatyti aiškūs administracinio patvirtinimo procedūrų terminai energiją iš atsinaujinančių šaltinių naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir ekologišką atsinaujinančios šildymo, aušinimo ir elektros energijos įrangą.	(24) Įrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo institucijų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančią energiją. Todėl nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms persvarstant savo administracines procedūras, reglamentuojančias įrenginių, kuriuose elektros energija, šildymas ir aušinimas ar transporto kuras gaminamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gamybos ir eksploatavimo leidimų išdavimą, reikėtų atsižvelgti į specifinę atsinaujinančios energijos sektoriaus struktūrą. Turėtų būti įsteigta viena bendra administracinė institucija, atsakinga už visų būtinų leidimų išdavimą. Šios institucijos veikla turėtų būti vykdoma kaip įmanoma artimesniu projektams lygmeniu, pageidautina, savivaldybių arba regionų lygmeniu. Turėtų būti nustatyti aiškūs administracinio patvirtinimo procedūrų terminai energiją iš atsinaujinančių šaltinių naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir ekologišką atsinaujinančios šildymo, aušinimo ir elektros energijos įrangą.
Pagrindimas
Greitai atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai dažnai kliudo sudėtingos procedūros, pernelyg didelė sprendimus priimančių institucijų įvairiais lygmenimis gausa ir centralizuotos kompetencijos trūkumas. Pageidautina, kad būtų taikoma vadinamoji vieno langelio sistema. Vis dėlto tai nereiškia, kad leidimus išduodanti institucija būtinai veiktų tik nacionaliniu lygmeniu. Tuo atveju, jei savivaldybės parengė savo atsinaujinančių energijos šaltinių planus, jos turėtų būti skatinamos ir, galbūt bendradarbiaujant su šiek tiek aukštesnio administracinio lygmens įstaigomis, joms turėtų būti suteikta atsakingos centralizuotos institucijos kompetencija.
Pakeitimas  47 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) Nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančios energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančios energijos naudojimą. Tokios priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Europos kontekste, kartu statybos kodeksuose ir reglamentuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančios energijos naudojimą.	(26) Nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančios energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančios energijos naudojimą. Tokios priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Europos kontekste, kartu skatinant energijos požiūriu efektyvią pastatų statybą.
Pagrindimas
Statybos sektoriuje turi būti skatinama naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, įskaitant pasyviuosius šaltinius. Šie veiksmai turi būti išsamios strategijos, pagal kurią būtų siekiama sumažinti ir bendrą energijos sunaudojimą šiame sektoriuje, ir energijos sunaudojimą kiekviename atskirame (naujame arba atnaujintame) pastate, dalis.
Pakeitimas  48 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(26a) Europos Parlamentas savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančius energijos išteklius1 paragino taikyti mokestines lengvatas, teikti tiesioginę investicinę pagalbą, nustatyti reguliavimo ir kitas priemones siekiant skatinti naudoti energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių sistemas ir vietinėse bei nuotolinėse centralizuotuose šildymo ir vėsinimo sistemose naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių.
	_______________________________ 1 OL C 280 E, 2006 11 29, p. 115.
Pagrindimas
Europos Parlamentas savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliucijoje, kurioje skatinama naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, pripažino centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemų svarbą siekiant ES tikslo, kad 20 % suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Pakeitimas  49 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(28) Plėtojant mokymą būtinas koordinuotas požiūris, o mažos apimties atsinaujinančios energijos įrenginių montuotojams turėtų būti taikomas atitinkamas sertifikavimas, kad būtų išvengta iškreipimų rinkoje ir užtikrintas aukštos kokybės produktų ir paslaugų teikimas vartotojams. Valstybės narės turėtų abipusiškai pripažinti nacionalines sertifikavimo sistemas, todėl jos turėtų būti grindžiamos būtiniausiais suderintais principais, atsižvelgiant į Europos technologijų standartus, taip pat galiojančias mokymo ir kvalifikacijos sistemas, taikomas atsinaujinančios energijos įrenginių gamintojams. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo turėtų būti ir toliau taikoma klausimams, kurie nereglamentuojami šia direktyva, pavyzdžiui, vienoje valstybėje narėje nesertifikuotų montuotojų profesinės kvalifikacijos pripažinimui.	(28) Plėtojant mokymą būtinas koordinuotas požiūris, o mažos apimties atsinaujinančios energijos įrenginių montuotojams turėtų būti taikomas atitinkamas sertifikavimas, kad būtų išvengta iškreipimų rinkoje ir užtikrintas aukštos kokybės produktų ir paslaugų teikimas vartotojams. Valstybės narės turėtų abipusiškai pripažinti nacionalines sertifikavimo sistemas, todėl jos turėtų būti grindžiamos būtiniausiais suderintais principais, atsižvelgiant į Europos technologijų standartus, taip pat galiojančias mokymo ir kvalifikacijos sistemas, taikomas atsinaujinančios energijos įrenginių gamintojams. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo turėtų būti ir toliau taikoma reglamentuojamų profesijų profesinės kvalifikacijos pripažinimui reglamentuoti. Tuo atveju, jei montuotojo profesinės veiklos pradžia ar jos vykdymas reglamentuojami, taikomos pagal Direktyvą 2005/36/EB nustatytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo sąlygos. Šios sąlygos turėtų galioti ir valstybėje narėje sertifikatus įgijusiems montuotojams.
Pagrindimas
Direktyvoje 2005/36/EB nustatomas reglamentuojamų profesijų profesinės kvalifikacijos pripažinimas. Ji ir toliau turi galioti montuotojams, kurie savo noru dalyvavo sertifikavimo procedūroje pagal direktyvą dėl atsinaujinančios energijos. Įrangos, kurios veikimas pagrįstas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu, montavimas – tai tik, pvz., šildymo techniko darbo dalis. Leidimas atlikti reglamentuojamos profesijos darbo dalį nesuteikia pilnavertės teisės vykdyti šią profesinę veiklą. Klausimų, susijusių su profesinės kvalifikacijos pripažinimu, teisinis pagrindas įtvirtintas EB sutarties 47 straipsnyje.
Pakeitimas  50 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(28a) Kombinuotos energijos jėgainės – tai geriausias būdas derinti įvairių atsinaujinančios energijos šaltinių privalumus ir kartu užtikrinti patikimumą ir veiksmingumą, būdingą tradicinėms didelėms jėgainėms. Komisija turėtų parengti atitinkamas iniciatyvas, kuriomis turėtų būti siekiama skatinti minėtųjų kombinuotų jėgainių plėtrą ir tolesnius mokslinius tyrimus. Tai padėtų užtikrinti, kad Europoje auganti energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus panaudojama veiksmingiau, kadangi kombinuotos jėgainės gali padėti sujungti ir valdyti visoje Europoje išsisklaidžius vėjo ir saulės energijos gamybos įrenginius, energijos gamybos iš biomasės įrenginius ir hidroelektrines.
Pagrindimas
Kombinuotos jėgainės gali padėti suderinti atsinaujinančių energijos šaltinių privalumus ir kompensuoti jų trūkumus, t. y. vėjo ir saulės energiją, kurios gamyba priklauso nuo tam tikrų sąlygų, kompensuoti energija iš biodujų ir hidroenergija, susieti šias energijos rūšis ir jas kartu valdyti.
Pakeitimas  51 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(29) Nors Direktyvoje 2005/36/EB nustatyti abipusio profesinės kvalifikacijos pripažinimo reikalavimai ir architektams, būtina toliau užtikrinti, kad architektai ir projektuotojai savo planuose ir projektuose tinkamai atsižvelgtų į energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą. Todėl valstybės narės turėtų pateikti atitinkamas gaires. Tai turėtų būti padaryta nepažeidžiant Direktyvos 2005/36/EB ir visų pirma jos 46 bei 49 straipsnių nuostatų.	(29) Nors Direktyvoje 2005/36/EB nustatyti abipusio profesinės kvalifikacijos pripažinimo reikalavimai ir architektams, būtina toliau užtikrinti, kad architektai ir projektuotojai savo planuose ir projektuose tinkamai atsižvelgtų į optimalų atsinaujinančių energijos šaltinių ir didelio veiksmingumo technologijų derinį. Todėl valstybės narės turėtų pateikti atitinkamas gaires. Tai turėtų būti padaryta nepažeidžiant Direktyvos 2005/36/EB ir visų pirma jos 46 bei 49 straipsnių nuostatų.
Pagrindimas
Politika turėtų būti apibrėžiama nustatant į rezultatus orientuotus įpareigojimus, o ne būdus. Taigi būtina optimaliai derinti atsinaujinančius energijos šaltinius ir didelio veiksmingumo technologijas, o ne nurodyti vieną arba kita galimybę. Be to, kalbant apie konkrečius pastatus, atitinkamoje vietoje gali nebūti atsinaujinančių energijos šaltinių.
Siekiant įgyvendinti 2020 m. tikslus, būtina užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą. Tai ypač svarbu kalbant apie pastatus, turinčius didelį energijos vartojimo efektyvumo potencialą.
Pakeitimas  52 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(29a) Būtina aktyviai remti atsinaujinančios energijos paskirstymo tinklo integraciją ir su pertrūkiais tiekiamos energijos saugojimo sistemų (pvz., baterijų) panaudojimą siekiant užtikrinti integruotą atsinaujinančios energijos gamybą.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į nesubalansuotą atsinaujinančios energijos pasiūlą ir paklausą būtini veiksmingi su pertrūkiais tiekiamos energijos saugojimo pajėgumai.
Pakeitimas  53 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(30) Naujų elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojų prijungimo prie elektros tinklo sąnaudos turėtų būti realios, skaidrios bei nediskriminacinės, taip pat turėtų būti deramai atsižvelgta į naudą, kurią tinklui duoda į jį įtraukti gamintojai.	(30) Naujų elektros energijos ir dujų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojų prijungimo prie elektros ir dujų tinklų sąnaudos turėtų būti realios, skaidrios bei nediskriminacinės, taip pat turėtų būti deramai atsižvelgta į naudą, kurią tinklui duoda į jį įtraukti gamintojai, ypač tuo atveju, kai taikoma speciali prisijungimo prie tinklo išlaidų pasidalijimo sistema.
Pagrindimas
Nuostatų taikymo sritis turėtų būti išplėsta, įtraukiant taip pat ir dujų gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Pakeitimas  54 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(30a) Elektros energijos gamintojams, norintiems panaudoti atsinaujinančios energijos potencialą atokiuose regionuose, pvz., salose ir menkai apgyvendintuose regionuose, turėtų būti taikomos prieinamos įsijungimo į tinklą kainos siekiant užtikrinti, kad jiems nesudaromos mažiau palankios sąlygos palyginti su gamintojais, įsikūrusiais regionuose, kurių padėtis labiau centralizuota, pramonė labiau išvystyta ir gyventojų tankumas didesnis.
Pagrindimas
Komisijos pasiūlyme pabrėžiama, kad įsijungimo į tinklą kainos turi būti „skaidrios“ ir „nediskriminuojančios“. Dėl to abejonių nekyla, tačiau yra rizikos suklysti ir neteisingai aiškinti terminą „nediskriminuojančios“. Numačius draudimą bet kokioms politikos priemonėms, kurias taikant nesiekiama sudaryti vienodų veiklos sąlygų, neatsižvelgiama į specialias izoliuotų bendruomenių reikmes.
Pakeitimas  55 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(30b) Administracijos, atsakingos už leidimų, sertifikatų ir licencijų atsinaujinančios energijos įrenginiams išdavimo procedūrų priežiūrą, veikla priimant sprendimus dėl konkrečių projektų turi būti objektyvi, skaidri, nediskriminuojanti ir proporcinga. Netoleruotinas bet koks piktnaudžiavimas ar dirbtinai sukuriama našta atsinaujinančios energijos projektams, pvz., atsinaujinančios energijos įrenginius priskiriant prie įrangos, kuri kelia didelį pavojų sveikatai.
Pagrindimas
Turi būti uždrausta sudaryti nepagrįstas administracines kliūtis, trukdančias plėtoti atsinaujinančios energijos gamybą.
Pakeitimas  56 Pasiūlymas dėl direktyvos 31 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(31) Tam tikromis aplinkybėmis neįmanoma visiškai užtikrinti elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, perdavimo ir skirstymo nepakenkiant tinklo sistemos patikimumui ir saugumui. Tokiomis aplinkybėmis tiems gamintojams gali būti mokama finansinė kompensacija.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši konstatuojamoji dalis nereikalinga.
Pakeitimas  57 Pasiūlymas dėl direktyvos 33 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(33a) Energija, pagaminta atviroje jūroje esančiose vėjo jėgainėse, įrengtose už teritorinių vandenų ribų, turėtų būti priskiriama tai valstybei narei, prie kurios tinklo šie įrenginiai prijungti.
Pagrindimas
Kai kuriose valstybėse narėse atviroje jūroje įrengtos vėjo jėgainės yra už teritorinių vandenų ribų. Turėtų būti atsižvelgiama taip pat ir į šias jėgaines.
Pakeitimas  58 Pasiūlymas dėl direktyvos 33 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(33b) Europos Sąjunga ir valstybės narės visomis priemonėmis turėtų užtikrinti, kad bendras energijos suvartojimas transporto sektoriuje labai sumažėtų. Pagrindinės priemonės siekiant sumažinti bendrą energijos suvartojimą transporto sektoriuje apima transporto planavimą, paramą viešajam transportui, elektra varomų automobilių dalies gamyboje didinimą ir mažiau energijos naudojančių, mažesnio dydžio bei mažesnės variklio galios automobilių gamybą.
Pakeitimas  59 Pasiūlymas dėl direktyvos 34 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(34) Biokuras turėtų būti gaminamas tausojant aplinką. Todėl, siekiant įvykdyti šioje direktyvoje nustatytus planinius rodiklius, naudojamam biokurui ir tam biokurui, kuriam taikomos nacionalinės paramos sistemos, turėtų būti nustatyti aplinkos tvarumo kriterijai.	(34) Biomasės gamyba energetiniais tikslais turėtų būti tvari aplinkos ir socialiniu aspektais ir turėtų atitikti darbo teisės aktus. Todėl, siekiant įvykdyti šioje direktyvoje nustatytus planinius rodiklius, energijai gaminti naudojamai biomasei ir tai biomasei, kuriai taikomos nacionalinės paramos sistemos, turėtų būti nustatyti aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijai ir ji turėtų atitikti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų dėl darbuotojų teisių ir darbo sąlygų nuostatas.
Pagrindimas
Aplinkos apsaugos ir socialinio tvarumo kriterijai turėtų būti taikomi bet kokiam biomasės panaudojimo būdui. Darbo srities teisės aktų nuostatų laikymasis turėtų būti esminis kriterijus, kurio svarba prilygsta aplinkos apsaugos tvarumui, taip pat turėtų būti tikrinama, ar ratifikuojami TDO nustatyti pagrindiniai darbo standartai ir ar jų laikomasi.
Pakeitimas  60 Pasiūlymas dėl direktyvos 34 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(34a) Atsižvelgdama į maisto produktų kainų padidėjimą, Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių pagerinti žemės ūkio produktų pasiūlą ir užtikrinti maisto saugumą, visų pirma skatinti tvarumo kriterijų taikymą biokurui, plėtoti antrosios ir trečiosios kartos biokuro gamybą Europos Sąjungoje bei pasaulyje ir stiprinti mokslinius tyrimus bei žinias žemės ūkio srityje.
Pagrindimas
2008 m. gegužės 20 d. Komisija patvirtino komunikatą, kuriame pateikiamos politinės priemonės, skirtos maisto produktų kainų pakilimo pasaulyje padariniams sušvelninti. Šie aspektai yra trijų dalių strategijos dalis.
Pakeitimas  61 Pasiūlymas dėl direktyvos 35 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(35) Kai biokurui nustatomi aplinkos tvarumo kriterijai, su jais susiję tikslai nebus pasiekti, jei kriterijų neatitinkantys produktai, kurie paprastai būtų naudojami kaip biokuras, vietoj to naudojami kaip skystieji bioproduktai šildymo ar elektros energijos sektoriuose. Todėl aplinkos tvarumo kriterijai turėtų būti taikomi ir visiems skystiesiems bioproduktams.	Išbraukta.
Pagrindimas
Kriterijai turėtų būti taikomi ne tik skystiems bioproduktams ir biokurui, bet ir visoms biomasės rūšims, kurios taip pat naudojamos šildymo ar elektros energijos gamybos sektoriuose.
Pakeitimas  62 Pasiūlymas dėl direktyvos 36 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(36) 2007 m. kovo mėn. Briuselio Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti išsamią direktyvą dėl visų atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo, kurioje būtų pateikti kriterijai ir nuostatos tvariam bioenergijos tiekimui ir naudojimui užtikrinti. Šie kriterijai turėtų būti platesnės sistemos, kuri apimtų ne tik biodegalus, bet ir skystuosius bioproduktus, sudedamoji dalis. Todėl tokie tvarumo kriterijai turėtų būti įtraukti į šią direktyvą. Siekiant išvengti papildomų verslo sektoriaus išlaidų ir aplinkos nuostatų painiavos, susijusios su požiūrio nenuoseklumu, svarbu užtikrinti, kad būtų suderinti biokurui taikomi šios direktyvos ir Direktyvos 98/70/EB tvarumo kriterijai. Be to, 2010 m. Komisija turėtų įvertinti, ar nederėtų įtraukti ir kitų biomasės naudojimo būdų.	(36) 2007 m. kovo mėn. Briuselio Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti išsamią direktyvą dėl visų atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo, kurioje būtų pateikti kriterijai ir nuostatos tvariam visos energijai gaminti skirtos biomasėss tiekimui ir naudojimui užtikrinti. Todėl tokie tvarumo kriterijai turėtų būti įtraukti į šią direktyvą. Siekiant išvengti papildomų verslo sektoriaus išlaidų ir aplinkos nuostatų painiavos, susijusios su požiūrio nenuoseklumu, svarbu užtikrinti, kad būtų suderinti iš biomasės pagamintam transporto kurui taikomi šios direktyvos ir Direktyvos 98/70/EB tvarumo kriterijai.
Pagrindimas
Šioje direktyvoje numatyti tvarumo kriterijai turi apimti visą energijai gaminti skirtą iš biomasės pagamintą kietą, dujinį ir skystą kurą. Šie kriterijai turi derėti su kriterijais, nustatytais kituose ES teisės aktuose, visų pirma Kuro kokybės direktyvoje transportui.
Pakeitimas  63 Pasiūlymas dėl direktyvos 37 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(37) Jei didelių anglies atsargų dirvožemyje ar augaluose turinti žemė būtų pritaikyta biodegalų ir kitų skystųjų bioproduktų žaliavoms auginti, dalis joje susikaupusios anglies būtų išleidžiama į atmosferą ir taip susiformuotų anglies dioksidas. Dėl to atsiradęs neigiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis gali būti didesnis už teigiamą biodegaluose ir kituose skystuosiuose bioproduktuose esančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį; kai kuriais atvejais tas poveikio skirtumas gali būti didelis. Todėl apskaičiuojant sumažintą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį turėtų būti atsižvelgta į anglies poveikį naudojant biodegalus ir kitus skystuosius bioproduktus. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad apskaičiuojant sumažintą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtų atsižvelgta į visą anglies poveikį naudojant biodegalus ir kitus skystuosius bioproduktus.	(37) Jei didelių anglies atsargų dirvožemyje ar augaluose turinti žemė būtų pritaikyta energijai gaminti skirtos biomasės žaliavoms auginti, dalis joje susikaupusios anglies būtų išleidžiama į atmosferą ir taip susiformuotų anglies dioksidas. Dėl to atsiradęs neigiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis gali būti didesnis už teigiamą iš biomasės pagamintame biokure esančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį; kai kuriais atvejais tas poveikio skirtumas gali būti didelis. Todėl apskaičiuojant sumažintą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį turėtų būti atsižvelgta į tokio tiesioginio ar netiesioginio pritaikymo anglies poveikį.
Pagrindimas
Šioje direktyvoje numatyti tvarumo kriterijai turi apimti visą energijai gaminti skirtą iš biomasės pagamintą kietą, dujinį ir skystą kurą. Tačiau atsižvelgus į anglies šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo rodiklius stebina, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė tik su skystuoju iš biomasės pagamintu kuru susijusias lygintino iškastinio kuro sukeliamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo vertes. Panašias vertes šioje direktyvoje reikia nustatyti energijos gamybai naudojamai dujinei ir kietajai biomasei.
Pakeitimas  64 Pasiūlymas dėl direktyvos 38 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(38) Kad ūkio subjektams nereikėtų atlikti brangiai kainuojančių tyrimų ir kad būtų uždrausta keisti dideles anglies atsargas turinčios žemės, kuri, kaip vėliau paaiškėja, nėra tinkama biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų žaliavoms auginti, paskirtį, tokios rūšies žemė, kurios anglies atsargų praradimo negalima kompensuoti per pagrįstą laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant į poreikį neatidėliotinai kovoti su klimato kaita (net jei gaminant biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų), biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų gamybai neturėtų būti naudojama. Duomenys apie pasaulio anglies atsargas leidžia daryti išvadą, kad prie tokios kategorijos turėtų būti priskirtos šlapžemės ir ištisai mišku apaugusios vietovės.	(38) Kad energijai gaminti reikalingos biomasės tiekėjams nereikėtų atlikti brangiai kainuojančių tyrimų ir kad būtų uždrausta keisti dideles anglies atsargas turinčios žemės, kuri, kaip vėliau paaiškėja, nėra tinkama energijai gaminti reikalingos biomasės žaliavoms auginti, paskirtį, tokios rūšies žemė, kurios anglies atsargų praradimo negalima kompensuoti per pagrįstą laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant į poreikį neatidėliotinai kovoti su klimato kaita (net jei gaminant energijos gamybai reikalingą biomasę išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų), energijai gaminti reikalingos biomasės gamybai neturėtų būti naudojama. Duomenys apie pasaulio anglies atsargas leidžia daryti išvadą, kad prie tokios kategorijos be kitų žemės rūšių turėtų būti priskirtos šlapžemės ir ištisai mišku apaugusios vietovės.
Pakeitimas  65 Pasiūlymas dėl direktyvos 38 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(38a) Didelių anglies atsargų dirvožemyje ar augaluose turinti žemė taip pat neturėtų būti naudojama kitiems energijos iš atsinaujinančių šaltinių projektams plėsti, pvz., naujoms vėjo turbinoms ir su jomis susijusiems keliams, taip pat vadinamiesiems plūduriuojantiems keliams ir kitai infrastruktūrai statyti. Tokių projektų vykdymas durpynuose neišvengiamai lemtų didelių jų plotų išdžiuvimą, o sukaupta anglis patektų į atmosferą ir dėl to susidarytų anglies dioksidas.
Pagrindimas
Durpynai yra anglies saugyklos. Statant vėjo jėgaines, vadinamuosius plūduriuojančus kelius ir kitus infrastruktūros objektus sutrikdomas natūralus drenažas ir išdžiūsta durpynai, dėl to į atmosferą patenka didelis anglies dioksido kiekis, dėl kurio susidaro didesnis negu naudojant vėjo jėgaines sutaupomas išmetamų anglies junginių kiekis.
Pakeitimas  66 Pasiūlymas dėl direktyvos 39 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) Šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės, taikytinos biodegalams bei kitiems skystiesiems bioproduktams, ir didėjanti biodegalų bei kitų skystųjų bioproduktų paklausa pasaulyje neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Turėtų būti saugomi neatsinaujinantys ištekliai, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip vertingi visai žmonijai. Be to, vartotojams Bendrijoje būtų morališkai nepriimtina, kad padidėjus jų biodegalų ir kitų skystųjų bioproduktų naudojimui gali būti sunaikinta didelės biologinės įvairovės žemė. Dėl šių priežasčių būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos biokurui ir kitiems skystiesiems bioproduktams skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei galima garantuoti, kad jie nėra kilę iš žemės, kuriai būdinga didelė biologinė įvairovė. Pagal pasirinktus kriterijus laikoma, kad miškui būdinga biologinė įvairovė, jei jis nėra daug paveiktas žmogaus veiklos (vadovaujantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Ministrų konferencija dėl miškų Europoje apsaugos vartojama apibrėžtimi) arba jei žemė yra saugoma nacionalinių įstatymų gamtos apsaugos tikslais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų didelę biologinę įvairovę, reikėtų užtikrinti, kad biokurui, pagamintam iš tokioje žemėje užaugintų žaliavų, nebūtų taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamomis tarptautinėmis normomis, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus ir (arba) arealus, kad apibrėžtų tokios didelės biologinės įvairovės pievas.	(39) Šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės, taikytinos energijai gaminti skirtai biomasei, ir didėjanti iš biomasės pagaminto transporto kuro paklausa pasaulyje neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Turėtų būti saugomi neatsinaujinantys ištekliai, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip vertingi visai žmonijai. Be to, vartotojams Bendrijoje būtų morališkai nepriimtina, kad padidėjus jų iš biomasės pagaminto kuro naudojimui gali būti sunaikinta didelės biologinės įvairovės žemė. Dėl šių priežasčių būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos biokurui ir kitiems skystiesiems bioproduktams skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei galima garantuoti, kad jie nėra kilę iš žemės, kuriai būdinga didelė biologinė įvairovė, arba kad žaliavos išgavimas nepadarė neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Pagal pasirinktus kriterijus laikoma, kad miškui būdinga biologinė įvairovė, jei jis nėra daug paveiktas žmogaus veiklos (vadovaujantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Ministrų konferencija dėl miškų Europoje apsaugos vartojama apibrėžtimi), išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad bet kokia žmogaus intervencija buvo ir bus tokio intensyvumo ir dažnumo, kuris suteikia galimybę išsaugoti natūralią rūšių sudėtį ir procesus, arba jei žemė yra saugoma nacionalinių įstatymų gamtos apsaugos tikslais Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų didelę biologinę įvairovę, reikėtų užtikrinti, kad biokurui, pagamintam iš tokioje žemėje užaugintų žaliavų, nebūtų taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės, jeigu derlius nuimamas būdu, kuris daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamomis tarptautinėmis normomis, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus ir (arba) arealus, kad apibrėžtų tokios didelės biologinės įvairovės pievas.
Pakeitimas  67 Pasiūlymas dėl direktyvos 40 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(40) Jei biokuras ir kiti skystieji bioproduktai gaminami iš ES pagamintų žaliavų, jie taip pat turėtų atitikti žemės ūkiui taikomus ES aplinkosaugos reikalavimus. Importui iš trečiųjų šalių tokių kriterijų neįmanoma taikyti nei administraciniu, nei techniniu požiūriu.	(40) Jei energijai gaminti skirta biomasė gaminama iš ES pagamintų žaliavų, be žemės ūkiui taikomų ES aplinkosaugos reikalavimų, jos taip pat turėtų atitikti importui taikomus kriterijus ir nekelti pavojaus maisto gamybai. Vykdant sertifikavimą turi būti numatyti minimalūs reikalavimai norint užtikrinti aplinkosaugos požiūriu tvarią šio kuro gamybą, kurie taip pat turi būti taikomi importui iš trečiųjų šalių siekiant tvarumo pasaulio mastu.
	Be to, valstybės narės turėtų būti skatinamos ištirti, kokiu mastu naujų rūšių lignoceliuliozės kultūrų integravimas į jų žemės ūkio kraštovaizdį galėtų padėti tobulinti aplinkosaugos teisės aktus, konkrečiai nepaminėtus Bendrosios žemės ūkio politikos kompleksinio paramos susiejimo taisyklėse, pavyzdžiui, dėl požeminio ir paviršinio vandens kokybės apsaugos, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, kurioje nustatomi Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindai1.
	1 OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
Pagrindimas
Iš trečiųjų šalių importuojamai ar ES gaminamai energijai gaminti skirtai biomasei turi būti taikomi tie patys tvarumo kriterijai.
Pakeitimas  68 Pasiūlymas dėl direktyvos 41 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(41) Aplinkos tvarumo kriterijai bus veiksmingi tik jei jie nulems rinkos dalyvių elgesio pokyčius. Rinkos dalyviai pakeis savo elgesį tik tuo atveju, jei palyginti su kriterijų neatitinkančiais produktais biokurui ir kitiems skystiesiems bioproduktams, kurie atitinka nustatytus kriterijus, būtų taikomos patrauklesnės kainos. Pagal masės balanso metodą, naudojamą tikrinant, ar laikomasi nustatytų reikalavimų,tarp kriterijus atitinkančio biokuro bei kitų skystųjų bioproduktų gamybos ir biokuro bei kitų skystųjų bioproduktų suvartojimo Bendrijoje egzistuoja ryšys, užtikrinantis atitinkamą pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir didesnę kainą, palyginti su sistemomis, kur tokio ryšio nėra. Todėl siekiant užtikrinti, kad aplinkos tvarumo kriterijus atitinkantis biokuras ir kiti skystieji bioproduktai galėtų būti parduodami brangiau, kad tuo pačiu būtų išsaugotas sistemos vientisumas ir kad pramonei nebūtų užkrauta nepagrįsta našta, atitiktis tokiems kriterijams turėtų būti tikrinama taikant masės balanso sistemą. Tačiau reikėtų apsvarstyti ir kitus patikros metodus.	(41) Aplinkos tvarumo kriterijai bus veiksmingi tik jei jie nulems rinkos dalyvių elgesio pokyčius. Rinkos dalyviai pakeis savo elgesį tik tuo atveju, jei energijai gaminti skirtai biomasei, kuri atitinka nustatytus kriterijus, būtų taikomos patrauklesnės kainos palyginti su kriterijų neatitinkančia energijai gaminti skirta biomase. Pagal masės balanso metodą, naudojamą tikrinant, ar laikomasi nustatytų reikalavimų, tarp kriterijus atitinkančios energijai gaminti skirtos biomasės gamybos ir energijai gaminti skirtos biomasės suvartojimo Bendrijoje egzistuoja ryšys, užtikrinantis atitinkamą pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir didesnę kainą, palyginti su sistemomis, kur tokio ryšio nėra. Todėl siekiant užtikrinti, kad aplinkos tvarumo kriterijus atitinkanti energijai gaminti skirta biomasė galėtų būti parduodama brangiau, kad tuo pačiu būtų išsaugotas sistemos vientisumas ir kad pramonei nebūtų užkrauta nepagrįsta našta, atitiktis tokiems kriterijams turėtų būti tikrinama taikant masės balanso sistemą. Tačiau reikėtų apsvarstyti ir kitus patikros metodus.
Pagrindimas
Atitikimo nustatytiems reikalavimams metodas turėtų būti taikomas visai energijai gaminti skirtai biomasei.
Pakeitimas  69 Pasiūlymas dėl direktyvos 42 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(42) Bendrija yra suinteresuota siekti, kad būti rengiamos savanoriškos tarptautinės ar nacionalinės programos ir daugiašaliai bei dvišaliai susitarimai, kuriais būtų nustatomi tvaraus biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų gamybos standartai ir užtikrinama, kad biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų gamyba atitiktų tuos standartus. Todėl reikėtų pasirūpinti, kad būtų nuspręsta, jog tokiuose susitarimuose ar programose būtų pateikiama patikimų įrodymų ir duomenų, su sąlyga, kad jie atitinka adekvačius patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus.	(42) Bendrija yra suinteresuota siekti, kad būti rengiamos savanoriškos tarptautinės ar nacionalinės programos ir daugiašaliai susitarimai, kuriais būtų nustatomi tvaraus iš biomasės pagaminto transporto kuro gamybos standartai ir užtikrinama, kad iš biomasės pagaminto transporto kuro gamyba atitiktų tuos standartus. Todėl reikėtų pasirūpinti, kad būtų nuspręsta dėl procedūrų, reikalingų užtikrinti, kad tokiuose susitarimuose ar programose būtų pateikiama patikimų įrodymų ir duomenų, su sąlyga, kad jie atitinka adekvačius patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus.
Pagrindimas
Suderinama su „biokuro“ apibrėžties pakeitimu.
Pakeitimas  70 Pasiūlymas dėl direktyvos 43 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(43) Būtina nustatyti aiškias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris išmetamas naudojant biodegalus bei kitus skystuosius bioproduktus ir su jais lygintinus iškastinio kuro produktus, apskaičiavimo taisykles.	(43) Remiantis pripažinta ir dabartine fizine ir technine informacija, būtina nustatyti aiškias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris išmetamas naudojant energijai gaminti skirtą biomasę ir su ja lygintinus iškastinio kuro produktus, apskaičiavimo taisykles.
Pagrindimas
Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė tik su skystuoju iš biomasės pagamintu kuru susijusias lygintino iškastinio kuro sukeliamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo vertes. Norint įtraukti visą energijai gaminti skirtą biomasę, panašias vertes šioje direktyvoje reikia nustatyti energijos gamybai naudojamai dujinei ir kietajai biomasei.
Pakeitimas  71 Pasiūlymas dėl direktyvos 47 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(47) Atsižvelgdama į būtinybę tvariai valdyti biomasės išteklius, Komisija iki 2010 m. turėtų išanalizuoti reikalavimus, taikytinus biomasės, išskyrus biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus, naudojimo energijos reikmėms tvarumo sistemai.	Išbraukta.
Pagrindimas
Nėra esminės priežasties, dėl kurios reikėtų laukti visos energijos gaminimui skirtos biomasės tvarumo kriterijų nustatymo. Daugelis iš biomasės pagamintam transporto kurui ir kitiems iš biomasės pagamintiems skysčiams taikomų tvarumo kriterijų gali būti nedelsiant tiesiogiai perkeliami biomasei. Tačiau norint gauti visą energijos gaminimui skirtos biomasės kriterijų rinkinį, turi būti sukurtos energijos gaminimui skirtos biomasės ir lygintino iškastinio kuro išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo taisyklės.
Pakeitimas  72 Pasiūlymas dėl direktyvos 47 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(47a) Kaip energijos šaltinį, biomasę naudoti turėtų būti skatinama efektyviai ir tvariai. Kadangi biomasę naudojant energijos tikslais gali būti iškreipiama rinka, sukeliamas miško kirtimas, vandens išteklių vartojimas ir maisto kainų didėjimas, būtina sukurti naujas biomasės rūšis plačiai prieinamas vietiniu lygiu, skatinti jų naudojimą ir leisti joms patekti į rinką.
Pagrindimas
Norint užtikrinti, kad dėl dažnesnio biomasės naudojimo energijos tikslais nekiltų maisto kainos, nebūtų masiškai kertami miškai ir netrūktų vandens, būtina skatinti kitų biomasės rūšių, plačiai prieinamų vietiniu lygiu, naudojimą ir leisti joms patekti į rinką.
Pakeitimas  73 Pasiūlymas dėl direktyvos 48 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(48) Norint sudaryti sąlygas pasiekti 10% biokuro rodiklį, būtina užtikrinti, kad į rinką būtų pateikiama dyzelino, kuriame būtų didesnis biodyzelino kiekis nei numatyta standarte EN590/2004.	Išbraukta.
Pakeitimas  74 Pasiūlymas dėl direktyvos 48 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(48a) Ypatingą dėmesį reikėtų skirti biokuro gamybos ir logistikos grandinei, ypač atsižvelgiant į esamą biokuro infrastruktūrą, transportą ir paskirstymą Europos Sąjungoje. Logistikos grandinė, kuri užtikrina biokuro tiekimą, yra svarbi siekiant tikslo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Atitinkamai didžiausia pirmenybė turėtų būti teikiama siekiui sumažinti šioje grandinėje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taigi, naudojantis finansuojamais transeuropinių energetikos tinklų projektais, reikėtų skatinti biokuro gamybos, logistikos ir paskirstymo infrastruktūrų kūrimą.
Pagrindimas
Norint, kad siekti tikslo netrukdytų infrastruktūros trūkumas, Europos Sąjungoje naudojant biokurą taip pat reikia stengtis investuoti į gamybos, paskirstymo infrastruktūras bei į logistiką, pvz., naudojantis transeuropiniais energetikos tinklais. Be to, dėl pernelyg ilgai trunkančio biokuro vežimo iš gamybos vietos į tiekimo vietą bus išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl to išmetamųjų dujų kiekio mažinimo nauda būtų menkesnė.
Pakeitimas  75 Pasiūlymas dėl direktyvos 49 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(49) Siekiant užtikrinti, kad biokuras, kuriam gaminti naudojamos įvairios žaliavos, taptų komerciškai perspektyvus, pagal nacionalinius biokuro įsipareigojimus tokiam biokurui turėtų būti suteikta daugiau reikšmės.	Išbraukta.
Pagrindimas
Jei būtų leidžiama ši papildoma parama siekiant energijos iš atsinaujinančių šaltinių planinių rodiklių, būtų sukurta spraga, dėl kurios visas iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos kiekis sumažėtų atitinkamai suteikiamai paramai. Taip vadinamo antrosios kartos biokuro gamyba galėtų būti geriau skatinama nustatant šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo rodiklį, kaip nurodyta šiame pranešime, t. y. mažiausiai 60 %, nesukeliant pavojaus atsinaujinančių energijos šaltinių tikslams.
Pakeitimas  76 Pasiūlymas dėl direktyvos 50 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(50a) Valstybėse narėse naudojami skirtingi energijos iš atsinaujinančių šaltinių nacionalinio lygio paramos mechanizmai, kurie įvairiuose energijos iš atsinaujinančių šaltinių sektoriuose taip pat yra skirtingi. Ilgainiui, galėtų būti numatyta sukurti suderintą bendrą visos Bendrijos sistemą, apimančią visų energijos iš atsinaujinančių šaltinių sektorių paramos sistemas. [Iki 2012 m. gruodžio mėn.] Komisija turėtų įvertinti esamų paramos sistemų poveikį ir galimybę pasiūlyti suderintą rinka grindžiamą Europos energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimo paramos sistemą.
Pagrindimas
Siekiant planinių energijos iš atsinaujinančių šaltinių rodiklių, tai turėtų būti daroma kiek įmanoma efektyviau, bet taip pat turėtų būti skatinama vystyti kiek įmanoma daugiau technologijų. Šiuo metu nustatytos 27 skirtingos nacionalinės paramos sistemos ir yra pavojaus, kad valstybės narės gali konkuruoti tarpusavyje, o dėl to pasiekti planinius rodiklius kainuotų daugiau. Investuotojų pasitikėjimui svarbu, kad nacionalinės paramos sistemos nebūtų radikaliai keičiamos. Todėl Komisija turėtų įvertinti esamas paramos sistemas ir galimybę įvesti suderintą rinka grindžiamą sistemą.
Pakeitimas  77 Pasiūlymas dėl direktyvos 50 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(50b) Siekdama užtikrinti, kad esama energijos iš atsinaujinančių šaltinių vystymo sistema būtų stabili, Komisija iki 2016 m. turėtų paskelbti energijos iš atsinaujinančių šaltinių planą laikotarpiui po 2020 m., kuriame galėtų būti įtrauktos galimybės suderinti nacionalines paramos sistemas ir į platesnę ES elektros ir dujų rinką pilnai įtraukti elektros energiją ir gamtines dujas iš atsinaujinančių šaltinių.
Pagrindimas
Energijos iš atsinaujinančių šaltinių pramonė yra nauja ir šiuo metu jai reikia paramos, bet vėliau ją reikės įtraukti į platesnę energijos rinką. Energijos iš atsinaujinančių šaltinių pramonei reikės daug laiko prisitaikyti prie galimų reguliavimo pasikeitimų, įvyksiančių po 2020 m.
Pakeitimas  78 Pasiūlymas dėl direktyvos 51 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(51) Apie paramos priemones, kurių imtasi pagal šią direktyvą ir kurios pagal Sutarties 87 straipsnį vertinamos kaip valstybės pagalba, turi būti pranešama Komisijai ir prieš įgyvendinimą pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį jos turi būti patvirtintos Komisijos. Šios direktyvos pagrindu Komisijai teikiama informacija nepakeičia valstybių narių įpareigojimo pateikti pranešimus pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.	(51) Valstybės narės, regionai ir vietos valdžios institucijos gali parengti viešosios paramos programas, kurias vykdant būtų siekiama skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą, nes iš pradžių ši energija būtų brangesnė negu ta, kurią ji keičia, jei užtikrinama, kad joms skverbiantis į energetikos rinką ūkio subjektai negauna trumpalaikės komercinės naudos arba nesudaromos sąlygos vartotojams pasinaudoti žemesnėmis kainomis. Apie paramos priemones, kurių imtasi pagal šią direktyvą ir kurios pagal Sutarties 87 straipsnį vertinamos kaip valstybės pagalba, turi būti pranešama Komisijai ir prieš įgyvendinimą pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį jos turi būti patvirtintos Komisijos. Šios direktyvos pagrindu Komisijai teikiama informacija nepakeičia valstybių narių įpareigojimo pateikti pranešimus pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.
Pagrindimas
Geriausias būdas remti alternatyvios energijos naudojimą valstybėse narėse – suteikti valstybėms narėms galimybę skirti viešąją paramą siekiant skatinti šios energijos naudojimą.
Pakeitimas  79 Pasiūlymas dėl direktyvos 52 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(52) Kurdamos paramos sistemas, valstybės narės gali skatinti naudoti biokurą, suteikiantį papildomos naudos, įskaitant įvairinimo galimybę, kurią suteikia iš atliekų, likučių, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos gaminamas biokuras; kartu valstybės narės turi tinkamai atsižvelgti į skirtingas energijos gamybos iš tradicinio biokuro ir iš papildomos naudos suteikiančio biokuro sąnaudas. Valstybės narės gali skatinti investicijas į atsinaujinančios energijos technologijų, kurios gali tapti konkurencingos tik po tam tikro laiko, plėtrą.	(52) Kurdamos paramos sistemas, valstybės narės turėtų skatinti naudoti biokurą, suteikiantį papildomos naudos, remiantis oficialiai patvirtintomis būdingomis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo savybėmis ir įskaitant įvairinimo galimybę, kurią suteikia iš atliekų, likučių, nemaistinės celiuliozės medžiagos, lignoceliuliozės medžiagos, dumblių bei nelaistomų augalų, auginamų sausringose vietovėse kovojant su dykumėjimu, gaminamas biokuras; kartu valstybės narės turi tinkamai atsižvelgti į skirtingas energijos gamybos iš tradicinio biokuro ir iš papildomos naudos suteikiančio biokuro sąnaudas. Valstybės narės turėtų skatinti investicijas į šių ir kitų atsinaujinančios energijos technologijų, kurios gali tapti konkurencingos tik po tam tikro laiko, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.
Pakeitimas  80 Pasiūlymas dėl direktyvos 55 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(55) Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pritaikyti metodologinius principus ir reikšmes, būtinas įvertinti, ar aplinkos tvarumo kriterijai yra įvykdyti biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų atžvilgiu ir transporto kuro šilumingumą pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti pritaikant metodologinius principus ir reikšmes, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.	(55) Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pritaikyti metodologinius principus ir reikšmes, būtinas įvertinti, ar aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijai yra įvykdyti biomasės, skirtos energijos gamybai, atžvilgiu ir transporto kuro šilumingumą pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti baudų tvarkai įgyvendinti būtinas priemones. Šios priemonės turėtų būti priimtos iki 2010 m. pabaigos. Jas tvirtinant turi būti nustatoma baudų skaičiavimo ir surinkimo tvarka, įtraukiamos išsamios nuostatos, susijusios su baudų administravimu ir fondo, kuriame bus kaupiamos atitinkamos pajamos, įkūrimu, taip pat nuostatos dėl fondo lėšų valdymo ir panaudojimo siekiant remti savo planinius rodiklius viršijusių valstybių narių atsinaujinančios energijos projektus. Taikant šias priemones apskritai turėtų būti vystomi ir skatinami energijos iš atsinaujinančių šaltinių moksliniai tyrimai, gamyba ir naudojimas, taip pat didinamas energijos vartojimo efektyvumas Europos Sąjungoje. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
Pagrindimas
Komisija pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu turi nuolat vertinti tvarumo kriterijus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bei VII priede numatytas biomasės, skirtos energijos gamybai, tipines ir numatytas vertes.
Pakeitimas  81 Pasiūlymas dėl direktyvos 57 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(57) Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti bendrų tikslų, kad iki 2020 m. atsinaujinanti energija sudarytų 20% visos Bendrijos suvartojamos energijos kiekio, o biokuras – 10% viso kiekvienoje valstybėje narėje suvartojamo degalų ir dyzelino kiekio, ir kadangi dėl siūlomo veiksmų masto to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti atitinkamas priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šioje direktyvoje nenumatyta nieko, kas nėra būtina tiems tikslams pasiekti.	(57) Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti bendrų privalomų tikslų, kad iki 2020 m. atsinaujinanti energija sudarytų 20 % visos Bendrijos suvartojamos energijos galutinio kiekio, o energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis kiekvienos valstybės narės transporto sektoriuje būtinai sudarytų 10%, ir kadangi dėl siūlomo veiksmų masto to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti atitinkamas priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šioje direktyvoje nenumatyta nieko, kas nėra būtina tiems tikslams pasiekti.
Pagrindimas
Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo mėn. nusprendė nustatyti privalomą tikslą – 20 % energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki 2020 m. Be to šioje Direktyvoje nustatomas tikslas iki 2020 m. transporto sektoriuje naudoti 10 % energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Taigi, ši konstatuojamoji dalis turi būti pakeista atitinkamai.
Pakeitimas  82 Pasiūlymas dėl direktyvos 57 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(57a) Laipsniškas aplinkos apsaugos priemonių, pvz., Direktyvos 2000/60/EB, perkėlimas gali kelti pavojų svarbiausiems aplinkos apsaugos ir energetikos tikslams, įskaitant klimato apsaugą. Teisėkūros programose, ypač aplinkos srityje, reikėtų atsižvelgti į energijos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vartojimo pasekmes ir kiek galima vengti interesų konflikto.
Pagrindimas
Siekiant darnios bendros aplinkos ir energetikos politikos strategijos reikia abipusiškai laikytis ES aplinkos ir klimato apsaugos tikslų ir vengti nesuderinamumo juos įgyvendinant.
Pakeitimas  83 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių sistema. Joje nustatomi privalomi planiniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią dalį visos suvartojamos energijos turi sudaryti energija iš atsinaujinančių šaltinių ir kokią dalį transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija. Joje nustatomos su energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių susijusios taisyklės, taikomos kilmės garantijoms, administracinėms procedūroms ir prisijungimui prie elektros tinklo. Joje nustatomi aplinkos tvarumo kriterijai, taikomi biokurui ir kitiems skystiesiems bioproduktams.	Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių sistema ir jos integravimo į vidaus rinką procesas siekiant stiprinti taikomas valstybių narių nacionalines paramos sistemas ir įtraukti jas į vis labiau nepriklausomą nuo trečiųjų šalių Europos energetikos politiką, pagal kurią užtikrinamas didesnis tiekimo saugumas bei geresnė aplinkos apsauga, konkurencingumas ir ES lyderystė pramonės sektoriuje. Joje nustatomi privalomi planiniai ir tarpiniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią dalį visos suvartojamos energijos turi sudaryti energija iš atsinaujinančių šaltinių ir kokią dalį transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi sudaryti energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Joje nustatomos su energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių susijusios taisyklės, taikomos kilmės garantijoms, lankstumo priemonėms, administracinėms procedūroms ir prisijungimui prie elektros tinklo Europos Sąjungoje ir atskirose valstybėse narėse. Joje nustatomi aplinkos tvarumo kriterijai, taikomi energijos gamybai skirtai biomasei, įskaitant iš biomasės gaunamam transporto kurui.
Pakeitimas  84 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) „energija iš atsinaujinančių šaltinių“ – atsinaujinantys neiškastiniai energijos šaltiniai (vėjo, saulės energija, geoterminiai šaltiniai, jūros bangų, potvynių ir atoslūgių energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, kanalizacijos atliekų perdirbimo įrenginių dujos ir biologinės dujos);	(a) „energija iš atsinaujinančių šaltinių“ – atsinaujinantys neiškastiniai energijos šaltiniai (vėjo, saulės energija, geoterminiai, oro terminiai, hidroterminiai šaltiniai, jūros bangų, potvynių ir atoslūgių energija, osmozės energija, hidroenergija, biomasė, sniegas, sąvartynų dujos, kanalizacijos atliekų perdirbimo įrenginių dujos ir biologinės dujos);
Pakeitimas  85 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio a punkto 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Šią apibrėžtį galima keisti siekiant prisitaikyti prie techninės pažangos. Tokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, priimamos laikantis 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu;
Pagrindimas
Apibrėžtis paremta Direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir neapima kai kurių šaltinių ir technologijų, pavyzdžiui nuotekų dumblo. Siekiant, kad būtų atsižvelgta į naujų šaltinių ir technologijų vystymąsi, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė keisti apibrėžtį pagal komitologijos procedūrą.
Pakeitimas  86 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio a a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(aa) „oro terminė energija“ – šilumos energija susikaupusi ore;
Pagrindimas
ES teisėje nenumatytos suderintos oro terminės, geoterminės ir hidroterminės energijos apibrėžtys. Taigi, jos turėtų būti įtrauktos į šią direktyvą.
Oro terminė energija reiškia šiluminę energiją susikaupusią ore (žemės atmosferoje).
Pakeitimas  87 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio a b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ab) „geoterminė energija“ – šiluminė energija, susikaupusi po negiliu žemės sluoksniu;
Pagrindimas
ES teisėje nenumatytos suderintos oro terminės, geoterminės ir hidroterminės energijos apibrėžtys. Taigi, jos turėtų būti įtrauktos į šią direktyvą.
Geoterminė energija susijusi su šilumine energija sukaupta po negiliu žemės sluoksniu.
Pakeitimas  88 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio a c punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ac) „hidroterminė energija“ – šilumos energija, susikaupusi vandens paviršiuje;
Pagrindimas
ES teisėje nenumatytos suderintos oro terminės, geoterminės ir hidroterminės energijos apibrėžtys. Taigi, jos turėtų būti įtrauktos į šią direktyvą.
Hidroterminė energija – tai šiluminė energija, susikaupusi vandens paviršiuje (upių, ežerų ir jūros)
Pakeitimas  89 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) „biomasė“ - biologiškai skaidi produktų, atliekų ir likučių, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis;	(b) „biomasė“ – biologiškai skaidi produktų, atliekų ir likučių, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), vandens ūkyje, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, dalis, taip pat biologiškai skaidi atskirtų ir surinktų pramoninių ir buitinių atliekų bei nuotekų dumblo dalis;
Pakeitimas  90 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(c) „galutinis energijos suvartojimas“ – energijos tikslais gamybos pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugoms, žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energetikos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros ir šilumos gamybai naudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo procese;	(c) „galutinis energijos suvartojimas“ – energijos tikslais gamybos pramonei, transportui, namų ūkiams, privačiai prekybai ir paslaugoms, žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energetikos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros ir šilumos gamybai naudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo procese;
Pakeitimas  91 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(d) „centralizuotas šildymas ir aušinimas“ – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio per atitinkamą tinklą daugelio pastatų erdvės ar procesų šildymui ar aušinimui;	(d) „centralizuotas šildymas ir aušinimas“ – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio per atitinkamą tinklą daugelio pastatų ar pramoninio vartotojo erdvės ar procesų šildymui ar aušinimui, ar vandens šildymui;
Pagrindimas
Turi būti aišku, kad ši apibrėžtis apima pramoninių vartotojų šildymui ir vėsinimui naudojamą energiją.
Pakeitimas  92 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio e punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(e) „skystieji bioproduktai“ – energijos tikslais iš biomasės pagamintas skystasis kuras;	(e) „biomasė energijai gaminti“ – energijos tikslais iš biomasės pagamintas kietasis, dujinis arba skystasis kuras;
Pagrindimas
Šis teisės aktas taikomas bet kokiai iš biomasės pagamintai energijai, o ne tik transporto sektoriuje naudojamiems degalams ar šilumos ir elektros energijos gamyboje naudojamam skystajam kurui. Todėl svarbu pateikti šios plačios sąvokos apibrėžtį.
Pakeitimas  93 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio f punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(f) „biokuras“ – iš biomasės pagamintas skystas arba dujinis transporto kuras;	(f) „iš biomasės pagamintas transporto kuras“ – iš biomasės pagamintas skystas arba dujinis transporto kuras;
Pagrindimas
Biomasė energijai gaminti gali būti naudojama įvairiais tikslais, pvz., šilumai ar elektros energijai, taip pat transporto kurui gaminti. Siūloma sąvoka aiškiai parodomas šis skirtumas.
Pakeitimas  94 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio f a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(fa) „biokuras iš celiuliozės“ – biokuras, pagamintas iš bet kokios celiuliozės, hemiceliuliozės ar lignino, gautų iš atsinaujinančios biomasės;
Pakeitimas  95 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio f b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(fb) „šlapžemė“ – nuolat ar didžiąją metų dalį vandens dengiamas arba įmirkęs žemės plotas;
Pagrindimas
Direktyvoje turi būti pateikiama šlapžemės apibrėžtis. Šlapžemėje yra daug anglies atsargų ir ją nusausinant gali išsiskirti daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ši apibrėžtis apima ir durpynus, pvz., natūralius durpynus.
Pakeitimas  96 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio fc punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(fc) „sunykusi žemė“ – žemė, kuri nėra ir nuo 1990 m. nebuvo miškas arba šlapžemė ir kuri nėra teritorija, kurią svarbu išsaugoti, ir kuri su tokia teritorija nesiriboja, ir kuri nėra vertingose gamtos ar valstybių saugomose teritorijose, ir kuri ne mažiau kaip 10 metų nebuvo naudojama žemės ūkio reikmėms;
Pagrindimas
Direktyvoje turi būti pateikiama nedirbamos, sunykusios ir nederlingos žemė apibrėžtis. Šioje apibrėžtyje reikia aiškiai nustatyti, kad jei tokia žemė naudojama transporto kurui iš biomasės gaminti, ji neturi būti teritorija, kurią svarbu išsaugoti, arba joje turi nebūti didelių anglies klodų ir ji neturi būti naudojama maisto produktams gaminti. Teritorijos, kurią svarbu išsaugoti, statusas – tarptautiniu lygmeniu pripažintas statusas, į kurį atsižvelgiant saugoma biologinė įvairovė ir ekosistemos vientisumas. 1990 m. – tai metai, kuriais pagal Kioto protokolą sutarta sustabdyti miškų kirtimą.
Pakeitimas  97 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio g punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(g)„kilmės garantija“ – elektroninis dokumentas, kurio funkcija – pateikti įrodymą, kad konkretus energijos kiekis buvo pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių;	(g) „kilmės garantija“ – elektroninis dokumentas, kurio funkcija – pateikti įrodymą, kad konkretus energijos kiekis buvo pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių, ir kurį galima perduoti pagal šios direktyvos nuostatas;
Pagrindimas
Galimybė perduoti kilmės garantijas turėtų būti standartinis reikalavimas siekiant sudaryti sąlygas, kad būtų pasiekti ES tikslai, o piliečių išlaidos būtų kuo mažesnės. Atvejais, kai dėl prekybos kilmės garantijomis gali būti neigiamai veikiamas valstybės narės tiekimo saugumas, taikomos 9 straipsnyje nurodytos taisyklės.
Pakeitimas  98 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio g a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ga) „perdavimo apskaitos liudijimas“ – specialiai pažymėtas elektroninis dokumentas, kurį valstybės narės gali savanoriškai naudoti perduodamos tam tikrą iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos kiekį kitai valstybei narei tik planinių rodiklių apskaitos tikslais;
Pagrindimas
Toms valstybėms narėms, kurios nori taikyti siūlomą sistemą, direktyvos 8 ir 9 straipsniuose numatytas naujas lankstus būdas, kaip pasiekti nacionalinių su atsinaujinančia energija susijusių planinių rodiklių. Svarbu aiškiai atskirti kilmės garantijas, kurios, jei išduodamos, skirtos tik informacijai, ir perdavimo apskaitos liudijimus, kurie naudojami tik planinių rodiklių apskaitos tikslais.
Pakeitimas  99 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio h punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(h) „paramos schema“ – su valstybės narės intervencija į rinką susijusi schema, pagal kurią siekiama, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių taptų patraukli rinkai: sumažinamos tokios energijos gamybos sąnaudos, padidinama kaina, už kurią ją galima parduoti, arba nustatomas atsinaujinančios energijos įpareigojimas ar kitomis priemonėmis padidinamas tokios energijos pirkimo kiekis;	(h) „paramos schema“ – su politine intervencija susijusi schema, pagal kurią kuriamos arba plėtojamos iniciatyvos plėsti ir didinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių vartojimą. Nacionalinės paramos schemos visų pirma apima su atsinaujinančia energija susijusius įpareigojimus, investicinę pagalbą, atleidimą nuo mokesčių arba mokesčių lengvatas, mokesčių grąžinimą ir tiesioginio kainų rėmimo schemas, ypač atlyginimo už supirkimą ir supirkimo priemokų schemas;
Pagrindimas
Turi būti patikslinta „paramos schemos“ apibrėžtis.
Pakeitimas  100 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio ia punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ia) „biometanas“ – iš atsinaujinančių šaltinių pagamintas metanas, kurio kokybė pagerinta ir atitinka gamtinių dujų kokybę.
Pagrindimas
Biometanas (iš atsinaujinančių šaltinių pagamintas metanas, kurio kokybė pagerinta ir atitinka gamtinių dujų kokybę) įtraukiamas į biokuro apibrėžtį, tačiau jam nuolat neskiriama pakankamai dėmesio.
Pakeitimas  101 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad galutinio energijos suvartojimo kiekio dalis, kurią sudaro energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, 2020 m. pasiektų bent bendrą tiems metams nustatytą energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalies planinį rodiklį, kaip nurodyta I priedo A dalies lentelės trečiajame stulpelyje.	1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad galutinio energijos suvartojimo kiekio dalis, kurią sudaro energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, 2020 m. pasiektų bent bendrą tiems metams nustatytą energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalies planinį rodiklį, kaip nurodyta I priedo A dalies lentelės trečiajame stulpelyje, kad būtų garantuota, jog bus pasiektas privalomasis planinis rodiklis ir 2020 m. iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos dalis sudarys bent 1 proc. galutinio Bendrijoje suvartojamos energijos kiekio.
2. Valstybės narės nustato atitinkamas priemones, kad užtikrintų, jog energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių dalis būtų lygi arba viršytų dalį, nurodytą I priedo B dalyje pateiktuose išankstiniuose skaičiavimuose.	2. Valstybės narės nustato atitinkamas priemones, kad užtikrintų, jog energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių dalis būtų lygi arba viršytų I priedo B dalyje nustatytus privalomuosius minimalius tarpinius planinius rodiklius.
	2a. Kol nėra ES paramos schemos ir siekiant užtikrinti, kad taikant nacionalines paramos schemas būtų galima veiksmingai siekti šios direktyvos tikslų, kiekviena valstybė narė gali spręsti, ar kitoje valstybėje narėje iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai energijai bus taikoma nacionalinė paramos schema ir, jei taip, kokiu mastu, taip pat spręsti, ar jos pačios teritorijoje iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai energijai bus taikoma kitos valstybės narės nacionalinė paramos schema, ir, jei taip, kokiu mastu.
	2b. Norėdamos užtikrinti daugiau lankstumo ir siedamos nacionalinių planinių rodiklių, numatytų pagal šį straipsnį, valstybės narės gali, kartu taikydamos ir nacionalines paramos schemas, savanoriškai bendradarbiauti remdamosi 9a–9d straipsniais.
3. Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad 2020 m. jos energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis transporto sektoriuje sudarytų bent 10% tos valstybės narės transporto sektoriuje suvartojamo galutinio energijos kiekio.	3. Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad:
Apskaičiuojant visą transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekį pagal pirmą šio straipsnio dalį, atsižvelgiama tik į tokius naftos produktus kaip benzinas ir dyzelinas.	(a) energijos vartojimo efektyvumas transporto sektoriuje jos teritorijoje pagerėtų bent 20 %, palyginti su 2005 m.;
	(b) 2015 m. jos energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis kelių transporto sektoriuje sudarytų bent 5 % jos kelių transporto sektoriuje sunaudojamo galutinio energijos kiekio ir bent 20 % minėtojo planinio rodiklio būtų pasiekta naudojant iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją arba vandenilį, iš atliekų, likučių ir lignoceliuliozės biomasės ar statinėse išaugintų dumblių pagamintą energiją arba energiją, pagamintą iš žaliavų, užaugintų sunykusioje žemėje, jei per 10 šios žemės naudojimo metų gaunamas teigiamas išmetamų anglies junginių kiekio balansas;
	(c) 2020 m. jos energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis kelių transporto sektoriuje sudarytų bent 10% tos valstybės narės kelių transporto sektoriuje suvartojamo galutinio energijos kiekio ir bent 40 % minėtojo planinio rodiklio būtų pasiekta naudojant iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją arba vandenilį, iš atliekų, likučių ir lignoceliuliozės biomasės ar statinėse išaugintų dumblių pagamintą energiją arba energiją, pagamintą iš žaliavų, užaugintų sunykusioje žemėje, jei per 10 šios žemės naudojimo metų gaunamas teigiamas išmetamų anglies junginių kiekio balansas.
	Vykdant persvarstymą iki 2014 m. įvertinamas 2020 m. planinis rodiklis ir c punkte nurodyta dalis. Persvarstant remiamasi poveikio vertinimu, kurį vykdant visų pirma atsižvelgiama į visuose transporto sektoriuose (įskaitant jūrų ir oro transportą) naudojamą visų rūšių kurą, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, technologijų raidą, poveikį maisto saugai, biologinę įvairovę ir į tai, ar bus prekiaujama iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektros energija arba vandeniliu ir kuru, pagamintais iš žaliavų, užaugintų sunykusioje žemėje (apibrėžtis pateikiama ankščiau), ir į 15 straipsnyje pateikiamus tvarumo kriterijus.
	Valstybės turi užtikrinti, kad į planinius rodiklius, nurodytus b ir c punktuose, įskaitoma energija atitiktų 15 straipsnyje nurodytus aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijus. Iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos ir elektrinių transporto priemonių sunaudotos elektros energijos dalis vertinama dvigubai skaičiuojant iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos kiekį. 27 ES valstybių narių iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos vidurkis imamas skaičiuojant iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos dalį, sunaudojamą elektrinių transporto priemonių visose valstybėse narėse.
Pakeitimas  102 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Komisija nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias nuobaudas valstybei narei, kurios energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis neatitinka tarpinių planinių rodiklių.
Pagrindimas
Jei nebūtų nuobaudų, valstybės narės galėtų nepasiekti joms nustatytų tarpinių planinių rodiklių, o tai pakenktų tolesniam energijos iš atsinaujinančių šaltinių rinkos kūrimui ir sukeltų pavojų siekiant 2020 m. planinio rodiklio.
Pakeitimas  103 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3b. Komisija iki 2010 m. sausio 1 d. nustato metodus, kaip apskaičiuoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos ir vandenilio dalį visame įvairių rūšių kure.
	Ši priemonė, skirta neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti ją papildant naujais elementais, priimama laikantis 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
Pagrindimas
Siekiant palengvinti, kad būtų pradėti naudoti elektra ir vandeniliu varomos transporto priemonės, reikia apibrėžti metodiką, pagal kurią būtų nustatoma jų dalis visame įvairių rūšių kure.
Pakeitimas  104 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4 straipsnis	4 straipsnis
Nacionaliniai veiksmų planai	Atsinaujinančios energijos veiksmų planai
1. Kiekviena valstybė narė patvirtina nacionalinį veiksmų planą.	1. Kiekviena valstybė narė patvirtina atsinaujinančios energijos veiksmų planą.
Nacionaliniuose veiksmų planuose nustatomi valstybių narių energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalių 2020 m. planiniai rodikliai transporto, elektros energijos ir šildymo bei aušinimo sektoriuose ir adekvačios priemonės, kurių reikia imtis šiems rodikliams pasiekti, be kita ko, regionų ir vietos lygmeniu, įskaitant nacionalinę ir regioninę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką ir priemones, kurių reikia imtis 12–17 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įvykdyti.
Nacionaliniuose veiksmų planuose nustatomi valstybių narių energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalių 2020 m. planiniai rodikliai transporto, elektros energijos ir šildymo bei aušinimo sektoriuose ir adekvačios priemonės, kurių reikia imtis šiems rodikliams pasiekti, be kita ko, regionų ir vietos lygmeniu, įskaitant nacionalinę ir regioninę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką ir priemones, kurių reikia imtis 12–17 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įvykdyti.	Nacionaliniuose atsinaujinančios energijos veiksmų planuose nustatomi valstybių narių energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalių 2020 m. planiniai rodikliai transporto, elektros energijos ir šildymo bei aušinimo sektoriuose ir adekvačios priemonės, kurių reikia imtis šiems rodikliams pasiekti, be kita ko, regionų ir vietos lygmeniu, įskaitant vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijų bendradarbiavimą, nacionalinę ir regioninę esamų išteklių plėtojimo ir naujų išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką, politiką ir priemones galutiniam suvartojamos energijos kiekiui mažinti, priemones, kurių reikia imtis 12–17 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įvykdyti.
	1a. Jei valstybė narė ketina savo planinius rodiklius pasiekti naudodamasi 9a–9d straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, ji savo nacionaliniame atsinaujinančios energijos veiksmų plane pateikia susijusių susitarimų detales. Valstybės narės nurodo metodą, kuriuo ketina naudotis skirstydamos galimas pajamas, kurių būtų gauta vykdant perdavimo operacijas, laikydamosi kriterijų, kuriuos Komisija nustatys iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
	1b. Komisija iki 2009 m. birželio 30 d. sukuria ir pateikia valstybėms narėms privalomąjį nacionalinių atsinaujinančios energijos veiksmų planų projektą, į kurį įtraukiami bent VII priedo A dalyje nurodyti reikalavimai.
2. Valstybės narės savo nacionalinius veiksmų planus Komisijai pateikia vėliausiai iki 2010 m. kovo 31 d.	2. Valstybės narės savo nacionalinius atsinaujinančios energijos veiksmų planus Komisijai pateikia iki 2010 m. kovo 31 d. arba ne vėliau kaip po metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas bus ankstesnis.
	2a. Komisija per tris mėnesius nuo dienos, kai jai valstybė narė pateikia 2 dalyje nurodytą nacionalinį atsinaujinančios energijos veiksmų planą, gali atmesti šį planą arba bet kurią jo dalį, remdamasi tuo, kad jame pateikta ne visa šiame straipsnyje ar priedo VII A dalyje nustatyta informacija, arba tuo, kad jis neatitinka 1 priede nustatytų privalomųjų planinių rodiklių. Tokiu atveju valstybė narė siūlo plano pakeitimus. Nacionalinis atsinaujinančios energijos veiksmų planas laikomas nepriimtas tol, kol Komisija nepritaria valstybės narės siūlomiems pakeitimams. Jei Komisija atmeta valstybės narės siūlomus pakeitimus, ji nurodo priežastis.
	2b. Priimti nacionaliniai veiksmų planai ir Komisijos vertinimas nusiunčiami Europos Parlamentui ir Tarybai.
3. Valstybė narė, kurios atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis per paskutinį dvejų metų laikotarpį buvo mažesnė už 1 priedo B dalyje pateiktus išankstinius skaičiavimus, ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 30 d. Komisijai pateikia naują nacionalinį veiksmų planą ir jame nurodo tinkamas priemones, skirtas užtikrinti, kad ateityje atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis būtų lygi I priedo B dalyje pateiktiems išankstiniams skaičiavimams arba juos viršytų.	3. Valstybė narė, kurios atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis per paskutinį dvejų metų laikotarpį buvo mažesnė už 1 priedo B dalyje pateiktus privalomuosius tarpinius planinius rodiklius, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. Komisijai pateikia naują nacionalinį atsinaujinančios energijos veiksmų planą ir jame nurodo tinkamas priemones, skirtas užtikrinti, kad ateityje vėlesnio laikotarpio atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis būtų tokia kaip I priedo B dalyje pateikti planiniai rodikliai.
Pakeitimas  105 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Galutinis energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, suvartojimas kiekvienoje valstybėje narėje apskaičiuojamas sudedant šiuos rodiklius:	1. Galutinis energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, suvartojimas kiekvienoje valstybėje narėje apskaičiuojamas sudedant šiuos rodiklius:
(a) galutinio energijos iš atsinaujinančių šaltinių suvartojimo;	(a) fizinio galutinio energijos iš atsinaujinančių šaltinių suvartojimo,
(b) galutinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimą šildymui ir aušinimui taip pat	(b) fizinio galutinio energijos iš atsinaujinančių šaltinių suvartojimo šildymui ir aušinimui; taip pat
(c) galutinio energijos iš atsinaujinančių šaltinių suvartojimo transporto sektoriuje.	(c) fizinio galutinio energijos iš atsinaujinančių šaltinių suvartojimo transporto sektoriuje.
Pagrindimas
Fizinis kiekis yra fizinio objekto savybė, kurią galima išreikšti kiekybiškai ir kuri gali būti išmatuota tiesiogiai arba apskaičiuota remiantis išmatuotu kiekiu. Todėl pateikiama aiškesnė teisinė galutinio suvartotos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, kiekio apskaičiavimo apibrėžtis.
Pakeitimas  106 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Į 15 straipsnyje nurodytų aplinkos tvarumo kriterijų neatitinkantį biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus neatsižvelgiama.	Į 15 straipsnyje nurodytų aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijų neatitinkančią biomasę energijai gaminti neatsižvelgiama.
Pagrindimas
Tvarumo kriterijai turėtų būti taikomi iš biomasės pagamintai energijai, kad ir kaip ji būtų naudojama.
Pakeitimas  107 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės gali prašyti Komisijos, kad pagal 1 dalį būtų atsižvelgta į atsinaujinančios energijos jėgainių, kurių statybos parengiamasis laikotarpis labai ilgas, statybą jų teritorijoje tokiomis sąlygomis:	Išbraukta.
(a) atsinaujinančiosios energijos jėgainės statyba turi būti pradėta iki 2016 m.;
(b) atsinaujinančios energijos jėgainės gamybos pajėgumas turėtų būti 5000 MW arba daugiau;
(c) turi būti neįmanoma jėgainės pradėti eksploatuoti iki 2020 m.;
(d) turi būti įmanoma jėgainę pradėti eksploatuoti iki 2022 m.
Sprendimą dėl to, kaip turi būti pakoreguotas valstybės narės energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, suvartojamas kiekis 2020 m., Komisija priima atsižvelgdama į statybų pažangą, jėgainei teikiamos finansinės paramos sumą ir atsinaujinančios energijos, kurią pastatyta jėgainė turi pagaminti, kiekį vidutiniais metais.
Laikydamasi 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos Komisija ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. parengia šios nuostatos įgyvendinimo taisykles.
Pagrindimas
Valstybės narės turėtų aktyviai siekti 2020 m. planinių rodiklių. Valstybės narės gali naudotis galimybe prašyti koreguoti planinius rodiklius remdamosi tuo, kad „parengiamasis laikotarpis labai ilgas“, taip pat nenugalima jėga, siekdamos, kad rodikliai joms būtų sumažinti, jos galėtų atidėti planinių rodiklių siekimo procesą arba planinių rodiklių joms iš viso nereikėtų siekti. Todėl ši dalis turėtų būti išbraukta. 27 valstybės narės per savo valstybių vadovus įsipareigojo siekti 2020 m. privalomo planinio rodiklio. Tai nėra 2022 m. ar 2042 m. rodiklis. Valstybės narės turėtų vykdyti įsipareigojimus.
Pakeitimas  108 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jei valstybė narė mano, kad dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ji negali užtikrinti, kad 2020 m. jos visos suvartojamos energijos dalis, kurią sudaro energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pasieks I priedo lentelės trečiajame stulpelyje nurodytą dydį, ji apie tai kuo greičiau praneša Komisijai. Komisija priima sprendimą, ar įrodyta, kad yra force majeure, ir, jei taip, priima sprendimą, kaip turėtų būti pakoreguotas valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos galutinis suvartojimas 2020 m.	Išbraukta.
Pagrindimas
Europos Teisingumo Teismas ne kartą pripažino nenugalimos jėgos principą EB teisės dalimi, šį principą taikė įvairiomis aplinkybėmis, ir nebūtina buvo minėti nenugalimos jėgos veiksnio EB teisės aktuose.
Pakeitimas  109 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. 1 dalies a punkte nurodytas galutinis elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis (neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo), pakoreguotas pagal 10 straipsnį.	4. 1 straipsnio a punkte galutinis energijos iš atsinaujinančių šaltinių suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos energijos kiekis (neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliacinių įrenginių iš prieš tai į aukštutinį baseiną pakelto vandens), pakoreguotas pagal 10 straipsnį.
Pagrindimas
Tai, kad elektros energijos gamyba hidroakumuliaciniais įrenginiais neįtraukta į Komisijos pasiūlymą, gali būti suprasta taip, kad visa elektros energija, gaminama hidroakumuliaciniais įrenginiais, įskaitant tuos, kuriuose naudojama natūrali vandens srovė, neįskaitoma į siekiamą planinį rodiklį. Todėl reikia paaiškinti, kad neįskaitoma tik hidroenergija, pagaminta hidroakumuliaciniais įrenginiais.
Pakeitimas  110 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iš hidroenergijos pagaminta elektros energija skaičiuojama pagal II priede pateiktą normalizavimo taisyklę.	Iš hidroenergijos ir vėjo energijos pagaminta elektros energija skaičiuojama pagal II priede pateiktą normalizavimo taisyklę.
Pagrindimas
Kaip ir vandens energijos, taip ir vėjo energijos ištekliai tam tikrais metais gali labai būti labai skirtingi. Tam, kad nebūtų trukdoma pasiekti dvimečių privalomųjų minimalių tarpinių planinių rodiklių, vėjo energijai taip pat turi būti taikoma normalizavimo taisyklė, siekiant užtikrinti ES minimalių tarpinių rodiklių palyginamumą.
Pakeitimas  111 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies 5 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. 1 dalies b punkte galutinis energijos iš atsinaujinančių šaltinių suvartojimas šildymui ir aušinimui apskaičiuojamas kaip pagal 10 straipsnį pakoreguotas energijos iš atsinaujinančių šaltinių suvartojimas gamybos pramonėje, transporte, namų ūkiuose, teikiant paslaugas, žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje šildymo ir aušinimo tikslais, įskaitant suvartojimą iš centralizuoto šildymo ir aušinimo sistemos, naudojančios atsinaujinančią energiją.	5. 1 dalies b punkte galutinis energijos iš atsinaujinančių šaltinių suvartojimas šildymui ir aušinimui apskaičiuojamas iš atsinaujinančių šaltinių valstybėje narėje pagamintas centralizuoto šildymo ir aušinimo produktų kiekis ir kaip pagal 10 straipsnį pakoreguotas iš kitų rūšių atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos suvartojimas pramonėje, namų ūkiuose, teikiant paslaugas, žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje šildymo, aušinimo ir apdirbimo tikslais.
Pagrindimas
Svarbu, kad 5 straipsnyje, kuriame išdėstoma, kaip apskaičiuojamos energijos dalys, pateikti skaičiavimo būdai būtų nuoseklus. Komisija siūlo, kad, nustatant galutinį suvartojamą iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos kiekį, būtų įtraukti paskirstymo nuostoliai. Švedija tam pritaria, kadangi pagal 6 straipsnį išduodamos kilmės garantijos susijusios su elektros energijos gamyba, šildymu ir aušinimu, taigi patiriama ir su paskirstymu susijusių nuostolių. Be to, straipsnyje yra klaida, kadangi transportas įtrauktas į 5 straipsnio 1 dalies c punktą, todėl jį reikėtų išbraukti iš 5 straipsnio 5 dalies.
Pakeitimas  112 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalies 5 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Į geoterminę žemės ar vandens energiją naudojančių šiluminių siurblių pagamintą šilumos energiją atsižvelgiama pagal 1 dalies b punktą. Į aplinkos oro šilumą naudojančių šiluminių siurblių pagamintą šilumos energija pagal 1 dalies b punktą atsižvelgiama su sąlyga, kad tokių šilumos siurblių energijos veiksmingumas atitinka būtiniausius pagal Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 nustatytus ekologinio ženklinimo reikalavimus, kai taikytina, visų pirma Sprendime 2007/742/EB nustatytą minimalų šildymo kokybės koeficientą, ir yra persvarstytas pagal tą reglamentą.	Į aeroterminę, geoterminę ir hidroterminę energiją naudojančių šiluminių siurblių pagamintą šilumos energiją atsižvelgiama pagal 1 dalies b punktą, su sąlyga, kad pirminės energijos kiekis yra mažesnis už galutinį gautą energijos kiekį. Apskaičiuojant šiluminių siurblių pagamintos energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekį, atsižvelgiama tik į dalį, paimtą iš aplinkos (aeroterminė, geoterminė ir hidroterminė energija), ir taikoma ši formulė:
	E atsinaujinantii = Q naudojama * ( 1 - 1 /  sezoninis veikimo veiksnys * tam tikros šalies jėgainės vidutinis našumas).
	Vidutinis jėgainės našumas bus apskaičiuojamas remiantis patvirtintais Eurostato duomenimis. Sezoninio veikimo veiksnio (SPF) aspkaičiavimo detales iki 2010 m. gruodžio 31 d. apibrėš Komisijos (Eurostato) įkurta nuolatinė darbo grupė atsinaujinančios energijos statistikos klausimais. Ši darbo grupė taip pat nustatys minimalius geoterminių, oro ir vandens, aplinkos oro šilumą naudojančių šiluminių siurblių veikimo faktorius. Kol ši grupė nepriims naujo sprendimo, galioja būtiniausi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 nustatyti ir persvarstyti ekologinio ženklinimo reikalavimai, kai taikytina, visų pirma Sprendime 2007/742/EB nustatytas minimalus šildymo kokybės koeficientas.
Pakeitimas  113 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 7 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	7a. Valstybės narės propaguoja ir skatina efektyvų energijos vartojimą ir taupymą kaip tinkamus metodus siekiant padidinti atsinaujinančių šaltinių dalį procentais ir lengviau pasiekti šioje direktyvoje nustatytus planinius rodiklius.
Pakeitimas  114 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 9 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9. Vertinant šios direktyvos reikalavimų, susijusių su nacionaliniais planiniais rodikliais, įvykdymą, į trečiosiose šalyse iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą elektros energiją atsižvelgiama tik jei:	9. Vertinant šios direktyvos reikalavimų, susijusių su nacionaliniais planiniais rodikliais, įvykdymą, į trečiosiose šalyse iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą elektros energiją atsižvelgiama tik jei:
(a) ji suvartojama Bendrijoje;	(a) ji fiziškai importuojama į Bendriją ir suvartojama Bendrijoje;
	laikoma, kad trečiosiose šalyse iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektros energija yra fiziškai importuota į Bendriją ir suvartota Bendrijoje, jei atitinkamų valstybių narių importuotojai:
	(i) iš tiesų užsitikrino atitinkamo pajėgumo trečiųjų šalių ir Bendrijos jungiamąsias linijas; taip pat
	(ii) įregistavo importuotą energijos kiekį savo balansinėse grupėse Bendrijoje;
	(aa) trečioji šalis patvirtino ambicingą privalomąjį planinį rodiklį, panašų į ES planinį rodiklį, ir dėl energijos importo į Bendriją nesumažėja energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis, vertinant bendrą suvartojamos energijos kiekį trečiojoje šalyje;
(b) elektros energija pagaminta įrenginyje, pradėtame eksploatuoti po šios direktyvos įsigaliojimo datos; taip pat	(b) elektros energija pagaminta įrenginyje, pradėtame eksploatuoti po šios direktyvos įsigaliojimo datos; taip pat
(c) elektros energijai išduota kilmės garantija pagal tokios kilmės garantijų sistemą, kuri yra lygiavertė šia direktyva nustatytai sistemai.	(c) elektros energijai išduota ir perduota kilmės garantija pagal kilmės garantijų sistemą, kuri yra lygiavertė šia direktyva nustatytai sistemai, ir elektros energija perduota su šia garantija.
Pakeitimas  115 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos elektros energijos ar iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminto šildymo ir aušinimo bent 5 MWth galingumo įrenginiuose kilmė gali būti garantuota pagal šią direktyvą.	1. Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos elektros energijos ar iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminto šildymo ir aušinimo bent 1 MWth galingumo įrenginiuose kilmė gali būti garantuota pagal šią direktyvą informacijos pateikimo tikslais pagal objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius kriterijus, nustatytus kiekvienoje valstybėje narėje.
Pakeitimas  116 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ea) bet kokios paramos schemos, kuria naudojantis buvo pagamintas atitinkamas energijos vienetas, tipas.
Pakeitimas  117 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Kilmės garantijoje taip pat nurodoma, ar buvo išduotas atitinkamo energijos vieneto perdavimo apskaitos liudijimas.
Pakeitimas  118 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jei kilmės garantiją atsisakoma pripažinti, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė pripažintų garantiją.	Valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kilmės garantiją tik tuo atveju, kai ji turi tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo. Valstybė narė su šiomis abejonėmis susijusią savo informaciją pateikia Komisijai.
	Jei Komisija nustato, kad kilmės garantiją atsisakoma pripažinti nepagrįstai, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė pripažintų garantiją. Tačiau jei Komisija nustato, kad atsisakymas pripažinti kilmės garantiją yra pagrįstas, kitos valstybės narės gali atsisakyti pripažinti panašias išduodančiosios valstybės narės kilmės garantijas iki tol, kol nebus tinkamai pašalintos abejonių dėl tikslumo, patikimumo arba teisingumo priežastys.
Pakeitimas  119 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 4 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Valstybės narės užtikrina, kad jei atsinaujinančios energijos, pagamintos kogeneracinėje jėgainėje, gamintojas turi teisę gauti garantiją pagal 1 dalį arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB 2004 m. vasario 11 d. dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje1, nuostatas, išduodama tik viena kiekvieno energijos vieneto, atitinkančio šios direktyvos ir Direktyvos 2004/8/EB nuostatas, kilmės garantija. Šioje kilmės garantijoje suderinamos visos atskirų kilmės garantijų pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2004/8/EB funkcijos.
	Remiantis šio straipsnio nuostatomis, iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos garantija neišduodama, jeigu buvo išduota kitų įrodomųjų dokumentų, kurie gali būti naudojami Direktyvoje 2003/54/EB nustatytam informacijos apie elektros energiją teikimo reikalavimui vykdyti.
	___________________ 1OL L 52, 2004 2 21, p. 50.
Pakeitimas  120 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 4 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4b. Pagal kilmės garantiją savaime nesuteikiama teisės naudotis nacionaline paramos schema.
Pakeitimas  121 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a straipsnis
	Iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos elektros energijos, šildymo ir aušinimo produktų perdavimo apskaitos liudijimai
	1. Vvalstybės narės, kurios savanoriškai nusprendžia taikyti 9 straipsnio c punkte numatytą lankstumo schemą, sukuria sistemą, pagal kurią užtikrinama, kad atsinaujinančios energijos gamintojui, kai jis pateikia prašymą, išduodamas perdavimo apskaitos liudijimas remiantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.
	Perdavimo apskaitos liudijimas turi būti standartini 1 MWh energijos liudijimas. Kiekvienam pagamintos energijos MWh išduodamas ne daugiau kaip vienas perdavimo apskaitos liudijimas.
	2. Perdavimo apskaitos liudijimai išduodami, perduodami ir panaikinami elektroniniu būdu. Jie turi būti tikslūs, patikimi ir apsaugoti nuo klastojimo.
	Perdavimo apskaitos liudijimuose pateikiama bent ši informacija:
	(a) energijos šaltinis, iš kurio buvo pagaminta energija, taip pat jos gamybos pradžios ir pabaigos datos;
	(b) ar perdavimo apskaitos liudijimas yra susijęs su:
	(i) elektros energija arba
	(ii) šildymu ir (arba) aušinimu;
	(c) įrenginio, kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, vieta, tipas bei pajėgumas ir įrenginio eksploatavimo pradžios data;
	(d) kiekvieno perdavimo apskaitos liudijimo išdavimo data ir išdavusioji valstybė bei unikalus identifikacinis numeris;
	(e) įrenginiui eksploatuoti suteiktos investicinės pagalbos suma ir rūšis, taip pat
	(f) bet kokios paramos schemos, kuria naudojantis buvo pagamintas atitinkamas energijos vienetas, tipas.
	Perdavimo apskaitos liudijime taip pat nurodoma, ar buvo išduota to energijos vieneto kilmės garantija.
	3. Tos valstybės narės, kurios taiko 9 straipsnio c punkto nuostatas, pripažįsta kitų valstybių narių, kurios pagal šią direktyvą taiko to paties straipsnio nuostatas, išduotus perdavimo apskaitos liudijimus. Bet koks šioje dalyje nurodytų valstybių narių atsisakymas pripažinti perdavimo apskaitos liudijimą turi būti pagrįstas objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.
	Valstybė narė, kuri taiko 9 straipsnio c punkto nuostatas, gali atsisakyti pripažinti perdavimo apskaitos liudijimą tik tada, jei jai kyla pagrįstų abejonių dėl jo tikslumo, patikimumo arba teisingumo. Valstybė narė su šiomis abejonėmis susijusią informaciją pateikia Komisijai.
	Jei Komisija nustato, kad perdavimo apskaitos liudijimą atsisakoma pripažinti nepagrįstai, ji gali priimti sprendimą, kuriame bus reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė liudijimą pripažintų. Tačiau jei Komisija nustato, kad perdavimo apskaitos liudijimą atsisakoma pripažinti pagrįstai, kitos valstybės narės, kurios taiko 9 straipsnio c punkto nuostatas, gali atsisakyti pripažinti išduodančiosios valstybės narės panašius perdavimo apskaitos liudijimus iki tol, kol bus deramai pašalintos abejones dėl tikslumo, patikimumo ar tikrumo sukėlusios priežastys.
	4. Valstybės narės užtikrina, kad visi išduotini konkrečiais kalendoriniais metais pagaminti atsinaujinančios energijos perdavimo apskaitos liudijimai būtų išduoti praėjus ne daugiau kaip trims mėnesiams nuo tų metų pabaigos.
	5. Pagal perdavimo apskaitos liudijimus savaime nesuteikiama teisės naudotis nacionaline paramos schema.
Pakeitimas  122 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kompetentingos institucijos ir kilmės garantijų registrai	Kompetentingos institucijos ir kilmės garantijų bei perdavimo apskaitos liudijimų registrai
1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną kompetentingą instituciją, kuri vykdytų tokias funkcijas:	1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną kompetentingą instituciją, kuri vykdytų tokias funkcijas:
(a) nacionalinio kilmės garantijų registro sukūrimas ir tvarkymas;	(a) nacionalinio kilmės garantijų ir perdavimo apskaitos liudijimų, jei valstybė narė nori taikyti 9 straipsnio c punkte nustatytas lankstumo priemones, registro sukūrimas ir tvarkymas;
(b) kilmės garantijų išdavimas;	(b) kilmės garantijų ir perdavimo apskaitos liudijimų, jei valstybė narė nori taikyti 9 straipsnio c punkte nustatytas lankstumo priemones, išdavimas;
(c) bet kokio kilmės garantijų perdavimo registravimas;	(c) bet kokio kilmės garantijų ir perdavimo apskaitos liudijimų, jei valstybė narė nori taikyti 9 straipsnio c punkte nustatytas lankstumo priemones, perdavimo registravimas;
(d) kilmės garantijų panaikinimas;	(d) kilmės garantijų ir perdavimo apskaitos liudijimų, jei valstybė narė taiko 9 straipsnio c punkte nustatytas lankstumo priemones, panaikinimas;
(e) metinės ataskaitos apie kiekvienai kitai kompetentingai institucijai arba tokių kitų institucijų išduotų, perduotų ir panaikintų kilmės garantijų kiekį paskelbimas.	(e) metinės ataskaitos apie kiekvienai kitai kompetentingai institucijai arba tokių kitų institucijų išduotų, perduotų ir panaikintų kilmės garantijų ir perdavimo apskaitos liudijimų, jei valstybė narė nori taikyti 9 straipsnio c punkte nustatytas lankstumo priemones, kiekį paskelbimas;
2. Kompetentinga institucija negamina energijos, ja neprekiauja, jos netiekia ir neskirsto.	2. Kompetentinga institucija negamina energijos, ja neprekiauja, jos netiekia ir neskirsto.
3. Į nacionalinį kilmės garantijų registrą įtraukiamos kiekvieno asmens turimos kilmės garantijos. Kilmės garantija vienu metu saugoma tik viename registre.	3. Į nacionalinį kilmės garantijų ir, jei tik valstybė narė nori taikyti 9 straipsnio c punkte nustatytas lankstumo priemones, perdavimo apskaitos liudijimų registrą įtraukiami kiekvieno asmens turimi kilmės garantijos ir perdavimo apskaitos liudijimai. Bet kuri kilmės garantija ar bet kuris perdavimo apskaitos liudijimas vienu metu saugomi tik viename registre.
	3a. Visiems klausimams, susijusiems su kilmės garantijomis ir perdavimo apskaitos liudijimais, jei juos valstybė narė savanoriškai nusprendžia taikyti, ir su visomis valstybėje narėje atsinaujinančią energiją naudojančiomis jėgainėmis, spręsti paskiriama viena nacionalinė kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija neatsako už kilmės garantijų ir perdavimo apskaitos liudijimų išdavimą atsinaujinančią energiją naudojančioms jėgainėms kitose valstybėse narėse. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų kišamasi į kitose valstybėse narėse pagal šią direktyvą įsteigtų kompetentingų institucijų atsakomybės sritį.
Pakeitimas  123 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Į kompetentingą instituciją, paskirtą pagal 7 straipsnį, kreipiamasi dėl kilmės garantijos, atitinkančios atitinkamą energijos vienetą, panaikinimo, jeigu:	1. Į kompetentingą instituciją, paskirtą pagal 7 straipsnį, kreipiamasi dėl kilmės garantijos, atitinkančios atitinkamą energijos vienetą, panaikinimo, jeigu
(a) elektros energijos vieneto gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių arba šildymo ar aušinimo vieneto gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainėje, kurios galingumas yra bent 5 MWth, skiriama parama: sumokami tiekimo tarifai, priemokos, sumažinami mokesčiai ar atliekami mokėjimai pagal kvietimus dalyvauti konkursuose forma; tokiu atveju garantija pateikiama paramos sistemą nustačiusios valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijai;
(b) į elektros energijos vienetą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, arba į šildymo ar aušinimo vienetą energijos vienetą, iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą jėgainėje, kurios galingumas yra bent 5 MWth, atsižvelgiama vertinant, ar subjektas vykdo atsinaujinančios energijos įpareigojimą; tokiu atveju kilmės garantija pateikiama tokį įpareigojimą nustačiusios valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijai; arba
(c) energijos tiekėjas arba energijos vartotojas nusprendžia naudoti kilmės garantiją, kad įrodytų, jog tam tikrą visų jo energijos išteklių dalį ar kiekį sudaro atsinaujinanti energija, nesikreipdamas dėl išmokų pagal paramos schemą a ir b punktuose nustatyta tvarka; tokiu atveju kilmės garantija pateikiama valstybės narės, kurioje suvartojama atitinkama įvairios kilmės energija, paskirtai kompetentingai institucijai.	energijos tiekėjas arba energijos vartotojas, visų pirma vykdydamas [Direktyvoje 2003/54/EB] nustatytą reikalavimą teikti informaciją apie elektros energiją, nusprendžia naudoti kilmės garantiją, kad įrodytų, jog tam tikrą visų jo energijos išteklių dalį ar kiekį sudaro atsinaujinanti energija; tokiu atveju kilmės garantija pateikiama valstybės narės, kurioje suvartojama atitinkama įvairios kilmės energija, paskirtai kompetentingai institucijai.
2. Jei subjektas kompetentingai institucijai yra pateikęs vieną ar daugiau kilmės garantijų pagal 1 dalies a arba b punktus, operatorius:	2. Kompetentinga institucija pagal 1 dalį pateiktas kilmės garantijas panaikina iš karto, kai tik jos jai pateikiamos.
(a) prašo išduoti kilmės garantijas pagal 6 straipsnio 1 dalį visai būsimai atsinaujinančių energijos šaltinių gamybai iš to paties įrenginio;
(b) prašo tos pačios kompetentingos institucijos panaikinti tokias kilmės garantijas.
	2a. Kai kompetentinga institucija panaikina kilmės garantiją, iš registro išbraukiamas atitinkamo iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos kiekio įrašas, siekiant užtikrinti šios direktyvos reikalavimą teikti informaciją apie elektros energiją, šildymą ir aušinimą teikimo vykdymą. Taip užtikrinama, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektros energija, šildymo ir aušinimo produktai, apie kuriuos informacija jau pateikta, nebūtų įskaičiuota kelis kartus.
3. Į kompetentingą instituciją negali būti kreipiamasi dėl kilmės garantijų panaikinimo praėjus daugiau kaip 1 metams nuo jų išdavimo.	3. Į kompetentingą instituciją negali būti kreipiamasi dėl kilmės garantijų panaikinimo praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo jų išdavimo.
Pakeitimas  124 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8a straipsnis
	Kreipimasis dėl perdavimo apskaitos liudijimų panaikinimo
	1. Valstybės narės, nusprendusios taikyti 9 straipsnio c punkte numatytas lankstumo schemas, tol, kol taiko tokias schemas, reikalauja, kad į kompetentingą instituciją, paskirtą pagal 7 straipsnį, būtų kreipiamasi dėl perdavimo apskaitos liudijimo, susijusio su atitinkamu energijos vienetu, panaikinimo, jeigu:
	(a) elektros energijos vieneto gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių arba šildymo ar aušinimo vieneto gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainėje, kurios galingumas yra bent 1 MWth, skiriama parama, t. y. sumokami tiekimo tarifai, mokamos priemokos, sumažinami mokesčiai ar atliekami mokėjimai pagal kvietimus dalyvauti konkursuose; tokiu atveju perdavimo apskaitos liudijimas pateikiamas paramos sistemą nustačiusios valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijai;
	(b) į elektros energijos vienetą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, arba į šildymo ar aušinimo energijos vienetą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainėje, kurios galingumas yra bent 1 MWth, atsižvelgiama siekiant įvertinti, ar subjektas vykdo su atsinaujinančia energija susijusį įpareigojimą; tokiu atveju perdavimo apskaitos liudijimas pateikiamas šį įpareigojimą nustačiusios valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijai.
	2. Kompetentinga institucija panaikina pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis ir 8 straipsnio 1 dalį pateiktus perdavimo apskaitos liudijimus iš karto, kai tik jie jai pateikiami.
	3. Į kompetentingą instituciją negali būti kreipiamasi dėl perdavimo apskaitos liudijimų panaikinimo praėjus daugiau kaip 2 metams nuo jų išdavimo dienos.
Pakeitimas  125 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9 straipsnis	Išbraukta.
Kilmės garantijų perdavimas
1. Valstybės narės, kurių energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis per pastaruosius dvejus metus buvo lygi arba viršijo I priedo B dalyje nurodytus išankstinius skaičiavimus, gali prašyti, kad pagal 7 straipsnį paskirtos kompetentingos institucijos kitai valstybei narei perduotų kilmės garantijas, dėl kurių panaikinimo kreiptasi pagal 8 straipsnio 1 dalį. Tokias kilmės garantijas priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nedelsiant panaikina.
2. Valstybės narės gali nustatyti kilmės garantijų perdavimo kitų valstybių narių asmenims arba jų perėmimo iš tokių asmenų sistemą, jeigu tikėtina, kad, neįdiegus tokios sistemos, dėl kilmės garantijų perdavimo atitinkamoms valstybėms narėms arba perėmimo iš jų tokios valstybės narės negalės tinkamai užtikrinti saugų ir subalansuotą energijos tiekimą, arba jeigu tikėtina, kad dėl tokio perdavimo (perėmimo) jos negalės tinkamai siekti pagal paramos schemą įgyvendinamų aplinkosaugos tikslų.
Valstybės narės gali nustatyti kilmės garantijų perdavimo kitų valstybių narių asmenims išankstinių leidimų sistemą, jeigu tikėtina, kad neįdiegus tokios sistemos dėl kilmės garantijų perdavimo jos negalės tinkamai laikytis 3 straipsnio 1 dalies nuostatų arba užtikrinti, kad energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis būtų lygi arba viršytų I priedo B dalyje pateiktus išankstinius skaičiavimus.
Išankstinių leidimų sistema negali būti naudojama diskriminuoti.
3. Laikantis pagal šio straipsnio 2 dalį priimtų nuostatų, įvairių valstybių narių asmenys vieni kitiems gali perduoti kilmės garantijas, su sąlyga, kad jos išduotos energijai, pagamintai iš atsinaujinančių šaltinių įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
Kartu su tokiomis garantijomis gali būti perduodama energija, su kuria susijusi kilmės garantija, arba toks perdavimas gali vykti atskirai.
4. Valstybės narės praneša Komisijai apie visas išankstinių leidimų sistemas, kurias jos ketina palikti galioti pagal šio straipsnio 2 dalį ir apie visus vėlesnius jų pakeitimus.
Komisija tokią informaciją paskelbia viešai.
5. Vėliausiai iki 2014 m. gruodžio 31 d., atsižvelgdama į tai, ar turimų duomenų pakanka, Komisija įvertina šios direktyvos nuostatų dėl kilmės garantijų perdavimo tarp valstybių narių įgyvendinimą ir tokio įgyvendinimo sąnaudas bei naudą. Prireikus ji pateikia pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas  126 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9a straipsnis
	Valstybių narių perdavimai statistiniais tikslais
	1. Dvi ar daugiau valstybių narių gali susitarti, kad iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą energiją viena kitai perduos statistiniais tikslais, kad ji būtų įskaičiuota į jų nacionalinius planinius rodiklius.
	2. Pagal šį straipsnį kiekis, kurį valstybė narė gali perduoti kitoms valstybėms narėms, ribojamas, t. y. ji gali perduoti tik tokį energijos kiekį, kuris atitinka bendrą energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių pasinaudojant tos valstybės narės paramos schema atitinkamais metais, kiekį.
	3. Valstybė narė kitoms valstybėms narėms statistiniais tikslais gali perduoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos, jei tuo metu, kai perduoda, jos iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos dalis viršija dalį, nurodytą I priedo B dalyje pateiktuose išankstiniuose skaičiavimuose.
	4. Remiantis šio straipsnio nuostatomis atlikto perdavimo rezultatai turi galioti mažiausiai iki 2020 m. ir turi apimti ne mažiau kaip vienus metus. Laikoma, kad perdavimas galioja tuomet, kai visos perduodant energiją dalyvaujančios valstybės narės praneša apie perdavimą Komisijai.
Pakeitimas  127 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 b straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9b straipsnis
	Bendri valstybių narių projektai
	1. Dvi ar daugiau valstybių narių gali bendradarbiauti vykdydamos bet kokios rūšies bendrus su atsinaujinančia energija susijusius projektus ir gali numatyti, kad bendrus projektus vykdo operatoriai ir gamintojai.
	2. Valstybės narės praneša Komisijai, kokia atsinaujinančios energijos dalis, pagaminta naudojant įrenginius, kurie pradėti eksploatuoti įsigaliojus šiai direktyvai ir pastatyti pagal 1 dalį, turi būti laikoma kitos valstybės narės nacionalinio planinio rodiklio dalimi, siekiant nustatyti, ar laikomasi 3 straipsnio reikalavimų
	3. Pranešime:
	(a) pateikiamas įrenginio aprašymas;
	(b) nurodoma, kokia naudojant įrenginį pagamintos atsinaujinančios elektros energijos, šildymo arba aušinimo produktų dalis turi būti įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinius planinius rodiklius;
	(c) nurodoma valstybė narė, kuriai naudingas teikiamas pranešimas; taip pat
	(d) nurodomas laikotarpis, per kurį laikoma, kad naudojant įrenginį pagaminta energija įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį planinį rodiklį.
	4. 3 dalies d punkte nurodytas laikotarpis lygus nusidėvėjimo laikotarpiui arba 10 metų, atsižvelgiant į tai, kuris terminas yra trumpesnis. Šis laikotarpis nurodomas ištisais kalendoriniais metais ir gali tęstis po 2020 m.
	5. Pagal šį straipsnį parengtas pranešimas negali būti pakeistas arba panaikintas be bendro pranešimą teikiančios valstybės narės ir 3 dalies c punkte nurodytos valstybės narės sutikimo.
	6. Valstybė narė gali perduoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą energiją statistiniais tikslais kitai valstybei narei tik tuo atveju, jei iš pateiktų įrodymų matyti, kad jos iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos dalis per dvejų metų laikotarpį, kuris prasidėtų iš karto po to, kai pranešama apie bendrą projektą, viršys I priedo B dalyje nurodytus privalomuosius tarpinius planinius rodiklius ne mažiau nei tokiu tokiu energijos kiekiu, kuris būtų pagamintas vykdant bendrą projektą.
	7. Per 3 mėnesius po to, kai pasibaigia kiekvieni 3 straipsnio 3 dalies d punkte nurodyto laikotarpio metai, pranešimą pagal 2 straipsnį pateikusi valstybė narė parengia pranešimo raštą, kuriame nurodo:
	(a) atsinaujinančios elektros energijos arba šildymo ar aušinimo produktų bendrą kiekį, pagamintą per metus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojant pranešime aprašomą įrenginį; taip pat
	(b) atsinaujinančios elektros energijos arba šildymo ar aušinimo produktų kiekį, kuris per metus pagamintas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojant įrenginį ir kuris, remiantis pranešime pateikiamomis sąlygomis, turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės nacionalinius planinius rodiklius.
	8. Pagal 7 dalies a punktą pateikiama informacija patvirtinama remiantis trečiosios šalies atliekamu nepriklausomu vertinimu. Valstybė narė ar jos kompetentingos institucijos, nurodytos 7 straipsnyje, apibrėžia tokio vertinimo taisykles ir su vertintojų kvalifikacija susijusias taisykles ir informuoja apie jas Komisiją.
	9. Valstybė narė pranešimo raštą nusiunčia valstybei narei, kurios naudai 2 dalyje nurodytas pranešimas buvo pateiktas, ir Komisijai.
Pakeitimas  128 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 c straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9c straipsnis
	Perdavimo apskaitos liudijimai
	1. Valstybės narės gali nuspręsti išduoti perdavimo apskaitos liudijimus, kaip numatyta 6a straipsnio 1 dalyje, kad asmenys galėtų juos perduoti vieni kitiems. Kartu su liudijimais gali būti perduodama energija, su kuria susijęs išduotas liudijimas,, arba jie gali būti perduodami atskirai.
	2. Vienos valstybės narės asmenys perduoti perdavimo apskaitos liudijimus kitos valstybės narės asmenims gali tik tuomet, jei:
	(a) remiantis pateiktais įrodymais numatoma, kad perdavimo apskaitos liudijimus išduodanti valstybė narė per dvejų metų laikotarpį, einantį prieš laikotarpį, kai perdavimo rezultatai bus įskaitomi, viršys I priedo B dalyje nustatytus privalomuosius minimalius tarpinius planinius rodiklius;
	(b) liudijimai buvo išduoti ir susiję su energija, pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių naudojant įrenginius, kurie pradėti eksploatuoti įsigaliojus šiai direktyvai;
	3. Kiekviena valstybė narė gali nustatyti išankstinio leidimo sistemas, skirtas perdavimo apskaitos liudijimams perduoti kitų valstybių narių asmenims arba perdavimo apskaitos liudijimams perimti iš jų, jeigu tikėtina, kad jei tokia sistema nebus įdiegta, dėl perdavimo šios valstybės narės negalės tinkamai užtikrinti saugaus ir darnaus energijos tiekimo arba negalės tinkamai siekti pagal paramos schemą įgyvendinamų aplinkosaugos tikslų arba sumažės jų galimybės vykdyti 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
	Išankstinio leidimo sistema negali būti naudojama kaip diskriminacinė priemonė.
	4. Valstybės narės praneša Komisijai apie visas išankstinių leidimų sistemas, kurias jos ketina palikti galioti pagal šio straipsnio 3 dalį ir apie visus vėlesnius jų pakeitimus.
	Komisija paskelbia šią informaciją.
Pakeitimas  129 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 d straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9d straipsnis
	Susitarimas siekti bendrų planinių rodiklių
	1. Dvi arba daugiau valstybių narių gali susitarti suvienyti savo planinius rodiklius ir parengti bendras paramos schemas, kad galėtų kartu siekti planinių rodiklių.
	2. Jei dvi ar daugiau valstybių narių savanoriškai nusprendžia 3 straipsnyje nustatytų planinių rodiklių siekti kartu, šiai valstybių narių grupei bendrai nustatomi bendri rodikliai ir privalomieji tarpiniai rodikliai, apskaičiuojami išvedant iš joms nustatytų individualių I priedo A ir B dalyse nurodytų tarpinių ir bendrųjų minimalių planinių rodiklių vidurkį, kuris pakoreguojamas atsižvelgiant į numatomą galutinį energijos kiekį, kuris bus suvartotas kiekvienoje iš šios grupės valstybių narių per visą laikotarpį iki 2020 m.
	3. Visos pagal šią dalį bendradarbiaujančios valstybės narės praneša apie šį bendradarbiavimą Komisijai, kuri turi patvirtinti kiekvienos tokios valstybių narių grupės naujus planinius rodiklius ir jų apskaičiavimo metodus.
Pakeitimas  130 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kilmės garantijų panaikinimo pasekmės	Lankstumo priemonių taikymo pasekmės
Jeigu kompetentinga institucija panaikina ne jos pačios išduotą kilmės garantiją, tai, siekiant įvertinti su nacionaliniais planiniais rodikliais susijusių šios direktyvos reikalavimų vykdymą, lygiavertis energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekis:
(a) atimamas iš atsinaujinančių šaltinių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama kilmės garantijoje nurodytais energijos gamybos metais, kai vertinama, ar kilmės garantiją išdavusios kompetentingos institucijos valstybė narė vykdo nustatytus reikalavimus; taip pat
(b) pridedamas prie atsinaujinančių šaltinių energijos kiekio, į kurį turi būti atsižvelgta kilmės garantijoje nurodytais energijos gamybos metais, kai vertinama, ar kilmės garantiją panaikinusios kompetentingos institucijos valstybė narė vykdo reikalavimus.
	1. Jei įsigalioja dviejų valstybių narių narių susitarimas dėl energijos perdavimo statistiniais tikslais pagal 9a straipsnį, tai atitinkamas kiekis:
	(a) rengiant statistiką atimamas iš energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip valstybė narė vykdo 3 straipsnyje nustatytus nacionalinių planinių rodiklių reikalavimus ; ir
	(b) pridedamas prie energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip kita valstybė narė vykdo 3 straipsnyje nustatytus nacionalinių planinių rodiklių reikalavimus;
	2. Tuo atveju, jei dvi ar daugiau valstybių narių vykdė bendrus projektus pagal 9b straipsnį, iš atsinaujinančios enegijos šaltinių pagamintos elektros energijos arba šildymo ar aušinimo produktų kiekis, apie kurį pranešama pagal 9b straipsnio 7 dalį:
	(a) atimamas iš energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip valstybė narė, išduodanti pranešimo raštą pagal 9b straipsnio 7 dalį, vykdo 3 straipsnyje nustatytus nacionalinių planinių rodiklių reikalavimus; ir
	(b) pridedamas prie energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip pagal 9b straipsnio 8 dalį pranešimo raštą gaunančios valstybės narės vykdo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl nacionalinių planinių rodiklių.
	3. Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija panaikina kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą perdavimo apskaitos liudijimą, tai, siekiant įvertinti su nacionaliniais planiniais rodikliais susijusių šios direktyvos reikalavimų vykdymą, atitinkamas energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekis:
	(a) atimamas iš energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekio, į kurį atsižvelgiama perdavimo apskaitos liudijime nurodytais energijos gamybos metais, kai vertinama, ar perdavimo apskaitos liudijimą išdavusios kompetentingos institucijos valstybė narė vykdo nustatytus reikalavimus; ir
	(b) pridedamas prie energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekio, į kurį atsižvelgiama perdavimo apskaitos liudijime nurodytais energijos gamybos metais, kai vertinama, ar perdavimo apskaitos liudijimą panaikinusios kompetentingos institucijos valstybė narė vykdo reikalavimus.
Pakeitimas  131 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	10a straipsnis
	Tiesioginių baudų tvarka
	1. Siekdama užtikrinti, kad valstybės narės aiškiai ir patikimai vykdytų šios direktyvos reikalavimus, Komisija nustato joms taikytinų tiesioginių baudų tvarką.
	2. Komisija skiria tiesiogines baudas toms valstybėms narėms, kurios nevykdo direktyvos reikalavimų, t. y. per praėjusį dvejų metų laikotarpį, kuris prasidėtų iš karto po to, kai būtų atsižvelgta į galimą lankstumo priemonių taikymą, kaip nurodyta 10 straipsnyje, nepasiekia I priedo B dalyje nustatytų privalomųjų tarpinių planinių rodiklių ir 2020 m. planinių rodiklių. Jei dvi ar daugiau valstybių narių, kurios sutarė siekti bendrų planinių rodiklių pagal 9d straipsnį, nepasiekia bendrų privalomųjų tarpinių planinių rodiklių, Komisija skiria bendrą baudą visoms valstybėms narėms, kurios sutarė kartu siekti planinių rodiklių.
	3. Komisija priima 1 dalies nuostatoms vykdyti reikalingas priemones, t. y. ne vėliau kaip iki 2010 m. pabaigos parengia reikalingas gaires, baudų už reikalavimų nevykdymą apskaičiavimo ir surinkimo metodiką ir išsamias nuostatas dėl specialaus fondo, į kurį būtų surenkamos įplaukos iš šių baudų pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnio 2 dalį (asignuotos įplaukos), sukūrimo ir administravimo. Įgyvendinimo priemonės turėtų apimti nuostatas dėl šio fondo valdymo ir jo lėšų panaudojimo savo planinius rodiklius viršijusių valstybių narių atsinaujinančios energijos projektams remti ir apskritai moksliniams tyrimams, atsinaujinančios energijos gamybai ir naudojimui skatinti ir intensyvintibei energijos efektyvumui Europos Sąjungoje didinti.
	4. Komisija tiesioginių baudų tvarką pradeda taikyti iš karto, kai, įvertinusi valstybės narės ataskaitą, nustato, kad ta valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų, arba tuomet, kai gaunama įrodymų, kad valstybė narė nevykdo įsipareigojimų.
	5. Bauda apskaičiuojama pagal tai, kiek MWh atsinaujinančios energijos pritrūko iki valstybei narei nustatyto privalomo planinio rodiklio; ir baudos dydis turi būti atitinkamas, kad valstybės narės būtų skatinamos investuoti į atsinaujinančią energiją ir taip būtų galima pasiekti arba net viršyti nacionalinius planinius rodiklius.
	6. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesminėms šios direktyvos nuostatoms, inter alia, ją papildant, tvirtinamos pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
	7. Baudą sumokėjusi valstybė narė neatleidžiama nuo pareigos siekti jai nustatytų privalomųjų tarpinių planinių rodiklių, nurodytų I priedo B dalyje, ir bendrojo planinio rodiklio, nurodyto I priedo lentelės trečioje skiltyje. Šiuo atveju taikoma ir 4 straipsnio 3 dalis.
Pakeitimas  132 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5 straipsnio 9 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje atsinaujinančios energijos vienetai, pagaminti padidėjus įrenginio pajėgumui, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai toks pajėgumas padidėjo.	3 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalyje atsinaujinančios energijos vienetai, pagaminti padidėjus įrenginio pajėgumui, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai toks pajėgumas padidėjo.
Pakeitimas  133 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	11a straipsnis
	Vartotojų apsauga
	1. Valstybės narės, kurios energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių taiko paramos schemas, reikalauja, kad energijai, pagamintai naudojantis šia parama, būtų išduodamos kilmės garantijos. Valstybės narės taip pat išaiškina, kaip šios kilmės garantijos pateikiamos galutiniams energijos vartotojams ar jų tiekėjams.
	2. Jei tiekėjai vartotojams parduoda energiją iš atsinaujinančių šaltinių nurodydami jos naudą aplinkai ir kitokią naudą, valstybės narės reikalauja energijos tiekėjų pateikti įrodymų, kad tiekėjo parduodamos energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių yra mažiausiai vienu trečdaliu daugiau, nei reikalaujama siekiant I priedo A ir B dalyse nustatytų privalomųjų planinių rodiklių. Tuo tikslu valstybės narės reikalauja, kad minėtieji tiekėjai pateiktų panaikinti įrenginių, pradėtų eksploatuoti įsigaliojus šiai direktyvai, kilmės garantijas, kurios atitinka reikalaujamą papildomos energijos kiekį ir kurios buvo išduotos energijos gamybai, į kurią neatsižvelgiama vertinant, kaip valstybė narė vykdo šios direktyvos reikalavimus dėl nacionalinių planinių rodiklių.
Pakeitimas  134 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Administracinės procedūros, nuostatai ir kodeksai	Administracinės procedūros, nuostatai, kodeksai ir finansai
1. Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, taikomos jėgainėms elektros energijos, šilumos ir aušinimo iš atsinaujinančių šaltinių gamybai ir biomasės pavertimo biokuru ar kitais energijos produktais procesams, būtų proporcingos ir būtinos.	1. Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, taikomos jėgainėms ir susijusioms perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms elektros energijos, šilumos ir aušinimo iš atsinaujinančių šaltinių gamybai ir biomasės pavertimo biokuru ar kitais energijos produktais procesams, būtų proporcingos ir būtinos.
Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad:	Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad:
(a) būtų aiškiai apibrėžtos atitinkamos nacionalinių, regioninių ir vietos administracinių institucijų, atsakingų už leidimų išdavimą, sertifikavimą ir licencijavimą, funkcijos ir nustatyti tikslūs projektavimo ir statybos paraiškų patvirtinimo terminai;	(a) būtų aiškiai apibrėžtos atitinkamos nacionalinių, regioninių ir vietos administracinių institucijų, atsakingų už leidimų išdavimą, sertifikavimą ir licencijavimą, įskaitant teritorijų planavimą, funkcijos ir nustatyti trumpi ir tikslūs projektavimo ir statybos paraiškų patvirtinimo terminai;
	(aa) būtų įsteigta viena bendra administracinė institucija, atsakinga už leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo paraiškų atsinaujinančios energijos įrenginiams tvarkymą ir pagalbos teikimą pareiškėjams;
(b) administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygiu;	(b) administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygiu;
(c) leidimų išdavimą, sertifikavimą ir licencijavimą reglamentuojančios taisyklės būtų objektyvios, skaidrios bei nediskriminuojančios ir kad jomis būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančios energijos technologijų ypatybes;	(c) leidimų išdavimą, sertifikavimą ir licencijavimą reglamentuojančios taisyklės ir jų taikymas būtų objektyvus, skaidrus, nediskriminuojantis, proporcingas ir būtinas, ir kad būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančios energijos technologijų ypatybes; taisyklės, taikomos taršai, pvz., 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (kodifikuota redakcija) numatytos taisyklės (TIPK direktyva), nėra tinkamos atsižvelgiant į energijos iš atsinaujinančių šaltinių įrenginius, kuriuose veikimo metu negaminamos teršiančios atliekos, ir jos neturi būti taikomos tokiems įrenginiams;
(d) būtų nustatytos aiškios administracinių institucijų veiklos koordinavimo gairės, susijusios su projektavimo ir leidimų paraiškų terminais, priėmimu ir nagrinėjimu;	(d) būtų nustatytos aiškios administracinių institucijų veiklos koordinavimo gairės, susijusios su projektavimo ir leidimų paraiškų terminais, priėmimu ir nagrinėjimu;
	(da) būtų užtikrintas vertinimo, planavimo ir leidimo suteikimų procedūrų, reglamentuojamų įvairiais ES aplinkos apsaugos teisės aktais, darnumas taip pat atsižvelgiant į atsinaujinančių šaltinių įnašą siekiant kovos su klaimato kaita ir šioje direktyvoje nustatytų tikslų;
	(db) būtų nustatytas automatinis projektavimo tvirtinimas ir patenkintos atsinaujinančios energijos įrenginių paraiškos, jei per nustatytus terminus leidimus išduodanti kompetentinga institucija nepateikia atsakymo arba jei kompetentinga institucija nepateikia aiškaus neigiamo atsakymo;
(e) vartotojų, projektuotojų, architektų, statytojų ir įrangos bei sistemų montuotojų ir tiekėjų mokami administraciniai mokesčiai būtų skaidrūs ir atitiktų sąnaudas;	(e) vartotojų, projektuotojų, architektų, statytojų ir įrangos bei sistemų montuotojų ir tiekėjų mokami administraciniai mokesčiai būtų skaidrūs ir atitiktų sąnaudas;
(f) mažesnės apimties projektams būtų nustatomos paprastesnės leidimų procedūros; ir	(f) mažesnės apimties projektams būtų nustatomos paprastesnės ir supaprastintos leidimų procedūros, o tokioms decentralizuoto atsinaujinančios energijos tiekimo jėgainėms kaip fotovoltiniai saulės elementai, saulės šiluminės jėgainės, mažos biomasės krosnys, mažos biologinių dujų kogeneracinių jėgainių mikroturbinos, vietoj leidimų būtų taikomas reikalavimas tik pranešti kompetentingai valdžios institucijai; r
	(fa) būtų numatytos tinkamos reguliavimo priemonės ir mokesčių lengvatos, siekiant skatinti ekonomiškiausią energijos iš atsinaujinančių šaltinių sistemų ir susijusių šildymo ir aušinimo tinklų panaudojimą;
(g) būtų paskirti tarpininkai spręsti pareiškėjų ir institucijų, atsakingų už leidimų, sertifikatų ir licencijų išdavimą, ginčus.	(g) būtų paskirti tarpininkai spręsti pareiškėjų ir institucijų, atsakingų už leidimų, sertifikatų ir licencijų išdavimą, ginčus.
2. Valstybės narės aiškiai apibrėžia visas technines specifikacijas, kurias turi atitikti atsinaujinančiuosius išteklius naudojantys įrenginiai ir sistemos, kad jiems galima būtų pritaikyti paramos schemas. Jei yra nustatyti Europos standartai, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių normatyvų sistemas, tokios techninės specifikacijos turi būti parengtos pagal tokius standartus. Tokiose techninėse specifikacijose nenurodoma, kur įrenginiai ir sistemos turi būti sertifikuojami.	2. Valstybės narės aiškiai apibrėžia visas technines specifikacijas, kurias turi atitikti atsinaujinančiuosius išteklius naudojantys įrenginiai ir sistemos, kad jiems galima būtų pritaikyti paramos schemas. Jei yra nustatyti Europos standartai, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių normatyvų sistemas, tokios techninės specifikacijos turi būti parengtos pagal tokius standartus. Tokiose techninėse specifikacijose nenurodoma, kur įrenginiai ir sistemos turi būti sertifikuojami; jos neturėtų sudaryti kliūčių nacionalinėms rinkoms.
3. Valstybės narės reikalauja, kad regioninės administracinės institucijos, planuodamos, projektuodamos, statydamos ir atnaujindamos pramoninius ar gyvenamuosius rajonus, apsvarstytų galimybę diegti įrenginius ir sistemas, skirtas šildymo, aušinimo ir elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimui, taip pat centralizuotam šildymui ir aušinimui.	3. Valstybės narės reikalauja, kad regioninės administracinės institucijos, planuodamos, projektuodamos, statydamos ir atnaujindamos pramoninius ar gyvenamuosius rajonus, užtikrintų galimybę diegti įrenginius ir sistemas, skirtas šildymo, aušinimo ir elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimui, taip pat centralizuotam šildymui ir aušinimui.
	Valstybės narės ypač turi skatinti vietos ir regionines administracines institucijas įtraukti šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą į miestų, kurių gyventojų skaičius didesnis negu 50 000, infrastruktūros planavimą.
4. Valstybės narės savo statybos reglamentuose ir kodeksuose turi reikalauti, kad naujuose ar atnaujintuose pastatuose būtų naudojama ne mažesnis nei nustatytas energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių kiekis. Visos išimtys, pagal kurias leidžiama nukrypti nuo tokio reikalavimo, turi būti skaidrios ir pagrįstos kriterijais, susijusiais su:	4. Valstybės narės savo statybos reglamentuose ir kodeksuose turi reikalauti, kad naujuose ir atnaujintuose pastatuose būtų naudojama ne mažesnis nei nustatytas energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių kiekis. Valstybės narės leidžia šį minimalų reikalavimą įvykdyti, inter alia, pasitelkus centralizuotą šildymą ar aušinimą naudojant tik atsinaujinančius energijos šaltinius. Visos atnaujintiems pastatams taikomos išimtys, pagal kurias leidžiama nukrypti nuo tokio reikalavimo, turi būti skaidrios ir pagrįstos:
(a) pasyvios, žemos ar nulinės energijos pastatais; arba	(a) bent 30 proc. žemesniu negu panašiems naujiems pastatams taikomas energinio naudingumo standartas energijos poreikiu atnaujinimo metu;
(b) galimybės gauti atsinaujinančių energijos šaltinių vietos apribojimais.	(b) energija, gaminama naudojant pažangiausia turima mišrių šilumos ir elektros energijos jėgainių technologijas, ir šilumos, gaminamos iš atsinaujinančių šaltinių, kiekio didėjimu;
	4a. Valstybės narės skatina nuo 2010 m. viešuosius pastatus ir privačius būstus statyti taikant perteklinės energijos gamybos technologijas, o nuo 2015 m. šias technologijas padaryti privalomas. Valstybės narės užtikrina, kad nauji viešųjų įstaigų pastatai nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis atitiktų perteklinės energijos būstuose standartus nuo 2012 m. Valstybės narės 2014 m. pateikia schemą, įskaitant detales, kaip viešųjų pastatų ar mišrių privačių ir viešųjų pastatų stogus trečiosios šalys galėtų panaudoti energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybai.
5. Remdamosi savo statybos reglamentais ir kodeksais, valstybės narės turi skatinti naudoti atsinaujinančios energijos šildymo bei aušinimo sistemas ir įrenginius, smarkiai sumažinančius energijos vartojimą. Siekdamos populiarinti tokias sistemas ir įrenginius, valstybės narės taiko energijos, ekologinių ženklų ar kitus atitinkamus sertifikatus ar standartus, nustatytus nacionaliniu ar Europos lygmeniu, jei tokie yra nustatyti.	5. Remdamosi savo statybos reglamentais ir kodeksais ir savo paramos energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo šildymui ir aušinimui schemose valstybės narės turi diferencijuoti skatindamos atsinaujinančios energijos šildymo bei aušinimo sistemas ir įrenginius, smarkiai sumažinančius energijos vartojimą. Siekdamos populiarinti tokias sistemas ir įrenginius, valstybės narės taiko energijos, ekologinių ženklų ar kitus atitinkamus sertifikatus ar standartus, nustatytus nacionaliniu ar Europos lygmeniu, jei tokie yra nustatyti.
Valstybės narės skatina naudoti biomasės konversijos technologijas, kurių konversijos efektyvumas yra bent 85 % buitinėms bei komercinėms reikmėms ir bent 70 % pramoninėms reikmėms.	Valstybės narės skatina naudoti biomasės konversijos technologijas, kurių konversijos efektyvumas yra bent 85 % buitinėms bei komercinėms reikmėms ir bent 70 % pramoninėms reikmėms.
Valstybės narės skatina naudoti šiluminius siurblius, kurie atitinka Sprendimu 2007/742/EB nustatytus minimalius ekologinio ženklinimo reikalavimus.
Valstybės narės skatina naudoti saulės energijos įrenginius ir sistemas, kurių konversijos efektyvumas yra bent 35%.
Pagal šią straipsnio dalį vertindamos sistemų bei įrenginių konversijos efektyvumą ir sąnaudų bei produkcijos santykį, valstybės narės taiko Bendrijos procedūras, arba, jei tokių nėra, tarptautines procedūras, jei tokios procedūros nustatytos.	Pagal šią straipsnio dalį vertindamos sistemų bei įrenginių konversijos efektyvumą ir sąnaudų bei produkcijos santykį, valstybės narės taiko Bendrijos procedūras, arba, jei tokių nėra, tarptautines procedūras, jei tokios procedūros nustatytos.
	5a. Turi būti užtikrintos galimybės nesunkiai gauti valstybės ir privatų finansavimą, taip pat prieiga prie Bendrijai svarbių atsinaujinančios energijos projektų.
	Bet kokia finansinė parama, skirta infrastruktūros, viešų ir pramonės pastatų arba būstų statybai, rekonstrukcijai ir atnaujinimui, turėtų būti susieta su skatinimu taupyti energiją ir (arba) naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių.
	Siekdamos sudaryti geresnes finansavimo sąlygas siekiant 20 proc. planinio rodiklio, Komisija ir valstybės narės iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikia analizę ir planą, visų pirma skirtą:
	(a) geriau panaudoti struktūrinius fondus ir pagrindų programas, skirtas energijai iš atsinaujinančių šaltinių;
	(b) geriau ir daugiau panaudoti Europos investicijų banko ir kitų viešųjų finansinių institucijų skiriamų lėšų; taip pat
	(c) sudaryti geresnes sąlygas pasinaudoti rizikos kapitalu, ypač išnagrinėjant galimybes sukurti investicijų į energiją iš atsinaujinančių šaltinių Europos Sąjungoje rizikos pasidalijimo mechanizmą, panašų į Pasaulinio efektyvaus energijos naudojimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių fondo iniciatyvą, skirtą investicijoms į energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir energijos efektyvumą trečiosiose šalyse.
	5b. Komisija visų pirma išnagrinėja, kaip šias naujas finansavimo galimybes galima būtų panaudoti europinės svarbos atsinaujinančios energijos projektams skatinti:
	(a) skatinant bendruomenes ir miestus naudoti tik atsinaujinančią energiją arba daugiausia atsinaujinančią energiją pagal „Merų konferencijos“ iniciatyvą;
	(b) skatinant kurti reikalingą tinklo infrastruktūrą, kad būtų išnaudotos įvairių Europos Sąjungos jūros plotų jūrų vėjo ir vandens energijos galimybės;
	(c) skatinant Šiaurės ir Rytų Europos Sąjungos regionuose centralizuotam šildymui ir aušinimui naudoti biomasę, saulės ir geoterminę energiją kartu vykdant didelio masto esamų pastatų renovacijos programą;
	(d) skatinant tiesti jungtis su Viduržemio jūros regiono šalimis, kad būtų išnaudotos didžiulės Viduržemio jūros regiono ir kitų kaimyninių šalių galimybės gaminti elektros energiją panaudojant vėjo, bangų, potvynių ir saulės šiluminę energiją.
	5c. Komisija ir valstybės narės iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi pateikti tyrimą ir planą, skirtus suderintam Bendrijos ir valstybių narių finansavimo ir kitų paramos priemonių skyrimui energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir veiksmingo energijos panaudojimo technologijų mokslinių tyrimų centrams; parama visų pirma skiriama centrams, kurie vykdydami taikomuosius ir naujoviškus laimėjimų tyrimus bendradarbiauja su universitetais ir įmonėmis (ypač MVĮ); vykdant technologinius tyrimus ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas decentralizuoto pobūdžio gamybai ir gamybai Bendrijoje. Tokiais tyrimais turi būti siekiama iki minimumo sumažinti naudojimo konfliktus, pvz., plotų naudojimo kuro ir maisto gamybai konfliktą. Šie centrai taip pat bus skirti plačiosios visuomenės informuotumo apie energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir visų pirma apie energijos taupymo priemones skatinimui.
	1 OL L 24, 2008 1 29, p. 8.
Pakeitimas  135 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie paramos priemones būtų prieinama šildymo, aušinimo ir elektros įrenginių bei transporto priemonių, kuriose gali būti naudojamas grynasis biokuras arba kuras, kuriame biokuro dalis yra didelė, vartotojams, statytojams, montuotojams, architektams ir tiekėjams.	1. Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie paramos priemones ir specialios paslaugos, skirtos pažeidžiamiems vartotojams, būtų plačiai teikiamos šildymo, aušinimo ir elektros įrenginių bei vandeniliu varomų, hibridinių ir elektrinių transporto priemonių ir kitų transporto priemonių, kuriose gali būti naudojamas grynasis biokuras arba kuras, kuriame biokuro dalis yra didelė, vartotojams, statytojams, montuotojams, architektams, socialinio būsto įmonėms, nekilnojamojo turto valdytojams, sprendimus priimančioms regioninėms ir vietos institucijoms ir tiekėjams.
2. Valstybės narės užtikrina, kad įrenginių ar sistemos tiekėjas arba nacionalinės kompetentingos institucijos teiktų informaciją apie įrenginių ir sistemų, kuriose naudojama šildymo, aušinimo ir elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, teikiamą naudą, sąnaudas ir energijos veiksmingumą.	2. Valstybės narės užtikrina, kad įrenginių ar sistemos tiekėjas ir nacionalinės kompetentingos institucijos teiktų informaciją apie įrenginių ir sistemų, kuriose naudojama šildymo, aušinimo ir elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, teikiamą naudą, sąnaudas ir energijos veiksmingumą.
3. Valstybės narės sukuria nedidelių biomasės katilų ir krosnių, saulės fotoelektros ir saulės energijos sistemų bei šiluminių siurblių montuotojų sertifikavimo sistemas. Tos sistemos grindžiamos IV priede nustatytais kriterijais. Vadovaudamasi šiais kriterijais, kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės išduotą sertifikatą.	3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos nedidelių biomasės katilų ir krosnių, saulės fotoelektros ir saulės energijos sistemų, taip pat paviršinių geoterminių sistemų bei šiluminių siurblių montuotojų sertifikavimo ar lygiavertės kvalifikacijos suteikimo sistemos. Šiose sistemose gali būti atsižvelgta atitinkamai į esamas sistemas ir struktūras, o jos grindžiamos IV priede nustatytais kriterijais. Vadovaudamasi šiais kriterijais, kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės išduotą sertifikatą.
	3a. Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2015 m. tik sertifikuotų montuotojų atliktas montavimas būtų laikomas atitinkančiu 12 straipsnio 4 dalį.
4. Valstybės narės nustato gaires projektuotojams ir architektams, kad planuodami, projektuodami, statydami ir atnaujindami pramoninius ar gyvenamuosius rajonus jie galėtų tinkamai atsižvelgti į energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą ir centralizuotą šildymą bei aušinimą.	4. Valstybės narės nustato gaires projektuotojams, socialinio būsto įmonėms, nekilnojamojo turto valdytojams, sprendimus priimančioms regioninėms ir vietos institucijoms ir architektams, kad planuodami, projektuodami, statydami ir atnaujindami pramoninius ar gyvenamuosius rajonus jie galėtų tinkamai atsižvelgti į optimalų naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių derinimą ir į labai efektyvias technologijas.
	4a. Valstybės narės kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis parengia informavimo, sąmoningumo ugdymo, konsultavimo ir mokymo programas ir užtikrina, kad piliečiai būtų tinkamai informuoti apie energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtros ir naudojimo privalumus ir praktinius aspektus.
Pakeitimas  136 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
14 straipsnis	14 straipsnis
Prieiga prie elektros tinklo	Prieiga prie tinklų ir jų eksploatacija
1. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad sukurtų tinklo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas tolesnei elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įskaitant jungtis tarp valstybių narių, plėtrai.	1. Valstybės narės ir kompetentingos valdžios institucijos imasi visų būtinų veiksmų, kad sukurtų perdavimo ir skirstomojo tinklo infrastruktūrą, pažangiuosius tinklus, saugyklas ir elektros energijos sistemą, siekdamos užtikrinti elektros energijos sistemos veikimą ir sudaryti sąlygas tolesnei elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įskaitant jungtis tarp valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis, plėtrai, kad mažų mažiausiai būtų užtikrintas 1A ir 1B prieduose nustatytų tikslų įgyvendinimas. Valstybės narės taip pat imasi atitinkamų priemonių, kad būtų paspartintos leidimų suteikimo tinklo infrastruktūrai procedūros ir kad tinklo infrastruktūros patvirtinimas būtų derinamas su administracinėmis ir planavimo procedūromis. Savo nacionaliniuose atsinaujinančios energijos veiksmų planuose valstybės narės įvertins, kiek reikia išplėsti ir (arba) sustiprinti esamą infrastruktūrą, kad būtų sudarytos sąlygos naudoti atsinaujinančią energiją siekiant 2020 m. nacionalinio planinio rodiklio ir supažindins su priemonėmis, kurių jos imsis siekdamos paspartinti leidimų suteikimo procedūras.
2. Nepakenkdamos tinklo patikimumui ir saugumui, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai savo teritorijoje garantuotų elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, perdavimą ir skirstymą. Jos taip pat gali nustatyti pirmenybę elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gamintojams naudotis elektros tinklų sistema. Tvarkydamos reikalus, susijusius su gamybos įrenginiais, perdavimo sistemos operatoriai, kiek galima nepažeidžiant nacionalinės elektros energijos sistemos saugumo, pirmenybę teikia gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančios energijos šaltinius.	2. Nepakenkdamos tinklo patikimumui ir saugumui ir kiek galima nepažeisdamos nacionalinių elektros energijos sistemų saugumo:
	(a) valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai savo teritorijoje garantuotų prioritetinę prieigą, prioritetinę jungtį, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, prioritetinį perdavimą ir skirstymą ir užtikrintų, kad atsakingi sistemos operatoriai optimizuotų, sustiprintų ir išplėstų tinklą, atsižvelgdami į pagrįstą energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojo prašymą suteikti prioritetinę jungtį, prieigą, iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos perdavimą, paskirstymą ir persiuntimą;
	(b) valstybės narės užtikrina, kad atsakingi sistemos operatoriai, vykdydami persiuntimą, pirmenybę teiktų gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančios energijos šaltinius, ir imasi visų tinkamų su tinklo ir rinkos veikla susijusių priemonių, kad dėl su tinklu ir rinka susijusių priemonių kiek galima mažiau sumažėtų elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių šaltinių. Pirmenybę taip pat gali teikti perdavimo operatoriai, kad elektros energija, pagaminta taip, atitiktų tam tikrą didelio našumo jėgainėse pagamintos šilumos kiekį, patektų į sistemą kaip numatyta Direktyvos 2004/8/EB 8 straipsnio 1 dalį.
	Jei priemonės, kurių imtasi siekiant sumažinti iš atsinaujinančių šaltinių gaminamos elektros energijos kiekį, yra būtinos siekiant užtikirnti nacionalinės elektros energijos sistemos ir tiekimo saugumą, valstybės narės užtikrina, kad atsakingieji sistemų operatoriai veišai ir neatidėliodami praneštų apie problemas ir vykdomas priemones.
3. Valstybės narės reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai sudarytų ir paskelbtų standartines taisykles, reglamentuojančias sąnaudų padengimą ir pasidalijimą atliekant techninius pertvarkymus (pavyzdžiui, jungimą į tinklą ir tinklo įtampos padidinimą), kurie yra reikalingi, kad nauji gamintojai, tiekiantys iš atsinaujinančios energijos šaltinių pagamintą elektros energiją, galėtų būti įjungti į bendrą tinklą.	3. Valstybės narės arba kompetentingos reguliavimo institucijos reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai sudarytų ir paskelbtų standartines taisykles, reglamentuojančias sąnaudų padengimą ir pasidalijimą atliekant techninius pertvarkymus (pavyzdžiui, jungimą į tinklą, tinklo įtampos padidinimą, tinklo darbo gerinimą ir nediskriminuojamojo tinklo kodų įgyvendinimo taisyklių taikymą), kurie yra reikalingi, kad nauji gamintojai, tiekiantys iš atsinaujinančios energijos šaltinių pagamintą elektros energiją, galėtų būti įjungti į bendrą tinklą. Šios taisyklės paskelbiamos nė vėliau kaip iki 2010 m. birželio 30 d.
Šios taisyklės yra grindžiamos objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su šių gamintojų įjungimu į tinklą ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, aplinkybes. Šiose taisyklėse gali būti nustatyti įvairūs jungimo tipai.	Šios taisyklės yra grindžiamos objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su šių gamintojų įjungimu į tinklą ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, aplinkybes. Šiose taisyklėse gali būti nustatyti įvairūs jungimo tipai; jas nustato arba tvirtina nacionalinė reguliavimo institucija.
	3a. Valstybės narės arba kompetentingos reguliavimo institucijos reikalauja, kad perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai kiekvienam naujam gamintojui, norinčiam prisijungti prie perdavimo ir skirstymo tinklo, pateiktų išsamią ir reikalingą informaciją apie perdavimo sistemas, taip pat neribotą informaciją apie jau paskirstytus ir vis dar laisvus perdavimo pajėgumus.
	3b. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąnaudomis dalijamasi taikant reguliavimo mechanizmą, grindžiamą objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuose atsižvelgiama į naudą, kurią gauna iš pradžių ir vėliau prie sistemos prisijungę gamintojai, taip pat perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai.
4. Prireikus valstybės narės gali reikalauti, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai visiškai arba iš dalies padengtų šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąnaudas. Valstybės narės vėliausiai iki 2011 m. birželio 30 d. (o vėliau – kas dveji metai) persvarsto ir imasi būtinų priemonių tobulinti sistemas ir taisykles, reglamentuojančias šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąnaudų padengimą, kad užtikrintų naujų gamintojų įtraukimą, kaip nurodytą toje šio straipsnio dalyje.	4. Valstybės narės reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai padengtų tinklo įtampos didinimo, reikalingo platesniam atsinaujinančios energijos naudojimui dideliu ir mažu mastu, siekiant 1 priedo A ir B dalyse nustatytų minimalių nacionalinių planinių rodiklių, sąnaudas. Šias sąnaudas tvirtina nacionalinės reguliavimo institucijos; jos galiausiai paskirstomos visiems energijos vartotojams.
5. Turi būti reikalaujama, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai kiekvienam naujam gamintojui, norinčiam savo elektros energijos gamybos įrenginius prijungti prie tinklų, pateiktų išsamią su įjungimu susijusių sąnaudų sąmatą. Elektros energijos iš atsinaujinančios energijos šaltinių gamintojams, norintiems savo įrenginius prijungti prie tinklų, valstybės narės gali leisti skelbti konkursus jungimo darbams atlikti.	5. Valstybės narės ir kompetentingos reguliavimo institucijos reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai kiekvienam naujam gamintojui, norinčiam savo elektros energijos gamybos įrenginius prijungti prie tinklų, pateiktų:
	a) aiškią ir išsamią su įjungimu susijusių sąnaudų sąmatą;
	(b) pagrįstą ir tikslų jungimo į tinklą prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką;
	(c) pagrįstą ir tikslų veiksmingo įjungimo į tinklą ne ilgiau kaip per dvejus metus grafiką;
	Valstybės narės ir kompetentingos reguliavimo institucijos parengia sankcijų taikymo tuo atveju, kai nesilaikoma šios dalies a, b ir c punktuose nurodytų taisyklių, nuostatas.
	Elektros energijos iš atsinaujinančios energijos šaltinių gamintojams, norintiems savo įrenginius prijungti prie tinklų, valstybės narės gali leisti patiems pasirūpinti jungimo darbais pasitelkiant nepriklausomus ekspertus.
6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąnaudomis dalijamasi taikant mechanizmą, grindžiamą objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuose atsižvelgiama į naudą, kurią gauna iš pradžių ir vėliau prie sistemos prisijungę gamintojai, taip pat perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai.
Pakeitimas  137 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 7 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių (ypač atokiuose regionuose, pvz., salose ir menkai apgyvendintuose regionuose) gamintojai nebūtų diskriminuojami taikant perdavimo ir skirstymo mokesčius.	7. Nacionalinės reguliavimo institucijos reikalauja, kad elektros energijos ar dujų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojai ir tokios elektros energijos ar dujų gamintojai atokiuose regionuose, pvz., salose ir menkai apgyvendintuose regionuose, nebūtų diskriminuojami taikant perdavimo ir skirstymo mokesčius. Komisija tiria galimus šios dalies pažeidimus, ir jei jų esama, imasi reikiamų taisomųjų veiksmų.
Pagrindimas
Valstybės narės nuolat pažeidinėja šį punktą, o Komisija nevykdo savo pareigos ir nepriverčia jo laikytis. Šiame pakeitime pateikiama griežtesnė formuluotė siekiant visiškai aiškiai nurodyti kompetentingų valdžios institucijų pareigas.
Pakeitimas  138 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 8 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
8. Prireikus valstybės narės sukuria teisinę bazę arba reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai užtikrintų, kad mokesčiai, imami už atsinaujinančios energijos šaltinius naudojančių jėgainių pagamintos elektros energijos perdavimą ir skirstymą, pasiteisintų tokias jėgaines įsijungus į tinklą. Tokio sąnaudų efektyvumo priežastis galėtų būti tiesioginis žemos įtampos tinklo naudojimas.	8. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad į mokesčius, kuriuos perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai ima už atsinaujinančios energijos šaltinius naudojančių jėgainių pagamintos elektros energijos perdavimą ir skirstymą, įeitų šių jėgainių įjungimo į tinklą išlaidos. Tokio sąnaudų efektyvumo priežastis galėtų būti tiesioginis žemos įtampos tinklo naudojimas.
Pakeitimas  139 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 8 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8a. ES Komisija ir valstybės narės parengia suderintą Šiaurės jūros, Airijos jūros, Atlanto vandenyno ir Baltijos jūrų vėjo ir vandens energijos panaudojimo skatinimo metodiką. Šiame plane nustatoma paprasta leidimų suteikimo tvarka, o reikalinga tinklo infrastruktūra jūroje ir pakrantėje laikoma prioritetiniu Transeuropinio tinklo (TEN) iniciatyvos projektu.
	Komisija ir valstybės narės parengia suderintą Viduržemio regiono šalių, priklausančių ir nepriklausančių ES, vėjo ir saulės šiluminės elektros energijos panaudojimo skatinimo metodiką. Reikalinga tinklo infrastruktūra ir geresnis įvairių sistemos operatorių veiklos koordinavimas Europos mastu bus laikoma prioritetiniu Transeuropinio tinklo (TEN) iniciatyvos projektu.
Pagrindimas
Parengus suderintą metodiką bus lengviau panaudoti Šiaurės ir Baltijos jūrų vėjo ir vandens energiją ir Viduržemio jūros regiono vėjo ir saulės šiluminę energiją; šie projektai turėtų būti prioritetiniai TEN iniciatyvos projektai.
Pakeitimas  140 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 8 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8b. Valstybės narės įvertina būtinybę išplėsti esamą dujų tinklo infrastruktūrą, kad būtų sudarytos sąlygos dujų gamybai naudoti atsinaujinančią energiją.
Pagrindimas
Dujų tinklai turėtų būti atverti iš biomasės pagamintoms dujoms, siekiant maksimaliai kaip energiją panaudoti biologines dujas ten, kur reikalingas šildymas ir aušinimas.
Pakeitimas  141 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 8 c dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8c. Nepakenkdamos dujų tinklo sistemos patikimumui ir saugumui, valstybės narės užtikrina, kad dujų tinklo perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai savo teritorijoje garantuotų dujų, gaunamų iš atsinaujinančių energijos šaltinių, perdavimą ir skirstymą. Tinklo sujungimo sąnaudas, įskaitant jungčių prie mazgų, dujų slėgio matavimo sistemos, slėgio didinimo ir kalibracinių matavimų įrenginių sąnaudas, dengia tinklo operatorius ir susigrąžina iš vartotojų. Šio principo galima nesilaikyti, jei įrenginys, kurį naudojant iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos dujos, yra daugiau kaip 15 km atstumu nuo artimiausio dujotiekio.
	Be to, perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai pirmenybę naudotis tinklo sistema teikia dujų, gaunamų iš atsinaujinančių energijos šaltinių, jei šios dujos tinka tai tinklo sistemai, gamintojams.
Pagrindimas
Iš atsinaujinančių šaltinių gaunamoms dujoms turėtų būti taikoma panaši pirmenybinės prieigos sistema, kokia taikoma iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai.
Pakeitimas  142 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 8 d dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8d. Valstybės narės reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai savo teritorijoje paskelbtų jų tinklams tinkamų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamų dujų kokybės reikalavimus, pagrįstus skaidrumo ir nediskriminavimo principais. Tinklo operatorius atsakingas už kvapo neutralizavimą ir dujų kokybės tikrinimą.
Pakeitimas  143 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 8 e dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8e. Valstybės narės teikia finansines paskatas šildymo tinklų kūrimui ir plėtimui, kad per juos būtų galima iš atsinaujinančių šaltinių gautą energiją skirstyti šildymui ir aušinimui.
Pagrindimas
Ar atsinaujinanti energija bus plačiai naudojama šildymui ir aušinimui priklausys nuo to, ar bus sukurta būtina centrinio šildymo ir aušinimo infrastruktūra. Sprendžiant šį klausimą svarbiausias vaidmuo tenka nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijoms.
Pakeitimas  144 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 8 f dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8f. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad sukurtų centrinio šildymo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas centriniam šildymui ir aušinimui reikalingos energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse. Savo nacionaliniuose veiksmų planuose jos įvertina būtinybę sukurti naują infrastruktūrą, kad būtų sudarytos sąlygos iš atsinaujinančių šaltinių centralizuotai pagaminti tiek šildymui ir aušinimui reikalingos energijos, kiek reikia 2020 m. nacionaliniam planiniam rodikliui pasiekti.
Pagrindimas
Ar atsinaujinanti energija bus plačiai naudojama šildymui ir aušinimui priklausys nuo to, ar bus sukurta būtina centrinio šildymo ir aušinimo infrastruktūra. Sprendžiant šį klausimą svarbiausias vaidmuo tenka nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijoms.
Pakeitimas  145 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 8 g dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8g. Valstybės narės parengia reikalavimus ir paskatas esamiems ir naujiems centrinio šildymo ir aušinimo tinklams, kad būtų sudarytos sąlygos šildymui ir aušinimui reikalingą energiją gauti iš atsinaujinančių šaltinių.
Pagrindimas
Reikia kuo greičiau pritaikyti esamą centrinio šildymo ir aušinimo infrastruktūrą, kad būtų galima šildymui ir aušinimui panaudoti didžiulį biomasės, geoterminės ir saulės energijos potencialą, arba šiam tikslui sukurti naują infrastruktūrą.
Pakeitimas  146 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 8 h dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8h. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, skirtų tam, kad pažeidžiami energijos vartotojai neturėtų padengti visų išlaidų, nurodytų 8a dalyje, ir kad mažėtų energetinis skurdas.
Pagrindimas
Daug energijos naudojančių įmonių ir namų ūkių išlaidos, susijusios su siūlomos direktyvos įgyvendinimu, taip pat ir sąskaitos už elektrą gali padidėti gana daug. Taigi svarbu, kad Komisija, siekdama geriau išsiaiškinti galimas išlaidas, vykdytų vertinimą ir kad valstybės narės imtųsi priemonių galimam poveikiui, kuris daromas pažeidžiamiems ir vargingesniems vartotojams, mažinti.
Pakeitimas  147 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	14a straipsnis
	1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad plėtojant infrastruktūrą būtų atsižvelgiama į galimybę plėtoti centralizuotam šildymui ir aušinimui reikalingos energijos gavybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
	2. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad sukurtų dujų tinklo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas tolesnei dujų gavybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įskaitant jungtis tarp valstybių narių, plėtrai.
	3. Nepakenkdamos dujų tinklo patikimumui ir saugumui, nacionalinės valdžios institucijos užtikrina dujų, gautų iš atsinaujinančių energijos šaltinių, priėmimą ir paskirstymą, suteikdamos prieigos pirmenybę.
	4. Valstybės narės reikalauja, kad nacionalinio dujų tinklo vadovybė paskelbtų savo standartines taisykles, pagal kurias reglamentuojamos investicijos siekiant būtino techninio suderinimo.
	5. Valstybės narės užtikrina, kad transporto ir paskirstymo mokesčiai nebūtų diskriminuojantys dujų, gautų iš atsinaujinančių šaltinių, atžvilgiu ir kad šie mokesčiai atspindėtų galimą ekonominę naudą dujų iš atsinaujinančių šaltinių gavybos jėgainei įsijungus į dujų tinklą.
Pagrindimas
Šildymo ir aušinimo infrastruktūrai parama būtina taip pat, kaip būtina laikytis 14 straipsnio nuostatų. Reikia numatyti nuostatas, skirtas ir dujų, ir elektros gamybai.
Pakeitimas  148 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Biokurui ir kitiems skystiems bioproduktams taikomi aplinkos tvarumo kriterijai	Biomasei, skirtai gaminti energiją, taikomi tvarumo kriterijai
1. Į biodegalus ir kitus skystuosius bioproduktus taikant a, b ir c punktus atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytus kriterijus:	1. Nepaisant to, ar žaliavos buvo auginamos Bendrijos teritorijoje ar už jos ribų, į iš biomasės gaunamą energiją atsižvelgiama toliau nurodytuose a–c punktuose tik tuo atveju, jei ji atitinka šio straipsnio 2–8 dalyse nurodytus kriterijus:
a) atitikties šios direktyvos reikalavimams, susijusiems su nacionaliniais planiniais rodikliais, vertinimas;	a) atitikties šios direktyvos reikalavimams, susijusiems su nacionaliniais planiniais rodikliais, vertinimas;
	aa) variklių degalų atitikties 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės1 reikalavimams;
b) pareigų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius vykdymo vertinimas;	b) pareigų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius vykdymo vertinimas;
c) atitiktis reikalavimams gauti finansinę paramą už biodegalų ir kitų skystųjų bioproduktų naudojimą.	c) atitiktis reikalavimams gauti finansinę paramą už biomasės naudojimą energijai gaminti.
	1 OL L 350, 1998 12 28, p. 58.
Pakeitimas  149 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus, į kurią atsižvelgiama 1 dalyje nustatytais tikslais, turi būti sumažintas bent 35%.	2. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl variklių degalų, gautų iš biomasės, naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, turi sudaryti bent 45 %.
	Nuo 2015 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl variklių degalų, gautų iš biomasės, naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, turi sudaryti bent 60 %.
	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl variklių degalų, gautų iš biomasės, naudojimo apskaičiuojamas 17 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu.
Kai biodegalai ir kiti skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo eksploatuojami 2008 m. sausio mėn., pirma pastraipa taikoma nuo 2013 m. balandžio 1 d.	Kai biodegalai ir kiti skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo eksploatuojami 2008 m. sausio mėn., pirma pastraipa taikoma nuo 2013 m. balandžio 1 d.
Pakeitimas  150 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Būtina, kad nekiltų konkurencijos dėl žemės naudojimo biokuro gamybai ir žemės naudojimo maisto gamybai.
Pagrindimas
Būtina skirti daugiau dėmesio siekiant užtikrinti, kad biokuras nepablogintų apsirūpinimo maistu padėties.
Pakeitimas  151 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Biokuras ir kiti skystieji bioproduktai, į kuriuos atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš didelės biologinės vertės žemės, t. y. žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. ar vėliau taikytinas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar toks apibūdinimas žemei vis dar taikytinas):	3. Energijai gaminti naudojama biomasė, į kurią atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, neturi būti pagaminta iš žaliavų, gautų iš didelės biologinės vertės žemės, nebent ji būtų gaminama iš teisėtų ir reglamentuotų atliekų srautų arba medienos likučių, atsiradusių vykdant teisėtus tvarkymo darbus gamtos apsaugos tikslu. Šiai žemei priskiriama žemė, kuriai 2003 m. gegužės mėn. ar vėliau taikytinas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar toks apibūdinimas žemei vis dar taikytinas):
a) žmogaus veiklos daug nepaveiktas miškas, t. y. miškas, kuriame pagal turimus duomenis nebuvo vykdoma didelė žmogaus intervencija arba kuriame žmogaus intervencija paskutinį kartą vyko pakankamai seniai, todėl atsistatė natūrali rūšių sudėtis ir procesai;	a) neliestas miškas ir kitos miškingos vietovės: miškas ir kita miškinga žemė, kuriai būdinga vietinės rūšys ir kur nėra aiškių žmogaus veiklos ženklų ir nelabai sutrikdyti ekologiniai procesai;
	aa) teritorijos, kurios teikia pagrindines ekosistemos paslaugas (pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė) kritinėse situacijose, kaip nustatyta Tūkstantmečio ekosistemos vertinime;
b) gamtos apsaugos tikslais nustatytos vietovės, nebent pateikiama įrodymų, kad tokių žaliavų gamyba tiems tikslams nepakenkė.	b) pagal įstatymą arba atitinkamos kompetentingos institucijos gamtos apsaugos tikslais nustatytos vietovės, įskaitant tarptautiniuose susitarimuose pripažintas vietoves, skirtas retų, arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugai, nebent pateikiama įrodymų, kad tokių žaliavų gamyba tiems tikslams nepakenkė;
	ba) vietoves, kuriose regiono ar pasaulio mastu susitelkusios retos arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos tarptautiniuose susitarimuose arba įtrauktos į Pasaulio gamtos apsaugos sąjungos (angl. IUCN) vadinamąjį raudonąjį sąrašą, nebent pateikiama įrodymų, kad tos žaliavos gamyba netrukdo siekti šių tikslų;
c) labai didelės biologinės įvairovės pievos, t. y. netręšiamos ir nenuniokotos pievos, kurios pasižymi rūšių įvairove.	c) labai didelės biologinės įvairovės pievos, t. y. pievos, kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė ir kurių ekologinės savybės ir procesai nepakitę.
Komisija apibrėžia kriterijus ir arealus, kad nustatytų, kurioms pievoms taikomas c punktas. Tokia priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinama taikant 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.	Komisija apibrėžia kriterijus ir arealus, kad nustatytų, kurioms pievoms taikomas c punktas. Tos priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos taikant 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
Pakeitimas  152 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Biokuras ir kiti skystieji bioproduktai, į kuriuos atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelių anglies atsargų, t. y. žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. arba vėliau taikytas ir jau nebetaikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų:	4. Energija, gaunama iš biomasės, į kurią atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti gaminama iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelių anglies atsargų, t. y. žemės, kuriai 2003 m. gegužės mėn. taikytas, bet jau nebetaikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų:
a) šlapžemės, t. y. žemė, nuolat arba didelę metų dalį padengta arba permirkusi vandeniu, įskaitant neliestus durpynus;	a) šlapžemės, t. y. žemė, nuolat arba didelę metų dalį padengta arba permirkusi vandeniu;
	aa) durpynai,
b) ištisai mišku apaugusios vietovės, t. y. žemė, kurioje medžių lajos danga užima daugiau kaip 30% didesnio nei 1 ha ploto sklypo, o medžių aukštis siekia ne mažiau kaip 5 metrus, arba medžiai, galintys pasiekti tokias ribas in situ.	b) ištisai mišku apaugusios vietovės, t. y. žemė, kurioje medžių lajos danga užima daugiau kaip 10 % didesnio nei 0,5 ha ploto sklypo, o medžių aukštis siekia ne mažiau kaip 5 metrus, arba medžiai, galintys pasiekti tokias ribas in situ;
	ba) savanos ir krūmynai, t. y. vietovės, kuriose auga medžiai, krūmai ir pievos ir kuriose yra daug anglies klodų;
Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos, jei žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pat apibūdinimas, kaip ir 2008 m. sausio mėn.	Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos, jei žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pat apibūdinimas, kaip ir 2003 m. gegužės mėn.
Pakeitimas  153 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, gamybai naudojamos Bendrijoje išaugintos žemės ūkio žaliavos gaunamos laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priedo A dalies antraštinėje dalyje „Aplinka“ išvardytų nuostatų reikalavimų bei standartų ir pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų.	5. Biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, gamybai naudojamos Bendrijoje išaugintos žemės ūkio žaliavos gaunamos laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priedo A dalies antraštinėje dalyje „Aplinka“ išvardytų nuostatų reikalavimų bei standartų ir pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų.
	5a. Nepaisant to, ar žaliavos buvo auginamos Europos Sąjungos teritorijoje ar trečiojoje šalyje, į energijai gaminti skirtą biomasę 1 dalyje nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei buvo imtasi veiksmingų priemonių siekiant užkirsti kelią:
	a) vandens, įskaitant požeminį vandenį, taršai;
	b) per dideliam vandens naudojimui teritorijose, kuriose trūksta vandens;
	c) oro taršai;
	d) grunto kokybės blogėjimui; taip pat
	e) žemės ūkio chemikalų, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija priskiria 1A arba 1B tipo ir 2 klasės produktams, išvardytiems Stokholmo ir Roterdamo konvencijose, ir kontroliuojamiems arba pagal Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų įrašytos į kontroliuotinų medžiagų sąrašą, naudojamui.
	5b. Pagal 5a dalies nuostatas į energijos gamybai naudojamą biomasę atsižvelgiama 1 dalyje nustatytais tikslais tik išvardytomis sąlygomis:
	a) teisė į žemę gali būti įrodyta ir nėra teisiškai užginčyta vietos bendruomenių, turinčių teisiškai įrodomų ar paprotinių teisių;
	b) jokios žaliavos neturi būti auginamos žemėje, kuri paruošta šiuo tikslu priverstinai iškeldinus gyventojus;
	c) žaliavų, iš kurių gaminamas biokuras, kiti skystieji bioproduktai, gamybai neturi būti naudojamas arba skatinamas priverstinis darbas, įskaitant vergišką darbą už skolą arba vaikų darbą, kaip apibrėžta TDO 29, 105, 138 ir 182 konvencijose;
	d) visi darbininkai privalo dirbti pagal teisėtas sutartis ir už jų darbą turi būti atlyginama teisingai, be kita ko, jie turi turėti teisę jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas ir turi būti nediskriminuojami, kaip apibrėžta TDO 100, 111, 87 ir 98 konvencijose.
	e) turi būti laikomasi su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių nacionalinės teisės normų;
	f) turi būti laikomasi nuostatų, numatytų šiose tarptautinėse konvencijose:
	i) Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija,
	ii) Biologinės įvairovės konvencija,
	iii) Kartaginos biosaugos protokolas taip pat
	iv) Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencija ir su ja susijęs Kioto protokolas.
	Ar šalys veiksmingai įgyvendina f punkte išvardytas sutartis, įvertinama atsižvelgiant į sutartis pasirašiusių šalių įgyvendinimo rezultatus pagal šių sutarčių įgyvendinimo nuostatas, ypač į pagal minėtąsias sutartis jų laikymuisi stebėti įsteigtų organų rekomendacijas.
	Jei pasirašiusioji šalis nėra ratifikavusi f punkte išvardytų sutarčių, tačiau nacionalinės institucijos arba ūkio subjektas pateikia Komisijai patikimą informaciją, iš kurios galima spręsti, kad tos šalies aplinkos apsaugos standartai yra lygiaverčiai nustatytiesiems tose sutartyse, Komisija, laikydamasi 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, gali nuspręsti, kad į toje šalyje iš biomasės pagamintus transporto degalus gali būti atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais.
	5c. Prireikus smulkieji ūkininkai, gamintojų organizacijos ir kooperatyvai siekdami, kad numatytos auditavimo procedūros pernelyg nepadidintų jų administracinės naštos, gali kreiptis leidimo taikyti grupines sertifikavimo sistemas.
Pakeitimas  154 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Remdamosi kitais tvarumo sumetimais, valstybės narės šio straipsnio 1 dalies tikslais neatsisako atsižvelgti į biodegalus ir kitus skystuosius bioproduktus, gautus laikantis šio straipsnio reikalavimų.	išbraukta
Pagrindimas
Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti kriterijus, kurie papildytų nustatytuosius ES.
Pakeitimas  155 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 7 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą apie biomasės, išskyrus biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus, panaudojimo energijos tikslais tvarumo sistemos reikalavimus. Kartu su ataskaita atitinkamais atvejais pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl biomasės naudojimo kitais energijos tikslais tvarumo sistemos.	išbraukta
Pagrindimas
Šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti iš biomasės gaunamos energijos naudojimo tvarumo kriterijai.
Pakeitimas  156 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio antraštė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų atitikties aplinkos tvarumo kriterijams tikrinimas	Visos energijai gaminti naudojamos biomasės atitikties aplinkos tvarumo kriterijams tikrinimas
Pakeitimas  157 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Jeigu į biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus reikia atsižvelgti 15 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, jog yra įvykdyti 15 straipsnyje nurodyti aplinkos tvarumo kriterijai. Tuo tikslu jos reikalauja, kad ūkio subjektai naudotų masės balanso sistemą, pagal kurią:	1. Jeigu į biomasę, biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus reikia atsižvelgti 15 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, jog yra įvykdyti 15 straipsnyje nurodyti aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijai. Tuo tikslu jos reikalauja, kad ūkio subjektai naudotų masės balanso sistemą, pagal kurią:
Pakeitimas  158 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) numatoma, kad gali būti maišomos skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir biodegalų siuntos;	a) gali būti painiojamos skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir biokuro siuntos, jei visos siuntos atitinka 15 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus;
Pagrindimas
Visos siuntos turėtų atitikti kriterijus, antraip kiltų akivaizdus pavojus, kad, siekiant apeiti kriterijus, biokuras ir skystieji bioproduktai, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tiesiog bus sumaišomi su biokuru ir skystaisiais bioproduktais, kurių sudėtyje yra didelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pakeitimas  159 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2010 ir 2012 m. Komisija atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai dėl šio straipsnio 1 dalyje aprašyto masės balanso patikros metodo taikymo ir dėl galimybės leisti taikyti kitus patikros metodus kai kurių arba visų rūšių žaliavoms ar biokurui. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgia į tuos patikros metodus, pagal kuriuos informacijos apie tvarumo charakteristikas ir toliau nereikia priskirti konkrečioms siuntoms ar mišiniams. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į poreikį išlaikyti patikros sistemos vientisumą ir veiksmingumą, kartu vengiant nustatyti nepagrįstą naštą pramonei. Kartu su ataskaita prireikus pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl leidimo taikyti kitus patikros metodus.	2010 ir 2012 m. Komisija atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai dėl šio straipsnio 1 dalyje aprašyto masės balanso patikros metodo taikymo ir dėl galimybės leisti taikyti kitus patikros metodus kai kurių arba visų rūšių žaliavoms, biokurui ar kitiems skystiesiems bioproduktams. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgia į tuos patikros metodus, pagal kuriuos informacijos apie tvarumo charakteristikas ir toliau nereikia priskirti konkrečioms siuntoms ar mišiniams. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į poreikį išlaikyti patikros sistemos vientisumą ir veiksmingumą, kartu vengiant nustatyti nepagrįstą naštą pramonei. Kartu su ataskaita prireikus pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl leidimo taikyti kitus patikros metodus.
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti, kad būtų apimta visas produktų įvairovė, būsimoje Komisijos ataskaitoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skystuosius bioproduktus.
Pakeitimas  160 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2009 m. ataskaitoje Komisija siūlo visų rūšių iš biomasės gaunamos energijos atitikties 15 straipsnyje numatytiems tvarumo kriterijams vertinimo sistemą.
Pagrindimas
Nors kriterijus siūloma taikyti ne tik biokurui, bet ir visam iš biomasės gautos energijos panaudojimui, nėra numatyta tvirtų atitikties tikrinimo metodų iš biomasės gautos energijos panaudojimui kitu tikslu, negu biokuro gamybai. Taigi 2009 m. ataskaitoje Komisija turėtų tai aptarti.
Pakeitimas  161 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Komisija gali nuspręsti, kad, atsižvelgiant į Bendrijos ir trečiųjų šalių dvišalius ir daugiašalius susitarimus, iš tose valstybėse išaugintų žaliavų pagamintas biokuras ir kiti skystieji bioproduktai atitinka 15 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus aplinkos tvarumo kriterijus.	4. Komisija gali nuspręsti, kad, atsižvelgiant į Bendrijos ir trečiųjų šalių dvišalius ir daugiašalius susitarimus, iš tose valstybėse išaugintų žaliavų pagaminta biomasė, biokuras ir kiti skystieji bioproduktai atitinka 15 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus aplinkos ir socialinius tvarumo kriterijus.
Pagrindimas
Bet koks sprendimas nesilaikyti šioje direktyvoje nurodytų tvarumo kriterijų nacionalinių, daugianacionalinių ar tarptautinių sistemų labui būtų laikomas papildoma priemone, nepatenkančia į šios direktyvos taikymo sritį, ir todėl jam turėtų būti taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu.
Pakeitimas  162 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija gali nuspręsti, kad 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių biomasės produktų gamybos standartus nustatančių sistemų duomenys yra tikslūs arba kad jais remiantis biokuro siuntos atitinka 15 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus aplinkos tvarumo kriterijus.	Komisija skatina, kad 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių biomasės produktų gamybos standartus nustatančių sistemų duomenys būtų tikslūs arba kad jais remiantis energijai gaminti skirtos biomasės siuntos atitiktų 15 straipsnyje nurodytus aplinkos tvarumo kriterijus. Tokiais atvejais taikant standartus remiamasi vienodu įvairių standartus nustatančių sistemų vertinimu ir jokioje biokuro gamybos grandinės dalyje diskriminacija negalima.
Pakeitimas  163 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Sprendimai pagal šio straipsnio 4 dalį priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip 5 metus.	6. Sprendimai pagal šio straipsnio 4 dalį, skirti neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, priimami laikantis 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip 5 metus ir Europos Parlamento, Komisijos arba 21 straipsnio 2 dalyje nurodyto komiteto iniciatyva bet kuriuo metu gali būti atšaukti, jei kyla abejonių dėl programos patikimumo.
Pakeitimas  164 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 8 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
8. Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išnagrinėja 15 straipsnio taikymą biodegalų ar kito skystojo bioprodukto šaltiniui ir, laikydamasi 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo nusprendžia, ar atitinkama valstybė narė 15 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais gali atsižvelgti į biodegalus ar skystąjį bioproduktą iš tokio šaltinio.	8. Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išnagrinėja 15 straipsnio taikymą biomasės, biokuro ar kito skystojo bioprodukto šaltiniui ir, laikydamasi 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo nusprendžia, ar atitinkama valstybė narė 15 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais gali atsižvelgti į biomasę, biokurą ar skystąjį bioproduktą iš tokio šaltinio. Komisija apie savo sprendimą praneša valstybėms narėms.
Pagrindimas
Iš augalų gaminamai transportui naudojamai energijai reikėtų taikyti tuos pačius aplinkos tvarumo kriterijus. Prie žodžių „biokuras“ ir „skystieji bioproduktai“ reikėtų įrašyti ir žodį „biomasė“ siekiant išvengti spragų, kurios galėtų rastis vystantis technologijoms, pvz. pradėjus naudoti biomasę transportui naudojamam vandeniliui gaminti.
Pakeitimas  165 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiavimas	Iš biomasės gaunamo transporto kuro ir skystojo kuro įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiavimas
1. Sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant biodegalus ir kitus skystuosius bioproduktus 15 straipsnio 2 dalies tikslais apskaičiuojamas taip:	1. Sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant iš biomasės pagamintą transporto priemonių kurą 15 straipsnio 2 dalies tikslais apskaičiuojamas taip:
a) tą numatytąją vertę naudojant biokurui, kai biokuro gamybos planui taikoma numatytoji sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė yra nustatyta VII priedo A arba B dalyje;
b) naudojant faktinę vertę, apskaičiuotą pagal VII priedo C dalyje nustatytą metodiką; arba	b) naudojant faktinę vertę, apskaičiuotą pagal VII priedo C dalyje nustatytą metodiką; arba
c) naudojant vertę, apskaičiuotą pagal VII priedo C dalyje nustatytą metodiką, kaip kai kurių gamybos proceso etapų faktinių verčių ir numatytų sudedamųjų verčių, VII priedo D arba E dalyje nustatytų kitiems gamybos proceso etapams, sumą.	c) naudojant vertę, apskaičiuotą pagal VII priedo C dalyje nustatytą metodiką, kaip kai kurių gamybos proceso etapų faktinių verčių ir numatytų sudedamųjų verčių, VII priedo D arba E dalyje nustatytų kitiems gamybos proceso etapams, sumą.
	Turi būti pridedamas išmetalų kiekis, susijęs su tiesioginiu ir netiesioginiu žemės paskirties keitimu, kaip nurodyta VII priedo C dalyje, išskyrus atvejus, kai biokuro gamybai naudojamos žaliavos, įskaitant atliekas, kurioms gauti nereikia naudoti ariamos, ganyklų ar daugiamečių kultūrų žemės.
2. Valstybės narės vėliausiai iki 2010 m. kovo 31 d. Komisijai pateikia ataskaitą, įskaitant sąrašą tų subjektų jų teritorijoje, kuri Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojama kaip NUTS 2 lygio teritorinis vienetas, kai tikėtina, kad tipinis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio žaliavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pagal šios direktyvos VII priedo D dalies antraštinę dalį „Auginimas“, arba jam lygus; kartu pateikiamas metodo ir duomenų, panaudotų sudarant tokį sąrašą, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.	2. Valstybės narės vėliausiai iki 2009 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikia ataskaitą, įskaitant sunykusios žemės, kurioje energetinių augalų auginimas galėtų padėti sumažinti bendrą išmetamą anglies junginių kiekį, plotų sąrašą ir sąrašą tų subjektų jų teritorijoje, kuri Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojama kaip NUTS 2 lygio teritorinis vienetas, kai tikėtina, kad tipinis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio žaliavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pagal šios direktyvos VII priedo D dalies antraštinę dalį „Auginimas“, arba jam lygus; kartu pateikiamas metodo ir duomenų, panaudotų sudarant tokį sąrašą, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.
3. VII dalies A dalies numatytosios vertės biokurui ir VII priedo D dalies numatytosios išskaidytos auginimo vertės biokurui ir kitiems skystiesiems bioproduktams taikomos tik tada, jei jų žaliavos auginamos:	3. VII priedo D dalies numatytosios išskaidytos auginimo vertės iš biomasės pagamintam transporto priemonių ir skystajam kurui gali būti taikomos tik tada, jei jų žaliavos auginamos:
a) ne Bendrijoje; arba	a) ne Bendrijoje; arba
b) Bendrijoje regionuose, įtrauktuose į 2 dalyje nurodytus sąrašus.	b) Bendrijoje regionuose, įtrauktuose į 2 dalyje nurodytus sąrašus arba
Biokurui ir kitiems skystiesiems bioproduktams, kuriems netaikoma nė viena iš pirmiau nurodytų šio straipsnio dalių, naudojamos faktinės auginimo vertės.	iš biomasės pagamintam transporto priemonių ir skystajam kurui, kuriems netaikoma nė viena iš pirmiau nurodytų šio straipsnio dalių, naudojamos faktinės auginimo vertės.
4. Komisija vėliausiai iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą apie VII priedo B ir E dalyse pateiktas apskaičiuotas tipines ir numatytąsias vertes, atkreipdama ypatingą dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamų teršalų kiekį, ir prireikus gali nuspręsti ištaisyti tokias vertes. Tokia priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinama taikant 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.	4. Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų komiteto, iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir po to kas dveji metai pateikia ataskaitą apie VII priede pateiktas tipines ir numatytąsias vertes ir jas persvarsto, ypatingą dėmesį atkreipdama į išmetamų teršalų kiekį auginant žemės ūkio žaliavas. Komisija, atsižvelgdama į tipines ir numatytąsias vertes, skirtas auginimo pramonei, iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikia naują tipinių ir numatytųjų verčių, kurios atspindi regionines ir klimato sąlygas, rinkinį. Persvarstant minėtąsias vertes kreipiamasi nuomonės į trečiųjų šalių ir Bendrijos gamintojus, taip pat į pilietinės visuomenės ekspertus. Be to, Komisija įvertina ir prireikus siūlo tipines ir numatytąsias vertes, skirtas auginimo pramonei, naudodama tvarius žemės ūkio ir ekologinio ūkininkavimo metodus.
	Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje siūloma įtraukti išmetamų teršalų vertes dėl netiesioginio žemės paskirties pakeitimo, kaip nurodyta VII priedo C dalyje, į naudojamą žemę ir (arba) dėl specifinių veiksnių, susijusių su žaliavomis. Šie pasiūlymai grindžiami patikimiausiais moksliniais įrodymais, kuriuos pateikia nepriklausomų ekspertų komitetas. Europos Parlamentas ir Taryba iki 2011 m. gruodžio 31 d. priima sprendimą dėl Komisijos pateiktų pasiūlymų. Po to Komisija, atsižvelgdama į nepriklausomų ekspertų komiteto rekomendacijas, kas dveji metai vertina, ar reikalingas išsamesnis persvarstymas.
	Tos priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
5. VII priedas gali būti pritaikytas prie mokslo ir technikos pažangos. Tokia priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinama taikant 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Atliekant bet kokį pritaikymą ar papildant VII priedo numatytųjų verčių sąrašą laikomasi tokių taisyklių:	5. VII priedas gali būti pritaikytas prie mokslo ir technikos pažangos ir jame pateikiamos iš biomasės pagaminto transporto priemonių ir skystojo kuro gamybos vertės. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesminėms šios direktyvos nuostatoms, be kita ko, ją papildant, tvirtinamos pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Atliekant bet kokį pritaikymą ar papildant VII priedo numatytųjų verčių sąrašą laikomasi tokių taisyklių:
a) jeigu veiksnio indėlis į bendrą išmetamą kiekį yra mažas, jeigu pokytis nedidelis ar jeigu faktinių verčių nustatymo kaina yra didelė arba jas nustatyti labai sunku, yra laikoma, kad numatytosios vertės yra įprastų gamybos procesų tipinės vertės;	a) jeigu veiksnio indėlis į bendrą išmetamą kiekį yra mažesnis kaip 5 proc., jeigu pokyčio beveik nėra, laikoma, kad numatytosios vertės yra tipinės įprastiems gamybos procesams;
b) visais kitais atvejais numatytosios vertės turi būti nuosaikios, palyginti su įprastais gamybos procesais.	b) visais kitais atvejais numatytosios vertės sudaro 90 proc. dalių verčių, numatytų gamybos procesams.
Pakeitimas  166 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio pavadinimas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Su biokuru susijusios specialiosios nuostatos	Su skatinimu transporto srityje naudoti atsinaujinančią energiją susijusios specialiosios nuostatos
Pakeitimas  167 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų pateikiama informacija apie biokuro ir kito atsinaujinančio transporto kuro prieinamumą. Valstybės narės reikalauja, kad pardavimo vietose būtų nurodytos biokuro, įmaišyto į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, viršijančios ribinę 10% kiekio vertę.	1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų pateikiama išsami informacija apie įvairių atsinaujinančios energijos, naudojamos transporto priemonėms, šaltinių prieinamumą ir naudą aplinkai. Valstybės narės reikalauja, kad pardavimo vietose būtų nurodytos biokuro, įmaišyto į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, jei biokuro įmaišoma daugiau kaip 10 proc.
Pagrindimas
Turėtų būti prieinama informacija ne tik apie biokurą, bet ir apie visų rūšių atsinaujinančią energiją, naudojamą transporto priemonėms.
Pakeitimas  168 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės užtikrina, kad V priede nurodytas specifikacijas atitinkančiu dyzelinu būtų pradėta prekiauti ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. tose dyzeliną parduodančiose degalinėse, kuriose yra daugiau nei du kuro siurbliai.	išbraukta
Pagrindimas
Kadangi riebiųjų rūgščių metilo esterio (FAME) ribinė vertė nėra tinkamas oro kokybės gerinimo parametras, nėra akivaizdaus pagrindo reglamentuoti FAME dyzelino specifikacijomis. ESK yra tinkama institucija, kuri galėtų nustatyti techninį reikalavimą siekiant numatyti šiam tikslui tinkančius specifikacijų parametrus, pvz. FAME ribinę vertę. Reikėtų peržiūrėti ir pataisyti FAME ribines vertes, nustatytas esamoje ESK specifikacijoje (EN590), o ne kurti naujas atskiras dyzelino rūšis (V ir VI priedai).
Pakeitimas  169 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės užtikrina, kad VI priede nurodytas specifikacijas atitinkančiu dyzelinu arba kitu dyzelinu, kuriame yra bent 5% biokuro, būtų pradėta prekiauti ne vėliau kaip 31.12.14 tose dyzelinu prekiaujančiose degalinėse, kuriose yra daugiau kaip du kuro siurbliai.	išbraukta
Pagrindimas
Direktyva turėtų būti neutrali technologijos požiūriu ir joje neturėtų būti teikiama pirmenybė jokiai atskirai biokuro pasirinkčiai. Be to, V ir VI prieduose siūlomos vertės netinka visomis sąlygomis, pavyzdžiui, šio kuro neįmanoma naudoti žiemą šiaurinėse šalyse.
Pakeitimas  170 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Valstybės narės imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad būtų pakankamai galimybių gaminti netaršų transporto priemonių kurą.
Pagrindimas
Perspektyvių technologijų įsitvirtinimui dažnai trukdo infrastruktūros trūkumas. Viena iš priežasčių, kodėl vartotojai nepirks elektra ar vandeniliu varomų automobilių yra ta, kad nėra galimybių papildyti šio kuro atsargas.
Pakeitimas  171 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Siekiant įrodyti, kad laikomasi ūkio subjektams nustatytų nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos įpareigojimų, laikoma, kad iš atliekų, likučių, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės pagaminto biokuro dalis yra du kartus didesnė nei kito biokuro dalis.	išbraukta
Pagrindimas
Tikslas taikyti dvigubą netradicinio biokuro svertinę vertę atitinka 49 konstatuojamąją dalį siekiant pagerinti netradicinio biokuro rentabilumą. Tai reiškia, kad jų atveju pripažįstamas sąlyginis išmetamų teršalų sumažinimas. Kitaip tariant, 50 proc. apskaičiuoto išmetamų teršalų sumažinimo iš tiesų neįvykdoma. Dėl šios priežasties labai iškraipoma konkurencija biokuro sektoriuje siekiant kuo labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir suteikiamas pranašumas netradiciniam biokurui.
Pakeitimas  172 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 4 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Valstybės narės teikia konkrečias finansines paskatas biokuro, gaunamo iš celiuliozės, gamintojams, siekdamos kompensuoti papildomas šio tipo biokuro gamybos išlaidas, įskaitant išimtis mokesčių srityje ar mažesnius mokesčių tarifus, ir vengdamos perdėto kompensavimo, taikydamos laiko limitus bei vadovaudamosi bendromis valstybės pagalbos taisyklėmis.
	Atsinaujinančios energijos, naudojamos transporto priemonėms, srityje moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla bei tvarių transporto sistemų vystymasis labai remiami valstybių narių ir Bendrijos lygmenimis, be to, gali būti papildomai remiami.
Pagrindimas
Reikėtų skatinti pažangiausių ir lengviausiai prieinamų alternatyvų transporto sektoriuje plėtotę. Teikiant paramą celiuliozės biokuro gamybai skatinama biomasės gamyba regionų lygmeniu, taigi mažinama našta aplinkai. Siekdamos skatinti celiuliozės biokuro gamybą ir bent jau iš pradžių kompensuoti aukštesnes gamybos išlaidas, valstybės narės, vadovaudamosi mokesčių ir bendromis valstybės pagalbos teikimo taisyklėmis, gali taikyti specifines paramos priemones.
Pakeitimas  173 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 4 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4b. Visos paramos priemonės, įskaitant finansines skatinamąsias priemones, kurias valstybės narės nustatė didelio masto atsinaujinančios energijos, naudojamos transporto priemonėms, gamybai ir naudojimui (vartojimui), proporcingos sumažintai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio daliai. Atsinaujinančios energijos, naudojamos transporto priemonėms, srityje moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla bei tvarių transporto sistemų vystymasis labai remiami valstybių narių ir Bendrijos lygmenimis, be to, gali būti papildomai remiami.
Pagrindimas
Siekiant suteikti paskatų naudoti geriausias alternatyvias atsinaujinančios energijos rūšis transporto sektoriuje (įskaitant elektrą ir vandenilį) galimos valstybių narių paramos schemos, įskaitant subsidijas, turėtų būti proporcingos sumažintam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.
Pakeitimas  174 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 4 c dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4c. Svarstant biokuro naudojimo transporto sektoriuje galimybes, reikėtų skatinti hibridinių variklių technologijų naudojimą, nes tada, kai energija gaminama naudojant vienas kitą papildančius vidaus degimo variklio technologiją ir įkraunama akumuliatorių baterija varomą elektros variklį, bus suvartojama kur kas mažiau transporto kuro.
Pagrindimas
Šiuo metu hibridiniai elektra varomi automobiliai padeda žymiai sumažinti kelių transporto priemonių iškastinio kuro vartojimą vienam kilometrui. Šių technologijų naudojimas turėtų būti laikomas priemone siekiant bendrų ir konkrečių direktyvos tikslų.
Pakeitimas  175 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės vėliausiai iki 2011 m. birželio 30 d. (vėliau – kas 2 metai) Komisijai pateikia ataskaitą apie pažangą skatinant ir naudojant energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių.	1. Valstybės narės iki 2011 m. birželio 30 d. (vėliau – kas dveji metai) Komisijai pateikia ataskaitą apie pažangą skatinant ir naudojant energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Ataskaitoje visų pirma nurodoma:	Ataskaitoje visų pirma nurodoma:
a) sektoriaus ir bendra energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis per pastaruosius dvejus kalendorinius metus ir priemonės, kurių imtasi ar planuojama imtis nacionaliniu lygmeniu, siekiant skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą, atsižvelgiant į I priedo B dalyje nurodytus išankstinius skaičiavimus;	a) sektoriaus ir bendra energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis per pastaruosius dvejus kalendorinius metus ir priemonės, kurių vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis imtasi ar planuojama imtis nacionaliniu lygmeniu , siekiant skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą, atsižvelgiant į I priedo B dalyje nurodytus privalomus minimalius tarpinius planinius rodiklius;
	aa) regionų dalyvavimas šiame procese ir priemonės, taikomos vietos ir regionų lygmeniu;
b) paramos schemų ir kitų energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo priemonių nustatymas bei veikimas ir priemonių, naudojamų valstybės narės nacionaliniame veiksmų plane nurodytoms priemonėms, pokyčiai;	b) paramos schemų ir kitų energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo priemonių nustatymas bei veikimas ir vėlesnis jų keitimas, taip pat bet kokie priemonių, naudojamų atsižvelgiant į valstybės narės atsinaujinančios energijos veiksmų plane nurodytas priemones, pokyčiai kartu su susijusiomis išlaidomis ir mechanizmais;
c) kaip, jei taikytina, valstybės narės parengė paramos schemas, kad atsižvelgtų į atsinaujinančiųjų išteklių energijos panaudojimo būdus, kurie teikia papildomos naudos palyginti su kitais panašiais panaudojimo būdais, tačiau kurie taip pat gali būti siejami su papildomomis sąnaudomis, įskaitant biokurą, pagamintą iš atliekų, likučių, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės;	c) kaip, jei taikytina, valstybės narės parengė paramos schemas, kad atsižvelgtų į atsinaujinančiųjų išteklių energijos panaudojimo būdus, kurie teikia papildomos naudos palyginti su kitais panašiais panaudojimo būdais, tačiau kurie taip pat gali būti siejami su papildomomis sąnaudomis, įskaitant biokurą, pagamintą iš atliekų, likučių, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės; dumblių, auginamų cisternose, ir sausringose vietovėse kovojant su dykumėjimu auginamų nelaistomų augalų;
d) elektros energijos, šildymo ir aušinimo, gauto naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kilmės garantijų sistemos veikimas ir priemonės sistemos patikimumui ir apsaugai nuo sukčiavimo užtikrinti;	d) elektros energijos, šildymo ir aušinimo, gauto naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kilmės garantijų sistemos veikimas ir priemonės sistemos patikimumui ir apsaugai nuo sukčiavimo užtikrinti;
e) pažanga, padaryta vertinant ir tobulinant administracines procedūras, siekiant pašalinti reguliavimo ir kitokias kliūtis, trukdančias plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją;	e) pažanga, padaryta vertinant ir tobulinant administracines procedūras, siekiant pašalinti reguliavimo ir kitokias kliūtis, trukdančias plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją;
	ea) pažanga, padaryta nustatant miesto planavimo procedūras, susijusias su energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimu apskritai ir centrinio šildymo ir aušinimo sistemose;
f) priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos perdavimą bei paskirstymą ir tobulinti 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąnaudų padengimo ir pasidalijimo sistemą ar taisykles;	f) priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti iš atsinaujinančių šaltinių, ypač, tam tikrais atvejais, panaudojant atviros jūros vėją, pagamintos elektros energijos perdavimą bei paskirstymą ir tobulinti taisyklių, reglamentuojančių 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų išlaidų padengimą ir pasidalijimą, sistemą;
g) biomasės išteklių prieinamumo ir naudojimo energijos tikslais pokyčiai;	g) biomasės išteklių prieinamumo ir naudojimo technines sąlygų ir proporcijų energijos tikslais pokyčiai, įskaitant importuojamų išteklių kilmę, kiekį ir kilmės šalį;
h) prekių kainos ir žemės naudojimo pokyčiai valstybėje narėje, susiję su padidėjusiu biomasės ir kitų rūšių energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimu;	h) prekių kainos ir žemės naudojimo pokyčiai valstybėje narėje, susiję su padidėjusiu biomasės ir kitų rūšių energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimu;
i) iš atliekų, likučių, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės pagaminto biokuro plėtojimas ir tokio kuro dalis;	i) iš atliekų, likučių, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės, dumblių, auginamų cisternose, bei sausringose vietovėse kovojant su dykumėjimu auginamų nelaistomų augalų pagaminto biokuro plėtojimas ir tokio kuro dalis;
j) numatomas biokuro gamybos poveikis biologinei įvairovei, vandens ištekliams, vandens ir dirvožemio kokybei; taip pat	j) numatomas energijai gaminti naudojamos biomasės gamybos poveikis biologinei įvairovei, vandens ištekliams, vandens ir dirvožemio kokybei; taip pat
k) numatomas grynasis sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją.	k) numatomas grynasis sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant energiją iš atsinaujinančių šaltinių, įskaitant poveikį anglies atsargoms, susijusį su tiesioginiu arba netiesioginiu žemės paskirties pakeitimu;
	ka) priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad naujuose ir atnaujintuose pastatuose būtų naudojamas ne mažesnis kaip nustatyta energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių kiekis, kaip nurodoma 12 straipsnio 4 dalyje;
	1a. Be to, valstybės narės po to, kai priima sprendimą dėl kokių nors energijos iš atsinaujinančių šaltinių nacionalinių paramos schemų pakeitimų, per keturias savaites praneša apie tai Komisijai. Informuojama apie visus energijos iš atsinaujinančių šaltinių nacionalinių ar regioninių paramos schemų pakeitimus, įskaitant paramos rūšį ir, prireikus, skirtingų technologijų technines sąlygas ir paramos lygmenį.
2. Apskaičiuodamos grynąjį sumažintą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį naudojant biokurą, valstybės narės, teikdamos 1 dalyje nurodytas ataskaitas, gali naudoti tipines VII priedo A ir B dalyse nurodytas vertes.	2. Apskaičiuodamos grynąjį sumažintą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį naudojant iš biomasės gautą transporto priemonių kurą, valstybės narės, teikdamos 1 dalyje nurodytas ataskaitas, gali naudoti tipines VII priedo A ir B dalyse nurodytas vertes.
3. Pirmoje ataskaitoje valstybės narės nurodo, ar jos ketina:	3. Savo pirmojoje ataskaitoje valstybės narės nurodo, kaip ir kada jos ketina:
a) nustatyti vieną bendrą administracinę įstaigą, atsakingą už atsinaujinančiuosius išteklius naudojančių įrenginių leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo paraiškų tvarkymą ir pagalbos teikimą pareiškėjams;	a) nustatyti vieną bendrą administracinę įstaigą, atsakingą už atsinaujinančiuosius išteklius naudojančių įrenginių leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo paraiškų tvarkymą ir pagalbos teikimą pareiškėjams;
b) nustatyti automatinį planavimo tvirtinimą ir patenkinti atsinaujinančiuosius išteklius naudojančių įrenginių paraiškas, jei laikydamasi nustatytų terminų leidimus išduodanti institucija nepateikia atsakymo; taip pat	b) nustatyti automatinį planavimo tvirtinimą ir patenkinti atsinaujinančiuosius išteklius naudojančių įrenginių paraiškas, jei laikydamasi nustatytų terminų leidimus išduodanti institucija nepateikia atsakymo; taip pat
c) nurodyti geografines vietoves, kuriose galima naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją pagal žemės paskirties planus ir diegti centralizuotą šildymą ir aušinimą.	c) nurodyti geografines vietoves, kuriose galima naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją pagal žemės paskirties planus ir diegti centralizuotą šildymą ir aušinimą.
	3a. Kiekvienoje ataskaitoje valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę ištaisyti praėjusių metų duomenis. Ankstesniųjų ataskaitų pataisymai turi būti aiškiai pažymėti.
Pakeitimas  176 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija kontroliuoja Bendrijoje suvartojamo biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų kilmę ir jų gamybos poveikį žemės naudojimui Bendrijoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Stebėsena grindžiama valstybių narių ataskaitomis, teikiamomis pagal 19 straipsnio 1 dalį, ir trečiųjų šalių bei tarptautinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainų pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį aprūpinimui maistu.	1. Komisija kontroliuoja Bendrijoje suvartojamo biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų kilmę ir jų gamybos poveikį žemės naudojimui Bendrijoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Stebėsena grindžiama valstybių narių ataskaitomis, teikiamomis pagal 19 straipsnio 1 dalį, ir trečiųjų šalių bei tarptautinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainų pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį aprūpinimui maistu.
2. Komisija veda dialogą ir keičiasi informacija su trečiosiomis šalimis, biokuro gamintojų bei vartotojų organizacijomis dėl bendro šioje direktyvoje numatytų priemonių, susijusių su biokuru ir kitais skystaisiais bioproduktais, įgyvendinimo.	2. Komisija veda dialogą ir keičiasi informacija su trečiosiomis šalimis, biodegalų gamintojų bei vartotojų organizacijomis ir pilietine visuomene dėl šioje direktyvoje numatytų priemonių, susijusių su biodegalais ir kitais skystaisiais bioproduktais, bendro įgyvendinimo. Komisija skiria ypatingą dėmesį poveikiui, kurį biokuras ir kiti skystieji bioskysčiai gali turėti maisto kainoms.
3. Remdamasi valstybių narių pagal 19 straipsnio 1 dalį pateiktomis ataskaitomis bei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta stebėsena ir analize, Komisija kas dvejus metus atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai. Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m.	3. Remdamasi valstybių narių pagal 19 straipsnio 1 dalį pateiktomis ataskaitomis bei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta stebėsena ir analize, Komisija kas dvejus metus atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai. Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m.
4. Teikdama ataskaitas apie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sumažintą naudojant biodegalus, Komisija naudoja valstybių narių pateiktas vertes ir vertina, ar apskaičiuotos vertės pasikeistų, jei, taikant pakaitinį metodą, būtų atsižvelgta į šalutinius produktus, ir jei pasikeistų, tai kaip.	4. Teikdama ataskaitas apie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sumažintą naudojant biodegalus, Komisija naudoja valstybių narių pateiktas vertes ir vertina, ar apskaičiuotos vertės pasikeistų, jei, taikant pakaitinį metodą, būtų atsižvelgta į šalutinius produktus, ir jei pasikeistų, tai kaip.
5. Savo ataskaitose Komisija analizuoja:	5. Savo ataskaitose Komisija analizuoja:
(a) įvairių biodegalų santykinę naudą aplinkai ir sąnaudas, Bendrijos importo politikos poveikį šiems veiksniams, tiekimo patikimumo aspektus ir būdus suderinti vidaus produkciją bei importą;	(a) įvairaus biokuro santykinę naudą aplinkai bei socialinę naudą ir sąnaudas, Bendrijos importo politikos poveikį šiems veiksniams, energetinio saugumo aspektus ir būdus suderinti vidaus produkciją ir importą;
(b) padidėjusios biokuro paklausos poveikį tvarumui Bendrijoje ir trečiosiose šalyse;	(b) padidėjusios biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų paklausos ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį poveikį tvarumui Bendrijoje ir trečiosiose šalyse;
(c) ES biokuro politikos poveikį maisto produktų prieinamumui eksportuojančiose valstybėse, besivystančių šalių žmonių galimybes įsigyti šių maisto produktų ir platesnius plėtros aspektus; taip pat	(c) ES biokuro politikos poveikį maisto produktų prieinamumui eksportuojančiose valstybėse ir žaliavų kainų pokyčiams, poveikio ataskaitoje reikėtų ypač atkreipti dėmesį į mažas pajamas gaunančias šalis, kuriose trūksta maisto, bei mažiausiai išsivysčiusias šalis, besivystančių šalių žmonių galimybes įsigyti ir gauti šių maisto produktų ir platesnius plėtros aspektus;
	(ca) ES biokuro politikos poveikį tiesioginiam ir netiesioginiam žemės paskirties pasikeitimui, su juo susijusio išmetamo anglies kiekio vertinimą ir reikšmę žemės naudojimo teisių klausimams;
d) padidėjusios biomasės paklausos poveikį biomasę naudojantiems sektoriams.	(d) padidėjusios biomasės paklausos poveikį biomasę naudojantiems sektoriams;
	(da) biokuro, pagaminto iš bet kokios celiuliozės, hemiceliuliozės ar lignino, gautų iš atsinaujinančios biomasės, , dumblių ir sausringose vietovėse kovojant su dykumėjimu auginamų nelaistomų augalų, prieinamumą;
Prireikus ji siūlo ištaisomuosius veiksmus.	Prireikus ji siūlo ištaisomuosius veiksmus.
	5a. Savo ataskaitose Komisija taip pat analizuoja tų valstybių narių, kuriose yra galimybių plėtoti atviros jūros vėjo energijos gamybą, įgyvendinamą politiką, ypač jeigu tos valstybės narės:
	(a) nustatė vieną bendrą administracinę instituciją, atsakingą už leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo paraiškų atviros jūros vėjo energijos įrenginiams tvarkymą ir pagalbos teikimą pareiškėjams;
	(b) įvertino ilgalaikio ir strateginio tinklų planavimo, taip pat tinklų sujungimo, poreikį įtraukiant atviros jūros vėjo jėgainėse pagaminamą didelį elektros energijos kiekį, ir parengė jūros vėjo jėgainių tinklo paramos planą;
	(c) nustatė jūrų teritorijų planavimo priemones siekiant pasirinkti geriausias išdėstymo vietas.
	Jei reikia, ji siūlo kitus teisės aktus siekdama užtikrinti, kad laiku būtų pradėta naudoti jūros vėjo energija, ir pritaria, kad veiklą pradėtų vykdyti Europos jūros vėjo energijos perdavimo sistemos operatorius.
	5b. Komisija parengia interneto tinklavietę, kaip detalios ir atnaujintos informacijos apie valstybių narių nacionalines ar regionines energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių paramos schemas ir bet kokius jų pakeitimus. Remdamasi valstybių narių ataskaitomis, teikiamomis pagal 19 straipsnio 1a dalį (nauja), Komisija vėliausiai praėjus keturioms savaitėms po ataskaitos pateikimo atnaujina atitinkamą tinklavietę.
	5c. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija kartu su būtinais teisėkūros pasiūlymais paskelbia Energijos iš atsinaujinančių šaltinių gaires laikotarpiui po 2020 m. Šiose gairėse įvertinamas suderintos Europos energijos iš atsinaujinančių šaltinių paramos schemos poreikis atsižvelgiant į:
	(a) ES elektros energijos rinkų liberalizavimą;
	(b) kliūtis, kylančias plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius kiekvienoje valstybėje narėje;
	(c) pažangą siekiant, kad būtų atsižvelgiama į energijos, pagamintos iš neatsinaujinančių energijos šaltinių, išorės sąnaudas ir į gautos paramos lygmenį;
	d) suderintos prieigos prie tinklo, administracinių ir planavimo procedūrų lygmenį.
Pakeitimas  177 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 Priedo B dalies antraštė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
B. Išankstiniai skaičiavimai	B. Privalomo tarpinio planinio rodiklio skaičiavimai
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti, kad bendrieji ES ir valstybių narių 2020 m. planiniai rodikliai būtų pasiekti, būtina nustatyti ir privalomus tarpinius planinius rodiklius. 1 B priede pateiktuose skaičiavimuose iš pradžių nurodomi labai žemi rodikliai, o paskutiniais metais prieš 2020 m. numatomas didžiausias atsinaujinančių išteklių panaudojimas. Jei nebus laikomasi tarpinių planinių rodiklių, valstybėms narėms bus labai sunku pasiekti 2020 m. planinius rodiklius. Todėl tai reikėtų traktuoti kaip mažiausia, ką būtina padaryti.
Pakeitimas  178 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo B dalies įvadinė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3 straipsnio 2 dalyje nurodyti išankstiniai skaičiavimai turi atitikti toliau nurodytas energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis:	3 straipsnio 2 dalyje nurodyti privalomi minimalūs tarpiniai planiniai rodikliai turi atitikti toliau nurodytas energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis:
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti, kad 2020 m. nustatyti rodikliai būtų pasiekti ES ir valstybėse narėse, būtina nustatyti ir privalomus tarpinius planinius rodiklius. 1B priede pateiktuose skaičiavimuose iš pradžių pateikti labai žemi rodikliai, o prieš pat 2020 m. numatomas didžiulis šuolis. Jei nebus laikomasi tarpinių planinių rodiklių, valstybėms narėms bus labai sunku pasiekti 2020 m. planinius rodiklius. Todėl tai reikėtų traktuoti kaip mažiausia, ką būtina padaryti.
Pakeitimas  179 Pasiūlymas dėl direktyvos II PRIEDAS
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
II priedas. Normalizavimo taisyklė iš hidroenergijos gamintai elektros energijai apskaičiuoti	II priedas.
	A. Normalizavimo taisyklė iš hidroenergijos gamintai elektros energijai apskaičiuoti
Ši taisyklė turi būti taikoma siekiant apskaičiuoti elektros energiją, pagamintą iš hidroenergijos tam tikroje valstybėje narėje:	Ši taisyklė turi būti taikoma siekiant apskaičiuoti elektros energiją, pagamintą iš hidroenergijos tam tikroje valstybėje narėje:
kai:	kai:
N =      ataskaitiniai metai;	N =      ataskaitiniai metai;
QN(norm) – apskaičiuoti naudojamas normalizuotas elektros energijos kiekis, pagamintas visose valstybės narės hidroelektrinėse N metais;	QN(norm) – apskaičiuoti naudojamas normalizuotas elektros energijos kiekis, pagamintas visose valstybės narės hidroelektrinėse N metais;
Qi – elektros energijos kiekis, faktiškai pagamintas visose valstybės narės hidroelektrinėse i metais, matuojamas GWh;	Qi – elektros energijos kiekis, faktiškai pagamintas visose valstybės narės hidroelektrinėse i metais, matuojamas GWh;
Ci – visų valstybės narės hidroelektrinių bendra instaliuotoji galia i metais, matuojama MW;	Ci – visų valstybės narės hidroelektrinių bendra instaliuotoji galia i metais, matuojama MW;
	B. Normalizavimo taisyklė iš vėjo energijos gamintai elektros energijai apskaičiuoti
	Ši taisyklė turi būti taikoma siekiant apskaičiuoti elektros energiją, pagamintą iš vėjo energijos tam tikroje valstybėje narėje:
	kai:
	N =      ataskaitiniai metai;
	QN(norm) – apskaičiuoti naudojamas normalizuotas elektros energijos kiekis, pagamintas visose valstybės narės vėjo jėgainėse N metais;
	Qi – elektros energijos kiekis, faktiškai pagamintas visose valstybės narės hidroelektrinėse i metais, matuojamas GWh;
	Ci – visų valstybės narės jėgainių bendra instaliuotoji galia i metais, matuojama MW.
Pagrindimas
Kaip ir vandens energijos, vėjo energijos šaltiniai nėra pastovūs. Todėl, norint neiškraipyti dvimečių privalomų minimalių tarpinių planinių rodiklių, vėjo energijai taip pat turi būti taikoma normalizavimo taisyklė, siekiant užtikrinti ES minimalių tarpinių rodiklių palyginamumą.
Pakeitimas  180 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 10 eilutė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Hidrinimu valytas augalinis aliejus (augalinis aliejus, termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu)	Hidrinimu valytas augalinis aliejus ir gyvūninės kilmės riebalai (augalinis aliejus ir gyvūninės kilmės riebalai, termocheminiu būdu apdoroti vandeniliu)
Pagrindimas
Ekologinis benzinas ir ekologinis dyzelinas, minimi 18 straipsnyje, gali būti pagaminti įvairiais būdais, įskaitant gyvulinių ir augalinių riebalų apdorojimą vandeniliu (pakeitime – valymas hidrinimu), biomasės apdorojimui pritaikant Fišerio-Tropšo technologiją ir rafinuojant pirolizės alyvą iš biomasės.
Pakeitimas  181 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 13 eilutė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Benzinas.	Benzinas iš iškastinio kuro
Pagrindimas
Tuti būti aiškiai nurodytas šio benzino šaltinis.
Pakeitimas  182 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 14 eilutė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Dyzelinas	Dyzelinas iš iškastinio kuro
Pagrindimas
Turi būti aiškiai nurodytas šio dyzelino šaltinis.
Pakeitimas  183 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 14a eilutė (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Sunkusis mazutas iš iškastinio kuro
Pakeitimas  184 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
13 straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai yra tokie:	Tik sertifikavimo sistemoms taikomi 13 straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai:
Pagrindimas
Montuotojų sertifikavimas, nustatomas IV priede, būtinas tik tuomet, jei valstybėse narėse nėra patikimos profesinės kvalifikacijos suteikimo sistemos. Atsižvelgiant į ūkio subjektus, kartu su profesiniu mokymu, kuris labai išsamus turinio atžvilgiu ir reikalauja daug laiko, taikoma tolesnė privaloma sertifikavimo sistema tik padidintų bereikalingus papildomus biurokratinius apribojimus. Jei reikalinga papildoma kvalifikacija ar kvalifikacijos kėlimo kursai, juos galima būtų rengti kaip savanorišką mokymąsi rinkos sąlygomis.
Pakeitimas  185 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Sertifikavimo procesas turi būti skaidrus, jį turi aiškiai apibrėžti valstybė narė arba jos paskirta administracinė institucija.	1. Sertifikavimo procesas turi būti skaidrus, jį turi aiškiai apibrėžti sertifikavimo įstaiga, kurią skiria ir akredituoja valstybės narės (pagal EN ISO 17024).
Pagrindimas
Sertifikuojant darbuotojus pagal EN ISO 17024 užtikrinama, kad nuolat vyktų naujovėmis grindžiamas mokymas (lengvai gali būti užtikrinama naujausia technologijų raida arba laikomasi taisyklių ir reglamentų). Be to, taikant EN ISO akreditavimą užtikrinamos aiškios taisyklės, todėl mokymą, kvalifikaciją ir įgūdžius galima būtų palyginti visoje Europoje.
Taigi, taikant šį metodą būtų sudarytos sąlygos tarpusavio įgūdžių pripažinimui visose valstybėse narėse.
Pakeitimas  186 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Biomasės, šiluminių siurblių, fotoelektrinių bei terminių saulės įrenginių montuotojai sertifikuojami pagal akredituotą mokymo programą arba mokymų rengėjo.	2. Biomasės, šiluminių siurblių, negilių geoterminių ir fotoelektrinių bei terminių saulės įrenginių montuotojams suteikiama galimybė, kad juos sertifikuotų trečiosios šalies sertifikuotojas.
Pagrindimas
Itin svarbu, kad būtų užtikrinama įrenginių montavimo kokybė.
Pakeitimas  187 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Montuotojo pažymėjimas galioja ribotą laiką, kaip numatoma pagal paprastų šildymo arba saulės fotoelektros įrenginių, arba paprastos elektros įrangos montuotuojų sertifikavimo procedūras.
Pagrindimas
Siekiant išvengti nereikalingų kliūčių gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, neturėtų būti taikomas griežtesnis pažymėjimo galiojimo laikas negu paprastos elektros įrangos atveju.
Pakeitimas  188 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Mokymo programą ar rengėją akredituoja valstybės narės arba jų paskirtos administracinės institucijos. Akredituojanti institucija užtikrina, kad mokymo rengėjo siūloma mokymo programa būtų tęstinė ir regioninio arba nacionalinio masto. Mokymų rengėjas turi turėti pakankamai techninių priemonių praktiniams mokymams rengti, įskaitant laboratorinę įrangą ar atitinkamas priemones. Mokymų rengėjas be pagrindinių mokymų taip pat turi pasiūlyti trumpesnius kvalifikacijos kėlimo kursus aktualiais klausimais, įskaitant naująsias technologijas, kad būtų sudarytos sąlygos apie įrenginius mokytis visą gyvenimą. Mokymų rengėjas gali būti įrangos ar sistemos gamintojas, institutai arba asociacijos.	3. Mokymo programos ar rengėjo kokybę užtikrina sertifikavimo įstaigos. Šios įstaigos užtikrina, kad mokymo rengėjo siūloma mokymo programa būtų tęstinė ir regioninio arba nacionalinio masto. Mokymų rengėjas turi turėti pakankamai techninių priemonių praktiniams mokymams rengti, įskaitant laboratorinę įrangą ar atitinkamas priemones. Mokymų rengėjas be pagrindinių mokymų taip pat turi pasiūlyti trumpesnius kvalifikacijos kėlimo kursus aktualiais klausimais, įskaitant naująsias technologijas, kad būtų sudarytos sąlygos apie įrenginius mokytis visą gyvenimą. Mokymų rengėjas gali būti įrangos ar sistemos gamintojas, institutai arba asociacijos.
Pagrindimas
Valstybės narės labai lengvai ir veiksmingai gali skirti akredituotas sertifikavimo įstaigas, o siekiant akredituoti kiekvieną mokymo centrą būtų pareikalauta per daug išlaidų ir numatyta per daug biurokratinių reikalavimų. Taigi būtų sukuriama administracinė našta, dėl kurios lėtėtų atsinaujinančios energijos rinkos vystymasis.
Pakeitimas  189 Pasiūlymas dėl direktyvos Priedo 4 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Akredituotos mokymo programos siūlomos darbo patirties turintiems montuotojams, turintiems arba besiruošiantiems įgyti tokią kvalifikaciją:	4. Mokymo programos siūlomos darbo patirties turintiems montuotojams, turintiems arba besiruošiantiems įgyti tokią kvalifikaciją:
Pagrindimas
Valstybės narės labai lengvai ir veiksmingai gali skirti akredituotas sertifikavimo įstaigas, o siekiant akredituoti kiekvieną mokymo centrą būtų pareikalauta per daug išlaidų ir numatyta per daug biurokratinių reikalavimų. Taigi būtų sukuriama administracinė našta, dėl kurios lėtėtų atsinaujinančios energijos rinkos vystymasis.
Pakeitimas  190 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 4 dalies ba punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ba) negilių geoterminių įrenginių montuotojams: gręžėjo arba vamzdžių klojėjo kvalifikacija, taip pat pagrindiniai geologo darbo įgūdžiai yra būtina sąlyga;
Pakeitimas  191 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo 9 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9. Mokymo kursai užbaigiami egzaminu, kurį išlaikius išduodamas pažymėjimas. Egzaminą sudaro praktinis sėkmingo biomasės katilų ar krosnių, šiluminių siurblių, fotoelektrinių ar terminių saulės energijos įrenginių sumontavimo įvertinimas.	9. Mokymo kursai užbaigiami egzaminu ir pažymėjimo išdavimu laikantis EN ISO 17024. Egzaminą sudaro praktinių įgūdžių testas. Dalį sertifikavimo reikalavimų sudaro montuotojo gebėjimo sėkmingai sumontuoti biomasės katilus ar krosnis, šiluminių siurblių sistemas, fotoelektrinius ar terminius saulės energijos įrenginius įrodymas.
Pagrindimas
Egzamino metu sunku patikrinti tikrus montavimo vietoje įgūdžius. Tačiau galima patikrinti praktinius įgūdžius atsižvelgiant į montavimo klaidų nustatymą esamuose įrenginiuose. Ši praktinė dalis turėtų būti įtraukta į egzaminą. Siekiant įvertinti montavimo įgūdžius montuotojas pateikia dokumentus, kuriuose nurodoma, kad jis iš tiesų sumontavo keletą sistemų.
Pakeitimas  192 Pasiūlymas dėl direktyvos V priedas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Priedas išbrauktas.
Pagrindimas
Kadangi riebiųjų rūgščių metilo esterio (FAME) ribinė vertė nėra tinkamas oro kokybės gerinimo parametras, nėra tinkamo pagrindo reglamentuoti FAME dyzelino specifikacijomis. Europos standartizacijos komitetas (ESK) yra tinkama institucija, kuri galėtų nustatyti techninį reikalavimą siekiant numatyti „tikslus atitinkančius“ specifikacijų parametrus, pvz., FAME ribinę vertę. Reikėtų peržiūrėti ir pataisyti FAME ribines vertes, nustatytas esamoje ESK specifikacijoje (EN590), o ne kurti naujas atskiras dyzelino rūšis (V ir VI priedai).
Pakeitimas  193 Pasiūlymas dėl direktyvos VI priedas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Priedas išbrauktas.
Pagrindimas
Už technines kuro ir biokuro specifikacijas atsakingas ESK, kurio užduotis – jas rengti. Taigi kuro direktyvoje turėtų būti tikslinami su aplinkos apsauga susiję parametrai arba nurodomas ESK standartų EN228 ir EN590 neatitinkančio kuro ženklinimas.
Pakeitimas  194 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo A dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	VII priedo A dalis išbraukta.
Pakeitimas  195 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo B dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	VII priedo B dalis išbraukta.
Pakeitimas  196 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant transporto kurą, biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus, kiekis apskaičiuojamas taip:	1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant transporto kurą, gautą iš biomasės, kiekis apskaičiuojamas taip:
E = eec + el + ep + etd + eu – eccs - eccr – eee, kai:	E = eec + el + eiluc + ep + etd + eu – esca – eccs – eee kai:
E = bendras kuro naudojimo išmetamas kiekis;	E = bendras kuro naudojimo išmetamas kiekis;
eec = žaliavų gavybos arba auginimo išmetamas kiekis;	eec = žaliavų gavybos arba auginimo išmetamas kiekis;
el = metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, išmetamas kiekis;	el = metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, išmetamas kiekis;
	eiluc= metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, išmetamas kiekis;
ep = kiekis, išmetamas perdirbant;	ep = kiekis, išmetamas perdirbant;
etd = kiekis, išmetamas transportuojant ir skirstant;	etd = kiekis, išmetamas transportuojant ir skirstant;
eu = kiekis, išmetamas naudojant kurą;	eu = kiekis, išmetamas naudojant kurą;
	esca = dėl anglies kaupimosi dirvožemyje geriau valdant žemės ūkį sumažinta išmetamo kiekio dalis;
eccs = dėl anglies surinkimo ir izoliavimo sumažinta išmetamo kiekio dalis;	eccs = dėl anglies surinkimo ir geologinio saugojimo sumažinta išmetamo kiekio dalis; taip pat
eccr = dėl anglies surinkimo ir pakeitimo sumažinta išmetamo kiekio dalis; taip pat
eee = dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos sumažinta išmetamo kiekio dalis.	eee = dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos sumažinta išmetamo kiekio dalis.
Į kiekį, išmetamą gaminant mašinas ir įrangą, neatsižvelgiama.	Į kiekį, išmetamą gaminant mašinas ir įrangą, neatsižvelgiama.
Pakeitimas  197 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 7 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Metinis kiekis, išmetamas dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su pakeista žemės paskirtimi (el), apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį 20 metų dalijant po lygiai. Šiam išmetamam kiekiui apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:	7. Metinis kiekis, išmetamas dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su pakeista žemės paskirtimi (el), apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį 20 metų dalijant po lygiai. Šiam išmetamam kiekiui apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:
el= (CSR – CSA) x MWCO2/MWC x 1/20 x 1/P,	el= (CSR – CSA) x MWCO2/MWC x 1/10 x 1/P,
kai:	kai:
el – metinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė biodegalų energijos vienetui);	el = metinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su pakeista žemės paskirtimi (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė iš biomasės gaunamo transporto kuro energijos vienetui);
CSR = anglies atsargos ploto vienetui, susijusios etalonine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė;	CSR = anglies atsargos ploto vienetui, susijusios etalonine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant žemės paviršiuje ir žemės viduje esančią biomasę, šiukšles, dirvožemį, sausuolių ir medienos gaminius, pagal 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių aprašų gairių 4 tomą). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2003 m. gegužės mėn.
CSA = anglies atsargos ploto vienetui, susijusios su faktine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją);	CSA = anglies atsargos ploto vienetui, susijusios su faktine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant žemės paviršiuje ir žemėje esančią biomasę, šiukšles, dirvožemius, sausuolių ir medienos gaminius, pagal 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių aprašų gairių 4 tomą);
MWCO2 – CO2 molekulinis svoris (44,010 g/mol);	MWCO2 – CO2 molekulinis svoris (44,010 g/mol);
MWC – anglies molekulinis svoris (12,011 g/mol); taip pat	MWC – anglies molekulinis svoris (12,011 g/mol); taip pat
P = pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biokuro arba kito skystojo bioprodukto energija ploto vienetui per metus).	P = pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip iš biomasės gaunamo transporto kuro arba kito skystojo kuro energija ploto vienetui per metus).
Pakeitimas  198 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 8 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
8. Atliekant apskaičiavimus pagal 7 punktą šias vertes galima naudoti ir CSR, ir CSA:	išbraukta
Žemės panaudojimas
Arba faktines vertes galima naudoti ir CSR, ir CSA.
P apskaičiuoti gali būti naudojamos šios vertės:
lentelė
Pakeitimas  199 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 8 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8a. Metinio kiekio, išmetamo dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su netiesiogiai pakeista žemės paskirtimi, eiluc vertė iki 2011 m. gruodžio 31 d. bus lygi O2eq/MJ. Jei iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebus priimtas sprendimas dėl tam tikros pasiūlytos eiluc vertės biokuro gamybos planui, kaip nustatyta 17 straipsnyje, tada eiluc vertė bus lygi 40g CO2eq/MJ, išskyrus tuos atvejus,
	(i) kai iš biomasės gaunamo biokuro gamybai naudojamos žaliavos, įskaitant atliekas, kurioms gauti nereikia naudoti ariamos, ganyklų ar daugiamečių kultūrų žemės,
	arba
	(ii) kai Komisija mano, kad galima teigti, jog biokuro gamyba nedaro netiesioginio poveikio žemės naudojimui,
	šiuo atveju eiluc vertė bus lygi 0.
Pakeitimas  200 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 10 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
10. Į kiekį, išmetamą transportuojant ir skirstant, (etd) turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant bei saugant žaliavas bei pusgaminius ir saugant bei skirstant gatavas medžiagas.	10. Į kiekį, išmetamą transportuojant ir skirstant, (etd) turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant bei saugant žaliavas bei pusgaminius ir saugant bei skirstant gatavas medžiagas. Transportuojant ir skirstant išmetamas kiekis, į kurį reikia atsižvelgti pagal 6 punktą, neįtraukiamas į 10 punktą.
Pakeitimas  201 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 11 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
11. Naudojamo kuro išmetamas kiekis eu turi būti prilygintas nuliui, jei tai biokuras arba kiti skystieji bioproduktai.	11. Naudojamo kuro išmetamas kiekis eu turi būti prilygintas nuliui, jei tai iš biomasės gaunamas kuras..
Pakeitimas  202 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 12 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
12. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir izoliuojant anglį, (eccs) apribojamas kiekiu, kurio išvengiama sugaunant ir izoliuojant CO2 išmetamą kiekį, tiesiogiai susijusį su kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu.	12. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir izoliuojant anglį, (eccs), į kurį nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant (ep) vertę, apribojamas kiekiu, kurio išvengiama sugaunant ir izoliuojant CO2 išmetamą kiekį, tiesiogiai susijusį su kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu.
Pakeitimas  203 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 13 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
13. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir saugant anglį, (eccs) yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant ir saugant išmetamą CO2 kiekį, kurio anglis yra iš biomasės ir kuri yra naudojama pakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamą iškasenų CO2.	išbraukta
Pakeitimas  204 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 14 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
14. Į sumažintą išmetamo kiekio dalį dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos (eee) atsižvelgiama siejant su elektros energijos pertekliumi, gautu kuro gamybos sistemose, kuriose naudojama kogeneracija, išskyrus atvejus, kai kogeneracijai naudojamas kuras yra šalutinis produktas, o ne žemės ūkio produktų derliaus likutis. Apskaičiuojant šią perteklinę elektros energiją daroma prielaida, kad kogeneracijos įrenginio dydis yra mažiausias dydis, kurio reikia norint tiekti šilumos kiekį, reikalingą kurui gaminti. Sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis, susijusi su šia pertekline elektros energija, prilyginama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris susidarytų, kai toks pats elektros energijos kiekis būtų pagamintas elektros gamybos įrenginyje, naudojančiame tą patį kurą, kuris naudojamas ir kogeneracijos įrenginyje.	14. Į sumažintą išmetamo kiekio dalį dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos (eee) turi būti atsižvelgta, išskyrus atvejus, kai kogeneracijai naudojamas kuras yra šalutinis transportui naudojamo kuro, gaunamo iš biomasės, gamybos procesų produktas. Sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis, susijusi su šia pertekline elektros energija, prilyginama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris susidarytų iki ES vidutinio tam tikro išmetamų dujų kiekio gaminant elektrą elektrai, gaminamai Bendrijoje, ir vidutinio išmetamų dujų kiekio gaminant elektrą šalyje, kurioje gaminama elektra, – elektrai, gaminamai ES nepriklausančiose šalyse.
Pakeitimas  205 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 15 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
15. Kai kuro gamybos procese gaminamas kuras, kuriam skaičiuojamas išmetamas kiekis, ir vienas arba keli kiti produktai (šalutiniai produktai), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti paskirstytas tarp kuro arba jų tarpinio produkto ir šalutinių produktų proporcingai jų šilumingumui (nustatytam kaip apatinė šilumingumo vertė kitų nei elektros energija šalutinių produktų atveju).	15. Kai kuro gamybos procese gaminamas kuras, kuriam skaičiuojamas išmetamas kiekis, ir vienas arba keli kiti produktai (šalutiniai produktai), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti paskirstytas tarp kuro arba jų tarpinio produkto ir šalutinių produktų remiantis pakaitiniu metodu. Valstybės narės pateikia reguliariai persvarstomas tipiškų šalutinių produktų nustatytąsias vertes.
Pakeitimas  206 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 16 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atliekant šį apskaičiavimą biodegalų ir kitų skystųjų bioproduktų atveju atsižvelgiama į visus šalutinius produktus, įskaitant elektros energiją, kuriai netaikomas 14 punktas, išskyrus žemės ūkio produktų derliaus likučius, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamo šilumingumo šalutinių produktų šilumingumas lygus nuliui.	Atliekant šį apskaičiavimą biodegalų ir kitų skystųjų bioproduktų atveju atsižvelgiama į visus šalutinius produktus, įskaitant elektros energiją, kuriai netaikomas 14 punktas, išskyrus žemės ūkio produktų derliaus likučius, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus. Kai žemės ūkio produktų derliaus likučiai perdirbami į biokurą ar kitą skystąjį bioproduktą, atsižvelgus į jų atitinkamą dalį, jie įtraukiami į apskaičiavimą. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamo šilumingumo šalutinių produktų šilumingumas lygus nuliui.
Pakeitimas  207 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 17 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
17. Pagal 4 punktą atliekant su biokuru susijusius apskaičiavimus, kaip lygintino iškastinio kuro vertės EF naudojamos naujausios turimos vidutinės faktinės kiekio, išmetamo Bendrijoje naudojant benziną ir dyzeliną, vertės, nurodytos [Direktyvoje 98/70/EB]. Jei tokių duomenų nėra, naudojama vertė turi būti 83,8 g CO2eq/MJ.	17. Pagal 4 punktą atliekant su iš biomasės gautu transporto kuru susijusius apskaičiavimus, kaip lygintino iškastinio kuro vertės EF naudojamos naujausios turimos vidutinės faktinės kiekio, išmetamo Bendrijoje naudojant benziną ir dyzeliną, vertės, nurodytos [Direktyvoje 98/70/EB] arba 83,8 g CO2eq/MJ, priklausomai nuo to, kuri vertė mažiausia.
Pakeitimas  208 Pasiūlymas dėl direktyvos VII a priedas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	VII A PRIEDAS
	NACIONALINIŲ ATSINAUJINANČIOS ENERGIJOS VEIKSMŲ PLANŲ SUDERINTO MODELIO REIKALAVIMAI
	A dalis. GALUTINIO ENERGIJOS SUVARTOJIMO APIBRĖŽIMAS
	(a) kietasis kuras, nafta, dujos, atsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energija ir šiluma (išvestinė šiluma, centrinis šildymas ir vėsinimas; šiluma ir elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių šaltinių;
	(b) pramonės, namų ūkių, paslaugų ir transporto sektoriai;
	(c) elektra (be elektrinio šildymo ir vėsinimo), šiluma (įskaitant elektrinį šildymą ir vėsinimą) ir transportas; abiem atvejais energija iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių šaltinių;
	B DALIS. PRIVALOMI NACIONALINIAI 2020M. IR TARPINIAI PLANINIAI IŠ ATSINAUJINANČIŲ ŠALTINIŲ PAGAMINTOS ENERGIJOS DALIES RODIKLIAI
	(a) privalomi nacionaliniai energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies, įeinančios į galutinį sunaudotą energijos kiekį, 2020 m. planiniai rodikliai, nustatyti I priedo A dalyje;
	(b) nacionaliniai tarpiniai planiniai rodikliai, nustatyti I priedo B dalyje;
	C DALIS. PRIVALOMI NACIONALINIAI 2020M. IR TARPINIAI PLANINIAI IŠ ATSINAUJINANČIŲ ŠALTINIŲ PAGAMINTOS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI, ŠILDYMUI IR AUŠINIMUI BEI TRANSPORTE SUNAUDOTOS ENERGIJOS    RODIKLIAI
	(a) privalomi energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies elektros energijos sektoriuje planiniai rodikliai:
	(i) nacionaliniai planiniai iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos ir elektros energijos gamybai sunaudotos energijos rodikliai pagal I priedo A dalį;
	(ii) nacionaliniai tarpiniai energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies elektros energijos sektoriuje 2020 m. planiniai rodikliai, siekiant užtikrinti atitiktį I priedo B daliai;
	(b) privalomi energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies šildymo ir aušinimo sektoriuose planiniai rodikliai:
	(i) nacionaliniai planiniai iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos ir šildymui ir aušinimui sunaudotos energijos rodikliai pagal I priedo A dalį;
	(ii) nacionaliniai tarpiniai energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies šildymo ir aušinimo sektoriuje 2020 m. planiniai rodikliai, siekiant užtikrinti atitiktį I priedo B daliai;
	(c) privalomi energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies transporto sektoriuje planiniai rodikliai:
	(i) nacionaliniai energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies transporto sektoriuje 2020 m. planiniai rodikliai, siekiant užtikrinti atitiktį I priedo A daliai;
	(ii) nacionaliniai tarpiniai energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies transporto sektoriuje 2020 m. planiniai rodikliai, siekiant užtikrinti atitiktį I priedo B daliai;
	(iii) nacionaliniai elektros energijos naudojimo efektyvumo rodiklis transporto srityje, siekiant užtikrinti atitiktį I priedo A ir B daliai;
	D DALIS. PRIEMONĖS TIKSLAMS PASIEKTI
	(a) visų priemonių, skirtų skatinti naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, suvestinė;
	(b) bendros ir specifinės priemonės, skirtos sumažinti galutinį elektros energijos vartojimą, skatinti veiksmingą energijos vartojimą ir veiksmingai vartoti ją kiekviename atitinkamame sektoriuje, tai yra, elektros energijos, šildymo ir aušinimo bei transporto sektoriuose;
	(c) priemonės, kuriomis skatinama elektros energijos gamybai naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją;
	(i) bendrosios priemonės, įskaitant mokestines, finansines, teisines ir kitas priemones, kuriomis skatinama naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, ypač atokiose ir izoliuotose teritorijose, turinčiose didelį atsinaujinančios energijos gamybos potencialą, pvz., retai apgyvendintose kalnų vietovėse arba salose;
	(ii) specialiosios priemones, skirtos įvykdyti 12, 13 ir 14 straipsnių reikalavimams;
	d) priemonės, kuriomis skatinama šilumai ir vėsinimui naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių:
	(i) bendrosios priemonės, įskaitant mokestines, finansines, teisines ir kitas priemones, kuriomis skatinama naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, ypač atokiose ir izoliuotose teritorijose, turinčiose didelį atsinaujinančios energijos gamybos potencialą, pvz., retai apgyvendintose kalnų vietovėse arba salose;
	(ii) specialios priemonės, skirtos įvykdyti 12 ir 13 straipsnių reikalavimams;
	(e) priemonės, kuriomis skatinama transporte naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių:
	(i) bendrosios priemonės, įskaitant mokestines, finansines, teisines ir kitas priemones, kuriomis skatinama naudoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą energiją;
	(ii) specialios priemonės, skirtos vykdyti 12, 13 ir 15–17 straipsnių reikalavimams;
	(f) specialios priemonės, kuriomis skatinama naudoti iš biomasės pagamintą energiją:
	(i) bendrosios priemonės, įskaitant mokestines, finansines, teisines ir kitas priemones, kuriomis skatinama naudoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą energiją;
	(ii) specialios priemonės, kuriomis skatinama naudoti biomasę naujais tikslais, atsižvelgiant į šiuos principus:
	(iii) į biomasės kiekį, reikalingą tikslams pasiekti;
	(iv) nurodomą biomasės tipą ir kilmę;
	(v) biomasės pasiūla / potencialas / importas ir tikslai turėtų derėti tarp savęs;
	(vi) numatomas priemones, skirtas biomasės pasiūlai didinti, atsižvelgiant į kitus biomasės naudotojus (žemės ūkis ir su miškininkyste susiję sektoriai);
	E DALIS. VERTINIMAS
	(a) kiek kiekviena atsinaujinančios energijos technologija padės siekti privalomų energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies elektros energijos, šildymo, vėsinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. planinių rodiklių ir tarpinių planinių rodiklių;
	(b) kiek veiksmingas energijos vartojimas ir energijos taupymas padės siekti privalomų energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies elektros energijos, šildymo, vėsinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. planinių rodiklių ir tarpinių planinių rodiklių;
	(c) koks bus bendras ir galutinis sunaudotos energijos kiekis 2020 m. pagal įprastinį ir taupymo scenarijus;
	(d) strateginis poveikio aplinkai vertinimas, nustatytas strateginius poveikio aplinkai vertinimus reglamentuojančioje Direktyvoje 2001/42/EB, kuriame aprašoma energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimo nauda aplinkai ir poveikis;
	(e) išlaidų, ekologinės ir ekonominės naudos analizė.

AIŠKINAMOJI DALIS

Atsinaujinančios energijos amžiaus pradžia

Kai buvo rengiamas šis pranešimas, naftos kaina siekė apie 120 dol. už barelį, o pasaulio šalių vadovai rengėsi 2009 m. Kopenhagos konferencijai klimato kaitos klausimu. Pasaulinėje energetikos rinkoje – didelė krizė, tačiau pasak Džeremio Rifkino (Jeremy Rifkin), ši krizė gali atverti ir naujų galimybių – pradėjus plėtoti saulės energijos technologijas gali prasidėti trečioji pramonės revoliucija.

ES gali būti šios revoliucijos vedlė, jei tik bus įvykdytos trys sąlygos: bus sutvarkyta ši direktyva, būsimoje energetikos ir klimato saugumo strategijoje daugiausia dėmesio bus skirta „išteklių žvalgybai“ ir atsinaujinančiai energijai, bus sukurtos sąlygos šiems keturiems europinės svarbos atsinaujinančios energijos projektams:

- strateginis aljansas su perspektyviais miestais ir regionais, kuriuose bus išbandytos pačios įvairiosios technologijos, aprašytos Europos Parlamento dokumente dėl 21 atsinaujinančios energijos rūšies XXI amžiuje, ypač energiją gaminančių pastatų statybos technologijos;

- suderinta metodika, skirta panaudoti neišsemiamus Šiaurės ir Baltijos jūrų vėjo ir vandens energijos klodus;

- didžiųjų Vidurio / Rytų Europos miestų kapitalinės renovacijos (pastatų, centrinio šildymo sistemų, viešojo transporto) generalinis planas, pagal kurį būtų palaipsniui pradėtas naudoti didžiulis biomasės potencialas;

- partnerystė su Viduržemio jūros regiono šalimis energijos efektyvumo ir saulės šiluminės elektros energijos bei vėjo jėgainių srityje.

Šiems keturiems projektams turėtų būti suteiktas prioritetas pagal TEN iniciatyvą – energetikos infrastruktūros renovacija, ir pirmenybė gauti ES finansavimą (struktūrinių fondų, EIB, t. t.).

Kai kas teigtų, kad tokia strategija ES ekonomikai per brangi. Tačiau tie, kurie taip mano, dažnai neįvertina būsimų naftos kainų ir nekreipia dėmesio į naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, kurie rodo didžiulę netiesioginę spartaus atsinaujinančios energijos įsisavinimo naudą, nes dėl privilegijuoto iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos supirkimo („merit-order effect”) mažėja energijos biržų taikomos elektros energijos kainos ((Bode & Groscurth - 2006 (1 & 2); Sensfuß.- 2008 (3)).

Pranešėjo nuomonė apie Komisijos pasiūlymą

Pasiūlymas sveikintinas už tai, kaip nustatomi planiniai rodikliai, t. y. jie privalomi ES ir nacionaliniu lygmeniu, ir už tai, kad pagaliau įtrauktas šildymo ir aušinimo sektorius. Be to, pateikta gerų pasiūlymų dėl administracinės naštos sumažinimo investicijoms į atsinaujinančią energiją ir dėl su tinklu susijusių klausimų.

Silpniausia pasiūlymo vieta – kilmės garantijos ir agrokuras.

Toliau aptariami pagrindiniai dalykai ir pranešėjo siūlomi pakeitimai.

1)  Žingsnis po žingsnio iki 20 proc. – planinių rodiklių pobūdžio sustiprinimas

2007 m. pavasarį vykusiame aukščiausio lygio susitikime valstybių vadovai aiškiai pabrėžė, kad 20 proc. atsinaujinančios energijos rodiklis yra privalomas. Mes siūlome dar aiškiau tai nustatyti – dar labiau pabrėžti 2020 m. rodiklio privalomumą ir nustatyti tarpinius planinius rodiklius. Be to, prašome Komisijos numatyti tvarką, pagal kurią tos valstybės narės, kurios šiuos rodiklius viršys, gaus piniginį atlygį, o tos, kurios jų nepasieks – piniginę baudą.

2)  Nacionalinių sistemų klausimas: pagrindinis vaidmuo – nacionaliniams atsinaujinančios energijos veiksmų planams

ES sėkmė atsinaujinančios energijos naudojimo srityje šiandien priklauso vos nuo kelių šalių (kurių tikrai per mažai), kurios vykdo veiksmingą politiką. Ši nauja direktyva duos teigiamų rezultatų tik tuomet, jei tų šalių teigiamą patirtį perims visos ES šalys. Sparčiam atsinaujinančios energijos įsisavinimui reikia geros nacionalinės sistemos, įskaitant galimybių analizes, patikimas paramos schemas, planavimą, prieigą prie infrastruktūros, taip pat ir nematerialių dalykų, tokių kaip tinkama leidimų suteikimo tvarka ir žinios / įgūdžiai.

Nuviliantys nacionalinių energijos efektyvumo veiksmų planų rezultatai, kurių priežastis – netinkama atitinkamų direktyvų formuluotė, rodo, kaip svarbu direktyvos tekste pateikti išsamias ir ambicingas gaires dėl nacionalinių veiksmų planų. Komisija bus įgaliota atmesti netinkamai parengtus nacionalinius atsinaujinančios energijos veiksmų planus.

3)  Veiksmingas lankstumas vietoj teisinio neaiškumo ir neplanuoto pelno

Kadangi valstybės teisiškai įpareigotos siekti joms nustatytų nacionalinių planinių rodiklių ir kadangi šių rodiklių bus siekiama visų pirma nacionalinėmis pastangomis, svarbiausia užduotis – sudaryti sąlygas valstybėms kontroliuoti nacionalines paramos schemas. Buvo atlikta nemažai Komisijos teksto teisinių analizių – nagrinėtas Komisijos pasiūlytų lankstumo priemonių, siūlomų įgyvendinti per painų ir sudėtingą naują kilmės garantijų sistemą, teisinis neaiškumas (Neuhoff ir kiti 2008 (4); Europos prekybos energija federacijos (EFET) atviras laiškas (5)).

Trejopa 8 straipsnyje numatyta kilmės garantijų funkcija, t. y. informavimo, paramos apskaitos / prekybos ir planinių rodiklių vykdymo apskaitos, kelia teisinių sunkumų ir mažina nacionalinių parmos schemų naudą, nes sukuria privalomą prekę, prekyba kuria negali būti ribojama, kaip numatyta 9 straipsnyje, nepažeidžiant pagrindinių teisių, garantuotų ES sutarties 28 ir 30 straipsniuose. Šis teisinis neaiškumas gali labai sumažinti investuotojų pasitikėjimą.

Tačiau sprendimas, kuriam pritaria didieji energijos gamintojai (pvz., EURELECTRIC) ir elektros energijos pardavėjai (EFET), pagal kurį teisinis aiškumas bus užtikrintas ES lygmeniu sukūrus atsinaujinančios energijos sertifikatų rinką, taip pat nėra gera išeitis. Tokia tvarka ne tik pakenktų esamoms nacionalinėms paramos schemoms, bet ir uždirbtų 30 milijardų eurų neplanuoto pelno prekybininkams ir gamintojams, nes nuo vidutinių kainų palaikymo schemų, priklausančių nuo konkrečių taikomų technologijų, būtų pereita prie ribinės rinkos, kurioje kainą diktuotų brangiausi ribiniai atsinaujinančios energijos sertifikatai. Tai kainuotų daug daugiau nei 8 milijardai eurų, kurių prireiktų „lankstumo“ išmokoms, kaip nurodyta Komisijos poveikio vertinime. Daugelis mokslininkų (Ragwitz, 2008 (6)), vartotojų (pvz., Vokietijos chemijos pramonė) ir valstybių (pvz., Lenkija, Vokietija, Ispanija, Graikija, Prancūzija, ir kt.) sukritikavo ES sertifikatų rinkos idėją.

Šią teisinę problemą galima būtų išspręsti atskyrus tris kilmės garantijoms priskirtas funkcijas:

- kilmės garantijos turėtų būti naudojamos tik „informavimo“ tikslais, kaip buvo numatyta 2001 m. elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių direktyvoje, taip pat ekologiškos elektros energijos ženklinimo tikslais (vidaus elektros energijos rinka). Sistemą reikia toliau tobulinti, kad nebūtų galimybių „dvigubai prekybai“ kilmės garantijomis ir kad būtų užtikrinta, jog savanoriškai superkama ekologiška elektros energija būtų vertinama kaip „papildoma“. Reikia liautis klaidinti vartotojus leidžiant esamų hidroelektrinių gaminamą pigią elektros energiją vadinti ekologiška ir leidžiant vartotojams manyti, kad jie gauna geresnį produktą, todėl moka didesnę kainą;

- planinių rodiklių vykdymo apskaita turėtų būti vykdoma ne per kilmės garantijas, o remiantis patikrintais Eurostato duomenimis. Ką tik pasiektas susitarimas dėl naujo ES reglamento dėl energetikos statistikos labai padidins galimybes reikalingus duomenimis gauti kuo anksčiau ir kuo išsamesnius.

- toms valstybėms, kurios nori perdavimais tarp bendrovių ir bendrais projektais užsitikrinti lankstumą, bus įvesti perdavimo apskaitos liudijimai (PAL). Šie PAL duos tokią pačią naudą, kaip numatyta Komisijos tekste, tačiau nesukels teisinio neaiškumo.

4)   Papildomos lankstumo priemonės planiniams rodikliams pasiekti

Reikia išplėsti ir direktyvoje siūlomas lankstumo priemones. Valstybėms turi būti suteikta teisė bendradarbiauti keičiantis atsinaujinančia energija pagal energetikos statistiką, nes tai yra paprastesnis ir patikimesnis būdas, mažinantis sandorių sąnaudas ir pritaikomas bet kokiai atsinaujinančios energijos technologijai. Dvi ar daugiau valstybių gali sukurti regioninę atsinaujinančios energijos rinką kartu siekdamos bendrų planinių rodiklių ir kartu taikydamos bendras paramos schemas.

Turėtų būti leidžiamas elektros energijos importas iš ES nepriklausančių kaimyninių šalių kaip fiziniai mainai ir priklausomai nuo parduodančių šalių konkrečių nacionalinių atsinaujinančios energijos ir energijos efektyvumo politikos planinių rodiklių. Jei bus kuriama vandens ar vėjo elektros energijos importavimo į ES schema, o kaimyninėse šalyse tuo pat metu bus statomos anglį naudojančios jėgainės tų šalių poreikiams tenkinti, nei su klimato kaita, nei su tiekimo saugumu susijusi ES politika nuo to nepagerės. Ši direktyva bus taikoma ir Norvegijai, Islandijai ir Lichtenšteinui, kaip EEE šalims.

Galiausiai, svarbu priminti, kad didžiausia ir pigiausia „lankstumo“ priemonė valstybėms narėms yra nacionalinių efektyvumo priemonių diegimas pastatuose, transporto sektoriuje, pramonėje ir elektros energijos naudojimo srityje. Valstybės turėtų susieti savo nacionalinę efektyvumo ir atsinaujinančios energijos politiką.

5)   Svarbiausias dalykas skatinant atsinaujinančios energijos naudojimą – infrastruktūros plėtra ir prioritetinė prieiga prie jos

Pritariame Komisijos siūlymui garantuoti pirmenybę iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai. Ši idėja turėtų būti taikoma ir dujoms, kad į dujotiekius pirmiausia būtų įsileidžiamos biologinės dujos – tai labiausiai padėtų padidinti biomasės konversijos efektyvumą.

Turėtų būti išspręstas didžiausias direktyvos trūkumas – investuotojų į atsinaujinančią energiją diskriminavimas nustatant, kad tinklo pertvarkymo atsinaujinančiai energijai sąnaudų negalima galiausiai susigrąžinti iš vartotojų. Norint išnaudoti didžiulį jūros ir pakrantės vėjo potencialą ir supirkti energiją iš atsinaujinančios energijos jėgainių, reikia pertvarkyti ir išplėsti tinklo infrastruktūrą. Tai yra būsimos energetikos sistemos dalis. Kodėl šias sąnaudas turėtų dengti tik investuotojai į atsinaujinančią energiją, kai 7-jame, 8-jame ir 90-jame dešimtmečiuose energetikos bendrovės už brangią didžiulių centralizuotų sistemų tinklo infrastruktūrą nemokėjo?

Aktyvesnis atsinaujinančios energijos naudojimas šildymui ir aušinimui priklausys nuo dviejų tipų infrastruktūros: centrinių sistemų ir pastatų. Ar bus panaudotas didžiulis biomasės, geoterminės ir saulės energijos potencialas priklausys nuo to, ar bus išplėstos centrinio šildymo ir aušinimo sistemos. Joms direktyvoje turi būti skiriama daug dėmesio. Infrastruktūros plėtros sąvoka turėtų būti taikoma ir pastatams. Susiejus statybines medžiagas, decentralizuotą energijos gamybą iš saulės energijos ir biomasės, „intelektualius“ skaitiklius ir tinklus padėtis pasikeis – pastatai patys gamins energiją. Griežtos statybos taisyklės paspartintų šią raidą. Viešųjų pastatų stogus reikėtų perleisti trečiųjų šalių investuotojų į atsinaujinančią energiją žinion.

6)  Organizacinės naujovės vietoj biurokratijos

Investicijoms dažnai trukdo nereikalingos ir pernelyg biurokratiškos procedūros. Pasimokiusios iš teigiamos patirties kitose srityse, kuriose įdiegtas „vieno langelio“ principas, valdžios institucijos turėtų įsteigti koordinavimo įstaigas, kurių pirmoji funkcija būtų išduoti leidimus didėlėms vėjo ir biomasės jėgainėms. Turėtų būti nustatytas leidimų išdavimo terminas. Decentralizuotoms mažesnėms atsinaujinančios energijos jėgainėms nebereikėtų gauti leidimų; joms būtų taikoma tik pranešimo tvarka.

Atsinaujinančios energijos naudojimo plėtrai reikia žinių ir įgūdžių. Čia svarbus žmogiškasis faktorius; valdžios institucijos įpareigotos skatinti mokymus ir stiprinti mokymąsi visą gyvenimą.

7)  Nuo prastai parengtos agrokuro politikos prie tvarios iš biomasės pagamintos energijos naudojimo politikos

Pranešėjas mano, kad esama ypač daug požymių, jog iš atsinaujinančios energijos pagamintam kurui nustatytas privalomas 10 proc. planinis rodiklis nebus pasiektas. Pasiekimus naudojant iš biomasės pagamintą kurą reikėtų vertinti ne vien kiekybiniu, bet ir kokybiniu požiūriu. Įgyvendinant ambicingus ir dinamiškus tvarumo kriterijus biomasės naudojimas turėtų būti orientuotas į sritis, dėl kurių nekyla abejonių – vadinamąsias leidžiamas („go“) kategorijas – ir į tas konversijos technologijas, tokias kaip elektros energijos ir šilumos gamybai naudojamos biologinės dujos ir biomasė, kurių efektyvumas daug didesnis nei pirmosios ir antrosios kartos kuro iš biomasės. Dėl tokios politikos bus galima lengviau ir pigiau pasiekti bendrojo 20 proc. planinio rodiklio.

Reikia nustatyti aiškią biomasės naudojimo energijai gaminti eilę pagal pirmumą:

A) Nustatyti leidžiamas kategorijas

Daugelis biomasės naudojimo paskirčių nekelia problemų, todėl turėtų būti priskirtos leidžiamai kategorijai, kad pritrauktų reikalingų investicijų. Tai pasakytina apie:

-          biomasę iš atliekų (iš buitinių ir pramoninių atliekų atskirtos organinės atliekos),

-          likučius (iš žemės ūkio, žuvininkystės ir miškų ūkio),

-          sunykusios žemės panaudojimą, dvejopą žemės panaudojimą, pvz. biologinė įvairovė / potvyniai ar miškų gaisrų valdymo tvarka;

-          naujas nemaistines / nepašarines žaliavas, pvz., dumblius.

B) Nustatyti ribojamas („no-go“) kategorijas

Apriboti konkurenciją tarp energijos ir maisto / pašarų galima tik nustačius, kas turėtų patekti į draudžiamą kategoriją, pvz., agrokuras. Priklausomai nuo maisto problemos masto pasaulyje, bus prašoma apriboti arba visiškai uždrausti dirbamą žemę naudoti energijos gamybai. Kokiu mastu ją bus galima naudoti šiais tikslais kasmet nustatys ES Komisija, pasitarusi su tokiomis atsakingomis organizacijomis kaip Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Jungtinių Tautų vystymo programa (UNDP) ir Pasaulio maisto programa.

C) Nustatyti ribojamas („no-go“) sritis

Ribojamos sritys – ypatingos sritys, kur draudžiama žemę naudoti energijos gamybai. Kraštovaizdžio su biologine įvairove arba kultūros vertybėmis apsauga galima tik taikant griežtą apsaugos režimą vietos lygmeniu. Tam reikia imtis ir kitų, šioje direktyvoje nenumatytų priemonių tarptautiniams įsipareigojimams dėl biologinės įvairovės apsaugos stiprinti ir parengti pasiūlymų dėl uždraudimo kirsti miškus pasauliniu lygmeniu.

D) Nustatyti griežtus tvarumo kriterijus

Reikia nustatyti tvarumo kriterijus, ypač šiuos:

- įvesti dinamišką šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo rodiklį (nustatant mažiausią kiekį, kuriuo turi būti sumažinta ŠESD) – sumažinti ŠESD bent 55-60 proc. ir kartu įdiegti sistemą, panašią į numatytą degalų kokybės direktyvoje, pagal kurią už mažiausiai ŠESD išmetantį kurą būtų teikiamos finansinės paskatos. Šioje metodikoje turėtų būti sprendžiamas ir netiesioginės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimas.

- minimalūs reikalavimai dėl „geros žemės ūkio praktikos“ turi būti konkretesni, nei siūloma kompleksinio paramos susiejimo tvarka (visų pirma dėl vandens, pesticidų ir trąšų naudojimo). Komisijos pasiūlymas dėl esamos kompleksinės paramos susiejimo tvarkos taikymo pernelyg neaiškus, kad šią tvarką būtų galima taikyti importui ne iš 27 ES valstybių narių; be to, ES ūkininkai patektų į konkurencijos požiūriu nepalankesnę padėtį.

- socialiniai kriterijai, skirti apsaugoti, pvz., trečiojo pasaulio šalių mažus ūkininkus.

Tvarumo kriterijai bus išsamiau apibrėžti glaudžiai bendradarbiaujant su A. Wijkman (EPP frakcija), ENVI nuomonės dėl atsinaujinančios energijos referentu ir su pranešėja dėl degalų kokybės direktyvos D. Corbey (ENVI komitetas, PSE frakcija).

Šaltiniai:

(1) Bode & Groscurth (2006): The effect of the German Renewable Energy Act (EEG) on "the electricity price", HWWA discussion paper 358 (Vokietijos įstatymo dėl atsinaujinančios energijos poveikis elektros energijos kainai, Hamburgo tarptautinės ekonomikos instituto diskusijų dokumentas 358)

(2) Bode & Groscurth (2008): Incentives to invest in electricity production from renewable energy under different support schemes, ARRHENIUS Institute for energy and climate policy discussion paper 1E (Paskatos investuoti į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančios energijos pagal įvairias paramos schemas, ARRHENIUS Energetikos ir klimato politikos instituto diskusijų dokumentas 1E)

(3) Sensfuß, F. (2008): Assessment of the impact of renewable electricity generation on the German electricity sector An agent-based simulation approach.  Dissertation. Universität Karlsruhe (TH). Fortschritt-Berichte Reihe 16 Nr. 188. VDI Verlag. Düsseldorf (Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančios energijos poveikio Vokietijos elektros energijos sektoriui vertinimas. Modeliavimo pagal veikėją metodika, disertacija)

(4) Neuhoff & al, 2008 - The proposed new EU renewables directive: an interpretation (Siūloma nauja ES atsinaujinančios energijos direktyva: išaiškinimas)

(5) EFET - open letter to Claude Turmes, 16 April 2008 - The risk of Internal Energy Market distortions arising from the Commission proposal for a RES Directive (2008 m. balandžio 16 d. Europos prekybos energija federacijos (EFET) atviras laiškas Caude Turmes dėl Komisijos pasiūlymo dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių keliamo pavojaus, kad bus iškreipta viena bendra energetikos rinka)

(6) Ragwitz (April 2008) note produced for the EP Policy department economic and scientific policy (2008 m. balandžio mėn. Ragwitz raštas EP politikos skyriui dėl ekonominės ir mokslinės politikos)

Annex I - List of consulted independent experts & non exhaustive list of stakeholders

The Author would like to thank the following list of independent experts for their contributions during the preparation of the draft report, as well as the numerous stakeholders that have been providing their views and suggestions to the rapporteur.

Angus Johnston M.A. - Director of Studies in Law, Faculty of Law, Cambridge

Bart Dehue - Consultant Bio Energy - Ecofys Netherlands BV

Bernard Laponche - independent consultant, France

Christiane Egger (Mag.) - deputy manager - O.Oe. Energiesparverband

Christof Timpe - Energy & Climate Division - Oeko-Institut e.V. - Institute for Applied Ecology - Germany

Jean-Michel Glachant (Prof.) - Head of the Department of Economics- Faculty of Law & Economics - University Paris Sud, France

Jorge Vasconcelos - former chairman of the Portuguese Energy Regulator and of ERGEG

Karsten Neuhoff - faculty of economics - University of Cambridge, UK

Mario Ragwitz - Fraunhofer Institute Systems and Innovation Research

Peter Lund (Prof.) - Helsinki University of Technology

Uwe Leprich (Prof. Dr.) - Fachbereichsvorsitzender - Fachbereich Wirtschaftsingenieurwesen - Hochschule für Technik und Wirtschaft - Saarbrücken

Uwe R. Fritsche - Energy & Climate Division - Oeko-Institut e.V. - Institute for Applied Ecology - Germany

Veit Bürger - Energy & Climate Division - Oeko-Institut e.V. - Institute for Applied Ecology - Germany

Other stakeholders consulted (non-exhaustive list)

ADEME, BEE-ev (German Renewable Energy Federation), Bundesverband Wind-Energie, Birdlife, Corporate Europe Observatory, Danish Energy Industries Federation, Danish renewable energy resources network, Business Europe, Econcern,

EFET, Energie-Control GmbH Austria, EPAGMA, EPIA, EREC, EREF, ESTIF, EUREC, Eurelectric, Eurosolar, EWEA, FoE, Greenpeace, Iberdrola, International Fuel Quality Center (IFQC), Misereor, Oxfam, UEPA, NSF - Bureau of Nordic Family Forestry, Vattenfall, Verbund - Österreichische Elektrizitätswirtschafts-Aktiengesellschaft, WWF, and many more

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Angelikai Niebler,

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto

Pirmininkei,

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (COM(2008)0019 – C6 0046/2008 – 2008/0016(COD)) teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

2008 m. gegužės 29 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 2 dalį prašydama apsvarstyti minėto Komisijos pasiūlymo teisinio pagrindo pagrįstumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2008 m. birželio 26 d. posėdyje.

Remiantis Jūsų laišku, pagal pakeitimą, kurį pateikė Jūsų komiteto pranešėjas, siekiama išbraukti 95 straipsnį ir vieninteliu teisiniu pagrindu palikti 175 straipsnio 1 dalį. Pakeitimo autorius jį grindžia tuo, kad dvigubas teisinis pagrindas parenkamas tik kraštutiniais atvejais, kai siekiama kelių vienodai svarbių tikslų. Tačiau pagrindinis siūlomos direktyvos tikslas – aplinkos apsauga; be to, dabartinė direktyva dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir direktyva dėl biokuro priimtos remiantis 175 straipsnio 1 dalimi. Kitas pranešėjo argumentas: nuostatomis dėl biokuro labiausiai siekiama ne skatinti prekybą (nustatyti standartai toli gražu nesuderinti), o nustatyti tvarumo kriterijus.

Teisinis pagrindas

Visi Bendrijos teisės aktai turi būti teisiškai grindžiami Sutarties (ar kito teisės akto, kurį jie įgyvendina) nuostatomis. Teisiniu pagrindu iš esmės (ratione materiae) apibūdinama Bendrijos kompetencija ir apibrėžiama, kaip ji turi būti įgyvendinama, t. y. kokios teisinės priemonės ar sprendimo priėmimo procedūros gali būti taikomos.

Teisingumo Teismo nuomone, teisinio pagrindo negalima parinkti subjektyviai, bet jis turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriuos galima patikrinti teismine tvarka[1], pavyzdžiui, nagrinėjamo teisės akto tikslu ir turiniu[2]. Be to, lemiamas vaidmuo turėtų tekti pagrindiniam teisės akto dalykui[3].

Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, bendro pobūdžio Sutarties straipsnis yra užtektinai pagrįstas teisinis pagrindas net tuomet, kai nagrinėjamu teisės aktu, be kita ko, siekiama nepagrindinės svarbos tikslo, kurio siekiama tam tikrame Sutarties straipsnyje[4].

Kalbant apie daugialypius teisinius pagrindus, jie turi būti parenkami tik tuo atveju, jei teisės aktu tuo pačiu metu siekiama kelių glaudžiai susijusių tikslų, iš kurių nė vienas nėra antraeilis arba netiesioginis kito atžvilgiu[5].

Komisijos siūlomas teisinis pagrindas

Komisija siūlo du teisinius pagrindus, t. y. 175 straipsnio 1 dalį[6] ir 95 straipsnį[7]. Komisijos pateikia tokį neįprastai ilgą pagrindimą, kodėl reikia dvigubo teisinio pagrindo:

„Pasiūlymas bus pateiktas remiantis Sutarties 175 straipsnio 1 dalimi ir 95 straipsniu. Nors pageidautina, kad būtų vieningas teisinis pagrindas, pripažįstama, kad galimas ir dvigubas teisinis pagrindas, jei priemonėje yra nuostatų, pagrįstų skirtingomis Sutarties dalimis. Taikant šiuos abu teisinius pagrindus numatoma, kad bus naudojama bendro sprendimo procedūra.

Didžiajai pasiūlymo daliai taikoma 175 straipsnio 1 dalis (aplinka). Šiuo straipsniu Bendrija įgaliojama imtis veiksmų, kad būtų išlaikyta, saugoma ir gerinama aplinkos kokybė, saugoma žmonių sveikata ir apdairiai bei racionaliai naudojami gamtos ištekliai. Šių tikslu ir siekiama pirmiau minėta direktyva.

Tačiau pasiūlymo 15, 16 ir 17 straipsniais valstybėms narėms nustatomi privalomi įpareigojimai dėl biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų tvarumo. Nors pačiais tvarumo kriterijais akivaizdžiai siekiama užtikrinti aplinkos apsaugą, direktyva be kita ko valstybėms narėms draudžiama imtis tam tikrų priemonių, kuriomis būtų trukdoma prekybai biokuru ar žaliavomis. Taigi direktyva siekiama visiškai suderinti biokuro tvarumo kriterijus, kad jokie valstybių narių atskirai patvirtinti kriterijai netaptų kliūtimi prekybai tarp valstybių narių. Todėl vidaus rinka yra pagrindinis tikslas siekiant įgyvendinti šį direktyvos aspektą. Nepaisant to, kad ir aplinkos apsauga yra svarbus tikslas, toks vertinimas nepakinta, nes EB 95 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad diegiant vidaus rinkos įgyvendinimo priemones turi būti siekiama aukšto aplinkos apsaugos lygio. Todėl Komisija mano, kad 95 straipsnis (vidaus rinka) taikomas suderintų biokuro tvarumo standartų nuostatoms.

Apskritai atsinaujinanti energija yra artimas tradicinės energijos pakaitas ir tiekiama naudojant tą pačią infrastruktūrą bei logistikos sistemas. Visos valstybės narės jau naudoja atsinaujinančią energiją ir jau yra nusprendusios didinti atsinaujinančios energijos kiekį. Dėl šių priežasčių pasiūlymas neturės didesnės įtakos valstybių narių sprendimui pasirinkti įvairius energijos šaltinius ar bendrai jų energijos tiekimo struktūrai, o Sutarties 175 straipsnio 2 dalis pasiūlymui netaikoma.“

Pasiūlymo dėl teisės akto tikslas ir turinys

Pagal siūlomą direktyvą siekiama nustatyti bendrą skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių sistemą. Direktyvoje nustatomi privalomi planiniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią dalį visos sunaudojamos energijos turi sudaryti energija iš atsinaujinančių šaltinių ir kokią dalį transporto sektoriuje sunaudojamos energijos turi sudaryti energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Be to, nustatomos su energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių susijusios taisyklės, taikomos kilmės garantijoms, administracinėms procedūroms ir prisijungimui prie elektros tinklo. Direktyvoje taip pat nustatomi aplinkos tvarumo kriterijai biokurui ir kitiems skystiesiems bioproduktams.

Būsimoje direktyvoje siekiama nustatyti, kad atsinaujinančių energijos šaltinių dalis sudarytų 20 proc. visos sunaudojamos energijos ir kad transporto sektoriuje minimalus privalomas biokuro rodiklis, kurį turėtų pasiekti kiekviena valstybė narė, būtų 10 proc.; taip pat, laikantis bendrojo 20 proc. ES planinio rodiklio, siekiama nustatyti privalomus nacionalinius rodiklius iki 2020 m.

Iš 57 konstatuojamųjų dalių tik vienoje (53 konstatuojamoji dalis) pateikiama aiški nuoroda į vidaus rinką. Toje konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad 15–17 straipsniai turėtų būti grindžiami EB sutarties 95 straipsniu, nes pagal juos užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas suderinant tvarumo sąlygas, kurias siekiant tam tikrų tikslų turi atitikti biokuras ir kiti skystieji bioproduktai, ir taip palengvinant prekybą tokias sąlygas atitinkančiu biokuru ir kitais skystaisiais bioproduktais tarp valstybių narių.

Visos kitos konstatuojamosios dalys ir dėstomosios dalies nuostatos (išskyrus baigiamąsias nuostatas dėl ataskaitų teikimo, kontrolės, pakeitimo ir panaikinimo, komitologijos ir įsigaliojimo) susijusios su aplinkos kokybės išlaikymu, saugojimu ir gerinimu, taip pat su apdairiu ir racionaliu gamtos išteklių naudojimu pagal EB sutarties 174 straipsnį. Su aplinkos apsauga susiję net ir 15–17 straipsniai, kurie, Komisijos teigimu, turėtų būti grindžiami 95 straipsniu.

Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo nustatytus apribojimus, kad a) bendro pobūdžio Sutarties straipsnis yra užtektinai pagrįstas teisinis pagrindas net tuomet, kai nagrinėjamu teisės aktu, be kita ko, siekiama nepagrindinės svarbos tikslo, kurio siekiama tam tikrame Sutarties straipsnyje, ir b) daugialypiai teisiniai pagrindai turi būti parenkami tik tuo atveju, jei teisės aktu tuo pačiu metu siekiama kelių glaudžiai susijusių tikslų, iš kurių nė vienas nėra antraeilis arba netiesioginis kito atžvilgiu, manoma, kad EB sutarties 175 straipsnio 1 dalis gali būti vienintelis teisinis pagrindas.

2008 m. birželio 27 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas nusprendė, vienbalsiai [8], jums rekomenduoti, kad tinkamiausias teisinis pagrindas yra EB sutarties 175 straipsnio 1 dalis ir nereikia jokios papildomos nuorodos į 95 straipsnį.

Pagarbiai

(pasirašyta) Giuseppe Gargani

• [1]  Byla 45/86, Komisija prieš Tarybą, 1987 m. Rink., p. 1439, 5 punktas.
• [2]  Byla C-300/89, Komisija prieš Tarybą, 1991 m. Rink., p. I-287, 10 punktas.
• [3]  Byla C-377/98, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2001 m. Rink., p. I-7079, 27 punktas.
• [4]  Byla C-377/98, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2001 m. Rink., p. I-7079, 27–28 punktai; byla C-491/01, British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, 2002 m. Rink., p. I-11453, 93–94 punktai.
• [5]  Žr., pvz., bylą C-165/87, Komisija prieš Tarybą, 1988 m. Rink., p. 5545, 11 punktas. Taip pat ˛r. K. Lenaerts ir P. Van Nuffel (red. R. Bray), „Constitutional Law of the European Union“, 2005 m., „Sweet & Maxwell“, Londonas, p. 5–13.
• [6]  175 straipsnis
  1. Taryba 251 straipsnyje nustatyta tvarka, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, sprendžia, kokių veiksmų Bendrijai reikia imtis, kad būtų pasiekti 174 straipsnyje nurodyti tikslai.
  2. Nukrypdama nuo 1 dalyje numatytų sprendimų priėmimo tvarkos ir nepažeisdama 95 straipsnio, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, vieningai priima:
  (a) iš esmės fiskalinio pobūdžio nuostatas;
  (b) priemones, turinčias įtakos:
  — miestų ir kaimų planavimui;
  — kiekybinio vandens išteklių valdymo priemonėms arba tiesiogiai ar netiesiogiai tų išteklių buvimui,
  — žemės naudojimui, išskyrus atliekų tvarkymą;
  (c) priemones, turinčias nemažai įtakos valstybėms narėms, kai šios renkasi skirtingus energijos šaltinius ir savo energijos tiekimo bendrą struktūrą.
  Taryba pirmojoje pastraipoje išdėstytomis sąlygomis nustato, dėl kurių šio straipsnio šioje dalyje nurodytų dalykų sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma.
  3. Kitose srityse siektinus prioritetinius tikslus nustatančias bendrąsias veiksmų programas Taryba priima 251 straipsnyje nustatyta tvarka ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.
  Taryba, priklausomai nuo aplinkybių, spręsdama pagal 1 arba 2 dalyje nurodytas sąlygas, priima šioms programoms įgyvendinti reikalingas priemones.
  4. Nepažeidžiant tam tikrų Bendrijos lygmens priemonių, aplinkos politiką finansuoja ir įgyvendina valstybės narės.
  5. Nepažeidžiant principo, kad teršėjas atlygina, jei 1 dalies nuostatomis grindžiamai priemonei prireikia neproporcingų valstybės narės valdžios institucijų išlaidų, Taryba tą priemonę nustatančiame akte numato atitinkamas nuostatas dėl:
  — laikinų nukrypimų ir (arba)
  — finansinės paramos, teikiamos iš Sanglaudos fondo, įsteigto pagal 161 straipsnį.
  — 174 straipsnis
  1. Bendrijos aplinkos politika padeda siekti šių tikslų:
  tikslai:
  — išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę;
  — saugoti žmonių sveikatą,
  — apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius,
  — remti tarptautines priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti.
  2. Bendrijos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Bendrijos regionų būklės įvairovę. ši politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas.
  Šiuo požiūriu aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančios derinimo priemonės prireikus apima ir apsaugos sąlygą, leidžiančią valstybėms narėms dėl neekonominių aplinkos priežasčių imtis laikinų priemonių, kartu taikant joms Bendrijos tikrinimo tvarką.
  3. Rengdama savo aplinkos politiką, Bendrija atsižvelgia į:
  — turimus mokslo ir techninius duomenis;
  — aplinkos sąlygas įvairiuose Bendrijos regionuose;
  — galimą veiklos arba neveikimo naudą ir išlaidas;
  — visos Bendrijos ekonominę bei socialinę plėtrą ir darnią jos regionų plėtrą.
  4. Bendrija ir valstybės narės su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis bendradarbiauja neperžengdamos savo atitinkamos kompetencijos ribų. Bendrijos bendradarbiavimo priemonės gali būti Bendrijos ir atitinkamų trečiųjų šalių pagal 300 straipsnį derybomis siekiamų ir sudaromų susitarimų dalyku.
  Pirmesnė pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijose ir sudaryti tarptautinius susitarimus.
• [7]  95 straipsnis
  1. Nukrypstant nuo 94 straipsnio ir išskyrus tuos atvejus, kai šioje Sutartyje nustatyta kitaip, 14 straipsnyje iškeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dėstomos nuostatos. Taryba 251 straipsnyje nurodyta tvarka, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.
  2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma fiskalinėms nuostatoms ir nuostatoms, susijusioms su laisvu asmenų judėjimu bei pagal sutartį dirbančių asmenų teisėmis ir interesais.
  3. Komisija savo pasiūlymuose, numatytuose 1 dalyje, dėl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos dėmesį kreipia į aukšto lygio apsaugą ir ypač atsižvelgia į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves. Pagal atitinkamą kompetenciją šio tikslo taip pat siekia Europos Parlamentas ir Taryba.
  4. Jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad 30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia išlaikyti nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus ji praneša Komisijai.
  5. Be to, nepažeidžiant 4 dalies, jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad dėl jos iškyla jai būdingų problemų ir todėl jai reikia priimti naujais moksliniais įrodymais pagrįstas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias aplinkos ar darbo aplinkos apsaugą, apie numatytas nuostatas ir jų priėmimo motyvus ji praneša Komisijai.
  6. Komisija per šešis mėnesius nuo 4 ir 5 dalyse nurodytų pranešimų patvirtina arba atmeta aptartąsias nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai. Komisijai per šį terminą nepriėmus sprendimo, 4 ir 5 dalyse nurodytos nacionalinės nuostatos laikomos patvirtintomis.
  Kai klausimas sudėtingas ir nėra pavojaus žmonių sveikatai, Komisija gali atitinkamai valstybei narei pranešti, kad šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dar vienam iki šešių mėnesių trunkančiam laikotarpiui.
  7. Jei pagal 6 dalį valstybei narei leidžiama išlaikyti arba priimti nuostatas, neatitinkančias suderinimo priemonės nuostatų, Komisija nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti pakeisti tą priemonę.
  8. Jei valstybė narė iškelia konkrečią visuomenės sveikatos problemą tokioje srityje, kuriai buvo skirtos ankstesnės derinimo priemonės, ji atkreipia į tai Komisijos dėmesį, o ši nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti Tarybai atitinkamas priemones.
  9. Nukrypdama nuo 226 ir 227 straipsniuose nustatytos tvarkos, Komisija ir kiekviena valstybė narė gali tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą, jei mano, kad kita valstybė narė piktnaudžiauja šiame straipsnyje numatytomis galiomis.
  10. Pirmiau paminėtos suderinimo priemonės atitinkamais atvejais apima ir apsaugos sąlygą, leidžiančią valstybėms narės dėl vienos ar kelių 30 straipsnyje nurodytų neekonominių priežasčių imtis laikinų priemonių kartu joms taikant Bendrijos kontrolės tvarką.
• [8]  Per galutinį balsavimą dalyvavo: pirmininkas Giuseppe Gargani, pirmininko pavaduotojas Titus Corlăţean, nuomonės referentė Diana Wallis, Sharon Bowles, Carlo Casini, Monica Frassoni, Neena Gill, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Eva Lichtenberger, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, József Szájer ir Ieke van den Burg.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto(*)NUOMONĖ  (15.7.2008)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių
(COM(2008)0019 – C6‑0046/2008 – 2008/0016(COD))

Nuomonės referentas (*): Anders Wijkman

(*) Susijęs komitetas. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Iškastinis kuras ilgą laiką buvo visuomenės gyvybės jėgos šaltinis. Mums žinoma modernizacija nebūtų įmanoma be gausių pigių naftos, anglies ir dujų išteklių. Tačiau greitai šis laikas baigsis. Dėl energetinio saugumo ir ekonomikos, bet pirmiausia dėl klimato kaitos, būtina iš esmės keisti mūsų energetikos ir transportavimo sistemas.

Daugelį metų klimato kaita buvo laikoma visų pirma aplinkos klausimu. Tačiau šiandien atvirai pripažįstama, kad klimato kaita daro poveikį visiems visuomenės sektoriams, ir jei šio klausimo sparčiai nespręsime, jis gali sukelti pražūtingus padarinius visuomenei.

ES kryžkelėje

ES būtina pasirinkti, kaip ateityje spręsti energetikos problemas. Stebuklingo vaisto nuo energetikos ir klimato kaitos problemų nėra. Privalu ieškoti daugialypio požiūrio, kuris iš esmės būtų grindžiamas:

- efektyvesniu energijos vartojimu;

- laipsnišku iškastinio kuro naudojimo nutraukimu;

- didelėmis investicijomis į alternatyvių energetikos šaltinių, pirmiausia atsinaujinančios energijos, mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą ir panaudojimą.

ES Komisijos Atsinaujinančių energijos šaltinių direktyva – tai 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimo tąsa. Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos šaltinių dalis sudarytų 20 proc. visos suvartotos energijos ir kad transporto sektoriuje minimalus privalomas biokuro rodiklis būtų 10 proc.; taip pat, laikantis bendrojo 20 proc. ES planinio rodiklio, siekiama nustatyti privalomus nacionalinius rodiklius iki 2020 metų.

Komisijos pasiūlymui pritariama. Neseniai Parlamentas keliuose pranešimuose prašė padidinti atsinaujinančios energijos lygį visuose ES energijos ištekliuose ir net svarstė privalomo 25 proc. planinio rodiklio galimybę.

Ši Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto nuomonė parengta vadovaujantis glaudesnio bendradarbiavimo su vadovaujančiu Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetu (ITRE) nuostata. Pagal susitarimą su ITRE pranešėju, ENVI nuomonė labiau sutelkta į pasiūlytus biokuro tvarumo kriterijus.

Bioenergija – tai sprendimo dalis

Kaip ir kiti atsinaujinantys šaltiniai, taip ir bioenergija gali labai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir energetikos saugumo. Ji turi du lemiamus pranašumus. Pirma, biomasė – tai sukaupta energija, kurią, kaip ir iškastinį kurą, galima bet kada panaudoti. Antra, iš biomasės galima gaminti visų šiuolaikinės ekonomikos formų energiją ar energijos nešėjus: elektros energiją, dujas, skystąjį kurą ir šilumą. Bioenergija sudaro sąlygas kurti darbo vietas kaimuose ir gali padėti padidinti žemės ūkio, maisto perdirbimo ir miškininkystės sektorių pelningumą. Biomasės plantacijos gali padėti atkurti nualintas žemes, o augantys medžiai, krūmai ar žolė – atlyginti padarytą žalą dirvai, kartu galima gaminti energiją ir ją parduoti, gaunant vertingą pelno dalį.

Bioenergetikai būdingas intensyvus žemės naudojimas, o tai daro didelį poveikį aplinkai. Kai kurie pagrindiniai klausimai susiję su miškų kirtimu, biologinės įvairovės praradimu, dirvožemio maistingųjų medžiagų išeikvojimu ir besaikiu vandens naudojimu. Kai kurie teigiami padariniai aplinkai apima nualintos žemės atkūrimą, papildomų žemės naudojimo galimybių sukūrimą ir sinergiją tiekiant pluoštą bei kitus neenerginius gaminius. Šiuolaikinio biologinių išteklių rafinavimo fabriko samprata – tai labai našus žemės ūkio ir pramonės kompleksas, kuriame gaminami įvairūs gaminiai: maistas, pašaras, kuras, pluoštas ir kt. ir taip didindama žemės išteklių ir biologinių medžiagų vertė.

Esama įvairių technologijų, skirtų našiam biomasės perdirbimui, ypač šilumos ir jėgos atveju. Šiais tikslais naudojama biomasė apskritai tinkama, nes ji ir ekonomiškai konkurencingesnė, ir palankesnė aplinkai.

Veiksmingiau šilumos ir elektros energijos gamybai naudojama biomasė nepanaikina galimybės ją naudoti transporto kuro gamybai. Transporto išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – tai didelis iššūkis ES, didėjantis daugelyje valstybių narių. Negalima leisti, kad transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didėtų, kai bendras ES tikslas yra iki 2020 m. sumažinti šių dujų kiekį 30 proc. ar daugiau. Ieškotinos alternatyvios išeitys, pvz.:

didinti kuro našumą; stengtis kurti elektra varomus, hibridinius bei iš elektros tinklo įkraunamus hibridinius ir vandeniliu varomus kuro elementų automobilius – perėjimas, skatinantis naudotis viešuoju, geležinkelio ir kt. transportu, ir – biokuro naudojimas,

Nors tokios alternatyvos kaip vandenilis, elektra, mišrus kuras ir t. t. daug žada, šiandien niekas negali pasakyti, kuri iš esamų technologijų leis veiksmingiausiai atremti energetikos ir klimato kaitos mestus iššūkius. Svarstytinos visos galimybės.

Biokuru vis labiau abejojama

Tik prieš keletą metų biokuras buvo laikomas universaliu atsakymu į visuotinus energetikos, aplinkos ir kaimo plėtros klausimus. Šiandien juo smarkiai abejojama ir dėl laukiamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo normos, ir dėl daugybės nuspėjamų neigiamų padarinių. Taip pat baiminamasi, kad intensyvesnė biokuro gamyba bus papildoma našta dirvai, vandeniui ir biologinei įvairovei. Nerimaujama ir dėl to, kad biokuro gamybos išplėtimas neigiamai paveiks maisto saugumą ir paspartins atogrąžų miškų kirtimą.

Šiuo metu biokurui naudojamiems augalams auginti skirta žemė sudaro tik 25 mln. hektarų, arba apie 0,5 proc. iš 5 mlrd. hektarų visos žemės ūkio paskirties žemės. Kalbant apie maisto kainas, esama daugybė jas veikiančių veiksnių, pvz., nepalankios oro sąlygos, grūdų atsargų mažėjimas, prekybos apribojimai, spekuliacinės investicijos į prekes, didėjanti paklausa kylančios ekonomikos šalyse, didesnės naftos kainos kelia žemės ūkio sąnaudų kainas ir t. t.  Vienintelė akivaizdi įtaka maisto kainoms iki šiol susijusi su biokuru – tai itin prieštaringas kukurūzų auginimas pagal etanolio programą JAV.

Vertinant energetiniams augalams skirtų žemių tinkamumą, paprastai manoma, kad pirma derėtų tenkinti maisto ir pašaro poreikius. Bet energetinių augalų nereikia auginti ariamoje žemėje. Juos galima auginti nualintose žemėse ir taip mažinti dėl žemės naudojimo kylančius konfliktus. Kitais atvejais iš tų pačių augalų galima gaminti įvairius, įskaitant maistą, kurą, pluoštą ir kitų kategorijų, gaminius. Todėl nuostatą dėl bioenergetinių augalų ekonominių priemonių derėtų, kur galima, taikyti nualintose, apleistose ar nenašiose žemėse, ir ji turėtų būti skirta įvairių gaminių gamybai skatinti.

Tai, kad iki šiol biokuro gamyba neturėjo bendro neigiamo poveikio maisto kainoms, neapsaugos nuo šių problemų ateityje, jei biokuro gamyba pasieks gerokai didesnį lygmenį ir (arba) bus perkelta į jautrius regionus. Be to, pasaulyje mažėjant ir (arba) brangstant iškastinio kuro ištekliams ir kartu didėjant gyventojų skaičiui bei keičiantis jų maistui, įtampa dėl žemės neišvengiamai didės.

Galimą įtampą tarp, viena vertus, išaugusios biokuro gamybos ir, kita vertus, maisto gamybos, biologinės įvairovės praradimo ir miškų kirtimo reikia vertinti rimtai. Darytini sudėtingi kompromisai. Ypač sunku bus išvengti tolesnio miškų kirtimo. Pavojus vieną pakeisti kitu akivaizdus. Pavyzdžiui, kai augaliniai aliejai vis dažniau naudojami biokurui, staiga atsiranda alternatyva – miškų žemės atogrąžose. Vienintelis veiksmingas būdas šiai įtampai panaikinti būtų kokia nors atlyginimo už „išvengtą miškų kirtimą“ sistema.

Pagrindinis atogrąžų šalių pajėgumas

Atogrąžų ir paatogrąžių regionuose auginami biomasės augalai energijos vienam žemės vienetui požiūriu yra vidutiniškai 4–6 kartus našesni nei tipiniai vidutinio klimato zonose auginami augalai. Itin remiami žemės ūkio sektoriai EBPO šalyse padarė didelį neigiamą poveikį atogrąžų šalims. Žemės ūkio reforma galėtų suteikti realių galimybių modernizuoti, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ), žemės ūkio sektorius biokurą panaudojant tarsi paskatą.

Prekyba bioenergija tarp Šiaurės ir Pietų grindžiama dideliais našumo ir gamybos kainų skirtumais. Todėl nesunku pripažinti milžinišką daugelio Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių siūlomą veiksmingos biokuro gamybos pajėgumą. Importas iš šių žemynų Europos Sąjungai turėtų būti palankus pasirinkimas, jei gamyboje vadovaujamasi griežtais tvarumo kriterijais. Tačiau siekiant plėtoti biokuro pramonę, daugelyje mažų pajamų šalių būtina stiprinti gebėjimus. Paskutinė Komisijos iniciatyva – Pasaulinis klimato kaitos aljansas – turėtų būti puiki priemonė šiam tikslui pasiekti.

Rekomenduojamas apdairus požiūris

Taigi, būti šios nuomonės referentu yra milžiniška atsakomybė. Skubiai reikalingi biokuro tvarumo kriterijai, ypač plėtotina jų visuma. Jei viskas būtų vykdoma tinkamai, biokuras galėtų teigiamai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir energetinio saugumo. Jei ne, akivaizdus pavojus, kad biokuro iniciatyva gali baigtis didele nesėkme.

Dabar esame ankstyvajame biokuro kūrimo tarpsnyje. Vykdoma politika turi būti glaudžiai susijusi su pastangomis didinti kuro našumą ir kurti elektrinius automobilius, kuro elementus ir t. t. Be to, politika privalo labai skatinti pažangų biomasės naudojimą.

Nors kitos kartos biokuro moksliniai tyrimai atrodo daug žadantys, susiduriama su laiko problema. Dauguma ekspertų abejoja, kad lignoceliulioze grindžiamos technologijos per kitus 10–15 metų bus neabejotinai perspektyvios komerciniu požiūriu. Jei ši prognozė teisinga ir ES išlaikytų 10 proc. privalomą rodiklį, biokuro gamyba, pirmiausia grindžiama žemės ūkio kuru, sparčiai plis. Tai turėtų didelę reikšmę maisto saugumui, biologinei įvairovei ir atogrąžų miškų naikinimo spartai.

Visi nežinomieji – atsižvelgiant ir į technologijų kūrimą, ir į žemės naudojimo paskirties keitimą – įtikinamai rodo, kad reikalingas apdairus ir planingas požiūris. Pasiūlytas 10 proc. planinis rodiklis atrodo pernelyg optimistiškas. Tikslas neturėtų būti bet kokia kaina siekti privalomo rodiklio, o veikiau įgyvendinti politiką, kuri bus labai naudinga klimato kaitos požiūriu.

Kritinė Komisijos pasiūlymo apžvalga

Komisijos pasiūlyme dėl biokuro tvarumo kriterijų esama aiškių pranašumų, tačiau daug ką reikia keisti.

Iš pradžių reikia išsakyti svarbią mintį. Nustatydama tvarumo kriterijus, ES kuria atsinaujinančia energija grindžiamo transporto kuro aukščiausios kokybės rinką. Savaime suprantama, kad dėl šios priežasties ES derėtų turėti visas teises nustatyti konkrečius reikalavimus tokiam kurui.

Kita bendroji pastaba susijusi su tuo, kad ES ne viena siekia reguliuoti atsinaujinančia energija grindžiamo transporto kuro diegimą. Galutinis tikslas turėtų būti visame pasaulyje plačiai pripažintų tvarumo kriterijų priėmimas. Komisija raginama išplėsti dialogą su kitais pagrindiniais dalyviais bendram galimam supratimui pasiekti.

Iš naujo apsvarstyti privalomą planinį rodiklį

Kai Europos Vadovų Tarybą pirmą kartą pritarė planiniam rodikliui, jis buvo sąlygiškas. Buvo nustatytos trys sąlygos: 1) nustatyti tvarumo kriterijus, 2) antros kartos biokuro tinkamumas prekybai ir 3) iš dalies pakeisti Kuro kokybės direktyvą.

Kritiškai vertinant pastaruosius mokslinius pranešimus, esama daug su biokuro plėtra susijusių abejonių. Šiuo pagrindu ir Europos aplinkos agentūros (EAA) mokslinis komitetas, ir Jungtinis tyrimų centras (JTC) rekomendavo atidėti 10 proc. planinį rodiklį.

Pagrindiniai klausimai yra susiję su antros kartos biokuro tinkamumu prekybai ir biokuro gamybos tiesioginiais bei netiesioginiais žemės naudojimo padariniais. Šiandien atsižvelgiant į daugybę nežinomųjų, atrodo, būtų atsakinga atšaukti sprendimą dėl 10 proc. planinio rodiklio ir siekti mažesnio, pvz., 8 proc., ir imtis reguliariai persvarstyti visą politiką, įskaitant ir planinį rodiklį.

Tvarių atsinaujinančios energijos kategorijų diegimas

Direktyvos tikslas – skatinti atsinaujinančią energiją. Siekiant 20 proc. planinio rodiklio, derėtų daryti viską, kas įmanoma, taisyklėms ir reglamentams dėl atsinaujinančių šaltinių gamybos, įskaitant prieigai prie tinklo ir supaprastintoms administracinėms procedūroms, palengvinti. Planavimo taisykles derėtų padaryti lankstesnes, bent jau tokiems atsinaujinančios energijos projektams, kurie a priori gali būti apibūdinti kaip tvarūs.

Energijai naudojamos biomasės tvarumo kriterijų išplėtimas

Ypač reikalingi biokuro gamybą reguliuojantys tvarumo kriterijai. Tačiau būtų nelogiška energinę biomasę atskirti nuo kitų galimų jos panaudojimo galimybių. Todėl pasiūlyta tvarumo kriterijus išplėsti visoms energinės biomasės naudojimo sritims.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio normos kriterijai

Nuomonės referento požiūriu, pasiūlyta 35 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio norma pernelyg maža. Nustačius tokį mažą planinį rodiklį, šiandien rinkoje esantis pagrindinis biokuras bus laikomas tinkamu ir kils pavojus gamybą paversti nenašia, nepakankamai palankia klimatui ir sukeliančia galimai didelius netiesioginius žemės naudojimo padarinius. Be to, esant tik 35 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribinei normai, menkinamas didelis našios biokuro gamybos pajėgumas atogrąžų šalyse. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – tai, kad Komisijos pasiūlyme neskatinama siekti pažangos ir gerinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įgyvendinimo.

Siekdamas, kad būsimas biokuras būtų palankesnis klimatui, nuomonės referentas siūlo įsigaliojus direktyvai nustatyti 50 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribinę normą. Be to, norint skatinti geriausias atsinaujinančios energijos alternatyvas transporto sektoriuje, tarp jų elektros energiją bei vandenilį, galimos paramos sistemos, įskaitant subsidijas, valstybėse narėse turėtų būti proporcingos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio normai.

„Uždarų vietovių“ kriterijai

Komisijos pasiūlyme kaip „uždaros vietovės“ neįtraukiamos tam tikros biokuro gamybai skirtos žemės, pvz., neliečiami miškai, gamtos apsaugai skirtos teritorijos, didelės biologinės įvairovės pievos ir kt. Tai teigiamas dalykas. Tačiau tam tikros pažeidžiamos vietovės neįtrauktos į pasiūlytą „uždarų vietovių“ sąrašą, kurį derėtų papildyti, pvz., priimant didelės gamtosauginės vertės žemių kategorijas.

Žemės naudojimo požiūriu, Komisijos pasiūlyme pasaulis piešiamas pernelyg tamsiomis spalvomis. Žemės plotai arba atveriami bet kokiai gamybai, arba jais draudžiama naudotis. Siekiant panaudoti ribotą biomasės kiekį, jei tai daroma tvariai, derėtų leisti tvariai valdyti ir Europos, ir atogrąžų miškus.

Socialiniai kriterijai

Į Komisijos pasiūlymą neįtraukti socialiniai kriterijai. Viena iš priežasčių yra ta, kad tokių kriterijų nustatymas prieštarautų PPO taisyklėms. Šiame pranešime Komisijai siūloma kas dvejus metus parengti specialų pranešimą dėl viso su išaugusia paklausa ir biokuro naudojimu susijusių socialinių padarinių spektro.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos apskaičiavimo metodas

Privaloma šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio norma apskaičiuojama pasitelkiant VII priede apibūdintą gyvavimo ciklo vertinimo (angl. LCA) metodą. Ši metodika iš esmės pagrįsta ir gana lanksti, kad leistų numatyti korekcijas po to, kai minėtai direktyvai bus pritarta.

Siūlomos biokuro plėtotės, gamybos, transportavimo ir žemės naudojimo pakeitimų numatytosios vertės naudotinos kaip gairės. Apibendrintas metodas, pagal kurį nustatomos numatytosios vertės, turi būti ištirtas ne tik žemės naudojimo ir žemės naudojimo pakeitimų, bet ir plėtotės požiūriu. Vadovaujantis Komisijos pasiūlymo logika, atrodo, jog kad ir kur vyktų gamyba, tam tikros rūšies žemės naudojimas, pvz., pievų kultivavimas, sąlygos tą pačią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo normą ir (arba) kartu anglies atsargų praradimą. Tačiau pievos skiriasi anglies atsargų kiekiu, ir dėl to jų negalima apibrėžti remiantis tik viena numatytąja verte. Apskaičiuota, kad vien tik Brazilijoje esama skirtingų charakteristikų dešimt įvairių rūšių pievų (cerrados).

Atsižvelgiant į tai, kad į biokuro gamybą sutelktas mokslas yra nepaprastai sudėtingas, ypač kai tai susiję su galimais dideliais tiesioginio ir netiesioginio žemės naudojimo pakeitimo padariniais, reikalingas labiau į regioną sutelktas požiūris.

Ypač išlakų pasikeitus žemės naudojimui klausimu pasiūlyta geresnė, Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (angl. IPCC), kuri įvairiems regionams pateikia specifines numatytąsias vertes, darbu grįsta metodika. Esama svarių priežasčių, kodėl reikėtų pasinaudoti IPCC metodika, kuri suteikia daugiau lankstumo ir veikiausiai bus neabejotinai pripažinta, nes jau yra plačiai naudojama.

Reikia geriau išaiškinti dirvožemyje esančios anglies svarbą. Tam tikra gamyba, ypač grindžiama daugiamečiais augalais, padidins dirvožemyje esančias anglies atsargas ir taip nualintas ar nenašias žemes pavers našiomis.

Į metodiką Komisija neįtraukė galimų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų netiesiogiai pasikeitus žemės naudojimui, pvz., kai biokuro gamyba skatina anksčiau augintus maistinius augalus perkelti į kitas žemes. Tokie padariniai daugelio ekspertų laikomi reikšmingais. Tačiau visuotinio modelio, kuriuo remiantis būtų pateikti tikslūs tokių padarinių masto apskaičiavimai, nėra. Atrodo, kad gyvavimo ciklo vertinimo (LCA) metodiką būtina papildyti tokių padarinių vertinimu. Viena OKO instituto išplėtota galimybė būtų panaudoti vaidinamąjį rizikos sumatorių, t. y. sankcija už tikėtinus netiesioginius žemės naudojimo pakeitimus pridedama prie biokuro gamybos ariamoje žemėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų skaičiavimų.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 nurodomoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį ir 95 straipsnį,	atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį ir 95 straipsnį, taip pat į 12 straipsnio 6 dalį ir 15, 16 bei 17 straipsnius,
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) Didesnis biokuro naudojimas transporte yra viena iš veiksmingiausių priemonių, kuriomis Bendrija gali sumažinti savo priklausomybę nuo naftos importo (šioje srityje tiekimo saugumo problema opiausia) ir daryti įtaką transporto kuro rinkai.	(2) Greta efektyvesnio energijos vartojimo, didesnis energijos, gaunamos iš biomasės ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių, naudojimas transporto sektoriuje – tai kelios iš veiksmingiausių priemonių, kuriomis Bendrija gali sumažinti savo priklausomybę nuo naftos importo transporto sektoriuje (šioje srityje tiekimo saugumo problema opiausia) ir didinti šio sektoriaus tvarumą.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) Remiantis Atsinaujinančių energijos išteklių planu, bendras energijos iš atsinaujinančių šaltinių 20% planinis rodiklis ir atsinaujinančios energijos transporte 10% planinis rodiklis yra tinkami bei pasiekiami tikslai, o sistema, pagal kurią nustatomi privalomi planiniai rodikliai, verslo bendruomenei turėtų suteikti ilgalaikio stabilumo, kurio jai reikia racionaliems investavimo sprendimams atsinaujinančios energijos sektoriuje priimti.	(4) Remiantis Atsinaujinančių energijos išteklių planu, bendras energijos iš atsinaujinančių šaltinių 20% planinis rodiklis ir atsinaujinančios energijos transporte 10% planinis rodiklis yra tinkami, o sistema, pagal kurią nustatomi privalomi planiniai rodikliai, verslo bendruomenei turėtų suteikti ilgalaikio stabilumo, kurio jai reikia racionaliems investavimo sprendimams atsinaujinančios energijos sektoriuje priimti. Pateikiama vis daugiau argumentų, palaikančių požiūrį, kad bendras energijos iš atsinaujinančių šaltinių planinis rodiklis būtų 20%, tačiau dėl atsinaujinančios energijos planinio rodiklio transporto sektoriuje vis labiau abejojama.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) 2007 m. kovo mėn. Briuselyje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino Bendrijos įsipareigojimą ir po 2010 m. visos Bendrijos mastu plėtoti atsinaujinančią energiją. Ji patvirtino, kad atsinaujinanti energija iki 2020 m. turi sudaryti 20% bendro suvartojamo Bendrijos energijos kiekio, o visos valstybės narės, veikdamos efektyviai, turi pasiekti, kad iki 2020 m. biokuras sudarytų 10% transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio. Ji taip pat nurodė, kad gali būti nustatyta, kad biokuro planinis rodiklis būtų privalomas, jei tik gamyba bus tvari, antrosios kartos biokuras taps komerciškai prieinamu, o 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB, bus iš dalies pakeista, kad būtų galima pasiekti tinkamą įvairių rūšių kuro maišymo lygį.	(5) 2007 m. kovo mėn. Briuselyje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino Bendrijos įsipareigojimą ir po 2010 m. visos Bendrijos mastu plėtoti atsinaujinančią energiją. Ji patvirtino, kad atsinaujinanti energija iki 2020 m. turi sudaryti 20% bendro suvartojamo Bendrijos energijos kiekio, o visos valstybės narės, veikdamos efektyviai, turi pasiekti, kad iki 2020 m. biokuras sudarytų 10% transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio. Ji taip pat nurodė, kad gali būti nustatyta, kad biokuro planinis rodiklis būtų privalomas, jei tik gamyba bus tvari, antrosios kartos biokuras taps komerciškai prieinamu, o 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB, bus iš dalies pakeista, kad būtų galima pasiekti tinkamą įvairių rūšių kuro maišymo lygį. Kadangi antrosios kartos biokuro, ypač iš lignoceliuliozės kultūrų, staigus komercinis proveržis iki 2020 m. neįmanomas, yra akivaizdi rizika, kad rinkoje dominuos agrokuras ir dėl to gali rastis nenumatyto poveikio maisto saugumui, biologinei įvairovei, miškų nykimui ir kt.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) Pagrindinė privalomų planinių rodiklių paskirtis – investuotojams suteikti tikrumo. Todėl sprendimo dėl to, ar planinis rodiklis yra privalomas, negalima atidėti iki atitinkamo įvykio ateityje. Todėl Komisija savo pareiškime, įtrauktame į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos protokolą, teigė nemananti, kad sprendimą dėl privalomo planinio rodiklio reikėtų atidėti iki tol, kol bus pradėta prekiauti antrosios kartos biokuru.	(6) Pagrindinė privalomų planinių rodiklių paskirtis – investuotojams suteikti tikrumo ir skatinti, kad būtų nuolat plėtojamos technologijos, kurias naudojant energija gaminama iš visų rūšių atsinaujinančių šaltinių. Tačiau dėl daugelio su biokuro gamyba susijusių neaiškumų raginama taikyti atsargesnį požiūrį nei iki šiol. Taigi, reikėtų persvarstyti privalomą planinį rodiklį.
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) Atsižvelgiant į Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento poziciją, reikėtų nustatyti, kad 2020 m. atsinaujinančios energijos planinis rodiklis būtų 20%, o atsinaujinanti energija transporto sektoriuje sudarytų 10% visoje Europos Sąjungoje suvartojamos energijos kiekio.	(8) Atsižvelgiant į Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento poziciją, reikėtų nustatyti, kad atsinaujinančios energijos planinis rodiklis būtų 20%, o atsinaujinanti energija transporto sektoriuje sudarytų 4% 2015 m. ir 8–10% 2020 m. visoje Europos Sąjungoje suvartojamos energijos kiekio, iš kurios 20% 2015 m. ir 40–50% 2020 m. sudarytų naudojant iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją arba vandenilį, iš lignoceliuliozės biomasės ir dumblių pagamintas biodujas ar transporto kurą.
	2015 m. reikėtų galutinai nustatyti 2020 m. planinius rodiklius, kurie turėtų būti persvarstomi, ypač atsižvelgiant į pasekmes maisto saugumui, biologinei įvairovei ir turimą iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją arba vandenilį, iš lignoceliuliozės biomasės ir dumblių pagamintas biodujas ar transporto kurą.
	Planinius rodiklius, kaip ir visą bendrąją politiką bei sutaupomo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimo metodiką, reikėtų nuolat persvarstyti.
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) Tuo tarpu transporto sektoriuje visoms valstybėms narėms reikėtų nustatyti vienodą 10% atsinaujinančios energijos planinį rodiklį, kad būtų užtikrinta transporto kuro specifikacijų atitiktis ir prieinamumas. Kadangi prekiauti transporto kuru nėra sunku, mažai atitinkamų išteklių atsargų turinčios valstybės narės atsinaujinančio transporto kuro lengvai galės gauti iš kitur. Nors biokuro planinį rodiklį Bendrijai būtų techniškai įmanoma įvykdyti panaudojant vien vidaus produkciją, tikėtina ir pageidautina, kad planinis rodiklis būtų faktiškai pasiektas derinant vidaus produkciją ir importą. Šiuo tikslu Komisija, atsižvelgdama į daugiašalių ir dvišalių derybų prekybos srityje plėtrą ir į aplinkosaugos, sąnaudų, energetinio saugumo ir kitus sumetimus, turėtų kontroliuoti biokuro tiekimą Bendrijos rinkai ir, jei reikia, turėtų siūlyti atitinkamas priemones vidaus produkcijai ir importui tinkamai suderinti.	(10) Tuo tarpu transporto sektoriuje visoms valstybėms narėms reikėtų nustatyti vienodą 4% atsinaujinančios energijos planinį rodiklį, kad būtų užtikrinta transporto kuro specifikacijų atitiktis ir prieinamumas. Kadangi prekiauti transporto kuru nėra sunku, mažai atitinkamų išteklių atsargų turinčios valstybės narės atsinaujinančio transporto kuro lengvai galės gauti iš kitur. Nors atsinaujinančios energijos transporto sektoriuje planinį rodiklį Bendrijai būtų techniškai įmanoma įvykdyti panaudojant vien vidaus produkciją, dėl daug didesnio našios biokuro gamybos tropinio klimato šalyse potencialo ir suinteresuotumo pasiekti maksimalų sumažintą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikėtų didelę dalį planinio kuro dalies rodiklio importuoti. Šiuo tikslu Komisija, atsižvelgdama į daugiašalių ir dvišalių derybų prekybos srityje plėtrą ir į aplinkosaugos, sąnaudų, energetinio saugumo, sumažinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitus sumetimus, turėtų kontroliuoti biokuro tiekimą Bendrijos rinkai ir, jei reikia, turėtų siūlyti atitinkamas priemones vidaus produkcijai ir importui tinkamai suderinti.
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl direktyvos 10a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10a) Valstybės narės turėtų siekti įvairinti atsinaujinančius energijos šaltinius visuose transporto sektoriuose. Iki 2011 m. Komisija Tarybai ir Parlamentui turėtų pateikti pasiūlymų dėl strategijos, kaip didinti atsinaujinančios energijos naudojimą visuose transporto sektoriuose.
Pagrindimas
Iki šiol labai didelis dėmesys buvo skiriamas atsinaujinančios energijos naudojimui kelių transporto sektoriuje, tačiau svarbu skatinti ją naudoti visuose transporto sektoriuose. 2011 m. siūlomi kaip terminas, kad pasiūlymus būtų galima įtraukti į artimiausias finansines programas.
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) Siekdamos užtikrinti, kad bendri planiniai rodikliai būtų pasiekti, valstybės narės turėtų stengtis atlikti išankstinius skaičiavimus, pagal kuriuos būtų galima siekti planinių rodiklių, ir turėtų nustatyti nacionalinį veiksmų planą, įskaitant sektorių planinius rodiklius, kartu atsižvelgdamos į tai, kad biomasė naudojama įvairiais tikslais ir kad todėl ypač svarbu mobilizuoti naujus biomasės išteklius.	(11) Siekdamos užtikrinti, kad bendri planiniai rodikliai būtų pasiekti, valstybės narės turėtų stengtis atlikti išankstinius skaičiavimus, pagal kuriuos būtų galima siekti planinių rodiklių, ir turėtų nustatyti nacionalinį veiksmų planą, įskaitant sektorių planinius rodiklius, ir konkrečias priemones siekiant skatinti atsinaujinančios energijos technologijų paklausą ir pasiūlą.
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl direktyvos 12a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) Bendrija ir valstybės narės turėtų daug finansinių išteklių skirti atsinaujinančios energijos technologijų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai. Aiškus finansavimo šaltinis – pajamos, gautos naudojant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą. Be to, Europos technologijos institutas turėtų teikti didžiausią pirmenybę atsinaujinančios energijos technologijų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai.
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) Būtina nustatyti aiškias iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos apskaičiavimo taisykles.	(14) Būtina nustatyti skaidrias ir aiškias iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos apskaičiavimo taisykles.
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) Apskaičiuojant hidroenergijos dalį, klimato pokyčių sukeltos pasekmės turėtų būti sušvelnintos panaudojant normalizavimo taisyklę.	(15) Apskaičiuojant hidroenergijos ir vėjo energijos dalį, klimato pokyčių sukeltos pasekmės turėtų būti sušvelnintos panaudojant normalizavimo taisyklę.
Pagrindimas
Vėjo energijos gamybai dėl klimato pokyčių būdingas kintamumas, taigi reikėtų taikyti normalizavimo taisyklę.
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(28) Plėtojant mokymą būtinas koordinuotas požiūris, o mažos apimties atsinaujinančios energijos įrenginių montuotojams turėtų būti taikomas atitinkamas sertifikavimas, kad būtų išvengta iškreipimų rinkoje ir užtikrintas aukštos kokybės produktų ir paslaugų teikimas vartotojams. Valstybės narės turėtų abipusiškai pripažinti nacionalines sertifikavimo sistemas, todėl jos turėtų būti grindžiamos būtiniausiais suderintais principais, atsižvelgiant į Europos technologijų standartus, taip pat galiojančias mokymo ir kvalifikacijos sistemas, taikomas atsinaujinančios energijos įrenginių gamintojams. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo turėtų būti ir toliau taikoma klausimams, kurie nereglamentuojami šia direktyva, pavyzdžiui, vienoje valstybėje narėje nesertifikuotų montuotojų profesinės kvalifikacijos pripažinimui.	(28) Plėtojant mokymą būtinas koordinuotas požiūris, o mažos apimties atsinaujinančios energijos įrenginių montuotojams turėtų būti taikomas atitinkamas sertifikavimas, kad būtų išvengta iškreipimų rinkoje ir užtikrintas aukštos kokybės produktų ir paslaugų teikimas vartotojams. Valstybės narės turėtų abipusiškai pripažinti nacionalines sertifikavimo sistemas, todėl jos turėtų būti grindžiamos būtiniausiais suderintais principais, atsižvelgiant į Europos technologijų standartus, taip pat galiojančias mokymo ir kvalifikacijos sistemas, taikomas atsinaujinančios energijos įrenginių gamintojams. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo turėtų būti ir toliau taikoma reglamentuojamų profesijų profesinės kvalifikacijos pripažinimui reglamentuoti. Kadangi reglamentuojama montuotojo profesinės veiklos pradžia ar jos vykdymas, profesinės kvalifikacijos pripažinimo sąlygos nustatytos Direktyvoje 2005/36/EB ir šios sąlygos turėtų galioti ir valstybėje narėje sertifikatus įgijusiems montuotojams.
Pagrindimas
Direktyvoje 2005/36/EB nustatomas reglamentuojamų profesijų profesinės kvalifikacijos pripažinimas ir apibrėžiamos išsamios ir galutinės su tuo susijusios nuostatos. Ji ir toliau turi galioti montuotojams, kurie savo noru dalyvavo sertifikavimo procedūroje pagal direktyvą dėl atsinaujinančios energijos. Įrangos, naudojančios atsinaujinančius energijos šaltinius, montavimas – tai tik, pavyzdžiui, šildymo techniko arba stogdengio darbo dalis.
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(30) Naujų elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojų prijungimo prie elektros tinklo sąnaudos turėtų būti realios, skaidrios bei nediskriminacinės, taip pat turėtų būti deramai atsižvelgta į naudą, kurią tinklui duoda į jį įtraukti gamintojai.	(30) Naujų elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojų prijungimo prie elektros tinklo sąnaudos turėtų būti realios, skaidrios bei nediskriminacinės, taip pat turėtų būti deramai atsižvelgta į naudą, kurią tinklui duoda į jį įtraukti gamintojai, užtikrinantys visišką gamybos pajėgumų panaudojimą. Naujų dujų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojų prijungimo prie dujų tinklo išlaidos turėtų būti realios, skaidrios bei nediskriminacinės.
Pagrindimas
Turėtų būti numatytos nuostatos, skirtos ir dujų gamybai, o ne tik elektros gamybai.
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl direktyvos 33a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(33a) Europos Sąjunga ir valstybės narės visomis priemonėmis turėtų užtikrinti, kad bendras energijos suvartojimas transporto sektoriuje labai sumažėtų. Pagrindinės priemonės siekiant sumažinti bendrą energijos suvartojimą transporto sektoriuje apima transporto planavimą, paramą viešajam transportui, elektra varomų automobilių dalies gamyboje didinimą ir mažiau energijos naudojančių, mažesnio dydžio bei mažesnės variklio galios automobilių gamybą.
Pakeitimas  16 Pasiūlymas dėl direktyvos 34 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(34) Biokuras turėtų būti gaminamas tausojant aplinką. Todėl, siekiant įvykdyti šioje direktyvoje nustatytus planinius rodiklius, naudojamam biokurui ir tam biokurui, kuriam taikomos nacionalinės paramos sistemos, turėtų būti nustatyti aplinkos tvarumo kriterijai.	(34) Biokuras, kaip ir kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai, turėtų būti gaminamas tausojant aplinką. Todėl, siekiant įvykdyti šioje direktyvoje nustatytus planinius rodiklius, naudojamam biokurui ir tam biokurui, kuriam taikomos nacionalinės paramos sistemos, turėtų būti nustatyti aplinkos tvarumo kriterijai.
Pakeitimas  17 Pasiūlymas dėl direktyvos 39 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) Šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės, taikytinos biokurui bei kitiems skystiesiems bioproduktams, ir didėjanti biokuro bei kitų skystųjų bioproduktų paklausa pasaulyje neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Būtina saugoti tokius neatsinaujinančius išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Be to, vartotojams Bendrijoje būtų morališkai nepriimtina, kad padidėjus jų biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų naudojimui gali būti sunaikinta didelės biologinės įvairovės žemė. Dėl šių priežasčių būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos biokurui ir kitiems skystiesiems bioproduktams skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei galima garantuoti, kad jie nėra kilę iš žemės, kuriai būdinga didelė biologinė įvairovė. Pagal pasirinktus kriterijus laikoma, kad miškui būdinga biologinė įvairovė, jei jis nėra daug paveiktas žmogaus veiklos (vadovaujantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Ministrų konferencija dėl miškų Europoje apsaugos vartojama apibrėžtimi) arba jei žemė yra saugoma nacionalinių įstatymų gamtos apsaugos tikslais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų didelę biologinę įvairovę, reikėtų užtikrinti, kad biokurui, pagamintam iš tokioje žemėje užaugintų žaliavų, nebūtų taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamomis tarptautinėmis normomis, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus ir (arba) arealus, kad apibrėžtų tokios didelės biologinės įvairovės pievas.	(39) Šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės, taikytinos biokurui bei kitiems skystiesiems bioproduktams, ir didėjanti biokuro bei kitų skystųjų bioproduktų paklausa pasaulyje neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Būtina saugoti tokius neatsinaujinančius išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Be to, vartotojams Bendrijoje būtų morališkai nepriimtina, kad padidėjus jų biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų naudojimui gali būti sunaikinta didelės biologinės įvairovės žemė. Dėl šių priežasčių būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos biokurui ir kitiems skystiesiems bioproduktams skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei galima garantuoti, kad jie nėra kilę iš žemės, kuriai būdinga didelė biologinė įvairovė, arba kad žaliavos išgavimas nepadarė neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Pagal pasirinktus kriterijus laikoma, kad miškui būdinga biologinė įvairovė, jei jis nėra daug paveiktas žmogaus veiklos (vadovaujantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Ministrų konferencija dėl miškų Europoje apsaugos vartojama apibrėžtimi) arba jei žemė yra saugoma nacionalinių įstatymų gamtos apsaugos tikslais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų didelę biologinę įvairovę, reikėtų užtikrinti, kad biokurui, pagamintam iš tokioje žemėje užaugintų žaliavų, nebūtų taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės, jeigu derlius nuimamas būdu, darančiu neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamomis tarptautinėmis normomis, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus ir (arba) arealus, kad apibrėžtų tokios didelės biologinės įvairovės pievas.
Pakeitimas  18 Pasiūlymas dėl direktyvos 39a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(39a) Nors energija iš biomasės neturi būti gaminama iš žaliavų, gautų iš didelę biologinę įvairovę turinčios žemės arba iš žemės, kurioje yra daug anglies atsargų, tokios kaip žmogaus veiklos daug nepaveiktas miškas ir (arba) ištisai mišku apaugusios vietovės, natūraliems miškams vis tiek gali kilti pavojus dėl padidėjusios biokuro gamybos. Pavyzdžiui, vienas iš galimų padarinių gali būti, kai dėl išaugusios biodyzelino paklausos padidėja augalinio aliejaus paklausa, ir buvusiose miškingose žemėse pradedama auginti sojos pupeles ar gaminti palmių aliejų. Kai kada miškai kertami net jei tai draudžiama pagal vietos ar tarptautinius teisės aktus. Be to, vienokio ar kitokio pobūdžio spaudimas yra neišvengiamas, kai didėja bet kokios žemės ūkio veiklos apimtis. Tačiau svarbu, kad ES imtųsi iniciatyvos kiek galima sumažinti tokio poveikio riziką; visų pirma, ES turėtų teikti pirmenybę tropinių atogrąžų miškų apsaugai, pavyzdžiui, išmokėdama kompensacijas už „išsaugotą nuo iškirtimo mišką“.
Pakeitimas  19 Pasiūlymas dėl direktyvos 40 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(40) Jei biokuras ir kiti skystieji bioproduktai gaminami iš ES pagamintų žaliavų, jie taip pat turėtų atitikti žemės ūkiui taikomus ES aplinkosaugos reikalavimus. Importui iš trečiųjų šalių tokių kriterijų neįmanoma taikyti nei administraciniu, nei techniniu požiūriu.	(40) Jei biokuras ir kiti skystieji bioproduktai gaminami iš ES pagamintų žaliavų, jie taip pat turėtų atitikti žemės ūkiui taikomus ES aplinkosaugos reikalavimus. Importui iš trečiųjų šalių tokių kriterijų neįmanoma taikyti nei administraciniu, nei techniniu požiūriu. Be to, valstybės narės skatinamos ištirti, kokiu mastu naujų rūšių lignoceliuliozės kultūrų integravimas į jų žemės ūkio kraštovaizdį galėtų padėti tobulinti aplinkosaugos teisės aktus, konkrečiai nepaminėtus Bendrosios žemės ūkio politikos kompleksinio paramos susiejimo taisyklėse, pavyzdžiui, dėl požeminio ir paviršinio vandens kokybės apsaugos, Direktyva 2000/60/EB.
Pakeitimas  20 Pasiūlymas dėl direktyvos 47 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(47) Atsižvelgdama į būtinybę tvariai valdyti biomasės išteklius, Komisija iki 2010 m. turėtų išanalizuoti reikalavimus, taikytinus biomasės, išskyrus biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus, naudojimo energijos reikmėms tvarumo sistemai.	(47) Atsižvelgdama į būtinybę tvariai valdyti visus biomasės išteklius, Komisija iki 2009 m. turėtų išanalizuoti reikalavimus, taikytinus biomasės, išskyrus biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus, naudojimo energijos reikmėms tvarumo sistemai. Ilgainiui tai turėtų apimti ir žemės ūkio praktiką.
Pakeitimas  21 Pasiūlymas dėl direktyvos 48 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(48) Norint sudaryti sąlygas pasiekti 10% biokuro rodiklį, būtina užtikrinti, kad į rinką būtų pateikiama dyzelino, kuriame būtų didesnis biodyzelino kiekis nei numatyta standarte EN590/2004.	Išbraukta.
Pagrindimas
Remiamasi prielaida, kad reikia vengti naudoti vien tik biokurą ir kad reikia teikti prioritetą įvairesniems atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
Pakeitimas  22 Pasiūlymas dėl direktyvos 52 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(52) Kurdamos paramos sistemas, valstybės narės gali skatinti naudoti biokurą, suteikiantį papildomos naudos, įskaitant įvairinimo galimybę, kurią suteikia iš atliekų, likučių, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos gaminamas biokuras; kartu valstybės narės turi tinkamai atsižvelgti į skirtingas energijos gamybos iš tradicinio biokuro ir iš papildomos naudos suteikiančio biokuro sąnaudas. Valstybės narės gali skatinti investicijas į atsinaujinančios energijos technologijų, kurios gali tapti konkurencingos tik po tam tikro laiko, plėtrą.	(52) Kurdamos paramos sistemas, valstybės narės gali skatinti naudoti biokurą, suteikiantį papildomos naudos, įskaitant įvairinimo galimybę, kurią suteikia iš atliekų, likučių, nemaistinės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos gaminamas biokuras; kartu valstybės narės turi tinkamai atsižvelgti į skirtingas energijos gamybos iš tradicinio biokuro ir iš papildomos naudos suteikiančio biokuro sąnaudas. Valstybės narės taip pat turėtų skatinti investicijas į kitų atsinaujinančios energijos technologijų, kurios gali tapti konkurencingos tik po tam tikro laiko, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą.
Pakeitimas  23 Pasiūlymas dėl direktyvos 57 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(57) Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti bendrų tikslų, kad iki 2020 m. atsinaujinanti energija sudarytų 20% visos Bendrijos suvartojamos energijos kiekio, o biokuras – 10% viso kiekvienoje valstybėje narėje suvartojamo degalų ir dyzelino kiekio, ir kadangi dėl siūlomo veiksmų masto to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti atitinkamas priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šioje direktyvoje nenumatoma daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti.	(57) Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti bendrų tikslų, kad iki 2015 m. atsinaujinanti energija privalomai sudarytų 20% galutinio visos Bendrijos suvartojamos energijos kiekio ir privalomai 4% atsinaujinančios energijos kiekio transporto sektoriuje kiekvienoje valstybėje narėje, ir kadangi dėl siūlomo veiksmų masto to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti atitinkamas priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šioje direktyvoje nenumatoma daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti.
Pakeitimas  24 Pasiūlymas dėl direktyvos 57a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(57a) Siekiant palengvinti tikslingą atsinaujinančios infrastruktūros plėtojimą, svarbu užtikrinti visišką atitiktį direktyvoms 2000/60/EB, 79/409/EEB ir 92/43/EEB.
Pagrindimas
Atsinaujinančios energijos sektorius turi būti plėtojamas kiek įmanoma sparčiau ir nuosekliau. Atsinaujinančios energijos technologijų pasirinkimą dažnai lemia gamtos sąlygos, todėl svarbu parinkti tinkamą vietą įrenginiams statyti.
Pakeitimas  25 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių sistema. Joje nustatomi privalomi planiniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią dalį visos suvartojamos energijos turi sudaryti energija iš atsinaujinančių šaltinių ir kokią dalį transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi sudaryti energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Joje nustatomos su energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių susijusios taisyklės, taikomos kilmės garantijoms, administracinėms procedūroms ir prisijungimui prie elektros tinklo. Joje nustatomi aplinkos tvarumo kriterijai biokurui ir kitiems skystiesiems bioproduktams.	Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių sistema, kuri padeda sustiprinti esamas valstybių narių nacionalines paramos schemas ir sudaro joms galimybes pasiekti plėtros tikslus. Joje nustatomi privalomi planiniai ES ir nacionaliniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią dalį visos suvartojamos energijos turi sudaryti energija iš atsinaujinančių šaltinių ir kokią dalį transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi sudaryti energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Joje nustatomos su energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių susijusios taisyklės, taikomos kilmės garantijoms, administracinėms procedūroms ir prisijungimui prie elektros tinklo. Joje nustatomi aplinkos tvarumo kriterijai energijai iš atsinaujinačių šaltinių, visų pirma energijai iš biomasės ir sudaromos galimybės, kad daugiau negu viena valstybė narė pasiektų privalomus plėtros tikslus.
Pagrindimas
Tvarumo kriterijų ribos turėtų būti išplėstos ir apimti visas tvarios atsinaujinančios energijos kategorijas bei biomasės naudojimą energijos reikmėms, nes biokuras yra tik maža atsinaujinančios energijos dalis.
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  26 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio aa punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(aa) Komisija, veikdama pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir atsižvelgdama į technikos pažangą, gali keisti apibrėžtį.
Pagrindimas
Atsinaujinančios energijos apibrėžtis pagrįsta Direktyva 2001/77 ir neapima keleto išteklių ir technologijų, kaip antai nuotekų dumblo. Siekiant atsižvelgti į būsimą naujų technologijų vystymą, reikia Komisijai suteikti leidimą keisti apibrėžtį pagal komitologijos procedūrą.
Pakeitimas  27 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) „biomasė“ – biologiškai skaidi produktų, atliekų ir likučių, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis;	(b) „biomasė“ – biologiškai skaidi produktų, atliekų ir likučių, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), vandens ūkyje, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis;
Pagrindimas
Dabartinėje apibrėžtyje neįrašyta vandens ūkyje gaunama biomasė, pvz., dumbliai. Be to, biologiškai skaidžios atliekos paprastai yra daug lengviau perdirbamos ir kompostuojamos, o technologinės dujos gali būti panaudotos energijos gamybai. Be to, kadangi iš biologiškai skaidžios buitinių ir pramoninių atliekų dalies paprastai pagaminama nedaug energijos, direktyvoje turėtų būti skatinamas šių atliekų atskyrimas.
Pakeitimas  28 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(c) „galutinis energijos suvartojimas“ – energijos tikslais gamybos pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugoms, žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energetikos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros ir šilumos gamybai naudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo procese;	(c) „galutinis energijos suvartojimas“ – energijos tikslais gamybos pramonei, transportui, namų ūkiams, privačiai prekybai ir paslaugoms, žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energetikos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros ir šilumos gamybai naudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo procese;
Pakeitimas  29 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(d) „centralizuotas šildymas ir aušinimas“ – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio per atitinkamą tinklą daugelio pastatų erdvės ar procesų šildymui ar aušinimui;	(d) „centralizuotas šildymas ir aušinimas“ – šilumos energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, paskirstymas garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio per atitinkamą tinklą daugelio pastatų arba pramonės vartotojo erdvės ar procesų šildymui ar aušinimu;
Pakeitimas  30 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio e punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(e) „skystieji bioproduktai“ – energijos tikslais iš biomasės pagamintas skystasis kuras;	(e) „energijai gaminti reikalinga biomasė“ – energijos tikslais iš biomasės pagamintas kietasis, dujinis arba skystasis kuras;
Pagrindimas
Šis teisės aktas taikomas bet kokiai iš biomasės pagamintai energijai, ne tik transporto sektoriuje naudojamiems degalams ar šilumos ir elektros energijos gamyboje naudojamam skystajam kurui. Todėl svarbu pateikti šios labai svarbios sąvokos apibrėžtį.
Pakeitimas  31 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio f punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(f) „biokuras“ – iš biomasės pagamintas skystas arba dujinis transporto kuras;	(f) „iš biomasės pagamintas transporto kuras“ – iš biomasės pagamintas skystas arba dujinis transporto kuras;
Pagrindimas
Horizontalus pakeitimas, skirtas biokuro apibrėžtį pakeisti tinkamesne ir tikslesne – iš biomasės pagaminto transporto kuro – apibrėžtimi. Apibrėžtis „biokuras“ gali klaidinti vartotojus, nes daugelyje šalių žodis „bio“ siejamas su ekologine gamyba ir aplinkai nekenkiančiais produktais.
Pakeitimas  32 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio fa punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(fa) „šlapžemė“ – nuolat ar didžiąją metų dalį vandens dengiamas arba įmirkęs žemės plotas;
Pagrindimas
Direktyvoje turi būti pateikiama šlapžemės apibrėžtis. Šlapžemėje yra daug anglies atsargų, kurios gali išskirti daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Į šią apibrėžtį įeina ir durpynai, pvz., natūralūs durpynai.
Pakeitimas  33 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio ga punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ga) „planinių rodiklių apskaitos liudijimas (PRAL)“ – specialiai pažymėtas elektroninis dokumentas, liudijantis, kad iš atsinaujinančių šaltinių pagamintas tam tikras energijos kiekis ir jis gali būti įskaitytas į tiekiančios ar kitos valstybės narės privalomus planinius rodiklius;
Pagrindimas
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  34 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio h punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(h) „paramos schema“ – su valstybės narės intervencija į rinką susijusi schema, pagal kurią siekiama, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių taptų patraukli rinkai: sumažinamos tokios energijos gamybos sąnaudos, padidinama kaina, už kurią ją galima parduoti, arba nustatomas atsinaujinančios energijos įpareigojimas ar kitomis priemonėmis padidinamas tokios energijos pirkimo kiekis;	(h) „paramos schema“ – schema, pagal kurią kuriamos arba stiprinamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių tolesnio plėtojimo ir naudojimo paskatos. Tokios nacionalinės paramos schemos visų pirma apima žaliuosius pažymėjimus, dotacijas investicijoms, atleidimą nuo mokesčių ar mokesčių lengvatas, mokesčių grąžinimą ir tiesiogines kainų palaikymo schemas, ypač atlyginimo už supirkimą ir supirkimo priemokų schemas
Pagrindimas
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  35 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio ia punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ia) „teritorijos, kurias ypač svarbu išsaugoti“ yra:
	– teritorijos, kurių biologinė vertė yra svarbi pasauliniu, regioniniu ar valstybės mastu (pavyzdžiui, būdinga tik tai vietovei, yra nykstančių rūšių, refugiumas);
	– didelės teritorijos, svarbios pasauliniu, regioniniu ar valstybės mastu, kuriose natūraliai gyvena gausios daugelio (jei ne visų) egzistuojančių rūšių populiacijos,
	– teritorijos, kuriose yra retos ekosistemos, joms iškilęs išnykimo pavojus arba nykstančios;
	– teritorijos, kurios teikia gyvybiškai svarbias paslaugas kritinėse situacijose (pavyzdžiui, vandens apsauga, erozijos kontroliavimas);
	– teritorijos, kurios svarbios pagrindinių vietos bendruomenių poreikių užtikrinimui (pvz., išgyvenimo, sveikatos);
	– teritorijos, su kuriomis siejama vietinių bendruomenių tradicinė kultūrinė tapatybė (kultūrinės, ekologinės, ekonominės ar religinės svarbos teritorijos, siejamos su konkrečiomis bendruomenėmis).
Pagrindimas
15 straipsnio 3 dalyje būtina pateikti teritorijos, kurią ypač svarbu issaugoti, apibrėžimą. Pirmą kartą būtinų išsaugoti teritorijų sistemą sukūrė Miškų priežiūros taryba (dabar ji yra įtraukta į MPT sertifikavimo schemą). Ji apibrėžė aiškias ribas, kaip atpažinti teritorijas, kurias ypač svarbu išsaugoti, ir kurios saugomos (arba nesaugomos) vietinių ir tarptautinių teisės aktų.
Pakeitimas  36 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio -1 dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	-1. Pagrindinis tikslas yra laipsniškas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų naudojant iškastinį kurą, pašalinimas Europos Sąjungoje iki 2050 m. sausio 1 d.
Pagrindimas
Kovojant su klimato atšilimu dujų, išmetamų naudojant iškastinį kurą, kiekis ES ateityje turi priartėti prie nulio.
Pakeitimas  37 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Dvi ar daugiau valstybių narių, norėdamos pasinaudoti sinergijos poveikiu, gali kartu siekti I priedo A dalyje nurodytų planinių rodiklių.
	(a) Šiuo tikslu valstybės narės gali sukurti sistemas, pagal kurias asmenims leidžiama trečiosioms šalims perduoti PRAL, kurie pagal 10 straipsnį gali būti įskaityti į nacionalinius planinius rodiklius.
	(b) Dvi ar daugiau valstybių narių gali susitarti, kad iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą energiją viena kitai statistiškai perduos, kad ji būtų įskaityta į jų nacionalinius planinius rodiklius.
	(c) Valstybės narės gali susitarti vykdyti bendrus projektus – viena ar daugiau valstybių narių remia atsinaujinančios energijos naudojimo skatinimo projektus kitoje valstybėje narėje siekiant, kad taip gauta atsinaujinanti energija joms būtų proporcingai įskaityta.
	(d) Dvi ar daugiau valstybių narių gali susitarti kartu siekti planinių rodiklių, visų pirma kurdamos bendras tarpvalstybines paramos schemas arba taikydamos savo paramos schemas iš kitų valstybių narių gautai energijai. Tokiu atveju jos kartu turi įrodyti kokią galutinio jų suvartoto energijos kiekio dalį sudaro atsinaujinanti energija, kuri lygi energijos, kurią jos pagamintų, jei planinių rodiklių siektų atskirai, sumai.
Pagrindimas
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  38 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės nustato atitinkamas priemones, kad užtikrintų, jog energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių dalis būtų lygi arba viršytų dalį, nurodytą I priedo B dalyje pateiktuose išankstiniuose skaičiavimuose.	2. Valstybės narės nustato atitinkamas priemones, kad užtikrintų, jog energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių dalis būtų lygi arba viršytų I priedo B dalyje nustatytus privalomus minimalius tarpinius planinius rodiklius.
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti, kad 2020 m. nustatyti planiniai rodikliai būtų pasiekti ES ir valstybėse narėse, būtina nustatyti ir privalomus tarpinius planinius rodiklius. I priedo B dalyje pateikti išankstiniai skaičiavimai prasideda labai žemomis vertėmis, energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis labiausiai padidėja paskutiniais metais prieš 2020 m. Jei valstybės narės nevykdys šių reikalavimų, joms bus labai sunku 2020 m. pasiekti planinius rodiklius. Taigi, jie turi būti laikomi neabejotinai privalomu minimumu.
Pakeitimas  39 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad 2020 m. jos energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis transporto sektoriuje sudarytų bent 10 % tos valstybės narės transporto sektoriuje suvartojamo galutinio energijos kiekio.	3. Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad 2015 m. energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis kelių transporto sektoriuje sudarytų bent 4% kelių transporto sektoriuje suvartojamo galutinio energijos kiekio, iš kurios 20% sudarytų naudojant iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją arba vandenilį, iš lignoceliuliozės biomasės ir dumblių pagamintas biodujas ar transporto kurą ir kad ta dalis būtų bent 8–10% 2020 m., iš kurios 40–50% sudarytų naudojant iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją arba vandenilį, iš lignoceliuliozės biomasės ir dumblių pagamintas biodujas ar transporto kurą.
	2015 m. nustatomas 2020 m. planinis rodiklis, su sąlyga, kad bus iš esmės persvarstoma visa transporto sektoriaus atsinaujinančios energijos politikos srities patirtis, ypač atsižvelgiant į pasekmes maisto saugumui, biologinei įvairovei ir jei prekyboje atsiras iš lignoceliuliozės biomasės ir (arba) dumblių pagamintas transporto kuras, biodujos ir bus naudojama iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektros energija arba vandenilis.
	Valstybės narės užtikrina, kad į planinius rodiklius, nurodytus pirmoje ir antroje pastraipoje, įskaitoma energija, atitiktų 15 straipsnyje nurodytus aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijus.
	Vadovaujantis Komisijos pagal 20 straipsnį pateikiamomis ataskaitomis, šis bendrasis planinis rodiklis persvarstomas kas treji metai (pradedant 2015 m.).
Pakeitimas  40 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Ne vėliau kaip 2010 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui baltąją knygą, kurioje būtų nustatytas išsamus visų atitinkamų teisės aktų, būtinų -1 dalyje nurodytam tikslui pasiekti, sąrašas.
Pagrindimas
Teisėkūros darbai dažnai būna fragmentiški. Būtų labai naudinga, jei Komisija parengtų vieną dokumentą, kuriame būtų išvardyti visi reikalingi teisės aktai, kad būtų pasiektas tikslas palaipsniui pašalinti iškastinį kurą naudojant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujas Europos Sąjungoje. Taip teisės aktų, susijusių su klimato kaitos švelninimu, rengimas taptų daug skaidresnis ir aiškesnis.
Pakeitimas  41 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Komisija iki 2010 m. sausio 1 d. nustato iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos ir vandenilio dalies sunaudojamame kure apskaičiavimo metodologiją.
	Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimama pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
Pagrindimas
Labai nerimaujama dėl 10 proc. planinio rodiklio būtinybės. Europos aplinkos agentūra (EAA) neseniai paskelbtame pranešime patarė vadinamojo pirmosios kartos biokuro naudojimą išlaikyti žemiau 10 proc. ribos. Elektra ir vandenilis turėtų tapti sprendimo dalimi. Vis dėlto, šiuo metu sunku išmatuoti šio kuro dalį sunaudojamame kure. Siekiant palengvinti elektros ar vandenilio naudojimą transporto kure, reikėtų patvirtinti skaičiavimo metodologiją.
Pakeitimas  42 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybė narė, kurios energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis tapo mažesnė už I priedo B dalyje pateiktus išankstinius skaičiavimus per paskutinį dvejų metų laikotarpį, vėliausiai iki kitų metų birželio 30 d. Komisijai pateikia naują nacionalinį veiksmų planą ir jame nurodo adekvačias priemones, skirtas užtikrinti, kad ateityje energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis būtų lygi B I priedo I dalyje pateiktiems išankstiniams skaičiavimams.	3. Valstybė narė, kurios energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis mažesnė už I priedo B dalyje pateiktus privalomus tarpinius planinius rodiklius per paskutinį dvejų metų laikotarpį, vėliausiai iki kitų metų birželio 30 d. Komisijai pateikia naują nacionalinį veiksmų planą ir jame nurodo adekvačias priemones, skirtas užtikrinti, kad ateityje energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis būtų lygi B I priedo I dalyje pateiktiems išankstiniams skaičiavimams.
Pakeitimas  43 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Valstybės narės turi teikti paskatas siekiant plėtoti kuro papildymo infrastruktūrą transporto priemonėms, transportui naudojančioms dujinį kurą, ir trumpuoju bei vidutiniuoju laikotarpiu jos turėtų užtikrinti, kad būtų skatinami potencialūs šių transporto priemonių pirkėjai siekiant remti rinkos plėtrą ir sudaryti sąlygas plataus masto tvariam mobilumui.
Pagrindimas
Visose šalyse, kuriose buvo sėkmingai pradėtos naudoti alternatyviu dujiniu kuru varomos transporto priemonės, itin svarbi buvo didelė šalies nacionalinės vyriausybės, o neretai ir vietos valdžios institucijų parama. Trumpuoju ir vidutiniuoju laikotarpiu be vyriausybės paramos sunku sėkmingai skatinti, kad šios transporto priemonės turėtų didelę rinką.
Pakeitimas  44 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 9 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9. Vertinant šios direktyvos reikalavimų, susijusių su nacionaliniais planiniais rodikliais, įvykdymą, į trečiosiose valstybėse iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą ir Bendrijoje suvartotą elektros energiją atsižvelgiama tik jei:	9. Vertinant šios direktyvos reikalavimų, susijusių su nacionaliniais planiniais rodikliais, įvykdymą, į trečiosiose valstybėse iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą ir Bendrijoje suvartotą elektros energiją ir energiją transporto sektoriuje atsižvelgiama tik jei:
(a) ji suvartojama Bendrijoje;	(a) ji fiziškai importuojama į Bendriją ir suvartojama Bendrijoje;
(b) elektros energija pagaminta įrenginyje, pradėtame eksploatuoti po šios direktyvos įsigaliojimo datos; ir	(b) ji pagaminta įrenginyje, pradėtame eksploatuoti po šios direktyvos įsigaliojimo datos; ir
(c) elektros energijai išduota kilmės garantija pagal tokios kilmės garantijų sistemą, kuri yra lygiavertė šia direktyva nustatytai sistemai.	(c) jai išduota kilmės garantija pagal tokios kilmės garantijų sistemą, kuri yra lygiavertė šia direktyva nustatytai sistemai.
Pakeitimas  45 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 9 dalies ba punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ba) iš visos trečiojoje šalyje pagamintos energijos, energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis nesumažėja dėl energijos importo į Bendriją; ir
Pagrindimas
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  46 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 4a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Vietoj kilmės garantijų valstybės narės gali savanoriškai išduoti PRAL, kurie pagal šią direktyvą teisiškai nereglamentuojami. Valstybės narės užtikrina, kad PRAL atitiktų 1–4 dalių reikalavimus. Be to, valstybės narės užtikrina, kad PRAL būtų aiškiai pažymimi ir panaikinami elektroniniu būdu.
Pagrindimas
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  47 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 4b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4b. Kilmės garantijos ir PRAL savaime nesuteikia teisės į paramą pagal nacionalines paramos sistemas.
Pagrindimas
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  48 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio antraštė ir 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kompetentingos institucijos ir kilmės garantijų registrai	Kompetentingos institucijos ir planinių rodiklių apskaitos liudijimų (PRAL) registrai
1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną kompetentingą instituciją, kuri vykdytų tokias funkcijas:	1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną kompetentingą instituciją, kuri vykdytų tokias funkcijas:
(a) nacionalinio kilmės garantijų registro sukūrimas ir tvarkymas;	(a) nacionalinio PRAL registro sukūrimas ir tvarkymas,
(b) kilmės garantijų išdavimas;	(b) PRAL išdavimas,
(c) bet kokio kilmės garantijų perdavimo registravimas;	(c) PRAL perdavimo registravimas;
(d) kilmės garantijų panaikinimas;	(d) PRAL panaikinimas,
(e) metinės ataskaitos apie kiekvienai kitai kompetentingai institucijai arba tokių kitų institucijų išduotų, perduotų ir panaikintų kilmės garantijų kiekį paskelbimas.	(e) metinės ataskaitos apie kiekvienai kitai kompetentingai institucijai arba tokių kitų institucijų išduotų, perduotų ir panaikintų PRAL kiekį paskelbimas.
	(Horizontalus pakeitimas: visoje direktyvoje terminas „kilmės garantijos“ turėtų būti keičiamas terminu „planinių rodiklių apskaitos liudijimai (PRAL) “).
Pagrindimas
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  49 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Į nacionalinį kilmės garantijų registrą įtraukiamos kiekvieno asmens turimos kilmės garantijos. Kilmės garantija vienu metu saugoma tik viename registre	3. Į nacionalinį PRAL registrą įtraukiami kiekvieno asmens turimi PRAL. PRAL vienu metu saugomi tik viename registre.
Pagrindimas
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  50 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 3a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Kompetentinga įstaiga atsako už kiekvieną atitinkamoje valstybėje narėje eksploatuojamą įrenginį. Ji neatsako už įrenginių, kurie eksploatuojami kitoje valstybėje narėje, PRAL išdavimą. Valstybės narės užtikrina, kad kompetencija, kuri pagal šią direktyvą suteikiama kitų valstybių narių kompetentingoms įstaigoms, nebūtų pažeista.
Pagrindimas
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  51 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 3a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Valstybės narės, neišduodančios jokių PRAL, gali nuspręsti, kad PRAL, išduoti kitoje valstybėje narėje, turi būti panaikinti pagal 1 dalies nuostatas. Šiuo atveju jos paskiria už tai atsakingą kompetentingą įstaigą.
Pagrindimas
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  52 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio antraštė ir įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kilmės garantijų panaikinimo pasekmės	PRAL panaikinimo pasekmės
	1. Valstybės narės, išduodančios PRAL, gali, vadovaudamosi 2 dalimi, priskirti kitų šalių PRAL prie savo nacionalinių planinių rodiklių.
Jeigu kompetentinga institucija panaikina ne jos pačios išduotą kilmės garantiją, tai, siekiant įvertinti su nacionaliniais planiniais rodikliais susijusių šios direktyvos reikalavimų vykdymą, lygiavertis energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekis:	2. Jeigu kompetentinga institucija panaikina ne jos pačios išduotą PRAL, tai, siekiant įvertinti su nacionaliniais planiniais rodikliais susijusių šios direktyvos reikalavimų vykdymą, lygiavertis energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekis:
Pagrindimas
Valstybės narės atsakingos už tai, kad pasiektų savo nacionalinius plėtros tikslus. Taigi, direktyvoje turi būti sudarytos galimybės, kaip iki šiol, šių tikslų siekti taikant atitinkamas paskatas.
Pakeitimas  53 Pasiūlymas dėl direktyvos 10a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	10a straipsnis
	Tiesioginių baudų tvarka
	1. Siekdama užtikrinti, kad valstybės narės aiškiai ir patikimai vykdytų šios direktyvos reikalavimus, Komisija nustato joms taikytinų tiesioginių baudų tvarką.
	2. Komisija skiria tiesiogines baudas toms valstybėms narėms, kurios nevykdo direktyvos reikalavimų – per praėjusį dvejų metų laikotarpį nepasiekia I priedo B dalyje nustatytų privalomų tarpinių planinių rodiklių ir neįrodo, kad iš trečiosios valstybės narės (kuri viršijo savo planinius rodiklius) gavo planinių rodiklių apskaitos liudijimų pagal 3 ir 9 straipsnius. Jei dvi ar daugiau valstybių narių vykdo bendrą projektą arba bendrą nacionalinį planą, Komisija skiria bendrą baudą visoms tokį bendrą projektą arba bendrą planą vykdančioms ir joms kartu nustatytų privalomų planinių rodiklių nepasiekusioms valstybėms narėms.
	3. Komisija priima 1 daliai vykdyti reikalingas priemones – ne vėliau kaip iki 2010 m. pabaigos parengia reikalingas gaires, baudų už reikalavimų nevykdymą apskaičiavimo ir surinkimo metodiką ir išsamias nuostatas dėl specialaus fondo, į kurį surenkamos įplaukos iš šių baudų pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį (asignuotos įplaukos), sukūrimo ir administravimo. Tarp šių įgyvendinimo priemonių turi būti nuostatos dėl šio fondo valdymo ir panaudojimo savo planinius rodiklius viršijusių valstybių narių atsinaujinančios energijos projektams remti ir apskritai moksliniams tyrimams remti, atsinaujinančios energijos gamybai ir naudojimui skatinti ir stiprinti bei energijos vartojimo efektyvumui Europos Sąjungoje didinti.
	4. Komisija tiesioginių baudų procedūrą pradeda taikyti iškart, kai, įvertinusi valstybės narės ataskaitą, nustato, kad ta valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų arba bet kada, kai gauna informacijos, kad valstybės narė nevykdo įsipareigojimų.
	5. Bauda apskaičiuojama pagal tai, kiek MWh atsinaujinančios energijos pritrūko iki valstybei narei nustatyto privalomo planinio rodiklio; baudos dydis turi būti toks, kad valstybes nares skatintų investuoti į atsinaujinančią energiją siekiant vykdyti arba net viršyti nacionalinius planinius rodiklius.
	6. Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, priimamos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
	7. Baudą sumokėjusi valstybė narė neatleidžiama nuo pareigos vykdyti jai nustatytus privalomus tarpinius planinius rodiklius, nurodytus I priedo B dalyje, ir bendrąjį planinį rodiklį, nurodytą I priedo lentelės trečioje skiltyje. Šiuo atveju taikoma ir 4 straipsnio 3 dalis.
Pagrindimas
EB teisės sistemoje jau seniai kaip reguliavimo priemonė taikomos kvotos ir rinkliavos; šiuo atveju pagal aplinkos apsaugos politiką turėtų būti numatytos baudos, versiančios valstybes nares vykdyti įsipareigojimus. Jos turi būti apskaičiuojamos taip, kad valstybes nares skatintų investuoti į atsinaujinančią energiją ir vykdyti ar netgi viršyti joms nustatytus planinius rodiklius. Atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį, tinkama bauda būtų po 90 eurų už kiekvieną trūkstamą MWh atsinaujinančios energijos.
Pakeitimas  54 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies aa punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(aa) būtų užtikrintas vertinimo, planavimo ir leidimo suteikimų procedūrų, reglamentuojamų įvairiais ES aplinkos apsaugos teisės aktais, darnumas;
Pagrindimas
Poveikio vertinimo ir leidimų suteikimo procedūros reglamentuojamos daugybe ES direktyvų. Siekiant užtikrinti sklandų atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimą, Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvoje nustatytos procedūros turi būti suderintos su esamomis taisyklėmis ir procedūromis.
Pakeitimas  55 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės aiškiai apibrėžia visas technines specifikacijas, kurias turi atitikti atsinaujinančios energijos įrenginiai ir sistemos, kad jiems galima būtų pritaikyti paramos schemas. Jei yra nustatyti Europos standartai, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių normatyvų sistemas, tokios techninės specifikacijos turi būti parengtos pagal tokius standartus. Tokiose techninėse specifikacijose nenurodoma, kur įrenginiai ir sistemos turi būti sertifikuojami.	2. Valstybės narės aiškiai apibrėžia visas technines specifikacijas, kurias turi atitikti atsinaujinančios energijos įrenginiai ir sistemos, kad jiems galima būtų pritaikyti paramos schemas. Jei yra nustatyti Europos standartai, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių normatyvų sistemas, tokios techninės specifikacijos turi būti parengtos pagal tokius standartus. Tokiose techninėse specifikacijose nenurodoma, kur įrenginiai ir sistemos turi būti sertifikuojami ir jos neturėtų sudaryti kliūčių nacionalinėms rinkoms.
Pagrindimas
Nacionalinėmis techninėmis specifikacijomis neturėtų būti naudojamasi siekiant apsaugoti nacionalines rinkas. Esami vidaus rinkos apribojimai jau kliudo energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtotei.
Pakeitimas  56 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 4 dalies a, b punktai, ba punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) pasyvios, žemos ar nulinės energijos pastatais; ar	(a) pasyvios, žemos ar nulinės energijos pastatais;
(b) galimybės gauti atsinaujinančių energijos šaltinių vietos apribojimais.	(b) galimybės gauti atsinaujinančių energijos šaltinių vietos apribojimais; ar
	(ba) ekonominio efektyvumo bei techninių galimybių sąlygomis.
Pakeitimas  57 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 4 dalies ba punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ba) šilumos iš mišrių šilumą ir elektros energiją gaminančių jėgainių naudojimu, jeigu jos yra itin efektyvios, kaip apibrėžiama ES direktyvoje 2004/8/EB.
Pagrindimas
Centralizuotas šildymas naudojant mišrias šilumą ir elektros energiją gaminančias jėgaines yra svarbus indėlis siekiant veiksmingai naudoti žaliavas ir mažinti CO2 išmetimą. Kadangi šilumos negalima perduoti dideliais atstumais, ją reikėtų maksimaliai išnaudoti visur, kur esama centralizuoto šildymo tinklo. Todėl centralizuoto šildymo naudojimas neturėtų būti ribojamas reikalaujant naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių.
Pakeitimas  58 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 5a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a. Valstybės narės savo teritorijoje nedraudžia, neriboja ar nekliudo teikti į rinką energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių technologijų ir (arba) teikti paslaugas naudojant šias technologijas, jeigu jos atitinka direktyvas dėl „CE“ žymėjimo ar Europos techninius standartus arba jos teisėtai teikiamos kitos valstybės narės rinkoje.
Pakeitimas  59 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės sukuria nedidelių biomasės katilų ir krosnių, saulės fotoelektros ir saulės energijos sistemų bei šiluminių siurblių montuotojų sertifikavimo sistemas. Tos sistemos grindžiamos IV priede nustatytais kriterijais. Vadovaudamasi šiais kriterijais, kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės išduotą sertifikatą.	3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų prieinamos nedidelių biomasės katilų ir krosnių, saulės fotoelektros ir saulės energijos sistemų bei šiluminių siurblių montuotojų sertifikavimo arba lygiavertės kvalifikacijos sistemos. Sertifikavimo sistemos grindžiamos IV priede nustatytais kriterijais. Vadovaudamasi šiais kriterijais, kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės išduotą sertifikatą; tai nepažeidžia Direktyvos 2005/36/EB reikalavimų.
Pakeitimas  60 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio antraštė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Prieiga prie elektros tinklo	Prieiga prie tinklo
Pagrindimas
Būtina, kad paramos biodujų naudojimui šilumos ir elektros energijos gamybai siūlomą sistemą papildytų finansiškai neutralios paramos biometano, kurio kokybė būtų pakankama teikti į vamzdynus ir naudoti transporto priemonėse, gamybai sistemos.
Pakeitimas  61 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad sukurtų tinklo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas tolesnei elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įskaitant jungtis tarp valstybių narių, plėtrai.	1. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad sukurtų tinklo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas tolesnei elektros energijos ir dujinio kuro transportui, pvz., biodujų (biometano), ir centralizuotos šilumos ir (arba) aušinimo gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įskaitant, kai tinkama, jungtis tarp valstybių narių, plėtrai.
Pagrindimas
Būtina, kad paramos biodujų naudojimui šilumos ir elektros energijos gamybai siūlomą sistemą papildytų finansiškai neutralios paramos biometano, kurio kokybė būtų pakankama teikti į vamzdynus ir naudoti transporto priemonėse, gamybai sistemos.
Pakeitimas  62 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Nepakenkdamos tinklo patikimumui ir saugumui, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai savo teritorijoje garantuotų elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, perdavimą ir skirstymą. Jos taip pat gali nustatyti pirmenybę elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gamintojams naudotis elektros tinklų sistema, taip pat užtikrindamos tiekimo saugumą. Tvarkydami reikalus, susijusius su gamybos įrenginiais, perdavimo sistemos operatoriai, kiek leidžia nacionalinė elektros energijos sistema, pirmenybę teikia gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančios energijos šaltinius.	2. Nepakenkdamos tinklo patikimumui ir saugumui, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai savo teritorijoje garantuotų prieigos prie tinklo pirmenybę ir elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, perdavimą ir skirstymą. Jos taip pat gali nustatyti pirmenybę elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gamintojams naudotis elektros tinklų sistema, taip pat užtikrindamos tiekimo saugumą. Tvarkydami reikalus, susijusius su gamybos įrenginiais, perdavimo sistemos operatoriai, kiek leidžia nacionalinė elektros energijos sistema, pirmenybę teikia gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančios energijos šaltinius.
Pagrindimas
Prieigos prie tinklo pirmenybė svarbi siekiant 20 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių planinio rodiklio ir ją galima pateisinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių diskriminavimu elektros rinkoje. Vėjo energija dėl žemų vėjo jėgainių pagaminamos elektros ribinių kaštų teigiamai veikia energijos kainas. Ši nauda vien tik Vokietijos vartotojams 2006 m. įvertinta 4,98 mlrd. eurų (Vokietijos aplinkos ministerijos tyrimas http://www.erneuerbare-energien.de/inhalt/39649/).
Pakeitimas  63 Pasiūlymas dėl direktyvos 14a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	14a straipsnis
	1. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad sukurtų dujų tinklo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas tolesnei dujų gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įskaitant jungtis tarp valstybių narių, plėtrai.
	2. Nepakenkdamos dujų tinklo patikimumui ir saugumui, nacionalinės valdžios institucijos užtikrina prieigos pirmenybę prie dujų, gautų iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gavimo ir paskirstymo.
	3. Valstybės narės reikalauja, kad nacionalinio dujų tinklo vadovybė paskelbtų savo standartines taisykles, reglamentuojančias investicijas į būtiną techninį suderinimą.
	4. Valstybės narės užtikrina, kad transporto ir paskirstymo mokesčiai nebūtų diskriminuojantys dujų, gautų iš atsinaujinančių šaltinių, atžvilgiu ir kad šie mokesčiai atspindėtų galimą ekonominę naudą jėgainei įsijungus į dujų tinklą.
Pagrindimas
Reikia numatyti nuostatas, skirtas ir dujų, ir elektros gamybai.
Pakeitimas  64 Pasiūlymas dėl direktyvos 14a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	14a straipsnis
	Tvarios atsinaujinačios energijos kategorijos
	1. Šioje direktyvoje atsinaujinančios energijos projektai laikomi tvariais aplinkos požiūriu, jei jie atitinka šio straipsnio nuostatas.
	2. Šios atsinaujinančių energijos šaltinių kategorijos laikomos atitinkančiomis straipsnio nuostatas pagal vietines planavimo taisykles ir reglamentus, priimtus šios direktyvos nuostatoms įgyvendinti:
	(a) visų rūšių fotoelektra, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės narės nustato maksimalią ribą, kurią viršijus reikia iš naujo įvertinti poveikį aplinkai; jis turi būti ne mažesnis, negu 1 MW (sudėjus visų vienos sistemos vienetų pajėgumą);
	(b) vėjo turbinų gaminama elektra, atitinkanti 5 dalies nuostatas;
	(c) didelio masto koncentruotos saulės energijos gamyklos, su sąlyga, kad jos nėra pastatytos šiuo metu derlingoje ariamoje žemėje; tačiau valstybės narės gali pareikalauti didesnio nei 5MW pajėgumo gamyklų, esančių šiame straipsnyje išvardytose jautriose zonose ir mažose salose, poveikio aplinkai vertinimo;
	(d) mišrios šilumą ir elektros energiją gaminančios, mažesnio nei 5MW pajėgumo jėgainės, kurios naudoja bet kokios rūšies biomasę;
	(e) visų rūšių elektra iš neiškastinio kuro, gaminama ūkiuose, kuriems taikomos 12 ir 14 straipsnių nuostatos;
	(f) pramoninio CO2 pavertimo kuru naudojant dumblių vektorių arba panašią technologiją, ypač kai tai sudaro sudėtinę gamykloje, gaminančioje elektrą iš iškastinio kuro, arba intensyvios energijos pramonės gamykloje atliekamo anglies surinkimo, panaudojimo ir laikymo sistemos dalį.
	Naujas atsinaujinančios energijos technologijas, kurios nebuvo parodytos įsigaliojant šiai direktyvai ir kurios akivaizdžiai atitinka šiame straipsnyje numatytus kriterijus, prieš persvarstant šią direktyvą gali būti laikinai įtrauktos į šią dalį pagal 21 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.
	3. Gali būti laikoma, kad gamykla ar projektas, neatitinkantis 2 dalyje numatytų kriterijų, atitinka šio straipsnio ir 15 straipsnio sąlygas, jei buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, patvirtinants, kad gamykla ar projektas atitinka šio straipsnio nuostatas.
	4. Komisija, laikydamasi 12 straipsnio 5 dalies nuostatų, siūlo teisės aktus, susijusius su kuro, pagaminto pagal 15 straipsnį naudojimui transporto sektoriuje, energijos konversijos veiksmingumu.
	5. Valstybės narės gali nustatyti tam tikras savo teritorijų dalis, pvz., nacionalinius ar regioninius parkus, teritorijas, turinčias didelės su biologine įvairove susijusios vertės, paukščių migracijos teritorijas, ypatingo gamtos grožio ar nacionalinio paveldo kraštovaizdžių teritorijas, zonas pagal Buveinių direktyvą ir (arba) kitus susijusius tarptautinius biologinės įvairovės teisės aktus, kurios gali nepatekti į šio straipsnio reguliavimo sritį siekiant visos energijos arba tam tikrų atsinaujinančios energijos technologijų gamybos.
Pagrindimas
Komisijos pasiūlyme tvarumo kriterijai traktuojami beveik visiškai neigiamai ir sakoma, kad dėl jų įsteigiamos uždaros teritorijos. Šiuo naujuoju straipsniu siekiama teigiamo požiūrio ir atkreipiamas dėmesys į tas atsinaujinančios energijos technologijas, kurios atitinka tam tikras masto ir vietos sąlygas bei nekelia didesnio pavojaus tvarumui, ir taip tam tikrų valstybių narių įrodinėjimo pareiga pasikeičia. Projektas nėra galutinis sąrašas ir pagal jį planavimo ir investicijų tikslais leidžiama diegti dabartines ar būsimas technologijas, kurios atitinka tokį patį tvarumo lygį.
Pakeitimas  65 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio antraštė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Biokurui ir kitiems skystiems bioproduktams taikomi aplinkos tvarumo kriterijai	Iš biomasės pagamintai energijai taikomi aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijai
Pagrindimas
Be aplinkos kriterijų, būtina nustatyti ir socialinius kriterijus.
Pakeitimas  66 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Į biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus atsižvelgiama toliau nurodytuose a, b ir c punktuose tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytus kriterijus:	1. Į energiją, pagamintą iš biomasės, atsižvelgiama toliau nurodytuose a, b ir c punktuose tik tuo atveju, jei ji atitinka šio straipsnio 2–8 dalyse nurodytus kriterijus:
Pagrindimas
Gamybos tvarumas neturėtų apsiriboti aplinkos tvarumu. Gerai žinomos dėl biodegalų gamybos kilusios socialinės problemos ir žmogaus teisių pažeidimai rodo, kad socialinius standartus reikėtų įtraukti į ES biodegalams taikomus tvarumo kriterijus.
Pakeitimas  67 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 dalies aa punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(aa) vertinant transporto kuro atitikimą Kuro kokybės direktyvos nuostatoms;
Pagrindimas
Transporto sektoriui skirto biokuro naudojimo taisyklės turėtų būti suderintos su Energijos iš atsinaujinančių šaltinių direktyva ir Kuro kokybės direktyva. Taigi, reikia padaryti dalinę nuorodą siekiant užtikrinti, kad pagal visas direktyvas būtų taikomos tos pačios taisyklės.
Pakeitimas  68 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus, į kurią atsižvelgiama 1 dalyje nustatytais tikslais, turi būti sumažintas bent 35%.	2. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant iš biomasės pagamintą transporto kurą, į kurį atsižvelgiama 1 dalyje nustatytais tikslais, turi būti sumažintas bent 45% įsigaliojus šiai direktyvai ir bent 60% nuo 2015 m. sausio 1 d.
Kai biokuras ir kiti skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo eksploatuojami 2008 m. sausio mėn., pirmoji šios straipsnio dalies pastraipa taikoma nuo 2013 m. balandžio 1 d.	Kai iš biomasės pagamintas transporto kuras pagamintas įrenginiuose, kurie buvo eksploatuojami 2009 m. sausio mėn., pirmoji šios straipsnio dalies pastraipa taikoma nuo 2013 m. balandžio 1 d.
Pakeitimas  69 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Biokuras ir kiti skystieji bioproduktai, į kuriuos atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš didelės biologinės vertės žemės, t. y. žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. ar vėliau taikytinas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar toks apibūdinimas žemei vis dar taikytinas):	3. Iš biomasės gaunama energija, į kurią atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, neturi būti pagaminta iš žaliavų, gautų iš didelės biologinės vertės žemės, nebent iš pateiktų įrodymų matyti, kad ji pagaminta taikant tvarų valdymą ir kad gaminant ir gaunant tas žaliavas nedaroma neigiamos įtakos biologinei įvairovei, ir (arba) iš pateiktų įrodymų matyti, kad po žmogaus intervencijos atsistatys natūrali rūšių sudėtis ir procesai. Tai apima žemę, kuriai 2005 m. lapkričio mėn. ar vėliau taikytinas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar toks apibūdinimas žemei vis dar taikytinas):
Pagrindimas
Į siūlomą uždarų vietovių sąrašą neįtrauktos atitinkamos jautrios teritorijos, todėl jį reikėtų papildyti, pvz., patvirtinant teritorijų, kurias ypač svarbu išsaugoti, kategorijas. Pirminiame pasiūlyme teritorijose galima arba gaminti visą biokurą, arba jo naudojimas uždraustas. Europoje (kaip ir kitur) turi būti leidžiamas tvarus valdymas, kad būtų galima naudoti ribotus kiekus biomasės, jei tai daroma taikant tvarius metodus.
Pakeitimas  70 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 3 dalies -a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(-a) didelės gamtosauginės vertės žemė;
Pagrindimas
Nors transportui skirtą biomasę reikėtų gaminti tik iš tokių pramoninių žaliavų, kurios nedaro įtakos žemės naudojimui arba tais atvejais, kai gali būti įrodytas geresnis anglies surinkimas, biomasės naudojimas kitais energijos tikslais turi būti reguliuojamas siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai.
Pakeitimas  71 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 3 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) žmogaus veiklos daug nepaveiktas miškas, t. y. miškas, kuriame pagal turimus duomenis nebuvo vykdoma didelė žmogaus intervencija arba kuriame žmogaus intervencija paskutinį kartą vyko pakankamai seniai, todėl atsistatė natūrali rūšių sudėtis ir procesai;	(a) žmogaus veiklos daug nepaveiktas miškas, t. y. miškas, kuriame pagal turimus duomenis nebuvo vykdoma didelė žmogaus intervencija arba kuriame žmogaus intervencija paskutinį kartą vyko pakankamai seniai, todėl atsistatė natūrali rūšių sudėtis ir procesai; išskyrus tuos atvejus, kai bus pateikta įrodymų, kad bet kokia žmogaus intervencija buvo ir bus tokio intensyvumo ir dažnumo, jog bus išsaugoma natūrali rūšių sudėtis ir procesai;
Pagrindimas
Nors transportui skirtą biomasę reikėtų gaminti tik iš tokių pramoninių žaliavų, kurios nedaro įtakos žemės naudojimui arba tais atvejais, kai gali būti įrodytas geresnis anglies surinkimas, biomasės naudojimas kitais energijos tikslais turi būti reguliuojamas siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai.
Pakeitimas  72 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 3 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) gamtos apsaugos tikslais nustatytos vietovės, nebent pateikiama įrodymų, kad tokių žaliavų gamyba tiems tikslams nepakenkė.	(b) gamtos apsaugos tikslais nustatytos vietovės, įskaitant tarptautiniuose susitarimuose pripažintas vietoves, skirtas retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugai, nebent pateikiama įrodymų, kad tokių žaliavų gamyba tiems tikslams nepakenkė.
Pagrindimas
Nors transportui skirtą biomasę reikėtų gaminti tik iš tokių pramoninių žaliavų, kurios nedaro įtakos žemės naudojimui arba tais atvejais, kai gali būti įrodytas geresnis anglies surinkimas, biomasės naudojimas kitais energijos tikslais turi būti reguliuojamas siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai.
Pakeitimas  73 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Biokuras ir kiti skystieji bioproduktai, į kuriuos atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelių anglies atsargų, t. y. žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. arba vėliau taikytas ir jau nebetaikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų:	4. Iš biomasės gaunama energija, į kurią atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminta iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelių anglies atsargų, t. y. žemės, kuriai 2005 m. lapkričio mėn. arba vėliau taikytas ir jau nebetaikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų:
Pakeitimas  74 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 4 dalies ba punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ba) savanos ir krūmynai, t. y. vietovės, kuriose auga medžiai, krūmai ir pievos ir kuriose yra daug anglies klodų;
Pagrindimas
Nors transportui skirtą biomasę reikėtų gaminti tik iš tokių pramoninių žaliavų, kurios nedaro įtakos žemės naudojimui arba tais atvejais, kai gali būti įrodytas geresnis anglies surinkimas, biomasės naudojimas kitais energijos tikslais turi būti reguliuojamas siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai.
Pakeitimas  75 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos, jei žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pat apibūdinimas, kaip ir 2008 m. sausio mėn.	Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos, jei žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pat apibūdinimas, kaip ir 2005 m. lapkričio mėn.
Pakeitimas  76 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 4a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Nepaisant to, ar žaliavos buvo auginamos Bendrijos teritorijoje ar už jos ribų, į energijai gaminti skirtą biomasę 1 dalyje nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei buvo imtasi veiksmingų priemonių siekiant užkirsti kelią:
	(a) paviršinio ir požeminio vandens kokybės blogėjimui dėl teršalų ir per didelio maistinių medžiagų patekimo;
	(b) per dideliam vandens naudojimui teritorijose, kuriose trūksta vandens;
	(c) oro taršai;
	(d) grunto kokybės blogėjimui.
Pakeitimas  77 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, gamybai naudojamos Bendrijoje išaugintos žemės ūkio žaliavos gaunamos laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/200317 III priedo A dalies antraštinėje dalyje „Aplinka“ išvardytų nuostatų reikalavimų bei standartų ir pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų.	5. Iš biomasės gaunamos energijos, į kurią atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, gamybai naudojamos Bendrijoje išaugintos žemės ūkio žaliavos gaunamos laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priedo A dalies antraštinėje dalyje „Aplinka“ išvardytų nuostatų reikalavimų bei standartų ir pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų.
Pakeitimas  78 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 7 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Komisija vėliausiai iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą apie biomasės, išskyrus biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus, panaudojimo energijos tikslais tvarumo sistemos reikalavimus. Kartu su ataskaita, jei to reikia, pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl biomasės naudojimo energijos tikslais tvarumo sistemos.	7. Komisija vėliausiai iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą apie visus kitus biomasės, išskyrus biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus, panaudojimo energijos tikslais tvarumo sistemos reikalavimus. Ataskaitoje atsižvelgiama į galiojančius standartus ir taisykles bei tvarios miškininkystės principus ir vykstantį šios srities standartų rengimo darbą. Kartu su ataskaita, jei to reikia, pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl biomasės naudojimo energijos tikslais tvarumo sistemos.
Pagrindimas
Norint tvarumo kriterijų taikyti ir biomasei, reikia atsižvelgti į galiojančius tvarios miškininkystės principus ir taisykles bei į rengiamus standartus.
Pakeitimas  79 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 7a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	7a. Į energijai gaminti skirtą biomasę 1 dalyje nurodytais tikslais neatsižvelgiama, nebent ūkio subjektai gali įrodyti, kad žaliavos buvo gaminamos atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
	(a) gerbiamos vietos bendruomenių ir toje vietoje gimusių žmonių teisės į žemę pagal Jungtinių Tautų konvencijas, deklaracijas ir rekomendacijas, pvz.:
	– kai galima įrodyti teisę į žemę;
	– naudojant žemę nepažeidžiamos kitų naudotojų teisiškai įtvirtintos teisės, paprotinės teisės ir tradicinės teisės, nebent jie laisvai, iš anksto ir žinodami apie visas pasekmes sutiktų jų atsisakyti,
	(b) laikomasi Jungtinių Tautų vaiko apsaugos normų;
	(c) laikomasi su darbuotojų sauga ir sveikata, bei ir minimaliu darbo užmokesčiu susijusių nacionalinės teisės normų;
	(d) laikomasi atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose ir rekomendacijose nustatytų standartų;
	ar laikomasi šioje dalyje nustatytų kriterijų, reikia patikrinti pagal 16 straipsnį arba pagal dalyvavimą savanoriškose tarptautinėse ar nacionalinėse programose, pagal kurias nustatoma, kad gamyba atitinka šioje dalyje nurodytus standartus. Turėtų būti leidžiamas nedidelių gamintojų grupinis sertifikavimas.
Pakeitimas  80 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 7a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	7a. Komisija paskiria nepriklausomų ekspertų komitetą, kuris turi nustatyti tvarką, skirtą tiksliai įvertinti netiesioginius bioenergetikos padarinius žemės paskirties pokyčiams ir netiesioginį poveikį natūralių miškų arba kitų natūralių ekosistemų būklės blogėjimui ir spręsti su tuo susijusias problemas, kuri būtų taikoma vėliausiai nuo 2010 m. gruodžio 31 d. Itin svarbu, kad būtų įtraukti netiesioginiai padariniai.
Pagrindimas
Gamybos tvarumas neturėtų apsiriboti aplinkos tvarumu. Gerai žinomos dėl biodegalų gamybos kilusios socialinės problemos ir žmogaus teisių pažeidimai rodo, kad socialinius standartus reikėtų įtraukti į ES biodegalams taikomus tvarumo kriterijus.
Pakeitimas  81 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Jeigu į biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus reikia atsižvelgti 15 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, jog yra įvykdyti 15 straipsnyje nurodyti aplinkos tvarumo kriterijai. Tuo tikslu jos reikalauja, kad ūkio subjektai naudotų masės balanso sistemą, jeigu:	1. Jeigu į iš biomasės gaunamą energiją reikia atsižvelgti 15 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, jog yra įvykdyti 15 straipsnyje nurodyti tvarumo kriterijai. Tuo tikslu jos reikalauja, kad ūkio subjektai naudotų masės balanso sistemą, jeigu:
Pakeitimas  82 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) gali būti painiojamos skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir biokuro siuntos;	(a) gali būti painiojamos skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir biokuro siuntos, jei visos siuntos atitinka 15 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus;
Pagrindimas
Visos siuntos turėtų atitikti kriterijus, nes priešingu atveju būtų aiškus pavojus, kad biokuras ir skystieji bioproduktai, kuriuose nedidelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, yra tiesiog sumaišomi su biokuru ir skystaisisiais bioproduktais, kuriuose didelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir taip apeinami kriterijai.
Pakeitimas  83 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 2 dalies 1a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2009 m. ataskaitoje Komisija toliau siūlo visų rūšių iš biomasės gaunamos energijos atitikties 15 straipsnyje numatytiems kriterijams vertinimo sistemą.
Pagrindimas
Nors siūloma kriterijus taikyti ne tik biokurui, bet ir įvairiam iš biomasės gautos energijos panaudojimui, nėra numatyta tvirtų atitikties tikrinimo metodų kitam nei biokuras iš biomasės gautos energijos panaudojimui. Taigi, 2009 m. ataskaitoje Komisija turėtų tai aptarti.
Pakeitimas  84 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Komisija gali nuspręsti, kad, atsižvelgiant į Bendrijos ir trečiųjų šalių dvišalius ir daugiašalius susitarimus, iš tose valstybėse išaugintų žaliavų pagamintas biokuras ir kiti skystieji bioproduktai atitinka 15 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus aplinkos tvarumo kriterijus.	4. Komisija sudaro Bendrijos ir trečiųjų šalių dvišalius ir daugiašalius susitarimus, pagal kuriuos užtikrinama, jog energija, pagaminta iš tose valstybėse išaugintų žaliavų pagamintos biomasės atitinka 15 straipsnio 3, 4 , 7a ir 8 dalyje nurodytus aplinkos tvarumo kriterijus. Į susitarimus įtraukiamos priemonės MVĮ dalyvavimui užtikrinti.
Komisija gali nuspręsti, kad 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių biomasės produktų gamybos standartus nustatančių sistemų duomenys yra tikslūs arba kad jais remiantis biokuro siuntos atitinka 15 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus aplinkos tvarumo kriterijus.	Komisija gali nuspręsti, kad 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių biomasės produktų gamybos standartus nustatančių sistemų duomenys yra tikslūs arba kad jais remiantis iš biomasės pagamintos energijos siuntos atitinka 15 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus aplinkos tvarumo kriterijus.
Komisija gali nuspręsti, kad 15 straipsnio 2 dalies tikslais nacionalinių, daugianacionalinių ar tarptautinių sistemų, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, duomenys yra tikslūs.	Komisija gali nuspręsti, kad 15 straipsnio 2 dalies tikslais nacionalinių, daugianacionalinių ar tarptautinių sistemų, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, duomenys yra tikslūs.
Pagrindimas
Šis pakeitimas susijęs su Anderso Wijkmano pateiktu 33 pakeitimu, kuriame pridedama 15 straipsnio 7a dalis ir su 15 straipsnio 8 dalies (naujos) pakeitimu, kurį pateikė A. Wijkman, J. Bowis ir D. Corbey.
Pakeitimas  85 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Sprendimai pagal šio straipsnio 4 dalį priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip 5 metus.	6. Sprendimai pagal šio straipsnio 4 dalį priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Šie sprendimai taip pat gali būti atšaukti anksčiau, jei duomenys rodo, kad nesilaikoma tvarumo standartų, arba jei tvarka ar susitarimais neužtikrinamas pakankamas patikimumo, skaidrumo ir reguliaraus ir dažno nepriklausomo audito atlikimo standartų laikymasis.
Pagrindimas
16 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad sprendimai įtraukti tarptautinius susitarimus ir sistemas galios ne ilgiau kaip 5 metus. Šie sprendimai taip pat turėtų būti atšaukti anksčiau, jei bus gauta duomenų, kad susitarimai ir sistemos neatitinka būtinų kriterijų arba atitinkamų patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito atlikimo standartų.
Pakeitimas  86 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio antraštė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiavimas	Iš biomasės pagamintos energijos įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiavimas
Pagrindimas
Netiesioginiai žemės paskirties pokyčiai reiškia, kad kai žemė naudojama biokuro, o ne maisto gamybai, kažkur kitur pasaulyje tropinių miškų ar kitos ne žemės ūkiui skirtos žemės sąskaita padidėja maisto gamyba, siekiant pakeisti prarastus maisto gamybos pajėgumus. Tai turi neigiamą poveikį siekiui sumažinti išmetamų ŠESD kiekį naudojant biodegalus, o Komisija į tai neatsižvelgia. Taigi, būtina įtraukti koeficientą, pagal kurį iš numatytųjų ar faktinių biodegalų ŠESD verčių būtų išskaičiuojamas netiesioginio žemės paskirties pokyčio poveikis. Įvedus šį koeficientą, bus skatinama auginti produktyvesnius augalus ir našiau naudoti žemę.
Pakeitimas  87 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus 15 straipsnio 2 dalies tikslais apskaičiuojamas taip:	- 1. Sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant iš biomasės pagamintą energiją 15 straipsnio 2 dalies tikslais apskaičiuojamas taip:
Pagrindimas
Netiesioginiai žemės paskirties pokyčiai reiškia, kad kai žemė naudojama biokuro, o ne maisto gamybai, kažkur kitur pasaulyje tropinių miškų ar kitos ne žemės ūkiui skirtos žemės sąskaita padidėja maisto gamyba, siekiant pakeisti prarastus maisto gamybos pajėgumus. Tai turi neigiamą poveikį siekiui sumažinti išmetamų ŠESD kiekį naudojant biodegalus, o Komisija į tai neatsižvelgia. Todėl būtina įtraukti koeficientą, pagal kurį iš numatytųjų ar faktinių biodegalų ŠESD verčių būtų išskaičiuojamas netiesioginio žemės paskirties pokyčio poveikis. Įvedus šį koeficientą, bus skatinama auginti produktyvesnius augalus ir našiau naudoti žemę.
Pakeitimas  88 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) tą numatytąją vertę naudojant biokurui, kai biokuro gamybos planui taikoma numatytoji sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė yra nustatyta VII priedo A arba B dalyje;	Išbraukta.
Pagrindimas
Reikėtų teikti pirmenybę faktinių verčių naudojimui. Numatytas sudedamąsias vertes galima naudoti tam tikrais gamybos proceso etapais.
Pakeitimas  89 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 1 dalies ca punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ca) Išmetamas kiekis, susijęs su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, kaip nurodyta VII priedo C dalyje, pridedamas, išskyrus atvejus, kai biokuro gamyba pagrįsta žaliavomis, kurioms gauti nereikia naudoti ariamos, ganyklų ar daugiamečių kultūrų žemės, įskaitant atliekas.
Pagrindimas
Komisijos pasiūlymas neapima išmetamų dujų dėl netiesioginio žemės paskirties pasikeitimo. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad šis išmetamų dujų kiekis gali būti didelis. Dėl to reikia išmetamą kiekį pridėti prie nustatytųjų verčių ir prie bet kokių apskaičiuotų verčių.
Pakeitimas  90 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės vėliausiai iki 2010 m. kovo 31 d. Komisijai pateikia ataskaitą, įskaitant sąrašą tų subjektų jų teritorijoje, kuri Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojama kaip NUTS 2 lygio teritorinis vienetas, kai tikėtina, kad tipinis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio žaliavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pagal šios direktyvos VII priedo D dalies antraštinę dalį „Auginimas“, arba jam lygus; kartu pateikiamas metodo ir duomenų, panaudotų sudarant tokį sąrašą, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.	2. Valstybės narės vėliausiai iki 2010 m. kovo 31 d. Komisijai pateikia ataskaitą, įskaitant sąrašą tų subjektų jų teritorijoje, kuri Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojama kaip NUTS 2 lygio teritorinis vienetas, kai tikėtina, kad tipinis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio žaliavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pagal šios direktyvos VII priedo D dalies antraštinę dalį „Auginimas“, arba jam lygus; kartu pateikiamas metodo ir duomenų, panaudotų sudarant tokį sąrašą, aprašymas.
Pakeitimas  91 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. VII dalies A dalies numatytosios vertės biokurui ir VII priedo D dalies numatytosios išskaidytos auginimo vertės biokurui ir kitiems skystiesiems bioproduktams taikomos tik tada, jei jų žaliavos auginamos:	3. VII priedo D dalies numatytosios išskaidytos auginimo vertės iš biomasės pagamintiems transporto ir skystiesiems degalams taikomos tik tada, jei jų žaliavos auginamos:
Pagrindimas
Turėtų būti pageidautina rinktis faktines vertes. Numatytosios išskaidytos auginimo vertės turėtų būti naudojamos tik tada, jei žaliavos gaunamos iš trečiųjų šalių ir iš nedirbamos, nederlingos arba sunykusios žemės plotų, kurie nustatyti 2 dalyje.
Pakeitimas  92 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Komisija vėliausiai iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą apie VII priedo B ir E dalyse pateiktas apskaičiuotas tipines ir numatytąsias vertes, atkreipdama ypatingą dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamų teršalų kiekį, ir prireikus gali nuspręsti ištaisyti tokias vertes. Tokia priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinama taikant 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.	4. Komisija kas treji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos persvarsto VII priede pateiktas tipines ir numatytąsias vertes, atkreipdama ypatingą dėmesį į auginimo pramonės išmetamų teršalų kiekį. Komisija, atsižvelgdama į tipines ir numatytąsias vertes, skirtas auginimo pramonei, pateikia vertes, kurios atspindi regionines ir klimato sąlygas. Persvarstant minėtąsias vertes, kreipiamasi nuomonės į trečiųjų šalių ir Bendrijos gamintojus. Komisija taip pat įvertina ir prireikus siūlo tipines ir numatytąsias vertes, skirtas auginimo pramonei, naudodama tvarius žemės ūkio ir ekologinio ūkininkavimo metodus. Tokia priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinama taikant 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl netiesioginio žemės paskirties pakeitimo išmetamų teršalų vertės, kaip nurodyta VII priedo C dalyje, remiantis naujausiais moksliniais duomenimis persvarstomos kas trejus metus ir pakeičiamos pagal specifinius žemės paskirties ir (arba) žaliavų veiksnius.
Pakeitimas  93 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 5 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) visais kitais atvejais numatytosios vertės yra nuosaikios, palyginti su įprastais gamybos procesais.	(b) visais kitais atvejais numatytosios vertės sudaro 90 procentilių verčių, numatytų gamybos procesams.
Pagrindimas
Numatytosios vertės turėtų būti nustatomos vadovaujantis pastovia taisykle ir siekiant, kad jos nebūtų naudingos blogiausius rezultatus turintiems subjektams, jos turėtų būti nuosaikios.
Pakeitimas  94 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio antraštė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Su biokuru susijusios specialiosios nuostatos	Su atsinaujinančios energijos naudojimo transporto sektoriuje skatinimu susijusios specialiosios nuostatos
Pakeitimas  95 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų pateikiama informacija apie biokuro ir kito atsinaujinančio transporto kuro prieinamumą. Valstybės narės reikalauja, kad pardavimo vietose būtų nurodytos biokuro, įmaišyto į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, viršijančios ribinę 10% kiekio vertę.	1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų pateikiama išsami informacija apie įvairių atsinaujinančios energijos šaltinių, naudojamų transporto srityje, prieinamumą ir naudą aplinkai. Valstybės narės reikalauja, kad pardavimo vietose būtų nurodytos biokuro, įmaišyto į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, viršijančios 10% kiekį.
Pagrindimas
Turėtų būti prieinama informacija ne tik apie biokurą, bet ir apie visas atsinaujinančios energijos, naudojamos transporto srityje, rūšis.
Pakeitimas  96 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 1a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Valstybės narės nustato benziną ir dyzeliną, kurie gaunami hidrinimu valant augalinį aliejų ir gyvūninės kilmės riebalus arba naudojant pirolizės alyvą, kuri gaunama iš bet kurios biomasės rūšies, ir kurių cheminiu ir kiekio požiūriais negalima atskirti nuo benzino ir dyzelino, pagaminto iš iškastinio kuro (pvz., „EuroBio Petrol“ ir „EuroBio Diesel“), arba kurie yra geresnės kokybės, su sąlyga, kad biokuro dalis visame kure yra lygi ar viršija 50% ir kad naudojamas vandenilis gautas ne iš iškastinio kuro.
Pagrindimas
Kaip jau žinoma nuo tada, kai praeito amžiaus devintą ir dešimtą dešimtmečiais pradėtas naudoti bešvinis benzinas ir kai naftos kompanijos ir kuro pardavėjai atliko rinkos tyrimus, vartotojai palankiai reaguoja į ekologišką kurą ir greitai ima jį naudoti. Šiuo pakeitimu siekiama, kad atsirastų didelis kitų nei iškastinis kuras kuro rūšių poreikis, nors kartu pripažįstama, kad praeis daug laiko, kol kuro gamintojai gamins visiškai ekologiškumo standartus atitinkančius produktus.
Pakeitimas  97 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 1b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1b. Valstybės narės nustato 1a dalyje minimo benzino ar dyzelino mišinius, kuriuose biokuro yra bent 10%, bet nemažiau nei 50%, pvz. „EuroBioblend Petrol“ ir „EuroBioblend Diesel“. Biokuro dalis, kaip nustatyta šioje dalyje, didinama pagal 15 straipsnio 2 dalyje numatytą dalį.
Pakeitimas  98 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės užtikrina, kad V priede nurodytas specifikacijas atitinkančiu dyzelinu būtų pradėta prekiauti ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. tose dyzeliną parduodančiose degalinėse, kuriose yra daugiau nei du kuro siurbliai.	Išbraukta.
Pakeitimas  99 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės užtikrina, kad VI priede nurodytas specifikacijas atitinkančiu dyzelinu arba kitu dyzelinu, kuriame yra bent 5% biokuro, būtų pradėta prekiauti ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. tose dyzelinu prekiaujančiose degalinėse, kuriose yra daugiau kaip du kuro siurbliai.	Išbraukta.
Pakeitimas  100 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 3a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Valstybės narės imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad būtų pakankamai galimybių papildyti teršalų neišmetančių transporto priemonių kuro atsargas.
Pagrindimas
Perspektyvių technologijų įsitvirtinimui dažnai trukdo infrastruktūros trūkumas. Galimybių papildyti elektra ar vandeniliu varomų automobilių kuro atsargas trūkumas yra viena iš priežasčių, kodėl vartotojai jų nepirks.
Pakeitimas  101 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Siekiant įrodyti, kad laikomasi ūkio subjektams nustatytų nacionalinių atsinaujinančios energijos įpareigojimų, iš atliekų, likučių, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės pagaminto biokuro dalis turi būti du kartus didesnė nei kito biokuro dalis.	Išbraukta.
Pakeitimas  102 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 4a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Visos paramos priemonės, įskaitant finansines paskatas, kurias valstybės narės nustatė didelio masto atsinaujinančios energijos, naudojamos transporto srityje, gamybai ir naudojimui (vartojimui), proporcingos sumažintai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio daliai. Atsinaujinančios energijos, naudojamos transporto sektoriuje, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla ir tvarių transporto sistemų vystymasis tvirtai remiami valstybių narių ir Bendrijos lygmenimis bei gali būti papildomai remami.
Pagrindimas
Siekiant suteikti paskatų naudoti geriausias alternatyvias atsinaujinančios energijos rūšis transporto sektoriuje (įskaitant elektrą ir vandenilį) galimos valstybių narių paramos schemos, įskaitant subsidijas, turėtų būti proporcingos sumažintam šilnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.
Pakeitimas  103 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 2 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) paramos schemų ir kitų energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo priemonių nustatymas bei veikimas ir priemonių, naudojamų valstybės narės nacionaliniame veiksmų plane nurodytoms priemonėms, pokyčiai;	(b) paramos schemų ir kitų energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo priemonių, ypač priemonių, kuriomis siekiama informuoti piliečius apie iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos prieinamumą, nustatymas bei veikimas ir priemonių, naudojamų valstybės narės nacionaliniame veiksmų plane nurodytoms priemonėms, pokyčiai;
Pakeitimas  104 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 2 dalies k punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(k) numatomas grynasis sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant energiją iš atsinaujinančių šaltinių.	(k) numatomas grynasis sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant energiją iš atsinaujinančių šaltinių, įskaitant poveikį anglies atsargoms, susijusį su tiesioginiu arba netiesioginiu žemės paskirties pakeitimu.
Pakeitimas  105 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Savo pirmojoje ataskaitoje valstybės narės nurodo, ar jos ketina:	3. Savo pirmojoje ataskaitoje valstybės narės nurodo, ar jos ketina (jei ketina, iki kada):
Pakeitimas  106 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Komisija veda dialogą ir keičiasi informacija su trečiosiomis šalimis, biokuro gamintojų bei vartotojų organizacijomis dėl bendro šioje direktyvoje numatytų priemonių, susijusių su biokuru ir kitais skystaisiais bioproduktais, įgyvendinimo.	2. Komisija veda dialogą ir keičiasi informacija su trečiosiomis šalimis, aplinkosaugos ir socialinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir biokuro gamintojų bei vartotojų organizacijomis dėl bendro šioje direktyvoje numatytų priemonių, susijusių biomasės naudojimu energijai gauti, įgyvendinimo.
Pakeitimas  107 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnio 5 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) įvairaus biokuro santykinę naudą aplinkai ir sąnaudas, Bendrijos importo politikos poveikį šiems veiksniams, energetinio saugumo aspektus ir būdus suderinti vidaus produkciją ir importą;	(a) įvairaus biokuro santykinę naudą aplinkai bei socialinę naudą ir sąnaudas, Bendrijos importo politikos poveikį šiems veiksniams, energetinio saugumo aspektus ir būdus suderinti vidaus produkciją ir importą;
Pakeitimas  108 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnio 5 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(c) ES biokuro politikos poveikį maisto produktų prieinamumui eksportuojančiose valstybėse, besivystančių šalių žmonių galimybes įsigyti šių maisto produktų ir platesnius plėtros aspektus; taip pat	(c) ES politikos, susijusios su energija, gaunama iš biomasės, poveikį maisto saugumui besivystančiose šalyse, įskaitant galimą poveikį mažas pajamas gaunančioms šalims, kuriose trūksta maisto, bei mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir galimybei tiekti ir įsigyti maisto eksportuojančiose valstybėse ir platesnius plėtros aspektus; taip pat
Pakeitimas  109 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnio 5 dalies ca punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ca) ES biokuro politikos poveikį tiesioginiam ir netiesioginiam žemės paskirties keitimui ir su juo susijusio išmetamo anglies kiekio įvertinimą, ir
Pakeitimas  110 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnio 5 dalies d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(d) padidėjusios biomasės paklausos poveikį biomasę naudojantiems sektoriams.	(d) ES biokuro politikos poveikį eksportuojančių šalių vidaus konfliktams ir gyventojų persikėlimui jose.
Pagrindimas
Vykdydama kontrolę, Komisija visiškai neatsižvelgia į socialinį poveikį. Be to, svarstant maisto saugos poveikį, svarbu skirti padarinius šalyse, kurios gamina eksportuoti į ES skirtą biokurą ir padarinius trečiosiose šalyse, kurios gali būti paveiktos pasaulinių prekių kainų infliacijos.
Pakeitimas  111 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnio 5 dalies da punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(da) iš atliekų, likučių, dumblių, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos gaminamo biokuro prieinamumą ir mokslinius tyrimus, su tokio biokuro naudojimu susijusius tvarumo klausimus, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją.
Pagrindimas
Antros kartos biokuras gali kelti tam tikrų tvarumo problemų. Daug šio biokuro rūšių įtrauktos į invazinių rūšių sąrašą arba joms pagaminti reikia daug vandens. Be to, gaminant biokurą iš atliekų gali kilti tam tikrų tvarumo problemų, pvz., tai gali paskatinti tolesnį dirvožemio blogėjimą, kadangi atliekos dažnai naudojamos norint sugrąžinti į žemę maistines medžiagas ir anglį. Šios direktyvos pagrindinis principas turėtų būti atliekų hierarchija, pagal kurią pirmenybė teikiama pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, o ne energetiniams tikslams. Šiuo metu nėra daug biokuro gamybos iš atliekų technologijų, taigi tinkamas laikas išsiaiškinti kokias atliekas ir likučius galima būtų naudoti ir kokias priemones reikėtų naudoti siekiant užtikrinti tvarų šių medžiagų naudojimą.
Pakeitimas  112 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Prireikus ji siūlo koreguojamuosius veiksmus.	Jei juntamas bet koks neigiamas poveikis, Komisija siūlo koreguojamuosius veiksmus siekdama koreguoti biomasės planinį rodiklį, kaip nustatyta 3 straipsnyje. Ji nedelsdama nutraukia planinio rodiklio taikymą tuo atveju, kai ES biomasės planinio rodiklio taikymas turi neigiamų padarinių, kaip minima c punkte. Komisija, pasikonsultavusi su Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO), paskelbia komunikatą, kuriame nurodo konkrečias aplinkybes, dėl kurių nutraukiamas planinio rodiklio taikymas.
Pagrindimas
Turėtų būti aiškiai nurodyta, kad maisto produktų gamyba svarbesnė nei biokuro gamyba.
Pakeitimas  113 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo B dalies antraštė ir įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
B. Išankstiniai skaičiavimai	B. Privalomo tarpinio planinio rodiklio skaičiavimai
3 straipsnio 2 dalyje nurodyti išankstiniai skaičiavimai turi atitikti toliau nurodytas energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis:	3 straipsnio 2 dalyje nurodyti privalomo tarpinio planinio rodiklio skaičiavimai turi atitikti toliau nurodytas energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis:
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti, kad 2020 m. nustatyti rodikliai būtų pasiekti ES ir valstybėse narėse, būtina nustatyti ir privalomus tarpinius planinius rodiklius. 1B priede pateiktuose skaičiavimuose iš pradžių pateikti labai žemi rodikliai, o prieš pat 2020 m. numatomas didžiulis šuolis. Jei nebus laikomasi šio plano, valstybėms narėms bus labai sunku pasiekti 2020 m. planinį rodiklį. Taigi, tai reikėtų traktuoti kaip mažiausia, ką būtina padaryti.
Pakeitimas  114 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 8 eilutė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Biodyzelinas (metilesteris, pagamintas iš dyzelino kokybės augalinių arba gyvūninių aliejų, naudotinas kaip biokuras)	Riebiųjų rūgščių metilo esteris (FAME) (metilesteris, pagamintas iš dyzelino kokybės augalinių arba gyvūninių aliejų, naudotinas kaip biokuras)
Pagrindimas
Riebiųjų rūgščių metilo esteris (FAME) yra tik viena iš biodyzelino rūšių ir jam neturėtų būti taikomos palankesnės sąlygos atmetant kitas rūšis, kai taikomi ES teisės aktai.
Pakeitimas  115 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 10 eilutė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Hidrinimu valytas augalinis aliejus (augalinis aliejus, termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu)	Hidrinimu valytas augalinis aliejus ir gyvūninės kilmės riebalai (augalinis aliejus ir gyvūninės kilmės riebalai, termocheminiu būdu apdoroti vandeniliu)
Pagrindimas
Ekologinis benzinas ir ekologinis dyzelinas, minimi 18 straipsnyje, gali būti pagaminti įvairiais būdais, įskaitant gyvulinių ir augalinių riebalų apdorojimą vandeniliu (pakeitime – valymas hidrinimu), biomasės apdorojimui pritaikant Fišerio-Tropšo technologiją ir rafinuojant pirolizės alyvą iš biomasės.
Pakeitimas  116 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 13 eilutė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Benzinas	Benzinas iš iškastinio kuro
Pagrindimas
Tuti būti aiškiai nurodytas šio benzino šaltinis.
Pakeitimas  117 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 14 eilutė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Dyzelinas	Dyzelinas iš iškastinio kuro
Pagrindimas
Turi būti aiškiai nurodytas šio dyzelino šaltinis.
Pakeitimas  118 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 14a eilutė (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Sunkusis mazutas iš iškastinio kuro
Pakeitimas  119 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
13 straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai yra tokie:	Tik sertifikavimo sistemoms taikomi 13 straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai:
Pagrindimas
Montuotojų sertifikavimas, nustatomas IV priede, būtinas tik tuomet, jei valstybėse narėse nėra patikimos profesinės kvalifikacijos suteikimo sistemos. Atsižvelgiant į ūkio subjektus, kartu su profesiniu mokymu, kuris labai išsamus turinio atžvilgiu ir jam reikia daug laiko, taikoma tolesnė privaloma sertifikavimo sistema tik padidintų bereikalingus papildomus biurokratinius apribojimus. Jei reikalinga papildoma kvalifikacija ar kvalifikacijos kėlimo kursai, juos galima būtų rengti kaip savanorišką mokymąsi rinkos sąlygomis.
Pakeitimas  120 Pasiūlymas dėl direktyvos V priedas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	V priedas išbraukiamas.
Pagrindimas
Šiuos standartus nustato Europos standartizacijos komitetas (pranc. CEN).
Pakeitimas  121 Pasiūlymas dėl direktyvos VI priedas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	VI priedas išbraukiamas.
Pagrindimas
Šiuos standartus nustato Europos standartizacijos komitetas (pranc. CEN).
Pakeitimas  122 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo A dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	VII priedo A dalis išbraukiama.
Pagrindimas
ŠESD kiekio apskaičiavimai turėtų būti grindžiami dabartinėmis vertėmis siekiant skatinti inovacijas ir sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Išskaidytos vertės įvairiais etapais gali būti naudojamos tam tikromis sąlygomis.
Pakeitimas  123 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo B dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	VII priedo B dalis išbraukiama.
Pagrindimas
Ypač apskaičiuojant naujos kartos iš biomasės gaunamo skystojo kuro vertes reikėtų remtis dabartinėmis vertėmis siekiant skatinti inovacijas ir sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Siekis Direktyvoje nustatyti numatytąsias vertes gaminiams, kurie nėra prieinami komerciškai, yra ginčytinas, paskatintų blogesnį atlikimą ir galėtų labai klaidinti vartotojus ir politiką.
Pakeitimas  124 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 1 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant transporto kurą, biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus, kiekis apskaičiuojamas taip:	1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant transporto kurą, biokurą ir kitus skystuosius bioproduktus, kiekis apskaičiuojamas taip:
E = eec + el + ep + etd + eu – eccs - eccr – eee, kai:	E = eec + el + eiluc + ep + etd + eu – esca – eccs – eccu – eee kai:
E = bendras kuro naudojimo išmetamas kiekis;	E = bendras kuro naudojimo išmetamas kiekis;
eec = kiekis, išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas;	eec = kiekis, išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas;
el = metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, išmetamas kiekis;	el = metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, išmetamas kiekis;
	eiluc= metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, išmetamas kiekis;
ep = kiekis, išmetamas perdirbant;	ep = kiekis, išmetamas perdirbant;
etd = kiekis, išmetamas transportuojant ir skirstant;	etd = kiekis, išmetamas transportuojant ir skirstant;
eu = kiekis, išmetamas naudojant kurą;	eu = kiekis, išmetamas naudojant kurą;
	esca = dėl anglies kaupimosi dirvožemyje geriau valdant žemės ūkį sumažinta išmetamo kiekio dalis;
eccs = dėl anglies surinkimo ir izoliavimo sumažinta išmetamo kiekio dalis;	eccs = dėl anglies surinkimo ir geologinio saugojimo sumažinta išmetamo kiekio dalis;
eccr = dėl anglies surinkimo ir pakeitimo sumažinta išmetamo kiekio dalis; taip pat	eccu = dėl anglies surinkimo ir naudojimo sumažinta išmetamo kiekio dalis; taip pat
eee = dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos sumažinta išmetamo kiekio dalis.	eee = dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos sumažinta išmetamo kiekio dalis.
Pakeitimas  125 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 7 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Metinis kiekis, išmetamas dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su pakeista žemės paskirtimi (el), apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį 20 metų dalijant po lygiai. Šiam išmetamam kiekiui apskaičiuoti turi būti taikoma ši taisyklė:	7. Metinis kiekis, išmetamas dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su pakeista žemės paskirtimi (el), apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį 20 metų dalijant po lygiai. Šiam išmetamam kiekiui apskaičiuoti turi būti taikoma ši taisyklė:
el = (CSR – CSA) x MWCO2/MWC x 1/20 x 1/P,	el = (CSR – CSA) x MWCO2/MWC x 1/20 x 1/P,
kai:	kai:
el = metinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su pakeista žemės paskirtimi (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė biokuro energijos vienetui);	el = metinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su pakeista žemės paskirtimi (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė iš biomasės gaunamo transporto kuro energijos vienetui);
CSR = anglies atsargos ploto vienetui, susijusios etalonine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė;	CSR = anglies atsargos ploto vienetui, susijusios etalonine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant žemės paviršiuje ir žemės viduje esančią biomasę, šiukšles, dirvožemį, sausuolių ir medienos gaminius, pagal 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių aprašų gairių 4 tomą). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn.;
CSA = anglies atsargos ploto vienetui, susijusios su faktine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją);	CSA = anglies atsargos ploto vienetui, susijusios faktine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant žemės paviršiuje ir žemės viduje esančią biomasę, šiukšles, dirvožemį, sausuolių ir medienos gaminius, pagal 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių aprašų gairių 4 tomą);
MWCO2 – CO2 molekulinis svoris (44,010 g/mol);	MWCO2 – CO2 molekulinis svoris (44,010 g/mol);
MWC – anglies molekulinis svoris (12,011 g/mol); taip pat	MWC – anglies molekulinis svoris (12,011 g/mol); taip pat
P = pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biokuro arba kito skystojo bioprodukto energija ploto vienetui per metus).	P = pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip iš biomasės gaunamo transporto kuro arba kito skystojo kuro energija ploto vienetui per metus).
	Tuomet, kai vykstant apykaitai tarp dirvožemio ir atmosferos, didelę šios apykaitos dalį sudaro CH4, į tai reikia atsižvelgti ir pakeisti šios apykaitos dalies apskaičiavimą. Todėl CO2 molekulinis svoris turėtų būti pakeistas CH4 (MWCH4) molekuliniu svoriu ir padaugintas iš 5 dalyje nurodyto CH4 CO2 ekvivalento (MWCH4 = metano molekulinis svoris = 16.043 g/mol).
Pagrindimas
Metanas yra labai stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, jos yra 23 kartus stipresnės už CO2. Kai metanas sudaro didelę dalį viso dėl žemės paskirties keitimo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, į šį išmetamų dujų kiekį reikia atsižvelgti.
Nėra prasmės iš naujo išradinėti dviračio. 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos gairėse dėl to, kaip reikėtų pranešti apie išmetamą ŠESD kiekį, pateikiamos anglies masės ploto vienetui vertės. Jas valstybės narės naudoja pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją.
Pakeitimas  126 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 8 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
8. Atliekant apskaičiavimus pagal 7 punktą šias vertes galima naudoti ir CSR, ir CSA:	8. Atliekant apskaičiavimus pagal 7 punktą, vertes, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) 2006 m. pateiktose Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių aprašų gairėse, galima naudoti ir CSR, ir CSA:
Lentelė „Žemės panaudojimas“	Lentelė išbraukta.
Arba faktines vertes galima naudoti ir CSR, ir CSA.	Arba faktines vertes galima naudoti ir CSR, ir CSA.
P apskaičiuoti gali būti naudojamos šios vertės:	Išbraukta.
Lentelė	Lentelė išbraukta.
Arba galima naudoti faktines vertes.	Apskaičiuoti P naudojamos faktinės vertės.
Pagrindimas
Siūlomas patobulintas metodas atsižvelgiant į kiekį, išmetamą dėl žemės paskirties keitimo. Jau 1996 m. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pateikė išsamią, bet keičiamą metodiką dėl žemės paskirties keitimo, kuri atnaujinta 2006 m. ir kuri naudojama teikiant ataskaitas pagal Kioto protokolą. Šio metodo naudojimas apskaičiuojant dėl žemės naudojimo išmetamą kiekį būtų didelis metodo patobulinimas. Esama svarių priežasčių naudoti Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos metodą. Jis suteikia daugiau lankstumo ir priimamas palankiai, nes daug pasaulio šalių jį jau naudoja.
Pakeitimas  127 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 8a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8a. Išmetamo kiekio, susijusio su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, eiluc, vertė yra 0, kai iš biomasės pagaminto transporto kuro gamyba pagrįsta žaliavomis, kurioms gauti nereikia naudoti ariamos, ganyklų ar daugiamečių kultūrų žemės, įskaitant atliekas. Visais kitais atvejais eiluc vertė yra 10g CO2/MJ.
Pakeitimas  128 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 9 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9. Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant, (ep) turi būti įtrauktas su pačiu perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, išmetamas gaminant perdirbimui naudojamas chemines medžiagas arba produktus.	9. Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant, (ep) turi būti įtrauktas su pačiu perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, išmetamas gaminant perdirbimui naudojamas chemines medžiagas arba produktus, tačiau neįtraukiamas kiekis, išmetamas deginant derliaus atliekas.
Pakeitimas  129 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 10 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
10. Į kiekį, išmetamą transportuojant ir skirstant, (etd) turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant bei saugant žaliavas bei pusgaminius ir saugant bei skirstant gatavas medžiagas.	10. Į kiekį, išmetamą transportuojant ir skirstant, (etd) turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant bei saugant žaliavas bei pusgaminius ir saugant bei skirstant gatavas medžiagas. Transportuojant ir skirstant išmetamas kiekis, į kurį reikia atsižvelgti pagal 6 punktą, neįtraukiamas į 10 punktą.
Pagrindimas
Transportavimo ir platinimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apima dujų kiekį, išmetamą transportuojant ir saugant žaliavas. Dėl šios apibrėžties neįmanoma nustatyti aiškaus skirtumo tarp šio kiekio ir 6 punkte nurodyto žaliavų gavybos arba auginimo išmetamo kiekio. Į žemės ūkio žaliavų auginimo metu išmetamą kiekį turėtų būti atsižvelgta tik tuo etapu, kad jie nebūtų skaičiuojami du kartus.
Pakeitimas  130 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 12 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
12. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir izoliuojant anglį, (eccs) apribojamas kiekiu, kurio išvengiama sugaunant ir izoliuojant CO2 išmetamą kiekį, tiesiogiai susijusį su kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu.	12. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir izoliuojant anglį, (eccs), į kurį nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant (ep) vertę, apribojamas kiekiu, kurio išvengiama sugaunant ir izoliuojant CO2 išmetamą kiekį, tiesiogiai susijusį su kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu.
Pakeitimas  131 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 13 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
13. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir pakeičiant anglį, (eccr) apribojamas kiekiu, kurio išvengiama surenkant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuri yra naudojama pakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamą iškasenų CO2.	13. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir naudojant anglį, (eccu) apribojamas kiekiu, kurio išvengiama surenkant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuri yra naudojama pakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamą iškasenų CO2 ar iškastinį kurą.
Pagrindimas
Surinktas CO2 gali būti pakeistas iškastiniu CO2, bet jis taip pat gali būti iškastinio kuro pakaitalo dalis, jei naudojamas, pvz., gaminant biokurą iš dumblių.
Pakeitimas  132 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 14 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
14. Į sumažintą išmetamo kiekio dalį dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos (eee) turi būti atsižvelgta siejant su elektros energijos pertekliumi, gautu kuro gamybos sistemose, kuriose naudojama kogeneracija, išskyrus atvejus, kai kogeneracijai naudojamas kuras yra šalutinis produktas, bet ne žemės ūkio produktų derliaus likutis. Apskaičiuojant šią perteklinę elektros energiją daroma prielaida, kad kogeneracijos įrenginio dydis yra mažiausias dydis, kurio reikia norint tiekti šilumos kiekį, reikalingą kurui gaminti. Sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis, susijusi su šia pertekline elektros energija, prilyginama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris susidarytų, kai toks pats elektros energijos kiekis būtų pagamintas elektros gamybos įrenginyje, naudojančiame tą patį kurą, kuris naudojamas ir kogeneracijos įrenginyje.	14. Į sumažintą išmetamo kiekio dalį dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos (eee), tenkinant naudingos šilumos poreikį kuro gamybos procesų metu, ir į elektrą, pagamintą iš panaudotos šilumos, gautos kuro gamybos procesų metu, turi būti atsižvelgta, išskyrus atvejus, kai kogeneracijai naudojamas kuras yra šalutinis transportui naudojamo kuro, gaunamo iš biomasės, gamybos procesų produktas. Sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis, susijusi su šia pertekline elektros energija, prilyginama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris susidarytų iki ES vidutinio tam tikro išmetamų dujų kiekio gaminant elektrą – elektrai, gaminamai Bendrijoje, ir vidutinio išmetamų dujų kiekio gaminant elektrą šalyje, kurioje gaminama elektra, – elektrai, gaminamai ES nepriklausančiose šalyse.
Pagrindimas
Turėtų būti laikoma, kad sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis, susijusi su šia pertekline elektros energija, turi vidutinį išmetamą kiekį, kurį galima apskaičiuoti taikant ribinį metodą. Priešingu atveju, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme, direktyvoje būtų nustatytos palankesnės sąlygos iškastinį kurą naudojančioms gamykloms biomasę naudojančių gamyklų atžvilgiu, nes pirmosios gautų didelį kreditą už didelio veiksmingumo kogeneracijos panaudojimą, o pastarosios jo negautų. Palankesnes sąlygas reikėtų sudaryti energijos šaltiniams, kurie išmeta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pakeitimas  133 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 15 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
15. Kai kuro gamybos procese gaminamas kuras, kuriam skaičiuojamas išmetamas kiekis, ir vienas arba keli kiti produktai (šalutiniai produktai), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti paskirstytas tarp kuro arba jų tarpinio produkto ir šalutinių produktų proporcingai jų šilumingumui (nustatytam kaip apatinė šilumingumo vertė kitų nei elektros energija šalutinių produktų atveju).	15. Kai kuro gamybos procese gaminamas kuras, kuriam skaičiuojamas išmetamas kiekis, ir vienas arba keli kiti produktai (šalutiniai produktai), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti paskirstytas tarp kuro arba jų tarpinio produkto ir šalutinių produktų proporcingai jų šilumingumui (nustatytam kaip apatinė šilumingumo vertė kitų nei elektros, šildymo ar vėsinimo energija šalutinių produktų atveju).
	Vėliausiai iki 2010 m. sausio 1 d. Komisija įvertina, ar pirmosios pastraipos tikslais tinka naudoti pakeitimo metodą. Komisija, remdamasi šio vertinimo rezultatais, gali pasiūlyti reikalingus pakeitimus.
Pagrindimas
Dėl šalutinių produktų sumažinta išmetamo kiekio dalis gali būti apskaičiuojama taikant energijos metodą, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme. Vis dėlto šalutiniai produktai atlieka svarbų vaidmenį kitame procese ir gali padėti sumažinti išmetamų šiltmanio efektą sukeliančių dujų kiekį tame procese nebūtinai turėdami didelę apatinę šilumingumo vertę. Pakeitime Komisija raginama įvertinti, ar energijos metodą galima pakeisti sudėtingesniu pakaitiniu metodu, kurį taikant būtų gaunamas tikresnis vaizdas, kiek iš tiesų sumažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Pakeitimas  134 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 16 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
16. Norint pagal 15 punktą atlikti apskaičiavimą, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el, ir tos ep, etd ir eee dalys, kurios išmetamos prieš šalutinio produkto gamybą ir tą gamybos proceso etapą, kai jis pagaminamas. Jei koks nors priskyrimas prie šalutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo etape, šiam tikslui vietoj bendro šio išmetamo kiekio turi būti naudojama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape.	16. Norint pagal 15 punktą atlikti apskaičiavimą, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el, ir tos ep, etd ir eee dalys, kurios išmetamos prieš šalutinio produkto gamybą ir tą gamybos proceso etapą, kai jis pagaminamas. Jei koks nors priskyrimas prie šalutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo etape, šiam tikslui vietoj bendro šio išmetamo kiekio turi būti naudojama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape.
Atliekant šį apskaičiavimą biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų atveju būtina atsižvelgti į visus šalutinius produktus, įskaitant elektros energiją, kuriai netaikomas 14 punktas, išskyrus žemės ūkio produktų derliaus likučius, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamo šilumingumo šalutinių produktų šilumingumas lygus nuliui.	Atliekant šį apskaičiavimą biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų atveju būtina atsižvelgti į visus šalutinius produktus, įskaitant elektros energiją, kuriai netaikomas 14 punktas, išskyrus žemės ūkio produktų derliaus likučius, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus. Jei biokuro gamybos šalutiniai produktai turi daug baltymų, apskaičiuojant šiems produktams proporcingai taikomas paskirstymo metodas pagal masę, remiantis sausos masės kiekiu.
Laikoma, kad atliekų, žemės ūkio produktų derliaus likučių, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus bei riešutų kevalus, ir perdirbimo technologinių grandinių, išskyrus biokuro perdirbimo grandines, likučių, kurie potencialiai netinkami naudoti kaip maistas arba pašarai, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atitinkantis būvio ciklo dalį iki šių medžiagų surinkimo proceso, yra lygus nuliui.	Atliekos, žemės ūkio produktų derliaus likučiai, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus bei riešutų kevalus, ir perdirbimo technologinių grandinių, išskyrus biokuro perdirbimo grandines, likučiai, grąžinti į dirvą, įskaičiuojami proporcingai pagal sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurį lemia mažesnio mineralinių trašų kiekio naudojimas auginant kitas kultūras.
Jei kuras gaminamas naftos perdirbimo gamykloje, atliekant apskaičiavimus pagal 15 punktą analizės vienetas gamykla.	Jei kuras gaminamas naftos perdirbimo gamykloje, atliekant apskaičiavimus pagal 15 punktą analizės vienetas gamykla.
	Terminas „šalutinis produktas“ turi būti apibrėžtas remiantis biokuro gamybos procesu. „Šalutinis produktas“ – tai bet kuris produktas, išskiriamas iš žaliavų išgaunant biokuro gamybai reikalingus komponentus.
Pagrindimas
Komisijos nuomone, iš atliekų arba derliaus likučių pagaminto biokuro išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos taip pat lygios nuliui. Tačiau, jei tam tikros medžiagos, pvz., šiaudai, gaminamos specialiai kaip žaliavos biokuro gamybai, negalima jų priskirti derliaus likučiams. Siekiant paskirstyti žemės ūkio produktų gamybos metu išmetamą dujų kiekį pagal šiaudus ir grūdus, turi būti naudojamas energijos paskirstymo metodas. Komisijos pasiūlyta termino „šalutinis produktas“ apibrėžtis yra neaiški.
Pakeitimas  135 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 16 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atliekant šį apskaičiavimą biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų atveju būtina atsižvelgti į visus šalutinius produktus, įskaitant elektros energiją, kuriai netaikomas 14 punktas, išskyrus žemės ūkio produktų derliaus likučius, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamo šilumingumo šalutinių produktų šilumingumas lygus nuliui.	Atliekant šį apskaičiavimą biokuro ir kitų skystųjų bioproduktų atveju būtina atsižvelgti į visus šalutinius produktus, įskaitant elektros energiją, kuriai netaikomas 14 punktas, išskyrus žemės ūkio produktų derliaus likučius, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus, išskyrus atvejus, kai biokuras gaminamas iš tokių produktų derliaus likučių.
Pagrindimas
Numatytas žemės ūkio produktų derliaus likučių neįtraukimas į šalutinius produktus arba prielaida, kad jie neišskiria šiltnamio efektą išskiriančių dujų, atrodo metodiškai pagrįsti, tačiau jie turi likti sistemoje, pavyzdžiui, įarti į žemę.
Tačiau, jei tai tam tikri pasėliai, pvz., šiaudų, auginami specialiai kaip žaliavos biokuro gamybai, neteisinga juos priskirti derliaus likučiams. Tokiu atveju šiaudai ir grūdai turėtų būti priskirti dviem skirtingoms biokuro gamybos žaliavų kategorijoms.
Pakeitimas  136 Pasiūlymas dėl direktyvos VII priedo C skyriaus 17 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
17. Pagal 4 punktą atliekant su biokuru susijusius apskaičiavimus, kaip lygintino iškastinio kuro vertės EF naudojamos naujausios turimos vidutinės faktinės kiekio, išmetamo Bendrijoje naudojant benziną ir dyzeliną, vertės, nurodytos [Direktyvoje 98/70/EB]. Jei tokių duomenų nėra, naudojama vertė turi būti 83,8 g CO2eq/MJ.	17. Pagal 4 punktą atliekant su iš biomasės gautu transporto kuru susijusius apskaičiavimus, kaip lygintino iškastinio kuro vertės EF naudojamos naujausios turimos vidutinės faktinės kiekio, išmetamo Bendrijoje naudojant benziną ir dyzeliną, vertės, nurodytos [Direktyvoje 98/70/EB] arba 83,8 g CO2eq/MJ, atsižvelgiant į tai, kuri vertė mažiausia.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Energija iš atsinaujinančių šaltinių
Nuorodos	COM(2008)0019 – C6-0046/2008 – 2008/0016(COD)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 19.2.2008