Procedūra : 2008/2097(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0445/2008

Pateikti tekstai :

A6-0445/2008

Debatai :

Balsavimas :

PV 18/12/2008 - 6.24
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0639

PRANEŠIMAS     
PDF 225kWORD 229k
12.11.2008
PE 412.195v02-00 A6-0445/2008

dėl vystymosi perspektyvų kuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams

(2008/2097(INI))

Vystymosi komitetas

Pranešėjas: Nirj Deva

Nuomonės referentė(*):

Luisa Morgantini, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (*)
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl vystymosi perspektyvų kuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams

(2008/2097(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į 1907 m. Hagos reglamentus, keturias 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus,

- atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

- atsižvelgdamas į visas Jungtinių Tautų (JT) konvencijas žmogaus teisių klausimais ir į jų fakultatyvinius protokolus,

- atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir du jo fakultatyvinius protokolus,

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, ypač jos 1 bei 25 straipsnius ir VII skyriaus 39 bei 41 straipsnius,

- atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos protokolus,

–    atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje pateikiami tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo naikinimo kriterijai,

–    atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/1 dėl 2005 m. Pasaulio vadovų susitikimo išvadų, ypač į jos 138–140 dalis dėl pareigos apsaugoti gyventojus nuo genocido, karo nusikaltimų, etninio valymo ir nusikaltimų žmoniškumui,

- atsižvelgdamas į JT intervencijas taikos palaikymo ir taikos atkūrimo tikslais Konge (1962 m.), Namibijoje (1988 m.), Salvadore (1992 m.), Kambodžoje (1992 m.), Somalyje (1992 m.), Jugoslavijoje (Serbijoje), Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (1992–2002 m.), Haityje (1994 m.), Rytų Slavonijoje (1995–1998 m.), Kosove (1999 m.), Siera Leonėje (1999 m.), Rytų Timore (1999 m.), taip pat į JAV ir Jungtinės Karalystės vadovaujamą misiją Irake ir į NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) vadovaujamas misijas Afganistane (2001 m.),

–    atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės narių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą Kotonu 2000 m. birželio 23 d.(1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais AKR ir ES Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 1/2006(2) („Kotonu susitarimas“),

- atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. pasirašytą Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos („Europos konsensusas“)(3), visų pirma į 3.3 skirsnyje nurodytus demokratijos, gero valdymo, žmogaus teisių, vaikų ir vietinių gyventojų teisių, tvarumo aplinkos požiūriu, lyčių lygybės ir ŽIV/AIDS kompleksinius klausimus,

- atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“(4),

–    atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(5) (Vystomojo bendradarbiavimo priemonė, VBP),

–    atsižvelgdamas į Afrikos ir ES strateginę partnerystę – bendrą Afrikos ir ES strategiją, priimtą ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime 2007 m. gruodžio mėn.,

–    atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) 2007 m. lapkričio 19 d. išvadas dėl Vakarų Balkanų,

–    atsižvelgdamas į BRIST 2008 m. birželio 16 d. išvadas dėl ES gairių dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose,

- atsižvelgdamas į BRIST 2006 m. lapkričio 13 ir 14 d. išvadas dėl lyčių lygybės skatinimo ir lyčių aspekto integravimo valdant krizes,

–    atsižvelgdamas į BRIST 2005 m. lapkričio 21 ir 22 d. išvadas dėl Afrikai skirtos ES strategijos,

–    atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos (AS) Rekonstrukcijos ir vystymosi po konfliktų politikos programą (angl. PCRD), kurią AS valstybės narės patvirtino 2006 m. birželio 25 d – liepos 2 d. Bandžulyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime,

–    atsižvelgdamas į dešimtį tinkamų tarptautinių veiksmų pažeidžiamose valstybėse ir situacijose principų, kuriems pritarė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Vystomosios paramos komiteto (VPK) Silpnų valstybių grupė ir kurie buvo patvirtinti VPK aukšto lygio susitikime, vykusiame 2007 m. balandžio 3 ir 4 d. Paryžiuje,

–    atsižvelgdamas į EBPO VPK gaires dėl saugumo sektoriaus reformos ir valdymo,

- atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtą Europos saugumo strategiją,

- atsižvelgdamas į teisingumo pereinamuoju laikotarpiu apibrėžtį, pateikiamą JT Generalinio Sekretoriaus 2004 m. pranešime „Teisinė valstybė ir teisingumas pereinamuoju laikotarpiu konfliktus išgyvenančiose ir išgyvenusiose visuomenėse“(6),

- atsižvelgdamas į tai, kad Europos Komisija numatė galimybę pagal Europos stabilumo priemonę skirti 12 mln. eurų paramai ad hoc specialiosios jurisdikcijos teismams ir teisingumo pereinamuoju laikotarpiu iniciatyvoms visame pasaulyje finansuoti,

–    atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES atsakas į pažeidžiamumą – veiksmai sudėtingomis sąlygomis skatinant darnų vystymąsi, stabilumą ir taiką“ (COM(2007)0643),

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl ES atsako į pažeidžiamas situacijas besivystančiose šalyse(7),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl konfliktų prevencijos (COM(2001)211) ir į 2001 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime Geteborge patvirtintą ES karinių konfliktų prevencijos programą,

- atsižvelgdamas į ES pirmininkavusios valstybės narės 2004 m. spalio 6 d. pareiškimą teisinės valstybės ir teisingumo pereinamuoju laikotarpiu konfliktus išgyvenančiose ir išgyvenusiose visuomenėse tema,

–    atsižvelgdamas į ES paramos nusiginklavimui, demobilizavimui ir reintegravimui (NDR) koncepciją, kurią Europos Sąjungos Taryba patvirtino 2006 m. gruodžio 11 d.,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Paramos, reabilitacijos ir vystymosi derinimas. Politikos vertinimas“ (COM(2001)0153),

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl dabartinės ES ir Afrikos santykių padėties(8),

- atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 3937/07 ir į jos politinio komiteto 2007 m. liepos mėn. pranešimą dėl tinkamo valdymo, skaidrumo ir atskaitomybės eksploatuojant gamtos išteklius AKR šalyse(9),

–    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją (JTSTR Nr. 1325) dėl moterų, taikos ir saugumo ir rezoliuciją (JTSTR Nr. 1820) dėl seksualinio smurto prieš civilius gyventojus konfliktų metu,

–    atsižvelgdamas į „Bendros ES ir Afrikos strategijos pagrindą“, patvirtintą 8-ajame ES ir Afrikos ministrų trejeto susitikime, vykusiame 2007 m. gegužės 15 d. Briuselyje,

–    atsižvelgdamas į EB sutarties 177–181 straipsnius,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Užsienio reikalų komiteto nuomones (A6-0445/2008),

A.  kadangi pusėje šalių, kuriose pavyksta baigti konfliktus, per kitus penkerius metus šie konfliktai atsinaujina ir, apytikriais skaičiavimais, 340 mln. itin neturtingų pasaulio žmonių gyvena silpnose valstybėse, nes vien karo veiksmų nebuvimas neužtikrina tikro ilgalaikio stabilumo ir tvaraus vystymosi,

B.   kadangi TVT buvo nustatyti nuoseklūs ir per apibrėžtą laiką numatomi įgyvendinti uždaviniai panaikinti skurdą ilguoju laikotarpiu, tačiau gali atsitikti taip, kad 2010 m. pusė neturtingiausiųjų pasaulio žmonių gyvens valstybėse, kuriose vyksta arba gali kilti kariniai konfliktai(10),

C.  kadangi neišugdžius atskaitingų valstybės tarnautojų, kurie į darbą būtų priimami pagal nuopelnus, į kurių darbą nesikištų politikai ir kurie nebūtų korumpuoti, neįmanoma kurti stabilių ir ilgalaikių valstybių;

D.  kadangi norint sudaryti taikai ir vystymuisi palankias sąlygas būtinas skaidrus, atskaitingas ir profesionalus saugumo sektorius,

E.   kadangi vykdant saugumo sektoriaus reformą (SSR) dėmesys turi būti sutelktas į veiksmingų ir teisėtų viešųjų paslaugų, kurios būtų skaidrios, už kurias būtų atsiskaitoma civilinės valdžios institucijoms ir kurios atitiktų visuomenės poreikius, teikimą;

F.   kadangi šaulių ir lengvųjų ginklų paplitimas skatina konfliktus ir nusikalstamumą; kadangi 2006 m. trys ketvirtadaliai užregistruotų nuo minų nukentėjusių asmenų buvo civiliai gyventojai(11),

G.  kadangi kariniai konfliktai ne tik siaubingai kenkia vystymuisi ir žmogaus teisėms, bet ir atstumia užsienio investuotojus, o tai labai sulėtina ekonomikos augimą, neskatina investicijų į ekonomiką ir svarbiausias paslaugas (remiantis naujausiu pranešimu(12), dėl ginkluotų konfliktų Afrikos šalių ekonomika sumenko 15 proc.); nepaisant to, tvirtas privatus sektorius gali ilgainiui tapti tvarių teisėtos vyriausybės pajamų šaltiniu;

H.  kadangi ilgalaikį stabilumą galima užtikrinti tik tuomet, jei į taikos kūrimo, nacionalinio susitaikymo ir valstybės kūrimo procesą bus įtrauktos visos suinteresuotosios šalys, įskaitant moteris ir mažumas;

I.    kadangi tiesos ir sutaikinimo komitetai gali padėti visuomenėms pripažinti masinio smurto palikimą, palengvinti bendruomenių ir buvusių priešiškų kovotojų dialogą, taip pat pridėti prie teisingumo, skriaudos atitaisymo ir reformų priemonių, dėl kurių mažėtų būsimų konfliktų tikimybė,

J.    kadangi institucijų sistema, sudaranti sąlygas kurtis pilietinei visuomenei, sukuriama tada, kai piliečiams suteikiama asociacijų ir išraiškos laisvė, taip pat kuriama laisva, įstatymų saugoma žiniasklaida,

K.  kadangi darniai ir gerai veikiančiai valstybei reikia stiprios pilietinės visuomenės, kuri gintų gyventojus nuo piktnaudžiavimo valdžia, ir laisvos žiniasklaidos, kuri reikalautų, kad itin daug įgaliojimų turinti vykdomoji valdžia atsiskaitytų už savo veiksmus,

L.   kadangi reikia skatinti silpnas valstybes leisti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) veikti laisvai ir pernelyg neapsunkinti jų veiklos biurokratinėmis registracijos įstatymų nuostatomis ir procesais, kurie trukdo vystytis iš tiesų veiksmingai pilietinei visuomenei,

M.  kadangi per metus į vidutinišką besivystančią šalį surengiama 260 paramos teikėjų vizitų, o 2006 m. paramos teikėjai visose besivystančiose šalyse atliko 70000 pagalbos teikimo operacijų, o vidutinė projekto vertė buvo tik 1,7 mln. JAV dolerių,

N.  kadangi EBPO VPK parengtoje 2007 m. EB vystomojo bendradarbiavimo politikos tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ES turėtų sistemingiau naudoti konfliktų analizę, rengdama konkrečioms valstybėms skirtas programas ir projektus, siekiant pagerinti šių programų ir projektų poveikį ir užtikrinti, kad jie nedarytų žalos,

O.  kadangi, priėmus komunikatą dėl ES atsako į pažeidžiamumą ir vėlesnes Tarybos išvadas bei Parlamento rezoliuciją, Komisija, atsižvelgdama į bandomųjų projektų metu sukauptą patirtį ir surinktą informaciją, 2009 m. turi parengti įgyvendinimo planą, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti įvairių ES priemonių veiksmingumą, siekiant kuo labiau pagerinti jų taikymą saugumo ir vystymosi srityje,

P.   kadangi išskyrus šešių bandomųjų šalių paskyrimą (Burundis, Bisau Gvinėja, Haitis, Siera Leonė, Rytų Timoras ir Jemenas), Komisijos, Tarybos, Europos Parlamento ir pilietinės visuomenės diskusijos dėl tolesnių veiksmų pagal Komunikatą dėl ES atsako į pažeidžiamumą iki šiol neleido imtis konkrečių priemonių vietoje,

Q. kadangi Europos įmonės veikia ir turi interesų konfliktų zonose,

1.   pritaria pareigos apsaugoti koncepcijai, kurią patvirtino JT, ir pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės privalo šia koncepcija vadovautis; pabrėžia, kad pareigos apsaugoti koncepcija turi būti laikoma žmonių saugumo didinimo priemone; remiantis minėtąja koncepcija didžiausia atsakomybė už tai, kad nebūtų vykdomas gyventojų genocidas, jiems nereikėtų kęsti karo nusikaltimų, etninių valymų ir nusikaltimų žmoniškumui, tenka pačiai valstybei, taigi pagal koncepciją didinama kiekvienos vyriausybės atsakomybė už savo piliečių apsaugą;

2.   reikalauja, kad būtų įgyvendintas buvusio JT Generalinio Sekretoriaus Kofio Annano pareiškimas (paskelbtas 2000 m. atsiskaitant Generalinėje Asamblėjoje), kad valstybės suverenitetas reiškia atsakomybę ir kad didžiausia atsakomybė už savo gyventojų apsaugą tenka pačiai valstybei: jei kilus pilietiniam karui ar maištui arba neveikiant valstybei labai kenčia gyventojai, o susijusi valstybė nenori arba negali užkirsti tam kelio arba to išvengti, pirmenybė teikiama tarptautinei koncepcijai pareigos apsaugoti koncepcijai, o ne nesikišimo principui;

3.   yra įsitikinęs, kad esama dviejų taikos ir valstybės kūrimo proceso etapų: stabilizacijos etape dėmesys sutelkiamas į saugumą, teisę ir tvarką, taip pat į pagrindinių paslaugų teikimą; o antrame, t. y. valstybės kūrimo etape, dėmesys skiriamas valdymui ir institucijoms, kurios už jį atsakingos, su išlyga, kad:

a) antrasis etapas neturėtų prasidėti tol, kol šalis nestabilizuota, nes jei institucijos būtų sukurtos nepasibaigus stabilizacijos procesui, jų sandara būtų konfliktą atspindinčio pobūdžio, o šios institucijos neatitiktų šalies poreikių, susijusių su tvirta ir ilgalaike taika,

b) valstybės kūrimo etape svarbu ieškoti kompromiso, kad būtų prisitaikoma prie atitinkamos valstybės piliečių normų ir lūkesčių, o ne prie intervencijos vykdytojų idealų,

c) toliau vykstant valstybės kūrimo procesui intervencijos vykdytojai turės perduoti tam tikrų institucijų funkcijas vietos valdžios institucijoms; tikėtina, kad kaip tik šiuo laikotarpiu bus susiduriama su kliūtimis, su kuriomis reikia susitaikyti, su sąlyga, jog jos nėra esminės šalies pažangai trukdančios kliūtys;

4    atkreipia dėmesį į tai, kad, vykstant ES politiniam dialogui su trečiosiomis šalimis ir rengiant vystomojo bendradarbiavimo programas, labai svarbu nustatyti tikrąsias konfliktų priežastis, nes tai leistų parengti priemones, pagal kurias būtų iš anksto įspėjama apie silpnų valstybių požymius vertinant tokias galimas pilietinio smurto prognozavimo priemones ar rodiklius, kaip istoriniai nesutarimai, etniniai, genčių ir religiniai konfliktai, nelygybė ir skurdas; turėdamas tai mintyje, pabrėžia, kad, visų pirma reikia skirti naujų lėšų prisitaikymui ir aplinkos apsaugai, siekiant užkirsti kelią kilti konfliktams, susijusiems su klimato kaita ir aplinkos apsaugos problemomis;

5    ragina Komisiją paskelbti konfliktų prevenciją kompleksiniu vystomojo bendradarbiavimo klausimu ir įtraukti konfliktų pavojaus ir pačių konfliktų analizę į esamas ir naujas politikos sritis, į šalies ir regionų strateginius dokumentus, taip pat ir į visas susijusias išorės bendradarbiavimo finansines priemones;

6.   primena, kad taika – ne tik karo nebuvimas: taikos nėra, jei nėra teisingumo, be to, pasibaigus karo veiksmams vyrai ir moterys nebūtinai jaučiasi saugūs; taip pat primena, kad moterys atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią konfliktams, juos sprendžiant ir kuriant taiką, ir pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti vienodas moterų dalyvavimo ir visapusiško įtraukimo galimybes, susijusias su visais veiksmais, skirtais taikai ir saugumui palaikyti ir stiprinti;

7.   yra įsitikinęs, jog reikia visomis išgalėmis stengtis užtikrinti, kad konflikto paveiktiems gyventojams būtų laikantis minimalių standartų teikiamos būtiniausios paslaugos, visų pirma susijusios su aprūpinimu maistu, švariu vandeniu ir sanitarijos priemonėmis, vaistais, sveikatos priežiūra (įskaitant reprodukcinės sveikatos paslaugas) ir asmeniniu saugumu; artimiausiu laikotarpiu tvarumo klausimams turi būti teikiama mažiau svarbos negu aprūpinimui pagrindiniais produktais ir pagrindinių paslaugų teikimui;

8.   įsitikinęs, kad pasibaigus konfliktams reikia koordinuoti taikos kūrimo, humanitarinės pagalbos ir vystymosi srities veiksmus pagal strateginę paramos, reabilitacijos ir vystymosi derinimo pagrindų programą ir užtikrinti saugumo ir vystymosi veiksmų darną;

9.   mano, kad būtina atkreipti dėmesį į lyčių klausimą sprendžiant pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų problemas, įskaitant pabėgėlių stovyklų projektavimą;

10. pabrėžia, kad reikia stiprinti civilinio ir karinio koordinavimo pastangas; mano, kad pasibaigus konfliktams turi būti kuo greičiau pereinama nuo karinio prie civilinio saugumo režimo, o profesionaliai parengtos nacionalinės ir regionų civilinės policijos pajėgos turėtų palaipsniui papildyti tarptautines pajėgas ir jas pakeisti, užtikrinant, jog pirmenybė būtų teikiama tam, kad visoms konflikte dalyvaujančioms grupėms būtų vienodai taikomas teisinės valstybės principas ir administracinės procedūros;

11. pabrėžia, kad reikia rasti pusiausvyrą teikiant vystymosi pagalbą civilinėms ir karo reikmėms, siekiant užtikrinti pagrindinės infrastruktūros ir valdžios įstaigų veiklą ir tuo pat metu neskirti mažiau dėmesio poreikiams, susijusiems su atstatymu, atkūrimu, taip pat demokratijos ir ekonomikos procesų atnaujinimu;

12. ragina skatinti gerbti žmogaus teises ir remti kariuomenei ir policijai skirtą mokymą žmogaus teisių klausimu (įskaitant susijusioms gyventojų grupėms skirtas kampanijas žmogaus teisių ir piliečių teisių klausimais); taip pat stiprinti personalo mokymo institucijų vaidmenį su policijos ir karinės policijos pajėgomis susijusių tarptautinių normų srityje; remti apsaugos personalo elgesio kodeksų rengimą, policijos ir kariuomenės atsakomybės sričių nustatymą, žmogaus teisių ombudsmeno pareigybės ir komisijos žmogaus teisių klausimais sukūrimą, taip pat vietos valdžios institucijoms ir tarnautojams skirtą mokymą žmogaus teisių klausimais;

13. pabrėžia, kad būtina ir toliau plėtoti su Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP) susijusį karinį pajėgumą siekiant, jog ES ir jos valstybės narės galėtų labiau padėti stabilizuoti padėtį šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, taip pat labiau prisidėti prie tokių šalių vystymosi;

14. mano, kad ypač svarbu šalinti nestabilumo priežastis ir šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, kilusias problemas tuo pat metu taikant civilines ir karines priemones; pabrėžia, kad, jeigu šalyje esančios taikos palaikymo pajėgos neužtikrins saugumo, iš esmės bus neįmanoma įvykdyti pagrindinės sąlygos (t. y. gyventojų ir jų nuosavybės saugumas), būtinos siekiant užtikrinti stabilumą konfliktų nualintose šalyse;

15. pabrėžia, kad SSR ir NDR procesai – svarbūs pagrindiniai veiksniai siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką ir tvarų vystymąsi; ragina Tarybą ir Komisiją pagreitinti ES SSR politikos srities sistemos diegimą ir ES NDR koncepcijos įgyvendinimą, kad šios srities ES veikla būtų tinkamesnė, darnesnė ir veiksmingesnė; ragina Bendriją skirti daugiau lėšų SSR ir NDR procesams ypatingą dėmesį skiriant toms šalims, kuriose ES jau dislokavo ESGP misijų pajėgas; reikalauja, kad iš karto, kai tik imamasi operacijų planavimo darbų, būtent duomenų rinkimo etape arba rengiant krizių valdymo koncepcijas ir (arba) operacijų koncepciją (CONOPS), būtų atsižvelgiama į visą pagal SSR ir NDR procesų principus vykdomą iš Bendrijos lėšų finansuojamą veiklą, skirtą ESGP operacijoms konfliktus išgyvenančiose ir išgyvenusiose šalyse remti,

16. pabrėžia, kad SSR gali būti veiksminga priemonė diplomatijai ir gynybai skatinti, taip pat ir priemonė ilgalaikio saugumo kliūtims naikinti, kurią naudojant būtų padedama kurti tvirtą, klestinčią ir taikią visuomenę; SSR turi apimti institucijų ir pagrindinių pareigybių ministerijose, kurios atsakingos už priimančios šalies ir jos gyventojų saugos ir saugumo stebėseną ir užtikrinimą, atkūrimą ir reformavimą;

17. prašo ES, remiant po konfliktų pradėtą SSR, įtraukti lyčių aspektą, skleisti žinias ir rengti mokymą lyčių, konstitucijos, rinkimų, policijos bei teisminės sistemos temomis;

18. mano, kad buvę kovotojų vadai privalo visiškai atsisakyti smurto, prieš įtraukiant juos į oficialias institucijas, kuriose jie būtų skatinami dalytis valdžia, kartu užtikrinant visuomenės ir visų susijusių suinteresuotųjų šalių aktyvų informavimą ir dalyvavimą visose diskusijose apie dalijimosi valdžia procesą;

19. pabrėžia, kad vykstant deryboms ir įgyvendinant taikos sutartis svarbu įtvirtinti lyčių lygybę ir taip skatinti konstitucinę moterų teisių apsaugą;

20. kadangi kad didžioji ginkluotųjų konfliktų aukų dalis žūsta nuo šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG), ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Teisingumo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu dėl Bendrijos kompetencijos kovoti su ŠLG platinimu, pagreitinti Europos kovos su neteisėtu ŠLG ir jų šaudmenų kaupimu ir nelegalia prekyba jais strategijos įgyvendinimo procesą ir dėti daugiau pastangų planuojant ES finansavimą, būtent Europos plėtros fondo (EPF) lėšomis ir pagal stabilumo priemonę, kad lėšos būtų skiriamos su ŠLG susijusių programų įgyvendinimui atitinkamose šalyse; prašo daugiašalių ir regionų finansų institucijų, jei reikia, imtis priemonių, kad būtų rengiamos su ŠLG susijusios programos, kurios būtų teritorijų atstatymo ir atkūrimo pasibaigus konfliktams darbų sistemos dalis ir būtų įgyvendinamos kartu stengiantis sujungti į vieną visumą su valdymu susijusias problemas, tobulinti teisėkūrą ir gerinti už teisės aktų įgyvendinimą atsakingų agentūrų veiklos galimybes, susijusias su ŠLG; ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau skatinti rengti tarptautinę privalomą sutartį dėl prekybos ginklais, palaikant visus dvišalius ir tarptautinius ryšius;

21. mano, kad būtina teikti pirmenybę savanoriškam pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimui namo, kartu užtikrinant jiems saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, visų pirma teikiant tinkamas sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugas (įskaitant kampanijas moterų raštingumui gerinti) ir suteikiant galimybių įsidarbinti; mano, kad tai reikia daryti užtikrinant grupių dialogą, taiką skatinantį švietimą, tarptautinį dalyvavimą, priešiškumo mažinimą ir mokymą apie įvairovę, buvusių kovotojų integravimą į visuomenę, pretenzijų į žemę nagrinėjimo ir traumų gydymo procesus; jei nesama su etnine priklausomybe ar religija susijusių kliūčių, šalies viduje perkeltieji asmenys turi paplisti po visą šalį, būti apgyvendinami jų gimtuosiuose kaimuose ir miestuose, t. y. neapsigyventų didelėmis grupėmis ir taip nesudarytų sąlygų kilti konfliktams ir smurtui;

22. pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog pasibaigus konfliktams moterys toliau tęstų mokslą ar vėl pradėtų mokytis; mano, kad dėl to reikėtų aktyviai skatinti mokymo veiklą vykstant valstybės kūrimo procesui;

23. tvirtai pabrėžia, kad reikia tartis su vietos ir tarptautinėmis moterų organizacijomis, kovojančiomis už taiką, bei jas remti; rekomenduoja numatyti politinę ir finansinę paramą, mokymą, gebėjimų ugdymą ir techninę pagalbą, taip pat ir taikos derybų metu ir sprendžiant konfliktus be smurto;

24. mano, kad valstybių narių moralinė pareiga – apgyvendinti pabėgėlius iš teritorijų, kuriose vyksta konfliktai; mano, kad ši pareiga gali būti įvykdyta tik tuo atveju, jei valstybės narės dalysis atsakomybe; taip pat mano, kad valstybės narės turėtų aktyviai padėti pabėgėliams, norintiems grįžti į gimtinę pasibaigus kariniam konfliktui;

25. patvirtina, kad itin svarbu vykdyti sąžiningą migracijos politiką besivystančių šalių atžvilgiu; teigia, kad migracija gali tapti teigiamu vystymosi proceso veiksniu, pvz., jei bus suteikiamos galimybės ES gyvenantiems migrantams atlikti pinigų perlaidas, mažinamas protų nutekėjimas, sudaromos palankesnes sąlygos grįžtamajai migracijai ir užkertamas kelias prekybai žmonėmis;

26. pabrėžia, kad būtina taikomomis priemonėmis skatinti šeimų susijungimą bei vaikų, paveiktų ginkluoto konflikto, reintegravimą į visuomenę ir užtikrinti jiems galimybę dalyvauti švietimo programose, profesiniame mokyme ir gauti psichologinę pagalbą, atsižvelgiant į ypatingus mergaičių poreikius;

27. ragina veiksmingai įgyvendinti Komisijos pasiūlymą dėl buvusių kovotojų NDR; įskaitant kovotojų reintegraciją į pilietinę visuomenę aprūpinant juos maisto produktais, palapinėmis, antklodėmis ir civiliais drabužiais bei teikiant medicininę pagalbą; nugabenti buvusius karius į jų gimtąją bendruomenę arba į pasirinktą vietovę; remti politinių tarnautojų ir kariuomenės karininkų pensijų programas, buvusių kareivių aprūpinimą gyvenamuoju plotu, taip pat remti atlyginimų mokėjimo sistemas; remti buvusių kareivių civilinio mokymo ir buvusių kovotojų psichologinės regeneracijos programas skiriant specialiųjų papildomų lėšų įdarbinimo sistemoms ir darbo vietų kūrimo programoms remti;

28. atkreipia dėmesį į tai, jog į NDR programas turėtų būti įtraukiamos specialios nuostatos dėl buvusių kovotojų moterų;

29. pabrėžia, kad kovojant su vaikų kareivių ir į ginkluotąsias pajėgas imamų merginų, patiriančių seksualinį išnaudojimą, reiškiniais prisidedama prie kovos, kurios tikslas – pagerinti moterų, gyvenančių regionuose, kuriuose atkuriama taika ir po konflikto atstatoma šalis, kasdienį gyvenimą;

30. mano, kad siekiant NDR taip pat turi būti siekiama socialinio ir ekonomikos vystymosi bei skiriama finansinių lėšų būtiniausių poreikių tenkinimo programoms;

31. mano, kad vietos lygmens suinteresuotumas taikos kūrimo procesu būtinas, siekiant sukurti ilgalaikį stabilumą;

32. mano, kad tarptautiniai pagalbos teikėjai, rengdami stabilumo ir demokratijos atkūrimo politiką, turėtų atsižvelgti į regionines ir vietos aplinkybes, pirmiausia į patirtį, įgytą skatinant ekonominį vystymąsi šalyse, kuriose baigėsi konfliktai;

33. pabrėžia, kad tinkamoje susitaikymo strategijoje reikia atkreipti dėmesį į moterų vaidmenį stiprinant taiką; pabrėžia, kad susitaikymo programose turi būti atsižvelgiama į ypatingas vaikų, nukentėjusių per ginkluotą konfliktą, sąlygas;

34. mano, kad valstybės teisėtumas gali būti kuriamas tik užtikrinus tinkamą ir veiksmingą valdymą; pabrėžia, kad institucijos, rinkimų procesai, balsuotojų registravimas ir rinkėjų sąrašai, balsuotojų tapatybės nustatymo ir kovos su korupcija mechanizmai turi būti kuo skaidresni ir užtikrinti kuo didesnę atskaitomybę, nes jie būtini siekiant ginti teisinę valstybę, žmogaus teises, demokratines institucijas ir gyventojų orumą, taip pat jie būtini ekonominei plėtrai, investicijoms ir prekybai;

35. mano, kad tokie veiksniai kaip teisinė valstybė, patikimos lėšos, laisva rinka, veiksminga ir kompetentinga pilietinė visuomenė, nepriklausomų teismų sistema, nekorumpuotos teisėkūros ir vykdomosios valdžios institucijos yra priemonės, kurias naudodami pavieniai asmenys ir bendruomenės savo darbštumu ir iniciatyvumu iš tiesų gali didinti savo šalies gerovę;

36. ragina kurti pagal vieno langelio principą dirbančias investicijų valdybas, kurios remtų prioritetinius sektorius, galinčius pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurti darbo vietas kituose sektoriuose, o ne tik tradiciniame žemės ūkio sektoriuje, taip pat remti liberalios investicijų aplinkos ir neapmokestinamų verslo zonų kūrimą;

37. ragina Komisiją sukurti reguliavimo mažinimo klausimų skyrių, kuris teiktų konsultacijas po konfliktų atsigaunančioms šalims, kaip formuoti savo ekonomikos infrastruktūrą, kad būtų naikinama biurokratinė kontrolė, dėl kurios nustojama plėtoti smulkų verslą, neatidaromos bankų sąskaitos, neregistruojama žemė ir įmonės arba dėl kurios šie procesai vyksta lėčiau; jeigu įmanoma reikia mažinti rizikos kapitalo srautus ir taikyti mokesčių lengvatas besikuriančioms įmonėms ypač panaudojant biudžetui skirtos paramos programas;

38. mano, kad būtina įtraukti moteris į šalių, kuriose baigėsi konfliktai, ekonominę veiklą ir sustiprinti moterų socialines ir ekonomines teises, taip pat ir verslo srityje, ir pabrėžia teigiamą mikrokreditų poveikį;

39. yra tvirtai įsitikinęs, kad vietos lygmens suinteresuotumas ES vystomuoju bendradarbiavimu gali didėti, jei būtų įtraukti nacionaliniai parlamentai, įskaitant Europos Parlamento ir šalių partnerių parlamentų abišalį bendravimą ir gebėjimų ugdymą; tai turėtų apimti informacijos ir ryšių technologijų (IRT) srities paramos sistemas, technologinius gebėjimus kurti modernius rinkėjų sąrašus, išduoti tapatybės korteles, jei neturima gimimo liudijimo ar kitų pilietybę patvirtinančių dokumentų;

40. pabrėžia, kad reikia remti vietos institucijas, teikiant tinkamas mokymo paslaugas ir keičiantis patirtimi; atsižvelgdamas į tai, primena Europos Parlamento įsipareigojimą laikytis parlamentinės demokratijos principų ir praktikos;

41. pabrėžia, kad vykstant rinkimams šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, moterų dalyvavimas turėtų būti remiamas visais lygmenimis rengiant specialias programas ir taikant kvotas;

42. pabrėžia, kad svarbi nepriklausoma skaidrumo stebėsena ir atskaitomybė už panaudotus išteklius, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį pasibaigus konfliktams, jei būtų vėl investuojami į valstybės kūrimą; taip pabrėžia, kad svarbu kovoti su visų rūšių švaistymu, sukčiavimu ir korupcija, taip pat taikyti tinkamas kovos su korupcija priemones, atidžiai stebint pilietinei visuomenei;

43. pabrėžia, kad reikia siekti pažangos įgyvendinant Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (UNCAC), naikinti nelegalaus finansavimo šaltinius, kad nebūtų kurstomi konfliktai ir nekiltų pavojus stabilumui pasibaigus konfliktams, nes korupcija lemia valdžios institucijų neveiksmingumą, didina socialinę atskirtį, iškraipo sprendimų priėmimo procesą ir trukdo teikti pagrindines paslaugas;

44. pabrėžia, kad parama vietos bendruomenėms, šeimoms, pilietinės visuomenės organizacijoms (įskaitant moterų organizacijas), mikrokreditus teikiančioms organizacijoms ir vietos tinklams yra būtina siekiant vykdyti bet kokią sėkmingą vystymosi politiką; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares teikti politinę ir finansinę paramą vietos subjektams, kurie siekia taikos ir pagarbos žmogaus teisėms net ir kilus krizėms, visų pirma naudoti ES stabilumo priemonę ir pagal jos reagavimo į krizes sudedamąją dalį numatytas priemones;

45.  pabrėžia, kad pasibaigus konfliktams žemės kadastras turi būti kuriamas, o žemės nuosavybės klausimai sprendžiami laikantis tarptautinių žmogaus teisių normų, norint užkirsti kelią vyriausybėms, privačioms įmonėms ar valdančiojo elito atstovams neteisėtai pasisavinti žemę – dažnai skurdžiausiųjų ir labiausiai pažeidžiamų, įskaitant sugrįžusius ir šalies viduje perkeltuosius asmenis, sąskaita; taip pat pabrėžia, kad turi būti stengiamasi stiprinti teismus taip, jog pastarieji galėtų geriau užtikrinti nuosavybės ir verslo teisės normų įgyvendinimą, visų pirma šalyse, kuriose moterų juridinis statusas ribotas ar joms nesuteikiama pagrindinių nuosavybės teisių;

46. primena savo įsipareigojimą ginti moterų ir vaikų teises pasibaigus konfliktams, siekiant imtis visų įmanomų priemonių, kad moterims būtų suteikta daugiau teisių, nes tai – būtina sąlyga norint užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą;

47. Mano, kad daugelis besivystančių šalių turi būtiniausių gamtos išteklių, kurių reikia norint užtikrinti šių šalių vystymąsi, tačiau dėl prasto gamtos išteklių (pvz., naftos, vandens, medienos ir deimantų) valdymo ir su tuo susijusios korupcijos šalys gali būti priverstos tęsti konfliktus; smerkia įvairių subjektų (vietos, regionų, tarptautinių ir tarpvalstybinių subjektų) dalyvavimą savinantis ir išnaudojant minėtuosius išteklius; ragina valstybes nares skatinti ir remti gerą visų gamtos išteklių valdymą, taip pat imtis priemonių ir kovoti su gamtos išteklių išnaudojimu ir nelegalia prekyba jais, ypač tais atvejais, kai dėl šių išteklių kyla ginkluotų konfliktų, pastarieji eskaluojami ar tęsiami;

48. pripažįsta Kimberlio proceso, Gavybos sektoriaus įmonių skaidrumo iniciatyvos (EITI) ir ES veiksmų plano dėl su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) pasiekimus, ragina stiprinti šias iniciatyvas ir veiksmingiau jas įgyvendinti;

49. primena dokumente dėl klimato kaitos ir tarptautinio saugumo(13), ES vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos 2008 m. kovo mėn. 14 d. pateiktame Europos Vadovų Tarybai, padarytas nerimą keliančias išvadas, kuriose perspėjama, kad klimato kaita gali dar labiau apsunkinti padėtį silpnose pasaulio šalyse ir regionuose, kuriuose kyla konfliktai, o tai skatina naujus imigracijos srautus ir didina ES saugumui kylančią grėsmę; ragina Komisiją stiprinant taiką atsižvelgti į klimato kaitos problemas;

50. mano, kad būtina užtikrinti teisingumą nuo konflikto nukentėjusiems asmenims, o nacionaliniai teismai – bent jau tol, kol teismų sistema veikia ir yra nepriklausoma bei nešališka – gali geriau už tarptautinius karo nusikaltimų tribunolus užtikrinti atsakomybę už nacionalinius teismo procesus ir nubausti nusikaltėlius; atsižvelgdamas į tai, siūlo nagrinėti galimybę šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, registruoti konfliktų metu padarytus žmogaus teisių pažeidimus;

51. ragina tvirtinti teismų sistemas ir rengti teisėjus ir generalinius prokurorus, rengti konferencijas teismų reformos tema, diegti nepriklausomas skyrimo į teisinės sistemos postus sistemas, tinkamai atlyginti už darbą teisinės sistemos darbuotojams, aprūpinti teismus įranga, gerinti teismų administracinius gebėjimus, tobulinti raštvedybą, biudžeto ir personalo valdymą ir įsigyti naujos technologinės įrangos, įskaitant kompiuterius, kad būtų galima sekti bylų eigą;

52. ragina patirties turinčias NVO teikti teisinę pagalbą pažeidžiamoms grupėms, etninėms mažumoms, bežemiams valstiečiams ir kitoms nuo visuomenės atskirtų asmenų grupėms, taip pat rengti teisininkų padėjėjų mokymą, kad gerėtų galimybės kreiptis i teismus;

53. mano, kad būtina panaikinti nebaudžiamumą už smurto dėl lyties nusikaltimus, jei įmanoma, pašalinti visus šiuos nusikaltimus iš amnestijos nuostatų ir užtikrinti, kad visi nuo lytinio smurto nukentėję asmenys, ypač moterys ir merginos, būtų vienodai saugomos įstatymų ir turėtų tokią pat teisę į teisingumą; atsižvelgiant į tai, kad daugelyje visuomenių moterų ir vaikų padėtis yra nepalankesnė, kai siekiama kreiptis į teismus, prireikus reikia imtis ypatingų priemonių;

54. pabrėžia, kad moterims, patyrusioms lytinį smurtą, būtina užtikrinti galimybes gauti visas lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas bei galimybes dalyvauti supažindinimo programose, kurias įgyvendinant šioms moterims būtų padedama susidoroti su niekinamu požiūriu;

55. pritaria Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1820 priėmimui, o ypač tam, jog rezoliucijoje pripažįstama, kad seksualinis smurtas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui;

56. pabrėžia, kad pasibaigus konfliktams svarbu atsižvelgti į ypatingus vaikų, visų pirma mergaičių, poreikius, ypač susijusius su švietimu;

57. pritaria ES ryšiams su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT); pabrėžia, jog ES parama būtina, kad TBT galėtų vykdyti savo įgaliojimus; mano, kad būtinai reikia, jog visos valstybės pasirašytų bei ratifikuotų Romos statutą siekiant didinti TBT sistemos veiksmingumą, darną ir nuoseklumą; ragina ES ir AS valstybes nares nedelsiant ir nuosekliai užtikrinti, kad vykstant bet kokiems konfliktams būtų vykdomi visi TBT išduoti arešto orderiai;

58. ragina valstybes nares tęsti kovą su nebaudžiamumu, nes ši kova yra veiksmingiausia priemonė užkirsti kelią būsimiems žmogaus teisių pažeidimams, taip pat remiant tarptautinių tribunolų darbą;

59.  pabrėžia, kad ilgalaikę taiką daugeliu atžvilgių lemia bendruomenės dalyvavimas taikos procese ir atsakomybė už jį (taikos procesas yra pagrįstas ir sėkmingas tik tada, jei jame kartu su vyrais dalyvauja moterys, atliekančios svarbias savo visuomenines pareigas, pvz., maisto gaminimą ir rūpinimąsi šeima, ypač besivystančiose šalyse); atsižvelgiant į tai, kad moterys ir vaikai sudaro 80 proc. pabėgėlių, reikalauja, kad moterims būtų teikiama ypatinga parama ir pripažįstamas be galo svarbus jų vaidmuo taikos ir stabilumo palaikymo procese, ir kad taikos procese nepaprastai svarbi tarptautinės bendruomenės pagalba pilietinės visuomenės tinklams, susiejantiems vietos, nacionalines ir tarptautines iniciatyvas;

60. ragina sudaryti nuolatines komisijas taikos klausimais, į kurių veiklą būtų įtraukti įtakingi visų kovojančių šalių atstovai, kad būtų užkirstas kelias dideliems smurto protrūkiams;

61. yra įsitikinęs, kad susijusios pilietinės visuomenės organizacijos gali tapti konfliktuojančių grupių dialogo tarpininkės, jei šių organizacijų veikla derinama su mokymu spręsti konfliktus be smurto ir taiką skatinančiu švietimu; palankiai vertina tai, kad būtent rengiant nacionalines konferencijas, kovojančių šalių apskritojo stalo diskusijas, paprastų žmonių lygmens mažų grupių susitikimus ryšiams užmegzti, vietos NVO, bendruomenių seniūnų ir tradicinių įstaigų vadovų mokymą tarpininkavimo klausimais sudaromos dialogo galimybės;

62. ragina valstybes nares įgyvendinant vystymosi projektus pirmiausia paskirti vadovaujančią partnerę, kuri būtų viena iš jų, kad būtų supaprastinta ataskaitų teikimo tvarka (net jeigu projektas finansuojamas kitos valstybės narės lėšomis), o paramos teikėjai derintų savo veiklą ir ją vykdytų darniai; taip pat skatinti parengti atskaitomybės standartus, susijusius su duomenų teikimu nacionaliniams parlamentams, vietos valdžios institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms;

63. mano, kad reikia skatinti kuo didesnį moterų dalyvavimą žiniasklaidos veikloje ir visuose viešuosiuose forumuose, kuriuose joms būtų suteiktos galimybės išsakyti savo nuomonę;

64. primena, kad gimimo užregistravimas yra pagrindinė žmogaus ir piliečio teisė; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu registruoti gimimus, ypač per ginkluotą konfliktą ir iškart po jo, nes tai padeda apsaugoti vaikus nuo jų teisių pažeidimų; dėl šių priežasčių gimimų registravimą reikėtų laikyti vienu svarbiausių vystymosi uždavinių;

65. pabrėžia, jog būtina atsižvelgti į konfliktus per visą vystymosi programų planavimo, įgyvendinimo, kontrolės ir vertinimo ciklą, kad konflikto eigai būtų daromas didžiausias teigiamas ir mažiausias neigiamas programų poveikis; pabrėžia, kad labai svarbu metodiškai atlikti konflikto analizę ir suprasti pagrindines konflikto varomąsias jėgas; mano, kad lyginamieji rodikliai yra naudinga vystomojo bendradarbiavimo veiksmų poveikio vertinimo priemonė;

66. ragina su konflikto apimta teritorija besiribojančias šalis kartu su tarptautine bendruomene aktyviai dalyvauti įgyvendinant plėtros ir atstatymo po konfliktų planą;

67. ragina Komisiją ir Tarybą laikytis regioninės strategijos padedant gerinti padėtį pavienėse šalyse;

68. ketina ir toliau aktyviai dalyvauti Komisijos darbe, kuris sudaro tolesnių veiksmų pagal minėtąjį komunikatą dėl ES atsako į pažeidžiamumą dalį; atkreipia Komisijos ir Tarybos dėmesį į tai, kad šis darbas iki šiol vyko labai lėtai, o dabar skubiai reikia imtis konkrečių veiksmų vietoje tokiose gyvybiškai svarbiose srityse kaip sveikatos apsauga ir švietimas, taip pat ragina Komisiją išsamiai informuoti Europos Parlamentą apie būsimus veiksmus, ypač susijusius su išvadomis, kurios bus pateiktos pavienių šalių tyrimų ataskaitose, ir rėmimusi jomis nustatant ir planuojant tolesnes priemones;

69. mano, jog visose Komisijos atstovybėse trečiosiose šalyse turi būti įsteigtas lyčių klausimų centras, kuris turėtų atitinkamus įgaliojimus, žinių ir lėšų;

70. pabrėžia tų šalių, kurios tapo pažeidžiamos, gyventojų poreikį skubiai įsitikinti, kad jų padėtis ir jų šalies padėtis pagerėjo, šiuo tikslu ragina Tarybą ir Komisiją nepraleisti progos informuoti apie vietoje vykdomus veiksmus;

71. remia ES karinių konfliktų prevencijos programą ir saugumo bei vystymosi priemones, numatytas ES 2009 m. veiksmų plane, ir ragina Komisiją skirti daug dėmesio pastangoms įgyvendinti su taikos kūrimu susijusias priemones;

72. pabrėžia, jog svarbu ugdyti Komisijos personalo gebėjimus atsižvelgti į konfliktus planavimo procese, pateikiant specialių rekomendacijų, visų pirma parengiant susijusiam personalui konkrečiai pritaikytą trumpą dėmesio konfliktams vadovą, pagrįstą Taikos ir konfliktų poveikio vertinimo sistemomis ir Dėmesingumo konfliktams išteklių rinkiniu;

73. mano, kad, siekiant kuo veiksmingiau spręsti pereinamojo laikotarpio pasibaigus konfliktams problemas, intervencijos turi vykti laiku, būti lanksčios ir nuspėjamos;

74. pabrėžia, kad visose ES misijose (įskaitant tarpininkų ir derybininkų grupes bei policijos ir taikos palaikymo pajėgas) turėtų dalyvauti patarėjai lyčių klausimais ir turėtų būti bent 40 proc. moterų visose grupėse, įskaitant vyriausiųjų pareigūnų grupes, taip pat turėtų būti įtraukiamas mokymas apie integruotą požiūrį į lyčių lygybę;

75. ragina Europos lyčių lygybės institutą atlikti lyčių aspekto įtraukimo į ES išorės misijas tyrimą;

76. pabrėžia, kad į taikos tyrimus, konfliktų prevenciją ir sprendimą, taikos palaikymo operacijas, šalių atstatymą ir atkūrimą po konfliktų, finansines priemones, šalies ir (arba) regiono strategijos dokumentus, taip visų rūšių intervencijos planavimą reikia įtraukti lyčių aspektą;

77. remia ES specialiųjų įgaliotinių tarnybą – pagrindinę ES priemonę siekiant padėti rasti politinį sprendimą ir skatinti ilgalaikį politinį stabilumą šalyse, kuriose baigėsi konfliktai;

78. ragina ES plėtoti pažangiausią patirtį tose srityse, kuriose reikia glaudaus politinių, karinių, humanitarinių ir vystymosi subjektų bendradarbiavimo, susijusio su konfliktų prevencija, tarpininkavimu, taikos palaikymu, pagarba žmogaus teisėms, teisinės valstybės principais, humanitarine pagalba, taip pat ilgalaikiu atkūrimu ir vystymusi;

79. ragina parengti JTSTR Nr. 1325 įgyvendinimo ES veiksmų planą ir prašo Europos Komisijos paraginti šalis partneres ir Europos Sąjungos valstybes nares rengti nacionalinius veiksmų planus; siūlo persvarstyti ES gaires dėl žmogaus teisių apsaugos ir dėl Europos saugumo ir ESGP misijų tam, kad būtų užtikrinama, jog visapusiškai laikomasi JTSTR Nr. 1325 ir 1820;

80. pabrėžia, kad Komisija įpareigota remti šalių partnerių pastangas ugdyti gebėjimus, susijusius su demokratine vidaus atskaitomybe (parlamentinės priežiūros ir audito sistemos), kai Bendrija teikia biudžetui skirtą paramą; ragina Komisiją aktyviau ir nuosekliau vykdyti šį įpareigojimą; pabrėžia, kad tinkamai įgaliotos parlamentinės priežiūros ir audito institucijos – pagrindinis veiksnys siekiant, jog biudžetui skirtos ES paramos poveikis būtų darnus; ragina kurti pilietinės visuomenės kontrolės ir priežiūros sistemas, kurios pilietinei visuomenei sudarytų sąlygas kontroliuoti, kaip naudojama biudžetui skirta ES parama ir koks jos poveikis;

81. ragina investicinius bankus, įskaitant Europos investicijų banką, užtikrinti, kad jie paskolas konfliktus išgyvenusioms šalims, visų pirma toms šalims, kuriose gausu išteklių, skirtų ir jose investuotų laikydamiesi žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos standartų ir kad dėl to nebūtų kurstoma įtampa;

82. teigiamai vertina neseniai įsteigtos JT Taikos stiprinimo komisijos veiklą; pažymi, kad, kalbant apie su pagalba susijusius klausimus, reikia bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, ypač Jungtinėmis Tautomis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad JT sistema būtų aprūpinama pakankamais ištekliais, ir reikalauti, kad JT atsiskaitytų už pagalbą, skiriamą šalies viduje vykstantiems procesams, kuriuose dalyvauja Taikos stiprinimo komisija ir kiti JT organai, remti;

83. pabrėžia, kad vystymosi pagalba – labai svarbus taikos stiprinimo ir konfliktų prevencijos pažeidžiamose valstybėse aspektas, tačiau vystymuisi ir konfliktų valdymui skirta pagalba negali apimti jokių karinių priemonių arba komponentų;

84. rekomenduoja užtikrinti JT personalo, dirbančio šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, elgesio kodekso vykdymą ir ragina netoleruoti taikdarių ar NVO pareigūnų lytinio smurto;

85. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Taikos stiprinimo komisijai, AS Komisijai, AS Vykdomajai Tarybai, Visos Afrikos Parlamentui ir AKR bei ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1)

OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(2)

OL L 247, 2006 9 9, p. 22.

(3)

OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

(4)

OL C 25, 2008 1 30, p. 1–12.

(5)

OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

(6)

S/2004/616

(7)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0540.

(8)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0483.

(9)

AKR–ES 3937/07/galut.

(10)

Tarptautinio vystymosi departamento skaičiavimai, pagrįsti Pasaulio banko vertinimais, pateikiamais leidinyje „2006 m. pasaulio ekonomikos perspektyvos. Piniginių perlaidų ir migracijos poveikis ekonomikai“, Pasaulio bankas, Vašingtonas, 2005 11 14.

(11)

Leidinys „2007 m. minų stebėsenos ataskaita. Kurkime pasaulį be minų“.

(12)

Leidinys „Saugesnis pasaulis“ (organizacija „Oxfam“), Tarptautinio veiksmų dėl šaulių ginklų tinklo (IANSA) 2007 m. spalio mėn. pranešimas „Dingę Afrikos milijardai“.

(13)

S113/08


AIŠKINAMOJI DALIS

ĮŽANGA

Šis pranešimas – vienas svarbiausių šiais metais – grindžiamas tais pačiais sumetimais, kuriais vadovaujantis 2005 m. Pasaulio vadovų susitikime įsteigta JT Taikos stiprinimo komisija. Pranešime pirmiausia pripažįstamas faktas, kad pusėje šalių, kurioms pavyksta baigti konfliktus, per kitus penkerius metus šie konfliktai atsinaujina. Šiuo metu visame pasaulyje tebesitęsia 42 pilietiniai konfliktai.

Šalies rekonstrukcijoje dalyvauja du pagrindiniai veikėjai. Pirmasis ir svarbiausias iš jų yra pati valstybė, kurioje yra susidariusi nestabili padėtis. Jei nėra didelio ryžto baigti konfliktą ir siekti nuolatinės taikos, konflikto atsinaujinimas beveik neišvengiamas. Antrasis veikėjas – tarptautinė bendruomenė, kurios pareiga finansiškai remti bei stiprinti atsikuriančią šalį ir dalytis vertingomis savo narių žiniomis bei tiesiogine patirtimi apie tai, kaip sėkmingai rekonstruoti šalį ir išvengti klaidų.

Maršalo planas – puikus pavyzdys, kaip viena šalis (JAV) paskatino visą Vakarų Europą atsisakyti karo ir pasirinkti nuolatinę taiką.

Lengva suplanuoti trokštamą kelią į taiką, tačiau sunkiau juo eiti. Teoriškai šis kelias veda iš karo į taiką, iš ten – į atsikūrimą ir klestėjimą. Šiame pranešime kalbama apie tai, kaip teisingai eiti šiuo keliu. Jame konkrečiai aptariamas atsikūrimas kaip pagrindinis vystymosi tikslas šalies rekonstrukcijos procese.

VYSTYMOSI PERSPEKTYVOS KURIANT TAIKĄ PASIBAIGUS KONFLIKTAMS

Skubūs prioritetai:

· sukurti saugią erdvę, kurioje bus vykdomos operacijos,

· užtikrinti gėlo vandens tiekimą ir, kai įmanoma, pasirūpinti, kad visi mirusieji būtų surinkti ir palaidoti pagal vietos papročius,

· užtikrinti maisto, šildymo (atsižvelgiant į oro sąlygas), elektros energijos, svarbiausių vaistų tiekimą ir pagrindines sanitarines sąlygas,

· siekiant palaikyti viešąją tvarką ir užkirsti kelią plėšikavimui, pasirūpinti, kad veiktų ir būtų matomi veiksmingi tvarkos saugotojai (policija); sukurti vietos žvalgybos informatorių tinklą,

· skatinti vietos lyderius dalytis valdžia ir teikti paslaugas (sveikatos priežiūros ir švietimo) per vietos savivaldybes.

Vėlesni prioritetai

Tuo pat metu būtina įgyvendinti toliau pateikiamus prioritetus, nes visi jie būtini kuriant ilgalaikę taiką. Itin svarbu pažymėti, kad tiksli prioritetų įgyvendinimo tvarka priklauso nuo poreikių konkrečioje situacijoje, ir tvarka turi būti tinkamai keičiama.

1. Nusiginklavimas, demobilizavimas ir reintegravimas (NDR)

Kaip minėta, pusėje šalių, kurioms pavyksta baigti konfliktus, per kitus penkerius metus šie konfliktai atsinaujina. Todėl būtina „sukurti saugią erdvę“ bet kokiems tolesniems veiksmams – ekonomikos vystymuisi, investicijoms ir prekybai, gyventojų laisvių ir orumo gynimui.

2. Dalijimasis valdžia (nuo karo vadų iki politinių lyderių)

Kovotojų vadai raginami atsisakyti smurto ir pradėti dalytis valdžia per institucijas.

Į šiuos dalijimosi valdžia santykius tuo pačiu metu būtina įtraukti aktyvius ir informuotus piliečius. Skaidrumas turi būti užtikrintas visais lygmenimis. Reikia ne tik konsultuotis su visomis šalimis, bet ir viešai demonstruoti šias konsultacijas.

3. Teisinė valstybė

Viena iš priežasčių, dėl kurių konfliktai vėl atsinaujina daugybėje valstybių, kuriose padėtis nestabili, yra tai, kad jose stabilios visuomenės „griaučiai“ – institucijos – nėra pakankamai tvirti, kad būtų įmanoma atsispirti pagundoms grįžti prie tiesmukiškesnių įtakos darymo būdų. Kai kada institucijos gali net kenkti stabilumui. Kuriamų institucijų paskirtis – saugoti teisinę valstybę.

Be to, šiame etape teisinė valstybė turi būti orientuota į centrinės valdžios išsaugojimą. Institucijos turi veikti kaip „įcentrinė“, o ne „išcentrinė“ jėga (t. y. skatinti priešiškas jėgas bendradarbiauti, o ne dar labiau supriešinti veikėjus, tarp kurių tvyro įtampa).

Šalies rekonstrukcija apima institucijų kūrimą: nacionalinius parlamentus, demokratizacijos ir rinkimų procesus, kovą su korupcija, skaidrumą ir atskaitomybę. Svarbiausia priemonė yra šio proceso įtvirtinimas vietos lygmeniu.

4. Ekonomika

Kariniai konfliktai atstumia užsienio investuotojus ir gali vidutiniškai 2 proc. sulėtinti šalies ekonomikos augimą. Privačią ekonominę iniciatyvą skatinančios aplinkos kūrimas yra veiksmingas būdas gerinti besivystančių šalių gyventojų ekonominę padėtį. Privati iniciatyva čia yra pagrindinė varomoji jėga, todėl asmenims reikia sudaryti geresnes sąlygas realizuoti visas savo galimybes, ypač įtraukti į ekonominę veiklą iš savo gyvenamųjų vietų perkeltuosius asmenis.

XX a. 7-ajame dešimtmetyje Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris Ludwigas Erhardas išdėstė šias darnios ekonomikos prielaidas: gerovė, sukuriama per konkurenciją, maži mokesčiai, minimalus reguliavimas ir tvirta valiuta.

Remiantis Peru ekonomisto Hernando De Soto vertinimu, besivystančiose pasaulio šalyse esančio nekilnojamojo turto be užregistruotos nuosavybės teisės vertė siekia net 9 trilijonus JAV dolerių. Kol šis turtas tebėra „neoficialus“, tol, pvz., neįmanoma pasinaudoti hipotekos paskolų teikiamomis galimybėmis. 

Būtina vystymosi sąlyga – nuosavybės teisių apsauga. Todėl vykdant vystymosi politiką daug dėmesio reikėtų skirti žemės kadastro kūrimui ir tobulinimui, skirti reikiamus išteklius žemėlapių sudarymui, žemės bei intelektinės nuosavybės registravimui ir teismams, kad šie galėtų užtikrinti nuosavybės teisės įgyvendinimą. Negali būti veiksmingos rinkos, jei nėra veiksmingos teisinės sistemos, kurioje būtų galima nustatyti nuosavybės teises bei sutartinius įsipareigojimus ir pakankamai prognozuojamai bei greitai juos įgyvendinti.

Intelektinės nuosavybės apsauga užtikrina ir skatina kūrybiškumą bei verslumą.

5. Civilinė policija (įskaitant saugumą ir žvalgybą)

Norint sudaryti vystymuisi palankias sąlygas būtinas skaidrus, atskaitingas ir profesionalus saugumo sektorius. Besivystančių šalių saugumo pajėgos, ypač pasibaigus konfliktams, pernelyg dažnai negali arba nenori saugoti savo piliečių. Jei saugumo sektorius anksčiau buvo represijų įrankiu, be galo svarbu, kad vykdant saugumo sektoriaus reformą (SSR) dalyvautų vietos bendruomenės, taigi joms nereikėtų pačioms rūpintis savo saugumu. Būtina kuo greičiau pereiti nuo karinio prie civilinio saugumo režimo.

Taigi, siekiant mažinti skurdą ir kurti taiką, prioritetas yra užtikrinti visų žmonių saugumą, apsaugą ir teisingumą jų atžvilgiu. Iš pradžių įvestas tarptautines tvarkos palaikymo pajėgas turi pakeisti civilinės vietos policijos pajėgos.

6. Išminavimas ir šaulių bei lengvųjų ginklų pašalinimas

Užminavimas ir šaulių bei lengvųjų ginklų paplitimas skatina konfliktus ir nusikalstamumą. Todėl, siekiant paspartinti vystymąsi, bet koks bandymas stiprinti saugumą turi apimti priemones, kuriomis siekiama mažinti neatsakingą ginklų platinimą ir šaulių ginklų paplitimą bendruomenėse.

7. Pilietinė visuomenė

Turime remti demokratijos, laisvos žiniasklaidos ir tikslios informacijos teikimo principus. Asociacijų ir išraiškos laisvės yra tvirtos pilietinės visuomenės pamatas.

Svarbiausias bet kokios taikos kūrimo veiklos principas yra pagarba pagrindinėms vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, žmogaus teisėms, teisinei valstybei, teisingumui ir lygybei, vyriausybės atskaitomybei šalies gyventojams. Vykstant taikos kūrimo ir šalies rekonstrukcijos procesams būtina atsižvelgti į vietos paramos gavėjų nuomonę.

8. Susitaikymas ir atleidimas

Šis pereinamojo laikotarpio teisingumas – tai įvairių visuomenės sluoksnių susitaikymas, buvusių kovotojų ir perkeltųjų asmenų reintegravimas, konfliktuojančių grupių dialogas (traumų gydymas ir taiką skatinantis švietimas), tiesos ir sutaikymo komitetų steigimas ir taikaus ginčų sprendimo sistemų stiprinimas.

9. Karo nusikaltimai

Genocido vykdytojai turi būti nuteisti; tai turi būti daroma viešai. Prireikus paskiriami karo tribunolai. Geriau, kai didžiausius karo nusikaltėlius teisia nacionaliniai, o ne tarptautiniai teismai.

10. TVT ir lygios galimybės gyventojams naudotis pagrindinėmis paslaugomis

Sveikata, aprūpinimas geriamuoju vandeniu ir tinkamos sanitarinės sąlygos yra būtinos vystymosi prielaidos. Taip pat svarbus prioritetas turi būti maisto tiekimo saugumas. Kitas svarbus veiksnys, padedantis mažinti skurdą, yra švietimas.

Daugumoje šalių, kuriose kūdikių ir vaikų mirtingumas yra didžiausias, pastaraisiais metais vyko konfliktai. Nesaugi aplinka taip pat sudaro palankias sąlygas organizuotam nusikalstamumui. Būtina teikti prioritetą besivystančių šalių gamybos pajėgumui, kurio pagrindas būtų sveika ir išsilavinusi darbo jėga, nes tai yra pagrindinis veiksnys naikinant skurdą.

11. Lyčių lygybė

Moterys yra ypač svarbios taikos kūrimo ir valstybės kūrimo proceso dalyvės. Pastangos sukurti teisingą visuomenę gali būti tvarios tik tuo atveju, jei moterims užtikrinama galimybė visapusiškai dalyvauti taikos derybose, politiniame bei ekonominiame gyvenime ir pilietinėje visuomenėje.

12. Lygios galimybės tausiai naudoti išteklius

Tausus ir ekologiškas gamtos išteklių naudojimas bei lygios galimybės visiems naudoti šiuos išteklius yra būtinos sąlygos siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, spręsti klimato kaitos ir biologinės įvairovės mažėjimo problemas. Somalis yra geras pavyzdys, kas gali nutikti šaliai, jei nepakankamai atsižvelgiama į šį aspektą.

13. Dėmesys konfliktams

Pagalba gali neduoti teigiamų rezultatų, jei vystymosi proceso dalyviai nesupranta su konfliktais susijusių problemų arba vengia jas spręsti. Pagalbos teikimas neatsižvelgiant į tebesitęsiančių konfliktų poveikį vystymuisi bei žmonių saugumui arba pagalbos teikimas per valstybių vyriausybes, kurios atskiria tam tikras etnines grupes, taip pat gali didinti riziką, kad prasidės nauji arba tęsis seni konfliktai. Siekiant priimti kompetentingus sprendimus dėl programų, reikėtų atlikti konfliktų vertinimą.

Skiriant dėmesio konfliktams, taip pat reikėtų priimti sprendimus, ar reikia skirti finansinę paramą tam tikrai šaliai arba konkrečiam sektoriui; ar reikia didžiąją dalį pagalbos teikti per šalies vyriausybę; kokiais būdais bus užtikrinta, kad svarbiausios švietimo, sveikatingumo ir kitos vystymosi programos padėtų šalinti pagrindines konflikto priežastis, ir t. t. Atliekant vertinimą reikėtų remtis ankstesnių konfliktų vertinimo ir kitos socialinės analizės – ypač tų, kuriuose atsižvelgiama į nelygybę ir socialinę atskirtį – patirtimi. Reikėtų stengtis suprasti ir paaiškinti, kokiais būdais siūlomi pagalbos santykiai ir vystymosi programos bus susiję su pagrindinėmis konflikto ir skurdo priežastimis.

14. Tarptautinių institucijų vaidmuo (tarptautinės bendruomenės darna ir nuoseklumas)

Siekiant gerinti šalims, kuriose baigėsi konfliktai, teikiamą tarptautinę pagalbą, įsteigta JT Taikos stiprinimo komisija. Norint, kad ji būtų veiksminga ir įgyvendintų savo uždavinius vietos lygmeniu, šiai komisijai reikėtų teikti politinę paramą ir pakankamai išteklių.

Daugelis tarptautinės bendruomenės dalyvių mano, kad reikia geriau koordinuoti veiksmus šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, pvz., Kongo Demokratinėje Respublikoje, Siera Leonėje ir Liberijoje. Tačiau, nepaisant tam tikros pažangos, šių tarptautinių dalyvių taikoma praktika dažnai skatina nenuoseklumą ir konkurenciją. EBPO VPK reguliariai vertina savo narių teikiamos vystomosios pagalbos veiksmingumą. Šio vertinimo kriterijų taikymo sritį reikėtų išplėsti taip, kad jie būtų taikomi vertinant minėtąją praktiką pasibaigus konfliktams.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (*) (8.10.2008)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl taikos ir tautos kūrimo pasibaigus konfliktams vystymosi perspektyvos

(2008/2097(INI))

Nuomonės referentė (*): Luisa Morgantini

(*)       Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad taika – tai ne tik karo nebuvimas, kad taikos nėra, jei nėra teisingumo, ir kad, be to, pasibaigus karo veiksmams vyrai ir moterys nebūtinai jaučiasi saugūs; taip pat primena, kad moterys atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią konfliktams, juos sprendžiant ir kuriant taiką, ir pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti vienodas jų dalyvavimo ir visapusiško įtraukimo į visus veiksmus, skirtus taikai ir saugumui palaikyti ir stiprinti, galimybes;

2.  ragina parengti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos (JTSTR) Nr. 1325 įgyvendinimo Europos veiksmų planą ir prašo Europos Komisijos paraginti šalis partneres ir Europos Sąjungos valstybes nares rengti nacionalinius veiksmų planus; siūlo persvarstyti ES žmogaus teisių apsaugos gaires tam, kad būtų užtikrintas visiškas JTSTR Nr. 1325 laikymasis;

3.  pritaria Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1820 priėmimui, o ypač tam, jog rezoliucijoje pripažįstama, kad seksualinis smurtas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui;

4.  pabrėžia, kad visose ES misijose (įskaitant tarpininkų ir derybininkų grupes bei policijos ir taikos palaikymo pajėgas) turėtų dalyvauti patarėjai lyčių klausimais ir turėtų būti bent 40 proc. moterų visose grupėse, įskaitant vyriausiųjų grupes, taip pat turėtų būti įtraukiamas mokymas apie integruotą požiūrį į lyčių lygybę;

5.  pabrėžia, kad į taikos tyrimus, konfliktų prevenciją ir sprendimą, taikos palaikymo operacijas, šalių atstatymą ir atkūrimą po konfliktų, finansines priemones, šalies ir (arba) regioninius strategijos dokumentus bei visokių formų kišimosi iš išorės planavimą reikia įtraukti lyčių aspektą;

6.  ragina Europos lyčių lygybės institutą atlikti lyčių aspekto įtraukimo į ES išorės misijas tyrimą;

7.  mano, jog visose EK delegacijose trečiosiose šalyse turi būti įsteigtas lyčių klausimų centras, kuris turėtų atitinkamus įgaliojimus, žinių ir lėšų;

8.  tvirtai pabrėžia, kad reikia tartis su vietos moterų organizacijomis ir tarptautinėmis moterų organizacijomis, kovojančiomis už taiką, bei jas remti; rekomenduoja numatyti politinę ir finansinę paramą, mokymą, gebėjimų ugdymą ir techninę pagalbą, taip pat ir taikos derybų metu ir sprendžiant konfliktus be smurto;

9.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog moterys pasibaigus konfliktams užbaigtų ar vėl tęstų mokslą; mano, kad dėl to reikėtų aktyviai skatinti tęsti mokslą vykstant šalies atkūrimui;

10. pabrėžia, kad vykstant deryboms ir įgyvendinant taikos sutartis svarbu įtvirtinti lyčių lygybę ir taip skatinti konstitucinę moterų teisių apsaugą;

11. mano, kad būtina panaikinti nebaudžiamumą už smurto dėl lyties nusikaltimus, jei įmanoma, pašalinti visus šiuos nusikaltimus iš amnestijos nuostatų ir užtikrinti, kad visos lytinio smurto aukos, ypač moterys ir merginos, būtų vienodai saugomos įstatymų ir turėtų tokią pat teisę į teisingumą;

12. pabrėžia, kad kovojant su vaikų karių ir į ginkluotąsias pajėgas imamų merginų, patiriančių seksualinį išnaudojimą, reiškiniais prisidedama prie kovos, kurios tikslas – pagerinti moterų, gyvenančių regionuose, kuriuose atkuriama taika ir po konflikto atstatoma šalis, kasdienį gyvenimą;

13. atkreipia dėmesį į tai, jog į nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegravimo (NDR) programas turėtų būti įtraukiamos specialios nuostatos dėl buvusių kovotojų moterų;

14. prašo ES, remiant po konfliktų pradėtą saugumo sektoriaus reformą (SSR), įtraukti lyčių aspektą, platinti žinias ir rengti mokymus lyčių, konstitucijos, rinkimų, policijos bei teisminės sistemos temomis;

15. pabrėžia, kad vykstant rinkimams šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, moterų dalyvavimas turėtų būti remiamas visais lygmenimis rengiant specialias programas ir taikant kvotas;

16. mano, kad būtina įtraukti moteris į šalių, kuriose baigėsi konfliktai, ekonominę veiklą ir sustiprinti jų socialines ir ekonomines teises, taip pat ir verslo srityje, bei pabrėžia teigiamą mikrokreditų poveikį;

17. pabrėžia, kad moterims, patyrusioms lytinį smurtą, būtina užtikrinti galimybes gauti visas lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas bei galimybes dalyvauti supažindinimo programose, kurias įgyvendinant padedama šioms moterims susidoroti su niekinamu požiūriu į jas;

18. rekomenduoja užtikrinti JT personalo, tarnaujančio šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, elgesio kodekso vykdymą ir ragina netoleruoti taikdarių ar NVO pareigūnų lytinio smurto;

19. mano, kad būtina atkreipti dėmesį į lyčių klausimą sprendžiant pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų problemas, įskaitant pabėgėlių stovyklų projektavimą;

20. mano, kad reikia skatinti kuo didesnį moterų dalyvavimą žiniasklaidos veikloje ir visuose viešuosiuose forumuose, kuriuose joms būtų suteiktos galimybės išsakyti savo nuomonę.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

7.10.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

0

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Emine Bozkurt, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Claire Gibault, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Esther Herranz García, Anneli Jäätteenmäki, Lívia Járóka, Piia-Noora Kauppi, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Roselyne Lefrançois, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Christa Prets, Teresa Riera Madurell, Raül Romeva i Rueda, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Anne Van Lancker, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Mary Honeyball, Marusya Ivanova Lyubcheva, Maria Petre, Petya Stavreva


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ  (13.10.2008)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl taikos ir tautos kūrimo pasibaigus konfliktams perspektyvų

(2008/2097(INI))

Nuomonės referentas: Willy Meyer Pleite

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   teigia, kad vystymosi pažangą skatina taika ir stabilumas, o tai, jog konfliktams pasibaigus nėra karo veiksmų, nebūtinai reiškia, kad pasiektas tikras ir ilgalaikis stabilumas; taigi pabrėžia, kad konfliktams pasibaigus taika, saugumas ir ilgalaikis stabilumas yra būtinos valstybės atkūrimo sąlygos;

2.   pabrėžia, kad svarbu minėtąsias nestabilumo priežastis šalinti rengiant tokias priemones, kurios visiškai atitiktų tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), taip pat rengiant socialines ir ekonomines bei kultūrines priemones, kurias taikant būtų galima sukurti aplinką, reikalingą norint išvengti naujo konflikto, o pagal minėtąsias priemones būtų siekiama naikinti skurdą, skatinti ekonominę ir socialinę raidą, kurti institucinius ir administracinius gebėjimus, gerinti visuomenės gyvenimo kokybę ir įtvirtinti teisinės valstybės principus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia švietimo, ypač jaunimo ir moterų švietimo, svarbą siekiant tiesiogiai padėti užtikrinti stabilumą; apgailestauja, kad nebuvo įmanoma įvykdyti TVT numatytų įsipareigojimų, o daugeliu atveju pastebėtas pablogėjimas, ypač švietimo ir sveikatos (maliarija, ŽIV ir kūdikių bei gimdyvių mirtingumas) srityse;

3.   taip pat pabrėžia, kad reikia taikyti socialines ir ekonomines priemones, skirtas panaikinti skurdui ir skatinti ekonominiam bei socialiniam vystymuisi, nes tai padėtų sukurti aplinką, reikalingą siekiant išvengti naujo konflikto;

4.   pabrėžia itin svarbų poreikį, kad tarptautinė bendruomenė prisiimtų didelę atsakomybę už paramą valstybių, kuriose vyksta atkūrimo procesas ir stengiamasi įtvirtinti teisinės valstybės principus, institucijoms; pabrėžia, kad tokia parama būtina norint sukurti nacionalinę konstitucinę ir politinę sistemą;

5.   pabrėžia, kad svarbu spręsti klausimus, susijusius su šalių, kuriose baigėsi konfliktai, politinėmis sistemomis, ypač su tvarka, pagal kurią konfliktuose dalyvavusios grupuotės dalijasi valdžia; remia ES specialiųjų įgaliotinių tarnybą – pagrindinę ES priemonę siekiant padėti rasti politinį sprendimą ir skatinti ilgalaikį politinį stabilumą šalyse, kuriose baigėsi konfliktai;

6.   pažymi regionų bendradarbiavimo vaidmenį kompleksinėse ir politines sienas peržengiančiose srityse; ragina Komisiją ir Tarybą laikytis regioninės strategijos padedant gerinti padėtį pavienėse šalyse;

7.   mano, kad ypač svarbu šalinti nestabilumo priežastis ir šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, kilusias problemas tuo pat metu taikant civilines ir karines priemones; pabrėžia, kad, jeigu šalyje esančios taikos palaikymo pajėgos neužtikrins saugumo, iš esmės bus neįmanoma įvykdyti pagrindinės sąlygos (t. y. gyventojų ir jų nuosavybės saugumas), būtinos siekiant užtikrinti stabilumą konfliktų nualintose šalyse;

8.   ragina ES plėtoti pažangiausią patirtį tose srityse, kuriose reikia glaudaus politinių, karinių, humanitarinių ir vystymosi subjektų bendradarbiavimo, susijusio su konfliktų prevencija, tarpininkavimu, taikos palaikymu, pagarba žmogaus teisėms, teisinės valstybės principais, humanitarine pagalba, taip pat ilgalaikiu atkūrimu ir vystymusi;

9.   teigia, kad demokratizacija, demilitarizavimas ir konflikte dalyvaujančių grupuočių nusiginklavimas yra ypač svarbūs ir jiems turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio vykstant kiekvienam taikos ir tautos kūrimo procesui;

10. pažymi, kad pagalba šalims, kuriose baigėsi konfliktai, paprastai veiksminga tik tuo atveju, jei ji teikiama kartu su karine pagalba, kuri ne tik yra būtina ekonominio vystymosi pasibaigus konfliktams sąlyga, bet ir padeda išvengti karo vadų ir nusikaltėlių grupuočių naudojimosi šia pagalba; mano, kad užsienio pagalbos teikėjai turi atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, siekdami skatinti vystymąsi; vis dėlto teigia, kad siekiant skatinti ekonominį vystymąsi šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, tokia pagalba turi būti grindžiama pažangiausia tarptautine patirtimi;

11. pabrėžia, kad reikia rasti pusiausvyrą teikiant vystymosi pagalbą civilinėms ir karo reikmėms, siekiant užtikrinti pagrindinės infrastruktūros ir valdžios įstaigų veiklą ir tuo pat metu neskirti mažiau dėmesio poreikiams, susijusiems su atstatymu, atkūrimu, taip pat demokratijos ir ekonomikos procesų atnaujinimu; teigiamai vertina neseniai įsteigtos Jungtinių Tautų taikos stiprinimo komisijos veiklą; pažymi, kad, kalbant apie su pagalba susijusius klausimus, reikia bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, ypač Jungtinėmis Tautomis;

12. pabrėžia, kad būtina ir toliau plėtoti su Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP) susijusį karinį pajėgumą siekiant, jog Europos Sąjunga ir valstybės narės galėtų labiau padėti stabilizuoti padėtį šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, taip pat labiau prisidėti prie tokių šalių vystymosi;

13. smerkia tai, kad daug asmenų, žuvusių per ginkluotus konfliktus besivystančiose šalyse, žuvo nuo lengvųjų ginklų; mano, kad ES prevencijos ir kovos su neteisėta prekyba įprastine ginkluote politika turi būti skaidri, suderinta, dar aiškesnė ir veiksmingesnė, remiantis ES elgesio kodeksu dėl ginklų eksporto, o šis kodeksas turėtų būti privalomas; mano, kad bendros pozicijos dėl ginklų eksporto patvirtinimas galėtų būti žingsnis šia linkme; pabrėžia išminavimo, demilitarizavimo, demobilizacijos, reabilitacijos ir reintegracijos, taip pat saugumo sektoriaus reformos pasibaigus konfliktams svarbą;

14. pažymi, kad teisinės valstybės principų įtvirtinimas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir ekonomikos vystymąsi; remia ESGP operacijų (pvz., EUPOL misija Afganistane, EULEX misija Kosove ir EUJUST LEX misija Irake), skirtų teisinės valstybės principų įtvirtinimui šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, vykdymą; pabrėžia nepriklausomų karo nusikaltimų tribunolų kūrimą siekiant išvengti karo nusikaltėlių nebaudžiamumo ir skatinti susitaikymo procesą pasibaigus konfliktams;

15. primena dokumente dėl klimato kaitos ir tarptautinio saugumo(1), ES vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos 2008 m. kovo mėn. pateiktame Europos Vadovų Tarybai, padarytas nerimą keliančias išvadas, kuriose perspėjama, kad klimato kaita gali dar labiau apsunkinti padėtį silpnose pasaulio šalyse ir regionuose, kuriuose kyla konfliktai, o tai skatina naujus imigracijos srautus ir didina ES saugumui kylančią grėsmę; ragina Komisiją stiprinant taiką atsižvelgti į klimato kaitos problemas;

16. teigia, kad daugelis besivystančių šalių turi daug jų vystymuisi būtinų energijos, gamtinių ir žmogiškųjų išteklių; vis dėlto pabrėžia, kad norint užtikrinti minėtųjų šalių vystymąsi reikia didesnio skaidrumo ir veiksmingumo gavybos sektoriuje; pritaria tokioms iniciatyvoms kaip Kimberlio procesas ir Gavybos pramonės įmonių skaidrumo iniciatyva, pagal kurias skatinami galimų didelių konfliktų vengimo būdai; pažymi švietimo svarbą skatinant vystymąsi;

17. patvirtina, kad itin svarbu vykdyti sąžiningą migracijos politiką besivystančių šalių atžvilgiu; teigia, kad migracija gali tapti teigiamu vystymosi proceso veiksniu, pvz., jei bus suteikiamos galimybės ES gyvenantiems migrantams atlikti pinigų perlaidas, mažinamas protų nutekėjimas, sudaromos palankesnes sąlygos grįžtamajai migracijai ir užkertamas kelias prekybai žmonėmis;

18. mano, kad valstybių narių moralinė pareiga – apgyvendinti pabėgėlius iš teritorijų, kuriose vyksta konfliktai; mano, kad ši pareiga gali būti įvykdyta tik tuo atveju, jei valstybės narės dalysis atsakomybe; taip pat mano, kad valstybės narės turėtų aktyviai padėti pabėgėliams, norintiems grįžti į gimtinę pasibaigus smurtiniam konfliktui;

19. pabrėžia, kad tinkamoje susitaikymo strategijoje reikia atkreipti dėmesį į moterų vaidmenį stiprinant taiką; pabrėžia, kad susitaikymo programose turi būti atsižvelgiama į ypatingas vaikų, nukentėjusių per ginkluotą konfliktą, sąlygas;

20. primena savo įsipareigojimą ginti moterų ir vaikų teises pasibaigus konfliktams, siekiant imtis visų įmanomų priemonių, kad moterims būtų suteikta daugiau teisių, nes tai – būtina sąlyga norint užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą;

21. mano, kad tarptautiniai pagalbos teikėjai, rengdami stabilumo ir demokratijos atkūrimo politiką, turėtų atsižvelgti į regionines ir vietos aplinkybes, pirmiausia į patirtį, įgytą skatinant ekonominį vystymąsi šalyse, kuriose baigėsi konfliktai;

22. pabrėžia, kad reikia remti vietos institucijas, teikiant tinkamas mokymo paslaugas ir keičiantis patirtimi; atsižvelgdamas į tai, primena Parlamento įsipareigojimą laikytis parlamentinės demokratijos principų ir praktikos;

23. remia ES smurtinių konfliktų prevencijos programą ir saugumo bei vystymosi priemones, numatytas ES 2009 m. veiksmų plane, ir ragina Komisiją skirti daug dėmesio pastangoms įgyvendinti su taikos kūrimu susijusias priemones.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

7.10.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Sir Robert Atkins, Christopher Beazley, Angelika Beer, André Brie, Colm Burke, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Michael Gahler, Georgios Georgiou, Ana Maria Gomes, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Jana Hybášková, Anna Ibrisagic, Metin Kazak, Maria Eleni Koppa, Willy Meyer Pleite, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Vural Öger, Ria Oomen-Ruijten, Michel Rocard, Libor Rouček, Christian Rovsing, Flaviu Călin Rus, Katrin Saks, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Marek Siwiec, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Andrzej Wielowieyski, Luis Yañez-Barnuevo García, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Carlo Fatuzzo, Patrick Gaubert, Tunne Kelam, Nickolay Mladenov, Jean Spautz, Johan Van Hecke

(1)

S113/08, 2008 m. kovo 14 d.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.11.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Josep Borrell Fontelles, Danutė Budreikaitė, Marie-Arlette Carlotti, Corina Creţu, Nirj Deva, Alexandra Dobolyi, Beniamino Donnici, Fernando Fernández Martín, Juan Fraile Cantón, Alain Hutchinson, Romana Jordan Cizelj, Filip Kaczmarek, Glenys Kinnock, Maria Martens, Gay Mitchell, Toomas Savi, Pierre Schapira, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Feleknas Uca, Johan Van Hecke, Anna Záborská, Jan Zahradil, Mauro Zani

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Miguel Angel Martínez Martínez, Manolis Mavrommatis, Csaba Őry, Renate Weber, Gabriele Zimmer

Teisinė informacija - Privatumo politika