PRANEŠIMAS dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto

14.10.2008 - (C6‑0309/2008 – 2008/2026(BUD))

ir 2009 finansinių metų Europos Sąjungos preliminaraus bendrojo biudžeto projekto taisomojo rašto Nr. 1/2009 (SEC(2008)2435)
III skirsnis – Komisija
1 dalis. Pasiūlymas dėl rezoliucijos
Biudžeto komitetas
Pranešėja: Jutta Haug

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, III skirsnis, Komisija (C6-0309/2008 – 2008/2026(BUD)), ir 2009 finansinių metų Europos Sąjungos preliminaraus bendrojo biudžeto projekto taisomojo rašto Nr. 1/2009 (SEC(2008)2435)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos¹,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento²,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo³,

–   atsižvelgdamas į savo 2008. m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2009 m. metinės politikos strategijos⁴,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl 2009 m. biudžeto struktūros ir prioritetų⁵,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl 2009 m. biudžeto. Pirmieji svarstymai dėl 2009 m. preliminaraus biudžeto projekto ir įgaliojimas dalyvauti derinimo procedūroje, III skirsnis, Komisija⁶,

–   atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos preliminarų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija pateikė 2008 m. gegužės 16 d. (COM(2008)0300),

–   atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Taryba sudarė 2008 m. liepos 17 d. (C6-0309/2008),

–   atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos preliminaraus bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2009 (SEC(2008)2435),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir IV priedą,

-    atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A6-0398/2008),

Pagrindiniai klausimai

1.  primena, kad Parlamento politiniai prioritetai ir 2009 m. biudžeto struktūros vertinimas buvo pateikta dviejose minėtose 2008 m. balandžio 24 d. rezoliucijose; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta minėtoje Parlamento rezoliucijoje dėl preliminaraus biudžeto projekto (PBP), priimtoje 2008 m. liepos 8 d., šios dvi rezoliucijos yra patikimas pagrindas vėliau atlikti pirmąjį Komisijos 2009 m. preliminaraus biudžeto projekto vertinimą; primena, kad Parlamentas savo rezoliucijoje itin kritiškai įvertino žemą mokėjimų asignavimų lygį ir mažą beveik visų Daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijų maržą;

2.  džiaugiasi, kad per 2008 m. liepos 17 d. pirmojo svarstymo metu vykusią 2009 m. biudžeto derinimo procedūrą Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl šešių bendrų pareiškimų, pridedamų prie šios rezoliucijos; atsižvelgė į juos rengdamas biudžeto projekto pakeitimus; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl kai kurių klausimų, pvz., agentūrų vertinimo, dar nepriimta bendroji Tarybos pozicija;

3.  apgailestauja dėl to, kad Taryba dar labiau sumažino ir taip jau žemą PBP lygį – biudžeto projekte iš viso įrašyta 133 933 milijonai eurų įsipareigojimų asignavimų, o tai, palyginti su PBP, yra sumažinimas 469 milijonais eurų, ir 114 972 milijonai eurų mokėjimų asignavimų, o tai yra 1 771 milijonu eurų mažiau, negu numatyta PBP, bei atitinka 0,89 proc. BNP ir dėl to mokėjimai sumažinami iki neregėtai žemo lygio; pabrėžia, kad dėl to dar labiau padidėjo įsipareigojimų ir mokėjimų lygio skirtumas, o tai prieštarauja pusiausvyros principui;

4.  ragina pasitaikius pirmai galimybei pakoreguoti 4 išlaidų kategorijos maksimalią išlaidų ribą, kad ji atitiktų tikruosius poreikius; apgailestauja dėl to, kad Taryba šiuo atveju nepasirengusi skirti pakankamai lėšų;

5.  pritaria 2009 m. PBP taisomajam raštui Nr. 1, kurį Komisija priėmė 2008 m. rugsėjo 9 d., nes jame pateikiama šiek tiek realesnė negu PBP 4 išlaidų kategorijos finansinių poreikių padėtis; tačiau apgailestauja, kad dėl 2007–2013 m. DFP apribojimų negali pritarti naujų nenumatytų ir skubių poreikių, pvz., pagalbos maistu ir Gruzijos, Kosovo, Afganistano ir Palestinos atkūrimo, finansavimui; pabrėžia, kad tik naudojimasis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo nuostatose įtvirtintomis galimybėmis ir tvirtas politinis ryžtas yra neabejotinai būtini siekiant ES sudaryti sąlygas įvykdyti savo prisiimtus išorės politikos srities įsipareigojimus;

6.  mano, kad Tarybos patvirtinta mokėjimų asignavimų suma toli gražu neatitinka įvairių ES politinių prioritetų ir įsipareigojimų; nustebęs dėl to, kad Taryba, atsižvelgdama į visus neįvykdytus įsipareigojimus, kurie jau 2007 m. sudarė 139 000 milijonus eurų, gali oficialiai pasiūlyti tik 0,89 BNP atitinkančius mokėjimus; dėl to nusprendžia padidinti bendrą mokėjimų lygį iki XXX;

7.  mano, kad, turint dabartinį ES biudžetą, neįmanoma veiksmingai ir iš tikrųjų siekti tikslų, kuriuos ES nustatė klimato kaitos srityje; mano, kad siekiant įveikti klimato kaitos padarinius, Europos piliečiams reikalinga reali Europos iniciatyva; apgailestauja dėl to, kad ES biudžeto parama klimato kaitos priemonėms vis dar labai ribota; įsitikinęs, kad reikia didelių pastangų siekiant didinti ir telkti atitinkamus finansinius išteklius, jog būtų paskatintas vadovaujamasis Europos vaidmuo kovojant su klimato kaitos padariniais; siekdamas atitinkamai daugiau skirti lėšų klimato kaitai, ragina Komisiją iki 2009 m. kovo 15 d. pateikti išsamų planą, kuriame būtų atsižvelgiama į specialaus klimato kaitos fondo įsteigimą arba šiam tikslui skirtos biudžeto eilutės įrašymą, nes dėl to pagerėtų biudžeto pajėgumai spręsti šiuos klausimus, ypač taikyti padarinių švelninimo, prisitaikymo ir stabilizavimo priemones; mano, kad kaip į galimą šaltinį ES lygmeniu reikėtų taip pat atsižvelgti į prekybos taršos leidimais sistemą;

8.  nepasirengęs pritarti nė vienam naujam 2009 m. biudžeto pastabose pateiktam lėšų skyrimui; taigi panaikino visas siūlytas nuorodas į konkrečias sumas ir (arba) konkrečiai paminėtas organizacijas ar institucijas, nes tokios nuorodos neatitinka Finansinio reglamento;

9.  atsižvelgdamas į tai, kad pati Komisija dažnai perskirsto šių eilučių lėšas pervesdama jas bendros kliringo procedūros metu, nusprendė pritarti Tarybos siūlomiems nedideliems į kai kurių daugiamečių programų administracinių išlaidų eilutes įrašytų sumų sumažinimams; tačiau pabrėžia, kad dėl šių vienos metinės biudžeto procedūros metu atliekamų sumažinimų jokiu būdu negalima mažinti viso susijusioms programoms skirto finansavimo; primygtinai reikalauja, kad Komisija sumas, kuriomis buvo sumažintas finansavimas, pridėtų prie programos vėlesniais vykdymo metais;

10. mano, kad augimas ir užimtumas, kova su klimato kaita ir Europos Sąjungos piliečių saugumo ir apsaugos ir jos socialinio aspekto stiprinimas, pvz., pasinaudojant iniciatyva augimas siekiant kurti darbo vietas ir remiant MVĮ, mokslinius tyrimus ir naujoves bei skatinant regionų sanglaudą, yra svarbūs 2009 m. biudžeto prioritetai; atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, padidins asignavimų, įrašytų į tas biudžeto eilutes, pagal kurias finansuojami šie prioritetai;

Dėl 1a subkategorijos

11. nustebęs, kad Taryba papildomai sumažino išteklius eilučių, pagal kurias finansuojama Lisabonos strategija, kuri, be kita ko, grindžiama Europos Vadovų Tarybos sprendimu; atkreipia dėmesį į tai, kad augimo ir užimtumo tikslai yra Lisabonos strategijos pagrindas ir kad Komisija savo PBP jau sumažino kai kurių eilučių finansavimą, palyginti su praėjusiais metais;

12. padarys viską, kad būtų užtikrinamas tinkamas visos į šią išlaidų kategoriją įrašytos veiklos ir politikos sričių finansavimas, nes tai Europos piliečiams gali suteikti tiesioginės ir akivaizdžios naudos; pasirengęs panaudoti visą turimą maržą, kad būtų finansuojami į šią subkategoriją įrašyti bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai;

13. negali pritarti Komisijos ketinimui atšaukti biudžeto valdymo institucijos priimtų sprendimų dėl Europos technologijos ir inovacijų instituto (ETII) 2008 m. biudžeto; taigi primygtinai reikalaus, kad ETII biudžetas būtų įtrauktas į mokslinių tyrimų politikos sritį ir kad jo valdymo struktūra, kuri yra administracinio pobūdžio, būtų finansuojama pagal DFP 5 išlaidų kategoriją; nusprendžia atitinkamai pakeisti nomenklatūrą;

14. pabrėžia, kad, kaip patvirtino ES koordinatorius, biudžeto eilutės 06 03 04 (Transeuropiniai energetikos tinklai) lėšų išmokėjimas ir TEN-E statuso suteikimas dujotiekiui arba projektui, kuris padėtų palengvinti dujų perdavimą iš Rusijos ar iš esmės Rusijos kontroliuojamų įmonių, priklauso nuo NG.3 trasos tiesimo;

Dėl 1b subkategorijos

15. dar kartą patvirtina savo nuomonę, jog solidarumo principas labai svarbus Europos Sąjungoje; ketina imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas pakankamas sanglaudos politikos finansavimas siekiant spręsti dabartinius ir būsimus uždavinius;

16. pabrėžia, kad pagal šią subkategoriją finansuojama daugelis svarbių politikos sričių ir veikla, kuri padeda kovoti su klimato kaita ir skatinti augimą siekiant kurti darbo vietas;

17. apgailestauja, kad Taryba sumažino PBP lėšas, ypač skirtas Europos socialiniam fondui, pagal kurį finansuojamas regionų konkurencingumas ir užimtumas; primena Tarybai, kad Lisabonos strategija grindžiama Europos Sąjungos ir valstybių narių biudžetų įnašais;

Dėl 2 išlaidų kategorijos

18. pažymi, kad Komisija pareiškė, jog kova su klimato kaita yra vienas iš jos prioritetų sudarant 2009 m. biudžetą; tačiau mano, kad šis prioritetas nepakankamai atsispindi PBP, ir dėl to ketina skirti didesnį dėmesį šiai svarbiai politikos sričiai; siekdamas skaidrumo siūlo įrašyti asignavimus į vieną konkrečią tik šiam tikslui skirtą biudžeto eilutę; taigi atitinkamai padidins išteklius, tenkančius programai LIFE + ir Europos kaimo plėtros fondui;

19. atkreipia dėmesį į naujausius Komisijos pasiūlymus dėl BŽŪP būklės patikros ir mano, kad bet koks moduliavimas tarp pirmojo ir antrojo ramsčio turi būti neutralus biudžeto atžvilgiu;

20. atkreipia dėmesį į tai, kad buvo įtrauktos biudžeto eilutės, skirtos trims naujiems bendrosios žemės ūkio ir žuvininkystės politikos srities fondams finansuoti, t. y. pieno sektoriaus pertvarkymo fondui, ekologinei pagalbai siekiant išlaikyti avių ir ožkų ūkius ES ir ad-hoc finansinei priemonei siekiant pritaikyti žvejybos laivynus atsižvelgiant į didelių kuro kainų ekonominius padarinius, – visi šie fondai buvo įsteigti turint tikslą prisitaikyti prie naujų sąlygų ir suteikti naujų galimybių ateityje, ypač blogesnes sąlygas turintiems ir pažeidžiamiems regionams; mano, kad šie fondai visų pirma turėtų būti finansuojami iš nepanaudotų žemės ūkiui skirtų biudžeto asignavimų;  

21. atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba ir Komisija pagaliau pritaria tam, kad būtų sukurta mokyklų aprūpinimo vaisiais sistema, pagal kurią didelė metinė lėšų suma būtų skiriama kovai su mokinių nutukimu ir sveikatos problemomis, tačiau apgailestauja dėl to, kad buvo prarasti vieni metai, nes šią Europos Parlamento iniciatyvą 2008 m. biudžeto sudarymo procedūros metu atmetė Taryba;

Dėl 3a subkategorijos

22. pripažįsta, kad Europos piliečiai nori gyventi saugioje ir patikimoje Europoje, ir palankiai vertina šios subkategorijos lėšų padidinimą, palyginti su 2008 m. biudžetu; atkreipia dėmesį į solidarumo principo svarbą ir į tai, kad reikia užtikrinti aukščiausią pagrindinių teisių apsaugos lygį;

23. pabrėžia, kad svarbu ES biudžeto lėšomis toliau finansuoti trečiųjų šalių piliečių teisėtos imigracijos ir integracijos valdymą ir tuo pačiu metu kovoti su neteisėta imigracija ir stiprinti sienų apsaugą, įskaitant Europos pabėgėlių fondo stiprinimą siekiant palengvinti valstybių narių solidarumą;

Dėl 3b subkategorijos

24. primena, kad 3b subkategorija apima svarbias politikos sritis, kurios daro tiesioginę įtaka Europos piliečių kasdieniam gyvenimui; dar kartą pakartoja savo nusivylimą mažu lėšų padidinimu, palyginti su 2008 m., kurį siūlo Komisija šiai subkategorijai, ypač tai veiklai, kuri svarbi piliečių Europai, o kai kuriai veiklai biudžeto lėšų buvo net sumažinta;

25. negali pritarti tam, kad Taryba dar labiau sumažino šių vadinamųjų piliečių eilučių lėšų, ir užtikrins, jog šiai svarbiai sričiai būtų skiriama pakankamai išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekdamas sustiprinti šią politikos sritį, pasinaudos likusia maža šios subkategorijos marža bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams finansuoti;

Dėl 4 išlaidų kategorijos

26. pažymi, kad Taryba atliko daug 4 išlaidų kategorijos lėšų perskirstymų, ir mano, kad tai yra rimtas ženklas, jog, atsižvelgiant į DFP maksimalią finansavimo ribą, labai trūksta išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl 4 išlaidų kategorijos maksimalios finansavimo ribos vis labiau reikės nuolat naudotis Tarpinstitucinio susitarimo nuostatomis; mano, kad turimos lėšos šiuo metu nesuteikia Europos Sąjungai galimybės atlikti pasaulinės partnerės vaidmenį;

27. ragina Europos Vadovų Tarybą neprisiimti ilgalaikių politinių įsipareigojimų, kaip tai buvo padaryta, pvz., Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2008 m. birželio 20 d. išvadose, kuriose valstybių ir vyriausybių vadovai ragino teikti didesnę ES finansinę paramą besivystančioms šalims, arba tuo pat metu turi būti įsipareigojama pateikti būtinų su biudžetu susijusių pasiūlymų ir nurodyti veiksmų, jei įsipareigojimai akivaizdžiai neatitinka dabartinių DFP metinių maksimalių finansavimo ribų;

28. dar kartą pakartoja savo vertinimą, kad nedelsiant reikia dideliu mastu ir iš tiesų sutelkti Europos Sąjungą siekiant kovoti su sparčiai didėjančiomis maisto produktų kainomis ir dar kartą pabrėžia poreikį spręsti šį klausimą tinkamai atsižvelgiant į biudžetą; primena, kad turimas 2 išlaidų kategorijos rezervas negali būti panaudotas 4 išlaidų kategorijos tikslais, nes dabartinės 4 išlaidų kategorijos maksimalios finansavimo ribos nepakanka siekiant finansuoti priemonę nepakenkiant esamiems prioritetams; mano, kad abi biudžeto valdymo institucijos turėtų imtis visų priemonių ir išnagrinėti visas galimybes, nurodytas Tarpinstituciniame susitarime, siekiant finansuoti pagal 4 išlaidų kategoriją numatytas sumas, skirtas aprūpinimo maistu pagalbai; be to, primena, kad galutinis sprendimas dėl finansavimo bus priimtas metinės biudžeto sudarymo procedūros metu ir bus susijęs su bendru esamų priemonių, skirtų bendradarbiavimo politikai su besivystančiomis šalimis finansuoti, vertinimu;

29. toliau remia Palestinos ir Kosovo taikos procesą, kuris ir toliau lieka vienas iš pagrindinių prioritetų ir kuriam finansuoti į ES biudžetą reikia įrašyti pakankamai lėšų; tačiau pažymi, kad, norint pasiekti šį atitinkamą finansavimo lygį, gali reikėti iš naujo suplanuoti 4 išlaidų kategoriją ir kai kurias biudžeto lėšas perkelti iš kitų biudžeto eilučių; dar kartą pabrėžia veikiančio viešojo administravimo svarbą, kadangi tai būtina siekiant užtikrinti tinkamo ES lėšų panaudojimo priežiūrą;

30. palankiai vertina tai, kad buvo sugrąžintos biudžeto eilutės lėšos, skirtos finansiškai remti Kipro turkų bendruomenės ekonominę plėtrą; taip pat palankiai vertina tai, kad toliau teikiama parama Kipre be žinios dingusių asmenų palaikų ekshumacijos, tapatybės nustatymo ir grąžinimo darbams;

31. remia pagal Europos saugumo ir gynybos politiką Kosove pradėtą policijos misiją; tačiau prašo Komisijos parengti konkretų Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX) planą ir tvarkaraštį, ypač atsižvelgiant į Jungtinių Tautų misijos Kosove (UNMIK) užduočių perėmimą ir su tuo susijusius žmogiškųjų išteklių poreikius ir sąnaudas bei į bendradarbiavimą su Europos Sąjungos ryšių palaikymo tarnyba Kosove (ECLO); taip pat prašo Komisijos pateikti išsamią informaciją apie rengiamus vietinių pajėgų mokymus;

32. pabrėžia savo norą padėti Gruzijai jos ilgame ir brangiai kainuojančiame rekonstrukcijos procese ir aktyviai dalyvauti ieškant atitinkamo finansinio sprendimo, kaip teigiama 2008 m. rugsėjo 3 d. Parlamento rezoliucijoje dėl padėties Gruzijoje[1]; taigi ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant įvykdyti ES įsipareigojimus, taip pat ir Baltarusijos atveju; taigi primygtinai reikalauja laikytis politiškai ir finansiškai patikimo principo, pagal kurį naujiems poreikiams finansuoti reikia skirti naujų lėšų; taigi atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą apsvarstyti galimybę 2008–2010 m. laikotarpiu numatyti iki 500 milijonų eurų, ir, jei reikia, šias lėšas įsipareigoti skirti Gruzijos donorų konferencijos metu;

33. atkreipia dėmesį į didėjančią Energijos bendrijos svarbą ir palankiai vertina Turkijos ketinimą įstoti į ją; mano, kad turėtų būti palengvintas Ukrainos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Armėnijos įstojimas į Energijos bendriją ir turėtų būti plėtojamos esamų ir būsimų narių energetikos solidarumo priemonės; laukia, kad Komisija 2009 m. pateiks įgytos patirties įgyvendinant 2006 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2006/500/EB dėl Energijos bendrijos sutarties sudarymo Europos bendrijos vardu ataskaitą[2];

34. pažymi, kad ES kovos su klimato kaita prioritetas turi ir išorės aspektą ir kad tam tikra veikla, pvz., susijusi su Pasauliniu klimato kaitos aljansu, turi būti finansuojama pagal 4 išlaidų kategoriją;

35. pabrėžia tai, kad tarptautinis kovos su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas pasirodė esanti veiksminga finansavimo priemonė, tačiau apgailestauja dėl to, kad šis tarptautinis fondas nėra įgyvendinantis subjektas; primena Komisijai, kad siekiant veiksmingai panaudoti tarptautinio fondo dotacijas, reikės skirti didesnių finansinių išteklių techninei pagalbai;

36. primena Tarybai, kad neatidėliotinos pagalbos rezervas skirtas nenumatytiems ir neatidėliotiniems poreikiams finansuoti, ir mano, kad į šią biudžeto eilutę įrašyti asignavimai yra ne tik pagrįsti, bet ir juos išbraukus būtų sumenkinami ES pajėgumai pirmaisiais 2009 m. mėnesiais tinkamai reaguoti galimų krizių atvejais; todėl taip pat vadovaudamasis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 25 punktu vėl įrašo PBP neatidėliotinos pagalbos rezervui numatytus asignavimus;

Dėl 5 išlaidų kategorijos

37. iš esmės vėl įrašys PBP šiai išlaidų kategorijai numatytas sumas, kurias sumažino Taryba; tačiau pažymi, kad vis dar yra keletas neatsakytų klausimų dėl konkrečių Komisijos administracines ir koordinavimo funkcijas atliekančių darbuotojų paskirstymo bei darbuotojų perkėlimo galimybių ir išsamesnės informacijos apie jos pastatų politiką poreikio aspektų; nusprendė kai kurias sumas perkelti į rezervą siekiant užtikrinti, kad Parlamentas laiku gautų atsakymus į šiuos klausimus;

38. pažymi, kad į 2009 m. PBP iš viso įrašyta 1 120 milijonų eurų suma administracinėms išlaidoms, kurios neįeina į 5 išlaidų kategoriją, finansuoti; mano, kad ši suma yra pakankamai didelė;

39. taigi nerimauja dėl to, kad sumos, perkeliamos iš veiklos programoms skirtų finansinių paketų, siekiant finansuoti vykdomąsias agentūras nuolat didėja ir jau yra pakankamai didelės, 2009 m. jomis bus finansuojama daugiau kaip 1 300 darbuotojų veikla; norėtų susidaryti aiškesnį vaizdą apie vykdomųjų agentūrų steigimo ir jų uždavinių plėtros poveikį jas įsteigusiems generaliniams direktoratams, kurie buvo atsakingi už konkrečių programų įgyvendinimą, kol ši atsakomybė buvo perduota vykdomosioms agentūroms;

40. atkreipia dėmesį į tai, kad iš dabartinių duomenų matyti, jog Komisijos generaliniuose direktoratuose gali labai skirtis darbuotojų, vykdančių administracines ir koordinavimo funkcijas, ir darbuotojų, atliekančių veiklos užduotis, skaičius; prašo Komisijos pateikti šių skirtumų priežasčių tyrimą;

41. tikisi gauti išsamią informaciją apie visus pasikeitimus, susijusius su vadinamąja Holmquisto personalo reforma Komisijoje;

42. prašo Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) tęsti pastangas supaprastinti konkursus ir sutrumpinti jų trukmę; mano, kad EPSO turėtų būti suteikti tinkami žmogiškieji ištekliai norint remti pastangas pagerinti savo vidaus procedūras ir metodus bei pagreitinti rezervo sąrašų tvarkymą siekiant užtikrinti, kad pagal juos institucijos, atsižvelgdamos į poreikius, galėtų įdarbinti tinkamus darbuotojus, įskaitant tinkamumo kriterijų proporcingumą, ypač AST pareigybių;

43. ragina Tarybą pateikti derybų su Parlamentu dėl Komisijos pasiūlymų dėl Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 (OLAF) tvarkaraštį siekiant stiprinti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos veiksmingumą ir paaiškinti teisinį jos veiklos pagrindą;

44. apgailestauja dėl to, kad nuolat pastebima, jog Komisijos generalinių direktoratų taikoma komunikacijos politika yra nenuosekli ir nepakankamai aiški; palankiai vertina suprantamo ir atpažįstamo ES tapatybės ženklo, kuris būtų naudojamas visoms komunikacijos priemonėms, sukūrimą; taigi norėtų paraginti konkrečias Komisijos tarnybas tobulinti ir koordinuoti visą jų lygmeniu vykdomą informacijos ir komunikacijos veiklą;

45. ragina institucijas nuolat koordinuoti savo pastangas siekiant:

- užtikrinti, kad piliečiams būtų prieinama informacija apie jų teises ir apie tai, kaip šios teisės faktiškai taikomos valstybėse narėse,

- gerinti prieigą prie Europos teisės ir didinti jos skaidrumą diegiant veiksmingas paieškos priemones, konsoliduojant tekstus ir iš pat pradžių naudojant pažangiausią techninį formatą direktyvoms, reglamentams ir sprendimams tvarkyti,

- naudojantis Europos ir nacionaliniu lygmenimis turimais ištekliais įsteigti skaitmeninę Europos Sąjungos biblioteką;

46. palankiai vertina neseniai Komisijos pradėtą Europos mokyklų sistemos reformą, tačiau ragina valstybes nares laikytis savo pagal esamus susitarimus prisiimtų įsipareigojimų; atkreipia dėmesį į Tarpinstitucinio susitarimo 47 punktą, pagal kurį naujų mokyklų steigimui, kuris turi poveikio biudžetui, reikia biudžeto valdymo institucijos leidimo;

47. pabrėžia, kad svarbu laikytis Tarpinstitucinio susitarimo 47 punkto; prašo Komisijos bendradarbiauti su biudžeto valdymo institucija siekiant nustatyti tinkamą ir išsamią šio straipsnio taikymo procedūrą;

48. ragina Komisiją pateikti pranešimą apie galimus sprendimus dėl ES dujų tiekimo saugumo srities ir NG3 koridoriaus įvairinimo mechanizmo, įskaitant, inter alia, galimą Europos investicijų banko vaidmenį NG3 koridoriuje perkant dujas dideliais kiekiais iš netradicinių šalių (kurios užima mažiau kaip 5 proc. ES rinkos) tiekėjų arba palengvinti jų pirkimą vykdant tiesioginį pirkimą ar įsteigiant perkančiąją instituciją;

Dėl agentūrų

49. palankiai vertina Komisijos sprendimą galiausiai atsižvelgti į biudžeto valdymo institucijos prašymus ir rengiant 2009 m. decentralizuotų agentūrų PBP atsižvelgti į asignuotąsias pajamas; mano, kad tai, be abejonės, yra žingsnis siekiant didesnio biudžetinio skaidrumo; tačiau, atsižvelgdamas į savo 2008 m. biudžeto agentūrų biudžetinių pastabų pakeitimus, pakartoja, kad agentūros, labiausiai priklausomos nuo iš mokesčių gaunamų pajamų, gali naudotis asignuotųjų pajamų priemone siekiant suteikti joms reikiamo biudžetinio lankstumo;

50. atkreipia dėmesį į tai, kad mažesnės agentūros dažnai turi labai daug darbuotojų (50 proc. ar daugiau), kurie dirba agentūros vidaus administravimo srityje; mano, kad mažų agentūrų rentabilumas yra vienas iš klausimų, kurį turėtų vertinti tarpinstitucinė darbo grupė decentralizuotų agentūrų ateities klausimais, kuri turėtų būti įsteigta 2008 m. rudenį;

51. atkreipia dėmesį į Vidaus rinkos derinimo tarnybos šiais finansiniais metais turimą 290 mln. eurų perteklių; norėtų, kad Komisija apmąstytų, ar būtų tinkama, jei visos perteklinės tarnybos pajamos, kurios yra tiesioginė vidaus rinkos pasekmė, būtų grąžintos atgal į ES biudžetą;

52. pabrėžia, kad Euratomo tiekimo agentūra, įsteigta pagal Euratomo sutartį, yra nepriklausoma agentūra, kuriai skiriamos subsidijos turėtų būti skaidriai nurodytos ES biudžete;

Dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų

53. primena, kad Tarpinstituciniame susitarime bandomiesiems projektams kiekvienais biudžetiniais metais iš viso numatyta skirti iki 40 mln. eurų ir visiems parengiamiesiems veiksmams – iki 100 mln. eurų, iš kurių daugiausia 50 mln. eurų gali būti skiriama naujiems parengiamiesiems veiksmams;

54. mano, kad šie projektai yra būtina priemonė Parlamentui siekiant inicijuoti naujas politikos sritis, kurios būtų naudingos Europos piliečiams; išnagrinėjo daug įdomių pasiūlymų, kurių tik maža dalis dėl Tarpinstituciniame susitarime nustatytų apribojimų ir DFP maksimalių finansavimo ribų galėtų būti įrašyta į 2009 m. biudžetą;

55. primygtinai reikalauja, kad siūlomi projektai ir veiksmai, kurie nebuvo įtraukti į 2009 m. biudžetą dėl to, kad, pasak Komisijos, jiems jau taikomas dabartinis teisinis pagrindas, būtų iš tiesų įgyvendinami pagal šį teisinį pagrindą, ir prašo Komisijos taip pat parengti pranešimą apie šiuos savo kompetencijos pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų; tikisi, kad Komisija, neatsižvelgdama į tai, ar šie projektai ir veiksmai ilgainiui bus aiškiai paminėti atitinkamose 2009 m. biudžeto teisinio pagrindo pastabose, šiuo atžvilgiu imsis visų priemonių; atsižvelgdamas į šių projektų ir veiksmų teisinį pagrindą 2009 finansiniais metais, ketina atidžiai stebėti jų įgyvendinimą;

o

o   o

56. atsižvelgia į specializuotų komitetų priimtas nuomones, įtrauktas į pranešimą pagal procedūrą Nr. A6-xxxx/2008;

57. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su pridedamais bendrojo biudžeto projekto III skirsnio pakeitimais ir siūlomomis pataisomis Tarybai, Komisijai ir kitoms susijusioms institucijoms bei įstaigoms.

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0396.
• [2]  OL L 198, 2006 7 20, p. 15.

PRIEDAS

PAREIŠKIMAI, DĖL KURIŲ SUSITARTA 2008 M. LIEPOS 17 D. DERINIMO PROCEDŪROS METU

1.          2007–2013 m. struktūrinių, sanglaudos fondų ir kaimo plėtros programos

„Europos Parlamento ir Tarybos nuomone, labai svarbu, kad valstybių narių pateiktos veiklos programos ir projektai, susiję su naujomis 2007–2013 m. struktūrinių, sanglaudos fondų ir kaimo plėtros programomis, būtų sklandžiai ir tinkamai įgyvendinti.

Siekiant nekartoti to, kas įvykdyta 2000–2006 m. programavimo laikotarpio pirminiame etape, pripažindami, kad daugelis šių veiklos programų ir projektų buvo patvirtinti, Europos Parlamentas ir Taryba mano, kad šiuo metu labai svarbu užtikrinti kuo skubesnį suderintą ir veiksmingą atitinkamų valdymo ir kontrolės sistemų įgyvendinimą laikantis reglamentais nustatytų terminų.

Todėl Europos Parlamentas ir Taryba griežtai ir reguliariai stebės, kaip valstybėse narėse tvirtinamos šios valdymo ir kontrolės sistemos, taip pat kaip tvirtinami svarbiausi projektai.

Šiuo tikslu Komisijos prašoma biudžetinės procedūros metu toliau reguliariai rengti konkrečias stebėsenos priemones.

Be to, prireikus, Komisijos prašoma ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio mėn. pabaigos pateikti atnaujintas 2009 m. mokėjimų prognozes.“

2.          Įdarbinimas atsižvelgiant į 2004 m. ir 2007 m. plėtrą

„Europos Parlamentas ir Taryba dar kartą pabrėžia, kad svarbu įdarbinti pareigūnus visose su 2004 m. ir 2007 m. plėtra susijusiose pareigybėse, ir primygtinai reikalauja, kad institucijos ir visų pirma EPSO dėtų visas pastangas, kad būtų imtasi būtinų veiksmų siekiant paspartinti visą pareigūnų įdarbinimo į pareigybes procesą. Turėtų būti laikomasi Tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nustatytų kriterijų ir siekiama, kad kuo greičiau būtų užtikrinta kuo platesnė geografinė įvairovė pagal proporcingumo principą.

Europos Parlamentas ir Taryba ketina toliau atidžiai stebėti vykstantį įdarbinimo procesą. Todėl jie prašo, kad kiekviena institucija ir EPSO du kartus per metus, kovo ir spalio mėn., pateiktų ataskaitą apie įdarbinimo, susijusio su 2004 m. ir 2007 m. plėtra, padėtį.“

3.          ES solidarumo fondas

„Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtina, kad svarbu užtikrinti sklandų sprendimų dėl ES solidarumo fondo lėšų panaudojimo priėmimo procesą. Todėl Europos Parlamentas ir Taryba palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą, kad nuo šiol kiekvienas preliminarus taisomojo biudžeto projektas, kuris reikalingas siekiant naudoti solidarumo fondo lėšas, bus sudaromas tik tam tikslui“.

4.          Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas ir Neatidėliotinos pagalbos rezervas

„Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtina, kad svarbu užtikrinti sparčią sprendimų dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo ir Neatidėliotinos pagalbos rezervo panaudojimo priėmimo procedūrą, tinkamai atsižvelgiant į Tarpinstitucinį susitarimą.“

5.          Deklaracija dėl biudžeto vykdymo 2009 m.

„Siekdamos užtikrinti sklandų biudžeto vykdymą 2009 m., kad būtų sumažinti sunkumai, susiję su Europos Parlamento kadencijos pabaiga ir pertrauka iki kitų rinkimų į Europos Parlamentą, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl šių klausimų:

Perkėlimai

Komisija užtikrins, kad prašymai dėl asignavimų perkėlimo būtų pateikti pakankamai iš anksto prieš įvykstant paskutiniam Europos Parlamento biudžeto komiteto eiliniam posėdžiui, kurį numatoma surengti 2009 m. balandžio 27 d.

Jeigu nurodyto termino laikytis neįmanoma, visus po tos datos pateiktus prašymus komitetas nagrinės gavęs atitinkamą pranešimą pagal ypatingą procedūrą.

Taisomieji biudžetai

Taryba ir Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad rinkimų laikotarpiu gali prireikti skubių ir nenumatytų sprendimų – plenarinio posėdžio įgaliojimų perdavimas Biudžeto komitetui galėtų padėti išvengti nereikalingo delsimo.“

6.          Finansinio programavimo pagal 5 išlaidų kategoriją atnaujinimas

„Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija prašo visų institucijų generalinių sekretorių iki spalio mėn. pabaigos pateikti atnaujintą 5 išlaidų kategorijoje numatytų administravimo išlaidų finansinio programavimo ataskaitą.“

VIENAŠALĖS DEKLARACIJOS

1.          Mokėjimų asignavimai

1.1.  „Taryba prašo Komisijos pateikti taisomąjį biudžetą, jeigu į 2009 m. biudžetą įtrauktų asignavimų nepakanka išlaidoms pagal 1a išlaidų pakategorę (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti), 1b išlaidų pakategorę (Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti), 2 išlaidų kategoriją (Gamtos išteklių apsauga ir valdymas) ir 4 išlaidų kategoriją (ES – pasaulinė partnerė) padengti.“

1.2.  „Europos Parlamento nuomone, biudžetinės procedūros metu jis įvertins mokėjimų poreikius pagal visas išlaidų kategorijas visiems metams, remdamasis skirtingais procedūros etapais pateiktomis prognozėmis.“

2.          2007–2013 m. struktūrinių, sanglaudos fondų ir kaimo plėtros programos

Komisijos buvo paprašyta iki 2008 m. spalio mėn. pabaigos pateikti atnaujintas 2009 m. mokėjimų prognozes. Atsižvelgiant į tam tikrą netikrumą dėl vykdymo sąlygų valstybėse narėse, norėdama atnaujinti minėtas prognozes, Komisija turės, be kita ko, remtis atnaujintomis mokėjimų prognozėmis, kurias turi pateikti valstybės narės.

3.          Agentūrų įvertinimas

3.1.  „Taryba palankiai vertina Komisijos ketinimą pradėti nuodugnų reguliavimo agentūrų įvertinimą, kaip paskelbta jos 2008 m. kovo 11 d. komunikate „Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys“. Taryba taip pat palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą neteikti pasiūlymų dėl naujų reguliavimo agentūrų, kol nėra užbaigtas jų įvertinimas, išskyrus atvejus, nurodytus pirmiau minėtame Komisijos komunikate.

        Tarybos nuomone, atlikus šį įvertinimą būtų sudarytos galimybės Tarybai įvertinti, kokiu mastu reguliavimo agentūros yra tinkama, gero valdymo ir patikimo finansų valdymo požiūriu, priemonė šiuo metu ir ateityje įgyvendinant Europos politiką. Todėl įvertinimas turėtų sudaryti galimybę horizontaliuoju būdu palyginti rezultatus, jei įmanoma, remiantis bendrais rodikliais.

        Be to, įvertinimas turėtų visų pirma apimti šiuos aspektus:

– agentūrų gyvavimo priežastis, svarbą ir tikslą atsižvelgiant į gerą valdymą;

– agentūrų veiklos poveikį, veiksmingumą bei efektyvumą ir gerą darbo organizavimą, įskaitant lemiamus veiksnius, pavyzdžiui, programavimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos mechanizmus;

– biudžetinę procedūrą ir agentūrų atskaitingumą.

        Taip pat turėtų būti siekiama įvertinti:

– agentūrų tikslų ir veiklos suderinimą su ES politikos prioritetais ir tikslais;

– agentūrų veiklos skaidrumą;

– agentūrų ir Komisijos ryšius, o prireikus – reguliavimo agentūrų ir nacionalinių agentūrų ryšius;

– agentūrų biudžeto išteklių valdymą.

        Šis įvertinimas biudžeto valdymo institucijai taip pat turėtų suteikti tinkamas priemones ir būdus įvertinti, atsižvelgiant į Bendrijos įnašo paskirstymą kasmetinės biudžetinės procedūros metu, veiklos rodiklių palyginamumą, administracines ir veiklos išlaidas, personalo raidą (kategorija ir laisvų darbo vietų rodiklis) bei kokį poveikį turi agentūros dydis.

        Komisijos prašoma atsižvelgti į Tarybos poziciją nustatant šio įvertinimo sritį ir įgaliojimus šiam įvertinimui atlikti siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinti kiekvienai institucijai patys svarbiausi aspektai, ypač biudžeto srityje. Siekiant užtikrinti patikimus, pagrįstus ir išsamius rezultatus, reikalinga nepriklausoma išorinė ekspertizė.“

3.2.  „Europos Parlamentas palankiai vertina Komisijos ketinimą pradėti nuodugnų decentralizuotų agentūrų įvertinimą, kaip paskelbta jos 2008 m. kovo 11 d. komunikate „Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys“.

        Jis mano, kad tarpinstitucinė darbo grupė yra tinkama struktūra konstruktyviems ir į rezultatus orientuotiems debatams, kurie reikalingi šiuo tikslu, ir pabrėžia, kad visi pagrindiniai institucinės ir teisėkūros srities veikėjai, taip pat biudžeto valdymo institucijos atstovai turi dalyvauti šioje darbo grupėje, kad būtų užtikrinti patenkinami rezultatai.

        Europos Parlamentas palankiai vertina visų pirma tai, kad buvo pradėtas nuodugnus decentralizuotų agentūrų įvertinimas, kaip aprašyta komunikate. Atlikus šį įvertinimą, būtų sudarytos galimybės įvertinti, kokiu mastu decentralizuotos agentūros yra tinkama, gero valdymo ir patikimo finansų valdymo požiūriu, priemonė šiuo metu ir ateityje įgyvendinant Europos politiką. Todėl įvertinimas turėtų sudaryti galimybę horizontaliuoju būdu palyginti rezultatus, jei įmanoma, remiantis bendrais rodikliais.

        Atliekant įvertinimą ir vykdant jau veikiančių agentūrų kontrolės procesą turi būti visapusiškai laikomasi biudžeto valdymo institucijos prerogatyvų dėl naujų decentralizuotų agentūrų kūrimo, išdėstytų 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 47 punkte.“

4.          Tolesni veiksmai, susiję su 2008 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 32 punktu

„Europos Parlamentas primena, kad finansuojant naujas priemones turi būti laikomasi principų, nustatytų Finansiniame reglamente (visų pirma specifikacijose) ir 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime (visų pirma išlaidų skirtingose kategorijose viršutinių ribų).

Jis prašo Komisijos pateikti būtinus pasiūlymus dėl jų finansavimo pagal 2008–2009 m. biudžetines procedūras.“

AIŠKINAMOJI DALIS

DARBO DOKUMENTAS NR. 1 DĖL PAGRINDINIŲ 2009 M. BIUDŽETO SUDARYMO PROCEDŪROS PRINCIPŲ IR METODOLOGIJOS

BENDROSIOS APLINKYBĖS

2009 m. biudžeto sudarymo procedūra pradedama daugelio pokyčių laikmečiu. 2008 m. Europos Sąjungos institucijos ruošiasi Lisabonos sutarties įsigaliojimui ir siekia laiku parengti visas naujas procedūras, kad galėtų pradėti jas taikyti vos pasibaigus sutarties ratifikavimo procesui. 2009 m. pradžioje Europos Parlamento nariai dalyvaus Europos Parlamento rinkiminėje kampanijoje, o Europos Komisijai tai bus paskutiniai penkerių metų kadencijos metai.

Jei Lisabonos sutartis būtų ratifikuota laiku, 2009 m. rudenį naujai išrinktas Europos Parlamentas dabartinės Komisijos pateikto pasiūlymo pagrindu sudarydamas ES 2010 m. biudžetą turėtų taikyti visiškai naują biudžeto sudarymo procedūrą, kurią tęstų su nauja Europos Komisija, oficialiai perimsiančia pareigas tik lapkričio mėnesį.

Tuo pat metu Europos Parlamentas, nepaisydamas bendrųjų aplinkybių, pradėjo intensyvų vidinį savo veiklos vertinimą ir pertvarką. Parlamento veiklos reformos darbo grupė jau pateikė kelis įdomius ir plačių užmojų pasiūlymus, kurie šiuo metu baigiami galutinai rengti ir iš dalies jau įgyvendinami. Tikimasi daugiau pasiūlymų kitais klausimais ir esminių Parlamento veiklos pokyčių.

Pirma svarbi darbo grupės diskusijų tema – kaip geriau įgyvendinti Parlamento politikos prioritetus. Vienas iš pagrindinių elementų siekiant šio tikslo – tai visapusiškas Parlamento teisėkūros ir politikos prioritetų derinimas su sprendimais dėl biudžeto valdymo, kuriuos Parlamentas priima kaip biudžeto valdymo institucija.

Be abejonės, tai itin svarbu Biudžeto komitetui ir daro tiesioginę įtaką jo santykiams su kitais EP komitetais. Taigi glaudus ir aktyvus bendradarbiavimas yra būtina sąlyga siekiant, kad Parlamentas sėkmingai prisiimtų naujus įsipareigojimus tarpinstituciniu lygmeniu ir užimtų padėtį, lygiavertę Tarybos padėčiai.

DARBO METODAS

Pranešėja 2009 m. biudžeto klausimu imsis visų priemonių, kad būtų užtikrintas nuoseklus, visuotinis ir išsamus visų susijusių šalių konsultavimosi procesas visais pasirengimo sudaryti kitų metų biudžetą etapais.

BIUDŽETO KOMITETAS

Visų pirma paminėjusi pirmąją Biudžeto komiteto rezoliuciją dėl 2009 m. biudžeto struktūros ir prioritetų, kuri turi būti aptarta plenariniame posėdyje ir dėl kurios turi būti balsuojama, tuo pat metu balsuojant ir dėl frakcijų metinės politikos strategijos (MPS) rezoliucijos, pranešėja siūlytų iš pradžių sutelkti dėmesį į bendrą 2009 m. biudžeto struktūrą ir atidžiai išnagrinėti Komisijos finansinę programą bei jos pakeitimus, kuriuos jau iš dalies galima įžvelgti Komisijos metinės politikos strategijos (MPS) dokumente. Atsižvelgiant į turimas maržas, ypač pagal Daugiametės finansinės programos 1a ir 4 išlaidų kategorijas, būtina priimti sprendimą dėl bet kokio programos pakeitimo, kurį ilgainiui gali tekti atlikti, ir išimtinė teisė jį atlikti ir toliau priklauso tik biudžeto valdymo institucijai.

Vykstant vėlesniam svarstymo procesui Biudžeto komitetui būtų suteikta galimybė išsamiai įvertinti preliminarų Komisijos biudžeto projektą siekiant nustatyti, ar tinkamai atsižvelgiama į Parlamento prioritetus. Antroje Biudžeto komiteto rezoliucijoje dėl 2009 m. PBP, kurią planuota parengti 2008 m. liepos mėn. sesijos metu, jau siekiama pateikti konkrečius pareiškimus, susijusius su atskiromis veiklos sritimis. Pranešėja tikėjosi, kad kiti EP komitetai, tiesiogiai ar netiesiogiai pateikdami savo nuomones – naudodamiesi dvišaliais ryšiais ar per pranešėjų susitikimus – iš esmės prisidės rengiant šią PDB rezoliuciją.

KITI KOMITETAI

Pranešėja, siekdama suteikti galimybę iš tiesų keistis nuomonėmis su EP teisės aktų leidybos komitetais, o laikotarpiais tarp pavienių aptarimų suteikti laiko pasvarstyti, jau pasiūlė kitiems pranešėjams biudžeto klausimu susitikti pirmajame daugiašaliame posėdyje 2008 m. kovo mėnesį ir po to dar tris kartus gegužės, liepos ir rugsėjo mėnesiais.

Šie pranešėjų 2009 m. biudžeto klausimu posėdžiai papildys jau įprastus vizitus į kitus komitetus, su kuriais pirmoje metų pusėje paprastai kviečiamas susitikti kasmečio biudžeto sudarymo procedūros laikotarpiu paskirtas Biudžeto komiteto (COBU) pranešėjas (-a).

BANDOMIEJI PROJEKTAI

Trys daugiašaliai susitikimai su kitais komitetais prieš Parlamento darbo vasaros pertrauką galbūt suteiktų galimybę laikytis vienos svarbios TIS dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo nuostatos, t. y. galimybę iki rudens pateikti Komisijai trumpą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų sąrašą, kad Komisija turėtų pakankamai laiko pateikti savo nuomonę apie Parlamento pageidavimus. Kita vertus, taip pat ir Parlamentui būtų suteikta daugiau laiko patikimam, išsamiam ir suderintam bandomųjų projektų ir parengiamosios veiklos, kuriuos jis norėtų įgyvendinti 2009 m. finansiniais metais, rinkiniui parengti.

METODIKA

DUOMENŲ LENTELĖS IR JUNGTINIAI DARBO DOKUMENTAI, SUSIJĘ SU VEIKLOS SRITIMIS

Kad būtų galima imtis anksčiau apibūdinto darbo, pranešėja nori pateikti Biudžeto komitetui duomenų, kurie galėtų sudaryti bendrą diskusijų pagrindą, lentelių rinkinį.

Šios duomenų, susijusių su atrinktomis veiklos kryptimis, lentelės turėtų būti laikomos pradine darbo medžiaga ir jose turėtų būti pradedami apibendrinti ir aiškinti svarbiausi atitinkamos politikos srities biudžeto duomenys, pvz., išteklių dydis ir įgyvendinimo rodikliai, daugiametės programos ir jų biudžetų paketai, agentūrų biudžetai ir personalas, pagrindinė informacija apie bandomuosius projektus ir (arba) parengiamąją veiklą, taip pat kitas susijusias biudžeto eilutes.

Lentelės, kurios taip pat bus naudingos pranešėjai posėdžiuose su kitais už pavienes politikos sritis atsakingais komitetais, po diskusijų Biudžeto komitete ir atsižvelgiant į kitus svarbius veiksnius, pvz., Komisijos prioritetus, iš dalies jau įžvelgiamus metinės politikos strategijos (MPS) dokumente, ir Parlamento priotetus, nustatytus atitinkamų EP komitetų, pamažu bus išplėtotos į atitinkamus darbo dokumentus.

Be to, per laikotarpį, kuris turi būti naudojamas rezoliucijai dėl PBP parengti, pranešėja ketina turėti parengtus kelis darbo dokumentus, kuriuose bus aptariama biudžeto struktūra ir politiniai prioritetai ir pateikiama visapusiška ir nuosekli pagrindinių politikos sričių apžvalga. Tai pranešėjai suteiktų galimybę kartu su komitetu parengti pagrįstas su 2009 m. biudžeto prioritetais susijusias išvadas, kurios per pirmąjį kitų metų biudžeto svarstymą galėtų būti pateiktos biudžeto pakeitimuose.

Pranešėja, taikydama šį metodą, ketina aptarti toliau išvardytas politikos sritis:

01 – Ekonomikos ir finansų reikalai

02 – Įmonės

04 – Užimtumas ir socialiniai reikalai

05 – Žemės ūkis ir kaimo plėtra

06 – Energetika ir transportas

07 – Aplinka

08 –Moksliniai tyrimai ir 10 – Tiesioginiai moksliniai tyrimai

09 – Informacinė visuomenė ir žiniasklaida

11 – Žuvininkystė ir jūrų reikalai

12 – Vidaus rinka ir 14 – Mokesčių ir muitų sąjunga

13 – Regioninė politika

15 – Švietimas ir kultūra

16 – Komunikacija

17 – Sveikatos ir vartotojų apsauga

18 – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė

19 – Išorės santykiai

21 – Vystymasis ir santykiai su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis

22 – Plėtra

23 – Humanitarinė pagalba

Kai kurie pirmieji pagrindinių duomenų lentelių, su kuriomis galima dirbti toliau, pavyzdžiai pridedami prie šio darbo dokumento. Netrukus bus pateikta pagrindinė dalis dokumentų.

Vėlesniu darbo eigos etapu pranešėja galbūt nuspręs, kad darant išvadas naudinga sujungti kai kurias politikos sritis. Pavyzdžiui, siekiant laikytis vienodo požiūrio į DFP 4 išlaidų kategoriją, atitinkamos politikos sritys gali būti aptariamos kartu.

HORIZONTALIEJI DARBO DOKUMENTAI

Pranešėja ne tik taikys šį į politikos sritis orientuotą metodą, kuris, jos nuomone, yra naudingiausias siekiant iš karto pateikti nuoseklius biudžeto pakeitimus, bet ir atsižvelgs į horizontaliuosius kasmetinės biudžeto procedūros aspektus.

Šiuo tikslu ketinama parengti kelis pagrindinių biudžeto sričių darbo dokumentus, kuriems dėl jų horizontaliojo pobūdžio galėtų būti neskiriama tinkamo dėmesio, jei būtų laikomasi vienos politikos srities metodo. Kaip tokių pagrindinių horizantaliųjų sričių pavyzdį galima paminėti ES agentūrų arba administracines išlaidas, kurias reikės aptarti atskirai.

DARBO DOKUMENTAS NR. 2 DĖL 2009 M. BIUDŽETO SUDARYMO PROCEDŪROS BANDOMŲJŲ PROJEKTŲ IR PARENGIAMŲJŲ VEIKSMŲ

1.       Įvadas

1.      Bandomieji projektai ir (arba) parengiamieji veiksmai yra svarbios Parlamento priemonės, kurias taikant formuluojami jo politikos prioritetai ir pradedamos įgyvendinti naujos iniciatyvos, kurios galbūt padėtų rengti pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais nustatoma nauja ES veikla ir programos, ir vėliau juos patvirtinti.

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, minimi Finansiniame reglamente

2.     Bendras bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų pagrindas yra Finansinio reglamento[1] 49 straipsnis, kuriame nurodomos pagrindinio biudžeto sudarymo principo, pagal kurį asignavimus galima įrašyti į ES biudžetą tik po to, kai priimamas pagrindinis teisės aktas, išimtys. Taigi bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų atveju visų pirma priimamas sprendimas dėl biudžeto ir tik po to parengiamas atitinkamas teisėkūros sprendimas. Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 punkte nurodoma, kad nukrypstant... toliau nurodyti bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai gali būti įgyvendinami be pagrindinio teisės akto, jei veiksmai, kuriems finansuoti jie yra skirti, priskiriami Bendrijų ar Europos Sąjungos galioms.

3.     Pagal Finansinį reglamentą bandomieji projektai – tai eksperimentinio pobūdžio bandomosios schemos, skirtos veiksmų įgyvendinamumui ir naudingumui nustatyti. Atitinkami įsipareigojimų asignavimai gali būti įrašyti į biudžetą ne daugiau kaip dvejus finansinius metus paeiliui.

4.     Parengiamieji veiksmai apibūdinami kaip veiksmai, skirti parengti pasiūlymams, kad būtų patvirtinti būsimi veiksmai. Parengiamieji veiksmai turi būti nuoseklūs ir gali būti vykdomi įvairiais būdais. Atitinkami įsipareigojimų asignavimai gali būti įrašyti į biudžetą ne daugiau kaip trejus finansinius metus paeiliui. Teisėkūros procedūra turi būti baigta iki trečiųjų finansinių metų pabaigos.

Bandomieji projektai ir (arba) parengiamieji veiksmai, minimi Tarpinstituciniame susitarime

5.     Antras be Finansinio reglamento svarbus dokumentas, kuriame minimi bandomieji projektai ir (arba) parengiamieji veiksmai – tai 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinis susitarimas, kuriame tikslinamas planas ir kelios vadinamosios įgyvendinimo taisyklės.

6.     TIS II priedo D punkte nurodoma, kad Komisija, rengdama naujus parengiamuosius veiksmus / bandomuosius projektus ar pratęsdama esamus, galėtų laiku įvertinti biudžeto valdymo institucijos numatytų pakeitimų įgyvendinamumą, abi biudžeto valdymo institucijos iki birželio mėn. vidurio Komisijai praneša apie savo ketinimus šioje srityje, kad jau pirmojo svarstymo Taryboje metu derinimo posėdyje galėtų vykti pirmoji diskusija.

7.     Taip pat TIS nurodomos tam tikros aiškios viršutinės biudžeto ribos, numatytos bandomiesiems projektams ir (arba) parengiamiesiems veiksmams. Be to, institucijos susitaria iki 40 mln. eurų apriboti bendrą bandomosioms programoms skirtą asignavimų sumą biudžetiniais metais. Jos taip pat susitaria iki 50 mln. eurų apriboti bendrą naujiems parengiamiesiems veiksmams skirtą asignavimų sumą biudžetiniais metais, o bendrą parengiamiesiems veiksmams jau įsipareigotą asignavimų sumą apriboti iki 100 mln. eurų.

2.       Į 2008 m. biudžetą įtraukti bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

Tam tikri duomenys ir skaičiai

8.     2008 m. biudžete iš viso į 51 biudžeto eilutę įtraukti 24 bandomieji projektai ir 27 bandomieji veiksmai (žr. priedo lentelę). Mažiausia numatyta suma buvo 0,15 mln. eurų (ĮA) bandomiesiems projektams pagal 2 išlaidų kategoriją (Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsauga), o didžiausia pavienė suma – 6,5 mln. eurų (ĮA) bandomiesiems veiksmams pagal 2 išlaidų kategoriją (Jūrų politika).

9.     Bendra bandomiesiems projektams finansuoti 2008 m. patvirtinta suma buvo 38,15 mln. eurų ĮA (33,4 mln. eurų MA). Iš jų pagal 1a išlaidų kategoriją numatyta 8,5 mln. eurų, pagal 2 išlaidų kategoriją – 11,15 mln. eurų, pagal 3a išlaidų kategoriją – 2 mln. eurų, pagal 3b išlaidų kategoriją – 6,5 mln. eurų ir pagal 4 išlaidų kategoriją – 10 mln. eurų (visi ĮA).

10.   Patvirtintiems parengiamiesiems veiksmams iš viso numatyta 69,17 mln. eurų ĮA (65,7 mln. eurų MA). Didžiausia šios sumos dalis panaudota pagal 1a išlaidų kategoriją (29, mln. eurų tarpinė suma) ir pagal 4 išlaidų kategoriją (21,67 mln. eurų asignavimai). Pagal 2 išlaidų kategoriją panaudota 14 mln. eurų, o pagal 3b išlaidų kategoriją – 1 mln. eurų (visi ĮA).

Įgyvendinimas

11.   Komisija šiuo metu pateikė pirmąją tarpinę 2008 m. bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie kiekvieną projektą ir (arba) veiksmą. Antroji, kur kas detalesnė, ataskaita bus pateikta kartu su 2009 m. PBP, į kurią taip pat bus įtraukta informacija apie bandomuosius projektus ir (arba) parengiamuosius veiksmus, kuriuos dar reikia užbaigti, t. y. kuriems įgyvendinti 2008 m. nenumatyta naujų įsipareigojimų asignavimų, bet vis dar numatyta mokėjimų asignavimų.

12.   Pirmojoje tarpinėje ataskaitoje Komisija vis dar aptaria, kaip geriausia įgyvendinti šešis[2] iš 51 bandomojo projekto ir (arba) parengiamųjų veiksmų, priimtų tuo metu, kai buvo pradėti įgyvendinti kiti 45 projektai ir (arba) veiksmai.

13.   Pagrindinė pranešėja 2008 m. biudžeto klausimu pateiks darbo dokumentą komitetui, kad jis nuspręstų, ar galima pateisinti šiuos akivaizdžius įgyvendinimo sunkumus.

14.    Kita vertus, pranešėja 2009 m. biudžeto klausimu pateiks tam tikras išvadas, paremtas Biudžeto komiteto (COBU) patirtimi, sukaupta per praėjusius kelerius metus įgyvendinant patvirtintus bandomuosius projektus ir (arba) parengiamuosius veiksmus, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti šia labai svarbia Europos Parlamentui priemone.

3.      Išvados dėl 2009 m.

Ištekliai

15.   Tikslinga priminti, kad bandomiesiems projektams ir (arba) parengiamiesiems veiksmams įgyvendinti numatomos lėšos galiausiai turi neviršyti pagal 2007–2013 m. DFP nustatytos bendros viršutinės ribos. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai trūksta išteklių, Parlamentas galbūt negalės patvirtinti pagal TIS didžiausio leistino bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų finansavimo (40 mln. eurų bandomiesiems projektams ir 100 mln. eurų parengiamiesiems veiksmams per metus), kadangi pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją nebus atitinkamos maržos.

16.   Pagrindinė pranešėja 2009 m. biudžeto klausimu norėtų pateikti vieną pavyzdį. Pagal Komisijos MPS dokumentą 2009 m. 3b išlaidų kategorijos marža bus maždaug 20 mln. eurų. 2008 m. Parlamentas patvirtino parengiamuosius projektus ir (arba) parengiamuosius veiksmus (didžioji jų dauguma – nauji), kuriems įgyvendinti numatoma apie 10 mln. eurų. Kadangi bandomieji projektai ir (arba) parengiamieji veiksmai neįtraukti į Komisijos finansinę programą[3], pagal 3b išlaidų kategoriją nustatyta 20 mln. eurų marža 2009 m. neapima jokių išteklių, skirtų bandomiesiems projektams ir (arba) parengiamiesiems veiksmams finansuoti. Jei Parlamentas norėtų tęsti visus projektus ir (arba) veiksmus, kurie šiuo metu įtraukti į 2008 m. biudžetą, marža atitinkamai sumažėtų iki 10 mln. eurų. Jei antruoju etapu Parlamentas norėtų įtraukti į 2009 m. biudžetą tiek naujų bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų, kiek buvo patvirtinta sudarant 2008 m. biudžetą, t. y. maždaug už 10mln. eurų, būtų pasiekta 3b išlaidų kategorijos viršutinė riba ir neliktų visiškai jokios galimybės padidinti Komisijos PBP pagal kurią nors kitą šios išlaidų kategorijos eilutę numatomą biudžetą.

17.   Visai naujai į ES biudžetą įtrauktai veiklai sumažės pagal DFP numatytos maržos, taigi dėl šios priežasties bus labai apribota Parlamento galimybė naudoti bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų priemonę. Turint mintyje šias aplinkybes reikėtų išsamiai išnagrinėti tokias Komisijos iniciatyvas kaip naujų Bendrijos agentūrų steigimas.

18.   Gegužės 6 d. pateikus PBP, jūsų pranešėja 2009 m. biudžeto klausimu turės įvertinti, ar pagal pavienes išlaidų kategorijas paliktos maržos suteiks galimybę tinkamai finansuoti Parlamento prioritetus.

Laikotarpis

19.   Pagrindinė pranešėja 2009 m. biudžeto klausimu ketina dėti visas pastangas, kad iki Parlamento darbo vasaros pertraukos galėtų informuoti Komisiją apie Parlamento ketinimus, susijusius su bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais pagal TIS nustatytus įsipareigojimus. Šis tikslas patvirtintas siūlymo dėl rezoliucijos dėl 2009 m. biudžeto struktūros ir prioritetų, kurį patvirtino Biudžeto komitetas kovo 27 d. posėdyje, 9 straipsnyje.

20.   Per pirmą kovo mėn. viduryje vykusį daugiašalį susitikimą, kuriame jūsų pranešėja susitiko su kitais pranešėjais biudžeto klausimu, ji jau pranešė EP komitetams apie savo ketinimą. Dar trys daugiašaliai pasitarimai turi vykti 2008 m. gegužės, liepos ir rugsėjo mėn., o gegužės mėn. susitikimas skiriamas pirmajam keitimuisi nuomonėmis apie komitetų atliktą jau įgyvendinamų bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų vertinimą ir apie pirmąsias idėjas, susijusias su naujais projektais ir (arba) veiksmais.

21.   Pranešėja stengiasi iki vasaros pertraukos parengti trumpą bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų sąrašą ne vien todėl, kad to reikalaujama pagal TIS, bet ir todėl, kad ji tvirtai įsitikinusi, jog nuoseklus ir suderintas projektų ir (arba) veiksmų, dėl kurių išsamiai derėtasi ir kurie buvo gerai apgalvoti, sąrašas padės padidinti Parlamento iniciatyvų poveikį ir pagerinti ilgalaikius rezultatus.

Įgyvendinamumas

22.   Visų pirma Komisijai būtų suteikta pakankamai laiko kokybiškai įvertinti Parlamento projektus. Laiške apie įgyvendinamumą, susijusiame su Parlamento pirmuoju 2008 m. biudžeto projekto svarstymu, pabrėžiama, kad Komisija, žinodama, jog šie veiksmai suteikia EP vertingą galimybę išbandyti naujas koncepcijas ir prioritetus bei skatinti naujas programų idėjas, stengiasi juos kasmet įgyvendinti. Komisija džiaugtųsi tolesniu bendravimu su Parlamentu, kad galėtų aptarti už pasiūlymų slypinčius ketinimus ir išsiaiškinti jo pageidavimus. ... Daugeliui iniciatyvų Komisija visiškai pritaria, tačiau yra kitų iniciatyvų, kurias gali tekti pakoreguoti siekiant, kad jas būtų lengviau geriau įgyvendinti, arba kurios gali būti grindžiamos esamais arba naujais teisiniais pagrindais.

23.   Pranešėja pabrėžia, kad Parlamento prerogatyva ir toliau lieka priimti, nepažeidžiant TIS nustatytų ribų, bet kokį bandomąjį projektą ir (arba) parengiamuosius veiksmus, kurie, jo manymu, naudingi Europos piliečiams, ir kad nepaisant galimų išlygų Komisija įpareigota daryti viską, ką gali, kad būtų sėkmingai įgyvendinti biudžeto valdymo institucijos priimti projektai ir (arba) veiksmai. Vis dėlto visos dalyvaujančios šalys, be abejonės, būtų suinteresuotos išsamiai išsiaiškinti pageidaujamą bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų pobūdį ir kartu su visomis institucijomis išsamiai aptarti galimas įgyvendinimo kliūtis ir būdus joms įveikti.

Taikymo sritis

24.   Jūsų pranešėjai, atsižvelgdami į ribotus išteklius ir pagal TIS bei DFP nustatytas viršutines ribas, norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad galimybei panaudoti lėšas naujiems bandomiesiems projektams ir (arba) parengiamiesiems veiksmams įgyvendinti, įtakos turės tolesnis dabartinių bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų įgyvendinimo finansavimo lygis. Taigi labai svarbu, kad pradiniu pasirengimo biudžeto sudarymo procedūrai etapu būtų žinoma apie visus projektus ir (arba) veiksmus, kurių neverta tęsti kitais biudžetiniais metais.

25.   Šiuo metu Komisija nurodė, kad 2008 m. būtų galima nutraukti toliau išvardytus bandomuosius projektus ir (arba) parengiamuosius veiksmus.

1) Dėl to, kad įtraukti į teisinį pagrindą:

07 03 10 skyrius. Natura 2000 (teisinis pagrindas: LIFE +)

19 09 02 skyrius. Bendradarbiavimas su vidutines pajamas gaunančių Lotynų Amerikos šalių grupe

19 10 01 05 punktas. Bendradarbiavimas su vidutines pajamas gaunančių Azijos šalių grupe

2) Dėl to, kad negalima įgyvendinti:

15 04 48 skyrius. Regioninių muziejų istorinių radinių išsaugojimas pasitelkiant skaitmeninius archyvus

15 04 49 biudžeto eilutė. Baltijos jūros regioninio bendradarbiavimo stiprinimas

18 06 07 01 punktas. Bandomasis projektas sutarčių teisės teisėkūros priemonių poveikiui įvertinti

3) Dėl kitų priežasčių:

01 04 11 skyrius. Palankesnės aplinkos mikrokreditams Europoje skatinimas[4]

Jūsų pranešėjai mano, kad jau dabar, t. y. kiek įmanoma anksčiau, Biudžeto komitetas turėtų nuspręsti, ar jis gali pritarti Komisijos argumentams ir nutraukti minėtuosius bandomuosius projektus ir (arba) parengiamuosius veiksmus.

Galutinė pastaba

26.   Apskritai pranešėjai mano, kad apie Parlamento rezultatus rengiant bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų sąrašą neturėtų būti sprendžiama pagal plenariniuose posėdžiuose priimtų bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų skaičių. Pranešėjai patartų daugiau dėmesio skirti siūlomų bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų kokybei ir įgyvendinamumui, kuriuos būtų galima pagerinti, jei kiekvienam projektui ir (arba) veiksmams finansuoti turimi ištekliai viršytų kritinį kiekį. Jei bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų sąrašas būtų trumpesnis bei tikslingesnis ir kiekvienam iš projektų ir (arba) veiksmų būtų skiriamas didelis finansavimas, galbūt Komisijai būtų lengviau juos įgyvendinti, o Parlamentui – kontroliuoti. Bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų numatymas turėtų būti ne tikslas, bet priemonė, suteikianti Parlamentui galimybę daryti tinkamą įtaką numatant naujas programas ir veiklą.

27.   Pranešėjai tikisi, kad Biudžeto komitetas, glaudžiai bendradarbiaudamas su kitais EP komitetais, vykstant 2009 m. biudžeto procedūrai galės pateikti bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų sąrašą, kuris bus:

Ø suderintas,

Ø glaustas,

Ø tikslingas,

Ø ir kuriuo remiantis vėliau parengtos teisėkūros iniciatyvos bus iš tiesų naudingos Europos piliečiams.

Priedas

Bandomieji projektai, įtraukti į 2008 m. biudžetą

Biudžeto eilutė		Komisijos GD	Antraštė	2008 m. biudžetas (mln. eurų)
				ĮA	MA
1a išlaidų kategorija
02 02 03 04		ENTR	Programa „Erazmus“ jauniesiems verslininkams	3	2
02 02 12		ENTR	Siekiant pagerinti savarankiškai dirbančių statybininkų ir mažų statybos įmonių galimybes apsidrausti, skatinti naujoves ir propaguoti ekologiškas technologijas Europos Sąjungoje	1,5	1
04 04 10		EMPL	Darbuotojų palaikymas vykstant pramonės pokyčiams	1	0,5
04 04 11		SANCO	Nauja užimtumo padėtis sveikatos sektoriuje. Pažangiausia patirtis siekiant pagerinti sveikatos priežiūros darbuotojų profesinį mokymą ir kvalifikaciją bei padidinti jų darbo užmokestį	1	1
15 02 30		EAC	Europos kaimynystės politikos stiprinimas pasitelkus stipendijų ir mainų programas	2	2
			Iš viso pagal 1a išlaidų kategoriją	8,5	6,5
2 išlaidų kategorija
05 01 04 08		AGRI	Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsauga taikant supaprastintus žemės dirbimo būdus	0,15	0,15
07 03 12		TREN	Europos pagrindų programa, skirta tvarios miestų plėtros patirties plėtojimui ir mainams	1,5	1,5
07 04 04		ENV	Valstybių narių bendradarbiavimas kovojant su gaisrais miškuose	3,5	2
11 09 02		FISH	Bendradarbiavimo tinklai ir pažangiausia patirtis jūrų politikos srityje	4	4
17 01 04 06		SANCO	Tobulesni gyvūnams nekenkiančios gamybos ir transportavimo metodai	1	1
17 03 13		ENVI	Prekyba sieros dioksido išmetamųjų teršalų Baltijos jūroje leidimais	1	1
			Iš viso pagal 2 išlaidų kategoriją	11,15	9,65
3a išlaidų kategorija
18 04 09	JLS		Europos greito įspėjimo apie vaikų pagrobimą ar dingimą sistemos steigimas	1	1
18 06 08	Turi būti patvirtinta		Sutarčių teisės teisėkūros priemonių poveikio įvertinimas	1	0,75
			Iš viso pagal 5 išlaidų kategoriją	2,0	1,75
3b išlaidų kategorija
15 04 45		EAC	Menininkų judumas	1,5	1,5
15 04 48		Turi būti patvirtinta	Regioninių muziejų istorinių radinių išsaugojimas pasitelkiant skaitmeninius archyvus	0,5	0,5
15 06 08		ADMIN	Erasmus viešojo administravimo programa	1	1
16 03 05		COMM	EuroGlobe projektas	1	1
16 03 06		COMM	Bandomieji informacijos tinklai (angl. PINs)	1,5	1,5
17 02 03		SANCO	Stebėsenos priemonės vartotojų politikos srityje	1	1
			Iš viso pagal 3b išlaidų kategoriją	6,5	6,5
4 išlaidų kategorija
07 02 03		ENVI	Juodosios jūros baseino aplinkos stebėsena ir bendroji Europos pagrindų programa, skirta Juodosios jūros regiono vystymuisi	1	1
19 08 01 04		AIDCO/RELEX	Baltijos jūros dugno prevencijos ir atkūrimo priemonės	2,5	2,5
21 04 06		AIDCO/DEV	Vandentvarka besivystančiose šalyse	3	3
21 05 01 05		AIDCO/DEV	Kokybinė ir kiekybinė sveikatos ir švietimo išlaidų kontrolė	0,5	0,5
22 02 08		ELARG	Kultūros paveldo konflikto zonose išsaugojimas ir atkūrimas	3	2
			Iš viso pagal 4 išlaidų kategoriją	10,0	9,0
IŠ VISO bandomiesiems projektams				38,15	33,4

Parengiamieji veiksmai, įtraukti į 2008 m. biudžetą

Biudžeto eilutė	Komisijos GD	Antraštė	2008 m. biudžetas (mln. eurų)
			ĮA	MA
1a išlaidų kategorija
01 04 11	Turi būti patvirtinta	Palankesnės aplinkos mikrokreditams Europoje skatinimas	1,5	2
02 02 08	ENTR	Puikiausios Europos vietovės	2,5	2,5
02 02 11	ENTR	GMES	3	3
04 04 01 07	JLS	Nacionalinių įstatymų dėl smurto lyties pagrindu ir smurto prieš vaikus suvienodinimas	1,5	1
05 01 04 09	REGIO	CURE (Konvencija dėl Europos miesto ir kaimo vietovių)	1,5	1,5
06 01 04 11	TREN	Europos salos ir bendra energetikos politika	3	3
06 04 09	TREN	Investicijų fondas, skirtas padengti išlaidoms, susijusioms su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir biorafinavimo įmonėmis	3	3
06 07 05	TREN	Tarpvalstybinio eismo prie ES šiaurės rytų išorės sienos kirtimų punktų gerinimas (eismo saugos ir saugumo aspektais)	3,5	3
07 04 05	ENVI	ES greito reagavimo pajėgumai	4	4
09 03 03	INFSO	Interneto sistemos, skirtos pagerinti teisėkūros procesą ir užtikrinti piliečių dalyvavimą, sukūrimas	5	4,85
15 02 23	EAC	Amato besimokantiems skirta „Erazmus“ pobūdžio programa	1	1,08
		Iš viso pagal 1a išlaidų kategoriją	29,5	28,93
2 išlaidų kategorija
07 03 10	ENVI	Natura 2000	1	1,6
07 03 13	ENVI	Integruota pakrantės ryšių ir rizikos valdymo sistema	1	1
11 09 01	FISH	Jūrų politika	6,5	6,5
15 04 49	Turi būti patvirtinta	Baltijos jūros regioninio bendradarbiavimo stiprinimas	1,5	1,5
17 04 03 03	SANCO	Kontrolės punktai (poilsio vietos) vežant gyvūnus	4	4
		Iš viso pagal 2 išlaidų kategoriją	14	14,6
3a išlaidų kategorija
18 03 12	JLS	Migracijos valdymas. Veiksmų solidarumas	p.m.	1
18 04 08	JLS	Europos nacionalinių ir tarptautinių valdžios institucijų, atsakingų už vaiko teises, ir pilietinės visuomenės, skatinančios ir ginančios vaiko teises, bendradarbiavimas	1	1
		Iš viso pagal 3a išlaidų kategoriją	1	2
3b išlaidų kategorija
15 06 10	EAC	AMICUS. Universaliąsias paslaugas bendruomenei teikiančių valstybių narių asociacija	3	2,5
		Iš viso pagal 3b išlaidų kategoriją	3	2,5
4 išlaidų kategorija
09 06 01 02	INFSO	Programų MEDIA 2007 įgyvendinimas trečiosiose šalyse	2	2
19 08 01 05	AIDCO/ RELEX	Mažumos Rusijoje. Kultūros, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės plėtra	2,5	2,5
19 09 02	AIDCO/ RELEX	Bendradarbiavimas su vidutines pajamas gaunančių Lotynų Amerikos šalių grupe	1,5	1,5
19 10 01 03	AIDCO/ RELEX	Verslo ir mokslo mainai su Indija	5	3
19 10 01 04	AIDCO/ RELEX	Verslo ir mokslo mainai su Kinija	5	3
19 10 01 05	AIDCO/ RELEX	Bendradarbiavimas su vidutines pajamas gaunančių Azijos šalių grupe	2	2
21 05 01 06	AIDCO	Technologijų, susijusių su farmacijos sektoriumi, perdavimas besivystančioms šalims	1,67	1,67
21 05 01 07	AIDCO	Ligų, plintančių dėl skurdo, paplitusių atogrąžų regione ir užleistų ligų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla	2	2
		Iš viso pagal 4 išlaidų kategoriją	21,67	17,67
IŠ VISO parengiamiesiems veiksmams			69,17	65,7

• [1]  2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas Nr. 1605/2002 su pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu Nr. 1995/2006.
• [2]  18 06 07 01 biudžeto eilutė. Sutarčių teisės teisėkūros priemonių poveikio įvertinimas (bandomasis projektas).
  15 04 48 biudžeto eilutė. Regioninių muziejų istorinių radinių išsaugojimas pasitelkiant skaitmeninius archyvus ((bandomasis projektas).
  01 04 11 biudžeto eilutė. Palankesnės aplinkos mikrokreditams Europoje skatinimas (bandomieji veiksmai).
  15 04 49 biudžeto eilutė. Baltijos jūros regioninio bendradarbiavimo stiprinimas (bandomieji veiksmai).
  19 09 02 biudžeto eilutė. Bendradarbiavimas su vidutines pajamas gaunančių Lotynų Amerikos šalių grupe (bandomieji veiksmai).
  19 10 01 05 biudžeto eilutė. Bendradarbiavimas su vidutines pajamas gaunančių Azijos šalių grupe (bandomieji veiksmai).
• [3]  Visi parengiamieji projektai ir (arba) parengiamieji veiksmai, patvirtinti pagal šių metų biudžetą, įtraukti į kitų metų PBP, tačiau jiems finansuoti įrašyta tik p. m.
• [4]  Komisijos pastaba: Šiuo metu REGIO GD dirba kartu su EIB, kad Europoje būtų sudaryta mikrokreditų galimybė.

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (11.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2009 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 – 2008/2026(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Véronique De Keyser

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad, siekiant sudaryti Europos Sąjungai galimybes vykdyti įsipareigojimus, susijusius su išorės veiksmais, ir aktyviai dalyvauti sprendžiant pasaulinio masto problemas, būtina ES biudžete numatyti pakankamai lėšų;

2.  reiškia nusivylimą dėl dalies asignavimų, kurie numatyti pagal 2009 m. Tarybos biudžeto projekto 4 išlaidų kategoriją, taip pat dėl to, kad, nors ES prisiima vis daugiau tarptautinių įsipareigojimų, tačiau didinami įsipareigojimų asignavimai, palyginti su 2008 m. biudžetu, nesiekia infliacijos dydžio per tą patį laikotarpį; primygtinai ragina užtikrinti, kad, palyginti su 2008 m. biudžetu, visos pagal 4 išlaidų kategorijos biudžeto eilutes numatytos lėšos, skiriamos Parlamento užsienio reikalų komiteto veiklai vykdyti, būtų padidintos mažiausiai 2 proc. (defliatorius);

3.   ragina Komisiją nenaudoti lankstumo priemonės ar neatidėliotinos pagalbos rezervo lėšų pagal programas numatytai ilgalaikei veiklai vykdyti;

4.   yra informuotas apie apribojimus, kurie numatomi pagal 2007–2013 m. finansinę programą; primygtinai tvirtina, kad šiuo metu pagal 4 išlaidų kategoriją numatytų lėšų nepakanka pagalbai konflikto zonose teikti, priešingu atveju būtų rizikuojama nevykdyti ilgalaikių įsipareigojimų; ragina skirti papildomų lėšų pagal 4 išlaidų kategoriją numatytai veiklai vykdyti, nors tai viršija 2007–2013 m. finansinėje programoje numatytą viršutinę ribą; todėl ragina Komisiją ir Tarybą rengiant ES finansinės programos apžvalgą tinkamai atsižvelgti į tai, kad ES atlieka vis aktyvesnį vaidmenį reaguodama į pasaulinio masto įvykius;

5.   atkreipia dėmesį į donorų Kosovui konferencijos metu Komisijos pateiktą prašymą skirti iš viso 508 mln. eurų Kosovo institucinei ir socialinei bei ekonominei plėtrai remti: per ateinančius trejus metus 358 mln. eurų iš šios sumos turėtų būti skirta pagal pasirengimo narystei pagalbos programą, o 150 mln. eurų – pagal makrofinansinės pagalbos programą; laukia su šiuo klausimu susijusio pakeitimų rašto, kurį Komisija turėtų pateikti šį rudenį;

6.   reiškia nepasitenkinimą dėl 2009 m. biudžeto projekte Palestinai numatytų asignavimų; mano, kad šiuo atveju Komisija, planuodama būtiną pagalbą, gali remtis sukaupta patirtimi ir atsižvelgti į apytikres reikmes, taigi turi pajėgti skirti finansavimą, kuris būtinas Palestinos valdžios institucijų veiklumui skatinti ir taikos procesui Artimuosiuose Rytuose palaikyti; todėl primygtinai ragina užtikrinti, kad 2009 m. numatyta suma būtų bent jau ne mažesnė negu 2007 m. skirta suma;

7.   palankiai vertina tai, kad kilus krizei Gruzijoje Komisija skubiai suteikė humanitarinę pagalbą, kuri buvo būtina siekiant palengvinti konflikto metu nukentėjusių Gruzijos žmonių ir į Rusijos Federaciją pasitraukusių pabėgėlių kančias; atkreipia dėmesį į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Gruzijos ketinimą sudaryti rezervinį susitarimą dėl 750 mln. JAV dolerių paskolos, taip pat į JAV prašymą skirti skubią, 570 mln. JAV dolerių sudarančią, paramą iš biudžeto ir dar 430 mln. JAV dolerių kitais metais; ragina Tarybą ir Komisiją įvertinti galimybę parengti specialų ES planą, pagal kurį būtų taikomos papildomos priemonės, numatytos pagal 4 išlaidų kategoriją, ir skiriama finansinė parama konflikto metu sugriautoms zonoms Gruzijoje atstatyti, neigiamam poveikiui, kurį dėl konflikto patyrė šalies ekonomika, švelninti bei dar aktyvesniam ES dalyvavimui sprendžiant šalies ir viso regiono klausimus užtikrinti; primygtinai ragina tarptautinius donorus aktyviai dalyvauti vykdant šį planą ir palankiai vertina Tarybos sprendimą sušaukti tarptautinę donorų konferenciją;

8.   dar kartą patvirtina, kad remia gilesnės ir diferencijuotos Europos kaimynystės politikos įgyvendinimą; pabrėžia, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonei būtina parengti adekvatų finansinį paketą, pagal kurį numatomos lėšos atspindėtų ES įsipareigojimus remti savo kaimynus Rytų ir Pietų Europoje; atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. numatyti asignavimai padidinti nedaug, ir pabrėžia, kad imantis neseniai paskelbtos iniciatyvos „Barselonos procesas. Viduržemio jūros šalių sąjunga“ neturėtų būti trukdoma užtikrinti kaimynams Rytų ir Pietų Europoje stabilius asignavimų įsipareigojimus, be to, taikant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, jokiu būdu neturėtų kilti su biudžetu susijusių sunkumų;

9.   atsižvelgdamas į vis didesnę politinę rinkimų stebėjimo svarbą ir į tai, kad neįmanoma numatyti šiuo tikslu reikalingų metinių išlaidų, ypač todėl, kad didinamos išlaidos, susijusios su saugumo užtikrinimu, ragina taikyti lankstesnes priemones vadovaujantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyva, nes tai būtina metinėms finansinėms reikmėms patenkinti;

10. pripažįsta, kad rizika, susijusi su politikos kryptimis, pasirinktomis pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvą, ypač rizika, susijusi su pilietinės visuomenės organizacijų ir (arba) žmogaus teisių gynėjų rėmimu šalyse ir regionuose, kur pagrindinėms teisėms keliamas didžiausias pavojus, didesnė negu kitoms politikos kryptims paprastai būdinga rizika; nurodo, kad tai susiję su pažangiais politiniais reikalavimais, kurie pradedami kelti įgyvendinimo proceso metu, įskaitant paramos teikimą teisinio statuso neturinčioms organizacijoms ir subsidijas, kurios, remiantis finansinio reglamento nuostatomis, skiriamos padedant koordinuojančioms organizacijoms;

11. primygtinai ragina Komisiją mažiausiai 20 proc. lėšų, kurios 2009 m. numatytos Irakui, skirstyti tiesiogiai per savo atstovybę šioje šalyje; be to, ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti pilietinės visuomenės rengiamiems projektams;

12. pabrėžia politinę bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, kuriuos biudžeto valdymo institucija tvirtina pagal 4 išlaidų kategoriją, svarbą; ragina Komisiją laiku ir aktyviai įgyvendinti minėtuosius projektus ir veiksmus ir visapusiškai pasinaudoti skirtais asignavimais;

13. teigiamai vertina tęsiamą dialogą su Tarybai pirmininkaujančia šalimi dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) prioritetų; pasiryžęs stiprinti šį dialogą siekdamas laiku užtikrinti institucijų koordinavimą nustatant BUSP kryptis ir skatinti BUSP veiksmingumą bei demokratinį teisėtumą; pabrėžia, kad turi būti pagerinta teikiamos informacijos kokybė ir užtikrintas jos teikimo tęstinumas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	54 3 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Vittorio Agnoletto, Robert Atkins, Christopher Beazley, Bastiaan Belder, Colm Burke, Philip Claeys, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Michael Gahler, Jas Gawronski, Georgios Georgiou, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Jana Hybášková, Anna Ibrisagic, Ioannis Kasoulides, Metin Kazak, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Johannes Lebech, Willy Meyer Pleite, Francisco José Millán Mon, Philippe Morillon, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Baroness Nicholson of Winterbourne, Cem Özdemir, Ioan Mircea Paşcu, Béatrice Patrie, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, João de Deus Pinheiro, Samuli Pohjamo, Bernd Posselt, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, Christian Rovsing, Flaviu Călin Rus, Katrin Saks, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Marek Siwiec, István Szent-Iványi, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Marcello Vernola, Kristian Vigenin, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Laima Liucija Andrikienė, James Elles, Glyn Ford, Kinga Gál, Milan Horáček, Tunne Kelam, Mario Mauro, Nickolay Mladenov, Rihards Pīks, Aloyzas Sakalas, Inger Segelström, Karl von Wogau
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Costas Botopoulos, Antonio Masip Hidalgo, Pierre Pribetich

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (8.10.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2009 m. finansinių metų ES bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 - 2008/2026(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Maria Martens

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pritaria Komisijos pasiūlymui dėl reglamento, kuriuo sukuriama greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonė[1], ir mano, kad šis pasiūlymas laiku leis tinkamai reaguoti į sunkumus, kurių neturtingiausiems pasaulio gyventojams sukėlė sparčiai didėjančios maisto kainos, taip pat padės nedelsiant padidinti žemės ūkio sektoriaus našumą; ragina skirti užtektinai lėšų, tuo pat metu užtikrinant atitiktį tarpinstituciniame susitarime[2] nustatytoms biudžeto procedūros taisyklėms ir tinkamai atsižvelgti į tai, kad vienos valstybės narės laikosi įsipareigojimų dėl oficialios vystymosi pagalbos (OVP), o kitos – ne, su sąlyga, jog finansavimas bus skiriamas laikantis pripažintų kontrolės ir atskaitomybės standartų;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad kilus maisto krizei padidės humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu poreikis, o siekiant, jog ES įvykdytų savo įsipareigojimus pagal Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos[3], su šiomis sritimis susijusiose biudžeto eilutėse reikėtų numatyti daugiau lėšų;

3. pabrėžia, kad būtinai reikia stiprinti vystomojo bendradarbiavimo veiksmų vertinimą, daugiau dėmesio skiriant rezultatams, įskaitant atliktą darbą, pasekmes ir poveikį, ir užtikrinant, jog išvados būtų naudojamos numatant ir rengiant tolesnius veiksmus;

4. reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta aiškumo, kaip bus finansuojamos paramos priemonės, kurios padėtų spręsti problemas, susijusias su prisitaikymo išlaidomis ir galimais grynaisiais nuostoliais biudžetui dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS); ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie tai, kokia finansinė parama, pasinaudojant prekybos pagalbos ir kitomis paramos priemonėmis, bus teikiama Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, kad jos prisitaikytų prie ekonominių pokyčių, įvyksiančių pasirašius EPS;

5. pažymi, kad parengiamųjų veiksmų, pagal kuriuos bendradarbiaujama su vidutines pajamas gaunančių Azijos ir Lotynų Amerikos šalių grupe, finansavimas buvo tikslingas 2008 m. ir turėtų būti tęsiamas 2009 m., kadangi šie parengiamieji veiksmai suteikia galimybę finansuoti veiksmus, neatitinkančius OVP apibrėžimo ir nepatenkančius į Vystomojo bendradarbiavimo priemonės[4] taikymo sritį; ragina Komisiją pašalinti esamas išorės veiksmų teisinės bazės spragas pateikiant pasiūlymą dėl teisės akto pasiūlymą, kuris būtų taikomas ne OVP veiksmams besivystančiose šalyse;

6. pabrėžia, kad Komisija teisiškai įpareigota remti šalių partnerių pastangas ugdyti gebėjimus, susijusius su demokratine vidaus atskaitomybe (parlamentinės priežiūros ir audito sistemos), kai Bendrija teikia biudžetui skirtą paramą[5]; reikalauja, kad šis įsipareigojimas būtų aktyviau vykdomas, taip pat būtų numatyta, jog visa informacija, įskaitant susitarimus dėl biudžetui skirtos paramos, būtų perduodama parlamentinės kontrolės organams ir aukščiausioms audito institucijoms.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Biudžeto komitetui pateikta Vystymosi komiteto nuomonė dėl 2009 m. finansinių metų ES bendrojo biudžeto projekto
Nuorodos	2008/2026(BUD
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	DEVE
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Maria Martens 20.07.1999
Priėmimo data	07.10.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alessandro Battilocchio, Thijs Berman, Josep Borrell Fontelles, Danutė Budreikaitė, Nirj Deva, Alexandra Dobolyi, Beniamino Donnici, Fernando Fernández Martín, Juan Fraile Cantón, Alain Hutchinson, Romana Jordan Cizelj, Filip Kaczmarek, Glenys Kinnock, Maria Martens, José Javier Pomés Ruiz, Toomas Savi, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Fiona Hall, Manolis Mavrommatis, Miguel Angel Martínez Martínez,Anne Van Lancker, Renate Weber, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Catherine Boursier

• [1]  COM(2008)0450
• [2]  2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (OL C 139, 2006 6 14, p. 1).
• [3]  OL C 25, 2008 1 30, p. 1.
• [4]  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41).
• [5]  Reglamento (EB) Nr. 1905/2006, 25 straipsnio 1 dalies b punktas.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (10.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2009 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 - 2008/2026(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: Helmuth Markov

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pabrėžia, kad naujomis pagalbos prekybai lėšomis papildoma esama pagalba vystymuisi ir kad numatant naujus pagalbos prekybai įsipareigojimus neturėtų būti perkelti kitoms vystymosi iniciatyvoms skirti ištekliai; dar kartą ragina Komisiją pateikti informacijos apie tai, iš kur gautas žadėtasis 1 000 000 000 eurų;

2.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad nepakankamai aišku, kaip ketinama finansuoti ekonominės partnerystės susitarimus; ragina Komisiją pateikti išsamios informacijos apie finansinę pagalbą, kurią ji ketina teikti Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims ir kuri reikalinga šioms šalims prisitaikyti prie ekonominių pokyčių po ekonominės partnerystės susitarimo pasirašymo;

3.   dar kartą prašo Komisiją įvertinti pažangą, kuri pasiekta įgyvendinant su pagalba prekybai susijusias priemones, ir pateikti Parlamentui bei Tarybai dvejų metų (pradedant 2009 m.) pagalbos prekybai priemonių įgyvendinimo ir gautų rezultatų, taip pat, esant galimybių, svarbiausių pasiekimų ir šios pagalbos poveikio ataskaitą;

4.   primygtinai ragina į dvejų metų ataskaitą įtraukti specialios informacijos apie anksčiau finansuotas priemones ir prireikus pateikti stebėsenos ir vertinimo rezultatus, duomenis apie susijusių partnerių dalyvavimą ir apie įgyvendintas lėšas, vykdytus biudžeto įsipareigojimus ir mokėjimus pagal šalis, regionus ir pagalbos kategoriją; ragina ataskaitoje taip pat įvertinti prekybos įtraukimo į pagalbos programas pažangą ir rezultatus, kurių pasiekta teikiant pagalbą, jei galima, vadovaujantis specialiais patikrinamais rodikliais, pagal kuriuos nustatomas šių rezultatų vaidmuo siekiant pagalbos prekybai tikslų;

5.   ragina Komisiją prieš antrąjį svarstymą Parlamente pateikti apžvalgą, kurioje būtų nurodyta pagal ES biudžetą numatytos galutinės pagalbos prekybai finansinės lėšos ir galutinė visai su prekyba susijusiai pagalbai finansuoti ketinama skirti pagalbos prekybai suma;

6.   dar kartą pabrėžia, kad makrofinansinei paramai turėtų būti taikomi griežti stebėsenos ir sąlygiškumo principai, kadangi ES nekontroliuoja, kaip paramą gaunančios šalys išleidžia į jų bendrąjį biudžetą įplaukiančias bendrąsias nepaskirtas ES lėšas; apgailestauja, kad makrofinansinei paramai netaikomas tinkamas teisinis pagrindas ir kad kiekviena makrofinansinės paramos operacija ir toliau grindžiama Tarybos ad hoc sprendimais; dar kartą pabrėžia, kad būtinas pagrindų reglamentas dėl makrofinansinės paramos, kuris būtų priimtas pagal bendro sprendimo procedūrą ir pagal kurį būtų sustiprinamos skaidrumo, atsakingumo, stebėsenos ir atskaitomybės sistemos;

7.   ragina Komisiją laiku pateikti Parlamentui informacijos apie makrofinansinės paramos programavimą ir sudaryti laukiamą Komisijos pasiūlymų dėl makrofinansinės paramos tvarkaraštį; primygtinai ragina Tarybą užtikrinti, kad, siekiant skubos tvarka gauti Parlamento nuomonę dėl makrofinansinės paramos, į jį būtų kreipiamasi tik kai tai išties būtina ir tik esant tinkamam pagrindui;

8.   pakartoja, kad būtina skirti konkrečią finansinę paramą su farmacijos sektoriumi susijusioms technologijoms perkelti ir besivystančių šalių pajėgumams ugdyti, taip pat vietos vaistų gamybai visose besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, skatinti bei įsipareigojimams, nustatytiems Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), 66 straipsnio 2 dalyje, vykdyti;

9.  pabrėžia, kad būtina didinti finansavimą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai atogrąžų ligų, mažai tyrinėtų ligų ir dėl skurdo plintančių ligų srityse dalyvaujant privačioms ir viešoms bei kitoms galimoms finansavimo įmonėms, taip pat remti mokslinių tyrimų institutus, kurie pageidautų dalyvauti su šia veikla susijusiose visuomenės sveikatos iniciatyvose ir atlikti besivystančioms šalims ypač reikalingų vaistų mokslinius tyrimus bei vykdyti šios srities taikomąją veiklą;

10. ragina Komisiją kuo greičiau pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl planuojamo Europos verslo centro Kinijoje įsteigimo; pabrėžia, kad sprendimas skirti reikalingų lėšų priklausys nuo to, ar bus pateiktas pasiūlymas; ragina įsteigus Europos verslo centrą Kinijoje vengti institucijų dubliavimosi.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	9.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	25 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Carlos Carnero González, Daniel Caspary, Françoise Castex, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Ignasi Guardans Cambó, Jacky Hénin, Alain Lipietz, Erika Mann, Helmuth Markov, David Martin, Vural Öger, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jean-Pierre Audy, Albert Deß, Elisa Ferreira, Vasco Graça Moura, Eugenijus Maldeikis, Rovana Plumb, Salvador Domingo Sanz Palacio, Zbigniew Zaleski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 alis)

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (10.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 - 2008/2026(BUD))

Nuomonės referentė: Pervenche Berès

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Šis nuomonės projektas parengtas atsižvelgiant į 2009 finansinių metų preliminarų biudžeto projektą (PBP), kurį Komisija paskelbė 2007 m. kovo 6 d.

Bendros pastabos

Komisija pabrėžia, kad 2009 m. PBP numatomas su augimu ir užimtumu susijusių išlaidų padidėjimas ir labai stiprėja tendencija didinti energetikos ir aplinkos sektoriams skiriamas lėšas.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) nagrinėjami klausimai preliminariame biudžeto projekte

Nuomonės referentė mano, kad Europos Sąjunga privalo užtikrinti, jog biudžeto ištekliai būtų paskirstyti atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje numatytus ambicingus tvaraus augimo tikslus, kovos su klimato kaita problemas ir energijos tiekimo užtikrinimą:

– Įsipareigojimų asignavimai, susiję su konkurencingumu siekiant augimo ir užimtumo (pakategorė 1a) – 11 690 mln. eurų, paliekant 82 mln. eurų maržą; palyginti su 2008 m., išlaidos padidėja 5,5 proc., bet paliekama maža marža finansuoti naujus prioritetus perskirstant lėšas taip, kad tai neigiamai neatsilieptų svarbioms numatytoms programoms.

– Sanglauda augimo ir užimtumo srityse (pakategorė 1b) – numatomas išlaidų padidėjimas 2,5 proc., iš viso 48 413,9 mln. eurų, paliekant 14 mln. eurų maržą tik techninės pagalbos pakete. Nuomonės referentė atkreipia dėmesį į tai, kad labai sumažėjo mokėjimai ir remia visas pastangas siekiant užtikrinti, kad dvylika naujų valstybių narių galėtų gauti pakankamai lėšų iš struktūrinių fondų siekiant sustiprinti jų augimo potencialą, skatinti darbo vietų kūrimą ir infrastruktūros objektų kokybę.

Svarstant konkrečias, su Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto darbu susijusias politikos sritis, reikėtų ypač atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

1 antraštinė dalis: ekonomikos ir finansų reikalai

Nuomonės referentė teigiamai vertina žmogiškųjų išteklių padidėjimą, susijusį su ekonomikos ir finansų politikos srities administravimo išlaidomis (biudžeto eilutė 01 01).

Dėl ekonominės ir pinigų sąjungos (biudžeto eilutė 01 02): nuomonės referentė mano, kad nereikia skirti daugiau išteklių ES valstybių narių lyginamosios ekonominės veiklos tyrimui. Pagal biudžeto eilutę 01 02 02 (Ekonominės ir pinigų sąjungos koordinavimas) skiriamų lėšų padidėjimas 2,2 proc. yra nepakankamas.

Nuomonės referentė su nerimu pabrėžia, kad lėšų pagal biudžeto eilutę 01 02 04 sumažinimas 2,6 proc. (22 proc. biudžeto projekte) gali kelti pavojų tinkamam PRINCE iniciatyvos įgyvendinimui (Komunikacija ekonominės ir pinigų sąjungos klausimais, įskaitant eurą). Tai kelia ypač didelį nerimą, atsižvelgiant į tai, kad 10-ųjų euro metinių 2009 m. sausio 1 d. proga turėtų būti suteikta unikali galimybė aktyviau informuoti visuomenę euro klausimais. Taigi PRINCE iniciatyvai skiriama akivaizdžiai per mažai lėšų.

Toks pats susirūpinimas kyla dėl to, kad 34,9 proc. sumažintos pagal biudžeto eilutę 01 03 skiriamos lėšos (Tarptautiniai ekonomikos ir finansų klausimai). Toks lėšų sumažinimas nesuteiks galimybės ES finansiškai prisidėti prie tarptautinių apskaitos standartų nustatymo, turint mintyje Europos Sąjungos interesus.

Dėl finansinių operacijų ir instrumentų (biudžeto eilutė 01 04): nuomonės referentė palankiai vertina garantijų fondo finansavimą pagal biudžeto eilutę 01 04 01 14. Vis dėlto, nuomonės referentė su nerimu atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų pagal biudžeto eilutes 01 04 05 (Programos įmonėms – mažųjų ir vidutinių įmonių finansinės aplinkos gerinimas – pabaigimas) ir 01 04 11 (Parengiamieji veiksmai. Palankesnės aplinkos mikrokreditams Europoje skatinimas) sumažinimas gali turėti neigiamos įtakos MVĮ rėmimo politikai.

2 antraštinė dalis: Įmonės

Svarstant Įmonių srities administracines išlaidas (biudžeto eilutė 02 01) sunku įžvelgti didelio žmogiškųjų išteklių sumažinimo (70 darbo vietų) priežastis.

Nuomonės referentė mano, kad Konkurencijos, pramonės politikos, naujovių ir verslumo įsipareigojimų (biudžeto eilutė 02 02) sumažinimas 0,9 proc. nėra tinkamas signalas turint mintyje tokį daug apimantį ir svarbų skyrių, ypač atsižvelgiant į MVĮ, ir neatitinka smulkaus verslo akto iniciatyvos tikslų.

3 antraštinė dalis: Konkurencingumas

Nuomonės referentė palankiai vertina darbuotojų skaičiaus padidėjimą pagal Konkurencijos politikos srities administravimo išlaidas (biudžeto eilutė 03 01).

14 antraštinė dalis: Mokesčiai ir muitų sąjunga

Nuomonės referentė pritaria, kad būtų padidintos lėšos pagal biudžeto eilutes 14 03 (Tarptautiniai mokesčių politikos ir muitinių aspektai) ir 04 04 (Muitų politika). Dėl Mokesčių politikos (biudžeto eilutė 04 05): nuomonės referentė nesupranta, kodėl siūloma labai sumažinti (15,3 proc.) lėšas geram vidaus rinkos funkcionavimui svarbioje srityje. Nuomonės referentė pabrėžia, kad svarbu, jog akcizų sistemos kompiuterizavimui (EMCS) būtų užtikrintas reikalingas finansavimas.

24 antraštinė dalis: Kova su sukčiavimu

Nuomonės referentė nerimauja dėl to, kad labai sumažinta (15,4 proc.) biudžeto parama skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugai nuo sukčiavimo ir korupcijos teikti.

29 antraštinė dalis: Statistika

Nors bendros lėšos pagal biudžeto eilutę 29 02 24 (Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimas (MEETS)) padidintos, nuomonės referentė mano, kad žmogiškųjų išteklių sumažinimas galėtų turėti neigiamos įtakos Europos statistikos kokybei.

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad reikia skirti daugiau išteklių euro grupės veikimui ir valstybių narių lyginamosios ekonominės veiklos tyrimui;

2.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad mažinami iniciatyvai PRINCE 01 skirti ištekliai, kadangi tai trukdytų siekti EPS@10 projekto rezultatų;

3.  palankiai vertina garantijų fondo finansavimą, tačiau išreiškia susirūpinimą dėl to, kad žymus lėšų pagal biudžeto eilutes 01 04 05 ir 01 04 11 sumažinimas gali turėti neigiamos įtakos MVĮ paramos politikai;

4.  atkreipia dėmesį į tarptautinės ekonomikos pokyčius, dėl kurių MVĮ atsiveria naujos galimybės pasaulio lygiu ir ragina subrangos būdu labiau įtraukti MVĮ į tarptautinius projektus, susijusius su veikla jų kompetencijos srityse; siūlo, kad parengiamoji veikla suteiktų pagrindą MVĮ dalyvavimo projektuose su trečiosiomis šalimis Europos strategijai;

5.  pabrėžia, kad Europa turi imtis aktyvesnių veiksmų, skirtų verslo modeliams ir MVĮ keitimosi duomenimis vieno ar kelių susijusių pramonės sektorių tiekimo grandinėje standartams suderinti; mano, kad būtų tinkama parengti bandomąjį projektą, skirtą skaitmeninėms inovacijoms Europos MVĮ diegti;

6.  dar kartą tvirtina, kad reikia numatyti pakankamai lėšų trijų trečio lygio Lamfallusy komitetų veikimui ir tarptautinių apskaitos standartų nustatymui, ypač Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondui, finansuoti, įskaitant Tarptautinę apskaitos standartų valdybą ir Europos finansinės atskaitomybės patariamąją grupę (EFRAG), kuri atstovauja Europai minėtoje valdyboje;

7.  palankiai vertina Centrinių bankų, finansinės priežiūros institucijų ir finansų ministrų susitarimo memorandumą dėl tarpvalstybinio finansinio stabilumo; ragina skirti pakankamą finansavimą ir visapusiškai įsipareigoti jį įgyvendinti ES lygmeniu; todėl rekomenduoja atlikti tyrimus ir parengti bendras krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo ES lygmeniu procedūrų priemones;

8.  mano, kad labai sumažinus žmogiškuosius išteklius (70 etatų) ir 0,9 proc. sumažinus Konkurencijos, pramonės politikos, naujovių ir verslumo įsipareigojimus (biudžeto eilutė 02 02), duota klaidinga žinia;

9.  ragina tinkamai finansuoti projektus, skirtus pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; siūlo skatinti bandomąjį projektą, skirtą MVĮ mokymui ir konsultacijai gauti finansavimą; mano, kad į šį projektą reiktų atkreipti ypatingą dėmesį, kad įvairių valstybių narių MVĮ keistųsi patirtimi ir žiniomis;

10. apgailestauja dėl to, kad labai sumažintos mokesčių politikos, kuri yra labai svarbi vidaus rinkos funkcionavimo sritis, biudžeto lėšos;

11. reiškia susirūpinimą dėl to, kad labai sumažinta (15,4 proc.) biudžeto parama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugai nuo sukčiavimo ir korupcijos;

12. pažymi, kad dėl sukčiavimo PVM srityje kiekvienais metais prarandama apie 40 milijardų eurų; ragina parengti bandomąjį projektą, skirtą ištirti galimybę sumažinti vadinamąjį karuselinį sukčiavimą ir kitus PVM mokėjimo ciklo trūkumus; mano, kad įgyvendinant bandomąjį projektą visų pirma turėtų būti ištirta galimybė naudojant automatinę vidinę ES PVM rinkimo sistemą nustatyti, jog apmokestinimo momentas yra ne PVM sąskaitos-faktūros išrašymo momentas, o atsiskaitymo momentas;

13. mano, kad žmogiškųjų išteklių sumažinimas galėtų turėti neigiamos įtakos Europos statistikos kokybei;

14. pažymi, kad reikia finansavimo siekiant paremti vartotojus ir MVĮ organizacijas tam, jog jie galėtų geriau atstovauti savo interesams suteikiant jiems galimybę pasisamdyti ekspertus, kurie patartų dėl įvairių Komisijos iniciatyvų ir komitologijos (Lamfalussy 3 lygio komitetai) konsultacijų finansų sektoriuje.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas- III skirsnis - Komisija
Procedūros numeris	2008/2026(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė         Paskelbimo per plenarinį posėdį data	ECON
Glaudesnis bendradarbiavimas	nėra
Nuomonės referentė   Paskyrimo data	Pervenche Berès 11.3.2008
Svarstymas komitete	30.6.2008	9.9.2008
Priėmimo data	10.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	už: prieš: susilaikė:		42 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mariela Velichkova Baeva, Paolo Bartolozzi, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sebastian Valentin Bodu, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Othmar Karas, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Sirpa Pietikäinen, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Heide Rühle, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Salvador Domingo Sanz Palacio, Olle Schmidt, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Cornelis Visser
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Harald Ettl, Ján Hudacký, Piia-Noora Kauppi, Vladimír Maňka, Gianni Pittella, Bilyana Ilieva Raeva, Margaritis Schinas, Andreas Schwab
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)(178 straipsnio 2 dalis)

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (11.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 – 2008/2026(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Karin Jöns

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Bendros pastabos užimtumo ir socialiniu reikalų klausimais.

1.  primena, kad daugumai biudžeto eilučių, skirtų užimtumui ir socialiniams reikalams, taikoma privaloma finansinė 2007–2013 m. laikotarpio programa. Tas pats galioja ir eilutei, skirtai Europos socialiniam fondui, kuriam šioje srityje tenka apie 95 proc. biudžeto lėšų; pabrėžia, kad į privalomą finansinę programą neįtraukiamos socialinio dialogo ir judumo sritys, agentūros, tyrimai ar bandomieji projektai;

2.  atsižvelgdamas į artėjantį Finansinio reglamento[1] persvarstymą, ragina Komisiją išnagrinėti laipsniško mažėjimo nuostatos poveikį;

3.  pritaria tam, kad ruošiantis 2010 Europos kovos su atskirtimi ir skurdu metams buvo sukurtas naujas biudžeto straipsnis (04 04 12), kuriam skirta 6,5 mln. eurų;

4.  pritaria tam, kad mokymosi visą gyvenimą programos skatinimui finansuoti planuojama skirti 953 363 000 eurų ir tikisi, kad, atsižvelgiant į nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems principą, šios lėšos bus paskirstytos po lygiai mokymuisi visą gyvenimą, suaugusiųjų perkvalifikavimui ir mokytojų mokymui, siekiant remti tuos asmenis, kurie priklauso pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, arba mažiau palankių Sąjungos regionų gyventojus;

Darbuotojų organizacijų informavimo ir mokymo priemonės (04 03 03 02).

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad kasmetinis lėšų sumažinimas 1 proc. (pagal laipsniško mažėjimo principą) dėl naujose valstybėse narėse įsisteigusių jų organizacijų narių apskritai mažo nuosavo kapitalo vis labiau trukdo Europos profesinių sąjungų institutui (ETUI-REHS) ir Europos darbuotojų reikalų centrui (EZA) vykdyti europinius projektus;

6.  ragina Komisiją, 2009 m. vykdant Finansinio reglamento persvarstymą, rasti būdų apriboti kasmetinį lėšų, skirtų ETUI-REHS ir EZA, mažinimą;

Socialinis dialogas ir judumas (04 03).

7.  apgailestauja, kad socialiniam dialogui ir darbo jėgos judumui skirtos lėšos palyginus su praėjusiais metais buvo sumažintos 1,5 proc. ir pabrėžia, kad Europos Parlamentas šiai sričiai (ypač atsižvelgdamas į dabartinį globalizacijos laikotarpį) skiria ypatingą dėmesį;

8.  pritaria lėšų biudžeto punktui „Darbiniai santykiai ir socialinis dialogas“ (04 03 03 01) padidinimui 650 000 eurų;

9.  apgailestauja dėl lėšų pagal biudžeto punktą „Įmonių atstovų informavimas, konsultavimas ir dalyvavimas“ (04 03 03 03), sumažinimo 800 000 eurų, nors Europos Parlamentas nuolat pabrėždavo didelę Europos įmonių tarybų reikšmę socialinės santaikos tarptautiniuose koncernuose ir įmonėse, įsikūrusiose įvairiose ES valstybėse narėse, užtikrinimui; ragina Komisiją ištirti, ar reorganizuojant konkursų skelbimo tvarką ateityje nebūtų galima patobulinti biudžeto punkto 04 03 03 03 įgyvendinimo;

10. apgailestauja dėl to, kad EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklas) skirtos lėšos buvo sumažintos 1 mln. eurų; pabrėžia, kad 2007 m. Europos Parlamentas nusprendė EURES skirtas lėšas padidinti būtent tokio paties dydžio suma, siekdamas užtikrinti didesnę jo teikiamų paslaugų kokybę, ir ragina į 2009 m. biudžeto projektą sugrąžinti 2008 m. numatytas lėšas;

11. ragina Komisiją pagal biudžeto straipsnį 04 03 05 „Laisvas darbuotojų judėjimas, socialinės apsaugos sistemų koordinavimas ir migrantams, įskaitant migrantus iš trečiųjų šalių, skirtos priemonės“ išnagrinėti, ar įmanoma įdiegti darbuotojų, besinaudojančių savo laisvo judėjimo teise, Europos socialinę kortelę, kuri būtų panaši į Europos sveikatos apsaugos kortelę ir kuri piliečiams palengvintų prieigą prie socialinio saugumo teisių ir padėtų sumažinti administracines kliūtis renkant informaciją; rekomenduoja, kad iš pradžių ši kortelė galėtų būti susijusi su sritimis, nustatytomis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, t. y. ligos išmokomis, pensijomis, invalidumu, nelaimingais atsitikimais, nedarbu ir šeimos išmokomis;

Agentūros.

12. apgailestauja, kad trims agentūroms, veikiančioms užimtumo ir socialinių reikalų srityse – Eurofund (Dublinas), OSHA (Bilbao) ir Cedefop (Salonikai) skirtos lėšos, priešingai nei Komisija tikino anksčiau, buvo labai sumažintos;

13. ragina, atsižvelgiant į agentūrų interesus, atitinkamoje 2009 m. biudžeto eilutėje numatyti bent jau 2008 m. šioms agentūroms skirtas lėšas;

Programa „Progress“ (04 04 01).

14. ragina 1 mln. eurų padidinti mokėjimų asignavimus socialinės apsaugos ir socialinės integracijos sričiai ir 800 000 eurų – nediskriminavimo ir įvairovės sričiai, kad 2009 m. būtų galima vykdyti daugiau projektų ir didesniu mastu;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad darbo priežiūros įstaigų valstybėse narėse bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas nelegalios veiklos srityje yra nepakankamas; ragina Komisiją, atsižvelgiant į programą „Progress“ (04 04 01 03 punktas „Darbo sąlygos“), išnagrinėti galimybę įsteigti į EUROPOL panašią įstaigą, atsakingą už kovą su nelegaliu darbu;

16. išreiškia susirūpinimą dėl socialinių ir būsto problemų, su kuriomis susiduria daugelis „senųjų“ valstybių narių savivaldybių dėl (laikinai) didelio valstybių narių, kurios neseniai įstojo į Europos Sąjungą, darbuotojų antplūdžio, kurį lemia laisvas paslaugų ir darbuotojų judėjimas; pabrėžia, kad šioms savivaldybėms reikia teikti paramą, siekiant sudaryti socialiai palankias sąlygas laisvam asmenų judėjimui, pvz., remiantis programa „Progress“, ir išsaugoti socialinę sanglaudą bei stiprinti savivaldybių, kurios laikinai susiduria su šia migracijos problema, piliečių įsipareigojimą priimti naujas valstybes nares;

Bandomieji projektai.

17. atkreipia dėmesį į bandomųjų projektų sukuriamą pridėtinė vertę Europai, nes juos vykdant galima reaguoti į aktualias tendencijas, kurios neįeina į jau egzistuojančių programų apimtį; pabrėžia bandomųjų projektų svarbą formuluojant į ateitį orientuotas iniciatyvas ir nustatant naujus politinius prioritetus;

18. pasisako už tai, kad bandomasis projektas „Nauja užimtumo situacija sveikatos apsaugos sektoriuje“ (17 03 08) būtų tęsiamas; primena, kad demografinė kaita sukėlė didesnį poreikį sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje, o tai savo ruožtu labai pakeitė užimtumo padėtį šiame sektoriuje; nurodo, kad bandomojo projekto tikslas yra nustatyti geriausią patirtį ir finansuoti iniciatyvas, kurios padėtų veiksmingiau susidoroti su problemomis šioje srityje;

19. siūlo pradėti bandomąjį projektą prievartos prieš pagyvenusius žmones srityje, pagal kurį būtų tiriama fizinės ir psichologinės prievartos prieš pagyvenusius žmones priežastys ir mastas bei finansinio išnaudojimo būdai ir pasekmės, o taip pat būtų nustatomos jų prevencijos bei mažinimo strategijos; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Europos Parlamento pranešimo dėl Europos demografinės ateities išvadomis, prievartą patiria apie 10 proc. pagyvenusių asmenų;

20. siūlo vykdyti bandomąjį projektą, susijusį su komandiruotų darbuotojų užimtumo ir gyvenimo sąlygomis, nes vis dar trūksta patikimų duomenų apie šias sąlygas; mano, kad tyrimus reikėtų atlikti žemės ūkio, statybos pramonės ir sveikatos priežiūros sektoriuose, nes būtent šiose srityse dirba dauguma komandiruotų darbuotojų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	45 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Andersson, Edit Bauer, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Jean Louis Cottigny, Jan Cremers, Proinsias De Rossa, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Roger Helmer, Stephen Hughes, Karin Jöns, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Mary Lou McDonald, Thomas Mann, Maria Matsouka, Elisabeth Morin, Juan Andrés Naranjo Escobar, Csaba Őry, Siiri Oviir, Pier Antonio Panzeri, Rovana Plumb, Jacek Protasiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Gabriele Stauner, Ewa Tomaszewska, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Petru Filip, Donata Gottardi, Rumiana Jeleva, Anne E. Jensen, Dieter-Lebrecht Koch, Sepp Kusstatscher, Claude Moraes, Roberto Musacchio, Csaba Sógor
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

• [1]  2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (9.9.2008)

teikiama Biudžeto komitetui

dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 ‑ 2008/2026(BUD))III skirsnis. Komisija.

Pranešėjas: Péter Olajos

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendrosios aplinkybės

Bendra 2009 m. preliminaraus biudžeto projekto (PBP) įsipareigojimų asignavimų suma yra 134,4 mlrd. eurų. Tai sudaro 1,04 proc. Bendrijos BNP ir yra 3,1 proc. daugiau nei 2008 m. biudžete. Iki finansinės programos viršutinės ribos paliekama 2,63 mlrd. eurų marža. Siūloma mokėjimų asignavimų suma yra 116,7 mlrd. eurų, arba 0,90 proc. BNP. Tai 3,3 proc. mažiau nei 2008 m. biudžete.

Ilgalaikis ekonomikos augimas ir užimtumas aiškiai išlieka didžiausiomis Europos Sąjungos išlaidomis, joms tenka didžiausia siūlomo 2009 m. biudžeto dalis (beveik 45 proc.). Tačiau numatomas investicijų į aplinką augimas ir 2009 m. visos aplinkos tikslams skirtos lėšos turėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. biudžeto, t. y. 14 mlrd. eurų. Planuojama siekti plėsti įvairias investicijas į aplinką, didinant jas 17,3 proc., neskaitant sanglaudos ir kaimo plėtros sričių. Bendras numatytas energetikos tikslų, įskaitant energetinį saugumą, atsinaujinančią energiją ir mokslinius tyrimus, finansavimas – 2,3 mlrd. eurų.

Atskiri biudžetai (2009 m. PBP) pagal šio komiteto kompetenciją

Tikroji aplinkos politika daugiausiai priskirta 2009 m. PBP 2 išlaidų kategorijai „Gamtos išteklių apsauga ir valdymas“. 2009 m. PBP į 07 antraštinę dalį „Aplinka“ įrašyta 344 857 mln. eurų bendra veiklos išlaidų suma. Atsižvelgiant į finansavimą, numatytą civilinės saugos priemonėms trečiosiose šalyse pagal 19 06 05 biudžeto eilutę, visos lėšos, už kurių valdymą bus atsakingas Aplinkos GD, sudaro 352 857 mln. eurų, t. y. įsipareigojimų asignavimai padidinti 3,9 proc., palyginti su 2008 m.

LIFE+

2009 m. jau treti metai bus įgyvendinama programa LIFE +, kuri pradėta 2007 m. birželio mėn. Įsipareigojimų asignavimų suma, siūloma 2009 m. PBP, visiškai atitinka šios priemonės finansinę programą ir finansinį paketą, nustatytą LIFE + reglamento 10 straipsnyje; ji padidinta 9 proc., palyginti su 2008 m. biudžete patvirtintais asignavimais.

Iš visų asignavimų (įskaitant techninę pagalbą) daugiau kaip 78 proc. (t.y. 225 mln. eurų) bus skiriami finansuoti projektams, kurie turi europinę pridėtinę vertę ir kurie būtų atrenkami Europos Komisijai paskelbus kvietimą teikti paraiškas; iš jų bent 112,5 mln. eurų bus skiriami gamtos ir biologinės įvairovės projektams.

Nors galutinis remiamų projektų pasiektas rezultatas priklausys nuo kvietimo teikti paraiškas, kuris bus organizuojamas 2009 m., rezultatų, Komisija tikisi, kad, be gamtos ir biologinės įvairovės sričių, visos politikos sritys, kurioms taikoma Šeštoji EB aplinkosaugos veiksmų programa, bus remiamos iš projektų pagal programą LIFE+. Komisija ypač tikisi daugiau projektų, susijusių su strateginiu požiūriu į politikos parengimą ir įgyvendinimą klimato kaitos (novatoriškų politikos strategijų, paramos naujų technologijų kūrimui ir taikymui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo metodų ir priemonių bei prisitaikymo ir padarinių švelninimo priemonių), aplinkos ir sveikatos (oro kokybės, vandens, triukšmo ir miestų valdymo ir (arba) vystymo, cheminių medžiagų ir pesticidų) bei tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo (integruotos produktų politikos, taip pat atliekų tvarkymo ir prevencijos) srityse.

Kita veiklos biudžeto 07 03 07 eilutės dalis (apie 45 mln. eurų) skirta ES lygmeniu paremti aplinkos teisės aktų įgyvendinimo ir tobulinimo priemones, taip pat informavimo priemones ir suinteresuotų subjektų įtraukimą į šį procesą (remiant NVO, kurios aktyviausiai dirba aplinkos apsaugos ir jos gerinimo srityse Europos lygmeniu). Iš šių išteklių taip pat remiamos teikiamos paslaugos ir atliekami tyrimai bei apklausos, kurie padeda Komisijai parengti geresnį reglamentavimą. Vadovaujantis Šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos įsipareigojimu, esminės politikos rėmimo priemonės yra šios: pagrįsti ES aplinkos politiką patikimais moksliniais įrodymais ir geriausiais prieinamais duomenimis, atlikti tyrimus, poveikio vertinimus, politikos įvertinimus ir teikti kitas pagalbines paslaugas, kurios apmokamos pagal programą LIFE+.

Civilinė sauga

Viena iš naujų civilinės saugos finansinės priemonės ypatybių yra galimybė Bendrijai veiksmingiau spręsti transporto klausimą, kai pagalbą teikia valstybės narės. Taigi Civilinės saugos finansinės priemonės pagrindu bus diegiamos ir įgyvendinamos atitinkamos paslaugos ir priemonės, skirtos užtikrinti, kad nelaimės atveju pagalba, kurios prašoma ir kuri teikiama naudojant Bendrijos mechanizmą, būtų gabenama veiksmingai ir greitai į nelaimės ištiktą valstybę ES teritorijoje (skirta maždaug 4 mln. eurų pagal 07 04 01 biudžeto eilutę ) ar už ES ribų (numatyta 8 mln. eurų pagal 19 06 05 biudžeto eilutę).

Prašomų įsipareigojimų asignavimų kiekis visiškai atitinka finansinės programos 3B išlaidų kategorijoje numatytą sumą, dėl kurios sutarta daugiametėje finansų programoje. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad reali biudžeto išteklių dalis, skirta didelio masto nepaprastosioms padėtims, kurios iš esmės nenuspėjamos, reguliuoti, derinama tada, kai nelaimė įvyksta ir kai valstybės narės vėliau kreipiasi pagalbos dėl pervežimo. Jei asignavimų kiekį reikės pakeisti 2009 biudžetiniais metais, tai galima padaryti atliekant perkėlimų procedūras, įskaitant bendro pobūdžio perkėlimų procedūrą 2009 m. rugsėjo mėn.

Pasaulinės aplinkos reikalai

Nuo 2007 m. išorės veiksmai aplinkos srityje įtraukti į išorės veiksmų priemones pagal 21 politikos sritį („Vystymasis“), o ypač vykdomi pagal ENTRP (teminę programą „Aplinka ir tvarus gamtos išteklių, įskaitant energiją, valdymas“ PBP 21 04 skyriuje). Vieninteliai 07 antraštinėje dalyje likę asignavimai skirti apmokėti privalomiesiems įnašams pagal daugiašalius aplinkos susitarimus, o šios išlaidos 2009 m. šiek tiek sumažėjo (3,1 proc., palyginti su 2008 m.). Šis nedidelis sumažėjimas įvyko dėl to, kad daugelis įnašų mokami JAV doleriais (t. y. dėl euro kurso).

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

Suderinus su Parlamentu, jo iniciatyva patvirtintų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų klausimais dabar veikia 2008 m. biudžete nustatyta bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimo struktūra.

Nėra žinoma jokių 2008 m. įsipareigojimų asignavimų vykdymo problemų. Tačiau atsižvelgiant į laiką, kurio reikia būtinoms procedūroms (kvietimui teikti paraiškas, konkurso paskelbimui) atlikti, tikėtina, kad didelė dalis mokėjimų asignavimų nebus panaudoti ir turės būti arba perkelti į 2009 m., arba dėl jų reikės padidinti mokėjimų asignavimus ateinančiais metais (2009–2010 m.).

2009 m. PBP šių bandomųjų projektų nesiūloma pratęsti.

Sveikata ir maisto sauga

Visuomenės sveikatos programa priskirta 3 išlaidų kategorijai „Pilietiškumas, laisvė, saugumas ir teisingumas“. Pagrindinės biudžeto eilutės yra sveikatos programos, dviejų agentūrų (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Europos maisto saugos tarnybos) ir tabako fondo eilutės.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. pirmąją 2003–2008 m. visuomenės sveikatos programą pakeitė naujoji 2008–2013 m. sveikatos programa. Naujajai programai skirtos lėšos iš viso sudaro 321,5 mln. eurų, o tai gerokai mažiau nei planuota iš pradžių, kai Komisija pateikė savo pasiūlymą ir Parlamentas patvirtino savo poziciją pirmojo svarstymo metu. Įsipareigojimų asignavimai II visuomenės sveikatos programai turėtų padidėti apie 4 proc. – nuo 45 mln. eurų 2008 m. iki 47 mln. eurų 2009 m. Piliečių apsaugos nuo pavojų sveikatai veiksmams skirtos lėšos padidintos 2007–2008 m. (4,43 mln. eurų, t. y. 48,5 proc.) ir 2008–2009 m. (1,44 mln. eurų , t. y. 10,6 proc.), kadangi šioje srityje, į kurią įtraukti poveikį mažinantys veiksmai, pvz., pandemijų ir bioterorizmo atvejais, būtina veikti aktyviau.

Tiesioginės išmokos iš tabako fondo, skirtos informavimo kampanijoms ir visuomenės žinių apie tabako vartojimo žalingą poveikį gerinimui, turėtų padidėti nuo 14,25 mln. eurų (2008 m.) iki 16 mln. eurų pagal 2009 m. PBP; Europos Parlamentui paprašius, Komisija pateikė naują pasiūlymą pratęsti finansinę paramą, teikiamą iš Tabako fondo lėšų, nors nuo 2009 m. pabaigos šios paramos numatyta neteikti. Todėl ši padėtis vis dar kelia susirūpinimą. Tabakas Europos Sąjungoje yra pati didžiausia mirtingumo priežastis, kurios galima išvengti ir dėl kurios ES kasmet miršta daugiau kaip pusė milijono žmonių, o visoje Europoje – daugiau kaip milijonas. Manoma, kad rūkymas gali būti 25 proc. visų vėžio sukeltų mirčių ir 15 proc. visų mirčių Sąjungoje priežastis.

Maisto saugos priemonės priskirtos 2 išlaidų kategorijai „Gamtos išteklių apsauga ir valdymas“. Joms skirta bendra suma 2009 m. sudaro 297 mln. eurų, t. y. ji padidinta 12 proc., palyginti su 265 mln. eurų suma 2008 m. Šis padidėjimas iš esmės atitinka padidėjusį biudžetą, skirtą ligų likvidavimo priemonėms. Tai atsitiko todėl, kad valstybės narės 2008 m. galės skubiai paskiepyti nuo mėlynojo liežuvio ligos (130 mln. eurų, neskaitant minėtųjų 265 mln. eurų), o nuo 2009 m. turės vykdyti mėlynojo liežuvio ligos likvidavimo programą.

Agentūros: EVA, EAA, EMST, ECMA bei ELPKC

2008 m. PBP numatyti asignavimai 25 centralizuotoms agentūroms, iš viso sudarantys 539 mln. eurų, t. y. jie padidinti 1,8 proc., palyginti su 2008 m. agentūroms skirtomis 530,18 mln. eurų subsidijomis.

Pagal Komisijos pasiūlymą daugeliui agentūrų 2009 m. skirtos metinės EB subsidijos bus mažesnės nei 2008 m. Komisija siūlo, palyginti su 2008 m., didinti subsidijas tik 8 agentūroms, įskaitant EAA, EMST, ECMA ir ELPKC, ir tai gerokai kompensuos numatytus lėšų mažinimus, o bendras padidėjimas sudarys 1,8 proc. Siūlomi EAA, ELPKC ir EMST biudžetai 2009 m. padidės apie 10 proc. ir daugiau. Vis dėlto derėtų pabrėžti, kad ELPKC skirta 8,2 mln. eurų suma turėtų būti įrašyta į rezervą, taip panaikinant numatytą subsidijų padidėjimą, palyginti su 2008 m. biudžetu.

Agentūrų augimą taip pat rodo jų darbuotojų skaičius. 1995 m. agentūrose dirbo mažiau nei penki šimtai žmonių, 2008 m. PBP visoms agentūroms numatyta 3 973,5 pareigybių, o 2009 m. PBP prašoma numatyti 4 255,5 pareigybių.

Siūloma padidinti Europos aplinkos agentūrai (EAA) skirtas lėšas 9,1 proc. (t. y. 2,2 mln. eurų, neskaitant 2 proc. metinio defliatoriaus), siekiant remti naujų ir papildomų užduočių, kurias EAA turi atlikti per kelerius metus, vykdymą. Šių naujų užduočių prioritetus EAA ir Komisija nustatė kartu.

2007 m. rudenį EAA sudarė sutartį dėl išsamaus jos 2004–2008 m. daugiametės strategijos įvertinimo. Įvertinimas atliekamas pagal valdybos patvirtintą planą: kaip pagrindiniai tyrimo metodai naudojami pokalbiai, apklausos ir antrinės informacijos analizė. Šio įvertinimo rezultatai bus pristatyti valdybai 2008 m. birželio mėn. posėdyje ir, jais remiantis, bus parengta kita EAA penkiametė strategija (2009–2013 m.).

2009 m. itin svarbūs EAA, nes tai pirmieji naujosios 2009–2013 m. daugiametės strategijos, kurią privaloma parengti pagal EEA reglamentą, metai. Tai taip pat svarbūs metai rengiantis pateikti kitų penkerių metų aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitą, kurią taip pat privaloma rengti pagal EAA reglamentą (turi būti paskelbta 2010 m.). EAA šiuo metu rengia savo strategiją (daugiametę darbų programą) kitam penkerių metų laikotarpiui (2009–2013 m.), kurioje pirmenybė bus teikiama darbui, susijusiam su kylančiomis pasaulinėmis prisitaikymo prie klimato kaitos, nelaimių prevencijos ir valdymo, ekosistemos įvertinimo ir išteklių apskaitos bei tvaraus vartojimo ir tvarios gamybos problemomis, o tai sritys, kurioms Aplinkos GD skyrė pirmenybę nustatant EAA 2009 m. papildomas užduotis. Be to, EAA didins savo pajėgumus ir paramą kuriant Bendrą aplinkosaugos informacijos sistemą (angl. SEIS), kuri svarstoma 2008 m. Komisijos komunikate.

Europos vaistų agentūrai (EVA) 2009 m. PBP numatoma 36,99 mln. eurų ES parama, t. y., palyginti su 2008 m. biudžetu, ji sumažinta 1,01 mln. eurų (2,66 proc.). Kadangi turi būti įgyvendinami neseniai priimti pediatrijai ir pažangiajai terapijai skirti teisės aktai, šis lėšų mažinimas atrodo nederamas. 2009 m. programos projekte agentūra nurodo savo pagrindines užduotis siekiant jos tikslų, t. y. teikti mokslines rekomendacijas, išduoti leidimus dėl vaistų ir juos prižiūrėti.

2009 m. Europos maisto saugos tarnyba (EMST), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC), taip pat Europos cheminių medžiagų agentūra (ECMA) nedirbs visu pajėgumu. Todėl 2009 m. PBP numatytas ženklus subsidijų didinimas EMST (11,34 proc. – 70,7 mln. eurų) ir ELPKC (23,02 proc. – 48,1 mln. eurų, jei nieko neįrašyti į rezervą).

Tačiau Komisijos pateiktas pasiūlymas 8,2 mln. eurų įrašyti į rezervą ir 40 pareigybių sumažinti darbo vietų augimą atrodo nepagrįstas, jei palygintume su kitomis agentūromis, jis taip pat gali turėti neigiamą poveikį bendrai ELPKC raidai, ypač kitais metais numatomos veiklos apimčiai. Jei nuo metų pradžios stigs išteklių, tai turės įtakos darbų plano įgyvendinimui ir sumažins galimybes teikti paslaugas, todėl gali kilti grėsmė centro pajėgumui atlikti savo įpareigojimus.

Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECMA) 2009 m. PBP numatoma 62,97 mln. eurų ES parama, t. y., palyginti su 2008 m. biudžetu, ji padidinta 0,56 proc. Per 12 mėnesių nuo ECMA įsteigimo ji iš kelių darbuotojų išsivystė į visiškai veiklią organizaciją su 200 darbuotojų. Numatoma, kad 2010 m. agentūra turės visus 450 savo darbuotojų. Nuo 2008 m. birželio 1 d. iki gruodžio 1 d. ECMA teks spręsti pirmuosius savo veiklos uždavinius. Ji atliks išankstinę cheminių medžiagų ir tarpinių junginių registraciją. Numatoma 200 000 išankstinės registracijos bylų. Kitas sunkus uždavinys bus 2010 m. Tada bus pirmasis ECMA registracijos terminas, taikomas didelių kiekių ir labai pavojingoms medžiagoms. Iki to laiko visos įmonės turės pateikti visus inventorizacinius dokumentus visų pavojingų medžiagų klasifikavimui ir ženklinimui.

PASIŪLYMAI

Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia ES aplinkos, sveikatos ir maisto saugos politikos vaidmenį siekiant pasaulinio tvaraus vystymosi tikslo pagal atnaujintą Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartines ir būsimas politines problemas, svarbu išsaugoti ir toliau užtikrinti aukšto lygio apsaugą šiose politikos srityse; ragina skirti pakankamai išteklių toliau vystyti, įgyvendinti ir vykdyti ES aplinkos, sveikatos ir maisto saugos politiką, ypač su klimato kaita susijusiose srityse;

2.  pabrėžia Europos Sąjungos kaip pasaulinės partnerės vaidmenį ir jos pagrindinį vaidmenį sudarant daugelį tarptautinių aplinkos apsaugos susitarimų, pvz., pasaulines konvencijas dėl klimato kaitos, biologinės įvairovės, cheminių medžiagų ir atliekų; ragina skirti daugiau išteklių tarptautinei aplinkos apsaugos veiklai siekiant, kad ES galėtų išsaugoti pirmaujančias pozicijas tarptautinės aplinkos apsaugos politikos srityje bei nustatant tarptautinio bendradarbiavimo darbotvarkę;

3.  pabrėžia, kad ES biudžeto prioritetai turi atspindėti problemas, susijusias su tvaria energetika ir kova su klimato kaita; atkreipia dėmesį į tai, kad šiems prioritetams reikės skirti papildomų biudžeto išteklių, ypač Komisijos pateiktam pasiūlymų dėl klimato kaitos rinkiniui, apimančiam pastangų pasidalijimą, prekybą teršalų išmetimo leidimais, anglies dvideginio surinkimą ir atsinaujinančią energiją;

4.  atkreipia dėmesį į bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą įvertinant naujų biudžeto programų, skirtų reaguoti į naujus poreikius ir reikalavimus aplinkos ir sveikatos politikos srityse, poreikį ir veiksmingumą; be to, primygtinai ragina, kad bandomieji projektai, kaip ir visos biudžeto išlaidos, duotų tikros pridėtinės naudos ES lygmeniu, taip pat ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį visoms programoms, kurios turi poveikį klimato kaitai; ragina Komisiją pratęsti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, susijusius su aplinkos, sveikatos ir maisto saugos politika; šie bandomieji projektai turėtų būti toliau vykdomi, taip pat turi būti remiami nauji bandomieji projektai, susiję su klimato kaita;

5.  atkreipia dėmesį į programos LIFE+, kuri yra nuosekli finansinė priemonė nustatant aiškesnę ir paprastesnę strategiją, kurią taikant remiamas aplinkos politikos rengimas ir įgyvendinimas, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad galutinis bendrai finansuojamų projektų pasiskirstymas tarp aplinkos politikos sričių priklausys nuo 2009 m. organizuojamo kvietimo teikti paraiškas rezultatų; tikisi, kad didžioji dalis asignavimų bus skirta gamtos ir biologinės įvairovės projektams, bet kitoms Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nurodytoms sritims bus taip pat skirtas bendras finansavimas pagal programą LIFE+; ragina Komisiją laikytis visų įsipareigojimų ir laiku vykdyti mokėjimus;

6.  teigiamai vertina sėkmingą 2003–2007 m. visuomenės sveikatos programos įvykdymą ir teikiančią vilčių 2008–2013 m. visuomenės sveikatos programos, kuriai skirta daugiau asignavimų ir mokėjimų, pradžią; ragina Komisiją užtikrinti, kad esami asignavimai būtų vykdomi ekonomiškai veiksmingai;

7.  pritaria Komisijos pasiūlymui viešosios sveikatos, ypač vaikų ir jaunimo sveikatos, tikslais parengti ES mokyklų aprūpinimo vaisiais ir daržovėmis programą siekiant gerinti jaunųjų ES piliečių mitybos įpročius, o kartu ir jaunimo sveikatą, kaip jau aprašyta 2007 m. gegužės 30 d. Baltojoje knygoje „Dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti“ (COM(2007)0279); atsižvelgdamas į tai ragina, kad programa būtų skatinamos tik priemonės, kurių tikslas – platinti šviežių vaisių ir daržovių produktus, ir kad šis programos priemonių rinkinys neapimtų virtų vaisių ir daržovių produktų arba perdirbtų vaisių ir daržovių, kad mitybos įpročių pakeitimas pereinant nuo virtų vaisių ir daržovių produktų prie šviežių vaisių ir daržovių turėtų didžiausią poveikį;

8.  ragina Komisiją imtis įgyvendinti bandomąjį projektą, finansuojamą iš struktūrinių fondų, siekiant įgyvendinti sveikatos klausimų visose politikos srityse strategiją. Prjektas turėtų apimti pasiūlymus, kokiais būdais sveikatos klausimai (remiantis sveikatos klausimų visose politikos srityse strategija) galėtų būti įtraukti į regioninio vystymo projektus. Bandomojo projekto tikslas turėtų būti bendros sveikatos Europos Sąjungoje gerinimas pasitelkiant regionines plėtros agentūras ir per jas stiprinant gebėjimus;

9.  pabrėžia, kad reikia gerinti visuomenės žinias apie tabako vartojimo, taip pat pasyvaus rūkymo, žalingą poveikį; teigiamai vertina tai, kad Komisija pateikė pasiūlymą toliau finansuoti Bendrijos tabako fondą, iš kurio apmokamas informavimas apie tabako pavojų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad šią finansinę paramą bus baigta teikti 2009 m.; ragina Komisiją rasti naujų finansavimo šaltinių; atkreipia dėmesį į viešąsias konsultacijas žaliosios knygos „Europa be tabako dūmų“ klausimais, taip pat į pranešimą dėl Tabako reklamos direktyvos įgyvendinimo, kurie parodė, kad valstybių narių lygmeniu yra nuoseklaus įgyvendinimo sunkumų;

10. atkreipia dėmesį į planuojamą Europos cheminių medžiagų agentūrai, Europos aplinkos agentūrai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui, Europos maisto saugos tarnybai skiriamų subsidijų iš 2009 m. biudžeto padidėjimą;

11. tačiau apgailestauja dėl to, kad Komisija siūlo Europos vaistų agentūros biudžetą sumažinti 2,66 proc., palyginti su 2008 m. biudžetu, taip pat dėl to, kad numatyta į rezervą įrašyti 8,2 mln. eurų, skirtų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui, taip panaikinant numatytą subsidijų padidėjimą, palyginti su 2008 m. biudžetu;

12. dar kartą pabrėžia, kad agentūros turėtų būti tinkamai finansuojamos tam, kad galėtų atlikti savo užduotis, tačiau neturėtų būti sumažinta kitai Bendrijos veiklai skirtų lėšų; ragina atidžiai patikrinti agentūros uždavinius ir Komisijos atliekamą veiklą siekiant išvengti dubliavimosi ir užtikrinti, kad būtini uždaviniai būtų atliekami ekonomiškai veiksmingiausiu ir racionaliausiu būdu;

13. pabrėžia, kad reikalinga bendra politinė strategija tam, kad būtų galima kuo greičiau atlikti Europos agentūrų horizontalųjį įvertinimą siekiant nustatyti agentūrų veiklos įvertinimo ir tinkamo traktavimo bendrą pagrindą; džiaugiasi tuo, kad pateiktas Komisijos komunikatas „Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys“, kuris yra pirmasis žingsnis link horizontaliojo reguliavimo agentūrų įvertinimo iki 2009 m.;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl neseniai priimtų ir būsimų teisės aktų, pvz., teisės aktų rinkinio, skirto pesticidams, pažangiosios terapijos vaistams, naujiems maisto produktams bei informacijos apie maistą teikimui vartotojams, taip pat dėl mokslo ir technologijų, pvz., nanotechnologijų, raidos padidės atitinkamų agentūrų darbo krūvis ir įpareigojimai; pabrėžia, kad agentūroms turi būti suteiktas atitinkamas finansavimas tam, kad jos administravimo ir veiklos aspektais galėtų susidoroti su naujomis užduotimis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	9.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	50 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Liam Aylward, Pilar Ayuso, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Martin Callanan, Dorette Corbey, Magor Imre Csibi, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Marie Anne Isler Béguin, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Peter Liese, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Amalia Sartori, Carl Schlyter, Richard Seeber, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Glenis Willmott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Bairbre de Brún, Milan Gaľa, Caroline Lucas, Alojz Peterle, Donato Tommaso Veraldi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Graham Watson

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (10.9.2008)

pateiktas Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2009 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(C6 – 0309/2008 - 2008/2026(BUD))III. skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Gabriela Creţu

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui biudžeto procedūros metu atsakomybė tenka už 12 (vidaus rinka), 14 (mokesčiai ir muitų sąjunga) ir 17 (sveikatos ir vartotojų apsauga) antraštines dalis;

2.  teigiamai vertina nedidelį lėšų, numatytų pagal parengiamojo biudžeto projekto (PBP)12 01 ir 12 02 skyrius, padidinimą, kuris, jos nuomone, yra būtinas atsižvelgiant į bendrosios rinkos naudą visos ES ekonomikai; ragina Komisiją kurti administracinę kultūrą, kurios tikslas – numatyti aiškias taisykles verslui ir vartotojams su veiksmingomis problemų sprendimo priemonėmis; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti tinkamą Bendrijos teisės taikymą ir nustatyti dabartinės politikos trūkumus; taigi pabrėžia keitimosi gerąja patirtimi vykdant teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo procesus svarbą;

3.  mano, kad SOLVIT rezultatai gali būti bendrai pagerinti teikiant didesnę paramą tinklui valstybėse narėse; vis dėlto mano, kad jis yra veiksmingas neteisminis ginčų sprendimo mechanizmas; prašo Komisijos stiprinti pastangas finansuoti mokymus ir tinklo skatinimo veiklą visose valstybėse narėse, o ne tik ribotame skaičiuje valstybių; todėl ragina numatyti atskirą biudžeto eilutę, pagal kurią būtų skiriama 600 000 eurų suma;

4.  mano, kad pagal 14 skyrių skirta suma ir ypač nedidelis 14 04 skyriaus padidinimas, skirtas programai Muitinė 2013, yra tinkama priemonė tikslams šioje politikos srityje pasiekti; pabrėžia šios programos svarbą sprendžiant problemas Europos Sąjungoje po plėtros, ypač po Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo; pritaria tikslui keistis patirtimi ir žiniomis su muitinių administracijomis ir tarp jų ir mano, kad taip bus padidinta piliečių apsauga ir saugumas;

5.  mano, kad 17 02 skyriuje numatyta suma yra pakankama vartotojų politikos tikslams pasiekti; pritaria Komisijai biudžeto eilutės 17 02 02 prioritetų klausimu; mano, kad svarbiausia įgyvendinti bendras priemones vartotojų raštingumo srityje, įskaitant skaitmeninę aplinką, taip pat įtraukti modulius į mokyklų mokymo programas ir remti magistro diplomo idėją; pageidautų, kad būtų sustiprintas finansinis švietimas, nes atsiranda per didelio vartotojų įsiskolinimo problema; pabrėžia bendros rinkos kontrolės ir įgyvendinimo veiksmų, pvz., skubaus informavimo sistemos (angl. RAPEX), svarbą; ragina Komisiją skatinti informavimo kampaniją visoje ES, naudojant kredito kortelių dydžio lankstinukus, kuriuose nurodomos vartotojų teisės;

6.  remia Komisijos ketinimus sukurti duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie vartojimo tendencijas ir rinkų veikimą, įskaitant kainų palyginimą, visų pirma siekiant teikti informaciją, kurios reikia Vartotojų rinkos rezultatų suvestinei ir rinkos tyrimams; taigi ragina skirti 2 mln. eurų siekiant tęsti bandomąjį projektą „Stebėsenos priemonės vartotojų politikos srityje“.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Godfrey Bloom, Cristian Silviu Buşoi, Charlotte Cederschiöld, Gabriela Creţu, Mia De Vits, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Martí Grau i Segú, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Christopher Heaton-Harris, Iliana Malinova Iotova, Eija-Riitta Korhola, Kurt Lechner, Lasse Lehtinen, Arlene McCarthy, Catiuscia Marini, Nickolay Mladenov, Catherine Neris, Bill Newton Dunn, Zita Pleštinská, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Eva-Britt Svensson, Marianne Thyssen, Jacques Toubon, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler, Marian Zlotea
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Emmanouil Angelakas, Colm Burke, Giovanna Corda, András Gyürk, Joel Hasse Ferreira, Filip Kaczmarek, Manuel Medina Ortega
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Eugenijus Gentvilas, Bilyana Ilieva Raeva

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (9.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 – 2008/2026(BUD))III skirsnis – Komisija

Nuomonės referentė: Eva Lichtenberger

Trumpas pagrindimas

Įvadas

Šie biudžetiniai metai yra tretieji 2007–2013 m. Finansinės programos laikotarpio metai. Bendrąją biudžeto struktūrą, įskaitant transportui skirtas biudžeto eilutes, ir toliau lemia 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo. 2009 m. preliminariame biudžeto projekte bendrosioms transporto išlaidoms numatyti didesni ištekliai.

2009 m. agentūrų biudžetai suvaržyti dėl finansinio programavimo, persvarstyto pasirašius finansinį susitarimą dėl Galileo. Todėl Komisija, siekdama patenkinti beveik visus agentūrų biudžeto poreikius, pasinaudojo asignuotosiomis pajamomis, kurios 2007 ir 2008 m. agentūrose sudarė perteklių. Asignuotosios pajamos neįtrauktos į tikrajame preliminariame biudžeto projekte pateiktas sumas, tačiau agentūros gali jomis naudotis. Tai kelia skaidrumo ir parlamentinės kontrolės klausimų (galbūt biudžeto įvykdymo patvirtinimo atžvilgiu) o, įtraukus jas į programavimą, dėl jų naudojimo agentūroms kyla neaiškumų, nes tai turėtų būti vienkartinė priemonė. Referentės nuomone, tai bendrasis paketas, kurį reikia pakoreguoti atsižvelgiant į agentūrų užduotis ir tikruosius poreikius, o ne imti naudoti asignuotųjų pajamų priemonę.

Europos jūrų saugumo agentūra

Iš 2009 m. preliminariame biudžeto projekte Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA) siūlomų sumų matyti, kad sumažėjo įsipareigojimų asignavimai ir padidėjo mokėjimų asignavimai iš Bendrijos biudžeto. 2008 m. biudžete įsipareigojimų asignavimams skirta 44,3 mln. EUR, o mokėjimų asignavimams – 46,9 mln. EUR. 2009 m. PBP atitinkami skaičiai yra 43,4 mln. ir 48,3 mln. EUR; jie atitinkamai sumažėjo 2,2 % ir padidėjo 3,0 %. Tačiau įsipareigojimų asignavimų skaičius tam tikru požiūriu apgaulingas. Pirmą kartą Komisija sutiko, kad EMSA į 2009 m. biudžeto lėšas galėtų įtraukti asignuotąsias pajamas iš 2007 m., kurių buvo per daug. Naudojant šią priemonę visas įsipareigojimų asignavimams skirtas Bendrijos finansavimas yra 48,35 mln. EUR. Tai atitinka EMSA biudžeto poreikius.

Atsižvelgiant į šiuos bendruosius finansinius duomenis, mokėjimų asignavimai taršos šalinimo priemonėms padidės 9,1 % ir sudarys 22,1 mln. EUR, o įsipareigojimų asignavimai padidės 5 % ir sudarys 18,9 mln. EUR. EMSA teigia, kad šio skaičiaus pakanka esamoms sutartims ir įsipareigojimams. Kitur padidėja lėšos tikrinimo veiklai (maždaug 10 %), mokymo veiklai, susijusiai su uostų valstybės kontrole, ir saugumo jūroje duomenų bazių kūrimui.

Nuomonės referentė pritaria bendrajam siūlomo finansavimo lygiui ir žino, kad skirtingais metais įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų taršos šalinimo veiklai poreikio modelis skirsis atsižvelgiant į datas ir trukmę, taip pat į finansinį EMSA pasirašytų sutarčių dėl laivų naudojimo įgyvendinimą. Nepaisant to, nuomonės referentė pasilieka teisę grįžti prie šio klausimo, jei to reikėtų, pateikdama pakeitimus. Apskritai, atsižvelgiant į tai, kad dėl finansavimo lygio su Komisija susitarė pati EMSA, nuomonės referentė nemato priežasčių, kodėl reikėtų sumažinti šias sumas Tarybai tvirtinant biudžeto projektą.

Europos aviacijos saugos agentūra

Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) gauna didžiąją dalį savo pajamų iš mokesčių ir rinkliavų. Iš tikrųjų 2009 m. iš mokesčių ir rinkliavų EASA gaus 68,4 mln. EUR pajamų, palyginti su 2008 m. jos padidės 28 %. 2009 m. PBP įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams skiriama iš viso 29,18 mln. EUR, palyginti su 2008 m., tai yra 2,7 % mažiau. Tačiau dėl asignuotųjų pajamų pertekliaus, perkelto iš ankstesnių metų, bendros ES finansuojamos išlaidos sudaro 31,54 mln. EUR. Tai yra 1,66 mln. EUR mažiau nei EASA nurodė pirminiame prašyme. Numatyta, kad EASA veiklos išlaidos padidės 26,9 % ir sudarys 34,8 mln. EUR. Tai apima tinkamumo skraidyti sertifikavimą, organizacijų patvirtinimus ir techninį mokymą. Visas Agentūros kompetencijos išplėtimo priėmus Reglamentą (EB) Nr. 736/2006 poveikis duos rezultatų 2009 m. Nuomonės referentės manymu, siekiant, kad nacionalinės aviacijos institucijos sklandžiai perduotų atsakomybę, per daug nepriklausant nuo jų ir nuo rangovų, reikia daugiau darbuotojų. Dėl šios priežasties nuomonės referentė mano, kad reikia 1,66 mln. EUR biudžeto pataisos.

Europos geležinkelio agentūra (ERA)

2009 m. PBP Europos geležinkelio agentūros biudžetas yra 16,06 mln. EUR, įskaitant ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimus. Šią sumą papildo perkeltos asignuotosios pajamos, kurios sudaro 21,00 mln. EUR. Bendra suma 2008 m. biudžete buvo 18,0 mln. EUR. Daugelis ERA veiklos užduočių yra apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 881/2004 ir naujajame ERA reglamente ir gali atsirasti nenumatytų papildomų užduočių priėmus reglamentą, ypač Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) atžvilgiu. Dėl to gali padidėti biudžetiniai poreikiai 2009 m. ir tai gali tekti vėliau spręsti taikant šią procedūrą arba koreguojant biudžetą.

Europos transporto politikos ir keleivių teisių rėmimas

Ši biudžeto eilutė yra nauja kategorija ir ankstesnių eilučių, kurių pagrindiniai tikslai – rinkti, platinti ir analizuoti informaciją, įskaitant informaciją apie keleivių teises, derinys. Lyginant 2008 m. biudžetą ir 2009 m. PBP matyti, kad mokėjimų asignavimai sumažėjo 30 % ir sudaro 14,5 mln. EUR. Tačiau, kadangi 2007 m. išleista 15,5 mln. EUR, toks sumažinimas negali būti pernelyg didelis. Vis dėlto nuomonės referentė gali sutikti su nedideliu pakeitimu, kad būtų grąžintas ankstesnis mokėjimų lygis.

Vykdomi bandomieji projektai

Nuomonės referentė laikosi nuomonės, kad bandomieji projektai yra tik bandomieji ir jais negali būti nagrinėjamos ir sprendžiamos pagrindinės techninės ar strateginės problemos. Jie gali būti tik būsimos veiksmų eigos orientyras ir svarbiausia, kad Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas padarytų atitinkamas išvadas dėl bandomųjų projektų ir pateiktų ataskaitą, kurioje būtų nurodoma, kokia galėtų būti tąsa, jei jos reikia. Bandomasis transeuropinio kelių tinklo projektas jau artėja į pabaigą, nors išlaidos mokėjimų asignavimams nuo 2008 m. šiek tiek padidėjo ir yra 1,655 mln. EUR. Jau eina antrieji pasirengimo palengvinti tarpvalstybinį eismą ES šiaurės rytų pasienyje metai ir 2009 m. siūlomi 2,45 mln. EUR mokėjimų asignavimai. Nuomonės referentė pasiūlys pakeitimus, atsižvelgdama į nuomonę dėl preliminaraus biudžeto projekto.

Transporto sauga (06 07 01 straipsnis)

Ši įvairiarūšei veiklai finansuoti skirta eilutė taikoma informacijos, susijusios su bendraisiais standartais, teisės aktų derinimu, tarptautiniu koordinavimu ir mokslinių tyrimų skatinimu, rinkimui ir analizavimui. Pagal ją taip pat mokama inspektorių grupėms, tikrinančioms saugą oro uostuose ir uostuose kartu su valstybėmis narėmis. Nors mokėjimų asignavimai sumažinami nuo 3,5 mln. EUR 2008 m. iki 2,3 mln. EUR 2009 m., tai daroma dėl to, kad bandomasis projektas eina į pabaigą. Kita vertus, turėtų padaugėti planuotų patikrinimų.

Su transportu ir SESAR susiję moksliniai tyrimai (06 06 02 straipsnis)

Iš 2009 m. PBP matyti, kad transporto mokslinių tyrimų paramos, skirtos modaliniam perėjimui prie geležinkelio, viešojo transporto ir važinėjimo dviračiu skatinti, srityje įsipareigojimų asignavimai sumažėjo 49 %, o mokėjimų asignavimai – 45 %. Lyginant 2008 m. biudžetą ir 2009 m. PBP matyti, kad įsipareigojimų asignavimai sumažėjo beveik 60 mln. EUR. Tačiau toje pačioje bendroje eilutėje SESAR bendroji įmonė įtraukta pirmą kartą, siekiant įgyvendinti technologinę bendro dangaus dalį. PBP įsipareigojimams ir mokėjimams atitinkamai skirta 51,5 mln. EUR ir 23,5 mln. EUR. Dėl to bendra eilutė beveik siekia 2008 m. lygį, bet yra šiek tiek mažesnė už prieš metus numatytą 2009 m. finansinį programavimą (-0,685 mln. EUR). Nuomonės referentė pasiūlys šios biudžeto eilutės pakeitimą.

Programa Marco Polo II

Nuomonės referentė palankiai vertina didesnius programos, kuria siekiama palengvinti kelių transportu gabenamų krovinių perkėlimą geležinkeliui ir kitoms transporto rūšims, įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus. Jei nieko nebus daroma, kelių transportu gabenamų krovinių mastas iki 2013 m. išaugs 60 %. 2009 m. pagal programą bus pradėti trisdešimt penki nauji projektai. Komisijos apskaičiavimais nuo kiekvieno išleisto euro sutaupoma keturiolika išorės išlaidų eurų. Įsipareigojimų asignavimai padidėjo iki 60,35 mln. EUR, o mokėjimų asignavimai – iki 17,0 mln. EUR, tai atitinkamai yra 5,1 % ir 8,3 %.

Galileo

Tai neabejotinai antrasis pagal dydį išlaidų punktas po transeuropinių transporto tinklų. Su agentūra Galileo tos išlaidos sudaro maždaug 40 % visų transportui skirtų įsipareigojimų asignavimų. 2009 m. įsipareigojimų asignavimai bus 828 mln. EUR, o mokėjimų asignavimai – 360 mln. EUR, tai atitinkamai yra 7 % ir 20 % padidėjimas (kai įtraukiamos iš rezervo gaunamos sumos). Tokios sumos skirtos po to, kai buvo priimti naujausi sprendimai dėl projekto finansavimo visą projekto laikotarpį, ir tos sumos turėtų būti siejamos su nauda, gauta sumažėjus taršai dėl daug geresnio eismo valdymo. Numatytos išlaidos susijusios su pasirengimo darbui etapu ir pirmaisiais veiklos etapo veiksmais.

Transeuropiniai tinklai

Pagrindinis 2009 m. PBP bruožas TEN-T atžvilgiu yra tai, kad labai padidėjo mokėjimų asignavimai – nuo 370 mln. EUR 2008 m. iki 613 mln. EUR, t. y. 65,7 %. 229 mln. EUR skirta ERTMS, kuriai teikiama pirmenybė. Valdomų projektų skaičius 2009 m. toliau didės ir pirmenybė bus skiriama tarptautinių projektų tarpvalstybinėms dalims. Tuo metu, kai rengiamas šis dokumentas, keturi iš trisdešimties prioritetinių projektų jau vykdomi, dvidešimt projektų dar rengiama, šeši – nagrinėjami. Nors neplanuojama, kad 2009 m. bus didžiausių išlaidų metai, tai vis tiek bus metai, kuriais mokėjimų asignavimai 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu labai padidės. Žinoma, apskritai ES biudžetas yra TEN-T projektų palengvinimo ir pagreitinimo priemonė. Daug priklauso nuo nacionalinių biudžetų sutelkimo ir sėkmingo naujų finansinių priemonių naudojimo pasitelkiant privačius finansus, šiuo atveju taip pat ir nuo to, kaip siekiama modalinio perėjimo tikslo. Nors pavieniai sprendimai dėl projektų priimami 2008 m., Europos Parlamentui reikia atidžiai stebėti pažangą nuo 2009 m. Šiuo tikslu būtų naudinga parengti apibendrinamąją ataskaitą, kurioje būtų svarbiausi projektų rodikliai, pagal kuriuos būtų galima stebėti pažangą. Nuomonės referentė šiuo tikslu įtrauks pastabą į TEN-T biudžeto eilutę.

Išvada

Pirmiau pateiktos pastabos pagrįstos 2009 m. preliminariu biudžeto projektu ir parengtos prieš biudžeto projektą patvirtinant Tarybai. Nuomonės referentės pateikti esminiai pakeitimai bus skirti minėtajam biudžeto projektui. Visų pirma nuomonės referentė pasilieka teisę atsižvelgdama į realią padėtį ar Europos Parlamento politikos prioritetus tam tikrose eilutėse daryti pakeitimus, kai Taryba sumažina didelę dalį biudžeto fiksuotu procentu ir tai neatrodo būtina.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	9.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Albertini, Paolo Costa, Michael Cramer, Christine De Veyrac, Luis de Grandes Pascual, Arūnas Degutis, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Brigitte Fouré, Mathieu Grosch, Stanisław Jałowiecki, Georg Jarzembowski, Dieter-Lebrecht Koch, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Sepp Kusstatscher, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Josu Ortuondo Larrea, Luís Queiró, Reinhard Rack, Luca Romagnoli. Brian Simpson, Renate Sommer, Dirk Sterckx, Silvia-Adriana Ţicău, Armando Veneto, Lars Wohlin, Roberts Zīle,
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Guy Bono, Philip Bradbourn, Lily Jacobs, Elisabeth Jeggle, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (10.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 - (2008/2026(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: Miloš Koterec

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2008 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje Europos Komisija galėjo patvirtinti visas nacionalines strategines programas, taip sumažindama netinkamų vėlavimų, pvz., tokių kaip praėjusio planavimo laikotarpio pradžioje, pavojų. Šiuo metu reikėtų pastebėti, kad skirtingai nuo tam tikrų kitų politikos sričių, nors bendrieji prioritetai išdėstyti susijusiuose reglamentuose ir lėšos metais prieš prasidedant planavimo laikotarpiui[1] paskirstomos 27 valstybėms narėms, tikslus skirtingų projektų finansavimo paskirstymas nacionaliniu lygmeniu priklauso nuo valstybės narės strategijos pagrindo ir Bendrijos lėšų, skirtų susitartoms veiklos programoms, panaudojimo.

Taigi primenama, kad visi struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo skaičiai yra paimti iš finansinio paketo, dėl kurio teisiškai susitarta, ir visiškai atitinka Tarpinstitucinio susitarimo viršutinę ribą. Europos Komisija, rengdama savo biudžeto nuostatas, įvertino biudžeto poreikius atsižvelgdama į 2005 m. Europos Vadovų Tarybos sprendimus, 2007–2013 m. finansinės perspektyvos ir Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas, sumas, kurių reikia 2000–2006 m. planavimo laikotarpiu baigiamiems projektams, ir galimus kvietimus atlikti išankstinius mokėjimus už einamąjį laikotarpį. Taigi 2009 m. Struktūrinių fondų įsipareigojimų asignavimai padidėja 2,5 proc., iki 48 413,9 mln. eurų, o asignavimai mokėjimams sumažėja 13,9 proc., iki 34 914,1 mln. eurų.

Dėl nuolatinės biudžetinės drausmės poreikio ir visoje Europoje mažėjančių viešųjų investicijų dėmesio centras buvo perkeltas į poreikį sukurti sąlygas, kurių reikia:

Ø grynųjų darbo vietų kūrimo programoms;

Ø socialinės atskirties problemai spręsti;

Ø žinių ekonomikos plėtrai.

Šiuo klausimu Europos Komisija teigia[2], kad 2007–2013 m. laikotarpiu siekiant konvergencijos ir konkurencingumo bei užimtumo tikslų tikimasi sukurti 775 000 bruto darbo vietų.

Būtent šio požiūrio bus laikomasi vertinant regioninės politikos sėkmę per laikotarpio vidurio apžvalgą, kuri vyks 2009 m., o pasiūlytąjį projektą reikia vertinti atsižvelgiant į kovos su socialine atskirtimi tikslą.

2009 m. Komisija stebės 2000–2006 m. planavimo laikotarpį ir programų bei projektų pabaigą, taip pat vertins politikos poveikį tuo laikotarpiu. Pranešta, kad apibrėžtu laikotarpiu Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) 1 ir 2 tikslų regionai labai gerai siekė augimo ir konvergencijos tikslų. 1 tikslo regionų bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo nuo 63 proc. ES 15 valstybių narių vidurkio 1995 m. iki 70 proc. 2003 m.

Kaip ir 2008 m., įsipareigojimų asignavimų paskirstymas 2009 m. yra negalutinis ir pagrįstas istoriniais 2000–2006 m. planavimo laikotarpio duomenimis. Vis dėlto aišku, kad Europos Komisija yra vienintelė institucija, galinti naudotis informacija, kuri reikalinga siekiant įvertinti visus biudžeto reikalavimus ir dėl šios priežasties nuomonės referentas siūlo, kad Parlamentas skubiai ištaisytų visus nepagrįstus pakeitimus, padarytus Tarybos jos biudžeto projekte.

Kaip įprasta, metų pradžioje įsipareigojama dėl visos kiekvieniems metams skiriamos sumos, paliekant labai mažai (arba jokios) erdvės Parlamentui bandomiesiems projektams siūlyti. Nuomonės referentas žino, kad Europos Komisija ir valstybės narės vykdo daug veiklos siekdamos nepalankioje padėtyje esančių grupių, ypač romų, gerovės. Vis dėlto jis taip pat žino, kad trūksta veiklos, kuria siekiama padėti šioms tautoms integruotis, koordinavimo visos Europos lygiu ir kad ši veikla yra palyginti neveiksminga.

Vykdant ES regioninės plėtros strategiją buvo sukurtos kelios horizontaliosios politikos kryptys. Romų bendrijų vystymasis – viena iš svarbiausių politikos krypčių. Esama maždaug horizontalaus požiūrio į šią specifinę problemą, kuris pabrėžiamas visose ES nacionalinėse strateginėse programose. Taip pat trūksta strateginio koordinavimo ir valstybių narių keitimosi patirtimi ir pažangiąja patirtimi, nors kiekviena šalis, sprendžianti romų bendruomenės vystymosi klausimus, turi savų ypatumų, pagrindinė problema yra ta pati.

Taigi bandomojo projekto tikslas yra diegti naują požiūrį į romų bendruomenių mokymą ir lavinimą, pradedant nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų, toliau lavinant jaunas motinas ir mokant bei lavinant suaugusiuosius. Bandomasis projektas bus grindžiamas dabartiniu romų bendruomenių problemų supratimu Europos Sąjungoje ir pabrėžiant visą sudėtingą geriausių su tuo susijusių procedūrų spektrą ir jų sąveiką. Nuomonės referento nuomone, to galima pasiekti tik sukuriant gerai koordinuotą visos Europos požiūrį.

Pagaliau, atsižvelgiant į labai mažą techninės pagalbos paketo maržą, siūloma sumažinti atitinkamos eilutės (13 03 20) turimų asignavimų sumą, perkeliant 5 mln. eurų į naują biudžeto eilutę, kuri būtų pavadinta taip:

Bandomasis projektas. Europos veiksmai ir metodų koordinavimas siekiant integruoti romus.

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  laikosi nuomonės, kad regioninei politikai skirtos sumos, įtrauktos į preliminarų biudžeto projektą, atitinka ES poreikius šiai stengiantis sumažinti regionų skirtumus ir laikytis Lisabonos ir Geteborgo tikslų; todėl ragina palikti arba, kur reikia, atkurti visas preliminaraus biudžeto projekto biudžeto eilutes;

2.  išreiškia susirūpinimą dėl didelio mokėjimų asignavimų, skirtų struktūrinių fondų sektoriui, sumažinimo, palyginti su 2008 m., ir laukia, kol Europos Komisija pateiks naują pradinės padėties analizę;

3.  vis dėlto pažymi, kad, palyginti su 2008 m., sumažinti įsipareigojimų asignavimai, numatyti dviejose Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) skirtose PBP eilutėse, susijusiose su regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslu, taip pat su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslu; pabrėžia, kad norint įgyvendinti šiuos tikslus, kurie itin svarbūs regionų plėtrai, svarbu skirti užtektinai išteklių; taigi ragina padidinti minėtuosius įsipareigojimų asignavimus bent iki 2008 m. PBP numatyto lygio, taip pat atsižvelgiant į metinės infliacijos dydį;

4.  pabrėžia Parlamento pageidavimą, kad ypatingas dėmesys 2009 m. bendrojo biudžeto projekte būtų skiriamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat labai mažoms įmonėms, atsižvelgiant į jų vaidmenį vykstant regioninei plėtrai;

5.  ragina Komisiją imtis įgyvendinti bandomąjį projektą siekiant išbandyti naują požiūrį į romų bendruomenių mokymą ir lavinimą, pradedant nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų, toliau lavinant jaunas motinas ir mokant bei lavinant suaugusiuosius, ir taip suteikti romams galimybę būti savarankiškais vykstant plėtrai; rekomenduoja šį bandomąjį projektą grįsti dabartiniu romų bendruomenių problemų supratimu Europos Sąjungoje ir vykdant šį projektą pabrėžti visą sudėtingą geriausių su tuo susijusių procedūrų spektrą ir jų sąveiką;

6.  ragina Komisiją įgyvendinti bandomąjį projektą, skirtą geriau supažindinti trečiąsias šalis su Europos regionine politika ir jos rezultatais, organizuojant tarptautinius ir vietos reikšmės renginius, kuriant regioninių ir vietos veikėjų tinklus, rengiant bendrus projektus ir užmezgant naują regionų partnerystę bei keičiantis pažangiąja patirtimi; mano, kad šis bandomasis projektas labai padės skatinti Europos Sąjungos vertybes ir sanglaudos politiką, pasitelkiant į pagalbą regioninio dialogo priemones; rekomenduoja Komisijai bendradarbiauti su Pasaulio regioninių asociacijų forumu (FOGAR) ir su Jungtine miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacija (CGLU), siekiant užtikrinti jų veiksmų šioje srityje papildomumą ir ryšį;

7.  kviečia Komisiją įgyvendinti bandomąjį projektą, skirtą plėsti renkamų vietos institucijų atstovų „Erasmus“ projektą, norint skatinti keitimąsi pažangiąja patirtimi valdymo srityje ir pradėti nuolatinį visų dalyvaujančių asmenų, visų pirma renkamų vietos ir regiono institucijų atstovų, mokymą; rekomenduoja regioninę ir miestų politiką įtraukti į bendros plėtros strategiją, kuri yra įmanoma tik gerinant valdymą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	9.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 2 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Victor Boştinaru, Wolfgang Bulfon, Giorgio Carollo, Antonio De Blasio, Petru Filip, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Ambroise Guellec, Gábor Harangozó, Marian Harkin, Jim Higgins, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Florencio Luque Aguilar, Sérgio Marques, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Maria Grazia Pagano, Maria Petre, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Giovanni Robusti, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Margie Sudre, Andrzej Jan Szejna, Kyriacos Triantaphyllides, Oldřich Vlasák
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Brigitte Douay, Den Dover, Emanuel Jardim Fernandes, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Eleonora Lo Curto, Zita Pleštinská, Iuliu Winkler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

• [1]  2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba.
• [2]  SEC(2008)514, p. 42.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (9.10.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 - 2008/2026(BUD))III skyrius. Komisija

Referentas: Kyösti Virrankoski

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausia preliminaraus biudžeto projekto bendros 2 638 mln. eurų maržos dalis, t. y. 2 027 mln. eurų suma, gauta iš su rinka susijusių išlaidų maržos ir tiesioginių mokėjimų pagal 2 išlaidų kategoriją (pirmasis BŽŪP ramstis);

2.  yra susirūpinęs dėl kaimo plėtrai skirtų įsipareigojimų ir mokėjimų skirtumų, kurie 2007 m. buvo 25 proc., 2008 m. – 30 proc., o 2009 m. siūlomi 30 proc.; todėl prašo, kad Komisija pateiktų 2009 m. ir viso 2007–2013 m. laikotarpio panaikinamų įsipareigojimų prognozę ir nurodytų, kaip bus sprendžiamos problemos dėl dar nepaskirstytų besikaupiančių padidintų sumų paskirstymo (dabar kaimo plėtros RAL (neįvykdytų įsipareigojimų) dydis yra beveik 9 mlrd. EUR) 2007–2013 m. laikotarpio pabaigoje, nes remiantis Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1] I priedu, maksimalios mokėjimų sumos sumažėja nuo 1,06 proc. BNP 2007 m. iki 0,94 proc. BNP 2013 m.;

3.  todėl ragina Komisiją užtikrinti greitą tvarkymą ir nustatyti trumpesnį ir efektyvesnį laikotarpį, skirtą kaimo plėtros programoms pakeisti ir atnaujinti pagal galimus reglamento pakeitimus, pasiūlytus įvertinus BŽŪP reformos padėtį.

4.  primena, kad pagrindinis BŽŪP tikslas – užtikrinti rinkos stabilizavimą, tiekimo patikimumą ir prieinamas kainas vartotojams, todėl ragina Tarybą ir Komisiją 2009 m. biudžete numatyti reikiamas priemones, kurios padėtų patenkinti dėl dabartinės maisto krizės kilusius naujus poreikius, ypač būtina padaryti maistą prieinamesnį blogiausias sąlygas turintiems ir labiausiai nuo šios krizės nukentėjusiems žmonėms;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu parengti naujas ir sustiprinti jau esamas Europos programas, skirtas mitybai gerinti, pvz., mokyklų aprūpinimo pienu ir vaisiais programas;

6.  primena 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl avių (ėriukų) ir ožkų sektoriaus Europoje ateities[2], kurioje ragino Tarybą ir Komisiją skubos tvarka skirti papildomą paramą ES avių ir ožkų mėsos ir pieno gamintojams, kad ES vystytųsi gyvybingas, savarankiškas ir į vartotojus orientuotas avių ir ožkų sektorius;

7.  mano, kad kuriant greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonę reikia laikytis minėtojo tarpinstitucinio susitarimo; reikalauja dėl minėtosios priemonės sukūrimo pakeisti minėtąjį tarpinstitucinį susitarimą ir pervesti neišleistas lėšas iš 2 išlaidų kategorijos į 4 išlaidų kategoriją; pabrėžia, kad toks pakeitimas galėtų būti priimtas laiku, jei būtų pasiektas susitarimas tarp institucijų; yra susirūpinęs dėl gerokai padidėjusios trąšų kainos ir mano, kad planuojamas trąšų pirkimas už anksčiau minėtos priemonės lėšas dar labiau paaštrins šią tendenciją;

8.    pabrėžia žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus gamybos ir platinimo tinklo skaidrumo svarbą, ragina Komisiją sukurti jų kontrolės sistemą;

9.   pabrėžia, kad dėl BŽŪP būklės patikrinimo kontekste numatytos sustiprintos moduliacijos, t. y. Europos žemės ūkio garantijų fondo (EAGF) lėšų pervedimo į Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), reikėtų padidinti bendrą nacionalinį finansavimą; ragina Komisiją atidžiai stebėti šių asignavimų skyrimą valstybėse narėse ir pabrėžia, kad padidinus Bendrijos fondus taip pat padidinamas ir bendras finansavimas valstybių narių lėšomis. įspėja, kad dėl to neturėtų sumažėti bendras esamų veiklos programų finansavimas.

10. ragina Komisiją EŽŪFKP pagrindu ir laikantis ES Tarptautinės sutarties dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui įsipareigojimų įkurti Europos tradicinių augalų rūšių duomenų ir mainų banką, kuris leistų nevyriausybinėms organizacijoms ir privačiajam bei viešajam sektoriui, greta nacionalinių valstybių narių genų bankų įsteigti tradicinių augalų sėklų fondą, kuris būtų ypač vertingas, siekiant išsaugoti žemės ūkio biologinę įvairovę ir gaminti kokybiškus maisto produktus;

11. dar kartą atkreipia dėmesį į savo poziciją, kad pritaria nuostatai įsteigti pieno sektoriaus pertvarkymo fondą, kurio tikslas turėtų būti padėti sektoriui prisitaikyti prie naujos padėties, kadangi tikriausiai bus atsisakyta kvotų sistemos, ypač blogesnes sąlygas turinčiuose ir pažeidžiamuose regionuose;

12. ragina Tarybą ir Komisiją padidinti jauniems ūkininkams skirtą biudžetą, kadangi ši ūkininkų kategorija susiduria su naujais dideliais iššūkiais (pvz., kova su klimato kaita ir maisto gamybos išsaugojimas Sąjungoje) ir jų skaičius jau daug metų nepaliaujamai mažėja, pavyzdžiui, padidinant jaunųjų ūkininkų švietimui, mokymo tinklams ir mainų programoms skirtus asignavimus ar sustiprinant jauniems ūkininkams skirtas kaimo vystymo programos priemones;

13. ragina pradėti bandomąjį projektą ir įvertinti ūkininkų patiriamas išlaidas, atsirandančias dėl to, kad aplinkos, gyvulių gerovės ir maisto produktų apsaugos srityse laikomasi ES standartų; taip pat jų patiriamas viešųjų gėrybių valdymo kaip, pvz., ūkininkavimo išsaugant gamtovaizdį, išlaidas;

14. ragina skirti žymiai daugiau lėšų mokyklų aprūpinimo vaisiais programai;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	7.10.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: 32 –: 0 0: 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Vincenzo Aita, Peter Baco, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giovanna Corda, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Konstantinos Droutsas, Constantin Dumitriu, Michl Ebner, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Stéphane Le Foll, Véronique Mathieu, Mairead McGuinness, Neil Parish, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Czesław Adam Siekierski, Alyn Smith, Petya Stavreva, Donato Tommaso Veraldi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs(-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Katerina Batzeli, Esther De Lange, Astrid Lulling, Maria Petre, Struan Stevenson, Kyösti Virrankoski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Vicente Miguel Garcés Ramón, Bernard Wojciechowski

• [1]  OL C 139, 2006 6 14, p. 1
• [2]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0310.

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (9.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 - 2008/2026(BUD))III skirsnis. Komisija.

Nuomonės referentas: Emanuel Jardim Fernandes

Įvadas

Visa veikla jūrų reikalų ir žuvininkystės srityje, išskyrus žuvininkystės tyrimus, įeina į 2 išlaidų kategoriją „Gamtos išteklių apsauga ir valdymas“. Įvardijami du pagrindiniai elementai: Europos žuvininkystės fondas (EŽF) ir vadinamoji „antroji priemonė“, į kurią įeina visa kita veikla, susijusi su Bendrąja žuvininkystės politika (BŽP), įskaitant tarptautinę žuvininkystę ir jūrų teisę. Pagaliau 2009 m. preliminariame biudžeto projekte (PBP) numatyti parengiamieji veiksmai ir bandomasis projektas, susiję su Europos jūrų politikos įgyvendinimo pradžia.

Komisija siūlo EŽF skirti 631,7 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų ir 561,1 mln. eurų mokėjimų asignavimų, kurie sudaro atitinkamai 3,1 proc. ir 24,5 proc. daugiau nei buvo numatyta 2008 m. biudžete. Tokio palyginti žymaus mokėjimų padidėjimo pagrindinė priežastis yra žemas 2008 m. biudžeto žemas mokėjimų lygmuo, kadangi visi išankstiniai mokėjimai numatyti 2007 m. biudžete. Siūlomi mokėjimų asignavimai 2009 m. PBP yra susiję su naujomis 2007–2013 m. EŽF programomis ir biudžeto eilučių, kurios buvo 2000–2006 m. struktūrinių fondų programų (Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės (ŽOFP) įgyvendinimo pabaiga) dalis, likusių įsipareigojimų įvykdymu.

BŽP siūlomi asignavimai yra 297,8 mln. eurų įsipareigojimams ir 269,3 mln. eurų mokėjimams. Tai atitinkamai 6 proc. ir 11 proc. mažiau, palyginti su 2008 m. Komisija stengiasi suderinti biudžeto asignavimus su realiu jų įgyvendinimu, pastebėtu pastaraisiais metais. Į šiuos duomenis taip pat reikia įtraukti 5,7 mln. eurų, skirtų Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrai (BŽKA). Tai vidutiniškai 23 proc. mažiau visoms BŽKA programų antraštinėms dalims, palyginti su 2008 m.

Išlaidos, susijusios su tarptautine veikla (194,3 mln. eurų įsipareigojimams ir mokėjimams), sumažėjo 8 proc., palyginti su 2008 m. Šios išlaidos sumažėjo dėl to, kad dėl lėšų, skirtų kai kuriems žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimams su trečiosiomis šalimis, buvo iš naujo deramasi ir jos buvo pakoreguotos, o taip pat ir dėl mažesnių neprivalomų įnašų tarptautinėms žuvininkystės organizacijoms. Daugelis prašomų asignavimų skirti finansuoti galiojančius žuvininkystės susitarimus. Kai kurių esamų žuvininkystės sektoriaus susitarimų, kurių galiojimas greitai baigsis, atnaujinimui ir kai kuriems naujiems susitarimams, dėl kurių dar bus deramasi, rezervo eilutėje yra numatyti 29 mln. eurų. Likusiais asignavimais siekiama užtikrinti Bendrijos dalyvavimą tarptautinėse ir regioninėse žuvininkystės organizacijose, kurių vis daugėja, bei parengiamuosiuose darbuose šioje srityje.

Pastabos

2009 m. PBP žuvininkystei asignavimų skirta panašiai, kaip ir praėjusiais finansiniais metais. Tokia padėtis labai bloga, nes reikia prisiminti, kad jau anksčiau skirtų lėšų vos užteko įgyvendinti toms priemonėms, kurios buvo numatytos viešosios administracijos institucijų veikloje vystant Bendrijos žuvininkystės ir jūrų politiką, o siekiant, kad ji būtų nuosekli ir veiksminga, jai turi būti skirta užtektinai išteklių.

Dėl didėjančių kuro kainų atsirandantis išorės ekonominis spaudimas žuvininkystės sektoriui padidina esamą spaudimą dėl perteklinių laivyno pajėgumų ir žvejybos išteklių pereikvojimo. Apskaičiuota, kad esant dabartiniam kainų lygiui, žuvininkystės sektoriuje kuro sąnaudos sudaro daugiau nei 30 proc. ES iškrautų žuvų vertės. Kai kurie operatoriai, visų pirmą tralų operatoriai, nukenčia labiausiai, nes jų kuro sąnaudos sudaro iki 50 proc. pajamų. Kita vertus, žuvies kainos per pastaruosius metus nekito arba net sumažėjo, todėl tiek sektorius, tiek žvejai patyrė didelių praradimų ir susidūrė su kritiniais socialiniais sunkumais.

Komisija siūlo restruktūrizuoti žuvininkystės sektorių, atkreipiant dėmesį į dabartinę makroekonomikos padėtį, tačiau reikia imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas pažeidžiamiausių Europos laivyno segmentų išlikimas, atsižvelgiant į ekonomines ir socialines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, skubiai reikalinga papildoma pagalba siekiant sektoriaus restruktūrizavimo metu ir pasikeitus kuro kainoms suteikti paramą žvejams.

Ši parama turėtų būti teikiama iš BŽP didinant asignavimus ir mokėjimus, taikant naujas socialinio pobūdžio ar kitas išskirtines priemones. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama restruktūrizuoti žvejybos laivyną mažinant kainas ir priklausomybę nuo degalų bei teikiant didesnę socialinę paramą žvejams, stengiantis, kad sektorius būtų palankesnis aplinkai, mažiau priklausomas nuo degalų ir žvejams būtų užtikrinamas atitinkamas atlygis už jų sugautų žuvų kiekį. Nuomonės referentas mano, kad tokios išskirtinės priemonės leis įdiegti daugiau naujovių sektoriuje ir padės žvejams prisitaikyti prie sektoriaus restruktūrizavimo. Dabar, susidarius išskirtinėms aplinkybėms, taikyti minėtąsias priemones tiesiog būtina.

Biudžeto eilutės lėšas, skirtas bendram valstybių narių vykdomam kontrolės priemonių finansavimui, Komisija 2009 m. PBP sumažino 3,1 proc., grįsdama tuo, kad praėjusiais finansiniais metais ne visos šios eilutės lėšos buvo panaudotos, ir tuo, jog 2008 m. bus vykdomos tam tikros techninės paramos programos.

Šis sumažinimas yra tarsi tam tikras pretekstas ateityje nuslėpti prastą valdymą tose valstybėse narėse, kurios nepasilieka pakankamai išteklių žuvininkystės kontrolei stiprinti, tuo labiau, kad atkakliai gina savo kompetenciją šioje srityje, tačiau veikia joje visiškai nepakankamai, nors teisiškai jos įpareigotos tai tinkamai atlikti. Be to, šis sumažinimas neatitinka Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 7/2007,[1] kurioje pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų tobulinti su inspektavimo veikla susijusias analizės, planavimo ir tolesnių veiksmų priemones, kad būtų užtikrintas pakankamas bendras kontrolės lygis ir optimalus išteklių paskirstymas.

Atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jų ypatumus, turi būti skirtas ypatingas dėmesys, kaip tik siekiant užtikrinti, kad tie ypatumai, kurių randasi dėl regionų izoliacijos ir gamtinės jų aplinkos, turėtų mažesnį poveikį. Taryba patvirtino 2008 m. finansinės paramos priemonę, kuriai skiriama 15 mln. eurų. Ši suma neatitinka Europos Parlamento numatytų 17 mln. eurų, todėl ji akivaizdžiai turės būti padidinta. Dėl šio padidėjimo taip pat reikės adaptuoti esamą teisinę tvarką.

Jūrų politika yra vienas iš strateginių Europos Sąjungos tikslų. Numatyta suartinti skirtingas įvairių sričių – jūrų transporto, turizmo, žuvininkystės, aplinkos apsaugos, gamtos išteklių apsaugos ir mokslinių tyrimų – iniciatyvas ir vystymą. Tikimasi, kad tai turės daugialypį poveikį Europos Sąjungos jūrų politikos raidai.

Siekiant pradėti įgyvendinti šią naują integruotą jūrų aplinkos politiką, reikia pasiruošti ir todėl jau dabar būtina numatyti tinkamų finansinių išteklių parengiamosioms iniciatyvoms įgyvendinti, siekiant tęsti jau pradėtus parengiamuosius jūros politikos veiksmus ir bandomąjį projektą dėl bendradarbiavimo tinklų ir pažangiosios patirties jūrų politikos srityje. Taigi be galo svarbu į 2009 m. biudžetą įrašyti atitinkamą eilutę, siekiant išvengti minėtųjų iniciatyvų sustabdymo tais finansiniais metais.

Atsižvelgdamas į tai, nuomonės referentas yra susirūpinęs, kad naujoji Europos Sąjungos jūrų politika gali kenkti šiuo metu prioritetinėms BŽP sritims kalbant apie atitinkamą jų finansavimą iš biudžeto. Antriesiems parengiamųjų veiksmų (4,1 mln. eurų) ir bandomojo projekto (1,9 mln. eurų) įgyvendinimo metams iš viso skirta 6 mln. eurų. Šių lėšų nepakanka visoms naujos Europos Sąjungos jūrų politikos įgyvendinimo išlaidoms padengti. Ateityje reikėtų suteikti atitinkamą finansavimą pagal daugiau nei vieną biudžeto eilutę.

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pritaria pasiūlymams dėl 2009 m. žuvininkystės ir jūrų politikos biudžeto, tačiau mano, kad 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje numatomų išteklių neužtenka žuvininkystės sektoriaus poreikiams, kurių kilo tebesitęsiant didelei žuvininkystės sektoriaus krizei, pasireiškiančiai padidėjusiomis išlaidomis, ypač kurui įsigyti, mažesniu sugautų žuvų kiekiu ir mažesnėmis pajamomis;

2. taip pat palankiai vertina Komisijos pateiktą priemonių, kuriomis siekiama padėti žvejams įveikti krizę, kilusią dėl išaugusių kuro kainų, paketą; ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti ad hoc finansinę priemonę arba kitą mechanizmą, kurį taikant būtų naudojama daugiau išteklių, jei neužtektų valstybių narių lėšų, papildomai pervestų į Europos žuvininkystės fondą (EŽF), vadovaujantis Komisijos komunikatu dėl skatinimo pritaikyti Europos Sąjungos žvejybos laivynus atsižvelgiant į didelių kuro kainų ekonominius padarinius (COM(2008)0453);

3. mano, kad rinkos kainų stebėjimo centro įsteigimo bandomasis projektas turėtų būti įtrauktas į 2009 m. biudžetą, siekiant padėti tirti kainodarą visoje žvejybos produktų vertės grandinėje;

4. pritaria tam, kad 2009 m. biudžete numatyta tęsti parengiamuosius jūrų politikos veiksmus ir bandomąjį projektą dėl bendradarbiavimo tinklų ir pažangiosios patirties jūrų politikos srityje, siekiant išvengti minėtųjų iniciatyvų sustabdymo tais finansiniais metais;

5. išreiškia susirūpinimą dėl asignavimų, skirtų bendram valstybių narių vykdomam kontrolės priemonių finansavimui, sumažinimo; mano, kad BŽP bus tinkamai įgyvendinama tik tuo atveju jei valstybės narės tiksliai laikysis žuvininkystės kontrolės.

6. mano, kad pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, nustatantį neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuojamos žvejybos prevencijos, atgrasymo nuo jos ir jos panaikinimo Bendrijos sistemą, Komisija privalo teikti reikiamą techninę, logistikos ir finansinę paramą, siekdama padėti besivystančioms šalims įgyvendinti naują sugavimo sertifikavimo schemą;

7.  reiškia susirūpinimą, kad naujoji Europos Sąjungos jūrų politika gali kenkti šiuo metu prioritetinėms BŽP sritims, kalbant apie atitinkamą jų finansavimą iš biudžeto; siūlomų lėšų nepakanka visoms naujos Europos Sąjungos jūrų politikos įgyvendinimo išlaidoms padengti; ateityje reikėtų suteikti tinkamą finansavimą pagal daugiau nei vieną biudžeto eilutę.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	8.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Iles Braghetto, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Carmen Fraga Estévez, Struan Stevenson, Margie Sudre, Cornelis Visser, Stavros Arnaoutakis, Luis Manuel Capoulas Santos, Paulo Casaca, Emanuel Jardim Fernandes, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Elspeth Attwooll, Philippe Morillon, Marie-Hélène Aubert, Pedro Guerreiro
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Colm Burke, Eleonora Lo Curto, Ole Christensen, Teresa Riera Madurell, Jan Mulder, Josu Ortuondo Larrea, Kathy Sinnott, Thomas Wise
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Salvador Domingo Sanz Palacio

• [1]  Specialioji ataskaita Nr. 7/2007 dėl su Bendrijos žuvų išteklių apsaugos taisyklėmis susijusių kontrolės, inspektavimo ir sankcijų sistemų. Oficialusis leidinys C317, 2007 12 28.

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (11.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 – 2008/2026(BUD))

Nuomonės referentė: Helga Trüpel

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendroji dalis

Kultūros ir švietimo komitetas nagrinėja biudžeto eilutes, patenkančias į 1a išlaidų kategoriją „Konkurencingumas siekiant augimo ir užimtumo“, 3b kategoriją „Pilietiškumas“ ir 5 kategoriją „Administravimas“. Preliminaraus biudžeto projekte (PBP), kurį pateikė Komisija, tai 9, 15, 16, 25 ir 26 antraštinės dalys.

2009 m. PBP siūloma bendra įsipareigojimų asignavimų viršutinė riba yra 132 211 mln. eurų ir sudaro 1,05 proc. ES-27 bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), o mokėjimų asignavimų viršutinė riba sudaro 0,95 proc. BNP. Komisijos priimtame 2009 m. preliminariame biudžeto projekte numatyti įsipareigojimai yra 134 394,9 mln. eurų, t. y. 3,1 proc. daugiau, palyginti su 2008 m. Taigi atsiranda 2 638,1 mln. eurų marža. Pagrindinių išlaidų kategorijų, kurios svarbios Kultūros ir švietimo komitetui, maržos yra tokios: 1a išlaidų kategorijos – 82 mln. eurų, o 3b išlaidų kategorijos – 22,3 mln. eurų (didžiausia marža atsiranda 2 išlaidų kategorijoje „Gamtos išteklių apsauga ir valdymas“ – 2113,3 mln. eurų).

Dvi priemonės, kurios suteikia biudžetui tam tikro lankstumo ir kurias gali naudoti Parlamentas, – tai bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai. Vis dėlto griežtai ribojama bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų siūlymas. Finansiniame reglamente nurodoma, kad atitinkami bandomiesiems projektams įgyvendinti skirti asignavimai įsipareigojimams gali būti įrašyti į biudžetą tik dvejus finansinius metus iš eilės. Jie negali viršyti 40 mln. eurų bet kuriais biudžetiniais metais. Lėšos, numatomos naujiems parengiamiesiems veiksmams finansuoti, negali viršyti 50 mln. eurų bet kuriais biudžetiniais metais, o bendra įsipareigota asignavimų parengiamiesiems veiksmams finansuoti suma negali viršyti 100 mln. eurų.

Kultūros, švietimo bei garso ir vaizdo sričių programos įgyvendinamos taikant įvairias valdymo sistemas, kuriose daugiau ar mažiau dalyvauja Europos Komisijos generaliniai direktoratai, nacionalinės agentūros ir vykdomoji agentūra. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Komisijai skirtos administravimo išlaidos ir vykdomajai agentūrai skirtos subsidijos yra aiškiai nurodytos biudžete, o nacionalinių agentūrų veikla finansuojama iš veiklos biudžeto, skirto finansuoti šių agentūrų vykdomų programų paprogrames, todėl šis finansavimas ne toks akivaizdus.

Pranešėjas pateikia bendro pobūdžio pastabą ir užtikrina, kad jei savo biudžeto projekte Taryba pasiūlytų sumažinti lėšas, numatytas pagal tas biudžeto eilutes, už kurias atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas, vėl bus įrašytos PBP nurodytos pradinės sumos.

Informacinė visuomenė ir žiniasklaida (09 antraštinė dalis)

Komitetas atsakingas už veiklą, finansuojamą iš lėšų, įrašytų į tam tikrą skaičių biudžeto eilučių pagal 09 antraštinę dalį „Informacinė visuomenė ir žiniasklaida“. Šios biudžeto eilutės visų pirma susijusios su programa MEDIA 2007 ir yra įtrauktos į Finansinės programos 3b išlaidų kategoriją.

Veiklos išlaidoms pagal programą MEDIA 2007 finansuoti (biudžeto eilutė 09 06 01) numatyta 97,58 mln. eurų įsipareigojimams, t. y. 4 proc. daugiau, palyginti su 2008 m. Pagal šią programą remiamas ne tik ES garso ir vaizdo sektorius, bet ir priemonės, skirtos jaunimo žinioms žiniasklaidos srityje didinti informuojant apie Europos paveldą garso ir vaizdo srityje.

Praėjusiais metais Parlamentas balsavo už tai, kad būtų pradėti parengiamieji veiksmai, skirti programos Media įgyvendinimo trečiosiose šalyse finansavimo planui, ir iš viso skyrė 2 mln. eurų. Tokiu būdu siekiama paremti trečiųjų šalių ir valstybių narių vaizdo ir garso pramonės bendradarbiavimą. Komisija, paskelbdama kvietimą teikti pasiūlymus, jau pradėjo vykdyti šiuos veiksmus. Komisija mano, kad ateityje šiais parengiamaisiais veiksmais galėtų būti paskatintas naujos finansavimo programos sukūrimas. Komisija, siekdama įvertinti šią galimybę, pradėjo viešąsias konsultacijas, kad iš suinteresuotųjų šalių gautų pastabų ir pasiūlymų. Visa 2 mln. eurų suma įtraukta į 2008 m. biudžetą. Vis dėlto veiksmų įgyvendinimas (o taip pat ir projektų finansavimas iš šiems veiksmas skirtų lėšų) gali tęstis iki 3 metų.

Pagal Vaizdo ir garso žiniasklaidos paslaugų direktyvą finansuojamos tam tikros priežiūros priemonės, susijusios su direktyvos įgyvendinimu, įskaitant tyrimus, susijusius su žiniasklaidos pliuralizmu.

Švietimas ir kultūra (15 antraštinė dalis)

Biudžeto eilutės pagal šią antraštinę dalį patenka į Finansinės programos 1a išlaidų kategoriją arba 3b išlaidų kategoriją. Pagrindiniai punktai yra tokios daugiametės programos kaip „Mokymasis visą gyvenimą“ (1a antraštinė dalis), „Kultūra“ (3b antraštinė dalis), „Veiklus jaunimas“ (3b antraštinė dalis), „Europa piliečiams“ (3b antraštinė dalis) ir „Erasmus Mundus“ (1a antraštinė dalis)..

Programos „Mokymasis visą gyvenimą“ veiklos biudžetas padidinamas iki 935 mln. eurų įsipareigojimų, t. y. 7,1 proc. Programos „Kultūra“ biudžetas padidinamas iki 51,226 mln. eurų. t. y. 14,8 proc., o programos „Veiklus jaunimas“ – iki 121,106 mln. eurų įsipareigojimų, t. y. tik 0,1 proc. (tačiau mokėjimai padidinami 15 proc.) „Europa piliečiams“ veiklos biudžetas padidinamas iki 7,460 mln. eurų, t. y. 3,9 proc.

Kadangi dauguma programų, išskyrus „Erasmus Mundus“, buvo pradėtos 2007 m., jau matomi pirmieji aiškūs ir patvirtinti rezultatai. Pagal šiuos rezultatus parengtoje programos „Mokymasis visą gyvenimą“ (15 02 22) 2009 m. prognozėje numatoma padidinti „Comenius“, „Erasmus“ ir „Grundtvig“ programų veiklos biudžetą, bet nuo 70 000 iki 60 000 eurų sumažinti pagal programą „Leonardo“ skiriamas dotacijas, susijusias su judumu. Remiantis teisiniu pagrindu, 2013 m. programos „Leonardo“ įgyvendinimo pabaigoje metinės dotacijos turėtų pasiekti 80 000 eurų. Dalyviai labai patenkinti šia programa: 75–87 proc. dalyvių savo patirtį vertina teigiamai..

Nuo 2008 m. programoje „Kultūra“ (15 04 44) dalyvaus 34 šalys. Į programą pirmą kartą bus įtrauktas naujas elementas, t. y. ES muzikos apdovanojimas.

Komisija, siekdama pagerinti informacijos platinimą apie programą „Europa piliečiams“ (15 06 66), ketina palaipsniui įgyvendinti naują nacionalinių informacinių struktūrų sistemą, panašią į kultūros informacinius punktus.

Pagal programą „Veiklus jaunimas“ (15 05 55) remiama savanoriška jaunimo veikla, stiprinamas solidarumo ir Europos pilietiškumo jausmas. Komisija siekia, kad per metus jaunimo projektuose dalyvautų 120 000 žmonių, 10 000 savanorių ir būtų remiama apie 80 jaunimo organizacijų. Tačiau ankstesnės programos baigiamojoje ataskaitoje nurodyta, kad į minėtą veiklą sunkiau buvo įtraukti jaunuolius iš socialiai remtinų visuomenės grupių.

„Erasmus Mundus“ (15 02 02 05) baigsis 2008 m. pabaigoje. Šiuo metu deramasi dėl ją pakeisiančios programos „Erasmus Mundus II“, kuri turėtų įsigalioti nuo 2009 m. Komisija šios programos įgyvendinimui finansuoti į rezervą įrašė 90,250 mln. eurų įsipareigojimų, tokią pat sumą, kaip 2008 m. biudžete. Naujų „Erasmus Mundus“ programų administracinės išlaidos kur kas padidėjo (nuo 1,530 mln. eurų 2008 m. iki 2,796 mln. eurų 2009 m.), atsižvelgiant į padidėjusį programos finansinį paketą visu programos vykdymo laikotarpiu. Programos teisinis pagrindas vis dar rengiamas patvirtinti, o Komisija turi pasiūlyti išplėsti vykdomosios agentūros įgaliojimus, kad jie apimtų naująją programą, tik tada bus tiksliai nustatytos administracinės išlaidos.

Be to, Komisija pasiūlė parengiamuosius veiksmus sporto srityje, kurie turėtų padėti ruošiant finansavimo programą, parengtą remiantis įgyta patirtimi ir sporto pasaulio atstovų išsakytais lūkesčiais. Kultūros ir švietimo komitetas patvirtino nuomonę, kurioje prašoma padidinti biudžetą iki 5 mln. eurų.

Bandomasis menininkų judumo projektas baigsis 2008 m., tačiau Komisija siūlo įtraukti šio projekto koncepciją į programą, kuri po 2013 m. pakeis programą „Kultūra“.

Komunikacija (16 antraštinė dalis)

Visas biudžetas kartu su administracinėmis išlaidomis sudaro 206,7 mln. eurų. Komunikacijos ir žiniasklaidos, komunikacijos „vietos lygiu“, analizei ir komunikacijos priemonėms skirtas veiklos biudžetas – 95,9 mln. eurų.

2009 m. Komisija, siekdama sustiprinti savo veiklą komunikacijos ir žiniasklaidos srityje, ketina sumažinti komunikacijos „vietos lygiu“ ir analizės finansavimą. Komunikacijos generalinis direktoratas neseniai ėmėsi partnerystės iniciatyvų žiniasklaidos srityje ir įsteigė radijo stočių ir televizijos kanalų tinklą, kuris transliuos su ES susijusias programas. Radijo ryšio tinklas buvo įsteigtas 2007 m. ir jam priklauso 16 radijo stočių. Nuo 2008 m. balandžio mėn. transliacijos vyko 10-čia kalbų ir per dieną sulaukiama 12–19 mln. klausytojų. Kalbų pasirinkimas palaipsniui turėtų didėti, kol apims visas 23 oficialiąsias kalbas. Televizijos tinklas vis dar kuriamas ir turėtų pradėti veikti 2009 m. pradžioje. Tikimasi kasdien sulaukti 60 mln. žiūrovų. Ši mintis sulaukė didelio valstybinių ir komercinių transliuotojų susidomėjimo ir iki šiol daugiau negu 200 Europos kanalų sureagavo į Komisijos kvietimą. Šie naujieji tinklai turėtų papildyti kanalui „Euronews“ teikiamą paramą. Minėtasis kanalas visų pirma skirtas gerai informuotiems žiūrovams, kurie jau pasirengę gauti tarptautinių žinių, taigi radijo ir televizijos tinklai turėtų būti skirti vidutiniam piliečiui, kuris dažniau renkasi nacionalines programas. Nuo 2008 m. šie du tinklai kasmet 3500 valandų transliuos su Europa susijusias programas. Komisija tikisi per dieną sulaukti 85,7 mln. žiūrovų ir klausytojų, palyginti su 40 mln. 2007 m. Norint gauti reikiamą finansavimą, reikės sumažinti vietos veiksmų ir vietos informacijos perdavimo išlaidas. Tokiu būdu 16 antraštinėje dalyje į kitas eilutes turėtų būti perkelta 25 proc. veiklos biudžeto (maždaug 25 mln. eurų).

Komunikacijos politika vis dar neturi teisinio pagrindo, nėra ir stabilios finansavimo struktūros, tačiau finansavimo galimybės galimiems paraiškų teikėjams galėtų būti skaidresnės.

Komisija ketina padidinti vadinamųjų valdymo partnerysčių su valstybių narių administracijomis skaičių nuo 8 iki 20. Šias partnerystes sudaro bendradarbiavimo projektai, kuriuos finansuoja Komisija, bet valdo Komisija kartu su nacionalinėmis administracijomis, ir, kaip paaiškėjo, jų poveikis šalims naudingas.

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  yra pasiryžęs vėl įrašyti Komisijos preliminariame biudžeto projekte žiniasklaidos, kultūros, pilietiškumo, švietimo ir komunikacijos sritims siūlomas sumas, jei Taryba nuspręstų jas sumažinti;

2.  reikalauja labiau padidinti programai „Veiklus jaunimas“ skiriamas lėšas, kadangi įgyvendinant šią programą labai sėkmingai padedama ugdyti jaunimo solidarumo jausmą ir pasijusti europiečiais;

3.  ragina Komisiją tęsti ir toliau finansuoti bandomąjį menininkų judumo projektą, kadangi pagal šį projektą su jam iki šiol skirtomis lėšomis buvo galima padengti tik tyrimų ir kontaktų ieškojimo veiklos išlaidas, o ši parengiamoji veikla suteikia galimybę imtis iš tiesų novatoriškos veiklos, kuri padidintų dabartinę projekto vertę;

4.  džiaugiasi sėkmingomis Komisijos pastangomis įsteigti visą Europą apimantį televizijos tinklą, kuriuo jau susidomėjo daugiau kaip 200 valstybinių ir komercinių įmonių, ir pripažįsta, kad tokiam tinklui reikia tinkamo finansavimo;

5.  apgailestauja dėl to, kad sumažintas finansavimas komunikacijai „vietos lygiu“, t. y. veiklai, kuri pasirodė naudinga siekiant palaikyti ryšius su piliečiais ir kuri bus itin svarbi artėjant Europos Parlamento rinkimams;

6.  ragina Komunikacijos generalinį direktoratą padaryti įvairią dotacijų teikimo veiklą skaidresnę, siekiant palaipsniui nutraukti bandomąjį informacijos tinklų projektą ir pradėti bandomąjį projektą „EuroGlobe“, pagal kurį būtų vykdomi eksperimentiniai projektai, apimantys komunikacijos ir kultūros sritis, taip pat būtų aktyviau kuriama Europos viešoji erdvė;

7.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę numatyti specialų UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, kurios šalis yra ES, įgyvendinimo finansavimo biudžetą, tiksliau, numatyti lėšų, kurias būtų galima panaudoti siekiant prisidėti prie Tarptautinio kultūrų įvairovės fondo, įkurto pagal Konvencijos 18 straipsnį, kaip tai jau padarė valstybės narės.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Katerina Batzeli, Ivo Belet, Giovanni Berlinguer, Nicodim Bulzesc, Marie-Hélène Descamps, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Claire Gibault, Vasco Graça Moura, Christopher Heaton-Harris, Luis Herrero-Tejedor, Ramona Nicole Mănescu, Manolis Mavrommatis, Ljudmila Novak, Dumitru Oprea, Doris Pack, Zdzisław Zbigniew Podkański, Christa Prets, Pál Schmitt, Helga Trüpel, Henri Weber, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Slavi Binev, Ignasi Guardans Cambó, Gyula Hegyi, Mary Honeyball, Raimon Obiols i Germà, László Tőkés, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (10.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2009 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 – 2008/2026(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Monica Frassoni

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė Komisija, 833,65 administratorių ir 244,78 padėjėjų, 2006 m. dirbusių daugiau kaip 10-yje generalinių direktoratų, Teisės tarnyboje ir generaliniame sekretoriate, atliko su Bendrijos teisės priežiūra ir jos vykdymu susijusį darbą; apgailestauja, kad Komisija negalėjo nurodyti konkretaus skaičiaus pareigūnų, atlikusių būtent su bylomis dėl pažeidimų susijusį darbą;

2.  be to, pažymi, kad, Komisijos generalinio sekretoriaus tvirtinimu, Komisija nėra ta institucija, kuri turėtų teikti išlaidų, susijusių su geresniu reglamentavimu, apžvalgą, kadangi išlaidos, susijusios su poveikio vertinimu, su paprastinimu, su teisės aktų kokybe ir su analize, įrašytos į visas biudžeto veiklos ir administravimo eilutes, o Komisijos apskaitos sistemoje nesama jokių skirstymo kriterijų; vis dėlto pažymi, kad Komisija 2007 m. balandžio 24 d. patikrinimo ataskaitoje nurodė, kad 0,5 proc. jos darbuotojų veikla susijusi su analize; ragina Komisiją pateikti naujausios išsamesnės informacijos šiuo klausimu;

3.  atkreipia dėmesį 25-ąją biudžeto politikos sritį ir pažymi, kad Komisija siūlo numatyti poveikio vertinimo komisijai ir teisinėms išlaidoms tokią pat sumą, kaip 2008 m., t. y. atitinkamai 0,2 mln. EUR ir 4,2 mln. EUR, tačiau turėtų būti 35,5 proc. sumažintos išlaidos, skirtos Bendrijos teisei kodifikuoti (2 mln. EUR vietoj 2008 m. skirtų 3,1 mln. EUR);

4.  ragina Komisiją parengti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kokių priemonių imtasi pastaraisiais metais ir pateikta galimų papildomų pasiūlymų dėl ekologiškesnės institucijos veiklos, pvz., dėl energijos, vandens ir popieriaus taupymo priemonių, taip pat dėl priemonių, kurias taikant būtų skatinama mažiau šiukšlinti, bei dėl judumo planų;

5.  atkreipia dėmesį į Europos sutarčių teisės veiksmų planą ir į tarpinį akademinio Bendros principų sistemos projekto apybraižos leidimą; primena, kad 2008 m. pabaigoje tyrimo grupės pateiks galutinę Bendros principų sistemos projekto versiją, kuria, kaip Europos sutarčių teisės vystymo pagrindu, remsis Europos institucijos, ir pabrėžia, jog, siekiant skatinti išsamias politikų, teisės ekspertų ir kitų suinteresuotųjų šalių diskusijas dėl Europos sutarčių teisės ateities remiantis Bendros principų sistemos projektu, svarbu, kad tuo metu šis projektas būtų prieinamas kuo daugiau oficialiųjų kalbų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	9.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marek Aleksander Czarnecki, Bert Doorn, Monica Frassoni, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio Masip Hidalgo, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Daniel Strož, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Ieke van den Burg, Vicente Miguel Garcés Ramón, Jean-Paul Gauzès, Georgios Papastamkos, Gabriele Stauner, Jacques Toubon
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Renate Weber

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (16.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 – 2008/2026(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Bárbara Dührkop

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugdamasis atkreipia dėmesį į tai, kad 18 antraštinei daliai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė“ 2008 finansiniais metais skirtas padidintas biudžetas išlaikytas 2009 finansiniais metais, ypač didelį dėmesį skiriant skyriams „Saugumas ir laisvių apsauga“, „Migracijos srautai. Bendra imigracijos ir prieglobsčio politika“ ir „Solidarumas. Išorės sienos, vizų išdavimo politika ir laisvas asmenų judėjimas“; tai rodo, kad ši sritis tampa vis svarbesnė Sąjungos piliečiams;

2.  primena, kad Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) turėtų atlikti vis svarbesnį ir didesnį vaidmenį integruotai valdant išorės sienas; taigi siūlo 2009 finansiniais metais dar labiau padidinti asignavimus agentūros veiklos išlaidoms padengti; mano, kad veiklos biudžeto didinimas taip pat leis FRONTEX toliau vykdyti nuolatines užduotis; reikalaus, kad agentūros atstovai atsakingam komitetui pristatytų 2009 m. darbo programą;

3.  pageidauja būti nuolat informuojamas ir apie antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II), ir apie Vizų informacinę sistemą (VIS), ir apie šių dviejų didelės apimties IT sistemų poveikį biudžetui;

4.  primygtinai reikalauja, kad Europos policijos koledžas (CEPOL) įvykdytų visus 2009 m. darbo programoje numatytus uždavinius, ir ragina valstybes nares daugiau dalyvauti koledžo veikloje;

5.  ragina valstybes nares sukurti bendrą Šengeno erdvės vizų tinklavietę, siekiant dar labiau padėti taikyti bendrą vizų politiką; ši tinklavietė taip pat turėtų palengvinti vizų tvarkymo procedūrą;

6.  be to, ragina valstybes nares daugiau dalyvauti agentūrų, pvz., FRONTEX ir CEPOL, veikloje, siekiant, kad šios institucijos įvykdytų jų darbo programose numatytus uždavinius;

7.  mano, kad visos susijusios agentūros turėtų glaudžiau ir kryptingiau bendradarbiauti bendros svarbos klausimais;

8.  primena, kad savo 2008 m. birželio 18 d. rezoliucijoje dėl Kipre be žinios dingusių asmenų[1] Parlamentas pritarė tam, kad nuo 2009 m. būtų skiriama tolesnė finansinė parama Be žinios dingusių asmenų paieškos komitetui (angl. CMP); ragina Tarybą pritarti šios tolesnės finansinės paramos skyrimui 2009 m. ir ragina Komisiją ne tik toliau dirbti, bet ir padidinti pajėgumą (ypač vietoje), įdarbinti daugiau mokslininkų ir skirti daugiau lėšų įrangai įsigyti;

9.  ragina Komisiją į Europos pabėgėlių fondo ir Europos grąžinimo fondo 2009 m. darbo programų Bendrijos veiksmų skyrius įtraukti duomenų kaupimą, susijusį su nepilnamečių asmenų auklėtojų, dirbančių uždaruose prieglobsčio prašytojų ir imigrantų sulaikymo centruose, bendradarbiavimu ir keitimusi pažangiąja patirtimi;

10. ragina Komisiją naudotis papildomomis Europos pabėgėlių fondui suteiktomis lėšomis, siekiant nustatyti ir skatinti taikyti specialias priemones, kurios reikalingos persikėlimo veiklai intensyvinti; taip pat ragina valstybes nares naudojantis papildomai suteiktomis lėšomis siekti konkrečių prioritetinių tikslų, susijusių su persikėlimo veikla.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	15.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Alvaro, Emine Bozkurt, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Carlos Coelho, Panayiotis Demetriou, Bárbara Dührkop Dührkop, Urszula Gacek, Kinga Gál, Jeanine Hennis-Plasschaert, Kartika Tamara Liotard, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Stavros Lambrinidis, Viktória Mohácsi, Javier Moreno Sánchez, Rareş-Lucian Niculescu, Inger Segelström, Csaba Sógor, Vladimir Urutchev, Renate Weber, Tatjana Ždanoka.
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Frieda Brepoels, Simon Busuttil, Sophia in 't Veld, Iliana Malinova Iotova, Ona Juknevičienė, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Antonio Masip Hidalgo, Bill Newton Dunn, Luca Romagnoli, María Isabel Salinas García, Eva-Britt Svensson
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Catherine Guy-Quint, Andres Tarand.

• [1]       Priimti tekstai, P6_TA(2008)0292.

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (11.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2009 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 – 2008/2026(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentas: Costas Botopoulos

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.   kadangi, paskelbus birželio 12 d. Airijoje vykusio referendumo rezultatus, 2008 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Taryba priminė, kad Lisabonos sutarties tikslas – sudaryti galimybes išsiplėtusiai Sąjungai veikti efektyviau ir demokratiškiau, taip pat atkreipė dėmesį į tebevykstantį ratifikavimo procesą,

B.    kadangi visas Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas, o ypač referendumo kampanija Airijoje, parodė, kad komunikacijos politikos srityje ES reikia dar daug nuveikti, ypač atsižvelgiant į 2009 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus,

C.   kadangi Parlamentas savo rezoliucijoje dėl pirmųjų svarstymų dėl 2009 m. preliminaraus biudžeto projekto[1] išreiškė susirūpinimą dėl „Komisijos pasiūlymų sumažinti asignavimus, įrašomus į daugelį biudžeto eilučių, pagal kurias finansuojama komunikavimo veikla, ypač atsižvelgiant į užduotis ir naujus sunkumus šioje srityje, su kuriais bus susidurta 2009 m., pvz., Europos rinkimai ar galimas Lisabonos sutarties įsigaliojimas“,

1.    pabrėžia, kad reikalingas aktyvesnis pilietinės visuomenės dalyvavimas diskusijoje Europos klausimais, taip pat būtina parengti tęstinę ir įvairiapusę komunikacijos politiką siekiant supažindinti ES piliečius su ES politikos formavimu ir ES vykdomomis programomis; tačiau pabrėžia, kad šiai veiklai reikės papildomos finansinės paramos;

2.    atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant bendro 2009 m. biudžeto projekte numatyto įsipareigojimų asignavimų padidėjimo 2,8 proc., palyginti su 2008 m. biudžetu, 3b kategorijos (Europos pilietiškumas) išlaidų suma sumažinat beveik 30 proc.; mano, kad toks lėšų mažinimas šioje itin svarbioje politikos srityje yra apgailėtinas, todėl pabrėžia, kad šios lėšos turi būti gerokai padidintos ir optimaliai naudojamos;

3.    reiškia savo pasitenkinimą dėl to, kad 2008 m. įsigaliojo nauja ES masto politinių fondų finansavimo priemonė, ir dėl to, kad jau įsteigti keli Europos fondai; ragina Komisiją pradiniu fondų veikimo laikotarpiu stengtis palengvinti jų veiklą tyrimų ir politinio švietimo srityse;

4.    siūlo didinti finansavimą, skiriamą Europos politinėms partijoms, siekiant paskatinti Europos masto politines diskusijas ir sudaryti sąlygas Europos lygmens žiniasklaidos ir politinių partijų veiklai, ypač atsižvelgiant į 2009 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimus;

5.    įsipareigoja baigti kurti ir deramai finansuoti EP lankytojų centrą ir internetinės televizijos kanalą, taip pat 2009 m. vykdyti jų veiklą taip, kad būtų padidintas piliečių susidomėjimas ES reikalais apskritai ir Europos Parlamento rinkimais konkrečiai;

6.    primena, kad komunikavimo programos, pvz., PRINCE programa, itin svarbios didinant piliečių žinias apie narystės ES privalumus ir skatinant glaudesnį bendradarbiavimą tarp Komisijos ir valstybių narių; todėl primygtinai reikalauja, kad 2009 m. skirstant lėšas būtų atsižvelgta į papildomus rinkimų metų ir tolesnės institucijų reformos uždavinius.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	14 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Luc Dehaene, Maria da Assunção Esteves, Anneli Jäätteenmäki, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Ashley Mote, Rihards Pīks, Riccardo Ventre, Andrzej Wielowieyski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Graham Booth, Costas Botopoulos, Panayiotis Demetriou, Klaus Hänsch, Roger Helmer, Georgios Papastamkos, Jacek Protasiewicz
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

• [1]  Priimti tekstai, P6 TA-PROV(2008)0335.

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (10.9.2008)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(C6-0309/2008 – 2008/2026(BUD))III skirsnis. Komisija

Nuomonės referentė: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant greitesnės pažangos bendrai įgyvendinant lyčių lygybės klausimų sprendimo finansavimo įtraukimo į biudžetą principą kaip pagrindinę vyrų ir moterų lygybę skatinančią priemonę; palankiai vertina Komisijos ketinimą metodiškai integruoti lyčių aspektą į biudžeto procesą, laukia tyrimo, kuriuo siekiama nustatyti galimybę įtraukti lyčių lygybės klausimų sprendimo finansavimą į biudžetą, ir ragina Komisiją siekti, kad būtų tinkamai užbaigtas ES biudžeto rengimo procesas;

2. nepritaria tam, kad Komisija daugiamečių programų finansavimą atidedamas laikotarpio pabaigai, ir ragina Komisiją patvirtinti įsipareigojimų dydį atsižvelgiant į vidutinį daugiametėje finansinėje programoje numatytą lygį, ypač:

- atkreipia dėmesį į tai, kad nors 2009 m. įsipareigojimai pagal programos PROGRESS 5 skirsnį „Vyrų ir moterų lygybė“ (04 04 01 05 punktas) ir pasiekė 12 proc. lygį, visi 2007–2009 m. įsipareigojimai ir mokėjimai sudaro nuo 11,1 proc. iki 11,2 proc., taigi nesiekia 5 skirsniui numatytų 12 proc. biudžeto lėšų; be to, bendra programai PROGRESS skirtų asignavimų suma mažesnė už daugiametei programai numatytą vidurkį; taigi ragina Komisiją suderinti šias, ypač pagal 5 skirsnį, skiriamas sumas su Sprendimu 1672/2006/EB¹ ir horizontaliai taikyti lygybės principą kitiems 4 programos PROGRESS sektoriams: užimtumo, socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties, darbo sąlygų, nediskriminavimo ir įvairovės;

- pastebi, kad vykdant Daphe III programą (Kova su smurtu, 18 04 07 punktas) nebuvo visiškai panaudotas padidintas biudžetas, taigi ragina Komisiją padidinti įsipareigojimų lygį atsižvelgiant į daugiametės programos pakete numatytą vidutinį lygį (2007–2013 m. skirta 116,85 milijonų eurų, Sprendimas 779/2007/EB)¹; siekdamas padidinti programos efektyvumą, ragina Komisiją įvertinti už projektų vertinimą atsakingiems darbuotojams skiriamas biudžeto lėšas;

- ragina Komisiją primygtinai reikalauti, kad valstybės narės vyrų ir moterų lygybei skatinti naudotų daugiau iš Europos socialinio fondo skiriamų struktūrinių fondų lėšų;

3. apgailestauja dėl neefektyvios Komisijos veiklos siekiant įdarbinti Europos vyrų ir moterų lygybės instituto, įsteigto 2006 m. gruodžio 20 d. Reglamentu (EB) Nr. 1922/2006², direktorių; mano, kad AD13 pareigų lygis yra pakankamas instituto vadovo pareigybei ir kad direktoriaus pareigybės pareigų lygio didinimas galėtų labiau pakenkti moterims nei vyrams (nes palaipsniui mažėtų skaičius moterų, einančių aukščiausio lygio pareigas), taigi tai nėra nešališka lyčių atžvilgiu; atmeta Komisijos pasiūlymą pakeisti pareigybės pareigų lygį iš AD13 į AD14;

4. ragina tolygiau paskirstyti pagal biudžeto eilutes numatytas lėšas siekiant išvengti biudžeto monopolijų; pabrėžia, kad daug asociacijų Europos lygmeniu veiksmingai propaguoja lygias vyrų ir moterų galimybes; taigi siekdamas, kad visoms asociacijoms būtų tinkamai užtikrinama galimybė gauti biudžeto lėšų, ragina sujungti į vieną biudžeto eilutes, susijusias su vyrų ir moterų lygybę Europos lygmeniu propaguojančiomis asociacijomis;

5. ragina pradėti šių sričių bandomuosius projektus: kartų solidarumas, ypač globėjų, vyrų įnašas auklėjant vaikus ir šeimos gyvenimo bei profesinės veiklos derinimas, neformalaus moterų darbo kartų tinkluose pripažinimas siekiant atkreipti dėmesį į neformalaus moterų darbo ekonominę vertę;

6. ragina palikti biudžeto eilutes, susijusias su vadinamųjų dis-sutrikimų (disfazija, dispraksija, disleksija, diskalkulija arba dėmesio sutrikimas ir pan.) turinčių ir neįgalių asmenų paramos politikos vystymu, ypač siekiant gerinti paramą moterims ir vyrams, kurių vaikai neįgalūs ar turi funkcinių sutrikimų (dis-sutrikimų), taip pat paramą, teikiamą funkcinių sutrikimų (dis-sutrikimų) turintiems ir neįgaliems asmenims perėjimo nuo mokyklos iki profesinės integracijos laikotarpiu;

7. pripažįsta, kad vadinamosios dis-negalios ir dis-sutrikimų paveiktus asmenis reikia remti nuo pat jų vaikystės iki socialinės ir profesinės jų integracijos; mano, kad šiuo metu Bendrijos ir valstybių narių gyventojams, globojantiems funkcinių sutrikimų (dis-sutrikimų) turinčius asmenis, teikiama nepakankama parama, be to, šią atsakomybę dažniau prisiima moterys nei vyrai; ragina imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad moterys ir vyrai, globojantys funkcinių sutrikimų (dis-sutrikimų) turinčius asmenis, galėtų naudotis lygiomis galimybėmis, ir remia bandomuosius projektus, kuriais siekiama panaudoti finansavimą siekiant užtikrinti, kad būtų skatinama teikti geresnę paramą funkcinių sutrikimų (dis-sutrikimų) turinčių asmenų ugdytojams ir tėvams, atsižvelgiant į lygias moterų ir vyrų galimybes;

8. apgailestauja, kad biudžetui, susijusiam su komunikacija, trūksta priemonių, kurios Komunikacijos GD suteiktų galimybę taikyti bendrą lyčių lygybės klausimų finansavimo įtraukimo į biudžetą strategiją; pabrėžia ES komunikacijos politikos svarbą ir vaidmenį gerinant informuotumą lyčių klausimais ir ragina rasti tinkamas priemones šiai veiklai finansuoti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	9.9.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Emine Bozkurt, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Anneli Jäätteenmäki, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Teresa Riera Madurell, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Gabriela Creţu, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Donata Gottardi, Mary Honeyball, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Maria Petre

PROCEDŪRA

Pavadinimas	2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas- III skirsnis - Komisija
Nuorodos	C6-0309/2008 – 2008/2026 (BUD)
Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG23.9.2008
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai): paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.9.2008
Pranešėjas (-ai)   Paskyrimo data	Jutta Haug 24.1.2008
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)
Data, kada Taryba sudarė bendrojo biudžeto projektą	17.7.2008
Data, kada Taryba perdavė bendrojo biudžeto projektą	0.0.0000
Svarstymas komitete	13.10.2008
Priėmimo data	13.10.2008
Priėmimo data	+: –: 0:	24 1
Galutinio balsavimo rezultatai	Reimer Böge, Salvador Garriga Polledo, Ville Itälä, Alain Lamassoure, Janusz Lewandowski, Margaritis Schinas, Nina Škottová, László Surján, Brigitte Douay, Szabolcs Fazakas, Louis Grech, Catherine Guy-Quint, Jutta Haug, Vladimír Maňka, Anne E. Jensen, Ralf Walter, Kyösti Virrankoski, Gérard Onesta, Helga Trüpel, Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, Nils Lundgren, Sergej Kozlík
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Esther De Lange, Rihards Pīks, Paul Rübig
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 alis)
Pateikimo data	14.10.2008
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

PAKEITIMO RAŠTAS

Numeris Nuorodos Perdavimo data Paskelbimo plenariniame posėdyje data	1/2009 SEC(2008)2435 10.9.2008 0.0.0000