PRANEŠIMAS dėl pranešimo dėl klaidinančių įmonių žinynų (peticijos 0045/2006, 1476/2006, 0079/2003, 0819/2003, 1010/2005, 0052/2007, 0306/2007, 0444/2007, 0562/2007 ir kitos)

13.11.2008 - (2008/2126(INI))

Peticijų komitetas
Pranešėjas: Simon Busuttil
PR_INI_art192

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pranešimo dėl klaidinančių įmonių žinynų (peticijos 0045/2006, 1476/2006, 0079/2003, 0819/2003, 1010/2005, 0052/2007, 0306/2007, 0444/2007, 0562/2007 ir kitos)

(2008/2126(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į peticijas 0045/2006, 1476/2006, 0079/2003, 0819/2003, 1010/2005, 0052/2007, 0306/2007, 0444/2007, 0562/2007 ir kitas,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto ankstesnius peticijos Nr. 45/2006 ir kitų peticijų svarstymus,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (kodifikuota redakcija)¹, pakeitusią Direktyvą 84/450/EEB² su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/55/EB³,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva )⁴,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje)⁵,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus⁶,

–   atsižvelgdamas į Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą tyrimą „Klaidinanti žinynų leidėjų veikla, turint mintyje esamus ir būsimus vidaus rinkos teisės aktus, skirtus vartotojų ir MVĮ apsaugai“(IP/A/IMCO/FWC/2006-058/LOT4/C1/SC6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 192 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A6-0446/2008),

A. kadangi Parlamentas gavo daugiau kaip 400 peticijų iš įmonių, sudarančių tik nedidelę dalį mažųjų įmonių, kurios teigia nukentėjusios nuo įmonių žinynų leidėjų klaidinančios reklamos ir dėl to patyrusios psichologinę įtampą, kaltės jausmą, sumišimą, nusivylimą ir finansinių nuostolių,

B.  kadangi šie skundai susiję su plačiai paplitusia ir suderinta klaidinančia verslo praktika, kurią taiko kai kurie įmonių žinynų leidėjai, veikiantys tarpvalstybiniu lygmeniu, t. y. vykdantys veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių, ir kuri turi įtakos tūkstančiams Europos Sąjungos ir kitų šalių įmonių bei daro joms didelį finansinį poveikį, ir kadangi nėra jokių administracinių ar teisinių priemonių, kurios leistų nacionalinėms teisėtvarkos institucijoms veiksmingai ir efektyviai bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu,

C. kadangi klaidinantis minėtųjų veiksmų pobūdis dar akivaizdesnis, kai šie veiksmai vykdomi elektroninėmis priemonėmis, o jų rezultatai platinami naudojantis internetu (žr. peticiją Nr. 0079/2003),

D. kadangi verslo praktika, dėl kurios pateikti skundai, dažniausiai yra susijusi su įmonių žinynų leidėjų taikoma metodika, pagal kurią paprastai paštu įmonėms siūloma užpildyti arba atnaujinti savo įmonės pavadinimą ir kontaktinius duomenis, taip sudarant apgaulingą įspūdį, kad jos bus nemokamai įtrauktos į įmonių žinyną, tačiau vėliau pasirašiusieji asmenys sužino, kad iš tiesų jie netyčia pasirašė sutartį, dažniausiai įpareigojančią juos ne trumpiau kaip trejus metus skelbtis įmonių žinyne už maždaug 1 000 EUR metinį mokestį,

E.  kadangi taikant šią praktiką naudojamos formos dažniausiai yra neaiškios, sunkiai suprantamos ir sudaro klaidingą įspūdį, kad įtraukimas į įmonių žinyną yra nemokamas, tačiau iš tiesų įmonės apgaule priverčiamos sudaryti nepageidaujamas sutartis dėl reklamos įmonių žinynuose,

F.  kadangi valstybėse narėse nėra nei ES, nei nacionalinio lygmens specialių teisės aktų, pagal kuriuos būtų reglamentuojami įmonių žinynų leidėjų santykiai su kitomis įmonėmis, o valstybės narės gali savo nuožiūra pradėti taikyti bendresnio pobūdžio ir didesnio poveikio teisės aktus,

G. kadangi Direktyva 2006/114/EB taip pat taikoma įmonių tarpusavio sandoriams ir kadangi klaidinanti reklama joje apibrėžiama kaip „bet kokia reklama, kuri savo pateikimu ar kitokiu būdu apgaudinėja ar gali apgauti asmenis, kuriems ji skirta ir kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo apgaulingo pobūdžio gali daryti poveikį jų ekonominiam elgesiui ar kuri dėl tų pačių priežasčių kenkia ar gali pakenkti konkurentui“, kadangi, nepaisant to, skirtingas klaidinimo sąvokos aiškinimas yra didžiausia praktinė kliūtis kovojant su minėtąja žinynų leidėjų veikla kitų įmonių atžvilgiu,

H. kadangi Direktyva 2005/29/EB draudžia „sąskaitos ar panašaus dokumento, kuriuo prašoma mokėjimo, įtraukimą į reklamos medžiagą, sukeliantį vartotojui įspūdį, kad jis jau užsakė parduodamą produktą, kai jis to nepadarė“; kadangi, nepaisant to, minėtoji direktyva netaikoma klaidinančiai įmonių veiklai kitų įmonių atžvilgiu ir todėl dabartine jos redakcija negalima remtis norint padėti peticijas pateikusiems asmenims; tačiau kadangi pagal minėtąją direktyvą nedraudžiama taikyti nacionalinių taisyklių sistemos nesąžiningai komercinei veiklai, jei ši sistema visuomet vienodai taikoma vartotojams ir įmonėms,

I.   kadangi pagal Direktyvą 2005/29/EB valstybėms narėms nedraudžiama nacionalinės teisės priemonėmis išplėsti tos direktyvos taikymo srities taip, kad į ją patektų ir įmonės; kadangi vis dėlto dėl šios priežasties įvairiose valstybėse nustatoma skirtingo lygio įmonių, nukentėjusių dėl klaidinančių įmonių žinynų, apsauga,

J.   kadangi Reglamente (EB) Nr. 2006/2004 nustatomas Bendrijoje daromas pažeidimas – prieštaraujantys vartotojų interesus ginantiems teisės aktams veiksmai ar neveikimas, kurie pažeidžia ar gali pažeisti vartotojų, gyvenančių ne valstybėje narėje, kur kilo ar įvyko veiksmas, o kitoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse, kolektyvinius interesus; ar kur yra įsisteigęs atsakingas pardavėjas ar tiekėjas; ar kur turi būti rasti su veikla ar neveikimu susiję įrodymai ar lėšos; kadangi, nepaisant to, minėtoji direktyva netaikoma klaidinančiai įmonių veiklai kitų įmonių atžvilgiu ir todėl dabartine jos redakcija taip pat negalima remtis norint padėti peticijas pateikusiems asmenims,

K. kadangi daugelis peticijas pateikusių asmenų įvardijo įmonių žinyną „Europos miestų vadovas“ (angl. „European City Guide“, šio žinyno veiklai jau taikomos teisinės ir administracinės priemonės), tačiau minimi ir kiti įmonių žinynai, pvz., „Construct Data Verlag“, „Deutscher Adressdienst GmbH“ ir „NovaChannel“, tačiau kadangi kiti įmonių žinynų leidėjai taiko teisėtą verslo praktiką,

L.  kadangi šios klaidinančios verslo praktikos objektai daugiausia yra mažosios įmonės, taip pat specialistai ir net pelno nesiekiančios įstaigos, pvz., nevyriausybinės ir labdaros organizacijos, mokyklos, bibliotekos, vietos viešieji klubai, pvz., muzikos klubai,

M. kadangi įmonių žinynų leidėjai dažnai yra įsisteigę vienoje valstybėje narėje, o jų veiklos objektai – kitoje, todėl nukentėjusiems asmenims sunku prašyti nacionalinių valdžios institucijų apsaugos, nes valstybėse narėse skirtingai aiškinama klaidinimo sąvoka; kadangi nukentėjusiems asmenims dažnai nepavyksta rasti pagalbos pagal nacionalines teisines sistemas ir nacionalinėse vartotojų apsaugos institucijose, nes šios teigia, kad teisės aktai yra skirti vartotojams, o ne įmonėms ginti; kadangi nukentėjusioms mažosioms įmonėms dažnai trūksta išteklių veiksmingoms teisių gynimo priemonėms taikyti bylinėjantis, o žinynų leidėjų savireguliavimo priemonės beveik neaktualios, nes jų nepaiso klaidinančią reklamą vykdantys leidėjai,

N. kadangi įmonių žinynų leidėjai arba netgi jų pasamdytos skolų išieškojimo agentūros griežtai reikalauja, kad nuo minėtos praktikos nukentėję asmenys sumokėtų skolas, kadangi nukentėję asmenys skundžiasi esą varginami ir bauginami tokių metodų ir daugelis jų dažnai galiausiai nenoromis sumoka, kad išvengtų tolesnio priekabiavimo,

O. kadangi atsisakiusiems mokėti nukentėjusiems asmenims bylos teisme keliamos retai, išskyrus kelias išimtis,

P.  kadangi keletas valstybių narių šiai problemai spręsti ėmėsi tam tikrų, dažniausiai sąmoningumo ugdymo priemonių, taikomų įmonėse, kurioms minėtoji problema gali kilti, ir šios priemonės apima keitimąsi informacija, konsultavimą, teisėtvarkos institucijų įspėjimą ir tam tikrai atvejais – informacijos apie skundus kaupimą registre,

Q. kadangi 2000 m. Austrija padarė Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo pakeitimų, ir dabar jo 28 straipsnio a dalyje teigiama, kad draudžiama reklamuoti įmones konkurencijos tikslais ir įtraukti jas į žinynus, pavyzdžiui, geltonuosius puslapius, telefonų knygas ar panašius sąrašus, naudojant mokėjimo blankus, pinigų perlaidos blankus, sąskaitas, teikiant koregavimo pasiūlymus ar taikant panašius būdus arba siūlant tiesiogiai registruotis, jei vienareikšmiškai ir aiškiomis grafinėmis priemonėmis nenurodoma, kad tokia reklama yra tiesiog pasiūlymas sudaryti sutartį,

R.  kadangi ši praktika buvo taikoma ne vienerius metus, nukentėjusių asmenų yra daug ir vidaus rinkai padarytas didelis finansinis poveikis,

1.  išreiškia susirūpinimą dėl peticijas pateikusių asmenų iškeltos problemos, kuri yra plačiai paplitusi, tarptautinio pobūdžio ir daro didelį finansinį poveikį, ypač mažosioms įmonėms;

2.  mano, jog dėl tarptautinio šios problemos pobūdžio Bendrijos institucijos privalo suteikti nukentėjusiems asmenims tinkamą teisinę pagalbą, kad būtų galima veiksmingai užginčyti remiantis klaidinančia reklama sudarytų sutarčių teisėtumą, pripažinti šias sutartis negaliojančiomis ar jas nutraukti ir kad tie nukentėję asmenys galėtų susigrąžinti sumokėtus pinigus;

3.  ragina nukentėjusius asmenis pranešti nacionalinėms valdžios institucijoms apie įmonių apgavystes, taip pat ragina valstybes nares mažosioms ir vidutinėms įmonėms teikti informaciją, kurios reikia norint sudaryti MVĮ sąlygas teikti skundus valstybinėms ir nevalstybinėms institucijoms, t. y. užtikrinti, kad ryšių kanalai būtų atviri, o nukentėjusieji žinotų, jog galima konsultuotis, ir kreiptųsi dėl atitinkamo patarimo prieš susitariant dėl mokesčių, kurių iš jų reikalauja klaidinančių įmonių žinynų leidėjai; ragina valstybes nares sukurti ir tvarkyti centrinę tokių skundų duomenų bazę;

4.  apgailestauja, jog nepaisant to, kad tokia praktika plačiai paplitusi, ES ir nacionalinė teisė nenumato prasmingų apsaugos priemonių ir veiksmingos teisinės pagalbos arba nėra tinkamai įgyvendinta nacionaliniu lygmeniu; apgailestauja, kad nacionalinės institucijos taip pat neturi galimybės suteikti teisinės pagalbos;

5.  remia Europos ir nacionalinių verslo organizacijų pastangas ugdyti narių sąmoningumą ir ragina jas bendradarbiaujant su vietos lygmeniu veikiančiomis organizacijomis pirmiausia dėti daugiau pastangų tam, kad kuo mažiau žmonių nukentėtų nuo klaidinančių įmonių žinynų leidėjų veiklos; reiškia susirūpinimą dėl to, kad klaidinančių įmonių žinynų leidėjai, apie kuriuos minėtosios organizacijos informuoja vykdydamos sąmoningumo ugdymo veiklą, remdamiesi tariamu šmeižimu ar panašiais kaltinimais kreipiasi į teismą;

6.  remia kai kurių valstybių narių, pavyzdžiui, Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Belgijos, Jungtinės Karalystės ir ypač Austrijos, taikomas priemones, įmonių žinynų leidėjams neleidžiančias taikyti klaidinančios praktikos; tačiau mano, kad šių pastangų nepakanka ir vis dar reikia derinti priežiūrą tarptautiniu lygmeniu;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti pastangas visokeriopai bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir Europos įmonėms atstovaujančiomis organizacijomis, gerinti supratimą apie šią problemą, kad apie ją sužinotų daugiau žmonių ir kad jie gebėtų išvengti klaidinančios reklamos, galinčios apgaule priversti sudaryti nepageidaujamas sutartis dėl reklamos;

8.  ragina Komisiją spręsti įmonių apgavysčių problemą pagal iniciatyvą „Europos smulkiojo verslo aktas“, pasiūlytą Komisijos komunikate „Bendroji rinka XXI a. Europai“, taip pat įtraukti į šią veiklą Europos įmonių tinklą, tinklą SOLVIT ir susijusius generalinių direktoratų portalus, kurie būtų papildomos priemonės teikiant su minėtosiomis problemomis susijusią informaciją ir paramą;

9.  apgailestauja, kad remiantis Direktyva 2006/114/EB, taikoma įmonių tarpusavio sandoriams, kaip šiuo atveju, negalima suteikti veiksmingos teisinės pagalbos arba kad ji yra netinkamai įgyvendinama valstybėse narėse; prašo Komisijos iki 2009 m. gruodžio mėn. pateikti galimybių iš dalies keisti Direktyvą 2006/114/EB įtraukiant vadinamuosius juodąjį arba pilkąjį veiklos, kuri bus laikoma klaidinančia, sąrašus ir su tuo susijusių galimų pasekmių ataskaitą;

10. primena, kad nors Komisija ir neturi teisės tiesiogiai taikyti Direktyvos 2006/114/EB asmenims arba įmonėms, ji, kaip Sutarties sergėtoja, privalo užtikrinti, kad direktyva būtų tinkamai ir veiksmingai įgyvendinama valstybėse narėse; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės visiškai ir veiksmingai perkeltų Direktyvą 2005/29/EB į nacionalinę teisę – taip, jog apsauga būtų užtikrinama visose valstybėse narėse, taip pat ragina Komisiją daryti įtaką esamų teisinių ir procesinių priemonių pobūdžiui, kaip Direktyvos 84/450/EB, sudariusios sąlygas patvirtinti priemones Austrijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose, atveju, ir taip atlikti savo, kaip Sutarties sergėtojos, pareigą: apsaugoti įmones ir tuo pat metu užtikrinti, kad nebūtų pakenkta įsisteigimo teisei ir laisvei teikti paslaugas;

11. ragina Komisiją sustiprinti Direktyvos 2006/114//EB įgyvendinimo stebėjimą, pirmiausia tose valstybėse narėse, kuriose įsisteigę klaidinančių įmonių žinynų leidėjai, ypač Ispanijoje, kurioje įsisteigęs peticijas pateikusių asmenų dažniausiai minimas įmonių žinynų leidėjas, ir Čekijos Respublikoje bei Slovakijoje, kuriose teismas priėmė sprendimą nukentėjusių asmenų nenaudai ir paskatino suabejoti Direktyvos 2006/114/EB įgyvendinimu tose šalyse; ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie savo išvadas;

12. apgailestauja, kad Direktyva 2005/29/EB nėra taikoma įmonių tarpusavio sandoriams ir kad valstybės narės vengia imtis priemonių šios direktyvos taikymo sričiai išplėsti; tačiau pažymi, kad valstybės narės gali vienašališkai išplėsti nacionalinius vartotojų teisės aktus įmonių tarpusavio sandoriams ir aktyviai ragina tai padaryti, taip pat užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 2006/2004 numatytą valstybių narių institucijų bendradarbiavimą, siekiant sudaryti sąlygas nustatyti tarpvalstybinę minėtojo pobūdžio veiklą, kuria užsiima ES įsisteigę ar trečiųjų šalių įmonių žinynų leidėjai; be to, prašo Komisijos iki 2009 m. gruodžio mėn. pateikti galimybių išplėsti Direktyvos 2005/29/EB taikymo sritį taip, kad į ją patektų įmonių tarpusavio sandoriai, ypač turint mintyje tos direktyvos I priedo 21 punktą, ir su tuo susijusių galimų pasekmių ataskaitą;

13. sveikina Austrijos, nacionaliniuose teisės aktuose dėl klaidinančių įmonių žinynų nustačiusios specialų draudimą, pavyzdį ir ragina Komisiją, atsižvelgiant į tarptautinį šios problemos pobūdį, pasiūlyti teisės aktų, pagal kuriuos, remiantis Austrijos pavyzdžiu, Direktyvos 2005/29/EB taikymo sritis būtų išplėsta taip, kad būtų konkrečiai draudžiama dėti reklamą į įmonių žinynus, jei pageidaujamiems klientams nebuvo vienareikšmiškai ir aiškiomis grafikos priemonėmis pranešta, kad tokia reklama yra tiesiog pasiūlymas sudaryti sutartį, pagal kurią reikia mokėti tam tikrą mokestį;

14. pažymi, kad nacionaliniuose teisės aktuose dažnai nustatoma nepakankama teisinė pagalba kovojant su įmonių žinynų leidėjais, įsisteigusiais kitose valstybėse narėse, ir todėl ragina Komisiją skatinti aktyvesnį tarptautinį nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad šios institucijos galėtų teikti veiksmingesnę teisinę pagalbą nukentėjusiems asmenims;

15. apgailestauja, kad Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 netaikomas įmonių tarpusavio sandoriams ir dėl šios priežasties juo negalima remtis kovojant su klaidinančių įmonių žinynų leidėjais; ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktų, pagal kuriuos būtų tinkamai išplėstas reglamento taikymas;

16. sveikina Belgijos pavyzdį, numatantį, kad visi nukentėję nuo tokios klaidinančios praktikos asmenys gali imtis teisinių priemonių šalyje, kurioje yra įsisteigę;

17. pažymi, kad Austrijos patirtis rodo, jog nukentėjusiųjų teisė pasinaudojant profesinėmis organizacijomis ar panašiomis institucijomis pareikšti kolektyvinį ieškinį žinynų leidėjams yra veiksminga teisių gynimo priemonė, kurią būtų galima perkelti į šiuo metu aptariamas Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato iniciatyvas, susijusias su ieškiniais dėl žalos, patirtos pažeidus EB konkurencijos taisykles, atlyginimo, taip pat į Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato iniciatyvas, susijusias su europinio lygmens kolektyvinėmis vartotojų teisių gynimo priemonėmis;

18. ragina valstybes nares užtikrinti, kad visiems nukentėjusiems nuo klaidinančios reklamos asmenims būtų aiškiai nurodyta nacionalinė valdžios institucija, kuriai šie asmenys galėtų pateikti skundą ir į kurią galėtų kreiptis dėl teisinės pagalbos atvejais, tokiais kaip šis, kai nuo klaidinančios reklamos nukenčia įmonės;

19. ragina Komisiją nacionalinėms teisėsaugos institucijoms parengti gerosios patirties gaires, kuriomis galėtų būti vadovaujamasi susidūrus su klaidinančia reklama;

20. ragina Komisiją plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, kad klaidinantys įmonių žinynai, kurių leidėjai įsisteigę trečiosiose šalyse, negalėtų pakenkti Europos Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms;

21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Daugybė įmonių, dažnai mažų, nukenčia nuo apgavysčių, vykdomų naudojant klaidinančią reklamą. Labai paplitusi apgavystė, kai aukos netyčia užsisako reklamą įmonių žinyne, nes joms buvo duota suprasti, kad ši reklama bus nemokama.

Nukentėję asmenys paprastai gauna klaidinančių įmonių žinynų leidėjų blankus, kuriuose raginama užpildyti, pataisyti arba atnaujinti savo įmonės duomenis. Jiems dažnai teigiama, kad informacijos atnaujinimas yra nemokamas. Tai sugundo šiuos asmenis atnaujinti duomenis ir išsiųsti blanką. Tačiau asmenys nesuvokia, kad pasirašydami blanką jie kartu pasirašo sutartį, įpareigojančią juos skelbtis įmonių žinyne ne trumpiau kaip trejus metus už maždaug 1 000 EUR metinį mokestį. Nukentėję asmenys supranta, kad buvo apgauti, kai iš įmonių žinyno leidėjo gauna laišką, kuriuo pranešama, kad leidėjas jau įdėjo reklamą į žinyną, ir sąskaitą, kurią reikalaujama apmokėti. Nesumokėjusiems dažnai apie tai primenama ir netgi grasinama, kad žinyno leidėjas arba jo skolų išieškojimo bendrovė imsis teisinių priemonių. Daugelis paprasčiausiai sutinka mokėti, kad išvengtų tolesnio priekabiavimo.

Nuo tokios veiklos nukentėjo tūkstančiai Europos Sąjungos įmonių. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties suma yra apie 1 000 EUR per metus, o trukmė – ne mažiau kaip treji metai, manoma, kad visoje Europoje padarytas didelis finansinis poveikis.

Nors ir aišku, kad ši veikla turi klaidinančios verslo praktikos, kuri paprastai yra neteisėta, požymių, nevisiškai aišku, ar ES teisės aktuose numatyta teisinė pagalba ir, jei taip, ar ji tinkamai įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu įvairiose valstybėse narėse. Taigi klaidinančių žinynų leidėjai dažnai pasinaudoja teisės spragomis arba vangiu teisės aktų įgyvendinimu nacionaliniu lygmeniu kovojant su apgavystėmis. Tokiai veiklai paprastai būdinga tai, kad klaidinančių įmonių žinynų leidėjai paprastai būna įsisteigę ne toje šalyje, kuriose įsisteigę nukentėjusieji. Dėl to nukentėjusiems asmenims sunku remtis nacionaline teise ir tikėtis nacionalinių valdžios institucijų paramos atstovaujant jiems kitoje valstybėje narėje. Be to, įmonės dažnai susiduria su tuo, kad už vartotojų apsaugą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos yra linkusios atmesti jų skundus teigdamos, kad vartotojų teisė taikoma vartotojams, o ne įmonėms. Taigi įmonėms nesuteikiama veiksminga teisinė apsauga ir sudaromos apgavystėms palankios sąlygos.

Ne visi įmonių žinynai naudoja klaidinančią reklamą; daugelis įmonių žinynų leidėjų vykdo visiškai teisėtą veiklą. Savo veikloje jie netgi vadovaujasi elgesio kodeksu, kuriame aiškiai nurodyta, kad užsakymai turi būti aiškiai įvardyti kaip užsakymai ir kad nemokama reklama negali būti painiojama su mokama. Tačiau kai kurių įmonių žinynai taiko klaidinančią verslo praktiką. Daugelyje Europos Parlamento gautų skundų išskiriamas įmonių žinynas „Europos miestų vadovas“ (angl. „European City Guide“), kurio leidėjai įsisteigę Valensijoje (Ispanija), tačiau minimi ir kiti žinynai, pavyzdžiui, „Construct Data Verlag“, „Deutscher Adressdienst GmbH“ ir „NovaChannel“. Kai kurie klaidinantys įmonių žinynai skelbiami ir internete. „European City Guide“ atstovų teigimu, kasmet vien jų įmonė išleidžia apie 6,5 mln. blankų.

Šio pranešimo tikslai

Peticijų komitetas ir Europos Parlamentas gavo daugiau kaip 400 peticijų iš mažųjų įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungoje ir netgi kai kuriose trečiosiose šalyse, ir šiose peticijose įmonės skundžiasi nukentėjusios. Be to, keli Europos Parlamento nariai dėl šių skundų raštu kreipėsi į Europos Komisiją; Europos Parlamento nariai taip pat pateikė įvairių klausimų raštu ir žodžiu. Šiai problemai papildomai ištirti ir jos sprendimams pasiūlyti Europos Parlamentas savo ruožtu pavedė parengti šį pranešimą. Todėl šiuo pranešimu pranešėjas nori:

o ugdyti sąmoningumą šiuo klausimu, kad kuo mažiau įmonių taptų įmonių apgavysčių aukomis;

o paraginti ES šalis sugriežtinti nacionalinius teisės aktus ir užtikrinti, kad galiojantys ES teisės aktai, taikomi klaidinančiai reklamai ir nesąžiningai komercinei veiklai, būtų tinkamai įgyvendinami;

o paraginti Komisiją sustiprinti ES teisės aktų įgyvendinimo stebėjimą ir patobulinti galiojančius ES teisės aktus, jei jais remiantis negalima sustabdyti šių apgavysčių visiems laikams; ir

o padėti ir patarti tiems, kurie jau nukentėjo.

ES teisės aktai

Bendrijos lygiu yra trys ypač svarbūs ES teisės aktai. Tai:

o Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, pakeitusi Direktyvą 84/450/EEB[1] su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/55/EB[2];

o Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB[3] dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva);

o Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004[4] dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje).

Konsultacijos prieš parengiant pranešimą

Prieš parengdamas šį pranešimą, pranešėjas dalyvavo įvairiuose konsultaciniuose susitikimuose, įskaitant susitikimą su Europos komisare vartotojų klausimams Meglena Kuneva ir keliais Parlamento nariais, besidominčiais šiuo klausimu, nes gavo keletą skundų iš savo rinkėjų. Be to, pranešėjas dalyvavo konsultaciniuose susitikimuose su įmonėms, pirmiausia mažosioms Europos įmonėms atstovaujančiomis organizacijomis, pavyzdžiui, „Eurochambres“ ir UEAPME, taip pat su Europos įmonių žinynų leidėjų asociacija ir, žinoma, pačiais nukentėjusiais asmenimis.

2008 m. rugsėjo 11 d. Peticijų komitetas Europos Parlamente surengė viešą seminarą „Stop the Scam: Combating Misleading Business Directories“ („Užkirsk kelią apgavystėms: kova su klaidinančiais įmonių žinynais“). Posėdyje Europos Parlamento nariams sudaryta galimybė išklausyti peticijas pateikusius asmenis, atstovaujamąsias organizacijas, Komisijos atstovus, taip pat „European City Guide“ įmonių žinyno – dažniausiai peticijas pateikusių asmenų minimos įmonės – atstovus.

Pranešimo išvados

Pranešėjas mano, kad peticijas pateikę asmenys iš tiesų iškėlė didelę problemą, kuri yra plačiai paplitusi, tarptautinio pobūdžio ir daro didelį finansinį poveikį, ypač mažosioms įmonėms. Be to, pranešėjas mano, kad dėl tarptautinio šios problemos pobūdžio Bendrijos institucijos neabejotinai privalo suteikti nukentėjusiems asmenims tinkamą teisinę pagalbą. Ši teisinė pagalba nukentėjusiems asmenims turi sudaryti galimybę užginčyti remiantis klaidinga reklama sudarytų sutarčių teisėtumą ir susigrąžinti dėl klaidinančios veiklos sumokėtus pinigus.

Pranešime apgailestaujama, kad dabartinės nacionalinės valdžios institucijos nesugeba suteikti tinkamos teisinės pagalbos nukentėjusiems asmenims, ir manoma, jog nepaisant to, kad ši klaidinanti verslo praktika yra plačiai paplitusi, ES ir nacionaliniai teisės aktai nėra tinkami veiksmingai teisinei pagalbai suteikti arba nėra tinkami įgyvendinti.

Patarimai nukentėjusiems asmenims

Pranešime nukentėję asmenys raginami pranešti nacionalinėms valdžios institucijoms apie įmonių apgavystes ir kreiptis dėl atitinkamo patarimo prieš susitariant dėl mokesčių, kurių iš jų reikalauja klaidinančių įmonių žinynų leidėjai. Be to, kad kovos su klaidinančiais įmonių žinynais veiksmai būtų sustiprinti Europos lygimenu, nukentėję asmenys į savo atvejį turėtų atkreipti įmonių ir vartotojų asociacijų, taip pat savo atstovų Europos Parlamente dėmesį.

Sąmoningumo ugdymas

Pranešime remiamos Europos ir nacionalinių įmonių organizacijų pastangos ugdyti narių sąmoningumą ir šios organizacijos raginamos pirmiausia dėti daugiau pastangų tam, kad kuo mažiau žmonių nukentėtų nuo klaidinančių įmonių žinynų. Be to, sveikinami kai kurių valstybių narių – Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Belgijos, Jungtinės Karalystės ir ypač Austrijos – veiksmai, kuriais siekiama neleisti įmonių žinynų leidėjams taikyti klaidinančios praktikos. Tačiau pranešime pažymima, kad šių pastangų nepakanka.

Dėl sąmoningumo ugdymo pranešime Komisija ir valstybės narės raginamos stiprinti pastangas visokeriopai bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir Europos įmonėms atstovaujančiomis organizacijomis, gerinti supratimą apie šią problemą, kad apie ją sužinotų daugiau žmonių ir kad jie gebėtų išvengti klaidinančios reklamos, galinčios apgaule priversti sudaryti nepageidaujamas sutartis.

Be to, pranešime Europos Komisija raginama spręsti šį skundą pagal iniciatyvą „Smulkiojo verslo aktas“.

Direktyva 2006/114/EB[5] dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos

Pranešime pažymima, kad Direktyva 2006/114/EB[6] dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos yra taikoma įmonių tarpusavio sandoriams, taigi ir problemai, su kuria susiduria nuo klaidinančių įmonių žinynų nukentėję asmenys. Ši direktyva perkelta į visų valstybių narių teisę; joje numatyta galimybė priimti nutraukimo nutartis ir taikyti kitokias teisines procedūras nuolatinei klaidinančiai reklamai uždrausti. Tačiau matyti, kad to nepakanka veiksmingai teisinei pagalbai suteikti arba kad ši direktyva netinkamai įgyvendinta valstybėse narėse.

Todėl pranešime Europos Komisija raginama sustiprinti Direktyvos 2006/114/EB[7] įgyvendinimo stebėjimą. Tai pirmiausia turėtų būti padaryta valstybėse narėse, kuriose įsisteigę klaidinančių įmonių žinynų leidėjai, ypač Ispanijoje, kur įsisteigęs peticijas pateikusių asmenų dažniausiai minimas įmonių žinyno leidėjas. Be to, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas Čekijai, kurioje nukentėjusių asmenų nenaudai neseniai priimtas teismo sprendimas, dėl kurio kyla abejonių šios direktyvos įgyvendinimo veiksmingumu toje šalyje.

Pranešime Komisija raginama pranešti Parlamentui apie savo išvadas.

Direktyva 2005/29/EB[8] dėl nesąžiningos veiklos

Pranešime apgailestaujant pažymima, kad Direktyva 2005/29/EB[9] dėl nesąžiningos veiklos netaikoma įmonių tarpusavio sandoriams ir kad valstybės narės vengia išplėsti jos taikymo sritį. Tačiau pažymima, kad valstybės narės gali vienašališkai išplėsti nacionalinių vartotojų teisės aktų taikymo sritį ir į ją įtraukti įmonių tarpusavio sandorius, todėl šalys, kurios nori suteikti apsaugą savo nacionaliniais teisės aktais, gali nevaržomos tai padaryti, nelaukdamos Komisijos teisėkūros iniciatyvos pakeisti ES teisės aktus.

Geriausias kovos su klaidinančiais įmonių žinynais pavyzdys yra Austrija, nuo 2000 m. pakeitusi nacionalinį Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymą. Dabar jo 28 straipsnio a dalyje teigiama, kad „Draudžiama reklamuoti įmones konkurencijos tikslais ir įtraukti jas į žinynus, pavyzdžiui, geltonuosius puslapius, telefonų knygas ar panašius sąrašus, naudojant mokėjimo blankus, pinigų perlaidos blankus, sąskaitas, teikiant koregavimo pasiūlymus ar taikant panašius būdus arba siūlant tiesiogiai registruotis, jei vienareikšmiškai ir aiškiomis grafinėmis priemonėmis nenurodoma, kad tokia reklama yra tiesiog pasiūlymas sudaryti sutartį“.

Pranešėjas mano, kad Austrijos modelis yra geras ir sektinas pavyzdys. Taigi pranešime Europos Komisija raginama atsižvelgiant į tarptautinį šios problemos pobūdį apsvarstyti galimybę pasiūlyti naują, Austrijos pavyzdžiu pagrįstą teisėkūros iniciatyvą, pagal kurią būtų aiškiai draudžiama dėti reklamą į įmonių žinynus, vienareikšmiškai ir aiškiomis grafinėmis priemonėmis nenurodžius, kad tokia reklama yra tiesiog pasiūlymas sudaryti sutartį, pagal kurią reikia mokėti tam tikrą mokestį.

Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004[10] dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

Pranešime taip pat pažymima, kad nacionaliniuose teisės aktuose dažnai nustatoma nepakankama teisinė pagalba kovojant su įmonių žinynų leidėjais, įsisteigusiais kitose valstybėse narėse, ir todėl ragina Komisiją skatinti aktyvesnį tarptautinį nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad šios institucijos galėtų teikti veiksmingesnę teisinę pagalbą nukentėjusiems asmenims.

Pavyzdžiui, Belgijoje visi nukentėję nuo klaidinančios praktikos asmenys šalyje, kurioje yra įsisteigę, gali imtis teisinių priemonių; nuo vieno klaidinančio įmonių žinyno nukentėję asmenys jau yra laimėję bylą (žinynui paskirta bauda), tačiau rengiant šį pranešimą byla dar buvo nagrinėjama apeliacine tvarka.

Austrijoje esama pavyzdžių, kai nukentėję asmenys sėkmingai iškėlė bylas įmonių žinynų leidėjams.

Tačiau Čekijoje nukentėję asmenys pralaimėjo bylą, kurią jiems iškėlė žinynų leidėjas, ir dėl to kilo rimtų abejonių, ar Čekija tinkamai įgyvendina Direktyvos 2006/114/EB[11] nuostatas.

Ispanijoje Generalitat de Cataluna tris kartus nubaudė vieną iš dažniausiai minimų įmonių žinynų leidėjų, „European City Guide“, kai jis buvo įsisteigęs Barselonoje; tada įsakyta laikinai, vieneriems metams, nutraukti šios įmonės veiklą. Po to šis leidėjas persikėlė į Valensiją ir dabar tęsia savo veiklą šiek tiek griežtesnėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, dabar aukoms pranešama, kad jos turi teisę per septynias dienas atšaukti užsakymą. Tačiau aukos paprastai sužino, ką iš tiesų pasirašė, jau pasibaigus šiam terminui. Be to, leidėjas įsteigė vadinamąjį „Defensor del cliente“ (ombudsmeną) klientų skundams priimti. Tačiau ši įstaiga nėra nepriklausoma nuo įmonių žinyno leidėjo, todėl nekelia reikiamo pasitikėjimo. Todėl pranešėjas mano, kad šis įmonių žinynų leidėjas nepakankamai užtikrino, kad būsimi klientai nebūtų apgaule skatinami pasirašyti reklamos sutartį, kurios nepageidavo.

Be to, nėra patikimos informacijos, kad kitų valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004[12] dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo būtų tiesiogiai teikusios teisinę pagalbą Valensijos teismuose.

Jungtinėje Karalystėje veikiantis Sąžiningos prekybos biuras (angl. Office of Fair Trading, OFT) pranešė, kad yra taikęs Reglamento (EB) Nr. 2006/2004[13] dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo nuostatas. OFT, atsakingas ir už vartotojų apsaugą, sėkmingai taikė šį reglamentą siekdamas uždrausti Belgijoje ir Nyderlanduose įsisteigusių įmonių, kurios, kaip nustatyta, siuntė nepageidaujamus ir klaidinančius pasiūlymus Britanijos vartotojams, veiklą. Nors ir tinkamai pažengta teisinga linkme, šis atvejis nėra susijęs su klaidinančiais įmonių žinynais.

Be šio atvejo, patikimos informacijos, kad nacionalinės valdžios institucijos pagal skundus, kuriuos pateikė kitų valstybių narių asmenys, būtų sėkmingai taikiusios Reglamentą Nr. 2006/2004[14] teikdamos teisinę pagalbą, pavyzdžiui, siekdamos uždrausti veiklą, yra nedaug. Veikiausiai tam turi įtakos bylos kėlimo išlaidos, procedūros sudėtingumas ir trukmė, taip pat nedidelis draudimo mastas.

Būtinybė remti nacionalines valdžios institucijas

Pranešime valstybės narės raginamos užtikrinti, kad nuo klaidinančios reklamos nukentėjusioms įmonėms būtų aiškiai nurodyta nacionalinė institucija, kuriai šie asmenys galėtų pateikti skundą ir į kurią galėtų kreiptis dėl teisinės pagalbos. Šiuo metu dažnai taip nėra, nes nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos dažnai nepriima įmonių skundų ir apsiriboja tik vartotojų skundais. Be to, pranešime Europos Komisija raginama nacionalinėms teisėsaugos institucijoms parengti gerosios patirties gaires, kuriomis galėtų būti vadovaujamasi susidūrus su klaidinančia reklama.

Klaidinantys įmonių žinynai, kurių leidėjai įsisteigę trečiosiose šalyse

Baigiant pranešime Komisija raginama plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, kad klaidinančių įmonių žinynai, kurių leidėjai įsisteigę trečiosiose šalyse, negalėtų pakenkti Europos Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms.

• [1]  OL L 250, 1984 9 19, p. 17–20.
• [2]  OL L 290, 1997 10 23, p. 18–23.
• [3]  OL L 149, 2005 6 11, p. 22–39.
• [4]  OL L 364, 2004 12 9, p. 1–11.
• [5]  OL L 376, 2006 12 27, p. 21–27.
• [6]  OL L 376, 2006 12 27, p. 21–27.
• [7]  OL L 376, 2006 12 27, p. 21–27.
• [8]  OL L 149, 2005 6 11, p. 22–39.
• [9]  OL L 149, 2005 6 11, p. 22–39.
• [10]  OL L 364, 2004 12 9, p. 1–11.
• [11]  OL L 376, 2006 12 27, p. 21–27.
• [12]  OL L 364, 2004 12 9, p. 1–11.
• [13]  OL L 364, 2004 12 9, p. 1–11.
• [14]  OL L 364, 2004 12 9, p. 1–11.

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (7.10.2008)

pateikta Peticijų komitetui

dėl pranešimo dėl kovos su klaidinančia žinynų leidėjų reklama(Peticija Nr. 45/2006)
(2008/2126(INI))

Nuomonės referentė: Diana Wallis

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Peticijų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

- atsižvelgdamas Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos nuostatas dėl vidaus rinkos sukūrimo ir įmonių laisvės teikti paslaugas kitose valstybėse narėse užtikrinimo,

- atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės parengtas 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės Europos Sąjungoje sukūrimo, kuriose nurodoma, kad valstybių narių teisinių ar administracinių sistemų nesuderinamumas ar sudėtingumas neturėtų neleisti arba trukdyti pavieniams asmenims ir įmonėms naudotis savo teisėmis,

- atsižvelgdamas į tai, kad Peticijų komitetas gavo 393 peticijas dėl klaidinančios žinynus leidžiančių įmonių veiklos iš 24 valstybių narių ir 19 trečiųjų šalių,

A.  kadangi abejotina įmonės „Europos miestų vadovai“ ir kitų panašių įmonių veikla vykdoma jau kelis dešimtmečius (šios įmonės nuolat perkelia savo veiklą, kad galėtų ją tęsti ir išvengti baudų) ir kadangi dėl to buvo pakenkta daugeliui verslo įmonių,

B.   kadangi dėl įmonės „Europos miestų vadovai“ veiklos buvo imtasi teisinių ir administracinių veiksmų, pvz., Katalonijos (Ispanija) regiono valdžia ir Aukštasis teismas laikinai sustabdė įmonės veiklą ir skyrė baudą,

C. kadangi tokio pobūdžio sukčiavimo veikla organizuojama tarpvalstybiniu mastu ir į ją įtraukiamos dvi ar daugiau valstybių narių, nacionalinėms teisėsaugos agentūroms nenumatyta mechanizmų – nei biudžeto, netgi telefonų knygos, kurioje būtų nurodyti kaimyninės šalies arba tolimesnės valstybės narės policijos kontaktai – kurie padėtų joms bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu, todėl suprantama, jog nacionalinės agentūros ilgainiui praranda norą persekioti sukčiautojus, kurie yra gerai organizuoti tarpvalstybiniu mastu, o minėtos agentūros yra bejėgės, kai reikia veikti už savo valstybės ribų,

1.  apgailestauja, kad nepaisant to, jog vidaus rinka suteikia naujų sąžiningos komercinės veiklos galimybių, ji gali suteikti ir nepageidautinų galimybių mažąsias ir vidutines įmones apgaudinėjantiems subjektams; ragina bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis veiksmų ES lygmeniu ir užkirsti kelią tokiai veiklai bei ją apriboti;

2.  pataria Komisijai ir Tarybai užtikrinti visapusišką 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyvos 84/450/EEB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos[1] (Klaidinančios reklamos direktyva) ir 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje[2] (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) įgyvendinimą ir taikymą, atkreipiant ypatingą dėmesį į tyčinį dviprasmiškų formuluočių naudojimą, ir siekti, kad būtų nutraukta klaidinanti žinynus leidžiančių įmonių veikla;

3.  kaip geriausios patirties pavyzdį nurodo 1984 m. Austrijos nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 28a straipsnį, kuriuo uždraudžiama klaidinančių žinynus leidžiančių įmonių veikla; ragina valstybes nares įgyvendinant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą įtraukti panašias nuostatas, kad nebūtų pakenkta vartotojams ir mažosioms įmonėms, ir užtikrinti, kad, kaip ir turėtų būti, vyrautų konkurencija ir nebūtų kenkiama teisėtų konkurentų ekonominiams interesams;

4.  atsižvelgdamas į žinynų leidėjų klaidinančios veiklos tyrimą, kurį užsakė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, kaip galimą problemos sprendimo būdą teisėkūros priemonėmis siūlydamas iš dalies pakeisti 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos[3], į ją įtraukiant klaidinančia laikomos neleistinos veiklos sąrašą, ir išplėsti Neteisėtos komercinės veiklos direktyvos, ypač jos I priedo 21 punkto, taikymo sritį, į ją įtraukiant „verslas-verslui“ (angl. B2B) sandorius, prašo Komisijos iki 2009 m. gruodžio mėn. parengti ataskaitą dėl tokio keitimo arba taikymo srities išplėtimo įgyvendinamumą ir galimas pasekmes;

5.  ragina Komisiją, vykdant vartotojų acquis peržiūrą ir nustatant „vartotojo“ apibrėžtį, atsižvelgti į ypatingą mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį; prašo šį klausimą taip pat įtraukti į su bendra pagrindų sistema sutarčių teisės srityje susijusį darbą, kad MVĮ galėtų pasinaudoti stipresnės apsaugos sistemos, nustatytos Bendrijos teisės aktuose sutarčių klausimais, teikiama nauda;

6.  palankiai vertina tai, kad Europos smulkiojo verslo akte valstybės narės raginamos stiprinti SOLVIT tinklą ir teikti konsultavimo paslaugas bei paramą MVĮ, kad šios galėtų apsiginti nuo nesąžiningos komercinės veiklos; ragina Komisiją pradėti aktyviai bendradarbiauti ir teikti pagalbą tiems, kurie nukenčia nuo klaidinančios žinynų leidėjų veiklos; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti organizuojant kampanijas, skirtas ugdyti piliečių sąmoningumą apie tokią klaidinančią veiklą, pasitelkus visas interneto siūlomas priemones ir dalyvaujant MVĮ bei vartotojų organizacijoms, įskaitant ir Europos įmonių tinklą ir Europos vartotojų centrus; tikisi, kad Komisijos pasiūlytas „e. teisingumo“ portalas taip pat padės teikti su šiomis problemomis susijusią informaciją ir pagalbą;

7.  apgailestauja, kad nors Europos mokėjimo orderio procedūra teisingai padeda užtikrinti teisę kreiptis į teismą tarpvalstybiniu mastu, nesąžiningos skolų išieškojimo įstaigos gali ja pasinaudodamos priekabiauti prie MVĮ ir pavienių asmenų; pataria apsvarstyti ES mastu taikytiną skolų išieškojimo įstaigoms skirtą elgsenos kodeksą;

8.  ragina valstybes nares aktyviai bendradarbiauti, kad būtų nutraukta klaidinančių žinynų leidėjų veikla ir bet kokia panaši veikla;

9.  pažymi, kad tais atvejais, kai valstybės nenori arba negali imtis veiksmų, turėtų būti sukurta sistema, padedanti pavieniams nukentėjusiems asmenims bendrai siekti žalos atlyginimo kreipiantis į teismus tarpvalstybiniu lygmeniu; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti nuoseklią kolektyvinio žalos atlyginimo sistemą, taikomą tarpvalstybinių skundų atveju ir pagrįstą išsamiais tyrimais, atliktais remiantis visame pasaulyje surinkta medžiaga, bei nuodugniu esamų problemų ir numatomos naudos vartotojams išnagrinėjimu, ir aiškiai keliant tinkamo tokios priemonės teisinio pagrindo ES lygmeniu nustatymo klausimą;

10. apgailestauja, kad dėl sunkumų, su kuriais susiduriama siekiant aptikti tokio pobūdžio veiklą, iškraipoma vidaus rinka ir daromas poveikis konkurencijos veikimui;

11. ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant kovoti su įmonės „Europos miestų vadovai“ ir kitų panašių įmonių vykdoma sukčiavimo veikla ir, jei būtina, sustabdyti jų veiklą norint apsaugoti vartotojus ir verslą nuo jiems daromos žalos;

12.  ragina valstybių narių priežiūros institucijas vykdant savo įgaliojimus ir pareigas, kurios joms nustatytos pagal jų šalies vidaus įstatymus ir ES teisės aktus, ypač 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje)[4], imtis bendrų veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiems tolesnei žinynų leidžiančių įmonių klaidinančiai veiklai ir pradėti taikyti veiksmingas priemones, kad šios įmonės būtų priverstos nutraukti savo veiklą, o jų vadovai būtų nubausti;

13. mano, kad minėta žinynų leidėjų veikla ne tik nesuderinama su padoraus elgesio taisyklėmis ir sąžiningos prekybos standartais, bet taip pat dažniausiai turi sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų ir baudžiamųjų nusikaltimų požymių, todėl ragina atitinkamas valstybių narių priežiūros institucijas, policijos pajėgas ir prokuratūras, taip pat Europolą ir Eurojustą, atlikti išsamų šių įmonių veiklos tyrimą ir galbūt pateikti kaltinimus tiems, kurie nusikalsta ES teritorijoje; tuo atveju, kai minėtosios įmonės yra iš trečiųjų šalių, ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant pagal Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 18 straipsnį sudaryti tarptautinius susitarimus su atitinkamomis šalimis;

14. siekiant įstatymu uždrausti žinynus leidžiančių įmonių klaidinančią veiklą ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti šias priemones:

- standartizuoti užsakymo privalomąją dalį tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog joje nurodyti susitarimai atitiktų padoraus elgesio taisykles ir juose būtų skaidriai apibrėžti esminiai teisiniai santykiai (įskaitant aiškiai nurodytą kainą); pavesti atitinkamoms valstybių narių įstaigoms, pvz., prekybos standartų inspekcijai arba už asmens duomenų apsaugą atsakingoms institucijoms, tikrinti minėtos dalies turinį;

- pagal formą parengtoms sutartims arba užsakymams, pagal kuriuos silpnesnei sutarties arba užsakymo šaliai suteikiama galimybė sutartį arba užsakymą tik priimti arba atmesti, bet ne keisti, taikyti tokias pačias taisykles, kaip ir nesąžiningos komercinės veiklos atveju, net ir tuomet, kai silpnesnė sutarties arba užsakymo šalis nėra vartotojas;

- pagal formą parengtoms sutartims arba užsakymams taikyti „vidutinio vartotojo“ testą, panašų į tą, kuris taikomas ir nesąžiningos komercinės veiklos atveju, net ir tuomet, kai silpnesnė sutarties šalis nėra vartotojas;

- jei pagal formą parengtos sutarties arba užsakymo tekstas klaidina daug žmonių, pradėti taikyti tokį principą, pagal kurį pareiga įrodinėti būtų perkelta ir tektų žinynus leidžiančiai įmonei, kuri turėtų įrodyti, kad pagal formą parengtos sutarties arba užsakymo tekstas nesuklaidintų vadinamojo „gero finansų valdytojo“;

15. atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad žinynus leidžiančių įmonių tokio pobūdžio klaidinanti veikla nukreipta ne tik į verslininkus, bet ir į fizinius asmenis, įskaitant politinius atstovus, kurie nevykdo ūkinės veiklos, bet gauna pasiūlymus dėl fiktyvių įrašų biografiniuose leidiniuose („Kas yra kas“, atitinkamos veiklos srities „Metų asmenybė" ir t. t.) pagal tą patį nesąžiningą principą, todėl ateityje reikia imtis priemonių siekiant pagal įstatymą uždrausti tokio pobūdžio klaidinančią veiklą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	7.10.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Cristian Silviu Buşoi, Charlotte Cederschiöld, Gabriela Creţu, Mia De Vits, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Christopher Heaton-Harris, Anna Hedh, Iliana Malinova Iotova, Pierre Jonckheer, Kurt Lechner, Toine Manders, Catiuscia Marini, Arlene McCarthy, Nickolay Mladenov, Catherine Neris, Zita Pleštinská, Karin Riis-Jørgensen, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Marianne Thyssen, Jacques Toubon, Barbara Weiler, Marian Zlotea
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Emmanouil Angelakas, Wolfgang Bulfon, Colm Burke, Giovanna Corda, José Ribeiro e Castro, Olle Schmidt, Diana Wallis

• [1]    OL L 250, 1984 9 19, p. 17.
• [2]    OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
• [3]  OL L 376, 2006 12 27, p. 21.
• [4]  OL L 364, 2004 12 9, p. 1.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	6.11.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Sir Robert Atkins, Inés Ayala Sender, Simon Busuttil, Michael Cashman, Alexandra Dobolyi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, David Hammerstein, Marian Harkin, Marcin Libicki, Manolis Mavrommatis, Kathy Sinnott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Marie-Hélène Descamps, Roger Helmer, Yiannakis Matsis, Juan Andrés Naranjo Escobar, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Richard Corbett, Luis de Grandes Pascual, Salvador Garriga Polledo