PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
15.10.2008 - (COM(2008)0017 – C6‑0041/2008 – 2008/0014(COD)) - ***I
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Satu Hassi
Nuomonės referentas (*):
Robert Goebbels, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
(COM(2008)0017 – C6‑0041/2008 – 2008/0014(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0017),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir EB sutarties 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6‑0041/2008),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6‑0411/2008),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 2 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(2) Bendrijos nuomone, neseniai išreikšta Aplinkos tarybos 2007 m. lapkričio 5 d. susitikime Briuselyje, būtina užtikrinti, kad žemės paviršiaus metinė vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2°C, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio temperatūra – tai reiškia, kad iki 2050 m. visuotinį į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų sumažinti tiek, kad jis būtų bent 50 % mažesnis už 1990 m. išmestą kiekį. Prie šio tikslo mažinti išmetamus ŠESD kiekius turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Išsivysčiusios šalys turėtų toliau vadovauti šiam procesui, įsipareigodamos visos kartu iki 2020 m. 30 % sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 1990 m. kiekiais. |
(2) Bendrijos nuomone, neseniai išreikšta Aplinkos tarybos 2007 m. lapkričio 5 d. susitikime Briuselyje, būtina užtikrinti, kad žemės paviršiaus metinė vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2°C, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio temperatūra – tai reiškia, kad iki 2050 m. visuotinį į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų sumažinti tiek, kad jis būtų bent 50 % mažesnis už 1990 m. išmestą kiekį. Prie šio tikslo mažinti išmetamus ŠESD kiekius turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Išsivysčiusios šalys turėtų toliau vadovauti šiam procesui, įsipareigodamos visos kartu iki 2020 m. 30 %, o iki 2050 m. 60 – 80 % sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 1990 m. kiekiais. |
Pagrindimas | |
2007 m. kovo mėnesio susitikime Europos vadovų Taryba pažymėjo, kad iki 2050 m. ilgalaikis sumažinimas turėtų būti 60 - 80 %. | |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(4a) Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinta galimybė iki 2020 m. 20 % sumažinti energijos naudojimą Europos Sąjungoje, orientacinis tikslas, numatytas „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane: išnaudoti potencialą“ (COM(2006)0545), turėtų tapti privalomu visoms ES valstybėms narėms. Atsižvelgdama į tai, Komisija iki 2009 m. turėtų priimti teisines priemones. |
Pagrindimas | |
ES numatytas efektyvumo tikslas – vienintelis 2020 m. tikslas, kuris nėra teisiškai įpareigojantis. Pagrindinis visų sektorių tikslas turėtų būti šios galimybės įgyvendinimas.. Energijos sutaupymas siekiant energijos efektyvumo tikslų leis sumažinti visus išmetalų, ypač pastatų ir transporto sektoriaus išmetamų dujų kiekius. Vienintelis būdas užtikrinti energijos taupymą ir aiškiai įpareigoti ES vyriausybes investuoti į energijos efektyvumą – suteikti tikslui siekti energijos efektyvumo teisiškai privalomo tikslo statusą. | |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6a) Kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinį veiksmų planą, kuriame būtų numatyta, kaip ji ketina laikytis sumažinimo tikslų tuose sektoriuose, kurie neįtraukti į prekybos išmetamaisiais teršalais sistemą. Kiekvienas veiksmų planas turėtų būti pristatytas kartu su strategija, skirta energijos vartojimo efektyvumui skatinti. |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6b) Komisija ir valstybės narės, vykdydamos savo įsipareigojimus, turėtų atsižvelgti į tai, kokių atsiranda galimybių ir rizikos socialiniame ir užimtumo sektoriuose dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Kadangi klimato kaitos klausimas įtrauktas į naujas užimtumo gaires (COM(2007)0803), nacionaliniuose veiksmų planuose prisitaikymui prie klimato kaitos turėtų būti skiriamas pagrindinis vaidmuo, ypač užimtumo, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse. |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 c konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6c) Mažesnis teršalų, išmetamų tuose sektoriuose, kurie neįtraukti į prekybos išmetamaisiais teršalais sistemą, kiekis labai priklauso nuo kiekvieno piliečio veiklos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad piliečiai būtų tinkamai pasirengę taikyti pažangiausias technologijas ir sprendimus bei turėtų tam būtinus išteklius. Reikėtų skatinti piliečius, kad energijos taupymas taptų jų gyvenimo būdu, ir padėti jiems tai daryti, pvz., šviesti ir teikti nepriklausomą informaciją. |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 d konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6d) Dėl klimato kaitos būtinas prisiderinimas ir restruktūrizavimas darbo rinkose turi būti finansuojamas struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo ir, jei taikytina, Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo lėšomis ir remiamas skatinant socialinį dialogą įvairiais lygmenimis (sektoriaus ir kelis sektorius apimančiu, taip pat regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis), taip pat sudarant pagrindines sąlygas socialinei pusiausvyrai atsirasti, kad būtų galima skatinti mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą įmonių ir privačiu lygmenimis. Šios priemonės turėtų būti taikomos kaip prevencinės ir, atsižvelgiant į nacionalinius papročius ir praktiką, turėtų būti įtraukiami socialiniai partneriai. |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(7) Valstybių narių pastangos mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius turėtų būti grindžiamos valstybių narių solidarumo principu ir poreikiu pasiekti tvarų ekonomikos augimą visoje Bendrijoje, atsižvelgiant į susijusį BVP vienam gyventojui valstybėse narėse. Valstybėms narėms, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti mažas, todėl ateityje prognozuojamas didelis BVP augimas, turėtų būti leista padidinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 2005 m. kiekiais, tačiau jos turėtų riboti šį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio augimą, siekdamos prisidėti prie bendrojo Bendrijos įsipareigojimo mažinti išmetamus kiekius. Valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti didelis, turėtų sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 2005 m. kiekiais. |
(7) Valstybių narių pastangos mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius turėtų būti grindžiamos vienodo požiūrio į valstybes nares principu ir poreikiu pasiekti tvarų ekonomikos augimą visoje Bendrijoje. |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(8a) Valstybės narės gali pagrįsti, kodėl neribojamas šalies viduje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris viršija joms nustatytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribą, remdamosi vadinamaisiais visais atvejais naudingais veiksmais ar politika, kurie duoda bendros naudos. Šiuo požiūriu pirmenybę reikėtų teikti bendrai naudai visuomenės sveikatos srityje (ypač susijusiai su oro kokybe) ir geresniam saugumui, ekologinės sistemos išsaugojimui ir biologinei įvairovei bei darbo vietų kūrimui ir energetiniam saugumui. |
Pagrindimas | |
Ketvirtosios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos III grupė dėl švelninimo aiškiai nurodo, kad papildoma nauda, pasireiškianti mažesne oro tarša, didesniu energetiniu saugumu ir daugiau darbo vietų kaimo vietovėse padengia švelninimo išlaidas. Apskritai visuose aptartuose pasaulio regionuose sutariama, kad sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį labai greitai pajuntama didelė naudai sveikatai ir kitokia nauda. | |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo 9 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(9) Siekdama suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, vykdančioms savo įsipareigojimus, skatinti trečiųjų šalių (ypač besivystančių šalių) tvarų vystymąsi ir suteikti tikrumo investuotojams, Bendrija turėtų ir toliau pripažinti tam tikrą kiekį kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse įgyvendinamų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų, prieš pasirašant tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų taikomos šių kreditų pirkimo strategijos skatintų teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir padėtų įgyvendinti būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. |
(9) Siekdama suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, vykdančioms savo įsipareigojimus, skatinti trečiųjų šalių (ypač besivystančių šalių) tvarų vystymąsi ir suteikti tikrumo investuotojams, Bendrija turėtų ir toliau pripažinti tam tikrą kiekį kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse įgyvendinamų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų, prieš pasirašant tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. Valstybės narės turėtų įsipareigoti padėti besivystančioms šalims švelninti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo poveikį ir todėl turėtų užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 % šių kreditų būtų nupirkta iš mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) ir mažų besivystančių salų valstybių (MBSV), siekiant skatinti teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir padėti įgyvendinti būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. Visi trečiosiose šalyse vykdomi projektai turėtų užtikrinti naujų anglies dioksido kiekį mažinančių technologijų perdavimą ir atitikti aukštos kokybės kriterijus, pagal kuriuos užtikrinamas projektų papildomumas ir nauda aplinkai bei visuomenei. |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl sprendimo 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(9a) Siekiant išlyginti įvairių valstybių narių išmetamo dujų kiekio mažinimo išlaidų skirtumus ir užtikrinti didesnį geografinį lankstumą, o tuo pat metu padidinti visos Bendrijos sąnaudų efektyvumą vykdant šiuos įsipareigojimus, valstybėms narėms turėtų būti leista perduoti dalį joms nustatyto išmesti leidžiamo šiltnamio dujų kiekio kitai valstybei narei. Tokie perdavimai būtų reguliuojami pagal dvišalį susitarimą, o skaidrumas būtų užtikrinamas apie tai pranešant Komisijai ir užregistruojant perduodamą kiekį abiejų valstybių narių registruose. |
Pagrindimas | |
Šiuo pasiūlymu padidinamas išlaidų efektyvumas siekiant ES tikslo sumažinti išmetamas dujas. Ši savanoriška galimybė galėtų padėti toms šalims, kurioms dėl resursų stygiaus bus sunku sumažinti išmetamų dujų kiekį, kadangi ji sudaro galimybę finansuoti tolimesnius veiksmus ir (arba) priemones iš lėšų gautų iš šių perdavimų. Visos šioje programoje dalyvaujančios valstybės narės turės naudos. Tačiau didžiausia nauda bus aplinkos apsaugai, kadangi efektyvus išteklių naudojimas yra labai svarbus aplinkos apsaugos politikai. | |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(13) Svarbu, kad valstybės narės ir toliau galėtų naudotis ŠPM kreditais, kad šių kreditų rinka veiktų ir po 2012 m. Siekiant užtikrinti šios rinkos veikimą ir kad Bendrija toliau mažintų išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, ir taip sustiprinti Bendrijos atsinaujinančiosios energijos naudojimo, energetinio saugumo, naujovių diegimo ir konkurencingumo tikslų įgyvendinimą, kol nėra pasirašyto tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, siūloma leisti, kad metinis bendras valstybių narių kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse vykdomų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų, naudojimas neturėtų viršyti 3 % atitinkamos valstybės narės 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. Šis kiekis lygus trečdaliui viso kiekio, kuriuo valstybė narė turėtų sumažinti savo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas 2020 m. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nepanaudotą šio kiekio dalį perleisti kitoms valstybėms narėms. |
(13) Svarbu, kad valstybės narės ir toliau galėtų naudotis ŠPM kreditais, kad šių kreditų rinka veiktų ir po 2012 m. Siekiant užtikrinti šios rinkos veikimą ir kad Bendrija toliau mažintų išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, ir taip sustiprinti Bendrijos atsinaujinančiosios energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo, energetinio saugumo, naujovių diegimo ir konkurencingumo tikslų įgyvendinimą, kol nėra pasirašyto tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, siūloma leisti, kad metinis bendras valstybių narių kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse arba kitose valstybėse narėse vykdomų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų, naudojimas neturėtų viršyti 3 % atitinkamos valstybės narės 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. Šis kiekis lygus trečdaliui viso kiekio, kuriuo valstybė narė turėtų sumažinti savo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas 2020 m. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nepanaudotą šio kiekio dalį perleisti kitoms valstybėms narėms ją parduodant aukcione su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % tokių projektų būtų įgyvendinama mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ) ir mažose besivystančiose salų valstybėse (MBSV). |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(13a) Bendrija turėtų daug prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo šalyse, kurios yra JTBKKK narės, tačiau neįtrauktos į jo I priedą (I priedui nepriklausančios šalys). Šis indėlis norint mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį I priede nenurodytose šalyse turėtų būti grindžiamas bendrais su išmetamosiomis dujomis susijusiais veiksmais visame pasaulyje siekiant pasaulinį atšilimą sumažinti iki 2 °C didesnės temperatūros, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio temperatūra, ir turėtų priklausyti nuo išsamaus tarptautinio susitarimo laikotarpiui po 2012 m. Šis Bendrijos išorinis įsipareigojimas sumažinti išmetamų dujų kiekį turėtų būti paskirstomas valstybėms narėms atsižvelgiant į jų atitinkamą BNP vienam gyventojui. Valstybės narės turėtų skirti pakankamai išteklių siekdamos įgyvendinti savo įsipareigojimą sumažinti išorės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, inter alia, skirti didelę pelno, gauto parduodant leidimus aukcionuose pagal Direktyvą 2003/87/EB, dalį. |
Pagrindimas | |
Tarpvyriausybinės komisijos, sprendžiančios klimato kaitos klausimus, 4-ojoje vertinimo ataskaitoje teigiama, kad siekiant sumažinti pasaulinį atšilimą iki 2 o C, besivystančiose šalyse reikia visiškai pakeisti dabartinio verslo strategiją. Jei bus pasiektas išsamus tarptautinis susitarimas, pramoninės valstybės atsakys ne tik už privalomą išmetamų dujų kiekio sumažinimą šalies viduje, bet ir už indėlį į būtinus išmetamų dujų kiekio apribojimus išsivysčiusiose valstybėse. | |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl sprendimo 14 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(14a) Tuo atveju, jei iki 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrija ir valstybės narės neratifikuos tarptautinio susitarimo, Komisija turėtų parengti pasiūlymą, siekdama į šį sprendimą įtraukti teršalus, išmetamus arba pašalinamus dirbant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą, taikydama suderintą požiūrį, kuris užtikrintų pastovumą ir aplinkos apsaugą dirbant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą bei atidžią stebėseną ir tikslią apskaitą; |
Pagrindimas | |
Naudojant žemę, keičiant jos naudojimo paskirtį arba vykdant miškininkystės veiklą daromas didelis pasaulinis poveikis klimatui, todėl tikimasi, kad šis klausimas sudarys svarbią 2009 m. Kopenhagoje planuojamo susitarimo dalį. Šis klausimas turėtų būti įtrauktas į naštos pasidalijimo sprendimą remiantis suderintomis Bendrijos taisyklėmis dėl aplinkos apsaugos užtikrinimo ir tikslios apskaitos. Reikėtų svarstyti miškininkystės kreditų naudojimą siekiant atitikties pagal naštos pasidalijimo nuostatą, jei tai būtų įtraukta į tarptautinę tvarką ir su sąlyga, kad būtų užtikrinamas pastovumas (arba pakeičiami laikinieji kreditai). | |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl sprendimo 14 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(14b) Jei su žemės naudojimu, žemės naudojimo paskirties keitimu ir miškininkyste susijusių išmetamų ir pašalinamų teršalų klausimas būtų įtrauktas į būsimą tarptautinį susitarimą, Komisijos pasiūlyme dėl šių išmetamų ir pašalinamų teršalų įtraukimo į šį sprendimą galėtų būti nurodomos sąlygos, kurių laikantis būtų galima naudoti kreditus, gautus vykdant tvarius, patikrinamus ir nuolatinius apželdinimo mišku ir miškų atkūrimo projektus, kuriuos patvirtino ŠPM vykdomoji valdyba, pagal Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnio 5 dalį sudarytame susitarime nurodytą miškininkystės veiklą besivystančiose šalyse arba pagal 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą tarptautinį susitarimą įgyvendinamus tvarius, patikrinamus ir nuolatinius miškininkystės projektus besivystančiose šalyse, pripažįstant, jog visi laikinieji patvirtinti taršos mažinimo vienetai (angl. tCER) ir ilgalaikiai patvirtinti taršos mažinimo vienetai (angl. lCER) bei Kioto protokole arba tarptautiniame susitarime nustatyti vienetai turi būti pakeisti, ir valstybės narės turi nuolat keisti laikiniuosius patvirtintus taršos mažinimo vienetus bei ilgalaikius patvirtintus taršos mažinimo vienetus iki jų galiojimo pabaigos. |
Pagrindimas | |
Naudojant žemę, keičiant jos naudojimo paskirtį arba vykdant miškininkystės veiklą daromas didelis pasaulinis poveikis klimatui, todėl tikimasi, kad šis klausimas sudarys svarbią 2009 m. Kopenhagoje planuojamo susitarimo dalį. Šis klausimas turėtų būti įtrauktas į naštos pasidalijimo sprendimą remiantis suderintomis Bendrijos taisyklėmis dėl aplinkos apsaugos užtikrinimo ir tikslios apskaitos. Reikėtų svarstyti miškininkystės kreditų naudojimą siekiant atitikties pagal naštos pasidalijimo nuostatą, jei tai būtų įtraukta į tarptautinę tvarką ir su sąlyga, kad būtų užtikrinamas pastovumas (arba pakeičiami laikinieji kreditai). | |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl sprendimo 15 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(15) Įsipareigojimų pagal šį sprendimą įgyvendinimo pažanga turėtų būti vertinama kiekvienais metais remiantis ataskaitomis, pateiktomis pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo. Kas dvejus metus reikėtų įvertinti planuojamą pažangą, o 2016 m. atlikti visapusišką šio sprendimo įgyvendinimo įvertinimą. |
(15) Įsipareigojimų pagal šį sprendimą įgyvendinimo pažanga turėtų būti vertinama kiekvienais metais remiantis ataskaitomis, pateiktomis pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo. Kas dvejus metus reikėtų įvertinti planuojamą pažangą, o 2016 m. atlikti visapusišką šio sprendimo įgyvendinimo įvertinimą, prireikus pateikiant pasiūlymus, kaip numatoma siekti tikslų iki 2020 m. Komisija, kas pusę metų atlikdama vertinimą, turėtų įvertinti pažangą, padarytą siekiant užtikrinti skirtingų sričių Bendrijos politikos (pvz., žemės ūkio, produktų reikalavimų, struktūrinės politikos ir mokslinių tyrimų) indėlį mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apie šią pažangą pranešti. Į vertinimą taip pat reikėtų įtraukti užregistruotų ir (arba) valstybėse narėse įgyvendintų ŠPM projektų įvertinimą, siekiant patikrinti, ar jie atitinka šiame sprendime nurodytus kokybės kriterijus. |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl sprendimo 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(15a) Jei planuojamos Bendrijos politikos sritys ir priemonės darytų didelį teigiamą arba neigiamą poveikį valstybės narės įsipareigojimui sumažinti išmetamų dujų kiekį, į kiekvieno pasiūlymo daromo poveikio vertinimą turėtų būti įtraukiamas kiekvienos valstybės narės ir visos Bendrijos išmetamų dujų kiekiui daromo poveikio kiekybiškas įvertinimas. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir po to kas trejus metus Komisija turėtų parengti ataskaitą, kurioje nurodomas teigiamas ir neigiamas Bendrijos politikos srities ir priemonių daromas poveikis valstybių narių ir visos Bendrijos pastangoms mažinti išmetamų dujų kiekį pagal 3 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį. |
Pagrindimas | |
Daugeliui sektorių kurie nepriklauso leidimų prekybos sistemai, Bendrijos lygmens priemonės bus lemiančios valstybėms narėms siekiant įgyvendinti savo įsipareigojimus (pavyzdžiui, transporto ir transporto priemonių, statybų, prietaisų, žemės ūkio veiksmingumo standartai). Bendrijos siūlomų politikos sričių ir priemonių poveikis turi būti vertinamas tada, kai jos rengiamos, ir jos turi būti nuolat peržiūrimos. | |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl sprendimo 17 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(17a) Siekiant užtikrinti šio sprendimo efektyvumą, būtina jame numatyti mechanizmą, pagal kurį valstybei narei, kuri viršija numatytą metinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, būtų taikomos baudos, tolygios baudoms dėl įrenginių, nustatytoms pagal Direktyvą 2003/87/EB, ir atimamas atitinkamas CO2 kiekis iš suteikiamų leidimų vykstant kitam, pagal šią Direktyvą rengiamam, aukcionui. Visos pajamos iš šių baudų turėtų atitekti Bendrijos fondui, skirtam klimato kaitos švelninimo priemonėms finansuoti. |
Pagrindimas | |
Siekiant bendrų ES tikslų svarbu, kad valstybės narės laikytųsi šio sprendimo. Reikia veiksmingo atitikties mechanizmo, kuris atitiktų mechanizmą, pagal ELS taikomą įrenginiams. | |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl sprendimo 17 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(17b) Siekiant užtikrinti tai, kad valstybės narės aiškiai ir visiškai laikytųsi įsipareigojimų, Komisija nustato mechanizmą, pagal kurį atskiroms valstybėms narėms skiriamos tiesioginės baudos už įsipareigojimų pagal šį sprendimą nesilaikymą. |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl sprendimo 20 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(20a) Įsipareigojimų įvykdymo terminas yra 2020 m. Per šį laikotarpį iki 2020 m. daug projektų turėtų būti finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo; Komisija, įgyvendindama sanglaudos politiką, turėtų siekti atsižvelgti į Bendrijos įsipareigojimus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir įtraukti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo aspektą į sąlygas, pagal kurias tvarkomos sanglaudai bei struktūrinei plėtrai numatytos lėšos. |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Šiuo sprendimu nustatomos taisyklės, pagal kurias nustatomas valstybių narių įnašas, siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, išmetamus iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, ir atliekamas jo vertinimas. |
Šiuo sprendimu nustatomas minimalus kiekvienos valstybės narės įnašas siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, išmetamus iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, ir atliekamas jo vertinimas. |
|
Sprendime taip pat numatoma, kad Bendrijai sudarius tarptautinį susitarimą, bus pradėta taikyti automatinė procedūra siekiant didesnio sumažinimo, pagal kurią Bendrija turės laikytis didesnio negu 20 % iki 2020 m., palyginti su 1990 m., mažinimo tikslo, pvz. 30 % mažinimo tikslo, kurį 2007 m. kovo mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba. |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 a straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1a straipsnis |
|
Taikymo sritis |
|
Taikymo sritis aprėpia ir tarptautinio jūrų transporto išmetamus teršalus, nebent jiems taikoma arba nuo tada, kai jiems pradedama taikyti Direktyva 2003/87/EB ar kuri nors kita Bendrijos teisės priemonė, pagal kurią jie įtraukiami į Bendrijos įsipareigojimus 2013–2020 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Jei iki 2011 m. šis sektorius nebus įtrauktas į Direktyvos 2003/87/EB ar kitos Bendrijos teisės priemonės, pagal kurią siekiama sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tarptautinio jūrų transporto srityje, taikymo sritį, atsižvelgdama į tai, iki 2012 m. Komisija pateikia pasiūlymų, pagal kuriuos šis sektorius įtraukiamas į šį sprendimą. |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl sprendimo 2 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Šiame sprendime taikomos Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnyje pateiktos apibrėžtys. |
Šiame sprendime taikomos Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnyje pateiktos susijusios apibrėžtys. |
Be to, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – tai iš taršos šaltinių išmetami anglies dvideginis (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6), išreikšti anglies dvideginio ekvivalentu, kaip nustatyta Direktyvoje 2003/87/EB. |
Be to, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – tai iš taršos šaltinių išmetami anglies dvideginis (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6), išreikšti anglies dvideginio ekvivalentu, kaip nustatyta Direktyvoje 2003/87/EB. Remiantis taisyklėmis, dėl kurių susitarta atsižvelgiant į 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą būsimą tarptautinį susitarimą, Komisija parengia pasiūlymą, siekdama į šį sprendimą įtraukti teršalus, išmetamus arba pašalinamus dirbant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą, taikydama suderintą požiūrį, kuris užtikrintų pastovumą ir aplinkos apsaugą dirbant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą bei atidžią stebėseną ir tikslią apskaitą; |
Pagrindimas | |
Naudojant žemę, keičiant jos naudojimo paskirtį arba vykdant miškininkystės veiklą daromas didelis pasaulinis poveikis klimatui, todėl tikimasi, kad šis klausimas sudarys svarbią 2009 m. Kopenhagoje planuojamo susitarimo dalį. Šis klausimas turėtų būti įtrauktas į naštos pasidalijimo sprendimą remiantis suderintomis Bendrijos taisyklėmis dėl aplinkos apsaugos užtikrinimo ir tikslios apskaitos. Reikėtų svarstyti miškininkystės kreditų naudojimą siekiant atitikties pagal naštos pasidalijimo nuostatą, jei tai būtų įtraukta į tarptautinę tvarką ir su sąlyga, kad būtų užtikrinamas pastovumas (arba pakeičiami laikinieji kreditai). | |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Kol Bendrija nėra pasirašiusi būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį įgyvendinant išmetamų dujų kiekis būtų sumažintas daugiau nei reikalaujama šiame straipsnyje, kiekviena valstybė narė iki 2020 m. apriboja iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, šio sprendimo priede atitinkamai valstybei narei nustatytą procentinį dydį pritaikydama 2005 m. išmestam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. |
1. Kol Bendrija nėra pasirašiusi būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį įgyvendinant išmetamų dujų kiekis būtų sumažintas daugiau nei reikalaujama šiame straipsnyje, kiekviena valstybė narė iki 2020 m. apriboja iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, bent jau šio sprendimo priede atitinkamai valstybei narei nustatytą procentinį dydį pritaikydama 2005 m. išmestam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 3 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Nuo 2013 iki 2019 m. valstybė narė gali į kitus metus perkelti 2 % tai valstybei narei pagal 2 dalį nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Jeigu valstybės narės išmetamų dujų kiekis yra mažesnis nei nustatyta 2 dalyje, ji gali perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus. |
3. Nuo 2013 iki 2019 m. valstybė narė gali į kitus metus perkelti 1 % tai valstybei narei pagal 2 dalį nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Jeigu valstybėje narėje išmetamų dujų kiekis yra mažesnis nei nustatyta 2 dalyje, skirtumą tarp šalyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir nustatyto kiekio ji gali perkelti į kitus metus. |
Pagrindimas | |
Keliose valstybėse narėse 2 % sudarytų didelę mažinimo įsipareigojimų dalį; taigi šis dydis gali kelti pavojų išties tolygiam mažinimui. Nustatant didžiausią 1 % kiekį suteikiama daugiau galimybių, kad valstybių narių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iš tiesų bus mažinamas. | |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 3 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3a. Kiekviena valstybė narė, visiškai laikydamasi šio sprendimo nuostatų, remdamasi dvišaliu susitarimu, apie kurį praneša Komisijai, gali perduoti, parduoti arba paskolinti kitai valstybei narei dalį savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris jai suteikiamas pagal 1 ir 2 dalis. Įsigyjančioji valstybė narė teisę į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą gali naudoti savo įsipareigojimams pagal šį straipsnį įgyvendinti. Dėl tokio perdavimo gautos pajamos naudojamos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti investuojant į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančią energiją arba įvairių rūšių transportą, kuris nedaro neigiamo poveikio klimatui. |
Pagrindimas | |
Pasiūlyme siekiama sudaryti sąlygas valstybėms narėms prekiauti išmetamų teršalų leidimais, jeigu jos laikėsi šiame sprendime praėjusiems metams nustatytų įsipareigojimų ir jeigu pajamos naudojamos išmetamų dujų kiekiui sumažinti. | |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 3 b dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3b. Jei valstybės narės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija 2 dalyje nustatytą ribą, ši valstybė narė šį trūkumą kompensuoja kitais metais, kiekiu, gautu viršytą praėjusių metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padauginus iš privalomo papildomo klimato kaitos mažinimo koeficiento 1,3. Jeigu valstybės narės išmetamų dujų kiekis yra mažesnis nei 2 dalyje nustatyta riba, ji gali perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus. |
Pagrindimas | |
Vien baudų neužtenka, kadangi kovojant su klimato kaita svarbu mažinti bendrą išmetamų dujų kiekį. Komisija turėtų taikyti kompensuojamąjį koeficientą 1,3, kuris taip pat naudojamas taikant Kioto protokole nustatytą atitikties mechanizmą. | |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 a straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3a straipsnis |
|
Išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai po 2020 m. |
|
Bendrijos sektoriai, kuriuose išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, po 2020 m. ir toliau kasmet mažina išmetamų dujų kiekį, kad bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iš visų šaltinių iki 2035 m., palyginti su 1990 m., sumažėtų bent 50 %, o iki 2050 m. – nuo 60 iki 80 %, siekiant galutinio tikslo Europos Sąjungoje naudojant iškastinį kurą visiškai nebeišmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Komisija iki 2012 m. išnagrinėja, ar tiktų vėlesniu laikotarpiu nustatyti skirtingus mažinimo Bendrijoje tikslus ir, jei reikia, pateikia pasiūlymų.
|
Pagrindimas | |
Jei ES siekia laikytis savo tikslo, kad atšilimas nebūtų didesnis negu 2 laipsniai, ji jau dabar turėtų stengtis numatyti ilgalaikę išmetamų dujų kiekio perspektyvą. | |
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 b straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3b straipsnis |
|
Energijos vartojimo efektyvumas |
|
Komisija praneša apie pažangą, pasiektą valstybėse narėse didinant energijos naudojimo efektyvumą. Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinta galimybė iki 2020 m. 20 % sumažinti energijos vartojimą Bendrijoje, orientacinis tikslas, numatytas „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane: išnaudoti potencialą“ (COM(2006)0545), turi tapti privalomu visoms ES valstybėms narėms. Komisija iki 2009 m. teikia pasiūlymą dėl priemonių, atsižvelgdama į tai, kiekviena valstybė narė parengia energijos vartojimo efektyvumo strategiją. |
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Valstybės narės užtikrina, kad jų taikomos šių kreditų pirkimo strategijos skatintų teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą. |
Valstybės narės užtikrina, kad ne mažiau kaip 50 % šių kreditų būtų perkama iš mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mažų besivystančių salų valstybių, siekiant skatinti teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir padėti įgyvendinti būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. |
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2a. Valstybės narės naudoja tik tų atsinaujinančios energijos šaltinių ir efektyvaus energijos galutinio vartojimo projektų kreditus, kurie atitinka aukštos kokybės kriterijus ir kuriais užtikrinama, kad projektai teikia papildomą naudą ir jais prisidedama prie tvaraus vystymosi. Aukštos kokybės projektų kreditai: |
|
a) gaunami įgyvendinant projektus, kuriuos vykdant pasiekiamas tikras, patikrinamas, nuolatinis išmetamo dujų kiekio sumažinimas, gaunama aiški ir tvari vystymosi nauda ir nepadaroma neigiamo socialinio poveikio ar neigiamo poveikio aplinkai; ir |
|
b) gaunami įgyvendinant projektus šalyse, kurios tinkamai prisideda prie pasaulinio išmetamų dujų kiekio sumažinimo pagal būsimą tarptautinį susitarimą, kurį jos ratifikavo. |
|
Laikantis 9 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu gali būti priimtos suderintos priemonės, kurias taikant būtų nustatoma, kokie projektai atitinka šiuos kriterijus. |
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 straipsnio 4 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
4. Kiekvienos valstybės narės pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis naudojami kreditai negali viršyti kiekio, lygaus 3 % 2005 m. tos valstybės narės išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. |
4. Kiekvienos valstybės narės pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis naudojami kreditai 2013 – 2020 m. laikotarpiu negali viršyti kiekio, lygaus 8 % 2005 m. tos valstybės narės išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. |
Kiekviena valstybė narė gali perleisti nepanaudotą šio kiekio dalį kitai valstybei narei. |
|
Pagrindimas | |
Siekiant bendro kompromiso dėl lankstumo, kai Europos Sąjungoje vidaus lankstumo nuostatos būtų taikomos be jokių apribojimų, nustatoma tokia ŠPM irBĮ kompensavimo riba, kad būtų teikiama pirmenybė perkėlimams Europos Sąjungoje, ir daromas pakeitimas siekiant aprėpti visą laikotarpį, jog nebūtų taikoma metinė kvota, pagal kurią tai, kas nepanaudojama – prarandama. | |
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 a straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4a straipsnis |
|
Bendrijos įsipareigojimas mažinti išorinį dujų išmetimą |
|
1. Sudarius būsimą išsamų tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos Bendrija ir valstybės narės nuo 2013 m. pradžios finansuoja išmatuojamą, atsiskaitomą, patikrinamą ir privalomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą šalyse, kurios yra JTBKKK narės, tačiau neįtrauktos į jo I priedą (I priedui nepriklausančios šalys). |
|
2. Valstybės narės gali įgyvendinti individualius išorinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo įsipareigojimus pagal šio straipsnio 1 dalį: |
|
a) tiesiogiai finansuodamos dvišalį ir (arba) daugiašalį fondą, kurio vienintelis tikslas – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politika ir priemonės I priedui nepriklausančiose šalyse, ar dalyvaudamos vieno ar daugiau šių fondų veikloje; |
|
b) prisidėdamos prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl miškų kirtimo ir miškų nykimo kiekį mažinančių priemonių pagal tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, parengtą vadovaujantis Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija; |
|
3. Valstybės narės užtikrina, kad jų išmetamų dujų kiekio mažinimo politikos sritys I priedui nepriklausančiose šalyse padeda teisingai paskirstyti projektus geografiniu požiūriu. |
Pagrindimas | |
Tarpvyriausybinės komisijos, sprendžiančios klimato kaitos klausimus, 4-ojoje vertinimo ataskaitoje teigiama, kad siekiant pasaulinį atšilimą sumažinti iki 2C, besivystančiose šalyse reikia visiškai pakeisti dabartinio verslo strategiją. Jei bus pasiektas visuotinis tarptautinis susitarimas, pramoninės valstybės atsakys ne tik už privalomą išmetamų dujų kiekio sumažinimą šalies viduje, bet ir už indėlį į būtinus išmetamų dujų kiekio apribojimus išsivysčiusiose valstybėse. | |
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 b straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4b straipsnis |
|
Besivystančioms šalims teikiama pagalba, skirta padėti prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos pokyčių |
|
1. Sudariusios tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos Bendrijos nuo 2013 m. įsipareigoja teikti dotacijomis grindžiamą finansinę paramą besivystančioms šalims, ypač bendrijoms ir šalims, kurioms kyla didžiausias klimato kaitos pavojus siekdamos padėti joms prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jo keliamą pavojų. Ši investicija turėtų papildyti 4 straipsnyje nurodytą paramą. |
|
2. 1 dalyje nurodyta parama kasmet didinama linijiniu būdu ir 2020 m. turi pasiekti mažiausiai 10 mlrd. eurų. 2013 m. ji turėtų sudaryti mažiausiai 5 mlrd. eurų. Parama turėtų būti pervesta į ES ir (arba) tarptautinius prisitaikymo prie klimato kaitos fondus, taip pat į Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) ir į kitus būsimus tarptautinius prisitaikymo prie klimato kaitos fondus, kurie remiami tarptautiniais susitarimais. Parama, skirta prisitaikymui prie klimato kaitos, turėtų prisidėti prie šiuo metu jai skiriamų lėšų, tačiau ji turi būti įtraukta į pagrindinę vystymosi paramą. |
|
3. Valstybės narės gali naudoti pajamas, gaunamas iš aukcionų, vykdomų įgyvendinant Direktyvą 2003/87/EB, kuri iš dalies pakeista siekiant įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytus įsipareigojimus. |
Pagrindimas | |
Pramonės šalys yra atsakingos už neigiamus klimato kaitos padarinius besivystančiose šalyse. Taigi ES yra įpareigota atlyginti šią žalą. | |
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 straipsnį, turėtų pranešti apie savo metinius išmetamus ŠESD kiekius, pasiektus įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį, ir naudojimąsi kreditais pagal 4 straipsnį. |
1. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 straipsnį, turėtų pranešti apie savo metinius išmetamus ŠESD kiekius, pasiektus įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį, ir naudojimąsi kreditais bei jų geografinį pasiskirstymą pagal 4 straipsnį, taip pat apie išorės prisitaikymo įgyvendinimą ir geografinį paskirstymą bei Bendrijos įsipareigojimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal 4a straipsnį. |
|
Šiose ataskaitose kas pusę metų taip pat pateikiama, kiek numatoma sumažinti išmetamų dujų kiekį visuose pagrindiniuose sektoriuose, siekiant 2020 m., 2035 m. ir 2050 m. mažinimo tikslų. Kol Bendrija sudarys tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos ir pagal jį įsipareigos Bendrijoje sumažinti išmetamų dujų kiekį labiau, negu numatyta 3 straipsnyje, remdamosi Bendrijos -30 % 2020 m., palyginti su 1990 m., tikslu, valstybės narės parengia politiką ir priemones. |
|
1a. Iki kitų metų rugpjūčio 31 d. valstybės narės teikia ataskaitą, kurioje nurodo jų kasmet iš Direktyvoje 2003/87/EB neišvardintų šaltinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. |
|
Komisija tikrina ir skelbia šias ataskaitas per du mėnesius nuo jų pateikimo dienos. Neįvykdžius šių reikalavimų taikomos 5 a straipsnio nuostatos. |
2. Komisija savo ataskaitoje, teikiamoje pagal Sprendimo 280/2004/EB 5 straipsnio 1 dalį, įvertins, ar pasiekta pažanga yra pakankama, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal šį sprendimą. |
2. Komisija savo ataskaitoje, teikiamoje pagal Sprendimo 280/2004/EB 5 straipsnio 1 dalį, įvertins, ar pasiekta pažanga yra pakankama, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal šį sprendimą. |
Atliekant šį vertinimą būtina atsižvelgti į pasiektą pažangą įgyvendinant Bendrijos politiką bei priemones ir valstybių narių pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 ir 5 straipsnius suteiktą informaciją. |
Atliekant šį vertinimą būtina atsižvelgti į pasiektą pažangą įgyvendinant Bendrijos politiką bei priemones ir valstybių narių pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 ir 5 straipsnius suteiktą informaciją. |
Kas dvejus metus, pradedant nuo pranešimo apie išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2013 m., į šį vertinimą įtraukiama ir Bendrijos bei jos valstybių narių planuojama pažanga siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal šį sprendimą. Valstybės narės turėtų pateikti atnaujintą informaciją apie planuojamą pažangą iki 2016 m. liepos 1 d. |
Kas dvejus metus, pradedant nuo pranešimo apie išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2013 m., į šį vertinimą įtraukiama ir Bendrijos bei jos valstybių narių planuojama pažanga siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal šį sprendimą. Valstybės narės turėtų pateikti atnaujintą informaciją apie planuojamą pažangą iki 2016 m. liepos 1 d. ir kiekvienais kas antrais metais. |
|
Komisija įvertina ES sektorinės politikos poveikį Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui ir galimam jo mažinimui įgyvendinant šią politiką. Atitinkamais atvejais Komisija teikia pasiūlymus, siekdama užtikrinti, kad šia politika būtų atitinkamai prisidedama siekiant 2020 m. ir 2050 m. mažinimo tikslų. |
|
2a. Standartinė išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitos forma (ji teikiama pagal 3 straipsnį), kreditų naudojimas pagal 4 straipsnį ir 4a straipsnio įgyvendinimas apibrėžiami laikantis 9 straipsnyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. |
|
2b. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ir pateikia Europos Vadovų Tarybai ataskaitą, kurioje pagal šio sprendimo ir Direktyvos 2003/87/EB reikalavimus dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo nustato: |
|
- kiekvienos valstybės narės išmetamų dujų apribojimus iki 2020 m. palyginti su 1990 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu; ir |
|
- kiekvienos valstybės narės išmetamų dujų kiekį 2020 m. |
|
2c. Komisija iš naujo svarsto ir, jei reikia, atnaujina bei iš dalies pakeičia sprendimus 280/2004/EB ir 2005/166/EB bei Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2216/2004, atsižvelgdama į įgyvendinant šį sprendimą įgytą patirtį. |
|
2d. Komisija parengia ataskaitą, nurodydama tolesnius veiksmus, kurių reikėtų imtis Bendrijos lygmeniu siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomas 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytas efektyvumo tikslas. Ataskaitoje visų pirma pateikiama: |
|
a) tyrimo, nurodyto Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 5 dalyje, rezultatai (ar tinkama direktyva dėl baltųjų sertifikatų). Šioje ataskaitoje visų pirma įvertinamos galimybės sukurti privalomą Bendrijos mastu taikomą prekybos balstaisiais sertifikatais sistemą; |
|
b) išsamūs pasiūlymai, kaip mažinti namų ūkių ir komercinių pastatų išmetamų dujų kiekį pasitelkiant griežtesnius produktams ir pastatams taikomus standartus ir siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. visi nauji gyvenamieji namai ir komerciniai pastatai neišskirtų anglies junginių; |
Pagrindimas | |
Tam, kad Komisija galėtų įvertinti, ar valstybės narės įgyvendina savo tikslus, o joms to nedarant, taikyti būtinas priemones, būtina laiku teikti ataskaitas. | |
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 a straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5a straipsnis |
|
Atitikties mechanizmas |
|
1. Kai valstybės narės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, viršija metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio normą pagal šio sprendimo 3 straipsnį, ši valstybė narė už perteklinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą moka baudą, kuri lygi Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnyje numatytai sumai. |
|
Bauda už perteklinį išmetamų dujų kiekį mokama į Bendrijos fondą, skirtą moksliniams tyrimams plėsti ir stiprinti, atsinaujinančiai energijai vystyti ir vartoti energijos vartojimo efektyvumui ir energijos taupymui didinti Europos Sąjungoje. |
|
2. Be 1 dalyje nurodytų priemonių, bendras kiekis, kuriuo buvo viršyta anglies dioksido norma tonomis, atimamas iš kito leidimų, išduotų valstybei narei per aukcioną, kiekio pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalį. Siekiant neviršyti išmetamų dujų leidimų prekybos sistemos viršutinės ribos, šiuos leidimus aukcione parduoda Komisija, o pelnas skiriamas 1 dalyje nurodytam fondui. |
|
3. Komisija nustato tvarką, pagal kurią draudžiama aukcione prekiauti atitinkamai valstybei narei pagal Direktyvos 2003/87/EB 9a ir 10 straipsnius skirtais leidimais tol, kol bus sumokėta bauda už perteklinę dujų emisiją. Siekiant neviršyti išmetamų dujų leidimų prekybos sistemos viršutinės ribos, šiuos leidimus aukcione parduoda Komisija. Komisija taip pat nustato tvarką, pagal kurią leidžiamos naudoti aukcione pardavus leidimus gautos pajamos po to, kai atitinkama valstybė narė sumokėjo baudą. |
|
4. Komisija priima priemones siekdama įkurti 1 dalyje nurodytą Bendrijos fondą ir 3 dalyje nurodytą tvarką. Šios priemonės, skirtos neesminėms šio sprendimo nuostatoms iš dalies keisti jį papildant naujomis nuostatomis, priimamos pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
Pagrindimas | |
Itin svarbu numatyti patikimą ir veiksmingą atitikties mechanizmą, ypač tuo atveju, jei leidžiama prekyba tarp valstybių narių. | |
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 b straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5b straipsnis |
|
Valdžios institucijų bendradarbiavimas |
|
Kadangi pagal įsipareigojimą, kurį prisiėmė Bendrija, užduotys skiriamos ne tik valstybių narių centrinėms valdymo institucijoms, bet ir jų vietos bei regioninėms valdymo institucijoms ir kitiems vietos bei regioniniams palaikymo forumams ir organizacijoms, valstybės narės užtikrina savo centrinių ir vietos vadžios institucijų bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis. |
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 c straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5c straipsnis |
|
Atsinaujinančios energijos šaltiniai |
|
Kadangi elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių didinimas itin svarbus siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valstybės narės užtikrina, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių būtų ekonomiškai patraukli, ir tokiu būdu skatina rinkos dalyvius gaminti daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir ženkliai prisidėti prie valstybių narių įsipareigojimų vykdymo. |
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 d straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5d straipsnis |
|
Rinkos dalyvių dalyvavimas |
|
Greta atskirų valstybių narių, centrinių valdymo institucijų ir vietos bei regioninių organizacijų ir valdžios institucijų, taip pat ir rinkos veikėjai, kartu su namų ūkiais ir atskirais vartotojais, prisideda prie Bendrijos įsipareigojimų įgyvendinimo, neatsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekį, kuris gali būti jiems priskirtas. |
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 e straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5e straipsnis |
|
Pažangių technologijų finansavimas |
|
Valstybės narės užtikrina naujų, pažangių technologijų naudojimo finansavimą, kad pramonės veikėjai galėtų kurti naujas darbo vietas, kartu siekiant didinti konkurencingumą ir skatinti įgyvendinti tikslus, nustatytus Lisabonos strategijoje. |
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
5. Komisija priima priemones, pagal kurias numatomas valstybių narių naudojimasis papildomų rūšių projektų kreditais arba kitais mechanizmais, prireikus sukurtais pagal tarptautinį susitarimą. |
5. Komisija priima priemones, pagal kurias numatomas valstybių narių naudojimasis papildomų rūšių projektų kreditais, kuriuos taikant užtikrinama kokybė ir papildomumas bei prisidedama prie tvarios plėtros, arba kitais mechanizmais, prireikus sukurtais pagal tarptautinį susitarimą. |
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl sprendimo 9 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį. |
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas. |
Pagrindimas | |
Nuostata suderinama su standartine nuoroda į naują reguliavimo procedūrą su tikrinimu. | |
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl sprendimo 10 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas šio sprendimo įgyvendinimas. Šią ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2016 m. spalio 31 d. |
Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas šio sprendimo įgyvendinimas. Šioje ataskaitoje taip pat įvertinama, kokį poveikį konkurencijai nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis turėjo šio sprendimo įgyvendinimas. Šią ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2016 m. spalio 31 d. |
AIŠKINAMOJI DALIS
Faktai
2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl Europos Sąjungos klimato apsaugos tikslų. Pagal tarptautinį susitarimą ES įsipareigotų iki 2020 m. 30 % sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 1990 m. kiekiais. Net ir be tarptautinio susitarimo ES savo iniciatyva šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažintų ne mažiau kaip 20 %. Šis pasiūlymas sudaro vadinamojo ES klimato paketo, kurį Komisija pateikė šiems sprendimams įgyvendinti, dalį. ES prekybos taršos leidimais sistema apima apie pusę 2013 ‑ 2020 m. ES taršos leidimų. Pasiūlymas dėl sprendimo dėl bendrų veiksmų apima kitus sektorius (transporto, statybų, paslaugų, smulkesniųjų pramoninių įrenginių, žemės ūkio ir atliekų), o abi šios priemonės sudaro viršutinę ES išmetimo ribą.
Išmetamo kiekio mažinimo tikslas
Komisijos pasiūlymas grindžiamas bendru tikslu iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį sumažinti 20 %; kai bus sudarytas tarptautinis susitarimas dėl klimato režimo po 2012 m., šis tikslas bus padidintas iki 30 %. Pramoninės šalys savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą turi sumažinti 25‑40 %, palyginti su 1990 m. Dėl šio intervalo visos pramoninės šalys, išskyrus JAV, susitarė atskirai 2007 m. Balyje vykusioje konferencijoje dėl klimato kaitos. Tikslas sumažinti išmetimą 20 % yra akivaizdžiai nepakankamas, atsižvelgiant į tai, kiek norima sumažinti šį išmetimą. Be to, Europos Parlamentas paragino (pvz., 2006 10 26) ES vidaus politikoje vadovautis 30 % tiksliniu išmetimo mažinimo rodikliu.
Todėl pranešėjas siūlo šiame sprendime kaip atskaitos tašku vadovautis 30 % tiksliniu rodikliu, kuris atitinka IPCC rekomendacijas, o 20 % išmetimo mažinimo rodiklį palikti kaip alternatyvų tam atvejui, jei būtų vėluojama sudaryti tarptautinį susitarimą. Taip ES valstybės narės planus ir įgyvendinimo priemones nuo pat pradžių derintų pagal 30 % išmetimo sumažinimo rodiklį. Šį tikslinį rodiklį vėliau nebūtų sunku sumažinti, jeigu susitarimas dėl klimato po 2012 m. nebūtų laiku sudarytas. Bet jei valstybės narės parengs ir planuos priemones vadovaudamosi tik 20 % tiksliniu dujų kiekio išmetimo mažinimo rodikliu, vėliau priemones sugriežtinti bus gerokai sunkiau.
Naudojimasis Švarios plėtros mechanizmu/ bendru įgyvendinimu
Pagal Komisijos pasiūlymą galima gana laisvai padidinti šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, jeigu kitos, ne ES šalys, ją atitinkamai sumažins – taip galima kompensuoti 3 % PES nepriskirtų sektorių 2005 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, net ir tuo atveju, jei nebus sudarytas tarptautinis susitarimas ir bus siekiama 20 % išmetimo sumažinimo tikslo.
Iš viso 2005 – 2020 m., jei bus siekiama 20 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo tikslo, išmetimą PES nepriskirtuose sektoriuose planuojama sumažinti 1200 Mt. Komisijos pasiūlymas reikštų, kad kompensacija pagal JI/CDM gali sudaryti iki 700 Mt, o tai sudaro daugiau kaip 50 % šiuose sektoriuose reikalingos išmetimo sumažinimo apimties.
Kreditų pagal JI/CDM naudojimas neatitinka šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo pramoninėse šalyse plano, pateikto IPCC 4-ojoje vertinimo ataskaitoje, pagal kurį šios šalys galėtų laikytis 2 laipsnių tikslo. Išmetimą būtina sumažinti 25-40 % palyginti su 1990 m. Tai buvo patvirtinta pranešėjo vestame seminare (2008 m. birželio 3 d.) dėl CDM įtakos klimato paketui. Viena pagrindinių išvadų buvo ta, kad pramoninės šalys turėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 25-40 % palyginti su 1990 m., o išsivysčiusios šalys turėtų jį sumažinti 15-30 % palyginti su savo įprasta veiklos praktika. Pramoninių šalių išmetimo kompensavimas naudojant CDM kreditus reikštų, kad besivystančios šalys greta išmetimo sumažinimo pagal CDM projektus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą turėtų sumažinti dar 15-30 %.
Be to, intensyvus JI/CDM naudojimas trukdo ES pasinaudoti tuo, kad mažėja iškastinio kuro naudojimas, dėl to didėja energetikos saugumas ir gerėja oro kokybė. Pasiekus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo tikslą ES, būtų sukurtas daug didesnis akstinas naujovėms. Ši nauda tampa dar didesnė augant naftos kainoms. Komisijos analizė, parodžiusi, kad dėl iškastinio kuro energijos iki 2020 m. būtų sutaupyta 50 mln. eurų, grindžiama prielaida, kad naftos kainos sudaro 60 JAV dolerių už barelį, tuo tarpu vieno naftos barelio kaina jau viršija 120 JAV dolerių ir prognozuojama, kad kitais metais pasieks 200 JAV dolerių lygį.
Pranešėjo siūlymu, norint laikytis IPCC rekomendacijos ir užtikrinti stiprų akstiną naujovėms, 2005 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas PES nepriskirtuose sektoriuose kompensavimo apimtį reikia sumažinti nuo 3 % iki 1 %.
Neseniai buvo atlikta keletas tyrimų, kurie atskleidė rimtų nuogąstavimų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo pagal CDM/JI sąžiningumo ir papildomumo. Tais atvejais, kai kompensacijos nėra papildomos ir tikros, jų naudojimas užuot sumažinęs išmetimą šalies viduje turės neigiamo poveikio klimatui.
Kol nesudarytas tarptautinis susitarimas, pranešėjo siūlymu kreditai, kurie bus naudojami po 2012 m., turėtų būti sumažinti 50%. Po to, kai bus sudarytas tarptautinis susitarimas dėl klimato režimo po 2012 m., siūloma vietoj CDM/JI nustatyti papildomą išorinį įsipareigojimą sumažinti dujų išmetimą , kaip finansavimo priemonę klimato kaitos pasekmėms mažinti besivystančiose šalyse.
Pranešėjas taip pat mano, kad būtų netikslinga leisti naudoti kompensacijas tuose pramoniniuose sektoriuose, kuriems labiau būdingas anglies dioksido nuotėkis, jei pagal PES yra planuojamos specialios priemonės tiems sektoriams apsaugoti. Jeigu būtų leista naudoti kreditus iš CDM investicijų šiuose sektoriuose, de facto tai reikštų finansinį anglies dioksido nuotėkis skatinimą.
Dėl to pranešėjas siūlo apriboti ne tik kompensacijų pagal CDM/JI apimtį, bet ir tipą. Tol, kol nebus sudarytas tarptautinis susitarimas dėl klimato režimo po 2012 m., nebus žinoma, kokių tipų kompensacijos pagal CDM bus leidžiamos ir galimos po 2012 m., nes tai bus bendrų derybų dalis. Pranešėjas siūlo nustatyti, kad priimtini būtų tik atsinaujinančių energijos šaltinių ir į paklausą orientuoti energijos taupymo projektai.
Papildomas išorinis įsipareigojimas sumažinti dujų išmetimą
Pranešėjas siūlo nustatyti atskirą išorinį įsipareigojimą sumažinti dujų išmetimą, kuris įsigaliotų tik po to, kai bus sudarytas tarptautinis susitarimas dėl klimato režimo po 2012 m. IPCC 4-ojoje vertinimo ataskaitoje teigiama, kad norint pasiekti, kad pasaulinis atšilimas sudarytų mažiau kaip 2 oC, būtina, net ir besivystančiose šalyse, gerokai pakeisti verslo praktiką. Pranešėjas laikosi nuomonės, kad išsivysčiusių šalių pareiga yra padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą besivystančiose šalyse iki reikalingo lygio. Išsivysčiusios šalys privalo ne tik kartu finansuoti investicijas į klimato apsaugą besivystančiose šalyse, bet ir įgyvendinti privalomus vidaus išmetimo mažinimo tikslus, toks finansavimas neturėtų būti naudojamas kaip priemonė išmetimo valstybės viduje mažinimui kompensuoti. Todėl sudarius tarptautinį susitarimą turi būti nustatytas naujas įsipareigojimas dėl ES įnašo finansuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimui besivystančiose šalyse. Šis išorinis įsipareigojimas sumažinti dujų išmetimą būtų paskirstytas tarp valstybių narių pagal BVP vienam gyventojui ir būtų privalomas.
Išorinio įsipareigojimo sumažinti dujų išmetimą apimtis, 2013 m. ‑ 250 mln. t CO2 ekvivalentais per metus, iki 2020 m. šį rodiklį didinant iki 850 mln. t per metus, yra nustatytas remiantis Wuppertal instituto ir „Ecofys“ analize. Jų vertinimu, ne tik I priede nurodytos šalys turi sumažinti savo išmetimą 30 %, bet ir I priede nenurodytos šalys turi sumažinti savo išmetimą 5,7 tūkst t, palyginti su savo įprasta veiklos praktika. Jeigu šį sumažinimą finansuotų I priede nurodytos šalys ir jeigu jis būtų paskirstytas pagal 1990 m. išmetimą, ES dalis sudarytų apie 880 tūkst. t CO2 ekvivalentais.
Išmetimo mažinimo po 2020 m. planas
Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo mėn. nurodė, kad iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą būtina sumažinti 60-80 %. Tam, kad šio tikslo būtų galima pasiekti, valstybės narės turi suformuoti ilgalaikę politiką tam tikruose sektoriuose, t. y.: būsto, žemės naudojimo ir transporto, tam, kad būtų užkirstas kelias investicijoms į infrastruktūrą, neatitinkančioms klimato apsaugos tikslų. Pasiūlyme dėl PES taip pat pateikiamas išmetimo mažinimo po 2020 m. planas. Siekiant užtikrinti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ES toliau mažėtų ir po 2020 m., būtina priimti išmetimo mažinimo po tų metų planą, kuriame būtų numatyta iki 2050 m. metinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 80 %, palyginti su 1990 m.
Įgyvendinimo užtikrinimas
Pagal Komisijos pasiūlymą valstybės narės turi kasmet tolygiai iki 2020 m. mažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą PES nepriskirtuose sektoriuose. Jos gali iki 2 % savo išmetimo normos skolintis iš kitų metų apimties arba tą patį kiekį perkelti į kitus metus.
Tam, kad būtų pasiektas bendras ES tikslas, svarbu, kad valstybės narės laikytųsi teisiškai privalomų savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo normų. Tačiau norint užtikrinti įsipareigojimų laikymąsi, galima pasitelkti tik įprastą pažeidimų procedūrą, kuri šiam tikslui yra pernelyg lėta ir sudėtinga.
Todėl būtinos operatyvesnės sankcijos. Pranešėjas siūlo taikyti baudas, panašias į tas, kurios jau taikomos pagal PES. Be to, taip pat laikantis pagal PES taikomų reikalavimų, siūloma, kad kiekviena valstybė narė tą patį kiekį tonomis atimtų iš rezervo, kurį ta valstybė narė parduoda pagal PES. Taip būtų nepažeista viršutinė ES norma.
Aprėptis
Visiems į PES neįtrauktiems sektoriams turėtų galioti Sprendimas dėl bendrų veiksmų. Artimiausiu metu į PES bus įtrauktas aviacijos sektorius. Tarptautinio jūrų transporto šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nėra įtraukta į jokį Komisijos pasiūlymą, nepaisant didelio jos poveikio ir pakartotinių Europos Parlamento raginimų imtis priemonių prieš išmetimą jūroje. Pranešėjas siūlo šį sprendimą taikyti tarptautinio jūrų transporto išmetimui, jeigu ir tol, kol jis nebus įtrauktas į PES arba jam nebus taikoma kita Bendrijos teisinė priemonė.
PRIEDAS
List of related stakeholder meetings on Effort Sharing decision with Rapporteur Satu Hassi
Governments and Permanent Representations:
Belgian Permanent Representation
Czech Environment Minister Martin Bursik
Danish Permanent Representation
Finnish Environment Minister Kimmo Tiilikainen
Finnish Permanent Representation and other Finnish Government representatives (3 times)
French Ecology, Energy and Sustainable Development Minister Jean-Louis Borloo
French Permanent Representation
Netherlands Permanent Representation
Slovenian Environment Minister Janez Podobnik (2 times)
Slovenian Permanent Representation
Swedish Environment Minister Andreas Carlgren
Swedish Permanent Representation
United Kingdom Permanent Representation (2 times)
European Commission:
Commissioners Barroso, Dimas, Verheugen & Piebalgs
DG Environment, civil servants responsible for Effort sharing decision (several times)
Industries and Non-Governmental Organisations
American Chamber of Commerce
Austrian Economic Chamber
Association of Finnish Steel and Metal Producers (2 times)
BASF Chemicals
Carbon Markets Association (CMA)
Climate Action Network (2 times)
Confederation of British Industry's (CBI)
Confederation of Danish Industries & BUSINESSEUROPE
Confederation of Finnish Industries (EK) (2 times)
EURELECTRIC
European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services (EFIEES)
European Forum for Renewable Energy Sources (EUFORES) (2 times)
European Lime Association
European Peat and Growing Media Association (EPAGMA) & Vapo (2 times)
European Trade Union Confederation (ETUC)
Finnish Energy Industries
Finnish Forest Industries Federation (2 times)
French and German Chambers of Commerce and Industry
Friends of the Earth (2 times)
Greenpeace
International Emissions Trading Association (IETA)
Others:
The Grand Committee of the Finnish Parliament
European Economic and Social Committee (ECOSOC) Effort Sharing Rapporteur Mr Morkis
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (24.9.2008)
pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
(COM(2008)0017 – C6‑0041/2008 – 2008/0014(COD))
Nuomonės referentas(*): Robert Goebbels
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Sprendimo projekte nustatomi kiekvienos valstybės narės atskiri privalomieji tikslai – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius iš sektorių, kuriems netaikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema (ES ETS). Pasiūlymuose numatyta, kad didelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pastangų dalis, reikalinga bet kuriam tikslui pasiekti, bus įgyvendinta per ES ETS. Sektoriai, kuriems taikoma ES ETS, dažnai suteikia galimybes šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažinti mažiausiomis sąnaudomis. Tačiau ES ETS apima ir pramonės sektorius, kurie susiduria su tarptautine konkurencija ir kuriems gresia „anglies junginių išlakų nutekėjimas“ (gamybos perkėlimas į trečiąsias šalis, kur ne tokia griežta šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kontrolė), jei išlaidos ir reglamentavimo našta Europos Sąjungoje bus per didelės. ES ETS užgulanti per didelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo našta per elektros energijos kainas paveiks visus ekonomikos sektorius.
Todėl nuomonės referentas iš esmės pritaria Komisijos pateiktam pasiūlymui dėl sprendimo, kuriame aiškiai išdėstytas ne ETS sektorių indėlis siekiant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo. Tačiau jis mano, kad daug ką galima gerinti ir aiškinti.
Nuomonės referentas nesiūlo teikti išsamių pakeitimų straipsniams, kuriuose numatyta 30 proc. sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį arba šį tikslą atidėti iki 2020 m. Jis taip pat neketina teikti jokių kiekvienos valstybės narės atskirai nustatytų tikslų pakeitimų. Abu šie klausimai – tai ilgų derybų su valstybėmis narėmis rezultatas. Geriausiu atveju šių tikslų pakeitimai veikiausiai būtų neveiksmingi; blogiausiu atveju – jie pakenktų deryboms Taryboje, vilkintų paketo priėmimą ir komplikuotų ES poziciją dėl būsimų tarptautinių susitarimų.
1. Komitologijos nuostatos
6 straipsnis suteikia teisę Komisijai taikyti komitologijos procedūrą, siekiant iš dalies pakeisti valstybių narių išmetamų dujų kiekių normas naujo tarptautinio susitarimo atveju, kad kiekviena valstybė narė prisidėtų prie papildomų Bendrijos pastangų mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius proporcingai tos valstybės narės išmetamiems kiekiams, palyginti su bendrais Bendrijoje išmetamais kiekiais, iš šaltinių, kuriems netaikoma ES ETS. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad taikydama komitologiją, Komisija priima priemones, pagal kurias numatomas valstybių narių naudojimasis papildomų rūšių projektų kreditais arba kitais mechanizmais, prireikus sukurtais pagal tarptautinį susitarimą, – tai didelė jėga, turėsianti labai didelį poveikį esamoms valstybių narių lankstumo nuostatoms siekiant savo tikslų. Galiausiai 6 straipsnyje taip pat išdėstyta, kokią, pagal naująją sutartį nustatytą, didesnę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo dalį galima įgyvendinti naudojant projektų kreditus iš trečiųjų šalių.
Nuomonės referentas mano, kad dar per anksti nustatyti tvirtus naštos paskirstymo ir naujajame tarptautiniame susitarime naujai nustatyto tikslo įgyvendinimo principus. Toks tarptautinis susitarimas gali būti įvairių pavidalų, bet pagrindiniai veiksniai, pvz., kokios šalys bus įtrauktos, kokio lygmens siekiai numatyti ir ar iš tiesų susitarimas bus grindžiamas teisiškai įpareigojančiais tikslais, anaiptol dar neišspręsti.
Kur kas svarbesnis principinis klausimas yra tai, kad komitologija turėtų apsiriboti techninėmis ir neesminėms sritimis. Neabejotina, kad klausimas, kokių tikslų kiekviena valstybė narė atskirai turėtų siekti ir kokias pagal naująjį tarptautinį susitarimą lankstumo nuostatas turėtų turėti, nėra nereikšmingas.
2. Valstybių narių prekyba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimais
Nuomonės referentas pažymi, kad 20 proc. siekis – tai bendras ES tikslas. Remiantis šiuo principu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas visoje Europos Sąjungoje turėtų būti vykdomas kiek galima praktiškiau ir mažiausiomis sąnaudomis. Kalbant apie ES ETS, tai ši prekyba vykdoma tarp įmonių vadovaujantis ES didžiausia išmetamo kiekio riba. Tačiau šiame sprendime, išskyrus projektų kreditų iš trečiųjų šalių pervedimą, aiškių nuostatų dėl tokios prekybos nėra.
Nuomonės referentas tai laiko rimtu aplaidumu ir mano, kad esant atitinkamai priežiūrai ir tinkamam atsiskaitymui valstybėms narėms derėtų suteikti galimybę pervesti savo metinį ir 2020 m. normų perviršį kitoms valstybėms narėms. Tai paskatintų valstybes nares siekti kuo geresnių rodiklių ir suteiktų papildomų lankstumo nuostatų toms valstybėms narėms, kurios galbūt dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių nesugebėjo pasiekti savo tikslų.
3. Projektų kreditai iš trečiųjų šalių
Nuomonės referentas atkreipia dėmesį į kilusį susirūpinimą dėl siūlymo nenumatyti projektų kreditų iš trečiųjų šalių panaudojimo, nors ES siekia mažesnio, vienašalio 20 proc. tikslo. Šis klausimas išlieka abejotinas.
Nuomonės referentas mano, kad valstybėms narėms derėtų suteikti kiek galima daugiau lankstumo. Bent jau iš anksto patikinti, kokius projektų kreditus jos galės panaudoti ir kada. Jei tarptautinė sutartis bus sudaryta anksti, šį tikrumą laiduos atitinkamos sutartys. Tačiau nesudarius tarptautinio susitarimo, nuo 2012 m. tokio tikrumo valstybėms narėms jau nebus.
Nuomonės referentas mano, jog derėtų reikalauti, kad Komisija pateiktų specialius pasiūlymus dėl Bendrijos lygmens susitarimų su trečiosiomis šalimis, išsamiai nurodant galimybes, kaip iki 2011 m. sausio mėn. (praėjus gana daug laiko po galimų 2009 m. gruodžio mėn. tarptautinių derybų Kopenhagoje pabaigos) įgyti pagal tokius susitarimus leistinus projektų kreditus.
4. Principai, kuriais vadovaujamasi
Pasiūlymas dėl sprendimo yra grindžiamas valstybių narių solidarumo ir lygybės principais.
Tačiau pasiūlyme nutylima, kokių priemonių reikėtų imtis, kad būtų sustiprintas valstybių narių solidarumas, taip pat nekalbama apie kriterijus, kurie būtų taikomi nustatant būtiną lygybę tarp valstybių narių. Pastarųjų ne tik labai skirtinga ekonominė padėtis, bet skiriasi ir jų galimybės atsinaujinančių energijos išteklių srityje.
Anot Komisijos, valstybių narių pastangos mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į susijusį BVP vienam gyventojui 27 valstybėse narėse. Bendrasis vidaus produktas leidžia įvertinti metinius srautus, tačiau ne šių srautų galutinę paskirtį. Jame neatsižvelgiama į kiekvienos valstybės turto atsargas. Jei Komisija nori pagrįsti valstybių narių pastangas solidarumo principu, objektyvesnis kriterijus būtų bendrasis nacionalinis produktas (BNP) vienam gyventojui. Bendrasis nacionalinis produktas, naudojamas Europos Sąjungos nuosaviems ištekliams apskaičiuoti, gaunamas iš BVP atėmus pirmines pajamas, kurias rezidentų vienetai turėtų sumokėti ne rezidentams, pridėjus pirmines pajamas, gautas iš trečiųjų šalių.
Komisijos pasiūlyme taip pat nekreipiama dėmesio į tikrąją valstybių narių padėtį. Reikalaujant iš valstybių narių rezultatų, reikia palikti joms platų priemonių pasirinkimą. Reikia suteikti kiekvienai valstybei galimybę sukurti kiek įmanoma protingesnį energetinį derinį, atsižvelgiant į realias galimybes, veiksmingumo ir sąnaudų santykį bei taikomų priemonių ūkiškumą. Reikia leisti valstybėms narėms naudotis vadinamaisiais Kioto lankstumo mechanizmais, kurie yra svarbi švaresnių technologijų perkėlimo į trečiąjį pasaulį priemonė.
Pagal teritorialumo principą, kuriuo grindžiami klimato ir energijos srities teisės aktų rinkiniai, mažoms Sąjungos šalims draudžiama plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Akivaizdu, kad įvairių valstybių geografinė, geologinė, vandens išteklių ir kt. padėtis yra labai skirtinga. Saulėtumas didesnis Europos pietuose, negu šiaurėje. Vandens ištekliai yra didesni Alpių regiono bei Šiaurės šalyse. Vėjo energiją lengviau eksploatuoti šalyse, besiribojančiose su jūromis, kur pučia vėjas ir kur galima vystyti vėjo jėgainių ūkį. Anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas įmanomas tik jei tai leidžia geologinė padėtis. Šalims, kurių geografinė padėtis nepalanki, reikia sudaryti galimybę investuoti į atsinaujinančių energijos išteklių projektus, vykdomus už jų teritorijų ribų, bei gauti iš to naudą išmetamų dujų sumažinimo srityje. Pranešėjas taip pat mano, kad reikia sukurti tikrą švarios energijos sertifikatų vidaus rinką.
5. Energijos ištekliai, išskiriantys nedidelį kiekį CO2
Atominės energijos naudojimui taikomas subsidiarumo principas, todėl tai yra demokratinis kiekvienos šalies pasirinkimas. Pranešėjas mano, kad Europos Sąjungai nepavyks išvengti diskusijų dėl atominės energetikos. Tai dar akivaizdžiau, turint galvoje tai, kad visose pripažįstamose šios srities ataskaitose, nesvarbu ar tai būtų Tarptautinės energijos agentūros, ar Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC), ataskaitos (2007 m. Bankoko ataskaita), nepalieka abejonių, kad masinė produktų, kurių pagrindas yra anglis, paklausa augs iki 2030 ar net 2050 m. Taip bus nepaisant visų energijos taupymo ir veiksmingumo didinimo pastangų, kurios gali būti įdėtos ateinančiais dešimtmečiais. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas bus lėtesnis ir brangesnis, nei kai kas mano. Tampa aišku, kad Europa negalės pasiekti savo tikslo 2020 m. naudoti 10 proc. biokuro, o tai savo ruožtu sudarys sunkumų įgyvendinti tikslą iki 2020 m. naudoti 20 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių. Kad ir kaip būtų, 2020 m. likusius 80 proc. arba 70 proc. energijos paklausos reikės patenkinti naudojantis tradicinėmis energijos gamybos priemonėmis, t. y. naudojant iškastinį kurą arba atominę energiją.
Jei pagrindinis tikslas yra nedelsiant sumažinti išmetamą CO2 dujų kiekį, į ES tikslus reikės įtraukti išteklius, išskiriančius nedidelį kiekį CO2 dujų.
6. Neišvengiama bendrų pastangų būtinybė
Pranešėjo nuomone, Europos Sąjungos pastangos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius (14 proc. visame pasaulyje išmetamų CO2 dujų kiekio) duos nedaug naudos, jei kitos didelės pramoninės šalys, pvz., Jungtinės Valstijos, Kinija, Indija, Rusija, Brazilija ir t. t., neįsipareigos sutelkti pastangų išmetamų dujų kiekio mažinimo srityje.
Jei ateinančiais metais bus pasirašytas privalomas tarptautinis susitarimas dėl laikotarpio po Kioto protokolo, Europos Sąjunga savo tikslą iki 2020 m. sumažinti išmetamų dujų kiekį 20 proc. padidins iki 30 proc. Tai bus didžiulės pastangos, kurios, nors ir labai sveikintinos aplinkos požiūriu, turės labai didelių ekonominių, socialinių ir sociologinių padarinių Europos žmonėms.
Toks sprendimas negalės būti priimtas komitologijos būdu, nes tai turės būti padaryta po demokratiškų diskusijų pagal bendro sprendimo procedūrą. Komisija raginama teikti pasiūlymus, kuriuose būtų atsižvelgiama į įsipareigojimus, kuriuos ketina prisiimti tarptautinė bendruomenė. Net ir nepasisekus numatomoms deryboms, kas yra įmanoma, Europos Sąjunga turėtų persvarstyti siūlomus priimti teisės aktus.
PAKEITIMAI
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(3) Siekdama įgyvendinti šį tikslą, Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo 8–9 d. susitikime Briuselyje pritarė Bendrijos tikslui iki 2020 m. 30 % sumažinti į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, jeigu būtų pasirašytas visuotinis ir visapusiškas susitarimas, įgyvendinamas laikotarpiu po 2012 m., ir kitos išsivysčiusios šalys prisiimtų panašius įsipareigojimus sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, o pažangesnės ekonomikos besivystančios šalys įsipareigotų tinkamai prisidėti prie šio tikslo, atsižvelgdamos į savo atsakomybę ir galimybes. |
(3) Siekdama įgyvendinti šį tikslą, Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo 8–9 d. susitikime Briuselyje pritarė Bendrijos tikslui iki 2020 m. 30 % sumažinti į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, siekiant, kad būtų pasirašytas visuotinis ir visapusiškas susitarimas, įgyvendinamas laikotarpiu po 2012 m., jei kitos išsivysčiusios šalys prisiimtų panašius įsipareigojimus sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, o pažangesnės ekonomikos besivystančios šalys įsipareigotų tinkamai prisidėti prie šio tikslo, atsižvelgdamos į savo atsakomybę ir galimybes. |
Pagrindimas | |
ES paskelbtas tikslas – sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 %, palyginti su 1990 m. kiekiu. Tik tuo atveju, jei bus sudarytas Kioto protokolą pakeisiantis tarptautinis susitarimas, Europos Sąjunga galės imtis veiksmų, siekdama papildomai sumažinti išmetamą kiekį iki 30 %, palyginti su 1990 m. kiekiu. | |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(4a) Pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK), branduolinei energijai tenka lemiamas vaidmuo kovoje su klimato kaita. Iki 2020 m. iki 60 % ES energijos, kartu su energija iš atsinaujinančių šaltinių, galėtų sudaryti energija, kurią gaminant neišmetamas anglies dioksidas. Didžiąją dalį bazinės apkrovos elektros energijos galėtų rentabiliai gaminti branduolinė energetika, o atsinaujinanti energija būtų naudojama vidutinei ir didžiausiai apkrovai. |
Pagrindimas | |
Kadangi Prancūzijoje didelė dalis elektros energijos gaminama iš branduolinės energijos, vienam gyventojui tenkantis išmetamo CO2 kiekis jau dabar gerokai mažesnis nei kaimyninėse šalyse. Jei bus rimtai žiūrima į kovą su klimato kaita, nesukeliant grėsmės konkurencingumui, branduolinės energetikos vystymas yra neišvengiamas, kadangi sąnaudos, susijusios su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, gerokai didesnės. Tai taip pat užtikrins tiekimo saugumą. | |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(8) Siekiant dar geriau užtikrinti teisingą pastangų pasidalijimą tarp valstybių narių, įgyvendinant nepriklausomą Bendrijos įsipareigojimą, jokia valstybė narė neturėtų būti įpareigota išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius iki 2020 m. sumažinti daugiau kaip 20 %, palyginti su 2005 m. kiekiais, taip pat jokiai valstybei narei neturėtų būti leista iki 2020 m. daugiau kaip 20 % padidinti išmetamų kiekių, palyginti su 2005 m. kiekiais. Sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų nuo 2013-2020 m. Šiuo pasiūlymu kiekvienai valstybei narei sudaromos sąlygos į kitus metus perkelti 2 % tai valstybei narei nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Taip pat leidžiama valstybei narei, neišnaudojusiai jai suteikto išmetamo dujų kiekio, perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus. |
(8) Siekiant dar geriau užtikrinti teisingą pastangų pasidalijimą tarp valstybių narių, įgyvendinant nepriklausomą Bendrijos įsipareigojimą, jokia valstybė narė neturėtų būti įpareigota išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius iki 2020 m. sumažinti daugiau kaip 20 %, palyginti su 2005 m. kiekiais, taip pat jokiai valstybei narei neturėtų būti leista iki 2020 m. daugiau kaip 20 % padidinti išmetamų kiekių, palyginti su 2005 m. kiekiais. Sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų nuo 2013-2020 m. Šiuo pasiūlymu kiekvienai valstybei narei sudaromos sąlygos į kitus metus perkelti 3% tai valstybei narei nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Taip pat leidžiama valstybei narei, neišnaudojusiai jai suteikto išmetamo dujų kiekio, perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus. Valstybei narei, kurios išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bet kuriais metais 2013–2020 m. laikotarpiu neviršija nustatytos ribos arba yra mažesnis nei siektinas 2020 m. rodiklis, taip pat turėtų būti leidžiama prekiauti neišnaudotais kiekiais su kitomis valstybėmis narėmis ir padėti šioms laikytis nustatytų apribojimų arba siekti rodiklių. |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(8a) Siekiant išlyginti įvairių valstybių narių išmetamo dujų kiekio mažinimo išlaidų skirtumus ir užtikrinti didesnį geografinį lankstumą, o tuo pat metu padidinti visos Bendrijos sąnaudų efektyvumą vykdant šiuos įsipareigojimus, valstybei narei turėtų būti leista perduoti dalį jai nustatyto išmesti leidžiamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kitai valstybei narei. Šį perdavimą turėtų reguliuoti dvišalis susitarimas, o skaidrumas turėtų būti užtikrinamas pranešant apie tai Komisijai ir užregistruojant perduodamą kiekį abiejų valstybių narių registruose. |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 9 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(9) Siekdama suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, vykdančioms savo įsipareigojimus, skatinti trečiųjų šalių (ypač besivystančių šalių) tvarų vystymąsi ir suteikti tikrumo investuotojams, Bendrija turėtų ir toliau pripažinti tam tikrą kiekį kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse įgyvendinamų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų, prieš pasirašant tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų taikomos šių kreditų pirkimo strategijos skatintų teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir padėtų įgyvendinti būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. |
(9) Siekdama suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, vykdančioms savo įsipareigojimus, skatinti trečiųjų šalių (ypač besivystančių šalių) tvarų vystymąsi ir suteikti tikrumo investuotojams, Bendrija turėtų ir toliau pripažinti tam tikrą kiekį kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse įgyvendinamų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų, prieš pasirašant tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. Valstybės narės turėtų įsipareigoti padėti besivystančioms šalims švelninti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo poveikį ir todėl turėtų užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 % šių kreditų būtų nupirkta iš mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) ir mažų besivystančių salų valstybių (MBSV), siekiant skatinti teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir padėti įgyvendinti būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. Visi trečiosiose šalyse vykdomi projektai turėtų užtikrinti naujų anglies dioksido kiekį mažinančių technologijų perdavimą ir atitikti aukštos kokybės kriterijus, pagal kuriuos užtikrinamas projektų papildomumas ir nauda aplinkai bei visuomenei. |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(13) Svarbu, kad valstybės narės ir toliau galėtų naudotis ŠPM kreditais, kad šių kreditų rinka veiktų ir po 2012 m. Siekiant užtikrinti šios rinkos veikimą ir kad Bendrija toliau mažintų išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, ir taip sustiprinti Bendrijos atsinaujinančiosios energijos naudojimo, energetinio saugumo, naujovių diegimo ir konkurencingumo tikslų įgyvendinimą, kol nėra pasirašyto tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, siūloma leisti, kad metinis bendras valstybių narių kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse vykdomų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų, naudojimas neturėtų viršyti 3% atitinkamos valstybės narės 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. Šis kiekis lygus trečdaliui viso kiekio, kuriuo valstybė narė turėtų sumažinti savo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas 2020 m. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nepanaudotą šio kiekio dalį perleisti kitoms valstybėms narėms. |
(13) Svarbu, kad valstybės narės ir toliau galėtų naudotis ŠPM kreditais, kad šių kreditų rinka veiktų ir po 2012 m. Siekiant užtikrinti šios rinkos veikimą ir kad Bendrija toliau mažintų išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, ir taip sustiprinti Bendrijos atsinaujinančiosios energijos naudojimo, energijos naudojimo veiksmingumo, energetinio saugumo, naujovių diegimo ir konkurencingumo tikslų įgyvendinimą, kol nėra pasirašyto tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, siūloma leisti, kad metinis bendras valstybių narių kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse vykdomų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų, naudojimas neturėtų viršyti 4% atitinkamos valstybės narės 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nepanaudotą šio kiekio dalį perleisti kitoms valstybėms narėms su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 % tokių projektų būtų įgyvendinama mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ) ir mažose besivystančiose salų valstybėse (MBSV). |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo 15 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(15) Įsipareigojimų pagal šį sprendimą įgyvendinimo pažanga turėtų būti vertinama kiekvienais metais remiantis ataskaitomis, pateiktomis pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo. Kas dvejus metus reikėtų įvertinti planuojamą pažangą, o 2016 m. atlikti visapusišką šio sprendimo įgyvendinimo įvertinimą. |
(15) Įsipareigojimų pagal šį sprendimą įgyvendinimo pažanga turėtų būti vertinama kiekvienais metais remiantis ataskaitomis, pateiktomis pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo. Kas dvejus metus reikėtų įvertinti planuojamą pažangą, o 2016 m. atlikti visapusišką šio sprendimo įgyvendinimo įvertinimą. Į vertinimą taip pat reikėtų įtraukti užregistruotų ir (arba) valstybėse narėse įgyvendintų ŠPM projektų įvertinimą, siekiant patikrinti, ar jie atitinka šiame sprendime nurodytus kokybės kriterijus. |
Pagrindimas | |
Svarbu, kad ES taip pat atliktų veiksmingą priežiūrą, ar valstybės narės gerbia ir laikosi šioje direktyvoje pasiūlytų ŠPM projektams taikomų kokybės kriterijų. Jei būtų nuolat laikomasi šių standartų, pagerėtų ŠPM projektų kokybė. | |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo 17 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(17) Bendrijai pasirašius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, reikėtų atitinkamai pakoreguoti valstybių narių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių apribojimus, kad būtų galima pasiekti Bendrijos pagal šį susitarimą prisiimtą įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiant į valstybių narių solidarumo principą ir poreikį palaikyti tvarų ekonomikos augimą visoje Bendrijoje. Iš trečiosiose šalyse vykdomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų gautų kreditų, kuriais gali pasinaudoti kiekviena valstybė narė, kiekį reikėtų padidinti, tačiau ne daugiau kaip iki pusės papildomo kiekio, kuriuo turi būti sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB. |
(17) Bendrijai pasirašius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, pagal kurį įgyvendinamas tikslas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 30 proc., Komisija turėtų pateikti pasiūlymą ir poveikio vertinimą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl valstybių narių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apribojimų koregavimo, kad būtų galima pasiekti Bendrijos pagal šį susitarimą prisiimtą įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiant į valstybių narių solidarumo principą, poreikį palaikyti tvarų ekonomikos augimą visoje Bendrijoje ir dalijimosi atsakomybe principą. Pasiūlyme nurodomas iš trečiosiose šalyse vykdomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo projektų gautų kreditų, kuriais gali pasinaudoti kiekviena valstybė narė, kiekis.
|
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo 19 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(19) Šiam sprendimui įgyvendinti reikiamų priemonių turi būti imtasi pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką. Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus, sudarius tarptautinį susitarimą, patvirtinti priemones dėl valstybių narių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių apribojimų pakoregavimo, priemones dėl papildomų rūšių projektų kreditų naudojimo pagal minėtą susitarimą, taip pat reikiamas sandorių pagal šį sprendimą tikrinimo priemones. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos pakeisti neesmines šio sprendimo nuostatas bei papildyti jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti priimtos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(19) Šiam sprendimui įgyvendinti reikiamų priemonių turi būti imtasi pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką. Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus tikrinti sandorius pagal šį sprendimą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos pakeisti neesmines šio sprendimo nuostatas bei papildyti jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti priimtos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl sprendimo 2 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Šiame sprendime taikomos Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnyje pateiktos apibrėžtys. |
Šiame sprendime taikomos atitinkamos Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnyje pateiktos apibrėžtys. |
Be to, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – tai iš taršos šaltinių išmetami anglies dvideginis (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6), išreikšti anglies dvideginio ekvivalentu, kaip nustatyta Direktyvoje 2003/87/EB. |
Be to, taikomos šios apibrėžtys:„ išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ – tai iš taršos šaltinių, kuriems netaikoma ETS, išmetami anglies dvideginis (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6), išreikšti anglies dvideginio ekvivalentu, kaip nustatyta pagal išmetamų dujų šaltinių ir šalinimo absorbentais vertinimo metodiką, reglamentuojamą Kioto protokole. |
|
„tarptautinis susitarimas“ – tai visuotinis ir išsamus pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) priimtas susitarimas, kuriame numatomas tikslas iki 2020 m. 30 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., kitų išsivysčiusių šalių įsipareigojimai panašiai sumažinti išmetamą dujų kiekį ir atitinkamas ekonomiškai labiau pažengusių besivystančių šalių indėlis, atsižvelgiant į jų atsakomybę ir atitinkamus pajėgumus. |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Kol Bendrija nėra pasirašiusi būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį įgyvendinant išmetamų dujų kiekis būtų sumažintas daugiau nei reikalaujama šiame straipsnyje, kiekviena valstybė narė iki 2020 m. apriboja iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, šio sprendimo priede atitinkamai valstybei narei nustatytą procentinį dydį pritaikydama 2005 m. išmestam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. |
1. Kol Bendrija nėra pasirašiusi būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį įgyvendinant išmetamų dujų kiekis būtų sumažintas daugiau nei reikalaujama šiame straipsnyje, kiekviena valstybė narė iki 2020 m. apriboja iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ne mažesnį nei šio sprendimo priede atitinkamai valstybei narei nustatytą procentinį dydį pritaikydama 2005 m. išmestam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 3 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Nuo 2013 iki 2019 m. valstybė narė gali į kitus metus perkelti 2 % tai valstybei narei pagal 2 dalį nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Jeigu valstybės narės išmetamų dujų kiekis yra mažesnis nei nustatyta 2 dalyje, ji gali perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus. |
3. Nuo 2013 iki 2019 m. valstybė narė gali į kitus metus perkelti 3 % tai valstybei narei pagal 2 dalį nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Jeigu valstybės narės išmetamų dujų kiekis yra mažesnis nei nustatyta 2 dalyje, ji gali perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus arba perduoti jį kitai valstybei narei, kuri gali naudoti perduotą kiekį savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų normai įvykdyti tais metais, kai šis kiekis buvo neišnaudotas. |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 3a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3a. Jei 2020 m. valstybės narės išmetamų dujų kiekis yra mažesnis nei nustatyta šio sprendimo priede, ji gali perduoti neišnaudotą kiekį kitai valstybei narei, kuri gali jį panaudoti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo normai 2020 m. įvykdyti. |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 straipsnio antraštė | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Naudojimasis iš projektų veiklos gautais kreditais |
Naudojimasis iš projektų veiklos gautais kreditais ir neišnaudoto nacionalinio išmetamų dujų kiekio perdavimas |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a–c punktai, 2 pastraipa, 2,3 ir 4 dalys, 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(a) patvirtintais taršos mažinimo vienetais (PTMV) ir taršos mažinimo vienetais (TMV), išduotais siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius iki 2012 m. gruodžio 31 d., jeigu atitinkamų projektų rūšis 2008–2012 m. laikotarpiu pagal Direktyvą 2003/87/EB patvirtino visos valstybės narės; |
(a) patvirtintais taršos mažinimo vienetais (PTMV) ir taršos mažinimo vienetais (TMV), išduotais siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius iki 2012 m. gruodžio 31 d., jeigu atitinkamų projektų rūšis 2008–2012 m. laikotarpiu pagal Direktyvą 2003/87/EB patvirtino dauguma valstybių narių, sudarančių kvalifikuotą daugumą, kaip nustatyta Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje; |
(b) TMV, išduotais siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius nuo 2013 m. sausio 1 d., jeigu atitinkami projektai buvo užregistruoti 2008–2012 m. laikotarpiu ir šių projektų rūšis 2008–2012 m. laikotarpiu pagal Direktyvą 2003/87/EB patvirtino visos valstybės narės; |
(b) TMV, išduotais siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius nuo 2013 m. sausio 1 d., jeigu atitinkami projektai buvo užregistruoti 2008–2012 m. laikotarpiu ir šių projektų rūšis 2008–2012 m. laikotarpiu pagal Direktyvą 2003/87/EB patvirtino dauguma valstybių narių, sudarančių kvalifikuotą daugumą, kaip nustatyta Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje; |
(c) PTMV, išduotais siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius pagal mažiausiai išsivysčiusiose šalyse įgyvendinamus projektus, jeigu šių projektų rūšis 2008–2012 m. laikotarpiu pagal Direktyvą 2003/87/EB patvirtino visos valstybės narės – tol, kol šios šalys ratifikuos susitarimą su Bendrija, arba iki 2020 m. (pasirenkama ankstesnė data); |
(c) PTMV, išduotais siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius pagal mažiausiai išsivysčiusiose šalyse įgyvendinamus projektus, jeigu šių projektų rūšis 2008–2012 m. laikotarpiu pagal Direktyvą 2003/87/EB patvirtino dauguma valstybių narių, sudarančių kvalifikuotą daugumą, kaip nustatyta Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje – tol, kol šios šalys ratifikuos susitarimą su Bendrija, arba iki 2020 m. (pasirenkama ankstesnė data); |
Valstybės narės užtikrina, kad jų taikomos šių kreditų pirkimo strategijos skatintų teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą. |
Valstybės narės užtikrina, kad ne mažiau kaip 50 % šių kreditų būtų perkama iš mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mažų besivystančių salų valstybių, siekiant skatinti teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir padėti įgyvendinti būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. |
2. Kartu su tuo, kas numatyta šio straipsnio 1 dalyje, taip pat jei tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos sudarymas būtų atidėtas, valstybės narės gali, įgyvendindamos savo įsipareigojimus pagal 3 straipsnį, naudotis papildomais šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo kreditais, gautais įgyvendinant projektus arba kitą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo veiklą pagal Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnio 5 dalyje nurodytus susitarimus. |
2. Kartu su tuo, kas numatyta šio straipsnio 1 dalyje, taip pat jei tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos sudarymas būtų atidėtas, valstybės narės gali, įgyvendindamos savo įsipareigojimus pagal 3 straipsnį, naudotis papildomais šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo kreditais, gautais įgyvendinant projektus arba kitą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo veiklą pagal Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnio 5 dalyje nurodytus susitarimus. |
|
2a. Visi projektai, susiję su bet kokiu susitarimu, nurodytu 1 dalies a–c punktuose ir 2 dalyje, turi atitikti aukštus kokybės kriterijus, kuriuos priima Komisija pagal Jungtinių Tautų nustatytą sistemą. |
|
Ši priemonė, skirta neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti ją papildant, priimama laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. |
|
2b. Valstybės narės turi užtikrinti, kad išmetamų dujų kiekio mažinimas, kurio pasiekta vykdant projektus, nurodytus 1 arba 2 dalyse, arba atlikus perdavimą iš kitų valstybių narių pagal 3 straipsnio 3 ir 3a dalį, papildytų valstybių narių nacionalines priemones. |
3. Sudarius būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, valstybės narės galės naudotis tik iš tų šalių, kurios bus ratifikavusios šį susitarimą, gautais PTMV. |
3. Sudarius būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, valstybės narės galės naudotis tik iš tų trečiųjų šalių, kurios bus ratifikavusios šį susitarimą, gautais PTMV ir bet kokių kitų rūšių projektų kreditais, sukurtais pagal tarptautinį susitarimą. |
4. Kiekvienos valstybės narės pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis naudojami kreditai negali viršyti kiekio, lygaus 3% 2005 m. tos valstybės narės išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. |
4. Kiekvienos valstybės narės pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis naudojami kreditai negali viršyti kiekio, lygaus 4% 2005 m. tos valstybės narės išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 straipsnį, turėtų pranešti apie savo metinius išmetamus ŠESD kiekius, pasiektus įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį, ir naudojimąsi kreditais pagal 4 straipsnį. |
1. Valstybės narės iki kitų metų kovo 31 d. praneša apie dujų, išmetamų iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, metinį kiekį, apie bet kokį pagal 3 straipsnio 3 ir 3a dalis perduotą ar gautą neišnaudotą kiekį, taip pat apie naudojimąsi kreditais pagal 4 straipsnį. |
|
Komisija turi kruopščiai ir per pagrįstą laikotarpį patikrinti pranešimus. |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 a straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5a straipsnis |
|
Bendrijos priemonių, padedančių vykdyti įsipareigojimus, ataskaita |
|
1. Komisija parengia ataskaitą, nurodydama tolesnius veiksmus, kurių reikėtų imtis Bendrijos lygmeniu siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi šiame sprendime numatyti įsipareigojimai mažinti išmetamų dujų kiekį ir Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo mėn. nustatytas veiksmingumo tikslas. Ataskaitoje visų pirma pateikiama: |
|
a) pažangos, pasiektos valstybėse narėse didinant energijos naudojimo veiksmingumą, vertinimas; |
|
b) tyrimo, nurodyto Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 5 dalyje, rezultatai (ar tinkama direktyva dėl baltųjų sertifikatų). Šioje ataskaitoje visų pirma įvertinamos galimybės sukurti privalomą Bendrijos mastu taikomą prekybos balstaisiais sertifikatais sistemą; |
|
c) išsamūs pasiūlymai, kaip mažinti namų ūkių ir komercinių pastatų išmetamų dujų kiekį pasitelkiant griežtesnius produktams ir pastatams taikomus standartus ir siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. visi nauji gyvenamieji namai ir komerciniai pastatai neišskirtų anglies junginių; |
|
2. Jei siūloma Bendrijos politika ir priemonės gali turėti didelį poveikį Bendrijos ir jos valstybių narių įsipareigojimų mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį įgyvendinimui, atliekant kiekvieno Komisijos pasiūlymo vertinimą reguliavimo požiūriu, skaičiais įvertinamas poveikis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui Bendrijoje ir kiekvienoje valstybėje narėje, jei toks poveikis daromas. |
|
3. Komisija šią ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2009 m. pabaigos. Komisija 2010 m. pateikia tinkamų pasiūlymų dėl teisės aktų, skirtų užtikrinti, kad būtų pasiektas Bendrijos energijos naudojimo veiksmingumo 2020 m. tikslas, kurį Europos Vadovų Taryba iškėlė 2007 m. kovo mėn. |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 b straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5b straipsnis Atitiktis |
|
Jei valstybė narė neįvykdo savo įsipareigojimų dėl bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, kaip reikalaujama šiame sprendime, Komisija, pagal Sutarties 226 straipsnį, gali imtis veiksmų prieš atitinkamą valstybę narę dėl Sutarties įsipareigojimo nevykdymo ir gali reikalauti taikyti tarpines priemones pagal Sutarties 243 straipsnį arba pagreitintą procedūrą pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo procedūros reglamento 62a straipsnį. |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 c straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5c straipsnis |
|
Naujas Bendrijos finansavimas, skirtas anglies junginių kiekį mažinančioms ir energiją taupančioms technologijoms |
|
1. Dalis pajamų, gautų iš leidimų pardavimo aukciono būdu pagal Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą, nurodytą Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnyje, investuojama į Bendrijos lygmens fondą, skirtą: |
|
a) anglies dvideginio kiekį mažinančių ir energiją taupančių priemonių skatinimui ir naudojimui gyvenamuosiuose ir komerciniuose pastatuose; |
|
b) anglies dioksido kiekį mažinančių transporto technologijų ir metodų skatinimui ir taikymui. |
|
2. Fondo tikslas – suteikti kuo daugiau galimybių naudotis privataus sektoriaus teikiamu finansavimu. |
|
3. Komisija iki 2010 m. birželio 30 d. pateikia konkrečių pasiūlymų dėl tokio fondo dydžio, veiklos ir tikslų. |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Bendrijai sudarius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos ir pagal jį įsipareigojus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą didesniais kiekiais negu numatyta 3 straipsnyje, taikomos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys. |
1. Bendrijai sudarius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos ir pagal jį įsipareigojus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 30 proc., Komisija pateikia atitinkamą pasiūlymą dėl šio sprendimo keitimo ir poveikio vertinimą. Pasiūlyme nurodoma: |
2. Pradedant nuo kitų metų po tų metų, kuriais bus sudarytas 1 dalyje minimas susitarimas, Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, išmetami iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, 2020 m. pagal 3 straipsnio 1 dalį papildomai sumažinami kiekiu, lygiu bendram papildomam kiekiui, kuriuo sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas Bendrijoje iš visų šaltinių, iš kurių išmetamus kiekius Bendrija įsipareigoja mažinti pagal šį tarptautinį susitarimą, padauginant jį iš bendro kiekio, kuriuo sumažintas Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iki 2020 m., dalies, kurią sudaro valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekių mažinimas pagal 3 straipsnį. |
a) nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, išmetami iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, 2020 m. pagal 3 straipsnio 1 dalį papildomai sumažinami kiekiu, kurio užtenka, jį sudėjus kartu su papildomai sumažinamu kiekiu iš šaltinių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, Bendrijos įsipareigojimams pagal tarptautinį susitarimą įvykdyti; |
3. Kiekviena valstybė narė prisideda prie Bendrijos pastangų iki 2020 m. papildomai sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius proporcingai šios valstybės narės išmetamiems kiekiams, palyginti su bendrais Bendrijos išmetamais kiekiais, iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, remiantis 3 straipsniu. |
|
Siekdama pakoreguoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių apribojimus pagal šios dalies pirmąją pastraipą, Komisija iš dalies keičia priedą. Ši priemonė, skirta neesminėms šio sprendimo nuostatoms iš dalies keisti, priimama pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
b) nuostatos, kuriomis iš dalies keičiamas priedas siekiant pakoreguoti kiekvienos valstybės narės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių apribojimus pagal a punkte numatytus papildomai sumažinamus kiekius; |
4. Valstybės narės gali padidinti 4 straipsnio 4 dalyje minimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo kreditus, gaunamus iš trečiųjų šalių, ratifikavusių šio straipsnio 1 dalyje minimą susitarimą, pagal šio straipsnio 5 dalį, ne daugiau kaip puse papildomo kiekio, kuriuo sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas pagal šio straipsnio 2 dalį. |
c) nuostatos, kuriomis keičiamos 4 straipsnio 4 dalyje minimų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo kreditų, gaunamų iš susitarimą ratifikavusių trečiųjų šalių, naudojimo taisyklės. |
Kiekviena valstybė narė gali perleisti nepanaudotą šio kiekio dalį kitai valstybei narei. |
|
5. Komisija priima priemones, pagal kurias numatomas valstybių narių naudojimasis papildomų rūšių projektų kreditais arba kitais mechanizmais, prireikus sukurtais pagal tarptautinį susitarimą. |
|
Šios priemonės, skirtos neesminėms šio sprendimo nuostatoms iš dalies keisti jį papildant naujomis nuostatomis, priimamos pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
|
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Bendros pastangos mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančius dujų kiekius |
|||||||
Nuorodos |
COM(2008)0017 – C6-0041/2008 – 2008/0014(COD) |
|||||||
Atsakingas komitetas |
ENVI |
|||||||
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ITRE 19.2.2008 |
|
|
|
||||
Susijęs (-ę) komitetas (-ai) - paskelbimo plenariniame posėdyje data |
10.4.2008 |
|
|
|
||||
Nuomonės referentas Paskyrimo data |
Robert Goebbels 27.3.2008 |
|
|
|||||
Svarstymas komitete |
8.4.2008 |
26.6.2008 |
10.9.2008 |
|
||||
Priėmimo data |
22.9.2008 |
|
|
|
||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
35 10 1 |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Březina, Jerzy Buzek, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Dragoş Florin David, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Lena Ek, Norbert Glante, Umberto Guidoni, Fiona Hall, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Werner Langen, Anne Laperrouze, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Aldo Patriciello, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Anni Podimata, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Andres Tarand, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Dorette Corbey, Robert Goebbels, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Malcolm Harbour, Satu Hassi, Vittorio Prodi, Esko Seppänen, Silvia-Adriana Ţicău, Lambert van Nistelrooij |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Ignasi Guardans Cambó, Lily Jacobs, Johannes Lebech, Riitta Myller, Markus Pieper, Agnes Schierhuber |
|||||||
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (11.9.2008)
pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
(COM(2008)0017 – C6‑0041/2008 – 2008/0014(COD))
Nuomonės referentas: Cornelis Visser
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Nuomonės referentas iš esmės pritaria išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui ir Europos Vadovų Tarybos nustatytiems dviem pagrindiniams tikslams:
– nustatytą iki 2020 m. normą bent 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetamo kiekį padidinti iki 30 proc., jei bus pasirašytas tarptautinis susitarimas, kuriuo kitos išsivysčiusios šalys įsipareigotų „sumažinti išmetamus ŠESD kiekius, o pažangesnės ekonomikos besivystančios šalys įsipareigotų tinkamai prisidėti prie šio tikslo, atsižvelgdamos į savo atsakomybę ir galimybes“;
– kad iki 2020 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis sudarytų 20 proc. visos ES suvartojamos energijos.
Vis dėlto nuomonės referentas pabrėžia, kad tikslo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą turi būti siekiama pasauliniu mastu. Turėtų prisidėti visos šalys, todėl Komisija privalo dėti visas pastangas siekdama užtikrinti, kad būtų pasirašytas tarptautinis plačios apimties susitarimas.
Nuomonės referentas pritaria Komisijai, kad visos valstybės narės turėtų dėti pastangas tam, kad būtų įgyvendintas Bendrijos įsipareigojimas iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą apribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iš šaltinių, kuriems netaikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema (ES ETS).
Nuomonės referentas pritaria Komisijos pasiūlymui, kuriuo siekiama nustatyti valstybių narių įnašą siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, išmetamus iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB (šaltinių, kuriems netaikoma ES ETS). Jame numatomas rezultatų, kuriuos pavyktų pasiekti mažinant išmetamus ŠESD kiekius įgyvendinant šį sprendimą, įvertinimas. Be to, jis pritaria, kad valstybėms narėms būtų suteiktas tam tikras lankstumas leidžiant joms naudoti patvirtintą išmetamų teršalų kiekio sumažinimą, gaunamą įgyvendinant švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) projektus pagal Kioto protokolo 12 straipsnį ir vykdant išmetamo ŠESD kiekio mažinimo veiklą trečiosiose šalyse tam, kad būtų pasiektas šis tikslas.
Vis dėlto nuomonės referentas susirūpinęs tuo, kad, jei valstybės narės nevienodai įgyvendins minėtą sistemą, ji galėtų iškreipti konkurenciją ES. Be to, ES įmonės taip pat galėtų nukentėti tarptautinės konkurencijos sąlygomis.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes nuomonės referentas mano, kad Komisija turėtų nuolat stebėti poveikį konkurencijai ES ir tarptautiniu lygmeniu bei iki 2016 m. pateikti Europos Parlamentui bendrą ataskaitą šiais klausimais.
PAKEITIMAI
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 straipsnį, turėtų pranešti apie savo metinius išmetamus ŠESD kiekius, pasiektus įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį, ir naudojimąsi kreditais pagal 4 straipsnį. |
1. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 straipsnį, turėtų pranešti apie konkurencijos aspektus ir savo metinius išmetamus ŠESD kiekius, pasiektus įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį, ir naudojimąsi kreditais pagal 4 straipsnį. |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2a. Kas dvejus metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo datos Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinama, kokį poveikį konkurencijai nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis turėjo valstybių narių įpareigojimų įgyvendinimas. |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 a straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5a straipsnis |
|
Atitikties mechanizmas |
|
Kai valstybės narės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, viršija metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio normą, nurodytą šio sprendimo 3 straipsnyje, ši valstybė narė už perteklinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą moka baudą, kuri atitinka Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnyje numatytą sumą. Bauda už perteklinį išmetimą mokama į Bendrijos fondą, skirtą klimato kaitos švelninimo priemonėms finansuoti. |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Sudarius būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos taikytini pakoregavimai |
Būsimo tarptautinio susitarimą dėl klimato kaitos sudarymas |
1. Bendrijai sudarius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos ir pagal jį įsipareigojus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą didesniais kiekiais negu numatyta 3 straipsnyje, taikomos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys. |
Per šešis mėnesius nuo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos (pagal kurį šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis turės būti sumažintas daugiau, negu 3 straipsnyje nurodyta norma) sudarymo datos, Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisės akto dėl kiekvienos valstybės narės indėlio prisidedant prie Bendrijos siekio dar labiau sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, kuris turės būti priimtas pagal Sutarties 251 straipsnį. |
2. Pradedant nuo kitų metų po tų metų, kuriais bus sudarytas 1 dalyje minimas susitarimas, Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, išmetami iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, 2020 m. pagal 3 straipsnio 1 dalį papildomai sumažinami kiekiu, lygiu bendram papildomam kiekiui, kuriuo sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas Bendrijoje iš visų šaltinių, iš kurių išmetamus kiekius Bendrija įsipareigoja mažinti pagal šį tarptautinį susitarimą, padauginant jį iš bendro kiekio, kuriuo sumažintas Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iki 2020 m., dalies, kurią sudaro valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekių mažinimas pagal 3 straipsnį. |
|
3. Kiekviena valstybė narė prisideda prie Bendrijos pastangų iki 2020 m. papildomai sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius proporcingai šios valstybės narės išmetamiems kiekiams, palyginti su bendrais Bendrijos išmetamais kiekiais, iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, remiantis 3 straipsniu. |
|
Siekdama pakoreguoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių apribojimus pagal šios dalies pirmąją pastraipą, Komisija iš dalies keičia priedą. Ši priemonė, skirta neesminėms šio sprendimo nuostatoms iš dalies keisti, priimama pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
|
4. Valstybės narės gali padidinti 4 straipsnio 4 dalyje minimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo kreditus, gaunamus iš trečiųjų šalių, ratifikavusių šio straipsnio 1 dalyje minimą susitarimą, pagal šio straipsnio 5 dalį, ne daugiau kaip puse papildomo kiekio, kuriuo sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas pagal šio straipsnio 2 dalį. |
|
Kiekviena valstybė narė gali perleisti nepanaudotą šio kiekio dalį kitai valstybei narei. |
|
5. Komisija priima priemones, pagal kurias numatomas valstybių narių naudojimasis papildomų rūšių projektų kreditais arba kitais mechanizmais, prireikus sukurtais pagal tarptautinį susitarimą. |
|
Šios priemonės, skirtos neesminėms šio sprendimo nuostatoms iš dalies keisti jį papildant naujomis nuostatomis, priimama pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
|
Pagrindimas | |
Į derybų dėl tarptautinio susitarimo užbaigimą neturi būti reaguojama automatiškai, o turi būti atlikti politiniai įvertinimai ir priimti politiniai sprendimai. Be to, papildomų pastangų paskirstymas turėtų būti grindžiamas tarptautinių derybų rezultatais. | |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 10 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas šio sprendimo įgyvendinimas. Šią ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2016 m. spalio 31 d. |
Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas šio sprendimo įgyvendinimas. Šioje ataskaitoje taip pat įvertinama, kokį poveikį konkurencijai nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis turėjo šio sprendimo įgyvendinimas. Šią ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2016 m. spalio 31 d. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Bendros pastangos siekiant sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį |
|||||||
Nuorodos |
COM(2008)0017 – C6-0041/2008 – 2008/0014(COD) |
|||||||
Atsakingas komitetas |
ENVI |
|||||||
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ECON 19.2.2008 |
|
|
|
||||
Nuomonės referentas Paskyrimo data |
Cornelis Visser 11.3.2008 |
|
|
|||||
Svarstymas komitete |
2.6.2008 |
16.7.2008 |
|
|
||||
Priėmimo data |
9.9.2008 |
|
|
|
||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
38 1 0 |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mariela Velichkova Baeva, Paolo Bartolozzi, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sebastian Valentin Bodu, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Manuel António dos Santos, Christian Ehler, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Othmar Karas, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Sirpa Pietikäinen, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Heide Rühle, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Salvador Domingo Sanz Palacio, Olle Schmidt, Margarita Starkevičiūtė, Ieke van den Burg |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Harald Ettl, Piia-Noora Kauppi, Vladimír Maňka, Bilyana Ilieva Raeva, Margaritis Schinas |
|||||||
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (10.9.2008)
pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
(COM(2008)0017 – C6‑0041/2008 – 2008/0014(COD))
Nuomonės referentas: Sepp Kusstatscher
TRUMPAS PAGRINDIMAS
2008 m. sausio 23 d. Europos Komisija paskelbė savo pasiūlymus, kaip ateinančiais metais valstybėse narėse reikėtų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pasiūlyme aptariamos transporto, pastatų (visų pirma šildymo ir oro kondicionavimo), paslaugų, mažesnių pramonės įmonių, žemės ūkio ir atliekų tvarkymo sektoriuose pagaminamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Šiuo metu jos sudaro maždaug 60 proc. viso Europos Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Sveikintina, kad pasiūlyme nurodomi konkretūs kiekvienai valstybei narei skirti uždaviniai, kurie turi būti įvykdyti iki 2020 m. Deja, nėra tokio pat ambicingų priemonių katalogo, skirto laikotarpiui po 2020 m.
Ką reiškia šis pasiūlymas ES užimtumo politikai?
Pirmieji tyrimai, pvz., bendra Profesinių sąjungų konfederacijos (angl. ETUC), ISTAS SDA, įstaigos „Syndex“ ir Vupertalio instituto studija, rodo, kad su klimato kaita susijusių pokyčių išdavos teigiamai veiks užimtumo padėtį Europos Sąjungoje. Galės būti sukurta daugiau ir geresnių kvalifikuoto darbo vietų.
Tačiau poveikis, atsižvelgiant į ūkio sektorių ir regioną, stipriai skirsis. Visų pirma pakilus temperatūrai labiau nei šiauriniai regionai nukentės prie Viduržemio jūros esantys regionai. Ypač pagausės problemų žemės ūkio ir turizmo sektoriuose. Šiuose sektoriuose reikės vykdyti restruktūrizavimą pasinaudojant didesnėmis investicijomis, siekiant užkirsti kelią blogiausiems padariniams.
Transporto sektoriuje, kuriame išmetama daugiausiai CO2 dujų, reikės dėti ypatingas pastangas. Esama labai didelių galimybių, kuriomis būtina tikslingai pasinaudoti, t. y. mažinti nereikalingo transporto, riboti daugiausiai energijos naudojančių transporto rūšių naudojimą ir didinti efektyvumą naudojantis techninėmis ir logistikos priemonėmis. Ir tuo pat metu atsiranda gerų galimybių kurti naujas darbo vietas. Jei nuosekliai būtų plėtojamas vietos viešasis keleivinis transportas, šiame sektoriuje darbo vietų skaičių būtų galima padidinti keturis kartus. Visų pirma naudos iš to turėtų vietos ir regioniniai ekonominiai objektai.
Tokia pati padėtis ir statybų sektoriuje. Atnaujinant esamus pastatus (įrengiant geresnę izoliaciją, atsinaujinančios energijos šaltinius naudojančią įrangą ir t.t.) ir statant naujus labiau energiją taupančius namus sukuriamos naujos darbo vietos ir regioniniu lygmenimis.
Klimato kaitos klausimas, lyginant su kitomis politikos sritimis, vertinamas kaip prioritetinis uždavinys. Tačiau klimato kaita ir jos visos išdavos yra labai plati tema. Todėl labai svarbu, kad žmonės būtų pasirengę su klimato kaita susijusiems pokyčiams visais lygmenimis. Reikalinga strategija, kaip įmonės ir darbuotojai, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, geriausiai galėtų prisitaikyti. Tam tikros mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemonės skubiai reikalingos visiems. Šiuo metu tvirčiau reikalaujama, kad ES agentūros Dubline ir Bilbao bei Užimtumo observatorija atsakytų į daugybę atvirų klausimų, kokį konkretų poveikį klimato kaita turės įvairiuose regionuose ir ekonomikos sektoriuose.
Dėl klimato kaitos keičiasi visuomenė. Būtent neturtingiausi visuomenės sluoksniai ir ES, ir pasaulyje dėl klimato kaitos nukenčia labiausiai. Būtent šiems žmonėms trūksta lėšų, kad jie galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos. Jau dabar mažesnes pajamas gaunantys asmenys nukenčia dėl didesnių energijos kainų. Kylančios maisto produktų kainos gali labai sustiprinti maisto trūkumo problemą. Reikia imtis veiksmų pasauliniu mastu kovojant su maisto trūkumo problema pasaulyje. Našta, susijusi su taupymu energijos rūšių, kurias naudojant atsiranda šiltnamio efektą sukeliančių dujų, turi būti teisingai padalyta socialiniu aspektu.
Dėl perprodukcijos ir netinkamo naudojimo išsivysčiusiose šalyse ne tik išeikvojami ištekliai, bet ir daromas neigiamas poveikis klimato sistemai. Taikant principą, kad teršėjas moka, reikia užtikrinti taupų visų išteklių, įskaitant produktų, kuriuos naudojant atsiranda šiltnamio efektą sukeliančias dujos, naudojimą.
Reikia Europos mastu suderinti energijos mokesčius numatant ekonominės veiklos, kurią vykdant atsiranda nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, lengvatų ir labiau apmokestinant daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų pagaminančius subjektus. Tai paskatintų vystyti naujas technologijas, taigi ir profesijų, kurioms reikalinga aukšta kvalifikacija, ypač alternatyvių energijos rūšių sektoriuje, daugėjimą.
Šiuo metu nuo sausros ir ekstremalių oro sąlygų nukentėjusiuose regionuose klimato kaitos poveikis bus juntamas labiausiai. Tarptautinis solidarumas pasaulyje, kuriame daugėja savitarpio sąsajų, taps dar svarbesnis nei iki šiol. Ir dar nėra aišku, ar su švarios plėtros mechanizmais (angl. CDM) susiję projektai yra teisingas atsakas.
Todėl labai pritariama „ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA)“ sukūrimo idėjai (COM(2007) 540, 2007 m. rugsėjo 18 d.).
Didėjanti migracija iš neturtingiausių ir labiausiai nuo klimato kaitos nukentėjusių šalių – tai didelė socialinės politikos problema, dėl kurios kenčia šalys, iš kurių išvykstama, ir šalys, kuriose dėl didelio atvykstančiųjų antplūdžio atsiranda įtampa visuomenėje.
PAKEITIMAI
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 6a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6a) Europos Sąjunga ir valstybės narės, vykdydamos savo įsipareigojimus, atsižvelgia į tai, kokių atsiranda galimybių ir rizikos socialiniame ir užimtumo sektoriuose dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Kadangi klimato kaitos klausimas įtrauktas į naujas užimtumo gaires, nacionaliniuose veiksmų planuose prisiderinimui prie klimato kaitos turėtų būti skiriamas pagrindinis vaidmuo. Ši nuostata ypač galioja užimtumo politikos, švietimo ir tyrimų sektoriuose. Tvirčiau reikalaujama, kad esamos įstaigos, kaip antai Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas Dubline, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra Bilbao ir Europos užimtumo observatorija, paremtų būtiną prisiderinimą vykdydamos analizes ir tyrimus. |
Paaiškinimas | |
Ypač būtina įtraukti Europos agentūras Dubline ir Bilbao ir Užimtumo observatoriją, kadangi esama didelių klimato kaitos poveikio ES socialinės ir užimtumo politikos srityje tyrimų spragų. Taigi, pavyzdžiui, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra galėtų ištirti ES sveikatos apsaugos ir saugos srities teisės aktus pakeitimų, reikalingų atsižvelgiant į klimato kaitą, aspektu. | |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 6b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas. |
|
(6b) Dėl klimato kaitos būtinas prisiderinimas ir restruktūrizavimas darbo rinkose turi būti finansuojamas struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo ir, jei taikytina, Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo lėšomis ir remiamas skatinant socialinį dialogą įvairiais lygmenimis (sektoriaus ir kelis sektorius apimančiu, taip pat regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis), taip pat sudarant pagrindines sąlygas socialinei pusiausvyrai atsirasti, kad būtų galima skatinti mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą įmonių ir privačiu lygmenimis. Šios priemonės turėtų būti taikomos kaip prevencinės ir, atsižvelgiant į nacionalinius papročius ir praktiką, turėtų būti įtraukiami socialiniai partneriai. |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas 6c konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6c) Vertinant pažangą, susijusią su pasiektais tikslais, kriterijus turėtų būti ne tik išmetamo dujų kiekio mažinimas, bet ir kokybinis bei kiekybinis poveikis užimtumui naujų darbo vietų sukūrimo, darbo vietų priderinimo ir pagerintų darbo sąlygų aspektais. |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Valstybės narės užtikrina, kad jų taikomos šių kreditų pirkimo strategijos skatintų teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą. |
Valstybės narės užtikrina, kad jų taikomose šių kreditų pirkimo strategijose pirmenybė būtų teikiama socialiniams ir aplinką tausojantiems projektams, jos skatintų teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Bendros pastangos siekiant sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį |
|||||||
Nuorodos |
COM(2008)0017 – C6-0041/2008 – 2008/0014(COD) |
|||||||
Atsakingas komitetas |
ENVI |
|||||||
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
EMPL 10.4.2008 |
|
|
|
||||
Nuomonės referentas Paskyrimo data |
Sepp Kusstatscher 26.2.2008 |
|
|
|||||
Svarstymas komitete |
29.5.2008 |
24.6.2008 |
9.9.2008 |
|
||||
Priėmimo data |
10.9.2008 |
|
|
|
||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
44 2 0 |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Andersson, Edit Bauer, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Jean Louis Cottigny, Proinsias De Rossa, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Roger Helmer, Stephen Hughes, Karin Jöns, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Maria Matsouka, Mary Lou McDonald, Elisabeth Morin, Juan Andrés Naranjo Escobar, Csaba Őry, Siiri Oviir, Pier Antonio Panzeri, Rovana Plumb, Jacek Protasiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Gabriele Stauner, Ewa Tomaszewska, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Petru Filip, Donata Gottardi, Rumiana Jeleva, Sepp Kusstatscher, Claude Moraes, Roberto Musacchio, Csaba Sógor |
|||||||
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (18.7.2008)
pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
(COM(2008)0017 – C6‑0041/2008 – 2008/0014(COD))
Nuomonės referentas: Antonio De Blasio
TRUMPAS PAGRINDIMAS
2007 m. Europos Sąjunga įsipareigojo, kad iki 2020 m. sumažins išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc. palyginti su 1990 m. lygiu.
Kadangi šis tikslas turi didelės įtakos konkrečių regionų ekonominei ir socialinei sanglaudai, būtina pabrėžti, kad taupiai energiją naudojančios Europos ekonomikos, kurioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama mažai, galima pasiekti tik jei šis tikslas bus įtrauktas į sanglaudos politiką. Šios dvi tikslinės sritys turėtų būti susietos, taip pat rekomenduojama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamo kiekio sumažinimas būtų įtrauktas į fondų, numatytų sanglaudai ir struktūrinei plėtrai, sistemą.
Dėl ekonominių konkrečių regionų skirtumų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamo kiekio sumažinimas gali būti didelė našta atsilikusiems regionams. Taigi šie regionai turėtų gauti specialų finansavimą, kad dėl ES tikslų siekimo nepatirtų nepagrįstai didelių nuostolių.
Nors Europos Sąjunga įpareigoja valstybes nares prisiimti šį įsipareigojimą, didelė našta tenka vietos ir regioninei valdžiai ir kitiems vietos ir regioniniams palaikymo forumams ir organizacijoms. Šis plataus užmojo tikslas gali būti pasiektas tik jei derindamos ir vykdydamos užduotis centrinė vyriausybė ir vietos arba regioninės organizacijos nuolat bendradarbiaus vertikaliai, o atskiros vietos arba regioninės organizacijos nuolat bendradarbiaus horizontaliai.
Vis dėlto, kadangi didelė dalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo gali būti priskiriama rinkos privataus sektoriaus dalyviams ir atskiriems vartotojams, konkrečių pramoninių teršėjų ir namų ūkių dalyvavimas įgyvendinant šią programą itin svarbus ir valstybių narių, ir regioniniu lygmenimis. Rinkos dalyvių suinteresuotumas didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių turi būti žadinamas ekonominėmis priemonėmis, tuo būdu užtikrinant didelį įnašą į valstybių narių įsipareigojimų vykdymą.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas gerokai sumažėjo daugelyje valstybių narių nuo 1990 m.; vis dėlto, savo pasiūlyme paskelbdama baziniais metais 2005 m., Komisija neatsižvelgia į jau įdėtas pastangas. Būtina pripažinti valstybių narių jau pasiektus rezultatus; taigi siūloma, kad 1990 m. būtų naudojami kaip lyginimo pagrindas.
PAKEITIMAI
Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 7 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(7) Valstybių narių pastangos mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius turėtų būti grindžiamos valstybių narių solidarumo principu ir poreikiu pasiekti tvarų ekonomikos augimą visoje Bendrijoje, atsižvelgiant į susijusį BVP vienam gyventojui valstybėse narėse. Valstybėms narėms, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti mažas, todėl ateityje prognozuojamas didelis BVP augimas, turėtų būti leista padidinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 2005 m. kiekiais, tačiau jos turėtų riboti šį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio augimą, siekdamos prisidėti prie bendrojo Bendrijos įsipareigojimo mažinti išmetamus kiekius. Valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti didelis, turėtų sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 2005 m. kiekiais. |
(7) Valstybių narių pastangos mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius turėtų būti grindžiamos valstybių narių solidarumo principu ir poreikiu pasiekti tvarų ekonomikos augimą visoje Bendrijoje, atsižvelgiant į susijusį BVP vienam gyventojui valstybėse narėse. Valstybėms narėms, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti mažas, todėl ateityje prognozuojamas didelis BVP augimas, turėtų būti leista padidinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 1990 m. kiekiais, tačiau jos turėtų riboti šį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio augimą, siekdamos prisidėti prie bendrojo Bendrijos įsipareigojimo mažinti išmetamus kiekius. Valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti didelis, turėtų sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 1990 m. kiekiais. |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 8 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(8) Siekiant dar geriau užtikrinti teisingą pastangų pasidalijimą tarp valstybių narių, įgyvendinant nepriklausomą Bendrijos įsipareigojimą, jokia valstybė narė neturėtų būti įpareigota išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius iki 2020 m. sumažinti daugiau kaip 20 %, palyginti su 2005 m. kiekiais, taip pat jokiai valstybei narei neturėtų būti leista iki 2020 m. daugiau kaip 20 % padidinti išmetamų kiekių, palyginti su 2005 m. kiekiais. Sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų nuo 2013-2020 m. Šiuo pasiūlymu kiekvienai valstybei narei sudaromos sąlygos į kitus metus perkelti 2 % tai valstybei narei nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Taip pat leidžiama valstybei narei, neišnaudojusiai jai suteikto išmetamo dujų kiekio, perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus. |
(8) Siekiant dar geriau užtikrinti teisingą pastangų pasidalijimą tarp valstybių narių, įgyvendinant nepriklausomą Bendrijos įsipareigojimą, jokia valstybė narė neturėtų būti įpareigota išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius iki 2020 m. sumažinti daugiau kaip 20 %, palyginti su 1990 m. kiekiais, taip pat jokiai valstybei narei neturėtų būti leista iki 2020 m. daugiau kaip 20 % padidinti išmetamų kiekių, palyginti su 1990 m. kiekiais. Sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų nuo 2013-2020 m. Šiuo pasiūlymu kiekvienai valstybei narei sudaromos sąlygos į kitus metus perkelti 2 % tai valstybei narei nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Taip pat leidžiama valstybei narei, neišnaudojusiai jai suteikto išmetamo dujų kiekio, perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus. |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(8a) Bendrijos sektoriai, kuriuose išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kurie neįtraukti į Direktyvą 2003/87/EB, turėtų ir toliau kiekvienais metais tolygiai mažinti išmetamą kiekį po 2020 m., – tai leistų išmetamą šių dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti 80 %, palyginti su 1990 m., turint galutinį tikslą Europos Sąjungoje visiškai panaikinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atsirandančių naudojant iškastinį kurą, išmetimą. Komisija iki 2012 m. turėtų išnagrinėti šio tikslo tinkamumą pagal tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus ir naujausias žinias apie klimato kaitą, atsižvelgdama į jautrumą klimatui ir būtiną šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą, kad klimato sistema būtų apsaugota nuo pavojingo antropogeninio poveikio, ir pripažinti, kad vietos ir regionų bendruomenės daro svarbią įtaką mažinant išmetamą kiekį. Komisija prireikus turėtų pateikti pasiūlymų, kaip diferencijuoti tikslą skirtingoms valstybėms narėms. |
Pagrindimas | |
2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad iki 2050 m. pramoninėse valstybėse būtina 60–80 % sumažinti išmetimų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Siekdamos šio sumažinimo, valstybės narės privalo turėti ilgalaikę įvairių sektorių, pvz., namų, žemės naudojimo paskirties ir transporto, politiką, kad būtų išvengta tolesnių investicijų į infrastruktūrą, kuri nesuderinama su klimato apsaugos tikslais. Tai taip pat atitinka pasiūlymą dėl emisijos leidimų sistemos, pagal kurį taip pat siūlomas sumažinimas po 2020 m. | |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 15 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(15) Įsipareigojimų pagal šį sprendimą įgyvendinimo pažanga turėtų būti vertinama kiekvienais metais remiantis ataskaitomis, pateiktomis pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo. Kas dvejus metus reikėtų įvertinti planuojamą pažangą, o 2016 m. atlikti visapusišką šio sprendimo įgyvendinimo įvertinimą. |
(15) Įsipareigojimų pagal šį sprendimą įgyvendinimo pažanga turėtų būti vertinama kiekvienais metais remiantis ataskaitomis, pateiktomis pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo. Kas dvejus metus reikėtų įvertinti planuojamą pažangą, o 2016 m. atlikti visapusišką šio sprendimo įgyvendinimo įvertinimą. Komisija, atlikdama šį vertinimą, turėtų pateikti pranešimą ir įvertinti pažangą užtikrinant skirtingų sričių Bendrijos politikos (pvz., žemės ūkio, produktų reikalavimų, struktūrinės politikos, mokslinių tyrimų) indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Šiuo sprendimu nustatomos taisyklės, pagal kurias nustatomas valstybių narių įnašas, siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, išmetamus iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, ir atliekamas jo vertinimas. |
Šiuo sprendimu nustatomos taisyklės, pagal kurias nustatomas valstybių narių įnašas, siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, ir atliekamas jo vertinimas. |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 3 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Kol Bendrija nėra pasirašiusi būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį įgyvendinant išmetamų dujų kiekis būtų sumažintas daugiau nei reikalaujama šiame straipsnyje, kiekviena valstybė narė iki 2020 m. apriboja iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, šio sprendimo priede atitinkamai valstybei narei nustatytą procentinį dydį pritaikydama 2005 m. išmestam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. |
1. Kol Bendrija nėra pasirašiusi būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį įgyvendinant išmetamų dujų kiekis būtų sumažintas daugiau nei reikalaujama šiame straipsnyje, kiekviena valstybė narė iki 2020 m. apriboja išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, šio sprendimo priede atitinkamai valstybei narei nustatytą procentinį dydį pritaikydama 1990 m. išmestam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 3 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Pagal 3 dalį ir 4 straipsnį kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, 2013 m. jos išmetamas iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, neviršytų tos valstybės narės iš minėtų šaltinių 2008, 2009 ir 2010 m. išmestų vidutinių metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių, apie kuriuos turi būti pranešta ir kurie turi būti patikrinti pagal Direktyvą 2003/87/EB ir Sprendimą 280/2004/EB. |
2. Pagal 3 dalį ir 4 straipsnį kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas 2013 m., neviršytų priede pateiktos viršutinės ribos, nustatytos atitinkamai valstybei narei 2020 m. Nustatydama tolygaus mažinimo ribas, kiekviena valstybė narė gali pasirinkti vieną iš dviejų galimybių:
i) remtis tikslinėmis vertėmis, nustatytomis atitinkamai valstybei narei Kioto protokole, arba ii) remtis atitinkamos valstybės narės 2008, 2009 ir 2010 m. vidutiniais išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais, apie kuriuos turi būti pranešta ir kurie turi būti patikrinti pagal Sprendimą 280/2004/EB. |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 straipsnį, turėtų pranešti apie savo metinius išmetamus ŠESD kiekius, pasiektus įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį, ir naudojimąsi kreditais pagal 4 straipsnį. |
1. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 straipsnį, turėtų pranešti apie savo metinius išmetamus ŠESD kiekius, pasiektus įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį, ir naudojimąsi kreditais pagal 4 straipsnį. |
|
Šiose ataskaitose nurodoma, kokiu mastu numatoma sumažinti išmetamų dujų kiekį visuose pagrindiniuose sektoriuose, siekiant 2020 m. ir 2050 m. mažinimo tikslų. |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnio 2 dalies 2 a pastraipa (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į ES sektorinės politikos įtaką išmetamų Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir į galimybes jį mažinti vykdant šią politiką. Atitinkamais atvejais Komisija teikia pasiūlymus, siekdama užtikrinti, kad šia politika būtų atitinkamai prisidedama siekiant 2020 m. ir 2050 m. mažinimo tikslų. |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 5 a straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5a straipsnis |
|
Komisija užtikrina, kad Bendrijos įsipareigojimai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą būtų įgyvendinami derinant su jos sanglaudos politika, atsižvelgiant į poreikį išlaikyti bei sustiprinti atskirų valstybių narių ir regionų ekonominę ir socialinę sanglaudą. |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 5 b straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5b straipsnis |
|
Kadangi pagal įsipareigojimą, kurį prisiėmė Bendrija, užduotys skiriamos ne tik valstybių narių centrinėms valdymo institucijoms, bet ir jų vietos bei regioninėms valdymo institucijoms ir kitiems vietos ir regioniniams palaikymo forumams ir organizacijoms, valstybės narės užtikrina savo centrinių ir vietos vadžios institucijų bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis. |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 b straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5b straipsnis |
|
Kadangi elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių didinimas itin svarbus siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valstybės narės užtikrina, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių būtų ekonomiškai patraukli, ir tokiu būdu skatina rinkos dalyvius gaminti daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir ženkliai prisidėti prie valstybių narių įsipareigojimų vykdymo. |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 5 c straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5c straipsnis |
|
Greta atskirų valstybių narių, centrinių valdymo institucijų ir vietos bei regioninių organizacijų ir valdžios institucijų, taip pat ir rinkos veikėjai, kartu su namų ūkiais ir atskirais vartotojais, prisideda prie Bendrijos įsipareigojimų įgyvendinimo, neatsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio, kuris gali būti jiems priskiriamas. |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 5 d straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5d straipsnis |
|
Įsipareigojimų įvykdymo terminas yra 2020 m. Per laikotarpį iki 2020 m. daug skirtingų projektų finansuojama Europos Sąjungos struktūrinio fondo ir Sanglaudos fondo lėšomis. Komisija, įgyvendindama sanglaudos politiką, siekia atsižvelgti į Bendrijos įsipareigojimus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir įtraukti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo aspektą į lėšų, numatytų sanglaudai bei struktūrinei plėtrai, skyrimo kriterijų sistemą. |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 5 f straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5f straipsnis |
|
Valstybės narės užtikrina naujų, pažangių technologijų naudojimo finansavimą, kad pramonės veikėjai galėtų kurti naujas darbo vietas, kartu siekiant didinti konkurencingumą ir skatinti įgyvendinti tikslus, nustatytus Lisabonos strategijoje. |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 5 g straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5g straipsnis |
|
Bendras įgyvendinimas ir švarios plėtros mechanizmas – lanksčios priemonės, padedančios Europos Sąjungai vykdyti savo įsipareigojimus; taigi Komisija turi ateityje ne mažinti, o didinti jų naudojimą, nes valstybėms narėms (ir atskiriems jų regionams) būdingi skirtingi socialiniai bei ekonominiai ir aplinkos bruožai, taigi nustatytų tikslų siekimo priemonės gali būti skirtingos konkrečiose valstybėse narėse ir jų regionuose. |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 5 h straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5h straipsnis |
|
Kadangi Europos Sąjungai itin svarbu, kad būtų sudarytas tarptautinis susitarimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, Komisija, siekdama išlaikyti ekonominę sanglaudą, imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų sudarytas naujas, pasaulinis susitarimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, kai nustos galioti Kioto konvencija. |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 5 i straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5i straipsnis |
|
Kadangi Europos Sąjungos plataus užmojo įsipareigojimai yra didelė našta atsiliekantiems regionams, Komisija remia šiuos regionus, siekdama užtikrinti, kad trumpalaikiai finansiniai sunkumai netaptų šiems regionams dideliais nuostoliais ir kad būtų pasiekti nustatyti tikslai. |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 6 a straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
6a straipsnis |
|
Per šešis mėnesius nuo tarptautinės sutarties dėl klimato kaitos, pagal kurią būtų privaloma sumažinti išmetamus kiekius daugiau nei nustatyta šio sprendimo 3 straipsnyje, pasirašymo datos Komisija pateikia teisėkūros pasiūlymą dėl valstybių narių įnašų, susijusių su tolesniais Bendrijos įsipareigojimais, kurie turi būti priimti pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsnį. |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl sprendimo – iš dalies keičiantis aktas 7 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Didžiausias išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal šio sprendimo 3 straipsnį pakoreguojamas, atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų, išduotų pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnį, kiekį pasikeitus šaltiniams, kuriems taikoma direktyva, kai Komisija galutinai patvirtina 2008–2012 m. laikotarpio nacionalinius paskirstymo planus pagal Direktyvą 2003/87/EB. Komisija paskelbia atlikus šį pakoregavimą gautus skaičius. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedas. Lentelės „Valstybių narių išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai pagal 3 straipsnį“ pirmosios skilties pavadinimas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Valstybių narių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių apribojimai iki 2020 m., palyginti su 2005 m. išmestais šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais, iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB |
Valstybių narių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių apribojimai iki 2020 m., palyginti su 1990 m. išmestais šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais, iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB. Komisija parengia lentelę, kurioje būtų nurodytos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribos ir išmestų dujų kiekis, nurodomas CO2 ekvivalento tonomis. |
Pagrindimas | |
Būtų prieštaraujama solidarumo principui, jei būtų priimtas teisės aktas, kuriame nebūtų atsižvelgiama į pavienių valstybių narių 1990–2005 m. sumažintą išmesto anglies dioksido kiekį. Nėra priežasties leisti tolesnį išmetamo kiekio perviršį dėl numatomo ekonomikos augimo, kadangi BVP augimas nėra tiesiogiai proporcingas išmesto anglies dioksido kiekio didėjimui. Europos Sąjunga, laikydamasi tokio požiūrio, rodytų blogą pavyzdį besivystančioms šalims dėl numatomų derybų dėl tarptautinio susitarimo. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Bendros pastangos siekiant sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį |
|||||||
Nuorodos |
KOM(2008)0017 – C6-0041/2008 – 2008/0014(COD) |
|||||||
Atsakingas komitetas |
ENVI |
|||||||
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
REGI 19.2.2008 |
|
|
|
||||
Nuomonės referentas Paskyrimo data |
Antonio De Blasio 26.3.2008 |
|
|
|||||
Svarstymas komitete |
8.4.2008 |
25.6.2008 |
|
|
||||
Priėmimo data |
16.7.2008 |
|
|
|
||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
28 14 5 |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Victor Boştinaru, Wolfgang Bulfon, Antonio De Blasio, Petru Filip, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Ambroise Guellec, Zita Gurmai, Marian Harkin, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Florencio Luque Aguilar, Jamila Madeira, Sérgio Marques, Miguel Angel Martínez Martínez, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Dimitar Stoyanov, Margie Sudre, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jan Březina, Emanuel Jardim Fernandes, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Miloslav Ransdorf |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Dimitrios Papadimoulis |
|||||||
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Bendros pastangos siekiant sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį |
|||||||
Nuorodos |
KOM(2008)0017 – C6-0041/2008 – 2008/0014(COD) |
|||||||
Pateikimo Europos Parlamentui data |
23.1.2008 |
|||||||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ENVI 19.2.2008 |
|||||||
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
INTA 19.2.2008 |
ECON 19.2.2008 |
EMPL 10.4.2008 |
ITRE 19.2.2008 |
||||
|
REGI 19.2.2008 |
|
|
|
||||
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
INTA 25.2.2008 |
|
|
|
||||
Susijęs (-ę) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ITRE 10.4.2008 |
|
|
|
||||
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Satu Hassi 27.2.2008 |
|
|
|||||
Svarstymas komitete |
26.2.2008 |
7.5.2008 |
25.6.2008 |
|
||||
Priėmimo data |
7.10.2008 |
|
|
|
||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
65 0 1 |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Liam Aylward, Pilar Ayuso, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Hiltrud Breyer, Martin Callanan, Dorette Corbey, Magor Imre Csibi, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Jens Holm, Marie Anne Isler Béguin, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Marie-Noëlle Lienemann, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Daciana Octavia Sârbu, Amalia Sartori, Richard Seeber, Kathy Sinnott, María Sornosa Martínez, Salvatore Tatarella, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman, Glenis Willmott |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jerzy Buzek, Bairbre de Brún, Erna Hennicot-Schoepges, Johannes Lebech, Caroline Lucas, Lambert van Nistelrooij |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Domenico Antonio Basile, Catherine Stihler |
|||||||
Pateikimo data |
15.10.2008 |
|||||||