Pranešimas - A6-0442/2008Pranešimas
A6-0442/2008

PRANEŠIMAS dėl turizmo poveikio pakrančių regionuose. Regioninės plėtros aspektai

12.11.2008 - (2008/2132(INI))

Regioninės plėtros komitetas
Pranešėja: Jamila Madeira

Procedūra : 2008/2132(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0442/2008
Pateikti tekstai :
A6-0442/2008
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl turizmo poveikio pakrančių regionuose. Regioninės plėtros aspektai

(2008/2132(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo[1],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG)[2],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo[3],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo,[4]

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)[5],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)[6],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 24 d. Komisija pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl oro uostų rinkliavų,

–    atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 27 d. Komisija komunikatą „Integruotas pakrančių zonų valdymas. Europos strategija“ (COM(2000)0547),

–    atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“(COM(2007)0621),

–    atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 17 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ (COM(2006)0134) ir į 2007 m. lapkričio 29 d. Parlamento rezoliuciją šia tema[7],,

–    atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575), ir į 2008 m. gegužės 20 d. Parlamento rezoliuciją šia tema[8],

–    atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos komunikatą „Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“(COM(2008)0030),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 7 d. Komisijos žaliąją knygą „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“ (COM(2006)0275),

–    atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. įvykus Europos Tarybos susitikimui Briuselyje pirmininkaujančios šalies pateiktas išvadas,

–    atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 20 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą trišalį susitarimą kiekvienų metų gegužės 20 d. minėti Europos jūrų dieną,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6‑0442/2008),

A.  kadangi ES turi šešias dideles pakrančių zonas, t. y. Atlanto vandenyno, Baltijos jūros, Juodosios jūros, Viduržemio jūros, Šiaurės jūros ir atokiausių regionų zonas, iš kurių kiekviena turi savitų teritorinių išteklių ir specifinę turizmo koncepciją,

B.  kadangi nemaža Europos gyventojų dalis gyvena Europos pakrantėje, kuri tęsiasi 89 000 km,

C.  sutikdamas su apibrėžtimi „pakrančių zona“, vartojama kalbant apie Europos Sąjungos jūros politiką, t. y., kad pakrančių zonomis laikomos pakrančių teritorijos arba 50 km tiesia linija nuo kranto nutolusios teritorijos,

D. kadangi pakrančių regionai yra labai svarbūs Europos Sąjungai, nes juose susitelkusi didelė dalis ekonominės veiklos,

E.  kadangi apibrėžtas integruotas pakrančių zonų valdymas ir kadangi turizmui tenka atitinkamas vaidmuo siekiant šio tikslo,

F.  kadangi darni pakrančių regionų plėtra naudinga ne tik pakrančių gyventojams, bet ir visiems žmonėms, gyvenantiems Europos Sąjungoje,

G.  kadangi turizmas yra įprasta ir pagrindinė veikla šiuose regionuose ir daro teigiamą poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi – dėl jo didėja BVP ir užimtumo lygis, tačiau gali turėti ir neigiamų teritorinių padarinių dėl veiklos sezoniškumo, nekvalifikuotos darbo jėgos užimtumo, pakrančių ir krašto gilumoje esančių vietovių integracijos stokos, ekonominės įvairovės trūkumo arba dėl gamtos ir kultūros paveldo būklės blogėjimo,

H. kadangi praktiškai nė vienoje iš 2007–2013 m. veiklos programų nėra konkrečiai paminėtos pakrančių zonos, o tai reiškia, kad trūksta patikimų palyginamųjų socialinių, ekonominių ir finansinių duomenų apie pakrančių turizmą,

I.    kadangi nėra patikimų palyginamųjų duomenų apie pakrančių turizmą, gali būti, kad nepakankamai vertinamas šio sektoriaus ekonominis pajėgumas, taigi nepakankamai vertinama ekonominė jūrų aplinkos išsaugojimo vertė ir pervertinama investicijų reikšmė siekiant šio tikslo,

J.   kadangi dėl to, kad trūksta informacijos apie ES finansavimą pakrančių zonose, sunku kokybiškai įvertinti tikrąjį struktūrinių fondų poveikį pakrančių turizmui, nors yra žinoma, jog jais gausiai naudojamasi,

K. kadangi turizmas yra susijęs su ES įvairių sričių politika, kuri turi didelį poveikį jo pajėgumui prisidėti prie socialinės ir teritorinės sanglaudos,

L.  kadangi kokybės požiūriu struktūriniai fondai gali prisidėti prie pakrančių regionų plėtros ir padėti atgaivinti vietos ekonomiką, sumažinti veiklos sezoniškumą, skatinti privačias investicijas ir populiarinti tausųjį turizmą,

M. kadangi jų poveikis labiausiai pastebimas tokiose vietovėse, kaip mažos atokiausių regionų salos ar pakrančių zonos, kuriose pakrančių turizmas – pagrindinis ekonomikos sektorius,

N.  kadangi pakrančių zonoms didelę įtaką daro jų geografinė padėtis, taigi reikia strategijos, kurioje būtų atsižvelgiama į jų specifines savybes ir į subsidiarumo principą, taip pat į sektorių sanglaudos priimant sprendimus būtinybę,

O. kadangi pakrančių regionai taip pat dažniausiai yra nutolę regionai, pvz., mažos salos, atokiausi regionai ar pakrančių zonos, labai priklausančios nuo turizmo ir sunkiai prieinamos ne sezono metu, kuriuose siekiant skatinti teritorinę sanglaudą reikės gerinti infrastruktūrą, plėtoti nuolatinius ryšius tarp pakrantės ir vidaus vietovių ir, įgyvendinant teritorinės rinkodaros ir palankaus investicijoms integruoto ekonomikos vystymosi strategijas, skatinti išlaikyti ekonominę veiklą ne turizmo sezono metu,

P.  kadangi, nors pakrančių teritorijos susiduria su panašiomis problemomis, jos neturi specialiųjų priemonių, kurios leistų turėti struktūrinę strategiją ir įgyvendinti geresnį pagrindinių subjektų, kurie dažniausiai dirba vieni ir atskirai, bendravimą,

Q. kadangi valstybės valdžios institucijos gali rasti ir vietos bei regionų lygmenimis įgyvendinti integruotus sprendimus, kaip išspręsti realias problemas, jei jos bendradarbiaus su privačiuoju sektoriumi ir jei jie drauge atsižvelgs į aplinkos apsaugos ir į bendruomenės interesus,

.R. kadangi parengus politikos priemones bus prisidėta prie labiau integruoto ir tvaraus vystymosi strategijų, saugant gamtos ir kultūros išteklius, patenkinant socialinius poreikius bei propaguojant tausiojo turizmo modelius padidės ekonominis konkurencingumas,

S.  kadangi tokios priemonės galėtų pagerinti užimtumo kokybę šiose teritorijose ir padėti sumažinti veiklos sezoniškumą suvienijus įvairių formų turizmą ir kitą jūros ar pakrančių veiklą, ir tada siūlomas paslaugas būtų galima suderinti su šiuolaikinio turizmo lūkesčiais ir reikalavimais ir sukurti kokybiškų darbo vietų,

T.  kadangi siekiant Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 6 straipsnyje nustatyto Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo gali būti veiksmingai prisidedama prie minėtųjų prioritetų siekio, pvz., finansuojant sektoriaus veikėjų ir pakrančių zonų bendradarbiavimo projektus ir plėtojant partnerystės tinklus, pabrėždamas, kad tokiomis aplinkybėmis svarbu pasinaudoti Reglamente (EB) Nr. 1082/2006 numatyta Europos teritorinio bendradarbiavimo grupe (ETBG) kaip priemone, kuri padėtų užmegzti stabilų bendradarbiavimą tvaraus pakrančių regionų vystymosi srityje, t. y. bendradarbiavimą, kuriame dalyvaus vietos ir socialiniai partneriai,

1.   pabrėžia, kad turizmas yra pagrindinis ES pakrančių regionų socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnys, glaudžiai susijęs su Lisabonos strategijos tikslais; pabrėžia, kad vykdant pakarančių turizmo veiklą reikia daugiau atsižvelgti į Geteborgo strategijos tikslus;

2.   skatina pakrančių valstybes nares parengti specialiąsias strategijas ir nacionaliniu bei regionų lygmeniu integruotus planus siekiant sumažinti turizmo sezoniškumą pakrančių regionuose ir užtikrinti stabilesnį užimtum bei geresnę vietos bendruomenių gyvenimo kokybę; todėl pabrėžia, kad labai svarbu tradicines sezonines įmones perorganizuoti į įmones, kurios vykdytų veiklą visus metus siūlydamos įvairias turizmo paslaugas ir alternatyvių formų turizmą (pvz., verslo, kultūrinį, medicininį, sportinį, žemės ūkio ir su jūra susijusį turizmą); pažymi, kad produktų ir paslaugų įvairinimas padės skatinant didesnę plėtrą, sukuriant daugiau darbo vietų ir sumažinant neigiamą poveikį aplinkai bei neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį;

3.  pabrėžia, kad būtina išsaugoti šio sektoriaus darbuotojų teises skatinant kurti kokybiškas darbo vietas ir kelti jų kvalifikaciją, o tai, be kita ko, reiškia, vykdyti tinkamą profesinį mokymą, dažniau sudaryti ilgalaikes sutartis ir mokėti teisingą bei garbingą atlygį ir gerinti darbo sąlygas;

4.   prašo laikytis integruoto požiūrio į pakrančių turizmą ir atsižvelgti į ES sanglaudos, jūrų, žuvininkystės, aplinkos, transporto, energetikos ir sveikatos apsaugos politiką siekiant megzti tarpusavio ryšius ir vengti nenuoseklių veiksmų; rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į šį integruotą požiūrį tvarios pakrančių turizmo plėtros klausimu, ypač vykdant ES jūrų politiką, kaip vieną iš strateginių 2010–2015 m. veiklos programos tikslų, taigi jis būtų susijęs su 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio persvarstymu;

5.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad regionų ir vietos valdžios institucijos, atsakingos už pakrančių zonų turizmą ir regionų plėtrą, ir ekonominiai, socialiniai ir aplinkos partneriai visiškai dalyvautų visų pagal šią politiką įsteigtų organų veikloje ir tarptautinėse bendradarbiavimo programose, kuriose šie regionai dalyvauja;

6.   pabrėžia esminį ryšį tarp gerai veikiančios infrastruktūros ir turistinio regiono klestėjimo ir todėl prašo kompetentingų valdžios institucijų parengti vietos infrastruktūros gerinimo planus, kurie būtų naudingi tiek turistams, tiek vietos gyventojams; labai rekomenduoja, kad pakrančių valstybės narės imtųsi visų reikiamų priemonių norint užtikrinti, kad įgyvendinant naujus projektus, kuriais siekiama gerinti infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas ir kitus įrenginius, būtų pasitelkiamos šiuolaikiškiausios technologijos siekiant užtikrinti, kad energijos sunaudojimą ir išmetamo anglies dvideginio kiekį bei pagarinti energijos našumą naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;

7.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus remti tvarias viešojo transporto judumo grandis bei dviračių ir pėsčiųjų takus, ypač pasienio pakrančių regionuose, ir šiuo tikslu remti keitimąsi pažangiąją patirtimi;

8.  rekomenduoja Komisijai laikytis vienodo visuotinio požiūrio į pakrančių turizmą tiek siekiant teritorinės sanglaudos, tiek taikant integruotos jūrų politikos strategiją, ypač salose, salose esančiose valstybėse narėse, atokiausiuose regionuose ir kitose pakrančių zonose turint mintyje tai, kad jos labai priklauso nuo turizmo;

9.   ypatingai skatina Komisiją ir valstybes nares įtraukti pakrančių turizmą į prioritetų sąrašą rengiant strategines gaires naujam Struktūrinių fonų programavimo laikotarpiu bei kuriant ES pakarančių regionų politiką ir nustatyti naujovišką strategiją, kuri padėtų integruoti pakarančių turizmo pasiūlą;

10. todėl džiaugiasi, kad pakrančių regionai dalyvauja INTERREG IV B ir INTERREG C programose ir projektuose, kurie apima tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą turizmo srityje ir ragina veiksmingai naudotis esamomis ES iniciatyvomis ir priemonėmis, skirtomis pakrantės regionams, pvz., Viduržemio jūros strategija, Baltijos jūros strategija ir Juodosios jūros sinergijos iniciatyva; labai rekomenduoja Komisijai daugiau atsižvelgti į pakrančių regionus kito programavimo laikotarpio naujose INTERREG programose;

11. atsižvelgia į Regionų komiteto nuomonę dėl Europos pakrančių fondo steigimo ir ragina Komisiją, rengiant naują Finansinę programą, išnagrinėti, kaip geriau koordinuoti būsimas finansines priemones, kurios bus taikomos pakrančių regionuose priimtoms priemonėms;

12. rekomenduoja kaupti integruotam pakrančių zonų vykdymui reikalingas žinias, t. y. prižiūrint Europos inovacijos ir technologijos institutui, įsteigtam Reglamentu (EB) Nr. 294/2008, ir pagal Sprendime Nr. 1982/2006/EB numatytą Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą sukurti Europos sektorinį tinklą;

13. siekiant sumažinti atitinkamoms vietinės valdžios institucijoms daromą spaudimą, rekomenduoja pakrančių valstybėms narėms laikytis integruoto požiūrio programų lygmeniu atrenkant ir vykdant su pakrantėmis susijusius projektus, taikant tarpsektorinį metodą ir teikiant pirmenybę viešojo ir privataus sektorių partnerystei;

14. džiaugiasi, kad Komisija nustatė kompetentingo ir tvaraus Europos turizmo darbotvarkės prioritetus, susijusius su pakrančių ir jūrų turizmu; siūlo į neseniai sukurtą interneto svetainę įtraukti lankytinas Europos vietoves, specifinę lankytinų pakrančių vietovių informaciją ir tinklus, ypač mažiausiai žinomų lankytinų vietovių ir apie kurias skleidžiama mažiausiai informacijos, siekiant informaciją apie jas skleisti už ES ribų ir su šia informacija taip pat susieti regioninio ir vietinio lygio informaciją;

15. todėl ragina Komisiją savo bandomajame projekte „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ pakrančių ir vandens turizmą paskelbti 2010 m. patraukliausių vietovių tema;

16. apgailestauja, kad dėl to, jog šiuo metu trūksta su ES išlaidomis pakrančių regionuose susijusio skaidrumo, neįmanoma apskaičiuoti investicijų dydžio ar išanalizuoti paremtų iniciatyvų šiuose regionuose poveikį; todėl džiaugiasi, kad minėtojoje žaliojoje knygoje dėl būsimos jūrų politikos paskelbta nuostata, kuria siekiama sukurti pajūrio regionų duomenų bazę, į kurią bus įtraukti duomenys apie visus Bendrijos fondų (įskaitant struktūrinius fondus) paramos gavėjus ir ragina Komisiją nedelsiant imtis šios užduoties; pažymi šios iniciatyvos svarbą užtikrinant skaidrumą šioje srityje; ragina Komisiją aktyviai taikyti tinkamas priemones, kad analizės ir statistikos tikslais būtų galima gauti šiuos duomenis ir ragina valstybes nares įvykdyti savo įsipareigojimus skelbti galutinius naudos gavėjus taip pateikiant bendrą esamų projektų vaizdą;

17. ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus drauge parengti išsamų pakrančių zonose finansuojamų projektų katalogą ir pateikti jį internete, kad regionai galėtų pasimokyti vieni iš kitų patirties ir kad akademinis pasaulis, pakrančių bendruomenės ir kitos suinteresuotosios šalys galėtų fiksuoti, viešinti ir kuo tinkamiau perduoti pažangiąją patirtį vietos bendruomenėms; todėl rekomenduoja sukuri forumą, kuriame suinteresuotos šalys galėtų susisiekti ir keistis gerąja patirtimi, ir iš valstybių narių atstovų sudarytą darbo grupę, kuri rengtų veiksmų planus pakrančių turizmo srityje ir skatintų keitimąsi patirtimi institucijų lygmeniu;

18. ragina Komisiją taip pat naudotis šiuo interneto katalogu siekiant parodyti Europos piliečiams naudą, kurią Europa suteikia pakrančių regionams, taip pagrindžiant Europos finansavimą ir ES suteikiant teigiamą įvaizdį;

19. ragina Komisiją užtikrinti, kad į Eurostato nuolat plėtojamą ES pakrančių regionų socialinių ir ekonominių duomenų bazę būtų įtraukiami patikimi, vienarūšiai ir aktualūs duomenys apie turizmą, nes jie būtini norint, kad būtų lengviau priimti sprendimus viešajame sektoriuje ir kad būtų galima palyginti regionus ir sektorius; rekomenduoja pakrančių valstybėms narėms nedelsiant imtis veiksmų ir savo teritorijose taikyti turizmo ir su juo susijusių sričių duomenų apskaitą (angl. Tourism Satellite Account);

20. pabrėžia, kad aplinka ir pakrančių turizmas glaudžiai susiję; ir kad į turizmo vystymo politiką turėtų būti įtraukiamos praktinės priemonės, atitinkančios bendrą aplinkos apsaugos ir valdymo politiką; todėl džiaugiasi, kad Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (dėl 2007–2013 m. struktūrinių fondų) 17 straipsnyje tvari plėtra nurodyta vienu iš esminių principų, kurie taikomi įgyvendinant bet kokius struktūrinius projektus, kurių vykdymas turi būti deramai tikrinamas vykdant atitinkamą priežiūros veiklą; labai rekomenduoja panašią nuostatą įtraukti ir į kito programavimo laikotarpio reglamentą; pažymi, kad tokiais veiksmais galėtų būti žymiai prisidedama prie ekoturizmo propagavimo;

21. primena, kad pakrančių regionai ypatingai patiria klimato kaitos ir dėl jos kylančio jūros lygio, atsirandančios pakrančių erozijos bei augančio audrų dažnumo ir stiprumo pasekmes; todėl ragina, kad pakrančių regionai sukurtų klimato kaitos rizikos prevencijos planus;

22. pabrėžia klimato kaitos padarinius pakrančių turizmui; todėl ragina Komisiją, viena, išmetamų CO2 dujų mažinimo Bendrijos tikslus į turizmo ir transporto politiką įtraukti vadovaujantis logika ir, antra, remti priemones, kuriomis siekiama tvarų turizmą apsaugoti nuo klimato kaitos padarinių;

23. todėl pažymi, kad labai svarbu įvertinti turizmo aplinkos apsaugos ir išsaugojimo potencialą; pažymi, kad padedant suderintiems nacionalinės ir regioninės valdžios institucijų ir turizmo sektoriuje dirbančių įmonių bei viešbučių ir restoranų vadovų veiksmams, turizmas galėtų būti paprastas būdas skatinti sąmoningumą dėl aplinkos vertybių todėl mano, kad šias pastangas reikia skirti pakrančių regionams atsižvelgiant į iš esmės turistinį jų pobūdį;

24. pažymi, kad vystant turizmą visada reikia saugoti istorines ir archeologines vertybes bei išlaikyti tradicijas ir bendrą kultūrinį paveldą ir raginti vietos bendruomenes aktyviai dalyvauti;

25. ragina skirti paskatas, kad būtų skatinama tvari plėtra išsaugant kultūrinį ir gamtos paveldą bei pakrančių regionų socialinę struktūrą;

26. ragina Komisiją užtikrinti, kad aktyvus įgyvendinimas laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos būtų laikomas sąlyga siekiant gauti ES finansavimą pakrančių projektams, darantiems poveikį jūrai;

27. ragina Komisiją naudoti visas įvertinimo priemones, tinkamas kontroliuoti šio principo įgyvendinimą pakrančių zonose programavimo laikotarpiu ir atsakomybės paskirstymą priimant sprendimus įvairiu lygmeniu;

28. pabrėžia, kad per daug plėtojant fizinę infrastruktūrą pakrantėms zonoms daromas spaudimas ir kenkiama pakrančių turizmo plėtojimui bei patrauklumai, kai tuo tarpu šiuos aspektus būtų galima skatinti siūlant aukštos kokybės turizmo paslaugas, kurios būtinos pakrančių regionų konkurencingumui užtikrinti ir kokybiškoms darbo vietoms bei kvalifikacijos kėlimui skatinti; todėl ragina pakrančių regionus skatinti investicijas kitose srityse, kaip pvz., informatikos technologijomis paremtų paslaugų teikimas, naujo vietos tradicinių produktų potencialo vystymas ir aukštos kvalifikacijos turizmo sektoriaus darbuotojų mokymas; taip pat ragina parengti mokymo programas, kad galima būtų sudaryti kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų patenkinti padidėjusius sudėtingus ir įvairius turizmo sektoriaus poreikius, rezervą;

29. ragina valstybes nares suformuoti tinkamą miestų ir teritorijų planavimo, suderinamo su pakrančių kraštovaizdžiu, politiką;

30.  pabrėžia, kad aukštas kokybės lygis yra pagrindinis palyginamasis Europos turizmo paslaugų privalumas; ragina valstybes nares, taip pat ir regionines ir vietos valdžios institucijas, pabrėžti ir dar labiau pagerinti savo turizmo paslaugų kokybę, ypač siūlomo saugumo, išvystytos ir modernios infrastruktūros, susijusių įmonių socialinės atsakomybės ir aplinką tausojančios ekonominės veiklos srityse;

31. ragina Komisiją užtikrinti, kad su jūrų sektoriaus subjektų grupėmis susijusi politika apimtų gamybos paslaugas ir pakrančių turizmui svarbius sektorius, taigi būtų galima megzti naudingus subjektų, kurie naudoja jūras kaip išteklių, ryšius siekiant padidinti jų konkurencingumą, tvarumą ir indėlį į pakrančių ekonomikos plėtrą; be to, mano, kad medicinos, švietimo, technologiniai ir sporto įrenginiai turėtų tapti jūrų sektoriaus subjektų grupių, esančių pakrančių regionuose, teikiamų paslaugų dalimi, nes šios paslaugos yra būtinos siekiant vystyti pakrančių zonas; turėdamas mintyje didelę daugelio regionų ir uostamiesčių taršą, dar kartą ragina valstybes nares ir Komisiją labiau skatinti aprūpinti uoste stovinčius laivus iš sausumos;

32. atkreipia dėmesį prieinamumo svarbą pakrantės regionų vystymuisi; todėl ragina Komisiją ir pakrančių nacionalines bei regionų valdžios institucijas diegti priemones, kuriomis galima būtų užtikrinti geriausią susisiekimą sausuma, oru ir vandens keliais; atsižvelgiant į didelę daugelio regionų ir uostamiesčių taršą, dar kartą ragina tuos pačius veikėjus labiau skatinti aprūpinti uoste stovinčius laivus iš sausumos; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę, laikantis pirmiau minėtame pasiūlyme dėl direktyvos dėl oro uostų rinkliavų nustatytos procedūros, priimti priemones, kaip antai oro uostų mokesčių sumažinimas, siekiant padidinti pakrančių regionų patrauklumą ir konkurencingumą; tuo pačiu tikslu pabrėžia būtinybę griežčiau laikytis oro uostų bei aviacijos saugumo standartų ir, kai būtina, iškelti netoli oro uostų esančias degalų saugyklas;

33. ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas skatinti pakrančių ir salų regionų uostų ir oro uostų modernizavimą siekiant patenkinti turizmo poreikius, deramai atsižvelgiant į aplinkos teikiamas galimybes ir gamtos grožio bei gamtinės aplinkos išsaugojimo reikalavimus;

34. pabrėžia, kad teritorinė sanglauda yra visą ES apimanti horizontalioji koncepcija, kuri dėl to, kad pakrančių ir vidaus regionai papildo vienas kitą ir vienas kitam daro įtaka, gali sustiprinti pakrančių ir krašto gilumoje esančių vietovių ryšius (pvz., susieti pakrantėje vykdomą veiklą su kaimo ir miesto turizmu, teikti daugiau turizmo paslaugų ne sezono metu, propaguoti vietos produktus ir drauge didinti jų įvairovę); pažymi, kad pirmiau minėtoje žaliojoje knygoje dėl būsimos jūrų politikos konkrečiai minimi salų regionai pripažįstant, kad jie susiduria su tam tikromis vystymosi problemomis, kurias lemia nuolatinių gamtinės kliūtys; pabrėžia, kad apskritai su panašiomis problemomis susiduria pakarančių regionai ir ragina Komisiją atsižvelgti į poreikį ateityje įgyvendinant teritorinę sanglaudą pakrančių turizmą susieti su integruotu pakrančių zonų valdymu ir jūrų erdvių planavimu;

35. ragina pakrančių regionus ir vietos valdžios institucijas taip pat skatinti partnerius taikyti integruotas teritorinės rinkodaros sistemas turint mintyje kaimynystės ryšius jūroje ir sausumoje, skatinti teisingumą vystant turizmą ir keliones, kad būtų skatinamas turizmo sektoriaus konkurencingumas ir nekenkiama bendram konkurencingumui;

36.   ragina pakrančių regionus dalyvauti tarpregioninio bendradarbiavimo projektuose, pvz., susijusiuose su IV iniciatyvos „Regionai ir ekonominiai pokyčiai“ tema, siekiant sukurti naujus ir plėtoti esamus teminius pakrančių turizmo tinklus, taip pat siekiant keistis pažangiąja patirtimi;

37. rekomenduoja kompetentingoms nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms vykdant bendradarbiavimo programas teikti techninę pagalbą strateginiams pakrančių turizmo projektams remti ir skirti užtektinai lėšų šiai veiklai finansuoti, bei teikti prioritetą struktūrinių fondų naudojimui vystant tvarų, aplinkai nekenkiantį pakrančių regionų turizmą tiek regionuose, kuriuose siekiama sanglaudos tikslų, tiek regionuose, kuriuose siekiama konkurencingumo ir užimtumo tikslų; todėl reikia skirti ypatingą dėmesį veiksmams, skirtiems vystyti komunikacijas ir informacijos technologijas;

38. ragina Komisiją kitais metais surengti bent vieną specialų renginį, geriausia gegužės 20 d. – Europos jūros dieną, skirtą pakrančių turizmui, kad partneriams būtų lengviau bendrauti ir megzti ryšius bei keistis pažangiąja patirtimi, pvz., susijusia su ES integruotojo kokybės valdymo modelio taikymu; todėl visus veikėjus skatina pristatyti savo tiesiogiai ar netiesiogiai su pakrančių turizmu susijusius projektus, kuriems skiriama Bendrijos parama;

39. mano, kad remiant jūrų turizmą, įskaitant su sektoriumi susijusios veiklos skatinimą, galima padėti Europos piliečiams išsiugdyti tausaus naudojimo įpročius ir sąmoningumą ekologijos požiūriu; ragina valstybes nares šiuo tikslu skatinti investicijas į savo pakrančių regionus;

40.   ragina Komisiją papildomai parengti praktinį vadovą ES pakrančių turizmo finansavimo tema siekiant tinkama linkme nukreipti suinteresuotas šalis paramos paieškos etapu;

41. pripažįsta svarbų kruizinių kelionių turizmo indėlį į pakrančių bendruomenių vystymąsi tais atvejais, kai randama rizikos ir naudos bei fiksuotų investicijų kaštų žemyne ir kruizinių kelionių veiklos vykdytojams reikalingo lankstumo pusiausvyra ir kai tinkamai atsižvelgiama į aplinkos rūpesčius;

42. ragina Komisiją remti pakrančių bendruomenes, kurios stengiasi mokytis iš gerosios patirties ir geriau naudotis kruizinių kelionių turizmo ir apskritai pakrančių turizmo teikiama nauda;

43. ragina pakrančių regionus įsteigti ir remti regionines arba vietos plėtros agentūras, kurios padėtų kurti tos pačios teritorijos specialistų, institucijų, ekspertų ir valdžios institucijų, taip pat įvairių valstybių narių tinklą ir kurios teiktų konsultacijas bei informaciją galimiems paramos gavėjams iš viešojo ir privataus sektorių;

44. rekomenduoja valstybėms narėms atsižvelgti į tvarumą suteikiant paskesnį bendradarbiavimo projektų finansavimą ne vien tik turint mintyje finansus, bet ir partnerių bendradarbiavimo tęstinumą bei ryšius su atitinkamomis vietos tarnybomis;

45.   ragina pakrančių valstybes nares užtikrinti didelį atrinktų projektų matomumą ir supaprastinti procedūras, susijusias su galimybe gauti finansavimą, kad būtų pritraukiama privačių lėšų pakrančių turizmui finansuoti ir lengviau užmezgama viešosios valdžios institucijų bei privataus sektoriaus veikėjų, ypač MVĮ, partnerystė; rekomenduoja vertinti rekreacinę jūrų ir pakrančių turizmo teikiamą naudą ir užtikrinti, kad augalija ir gyvūnija būtų sveika (skatinti ekologinį turizmą, žvejybos turizmą, banginių stebėjimo išvykas ir kt.); mano, kad šie tikslai turėtų atsispindėti kiekvienų metų gegužės 20 d. švenčiant Europos jūrų dieną;

46.   ragina aplinkos organizacijas, su jūra susijusius ekonomikos sektorius, kultūrines organizacijas, mokslo bendruomenę, piliečių organizacijas ir vietos gyventojus dalyvauti visais projekto etapais, įskaitant jo stebėseną, kad būtų užtikrintas ilgalaikis jo tvarumas;

47.   ragina Komisija nuolat vertinti, kaip Bendrijos pakrančių zonų finansavimas veikia jų regioninę plėtrą tam, kad įkūrus tvaraus pakrančių turizmo stebėsenos centrą būtų skleidžiama pažangioji patirtis ir remiami įvairių veikėjų partnerystės tinklai;

48. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Regionų komitetui.

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios aplinkybės

Įskaitant visų 27-ių valstybių narių pakrančių zonas, Europos Sąjungos pakrantės zona tęsiasi daugiau kaip 89 000 km. Vis dėlto ši Europos pakrantės zona pasižymi didele įvairove, nes joje įsikūrę didmiesčiai ir Europos šalių sostinės, pavyzdžiui, Lisabona, Atėnai, Kopenhaga ar Stokholmas, arba joje yra smulkių salų, kurių gyventojai verčiasi vien turizmu ir žvejyba.

Europos Sąjunga visada daug dėmesio skyrė jūrininkystei; kai kurių valstybių narių sąsajos su jūra turi gilias istorines šaknis ir yra pagrįstos tradicijomis, todėl, senajam žemynui išsiplėtus iki naujųjų pasaulių, pakrantės tapo itin svarbios jų valstybių klestėjimui ir vystymuisi.

Kai kurie regionai negalėtų egzistuoti be juos supančių pakrančių, pavyzdžiui, atokiuose pakraščiuose esantys regionai, gyvenantys vien iš turizmo ir iš su jūra susijusios veiklos, tačiau yra ir tokių regionų, kurių pakrantės zonų geografinis reljefas lemia jų ekonominio vystymosi nepriklausomumą nuo turizmo arba kuriuose turizmas yra mažai reikšmingas, jei atsižvelgsime į jų bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Remiantis kai kuriomis prognozėmis, 2010 m. apie 75 % žmonijos gyvens pakrančių zonose. Ši didelė gyventojų koncentracija pakrantėje jau savaime gana gerai rodo, kad būtina pragmatiškai analizuoti turizmo poveikį pakrančių zonoms, konkrečiau kalbant, jo poveikį nacionalinei, regionų ir vietos ekonomikai.

Europos Sąjunga ir turizmas

Nors turizmas šiuo metu nėra Europos Sąjungos kompetencijos arba politikos sričių dalis, EB sutarties 3 straipsnyje teigiama, kad turizmas gali būti „priemonių“ objektas, o tai leido ES turizmo srityje įgyvendinti daugelį politinių sprendimų, programų ir veiksmų.

Šis Europos Sąjungos fragmentinė ir sektorinė veikla leidžia numatyti kai kuriuos sunkumus, kylančius dėl strategijų, kurių buvo laikomasi taikant įvairius politinius sprendimus, nenuoseklumo ir programų bei paramos turistams būdų gausos, todėl vieni veiksmai kenkia kitiems, nes nėra pagrindinės ir nuoseklios politikos linijos, galinčios sėkmingai sukonkretinti jų iškeltus tikslus.

Valstybių ir vyriausybių vadovai sutiko naująją Lisabonos sutartį papildyti straipsniu, kuriuo nuo šiol Europos Sąjungai, tiksliau – Europos Parlamentui, suteikiama daugiau kompetencijos turizmo politikos srityje, o tai leis rengti naujas esamų finansavimo fondų strategijas, kurias bus galima veiksmingai ir realiai pritaikyti tikros Europos turizmo politikos skatinimui.

Struktūriniai fondai ir turizmas

Kadangi Europos Sąjunga neturi kompetencijos turizmo srityje ir todėl neturi finansinių priemonių, skirtų konkrečiai šiam sektoriui, su turizmu susiję planai Bendrijoje įgyvendinami daugiausia struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšomis vykdant regionų veiklos programas ir nacionalines sektorių veiklos programas.

Europos Parlamento Regioninės plėtros komitetas nusprendė pritarti iniciatyvinio pranešimo parengimui ir turizmo poveikio pakrančių zonoms analizei, tai yra regionų plėtros aspektų analizei, siekiant nustatyti, ar tinkamai naudojamos struktūrinių fondų lėšos pakrančių turizmo sektoriuje, ir konkretų šio turizmo sektoriaus poveikį visų valstybių narių ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai.

Išsamios ir svarbios analizės, pateiktos Komisijai, išvadose buvo nurodyta, kad iš visų pagrindinių pakrančių turizmo iššūkių būtina išskirti sezoniškumą, darnių plėtros priemonių būtinybę ir įvairią su poilsiu susijusią veiklą.

Ši analizė parodė, kad pakrančių turizmo programos buvo labai remiamos taikant regionų veiklos programose numatytas priemones, pavyzdžiui, viešąsias infrastruktūras, paramos turizmo sektoriaus mažoms ir vidutinėms įmonėms programas, teritorinę rinkodarą ir skatinamąją veiklą, kurios bendrai finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo.

Čia taip pat pabrėžiama, kad turizmo sektoriaus horizontalus pobūdis apsunkina šių iniciatyvų poveikio regionų sektoriui vertinimą; tačiau institucijų įtaka kokybiniam poveikiui buvo įvertinta teigiamai. Autorių teigimu, „SF skatino dalyvauti partnerystėse, nors įvairiuose projektuose partneriai dalyvavo nevienodai, prisidėjo prie programavimo kokybės gerinimo ir projektų kūrimo; be to, jie skatino gerinti programavimo kokybę ir kurti projektus“; neliko nepastebėta, kaip SF prisidėjo prie raidos, nes pakrančių zonos kokybės klausimas buvo sprendžiamas labiau kompleksiškai.

Išvados

Konsultavimasis turizmo klausimais su specialistais darbo vietoje buvo svarbiausia rengiant šį iniciatyvinį pranešimą, nes leido daugiau sužinoti ir įsitikinti, kad pakrančių turizmo sektoriuje būtina imtis konkrečių priemonių siekiant veiksmingiau panaudoti jau esančius fondus ir kad nebūtina kurti naujų priemonių, bet svarbu išsamiai ir nuosekliai ištirti šį sektorių naudojant visas esamas priemones vienam tikslui siekti, taikant bendrą strategiją. Pasirinkta strategija nuodugniai ištirti bendrus pakrančių zonos turizmo sektoriaus savitumus buvo visiems priimtina.

Įvairinti pakrančių turizmą, kuris jau vis mažiau siejasi vien su „jūra, saule, smėliu“, o tai daro jo pasiūlą labiau eklektišką, šiandien yra svarbus uždavinys, į kurį negalima nekreipti dėmesio, taigi būtina kurti naujus regioninės pakrančių ekonomikos segmentus ir kartu skatinti įgyvendinti Lisabonos ir Geteborgo strategijos tikslus konkurencingumo ir augimo srityse.

Įgyvendinant kitą Europos Komisijos darbų programą sektorių politika, pavyzdžiui, žvejybos politika, jūros politika, transporto politika, energetikos politika, aplinkos politika, sanglaudos politika, ir netgi naujoji Europos žemės ūkio politikos strategija, labiau pagrįsta puikių produktų, kurie nuolat daro poveikį pakrančių turizmo produktams, pasiūla, privalo tapti naujoviška ir visapusiškai prisidėti prie šio tokio svarbaus Europos ekonomikos sektoriaus, koks yra pakrančių turizmas, vystymosi. Netolimoje Europos Sąjungos ateityje holistinis šios politikos vaizdas turi įgyti realius kontūrus, kai bus iš anksto apžvelgti 2007–2013 m. finansiniai rezultatai, kad galėtume užtikrinti darnų pakrantės turizmą, kuris padės kurti Europos Sąjungos ateitį.

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (4.11.2008)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl turizmo poveikio pakrančių regionuose. Regioninės plėtros aspektai
(2008/2132(INI))

Nuomonės referentas: Francesco Ferrari

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi daugumos valstybių narių, kurių pakrančių regionai ir salos sparčiai vystosi, ekonomika labai priklauso nuo pajamų, gaunamų iš su jūra, upių žiotimis ir deltomis susijusios veiklos, kaip antai turizmo, žvejybos, transporto ir t. t., ir kadangi jūrinės ir salų aplinkos naudojimas įvairiais tikslais lemia didėjantį spaudimą; ypač kadangi konkurencija ieškant erdvės dažnai sukelia įvairių veiklų ir interesų konfliktus (turizmas, žvejyba, paslaugos, žemės ūkis, ekosistemų apsauga), todėl būtina tinkamai valdyti teritorijas, kad būtų įmanoma valdyti įvairią veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su pakrančių regionų plėtra,

B.   kadangi regionuose, kuriuose trumpus intensyvaus turizmo laikotarpius keičia ekonominio neaktyvumo laikotarpiai, užimtumo lygis šiame sektoriuje, taip pat ir transporto sektoriuje labai kinta, todėl dažnai būna sunku teikti stabilias deramos kokybės paslaugas,

C.  kadangi turizmo vaidmuo yra svarbus skatinant ekonominį augimą, užimtumą ir naujas komunikacijos technologijas,

D.  kadangi atsižvelgiant į tai, jog norint užtikrinti prieigą prie pakrančių regionų turistinės veiklos būtinos modernios ir veiksmingos transporto infrastruktūros,

E.   kadangi pakrančių regionai yra labai svarbūs Europos Sąjungai, nes juose susitelkusi didelė dalis ekonominės veiklos,

1.   mano, kad būtina stiprinti politiką, švelninančią sezoninį poveikį ir skatinančią socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu tvarią plėtrą, produktų įvairinimą ir naujų produktų kūrimą įskaitant verslo kelionių turizmą, nuolatinių darbo vietų kūrimą, nenutrūkstamą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą ir produktų bei paslaugų įvairinimą; mano, kad ypač svarbu, pasinaudojant struktūriniais fondais, taip pat skatinti institucijų stiprinimą, įvairių lygmenų valdymo koordinavimą, didinti gebėjimus ir taikyti partnerystės principą planuojant ir kuriant projektus, pvz. pagyvenusių turistų mainų programas, sveikatos turizmą, turizmą, kai apsigyvenama ilgesnį laiką ir keliones į konferencijas;

2.   pabrėžia, kad kuriant ir įgyvendinant infrastruktūros projektus turizmo ir transporto sektoriuje būtina atsižvelgti į gamtos apsaugos, kultūrinio paveldo ir tvaraus turizmo interesus;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti mažų pakrantės ir salų regionų bendruomenių privačiojo sektoriaus poreikiams – skatinti pažangiąją patirtį planuojant, kuriant ir valdant atitinkamus projektus ir iniciatyvas bei keitimąsi informacija apie šios srities ES normas ir strategijas bei ES fondus, ypač tvariojo turizmo paramos fondus;

4.   ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus remti tvarias viešojo transporto judumo grandis bei dviračių ir pėsčiųjų takus, ypač pasienio pakrančių regionuose, ir šiuo tikslu remti keitimąsi pažangiąją patirtimi;

5.   ragina valstybes nares, salų regionus ir pakrantės regionus skatinti nuo fizinių investicijų į infrastruktūrą pereiti prie veiksmų, skirtų kurti erdvę, būtiną teritorinei rinkodarai, produktų ir paslaugų įvairinimui vykdant veiklą, kuria pertvarkoma erdvė; šio tikslo galima pasiekti tokiais veiksmais:

- į įprastinę pasiūlą įtraukiant kitokios su jūra susijusios laisvalaikio veiklos;

- integruojant esamas transporto priemones ir įvairią turistinę veiklą;

- remiant nematerialųjį gamtinį kultūros paveldą, pavyzdžiui, sukuriant teminius maršrutus ir kelius, kuriais keliaujant galima susipažinti su regionų gilumos paveldu (įskaitant kulinarinį);

- miestus ir įrenginius, kurie anksčiau atliko pramoninę funkciją, pasinaudojant jų architektūriniais ir kultūriniais ypatumais pertvarkant į turistinius objektus;

- investuojant į projektų matomumą, profilį ir rezultatus;

- žvelgiant į turizmo rinką iš pasaulinės perspektyvos, kad būtų galima atsilaikyti prieš vis didėjančią konkurenciją su pigiomis kelionėmis į ne Europos šalis, skatinant programas, inter alia, pritaikytas naujiesiems Sąjungos vartotojams, pvz., šeimos turizmą ir vyresnio amžiaus žmonių turizmą;

- į turizmo infrastruktūros plėtojimą įtraukiant aplinkos apsaugos ir jūrų saugumo priemones, ypač taupymą ir efektyvumą naudojant išteklius bei deramą tvarų planavimą;

- rengiant visų lygių ir visų sričių (paslaugų teikimas, ekonomika ir administravimas) turizmo sektoriaus švietimo ir mokymo programas siekiant suformuoti kvalifikuotų darbuotojų branduolį;

- skatinant socialinį turizmą tarp Europos Sąjungos regionų ne sezono metu atsižvelgiant į tai, kad socialinis ir prieinamas turizmas sudaro galimybes riboto judumo asmenims ir neįgaliesiems keliauti kaip turistams po Europos Sąjungą ir kad jis yra veiksminga Europos piliečių gerovės didinimo priemonė, daranti ekonominį poveikį, nes visus metus turizmo sektoriuje kuria ir išsaugo darbo vietas;

- analizuojant ir, prireikus, skatinant turistinių paslaugų pasiūlos įvairinimo veiklą plėtojant atitinkamą gamą, pvz., kultūrinį, sportinį, paplūdimio ir kt. turizmą.

6.   ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas dėti pastangas, kad būtų sudarytos galimybės teikti tvaresnes ir stabilesnes paslaugas; ragina Komisiją išnagrinėti priemones, skirtas kompensuoti nepakankamą darbo jėgos, kapitalo ir paslaugų išsivystymą dėl užimtumo pakrančių regionų turizmo sektoriuje ir su juo susijusiame transporto sektoriuje sezoniškumo;

7.   ragina valstybes nares suformuoti tinkamą miestų ir teritorijų planavimo, suderinamo su pakrančių kraštovaizdžiu, politiką;

8.   ragina skirti paskatas, kad būtų skatinama tvari plėtra išsaugant kultūrinį ir gamtos paveldą bei pakrančių regionų socialinę struktūrą;

9.   pabrėžia klimato kaitos padarinius pakrančių turizmui; todėl ragina Komisiją, viena, išmetamų CO2 dujų mažinimo Bendrijos tikslus į turizmo ir transporto politiką įtraukti vadovaujantis logika ir, antra, remti priemones, kuriomis siekiama tvarų turizmą apsaugoti nuo klimato kaitos padarinių;

10. ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas skatinti pakrančių ir salų regionų uostų ir oro uostų modernizavimą siekiant patenkinti turizmo poreikius, deramai atsižvelgiant į aplinkos teikiamas galimybes ir gamtos grožio bei gamtinės aplinkos išsaugojimo reikalavimus;

11. dar kartą pakartoja raginimą, susijusį su skatinimo priemonėmis, kad daugumoje pakrantės regionų, kuriuose yra uostų, būtų sudarytos galimybės atlikti pritaikymo darbus, kad į juos galėtų įplaukti pramoginiai ir kruiziniai laivai, taip pat žymaus aplinkos gerinimo darbus, ypač tuos, kurie turi padėti spęsti su klimato kaita susijusias problemas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

4.11.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Etelka Barsi-Pataky, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Arūnas Degutis, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Brigitte Fouré, Georg Jarzembowski, Stanisław Jałowiecki, Dieter-Lebrecht Koch, Sepp Kusstatscher, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Luís Queiró, Reinhard Rack, Ulrike Rodust, Brian Simpson, Dirk Sterckx, Silvia-Adriana Ţicău, Yannick Vaugrenard, Armando Veneto, Lars Wohlin, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Philip Bradbourn, Lily Jacobs, Anne E. Jensen, Antonio López-Istúriz White, Vural Öger, Willem Schuth

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.11.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Rolf Berend, Victor Boştinaru, Wolfgang Bulfon, Antonio De Blasio, Bairbre de Brún, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Monica Giuntini, Ambroise Guellec, Pedro Guerreiro, Gábor Harangozó, Marian Harkin, Mieczysław Edmund Janowski, Gisela Kallenbach, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Florencio Luque Aguilar, Jamila Madeira, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Jan Olbrycht, Maria Petre, Pierre Pribetich, Giovanni Robusti, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Kyriacos Triantaphyllides, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Domenico Antonio Basile, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Eleonora Lo Curto, Ramona Nicole Mănescu, Flaviu Călin Rus, Iuliu Winkler