Procedūra : 2008/2085(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0370/2008

Pateikti tekstai :

A6-0370/2008

Debatai :

PV 21/10/2008 - 6
CRE 21/10/2008 - 6

Balsavimas :

PV 22/10/2008 - 6.2
CRE 22/10/2008 - 6.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0513

PRANEŠIMAS     
PDF 222kWORD 185k
30.9.2008
PE 405.897v02-00 A6-0370/2008

dėl kolektyvinių susitarimų problemų ES

(2008/2085(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Jan Andersson

Nuomonės referentas (*):

Tadeusz Zwiefka, Teisės reikalų komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl kolektyvinių susitarimų problemų ES

(2008/2085(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio pirmą įtrauką, 2 straipsnį ir 3 straipsnio j punktą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 136, 137, 138, 139 ir 140 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 12, 39 ir 49 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonos sutartį, ypač 3 straipsnį,

   atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 152 straipsnį, kuriame pripažįstama socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų svarba vystymuisi,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27, 28 ir 34 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ypač 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, ypač 5, 6 ir 19 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl migruojančių darbuotojų teisinio statuso,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų pateiktą ataskaitą dėl Direktyvos 96/71/EB įgyvendinimo (SEC(2006)0439) (Paslaugų ataskaita),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo(2),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2679/98 dėl vidaus rinkos funkcionavimo, susijusio su laisvu prekių judėjimu tarp valstybių narių, vadinamąją M. Monti pastraipą(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(4),

–   atsižvelgdamas į 1990 m. kovo 27 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą byloje C-113/89, Rush Portugesa Ltda prieš Office Nationale d'Immigration(5),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus 1994 m. rugpjūčio 9 d. byloje C-43/93, Vander Elst(6), 1999 m. lapkričio 23 d. sujungtose bylose C-369/96 ir 376/96, Arblade(7), 2001 m. spalio 25 d. sujungtose bylose C-49/98, C-50/98, C-52/98, C-54/98, C-68/98 ir C-71/98, Finalarte(8), 2002 m. vasario 7 d. byloje C-279/00, Komisija prieš Italiją(9), 2004 m. spalio 12 d. byloje C-60/03, Wolff & Müller GmbH(10), 2004 m. spalio 21 d. byloje C-445/03, Komisija prieš Liuksemburgą(11) ir 2006 m. sausio 19 d. byloje C-244/04, Komisija prieš Vokietiją(12),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą 2007 m. gruodžio 11 d. byloje C-438/05, International Transport Workers' Federation and Finish Seamen's Union(13) (Viking byla),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje C-341/05, Laval un Partneri Ltd.(14),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą byloje C-346/06, Rüffert(15),

–   atsižvelgdamas į šias Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas: TDO-94, Išlygos dėl darbo (Viešųjų pirkimų sutartys); TDO 87 Asociacijų laisvė ir teisės jungtis į organizacijas gynimas; TDO98, Teisė jungtis į organizacijas ir kolektyvinės derybos; TDO-117, Pagrindiniai socialinės politikos tikslai ir standartai, IV dalis; TDO-154, Kolektyvinės derybos, atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją,

  atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo taikymo(16),

  atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 96/71/EB įgyvendinimo valstybėse narėse(17),

  atsižvelgdamas į Parlamento 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl padoraus darbo visiems skatinimo(18),

   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 12–13 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintus bendrus lankstumo ir užimtumo garantijų principus bei 2007 m. lapkričio 29 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendrų lankstumo ir užimtumo principų(19),

   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų ir Vidaus rinkos bei vartotojų teisių apsaugos komitetų nuomones (A6-0370/2008),

A. kadangi Europos bendrijos steigimo sutartyje pripažįstama, kad pagrindinės teisės, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, valstybių narių konstitucijose ir įvairiose tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, yra Bendrijos teisės ir praktikos pagrindas,

B.  kadangi Europos bendrijos steigimo sutartyje numatyti pagrindiniai principai ir kadangi viena iš pagrindinių Bendrijos veiklos sričių yra vidaus rinka, kuri naikina laisvo prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo tarp valstybių narių kliūtis, ir turi socialinį aspektą,

C. kadangi vienas iš šių principų yra piliečių pagrindinių konstitucinių teisių, tarp jų ir teisės steigti profesines sąjungas, teisės streikuoti ir teisės į kolektyvines derybas, pripažinimas,

D. kadangi pagrindiniai vidaus rinkos principai yra laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir paslaugų teikimo laisvė,

E.  kadangi pagal Europos bendrijos sutarties 39 straipsnį laisvas darbuotojų judėjimas reiškia, kad įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės,

F.  kadangi pagal EB sutartį pagrindinių laisvių ribojimai galimi, jei siekiama teisėtų tikslų, atitinkančių šią sutartį, jei ribojimai pagrįsti svarbesnėmis viešojo intereso reikmėmis, yra tinkami norint pasiekti užsibrėžtus tikslus ir neviršija to, kas būtina norint juos pasiekti, kadangi taip pat pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnį bet kokie šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimai galimi tik tuo atveju, jei jie yra paremti proporcingumo principu, jei būtini ir tikrai atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti,

G. kadangi Europos Teisingumo Teismas pripažįsta teisę imtis kolektyvinių veiksmų pagrindine teise, kuri yra ir Bendrijos teisės pagrindinių principų dalis; jei Lisabonos sutartis bus ratifikuota, ši teisė taip pat bus įtvirtinta Sutartyje,

H. kadangi Europos Komisija keletą kartų pabrėžė esamos nacionalinės darbo teisės aktų sistemos ir kolektyvinių derybų reikšmę darbuotojų teisių apsaugai,

I.   kadangi iš Komisijos pranešimas dėl darbo santykių Europoje 2006 metais matyti, kad aukšto lygio kolektyvinės derybos teigiamai veikia socialinę integraciją,

J.   kadangi remiantis EB sutarties 136 straipsniu Bendrija ir valstybės narės turi siekti sukurti (...) „geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo“; kadangi siekiant šio tikslo EB sutarties 140 straipsnyje numatyta, kad Komisija turi skatinti valstybes nares bendradarbiauti socialinės politikos srityje, ypač klausimais, susijusiais su teise jungtis į asociacijas ir kolektyvinėmis darbdavių ir darbuotojų derybomis,

K. kadangi pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvos konstatuojamąją dalį tarpvalstybinio paslaugų teikimo skatinimui būtina sąžininga konkurencija ir priemonės, kurios garantuotų pagarbą darbuotojų teisėms visapusiškai laikantis atitinkamos valstybės narės nacionalinės darbo teisės ir darbo santykių sistemos,

L.  kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos 12 konstatuojamojoje dalyje aiškiai teigiama, kad „Bendrijos teisė netrukdo valstybėms narėms bet kuriam, net ir laikinai jų teritorijoje pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikyti savo teisės aktus arba darbdavių ir darbininkų pasirašytas kolektyvines sutartis net ir tuo atveju, kai darbdavys yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje“, ir kad „Bendrijos teisė nedraudžia valstybėms narėms tinkamomis priemonėmis garantuoti, kad būtų laikomasi šių normų“,

M. kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos tikslas užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir priemones, garantuojančias pagarbą darbuotojų teisėms, yra svarbus norint šiuo ekonominiu laikotarpiu, kai daugėja teikiamų tarpvalstybinių paslaugų, apsaugoti atitinkamus darbuotojus, laikytis valstybių narių darbo teisės ir darbo santykių sistemos,

N. kadangi pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvą valstybių narių teisės aktuose turi būti numatytos pagrindinės minimalią komandiruotų darbuotojų apsaugą užtikrinančios teisės normos, kurių būtų laikomasi priimančiojoje šalyje, nedraudžiant taikyti darbuotojams palankesnių sąlygų,

O. kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnio 8 dalyje leidžiama įgyvendinti direktyvą vadovaujantis teisės aktais arba kolektyviniais susitarimais, kurie paskelbti visuotinai taikomais, kurie visuotinai taikomi visoms panašioms atitinkamos pramonės šakos įmonėms arba kuriuos sudarė valstybės narės lygmeniu daugiausia atstovų turinčios darbdavių ir darbuotojų organizacijos, taip pat kurie taikomi visoje tos valstybės narės teritorijoje; ETT taip pat patvirtina, kad Darbuotojų komandiravimo direktyvoje nesiekiama derinti darbo sąlygų valstybėse narėse kūrimo sistemų, todėl jos turi teisę laisvai savo teritorijoje pasirinkti sistemą, kuri nėra konkrečiai paminėta tarp šioje direktyvoje numatytų sistemų;

P.  kadangi pagrindines Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnio 1 dalies nuostatas sudaro tarptautinės privalomosios teisės normos, dėl kurių valstybės narės yra susitarusios; pažymi, kad viešosios teisės nuostatos, įtvirtintos 3 straipsnio 10 dalyje, taip pat sudarytos iš tarptautinių privalomų teisės normų, kurios yra kaip gairės, taigi valstybės narės gali savo nuožiūra jas apibrėžti nacionaliniuose teisės aktuose; taip pat pažymi, kad 3 straipsnio 10 dalis svarbi valstybėms narėms, kadangi sudaro joms galimybę atsižvelgti į darbo rinkos įvairovę, socialinę politiką ir kitus klausimus, įskaitant darbuotojų apsaugą laikantis vienodų sąlygų principo,

Q. kadangi darbuotojų mobilumas daug prisidėjo prie užimtumo, klestėjimo ir ES integracijos, suteikė piliečiams naujas galimybes plėsti žinias, patirtį ir siekti geresnių gyvenimo sąlygų,

R.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnyje numatyta teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvines priemones,

S.   kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos vienodas taikymas ir įgyvendinimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti direktyvoje išdėstyti tikslai, ypač kad būtų laikomasi valstybių narių derybų dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų,

T.  kadangi 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(20) (Paslaugų direktyvos) 3 straipsnio 1 dalies a punkte aiškiai teigiama, kad minėtoji direktyva nepakeis Darbuotojų komandiravimo direktyvos ir nepažeis jos nuostatų,

U. kadangi siekiant užtikrinti laisvą prekių judėjimą į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2679/98(21) 2 straipsnį buvo įtraukta ši pastraipa (žinoma kaip M. Monti pastraipa): „Šis reglamentas nedaro įtakos pagrindinėms teisėms, kurias pripažino valstybės narės, įskaitant teisę ir laisvę streikuoti. Šios teisės gali apimti ir teisę arba laisvę imtis kitų veiksmų, numatytų specifinėse valstybių narių darbo santykių sistemose“,

V.  kadangi Paslaugų direktyvos 1 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad „ši direktyva netrukdo naudotis pagrindinėmis teisėmis, pripažintomis valstybėse narėse ir pagal Bendrijos teisę; ji taip pat neturi įtakos teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, taip pat imtis kolektyvinių darbuotojų interesų gynimo veiksmų pagal Bendrijos teisei neprieštaraujančią nacionalinę teisę“,

W. kadangi Europos Vadovų Taryba nustatė principus, kaip kurti darbo rinkos modelius, kurie turėtų aukštą ne tik saugumo, bet ir lankstumo lygį, vadinamąsias lankstumo ir užimtumo garantijas; kadangi ji pripažįsta, kad sėkmingų lankstumo ir užimtumo garantijų dalis yra stiprūs socialiniai partneriai, vedantys daug kolektyvinių derybų,

X.  kadangi ETT gali išaiškinti Bendrijos teisės aktus, atsižvelgdamas į pagrindines teises ir laisves, ir užtikrinti, kad išaiškinant ir taikant EB sutartį būtų paisoma įstatymų,

Y.  kadangi nacionaliniai teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi patikrinti, ar paisoma kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar pagrindinių laisvių ribojimai neprieštarauja Bendrijos teisės aktams,

Z.  kadangi teisė imtis kolektyvinių veiksmų ir sudaryti kolektyvinius susitarimus yra pagrindinė teisė, sudaranti neatsiejamą pagrindinių Bendrijos teisės principų dalį, kadangi, atsižvelgiant į tai, ETT neturėtų remtis 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimu, kurio Europos Parlamentas, kaip viena iš teisės aktų leidybos institucijų, nepatvirtino ir pagal kurį tokios sąvokos kaip „viešosios tvarkos nuostatos“ ir „nacionalinės nuostatos, ypač svarbios politinei tvarkai“ būtų susiaurintos ir interpretuojamos tik kaip teisės aktuose nustatytos privalomosios teisės normos,

AA. kadangi Albany sprendime (C-67/96) profesinėms sąjungoms konkurencijos teisės srityje sutekta daug galimybių priimti sprendimus savo nuožiūra sprendžiant darbo rinkos klausimus;

AB. kadangi buvo pastebėta, jog tiek paties ETT, tiek Teismo bei generalinių advokatų požiūris į įvairias bylas, susijusias su Darbuotojų komandiravimo direktyva, ypač į bylas C-341/05 Laval(22) ir C-346/06 Rüffert(23), ir jų aiškinimas nesutampa, kadangi, nesutampant požiūriui ir aiškinimui, gali reikėti pateikti paaiškinimų, siekiant užtikrinti pagrindinių teisių ir laisvių pusiausvyrą,

AC. kadangi teisinis Darbuotojų komandiravimo direktyvos pagrindas grindžiamas prielaida, kad komandiruoti darbuotojai nepatenka į priimančiosios šalies darbo rinką; kadangi nenustatyta laikotarpio, kuriuo darbuotojas laikomas komandiruojamu, ir kadangi darbuotojų komandiravimo praktika taikoma dažnai, akivaizdu, kad komandiruoti darbuotojai vis tiek dažnai patenka į priimančiosios šalies darbo rinką,

1.   pabrėžia, kad paslaugų teikimo laisvė yra vienas svarbiausių Europos projekto pagrindų; tačiau, viena vertus, ji turi būti suderinama su pagrindinėmis teisėmis, Sutartyse įtvirtintais socialiniais tikslais, kita vertus, su viešųjų ir socialinių partnerių teise užtikrinti nediskriminavimą ir vienodų sąlygų taikymą bei pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas; primena, kad teisė į kolektyvines derybas ir teisė imtis kolektyvinių priemonių, minimos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, o vienodų sąlygų taikymas – vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų;

2.  mano, kad bet kuriam ES piliečiui turi būti suteikta teisė dirbti bet kur Europos Sąjungoje, taigi jis turėtų teisę į vienodas sąlygas; todėl apgailestauja, kad ši teisė nėra vienodai taikoma visoje ES; mano, kad Komisija turėtų ryžtingai persvarstyti dar galiojančias pereinamąsias nuostatas, įvertinti, ar jos tikrai reikalingos siekiant užkirsti kelią valstybių narių darbo rinkų iškraipymui, ir, jeigu taip nėra, jos turėtų būti kuo greičiau panaikintos;

3.  pabrėžia, kad laisvė teikti paslaugas neprieštarauja pagrindinėms socialinių partnerių teisėms skatinti socialinį dialogą ir imtis kolektyvinių priemonių ir nėra už jas viršesnė, pirmiausia todėl, kad tai kai kuriose valstybėse narėse ji yra konstitucinė teisė; pabrėžia, kad Monti išlyga buvo siekiama vidaus rinkoje apsaugoti šias pagrindines konstitucines teises; kartu primena, kad darbuotojų judėjimo laisvė yra viena iš keturių vidaus rinkos laisvių;

4.  pritaria Lisabonos sutarčiai ir tam faktui, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija taps teisiškai privaloma; pažymi, kad į ją įeina profesinių sąjungų teisė derėtis ir sudaryti atitinkamus kolektyvinius susitarimus atitinkamais lygmenimis, ir kilus interesų konfliktui ginti šiuos interesus, pvz., imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant streikus;

5.  pabrėžia, kad laisvė teikti paslaugas nėra viršesnė už Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytas pagrindines teises, ypač už profesinių sąjungų teisę imtis kolektyvinių priemonių, pirmiausia todėl, kad tai kai kuriose valstybėse narėse ji yra konstitucinė teisė; todėl pabrėžia, kad ETT sprendimai Rüffert, Laval ir Viking bylose rodo, kad reikia aiškiau išdėstyti, kad Sutartyse nustatytos ekonominės laisvės turi būti aiškinamos kaip nepažeidžiančios valstybėse narėse ir Bendrijos teisėje pripažįstamų pagrindinių socialinių teisių, taip pat teisės derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, ir nepažeidžiančios socialinių partnerių savarankiškumo, kai jie šiomis pagrindinėmis teisėmis naudojasi gindami socialinius interesus ir darbuotojus;

6. pabrėžia, kad vadovaujantis skirtingomis valstybių narių tradicijomis Darbuotojų komandiravimo direktyvoje valstybės institucijoms ir socialiniams partneriams leidžiama siekti palankesnių komandiruotų darbuotojų darbo sąlygų;

7.  pabrėžia, kad Darbuotojų komandiravimo direktyvos 22 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad šios direktyvos nuostatos neturi poveikio valstybių narių teisės aktams, taikomiems kolektyvinėms priemonėms, skirtoms įvairių profesijų atstovų interesams apginti pagal EB Sutarties 137 straipsnio 5 dalį;

8.  pabrėžia, kad vyrams ir moterims reikia užtikrinti vienodas sąlygas, vienodą užmokestį už vienodą darbą, kaip nustatyta EB sutarties 39 ir 12 straipsniuose; mano, kad paslaugų teikimo laisvės ar įsisteigimo laisvės srityje darbdavio, darbuotojų ar komandiruojamų darbuotojų pilietybė negali būti pagrindas taikyti nevienodas darbo sąlygas, mokėti nevienodą užmokestį ar teikti nevienodas galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis, pvz., teise streikuoti;

9.  pabrėžia, kaip svarbu neigiamai nepaveikti darbo rinkos modelių, kuriuose jau šiandien galima suderinti darbo rinkoje esantį aukšto lygio lankstumą su aukšto lygio saugumu, ir toliau laikytis šio požiūrio;

Bendras poveikis

10. pažymi, kad tam tikrų EB sutarties potvarkių horizontalusis veikimas priklauso nuo tikslių sąlygų įvykdymo, inter alia, sąlygos, kad teisės gali būti suteikiamos privačiam asmeniui, suinteresuotam, jog būtų laikomasi taip apibrėžtų pareigų; reiškia susirūpinimą, kad, atsižvelgiant į neseniai ETT priimtų sprendimų ypatingąsias aplinkybes, EB sutarties 43 straipsnio horizontalusis veikimas buvo aiškiai nustatytas ir mano, kad dėl to Teismą gali užplūsti daugiau bylų;

11. džiaugiasi tuo, kad daugelis valstybių narių, laikydamosi Europos Sąjungos principų ir tradicijų, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, įdiegė aukštus darbo sąlygų reikalavimus, kurių laikantis užtikrinama visų darbuotojų gerovė, skatinamas ekonominis augimas ir konkurencingumas;

12. mano, kad teisės aktų rengėjų ketinimai, išreikšti Darbuotojų komandiravimo direktyvoje ir Paslaugų direktyvoje, nesuderinami su aiškinimais, skatinančiais nesąžiningą bendrovių konkurenciją; pažymi, kad bendrovių, kurios pasirašys kolektyvinius susitarimus ir jų laikysis, padėtis konkurencijos požiūriu bus blogesnė nei tokius susitarimus atsisakiusių pasirašyti bendrovių;

13. taip pat mano, kad laisvė teikti tarpvalstybines paslaugas vidaus rinkoje toliau skatinama, užtikrinant, kad paslaugų teikimo vietoje šalies vidaus ir užsienio paslaugų teikėjams būtų sudaromos kuo panašesnės ekonominės ir darbo rinkos sąlygos;

14. aktyviai skatina konkurencingumą remdamasis žiniomis ir naujovėmis, kaip nustatyta Lisabonos strategijoje;

15. abejoja, ar proporcingumo principas nustatytas priemonėms, kurių imamasi prieš įmones, kurios, pasinaudodamos įsisteigimo teise ar teise teikti tarptautines paslaugas, sąmoningai pablogina darbo sąlygas; mano, kad neturi būti abejonių dėl profesinių sąjungų teisės imtis kolektyvinių priemonių išsaugant vienodas sąlygas ir užtikrinant geras darbo sąlygas;

16. pabrėžia, jog negali būti aiškinama, kad EB ekonominės laisvės suteikia įmonėms teisę jomis naudotis siekiant išvengti valstybių narių socialinių ir darbo teisės įstatymų ir praktikos taikymo ar leidžiant plėtotis nesąžiningai atlyginimų ir darbo sąlygų konkurencijai; taigi mano, kad tarpvalstybiniai įmonių veiksmai, kurie galėtų bloginti darbo sąlygas priimančiojoje šalyje, turi būti proporcingi ir negali būti automatiškai grindžiami Sutarties nuostatomis dėl laisvo paslaugų judėjimo ir įsisteigimo laisvės;

17. pabrėžia, kad Europos teisėje turi būti laikomasi nediskriminavimo principo; taip pat pabrėžia, kad Europos teisės leidėjai privalo užtikrinti, kad nebūtų sukurta kliūčių parengtiems kolektyviniams susitarimams, pagal kuriuos nustatomas vienodas užmokestis visiems darbuotojams, nesvarbu, kokia jų ar darbdavio tautybė toje vietoje, kur teikiamos paslaugos, ar kliūtys kolektyvinėms priemonėms, skirtoms šiems susitarimams ginti, laikantis nacionalinių teisės aktų ar praktikos;

18. pripažįsta, kad dėl ETT sprendimų Viking, Laval ir Luxembourg bylose kilo didelių abejonių, kaip aiškinti minimalaus derinimo direktyvas;

19. pažymi, kad Direktyvos 2004/18 (Viešųjų pirkimų direktyvos) 26 ir 27 straipsniuose esančios nuorodos į socialinius klausimus valstybėms narėms leidžia sukurti sąžiningas konkurencijos sąlygas, nes juose nustatomos darbo sąlygos, kurios geresnės nei privaloma minimali apsauga;

20. mano, kad esant ribotam laisvo judėjimo pagrindui atsirado galimybė taip išaiškinti Darbuotojų komandiravimo direktyvą, kad aiškiai skatinama nesąžininga konkurencija dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų; todėl turi būti išplėstas Darbuotojų komandiravimo direktyvos teisinis pagrindas, įtraukiant nuorodą dėl laisvo darbuotojų judėjimo;

21. pabrėžia, kad esant dabartinei padėčiai priimančiojoje šalyje darbuotojams gali būti daromas spaudimas dėl mažų atlyginimų konkurencijos; taigi mano, kad visose valstybėse narėse reikia pasirūpinti, kad Darbuotojų komandiravimo direktyva būtų nuosekliai įgyvendinama;

22. primena, kad devynios valstybės narės ratifikavo TDO konvenciją Nr. 94, Išlygos dėl darbo (Viešųjų pirkimų sutartys); apgailestauja, kad net teismo sprendimuose nepakankamai atsižvelgiama į TDO konvenciją Nr. 94 ir kad šios konvencijos taikymas minėtose valstybėse prieštarautų Darbuotojų komandiravimo direktyvos taikymui; ragina Komisiją nedelsiant išaiškinti šią padėtį ir toliau skatinti ratifikuoti minėtąją konvenciją, siekiant toliau gerinti socialinių nuostatų viešųjų pirkimų teisės aktuose plėtojimą, nes tai yra ir Viešųjų pirkimų direktyvos tikslas;

23. pažymi, kad remiantis TDO konvencijomis Nr. 87 ir 98 teisės į kolektyvines priemones ir pagrindinių teisių apribojimai gali būti pagrįsti tik sveikatos, viešosios tvarkos ir panašiais interesais;

Reikalavimai

24. ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti Darbuotojų komandiravimo direktyvą; pabrėžia, kad darbo rinką reglamentuojantys teisės aktai ir derybų bei kolektyvinių susitarimų taisyklės priklauso valstybių narių ir socialinių partnerių kompetencijai; ypač pažymi, kad valstybės narės privalo visapusiškai taikyti ir tobulinti prevencijos, kontrolės priemones ir sankcijas;

25. mano, kad galiojantys Bendrijos teisės aktai turi spragų ir neatitikimų, taigi galėjo lemti tokį Darbuotojų komandiravimo direktyvos aiškinimą, kuris neatitinka Bendrijos teisės aktų leidėjų, siekusių sukurti teisingą teisės teikti paslaugas ir darbuotojų teisių apsaugos pusiausvyrą, tikslų; ragina Komisiją parengti teisės aktų pasiūlymus, kurie padėtų išvengti prieštaringo aiškinimo ateityje;

26. taigi, džiaugiasi 2008 m. balandžio 3 d. pranešimu, kuriame Komisija įsipareigojo ne tik ir toliau spręsti konkurencijos, paremtos žemais socialiniais standartais, problemą, bet ir pabrėžė, kad laisvė teikti paslaugas neprieštarauja pagrindinei teisei streikuoti ar stoti į profsąjungas ir nėra už jas viršesnė; ragina nedelsiant įgyvendinti 2008 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas, siekiant spręsti įgyvendinimo trūkumų klausimą, ir išvengti probleminių atvejų bei piktnaudžiavimo ir sukurti trokštamą abipusio pasitikėjimo ir užtikrintumo aplinką; ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti glaudesniu valstybių narių, jų institucijų ir Komisijos bendradarbiavimu keičiantis informacija apie stebėsenos priemones ir pažangiąją patirtį; mano, kad tai būtų veiksmingas būdas, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu;

27. džiaugiasi Komisijos pastebėjimu, kad ji jau pasiruošusi peržiūrėti vidaus rinkos poveikį darbo teisėms ir kolektyvinėms deryboms;

28. siūlo šio peržiūrėjimo metu iš dalies peržiūrėti ir Darbuotojų komandiravimo direktyvą, ypač atsižvelgiant į darbo sąlygų, atlyginimų dydžių, vienodų sąlygų darbuotojams principo taikymo atsižvelgiant į laisvą paslaugų judėjimą problemas, pagarbą skirtingiems darbo rinkos modeliams ir komandiravimo trukmei;

29. mano, kad pagrindinių teisių įgyvendinimui taip, kaip pripažįstama valstybėse narėse, TDO konvencijose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti ir teisę imtis kolektyvinių priemonių, negali kilti jokia grėsmė;

30. pabrėžia, kad reikia visiškai aiškia pareikšti, jog pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvą ir kitas direktyvas nedraudžiama valstybėms narėms ir socialiniams partneriams siekiant vienodų sąlygų darbuotojams reikalauti palankesnių sąlygų ir kad užtikrinama, jog Bendrijos teisės aktai gali būti įgyvendinami remiantis visais darbo rinkos modeliais;

31. ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti Tarybos sprendimus dėl elektroninės keitimosi informacija sistemos įdiegimo, kadangi ši sistema padėtų valstybėms narėms veiksmingiau kovoti su piktnaudžiavimu;

32. ragina valstybes nares ir Komisiją priimti kovos su piktnaudžiavimu priemones, ypač susijusias su veikla, vadinamųjų bendrovių „pašto dėžučių“, kurios nevykdo sąžiningo ir realaus verslo šalyje, kurioje jos įsteigtos, bet sukurtos, kartais netgi tiesiogiai pagrindinio rangovo, turint vienintelį tikslą plėtoti verslą priimančiojoje šalyje siekiant apeiti visapusišką priimančiosios šalies taisyklių ir nuostatų, ypač susijusių su darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis, taikymą; ragina Komisiją Paslaugų direktyvos pagrindu įmonėms nustatytame elgesio kodekse įtvirtinti vienareikšmes nuostatas, skirtas kovoti su bendrovėmis „pašto dėžutėmis“;

33. patvirtina, kad pagrindinių laisvių sistemoje socialinių teisių hierarchinė reikšmė nėra mažesnė nei ekonominių teisių; taigi ragina pirminėje teisėje dar kartą įtvirtinti pagrindinių teisių ir ekonominių laisvių pusiausvyrą, siekiant padėti išvengti bandymų sumažinti socialinius standartus;

34. džiaugiasi bendra Tarybos pozicija dėl naujosios Laikino darbo direktyvos, kurioje būtų nuostatos dėl nediskriminavimo nuo pirmosios darbo dienos, nebent socialiniai partneriai sutartų kitaip;

35. ragina Komisiją pateikti ilgai lauktą komunikatą dėl tarptautinių kolektyvinių derybų, kuriame būtų siūloma sukurti teisinę tarptautinių kolektyvinių susitarimų sistemą;

o

o        o

36. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1)

OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

(2)

OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

(3)

OL L 337, 1998 12 12, p. 8.

(4)

OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

(5)

[1990] Rink.p. I-1470.

(6)

[1994] Rink.p. I-3803.

(7)

[1999] Rink.p. I-8453.

(8)

[2001] Rink.p. I-7831.

(9)

[2002] Rink.p. I-1425.

(10)

[2004] Rink.p. I-9553.

(11)

[2004] Rink.p. I-10191.

(12)

[2006] Rink.p. I-885.

(13)

OL C 51, 2008 2 23, p.11.

(14)

OL C 51, 2008 2 23, p. 9.

(15)

Dar nepaskelbta OL.

(16)

OL C 313 E, 2006 12 20, p. 452.

(17)

OL C 92 E, 2004 4 16, p. 404.

(18)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0206.

(19)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0574.

(20)

OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

(21)

OL L 337, 1998 12 12, p. 8.

(22)

Teisingumo Teismo 2007 m. gruod˛io 18 d. sprendimas byloje C-341/05, Laval un Partneri Ltd [2007] Rink.p. I-11767 (Laval byla).

(23)

Teisingumo Teismo 2008 m. baland˛io 3 d. sprendimas byloje C-346/06, Rüffert, dar nepaskelbtas Rink. p. (˛r. OL C 128, 2008 5 24, p. 9).


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

2007 m. gruodžio mėn. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (ETT) priėmė sprendimus dviejose bylose dėl Sutarties ekonominių ir socialinių tikslų suderinimo ES. Viking byla yra susijusi su kolektyviniais veiksmais dėl laivo vėliavos pakeitimo iš Suomijos į Estijos vėliavą. Laval byloje Švedijos profesinės sąjunga kolektyviniais veiksmais bandė priversti Latvijos paslaugų teikėją, teikiantį paslaugas Švedijoje, pasirašyti kolektyvinę sutartį.

2008 m. balandį ETT priėmė kitą sprendimą Rüffert byloje. Byla susijusi su valstybės institucijų teise sudarant sutartis dėl darbų atlikimo reikalauti iš konkurse dalyvaujančių įmonių įsipareigoti mokėti darbo užmokestį, kuris yra suderintas su kolektyvinėmis derybomis nustatytu darbo užmokesčių dydžiu, tose vietose, kuri vykdomi darbai, arba jie bus uždrausti kaip laisvės teikti paslaugas apribojimai Sutarties 49 straipsnio prasme.

Pranešime dėmesys yra sutelktas į pagrindinius sprendimų padarinius, o ne į valstybių problemas juos įgyvendinant, kurios turėtų būti skubiai sprendžiamos nacionaliniu lygmeniu.

Principai

Pirmojoje pranešimo dalyje nagrinėjami pagrindiniai vidaus rinkos principai ir būtina pusiausvyra tarp laisvo paslaugų judėjimo ir darbuotojų teisių.

Kiekvienam turi būti užtikrinta teisė dirbti bet kur Europos Sąjungoje, ir gaila, kad ši teisė nėra vienodai taikoma visoje ES. Tačiau tai turi būti suderinta su pagrindinėmis teisėmis ir galimybe vyriausybėms bei profesinės sąjungoms užtikrinti nediskriminavimą ir vienodas sąlygas. Negalime žiūrėti pro pirštus į tai, kad darbuotojams migrantams mokama mažiau nei šalies darbuotojams, taip parodant, kad ji ar jis yra verti mažiau nei tą patį darbą dirbantys šalies darbuotojai. Mūsų visų labui darbuotojams, nesvarbu šalies ar migrantams, turi būti užtikrintos vienodos sąlygos. Vienodos sąlygos ir vienodas atlyginimas už darbą visada turi būti pagrindinis principas.

ETT sprendimo rezultatai

Darbuotojų komandiravimo direktyva

Tradiciškai Darbuotojų komandiravimo direktyva buvo aiškinama kaip minimali direktyva, nustatanti esmines minimalias darbo sąlygas, kurias valstybės narės turi užtikrinti ir kurios taip pat taikomos laikiniems, užsienio darbuotojams. Tačiau į Darbuotojų komandiravimo direktyvą nėra įtrauktos sistemos, kuriuose taikoma didesnė apsauga. Šio išaiškinimo priežastys daugiausia randamos Direktyvos 3 straipsnio 7 dalyje „1–6 pastraipos neturi trukdyti taikyti palankesnių darbo sąlygų darbuotojams“.

Tačiau ši samprata pasikeitė priėmus sprendimą Laval byloje, kurioje Teismas konstatuoja, kad Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnio 7 dalis „negali būti aiškinama kaip leidžianti priimančiajai valstybei narei numatyti, kad jos teritorijoje teikiant paslaugas reikia laikytis darbo ir įdarbinimo sąlygų, kurios viršija minimalią apsaugą užtikrinančias imperatyvias normas“. Toliau sprendime teigiama, kad Darbuotojų komandiravimo direktyvoje nustatomas apsaugos lygis, kurio laikytis priimančioji valstybė narė „turi teisę iš įmonių reikalauti“ (mes pabrėžiame) (80 pastraipa), ir tęsiama kitoje pastraipoje „apsaugos lygis, kuris turi būti užtikrintas į priimančiosios valstybės narės teritoriją komandiruotiems darbuotojams, iš esmės apsiriboja numatytuoju Direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos a–g punktuose“. Ką priimančioji valstybė narė gali nustatyti atvykusiai bendrovei, apibrėžiama Darbuotojų komandiravimo direktyvoje, ir tai negali būti viršijama. Kitaip tariant, mes manome, kad minimalius reikalavimus nustatanti direktyva tapo maksimalia direktyva.

Šiame sprendime Teismas dėl praktinių sumetimų pašalino 3 straipsnio 7 dalį, leidžiančią taikyti palankesnes sąlygas. Taigi nacionaliniai susitarimai dėl darbo užmokesčio gali būti mažiau veiksmingi komandiruotiems darbuotojams. Šis išaiškinimas buvo toliau išplėtotas ir paaiškintas Rüffert byloje. 32 pastraipoje ETT nustato, kad normalus darbo užmokestis Niedersachsen „negali būti laikomas palankesne darbo sąlyga, Direktyvos 96/71 3 straipsnio 7 dalies prasme“. Teismas toliau sako, kad „dėl tokio išaiškinimo direktyva taptų neveiksminga (žiūrėti Laval un Partneri, 80 pastraipa).“ Kitaip tariant, ši direktyva negali būti aiškinama taip, kaip yra prašyta, kadangi tai, anot Teismo, prieštarautų minėtos direktyvos tikslui užtikrinti laisvę teikti paslaugas, o ne apsaugoti darbuotojus.

Pusiausvyra tarp laisvo prekių judėjimo ir pagrindinės teisės streikuoti

Viking ir Laval bylose ETT nustatė, kad 43 ir 49 straipsniai yra horizontalaus tiesioginio veikimo, kuriuo darbdaviai ir paslaugų teikėjai gali remtis spręsdami dėl kolektyvinių susitarimų ir kolektyvinių priemonių, turinčių tarpvalstybinį poveikį. Kolektyvinių derybų nepriklausomumas nuo konkurencijos taisyklių nėra išplečiamas į laisvo judėjimo sritį. Dėl to kyla rizika: dėl kolektyvinių priemonių valstybėse narėse gali būti imtasi teisinio nagrinėjimo; neaiškumas dėl kolektyvinių priemonių; padidėtų bylų srautas į ETT. Bet tarptautiniame ginče dalyvaujanti įmonė turi galimybę pasitelkti šį sprendimą prieš profsąjungos veiksmus, tvirtindama, kad jie yra neproporcingi.

Sprendime sakoma, kad teisė streikuoti yra pagrindinė teisė, bet ne tokia pagrindinė kaip ES laisvo judėjimo nuostatos. Dėl to gali kilti darbo užmokesčio konkurencija ir tapti sunkiau profesinėms sąjungoms užtikrinti vienodą požiūrį.

Reikalavimai

Kadangi šie sprendimai parodė, kad dabartinių teisės aktų nepakanka pusiausvyrai tarp laisvės teikti paslaugas ir darbuotojų teisių užtikrinti, turime imti skubių veiksmų garantuoti būtinus pakeitimus Europos teisės aktuose, kad užkirstume kelią galimam žalingam socialiniam, ekonominiam ir politiniam ETT sprendimų poveikiui.

Reikėtų apsvarstyti šiuos pakeitimus:

· persvarstyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą;

· apibendrinti M. Monti direktyvos socialines nuostatas ir Paslaugų direktyvą pirminės teisės ar tarpinstitucinio susitarimo socialinių nuostatų požiūriu;

· skubiai priimti Laikino darbo direktyvą, kurioje būtų paaiškinta, kad tos pačios taisyklės gali būti iš karto taikomos laikiniems agentūrų darbuotojams, jei jie buvo tiesiogiai įdarbinti įmonės;

· patvirtinti priemones kovai su vadinamomis „pašto dėžučių“ bendrovėmis, įmonėmis, kurios neužsiima jokia tikra ir prasminga veikla kilmės šalyje, bet yra įsteigtos, kartais netgi tiesiogiai pagrindinio užsakovo priimančiojoje šalyje, turint vienintelį tikslą teikti „paslaugas“ priimančiojoje šalyje, siekiant išvengti visiško priimančiosios šalies taisyklių ir nuostatų, susijusių su darbo užmokesčiu bei darbo sąlygomis, taikymo.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ  (17.9.2008)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl kolektyvinių susitarimų problemų ES

(2008/2085(INI))

Nuomonės referentas(*): Tadeusz Zwiefka

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus,

A. kadangi Europos bendrijos steigimo sutartyje pripažįstama, kad pagrindinės teisės, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, valstybių narių konstitucijose ir įvairiose tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, yra ES teisės ir praktikos pagrindas,

B.  kadangi Europos bendrijos steigimo sutartyje nustatoma keletas principų, kadangi viena iš pagrindinių Bendrijos veiklos sričių yra vidaus rinka, pasireiškianti kliūčių laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui tarp valstybių narių naikinimu, taip pat socialinė politika,

C. kadangi vienas iš šių principų yra piliečių pagrindinių konstitucinių teisių, tarp jų ir teisės steigti profesines sąjungas, teisės streikuoti ir teisės į kolektyvines derybas, pripažinimas,

D. kadangi pagrindiniai vidaus rinkos principai yra laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir paslaugų teikimo laisvė,

E.  kadangi pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 39 straipsnį laisvas darbuotojų judėjimas reiškia, kad įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės,

F.  kadangi teisė imtis kolektyvinių veiksmų ir sudaryti kolektyvinius susitarimus yra pagrindinė teisė, sudaranti neatsiejamą pagrindinių Bendrijos teisės principų dalį, kadangi, atsižvelgiant į tai, Teisingumo Teismas neturėtų remtis 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimu, kurio Europos Parlamentas, kaip viena iš teisės aktų leidybos institucijų, nepatvirtino ir pagal kurį tokios sąvokos kaip „viešosios tvarkos nuostatos“ ir „nacionalinės nuostatos, ypač svarbios politinei tvarkai“ būtų interpretuojamos tik kaip teisės aktuose nustatytos privalomosios teisės normos,

G. kadangi Paslaugų direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkte aiškiai nurodyta, kad minėtoji direktyva nepakeis direktyvos 96/71/EC (Darbuotojų komandiravimo direktyva)(1) ir nepažeis jos nuostatų,

H. kadangi pagal EB sutartį pagrindinių laisvių ribojimai yra galimi, jei siekiama teisinių tikslų, atitinkančių šią sutartį, jei ribojimai pagrįsti svarbesnėmis viešojo intereso reikmėmis, yra tinkami užsibrėžtiems tikslams pasiekti ir neviršija to, kas yra būtina, kadangi taip pat pagal Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnį bet kokie šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimai galimi tik tuo atveju, jei jie yra paremti proporcingumo principu, jei yra būtini ir tikrai atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba yra reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti,

I.    kadangi Teisingumo Teismas gali išaiškinti Bendrijos teisės aktus, atsižvelgdamas į pagrindines teises ir laisves, ir užtikrinti, kad išaiškinant ir taikant EB sutartį būtų paisoma įstatymų,

J.    kadangi nacionaliniai teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi patikrinti, ar kriterijai, kuriais nustatoma, ar pagrindinių laisvių ribojimai neprieštarauja Bendrijos teisės aktams, yra įgyvendinami,

K.  kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos vienodas taikymas ir įgyvendinimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti direktyvoje išdėstyti tikslai, ypač kad būtų laikomasi valstybių narių derybų dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų,

L.  kadangi buvo pastebėta, jog tiek pačiame Teisingumo Teisme, tiek Teismo bei generalinių advokatų požiūris į įvairias bylas, susijusias su Darbuotojų komandiravimo direktyva, ypač į bylas C-341/05 Laval(2) ir C-346/06 Rüffert(3), ir jų aiškinimas nesutampa, kadangi, nesutampant požiūriui ir aiškinimui, gali reikėti pateikti paaiškinimų, turint mintyje pagrindinių teisių ir laisvių pusiausvyrą,

1.   pažymi, kad nė vienas iš neseniai priimtų Teisingumo Teismo sprendimų(4) neturi poveikio nė vieno valstybių narių sudaryto kolektyvinio susitarimo turiniui ar teisei tokį susitarimą sudaryti;

2.   pabrėžia, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės gali nustatyti minimalius standartus tik tais atvejais, kurie numatyti Darbuotojų komandiravimo direktyvoje, o šių minimalių standartų turinys negali būti nustatytas remiantis direktyvoje nenurodytu šaltiniu;

3.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti minimalias darbo vietos sąlygas ES viduje judantiems darbuotojams;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad tokie nacionalinės teisės aktai, kuriuose neatsižvelgiama į kolektyvines sutartis, nesvarbu, kokio turinio jos būtų, su kuriomis į priimančią šalį darbuotojus komandiruojančios įmonės yra jau susaistytos jų įsisteigimo valstybėje narėje, diskriminuoja šias įmones tiek, kiek pagal juos šios yra vertinamos taip pat, kaip ir nacionalinės įmonės, kurios nėra sudariusios kolektyvinės sutarties;

5.   pripažįsta, kad Teisingumo Teismas Laval ir Viking bylose aiškiai nurodė, kad teisė imtis kolektyvinių veiksmų patenka į Bendrijos teisės, ypač į EB sutarties 43 ir 49 straipsnių, taikymo sritį, todėl turi pateisinti vieno iš svarbiausių interesų – visuomenės intereso apsaugą, turi būti proporcinga ir turi naudoti tinkamas priemones, neviršijant to, kas būtina; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, vadovaujantis Teisingumo Teismo sprendimais, teisė imtis kolektyvinių veiksmų siekiant apsaugoti darbuotojus gali būti toks privalomas pagrindas;

6.   pažymi, kad tam tikrų EB sutarties potvarkių horizontalus veikimas priklauso nuo tikslių sąlygų įvykdymo, inter alia, sąlygos, kad teisės gali būti suteiktos privačiam asmeniui, suinteresuotam, jog būtų laikomasi taip apibrėžtų pareigų; reiškia susirūpinimą, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo išnagrinėtų bylų ypatingąsias aplinkybes, EB sutarties 43 straipsnio horizontalus veikimas buvo aiškiai nustatytas ir mano, kad dėl to teismus gali užplūsti daugiau bylų;

7.   ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą Darbuotojų koordinavimo direktyvos įgyvendinimą, taikymą ir vykdymą; ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms reikiamas rekomendacijas dėl šios direktyvos įgyvendinimo, taikymo ir vykdymo;

8.   atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi 2008 m. balandžio 3 d. Komisijos rekomendacija(5) ir 2008 m. birželio 9 d. Tarybos posėdžio išvadomis(6) dėl glaudesnio administracinio bendradarbiavimo paslaugų teikimo sistemos darbuotojų komandiravimo srityje;

9.   ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų prieš valstybes nares, kurios netaiko šios srities Bendrijos teisės aktų taip, kaip išaiškino Teisingumo Teismas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

9.9.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marek Aleksander Czarnecki, Bert Doorn, Monica Frassoni, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio Masip Hidalgo, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Daniel Strož, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Vicente Miguel Garcés Ramón, Jean-Paul Gauzès, Georgios Papastamkos, Gabriele Stauner, Jacques Toubon, Ieke van den Burg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Renate Weber

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).

(2)

Teisingumo Teismo 2007 m. gruod˛io 18 d. sprendimas byloje C-341/05, Laval un Partneri Ltd [2007] Rink.p. I‑11767 (Laval byla).

(3)

Teisingumo Teismo 2008 m. baland˛io 3 d. sprendimas byloje C-346/06, Rüffert, dar nepaskelbtas Rink. (˛r. OL C 128, 2008 5 24, p. 9).

(4)

Be sprendimų Laval ir Rüffert bylose, taip pat žiūrėti Teisingumo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą byloje C-438/05, International Transport Workers' Federation ir Finish Seamen's Union [2007] Rink.p. I–10779 (Viking byla).

(5)

OL C 85, 2008 4 4, p. 1 ir OL C 89, 2008 4 10, p. 18.

(6)

Dar nepaskelbta OL.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (16.7.2008)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

sunkumai, su kuriais susiduriama Europos Sąjungoje sudarant kolektyvines sutartis

(2008/2085(INI))

Nuomonės referentė: Małgorzata Handzlik

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi teisė imtis kolektyvinių veiksmų pagal bendruosius Bendrijos teisės principus pripažįstama pagrindine teise ir kadangi ES Teisingumo Teismas patvirtino šią teisę,

B.   kadangi laisvo paslaugų judėjimo principas, kaip esminis vidaus rinkos elementas, ir Sąjungos tikslai skatinti ekonominę ir socialinę pažangą bei stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą yra Europos integracijos esmė ir kadangi dėl to šios laisvės bet kokiu atveju turėtų būti suderinamos su socialinių partnerių teise derėtis dėl kolektyvinių sutarčių,

1.   pabrėžia, kad reikia išlaikyti laisvės teikti paslaugas bei steigimosi laisvės ir tinkamų darbuotojų darbo sąlygų užtikrinimo pusiausvyrą;

2.   atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo sprendimus, pabrėžia, kad iš kitų valstybių narių komandiruotiems darbuotojams taikant darbo sąlygas, kurios nėra įtrauktos į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(1) arba ja remiantis nėra leistinos, arba priverčiant paslaugų teikėjus dėl tokių sąlygų pradėti derybas su profesinėmis sąjungomis, neteisėtai apribojama laisvė teikti paslaugas; mano, kad todėl kolektyviniais veiksmais negalima siekti darbo sąlygų, kurios nenurodomos Direktyvoje 96/71/EB ir kurios nėra pakankamai tiksliai apibrėžtos bei prieinamos;

3.   atkreipia dėmesį, kad Europos darbo rinkos taisyklės yra skaidrios ir visiems vienodos, tačiau skirtingos politinės tradicijos nesudaro sąlygų turėti vieną darbo rinkos modelį; mano, kad tais atvejais, kai tam tikroms valstybėms narėms tai ypač aktualu, nacionaliniu lygmeniu būtina atlikti detalų sprendimų poveikio vertinimą, konsultuojantis su socialiniais partneriais;

4.   pabrėžia, kad nebūtina persvarstyti Direktyvos 96/71/EB nuostatų prieš tai nacionaliniu lygiu neišnagrinėjus ir neišsiaiškinus tikrųjų problemų, kylančių pasirinkus įvairius kolektyvinių sutarčių modelius;

5.   atkreipia dėmesį, kad Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 7 dalimi leidžiama komandiruotiems darbuotojams būnant priimančioje šalyje pasinaudoti palankesnėmis savo šalies sąlygomis;

6.   mano, kad siekiant Direktyvos 97/61/EB tikslų – palengvinti paslaugų teikimą užtikrinant tinkamą darbuotojų apsaugą, itin svarbu teisingai taikyti ir įgyvendinti direktyvos nuostatas ir atsižvelgiant į šią direktyvą visapusiškai laikytis esamų valstybių narių, į kurias komandiruoti darbuotojai, derybų dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų;

7.   ragina valstybes nares šalinti trūkumus, kurių randasi įgyvendinant, taikant ir vykdant Direktyvą 96/71/EB, ypač supaprastinti administracines nuostatas ir formalumus bei susitarti dėl glaudesnio valstybių narių administracijų bendradarbiavimo; ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų prieš valstybes nares, kurios tokiu būdu netaiko Bendrijos teisės aktų;

8.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į Direktyvos 96/71/EB ir Europos Teisingumo Teismo sprendimų pagrindinius principus ir siekiant išvengti tolesnių skirtumų taikant šią direktyvą, valstybėms narėms ir paslaugų teikėjams parengti daugiau gairių, susijusių su darbuotojų komandiravimu teikiant paslaugas;

9.   ragina Komisiją pateikti aiškų pareiškimą dėl valstybių narių teisės viršyti minimalius darbo sąlygų standartus, jei šie aukštesni standartai yra taikomi teritorijoje, kurioje atliekamas darbas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.7.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

17

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriela Creţu, Mia De Vits, Janelly Fourtou, Martí Grau i Segú, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Anna Hedh, Eija-Riitta Korhola, Kurt Lechner, Lasse Lehtinen, Toine Manders, Catiuscia Marini, Nickolay Mladenov, Catherine Neris, Bill Newton Dunn, Zita Pleštinská, Giovanni Rivera, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Salvador Domingo Sanz Palacio, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Eva-Britt Svensson, Jacques Toubon, Barbara Weiler, Marian Zlotea

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Emmanouil Angelakas, André Brie, Colm Burke, Giovanna Corda, Jan Cremers, Benoît Hamon, Joel Hasse Ferreira, Filip Kaczmarek, Manuel Medina Ortega, José Ribeiro e Castro, Olle Schmidt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Dragoş Florin David, Jan Olbrycht

(1)

OL L 18, 1997 1 21, p. 1.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.9.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

0

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Edit Bauer, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Jan Cremers, Proinsias De Rossa, Harlem Désir, Harald Ettl, Ilda Figueiredo, Joel Hasse Ferreira, Stephen Hughes, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Raymond Langendries, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Maria Matsouka, Mary Lou McDonald, Elisabeth Morin, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Jacek Protasiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Kathy Sinnott, Gabriele Stauner, Ewa Tomaszewska, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Gabriela Creţu, Petru Filip, Sepp Kusstatscher, Ria Oomen-Ruijten, Csaba Sógor, Anja Weisgerber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Wolfgang Bulfon, Iratxe García Pérez, Helmut Kuhne, María Isabel Salinas García

Teisinė informacija - Privatumo politika