Pranešimas - A6-0447/2008Pranešimas
A6-0447/2008

    PRANEŠIMAS dėl klastočių įtakos tarptautinei prekybai

    19.11.2008 - (2008/2133(INI))

    Tarptautinės prekybos komitetas
    Pranešėjas: Gianluca Susta

    Procedūra : 2008/2133(INI)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A6-0447/2008

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

    dėl klastočių įtakos tarptautinei prekybai

    (2008/2133(INI))

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į 2007 m. EBPO pranešimą „Klastočių ir piratavimo ekonominis poveikis“,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. lapkričio 10 d. komunikatą „Įgyvendinant bendrijos Lisabonos programą. Augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika“ (COM(2005)0551),

    –   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. spalio 4 d. komunikatą „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

    –   atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. balandžio 18 d. komunikatą „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ (COM(2007)0183),

    –   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas1,

    –   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją „Pasaulinė Europa. Išoriniai konkurencingumo aspektai“2,

    –   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl prekybos politikos įgyvendinimo taikant veiksmingas importo ir eksporto taisykles ir procedūras3,

    –   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV transatlantinių ekonominių santykių4,

    –   atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą5,

    –   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Korėja6,

    –   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Pietryčių Azijos šalių asociacija (ASEAN)7,

    –   atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų1,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. spalio 25 d. komunikatą „ES ir Kinija: artimesnės partnerės, didesnė atsakomybė“ (COM(2006)0631) ir į kartu pateikiamą dokumentą „Artimesni partnerių ryšiai, didesnė atsakomybė. Politikos dokumentas. ES ir Kinijos prekyba ir investicijos: konkurencija ir partnerystė (COM(2006)0632),

    –   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3286/94, nustatantį Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą (Prekybos kliūčių reglamentą (PKR)),

    –   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 liepos 16 d. komunikatą „Europos pramoninės nuosavybės teisių strategija“ (COM(2008)0465),

    –   atsižvelgdamas į Komisijos 2001 m. vasario 21 d. komunikatą „Veiksmų programa: sustiprinta kova su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze mažinant skurdą“ (COM(2001)0096),

    –   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario mėn. 26 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta EB veiksmų programa: sustiprinta kova su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze mažinant skurdą“ (COM(2003)0093),

    –   atsižvelgdamas į Komisijos 2004 spalio 26 d. komunikatą „Nuosekli Europos politikos užsienio veiksmų struktūra kovai su ŽIV (AIDS), maliarija ir tuberkulioze“ (COM(2004)0726),

    –   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacinių produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, privalomojo licencijavimo,

    –   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gegužės 19 d. Bendrijos muitinės veiklos kovojant su klastojimu ir piratavimu ataskaitą,

    –   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2008, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas)[1],

    –   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 1 d. Komisijos komunikatą „Muitų sąjungos raidos strategija“ (COM(2008)0169),

    –   atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamųjų priemonių siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą (COM(2006)0168),

    –   atsižvelgdamas į Parlamento 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl keturiasdešimtųjų muitų sąjungos metinių[2],

    –   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo[3],

    –   atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises[4],

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos ir Teisės reikalų komitetų nuomones (A6-0447/2008),

    A. kadangi veiksmingai kovoti su klastojimu reikia siekiant atnaujintos Lisabonos darbotvarkės tikslų, ir susijusių su jos vidiniais, ir su išoriniais aspektais, kurie aptariami Komisijos 2007 m. balandžio 18 d. komunikate „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ (COM(2007)0183),

    B.  kadangi Europos Sąjunga pasaulyje yra antra pagal dydį prekių ir paslaugų importuotoja ir kadangi išskirtinis jos bendrosios rinkos atvirumas ir skaidrumas suteikia milžiniškų galimybių, tačiau kartu kelia didelių pavojų, kad ji bus užtvindyta suklastotais produktais,

    C. kadangi ES ekonomika specializuojasi gaminti aukštos kokybės didelės pridėtinės vertės produktus, kurie dažnai saugomi prekės ženklais, patentais ar geografinėmis nuorodomis ir kurie dėl savo pobūdžio yra tarp labiausiai klastojamų produktų,

    D. kadangi dideli intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai yra netarifinės prekybos kliūtys, dėl kurių ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), turinčioms ribotai išteklių ir priemonių, apsunkinamas ir pabrangsta patekimą į trečiųjų šalių rinkas,

    E.  kadangi Europos konkurencingumas tradiciškai susijęs su darbo jėgos kokybe ir vis dažniau, ypač MVĮ atveju, su moksliniais tyrimais ir plėtra bei naujovėmis ir susijusiomis intelektinės nuosavybės teisėmis,

    F.  kadangi Europos Sąjungos prekybos partneriai visada veiksmingai gina intelektinės nuosavybės teises, įskaitant geografines nuorodas ir kilmės nuorodas,

    G. kadangi klastojama daug tipų produktų ir tas skaičius nuolat auga, klastojami ne tik prabangos produktai ir aukštos kokybės prekės, bet ir įprastiniai produktai, pvz., žaislai, vaistai, kosmetika ir maistas,

    H. kadangi nesename Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrime teigiama, kad tarptautinė prekyba, susijusi su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, 2005 m. sudarė 150 mlrd. eurų, prie kurių reikėtų pridėti nacionalinių sandorių ir suklastotų bei piratinių produktų, kurie platinami internetu, vertę,

    I.   kadangi 2007 m. Europos Sąjungos muitinių konfiskuotų prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, kiekis lyginant su ankstesniais metais padidėjo 17 proc., iš jų – tokių kosmetikos ir asmens higienos prekių padaugėjo 264 proc., žaislų – 98 proc. ir vaistų – 51 proc.,

    J.   kadangi dėl klastojimo ir piratavimo randasi nerimą keliančių padarinių Europos Sąjungos ekonomikai ir visai Bendrijos socialinei ir ekonominei sistemai, nes mažėja paskatų diegti naujoves, stabdomos tiesioginės užsienio investicijos (TUI), mažėja kvalifikuoto darbo vietų pramonės sektoriuje ir kuriami šešėlinės ekonomikos sistemos, kuri veikia lygiagrečiai teisėtai sistemai ir kurią kontroliuotų organizuoto nusikalstamumo grupuotės, pagrindai,

    K. kadangi 2007 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje pavadinimu „Klastojimo ir piratavimo ekonominis poveikis“ ir būsimoje EBPO II etapo ataskaitoje „Skaitmeninio turinio piratavimas“ pabrėžiamas skaitmeninio piratavimo visuotinis mastas, spartus augimas ir žalingas ekonominis poveikis teisių turėtojams,

    L.  kadangi klastojimas daro didelę žalą aplinkai dėl to, kad suklastotos prekės neatitinka kokybės standartams, ir dėl to, kad brangiai kainuoja jas pašalinti ir sunaikinti,

    M  kadangi kovos su suklastotomis prekėmis procedūros yra sudėtingos, brangios ir ilgai trunka, ypač MVĮ,

    N. kadangi bendra rinka užtikrina Europos vartotojui galimybę laisvai, skaidriai ir saugiai pasirinkti, kuriuos produktus įsigyti, ir kadangi klastojimas, jeigu su juo nebus tinkamai kovojama, galėtų pakenkti ne tik pasitikėjimo principui, kuriuo pagrįsta visa sistema, bet ir kelti didelį pavojų vartotojų saugumui, sveikatai ir, išskirtiniais atvejais, jų gyvybei ir kadangi dėl to būtina geriau užtikrinti vartotojų teises,

    O. kadangi iniciatyvos, kuriomis siekiama plėsti vartotojų žinias apie įsigytų suklastotų produktų keliamą pavojų jų sveikatai ir saugumui bei kitas pasekmes, yra veiksminga priemonė kovojant su prekių klastojimu,

    P.  kadangi prieš prekių, kurios daro tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, klastotojus reikia imtis griežtesnių priemonių,

    Q. kadangi išliekantys valstybių narių teisės aktų intelektinės nuosavybės teisių srityje skirtumai, ypač baudžiamųjų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti šių teisės aktų laikymąsi, srityje, silpnina Europos Sąjungos derybinę poziciją ir gali pakenkti iki šiol įdėtoms pastangoms siekiant veiksmingiau kovoti su šiuo reiškiniu tarptautiniu mastu,

    R.  kadangi 2003 m. liepos 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises[5] 11 straipsnyje nurodyta supaprastinta procedūra, pagal kurią per trumpą laikotarpį ir sąlygiškai mažomis išlaidomis galima sunaikinti didelį kiekį suklastotų prekių, tokiose valstybėse narėse, kaip Portugalija, Graikija, Vengrija, Olandija ir Lietuva, taikoma labai sėkmingai,

    S.  kadangi Sankt Peterburgo susitikime 2006 m. buvo pripažintas visuotinis klastojimo ir piratavimo problemos pobūdis ir buvo pabrėžta būtinybė pagerinti bendradarbiavimą tarp vadinamojo didžiojo aštuoneto šalių, trečiųjų šalių ir kompetentingų tarptautinių institucijų,

    T.  kadangi kitame vadinamojo didžiojo aštuoneto susitikime Heiligendame siekiant kovoti su klastojimu ir piratavimu, kaip vadinamojo Heiligendamo proceso dalis buvo sukurta intelektinės nuosavybės teisių darbo grupė[6],

    U. kadangi 2007 m. Europos Sąjunga, Japonija ir Jungtinės Valstijos paskelbė pradedančios derybas dėl naujo daugiašalio susitarimo, kuriuo siekiama sustiprinti intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą ir kovoti su klastojimu ir piratavimu (Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas (KKPS)),

    V. kadangi sėkmingai sudarius KKPS bus galima nustatyti bendrus civilinės, baudžiamosios ir administracinės apsaugos standartus, pagerinti institucijų bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi bei įtraukti techninę pagalbą siekiant užtikrinti, kad gerbti intelektinės nuosavybės teises būtų lengviau, saugiau ir pigiau,

    W. kadangi būtina skirti nepatentuotus vaistus, kurių platinimą ir prekybą jais turėtų skatinti ir Europos Sąjunga, ir besivystančios šalys, ir suklastotus vaistus, kurie, viena vertus, kelia pavojų sveikatai ir, kita vertus, lemia didelius ekonominius nuostolius sektoriuje ir gali sulėtinti naujų vaistų gamybą, o dėl to galėtų nukentėti mažiausiai išsivysčiusios šalys; juo labiau, kad suklastoti vaistai sudaro tik dalį neteisėtų vaistų,

    X. kadangi interneto ir analogiški prekybos produktais, turinčiais tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, tinklai labai prisideda prie suklastotų produktų, kurie kelią pavojų visuomenės sveikatai, plitimo,

    Y. kadangi Europos Sąjunga nuolat deda pastangas siekdama suderinti intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo priemones, pvz., pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamųjų priemonių siekiama užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą (COM(2006)0276), ir kadangi prekybos derybos, nepatenkančios į įprastinio ES sprendimų priėmimo sritį, neturėtų trukdyti šioms pastangoms,

    Z.  kadangi taip pat itin svarbu užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo priemonės būtų parengtos taip, kad nebūtų kliudoma naujovėms ir konkurencijai, kenkiama intelektinės nuosavybės teisių apribojimams ir išimtims ar asmens duomenims, ribojamas laisvas informacijos tekėjimas arba nepagrįstai apsunkinama teisėta prekyba,

    AA. kadangi Europos Sąjunga, po išsamaus daug metų trukusio Europos Parlamento ir Tarybos nagrinėjimo priimdama direktyvų šioje srityje paketą, parodė, kad yra įsipareigojusi veiksmingai ir proporcingai įgyvendinti intelektinės nuosavybės teises,

    AB. kadangi svarstant teisines priemones labai svarbu pripažinti esminį skirtumą tarp intelektinės ir materialinės nuosavybės teisių, taigi ir tarp teisių pažeidimo ir vagystės,

    AC. kadangi visi intelektinės teisės pažeidimai kenkia prekybai ir verslui, tačiau komercinio masto pažeidimai turi papildomą ir platų poveikį,

    AD. kadangi farmacinių produktų patentų atveju su patentais susiję pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai ir remiantis esminiais argumentais, pateikiamais vykstant civiliniams procesams dėl su patentais susijusių pažeidimų, o autorių teisių ir su prekių ženklais susiję pažeidimai laikomi tyčiniais nusikaltimais,

    Daugiašalė sistema

    1.  mano, kad Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistema, pagal kurią nustatomi sutarto lygio intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su prekyba (TRIPS), apsaugos standartai, siekiama užtikrinti platesnį intelektinės nuosavybės teisių pripažinimą tarptautiniu mastu, valstybių narių ir kitų organizacijų, pvz. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) ir Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) dialogą ir ginčų prevencijos ir sprendimo sistemos įgyvendinimą;

    2.  ragina Komisiją TRIPS taryboje siekti, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytos minimalios taisyklės būtų papildytos veiksmingomis įgyvendinimo ir bausmių už pažeidimus priemonėmis;

    3.  mano, kad lanksčiosios TRIPS susitarimo nuostatos, kurios buvo patvirtintos ir Dohos deklaracijoje dėl visuomenės sveikatos, turėtų būti išsaugotos tol, kol jos naudojamos siekiant užtikrinti teisingą teisių turėtojų ir galutinių naudotojų interesų pusiausvyrą;

    4.  ragina Komisiją siekti pateikti pasiūlymų Europos Parlamentui siekiant užtikrinti, kad pagal TRIPS susitarimą būtų tinkamai reglamentuojamas eksportas, tranzitas ir perkrovimas, ir išnagrinėti kitų susitarimo pakeitimų galimybes siekiant užtikrinti teisingą teisių turėtojų ir galimų intelektinės nuosavybės teisių naudotojų interesų pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į susijusių šalių išsivystymo lygį ir skiriant suklastotų ir piratavimo būdu gaminamų prekių šalis gamintojas, šalis, kuriose jos naudojamos, ir tranzito šalis;

    5.  teigiamai vertina Europos Sąjungos pasiektą pažangą įgyvendinant techninės pagalbos programas, kurios padėjo sustiprinti intelektinės nuosavybės teises sparčiai besivystančiose ir besivystančiose šalyse, ir pabrėžia, kad atsižvelgiant į naudingą tikslą, kurį jos padeda pasiekti ir tvaraus ekonominio vystymosi, ir jų svarbaus vaidmens kovojant su klastojimu požiūriu, svarbu šias programas tęsti;

    6.  prašo Komisijos ir valstybių narių parengti konkrečias geresniam vartotojų švietimui Europoje ir besivystančiose šalyse skirtas iniciatyvas, kurioms būtų skiriama atitinkamai lėšų, siekiant išvengti rizikos, susijusios su suklastotais potencialiai pavojingais produktais;

    7.  pritaria sprendimams, kurie buvo pasiūlyti per dvyliktąją Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferenciją (UNCTAD) svarstant Kūrybingos Afrikos iniciatyvą, pagal kuriuos kūrybinga pramonė laikoma svarbiausiu veiksniu siekiant neišsivysčiusių šalių augimo ir patvirtinama, kad intelektinė nuosavybė yra itin svarbi tvariam šių regionų vystymuisi;

    8.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti parengti protokolą dėl kovos su klastojimu, kuris papildys Tarptautinę Palermo konvenciją dėl organizuoto nusikalstamumo, ir remti rengimą;

    9.  primena, kad kai kuriose sparčiai augančios ekonomikos šalyse suklastotų ir piratavimo būdu pagamintų prekių gamyba pasiekė susirūpinimą keliantį lygį; teigiamai vertindamas iki šiol įgyvendintas bendradarbiavimo iniciatyvas mano, kad būtina imtis specialiųjų priemonių siekiant pagerinti muitinių, teisminių institucijų ir policijos koordinavimą su šalimis, patiriančiomis minėtą problemą, bei skatinti šių šalių teisės aktų derinimą su Europos Sąjungos teisės aktais;

    10. ragina Komisiją, kaip numatyta pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių[7] gynimo 3 straipsnio 2 dalį[8], tarptautiniu lygiu taikyti apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad jokiomis papildomomis patentų įgyvendinimo priemonėmis nebūtų piktnaudžiaujama siekiant trukdyti teisėtai prekybai;

    11. ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą su Europos ir Viduržemio jūros regiono partneriais ir skatinti šiame regione bendrą požiūrį į teisės aktų, susijusių su muitinių bendradarbiavimu ir veiksmais, kuriais siekiama kovoti su klastojimu bei piratavimu, leidybą, ir susijusias procedūras ir bei jų įgyvendinimą siekiant palengvinti prekybą tarp Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių;

    12. įsitikinęs, kad siekiant stipriau kovoti su klastojimu, reikėtų dažniau ir tikslingiau kreiptis į PPO ginčų sprendimo organą, kuris kartu su Bendrijos ir nacionaliniais teismais konsoliduodamas teismų praktiką, padedančią stiprinti TRIPS susitarimo turinį ir apimtį, gali užtikrinti geresnę Europos pramonės ir vartotojų apsaugą;

    13. dar kartą patvirtina, kad derinant materialinę teisę reikia gerbti nacionalinį suverenitetą ir tarptautinius šios srities susitarimus;

    Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas (KKPS)ir kitos ES dvišalės ir regioninės iniciatyvos

    14. ragina Komisiją tuo pat metu, kai vyksta daugiašalės derybos, tęsti kovą su klastojimu ir piratavimu sudarant dvišalius, regioninis ir daugiašalius susitarimus, kuriais siekiama suderinti teisės aktus ir jų taikymą, užtikrinant veiksmingas ginčų sprendimo sistemas ir numatant sankcijas už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą;

    15. ragina Komisiją ir valstybes nares derėtis dėl KKPS tokiomis sąlygomis, kad ES piliečiams būtų užtikrintas kuo didesnis skaidrumas, ypač terminų „klastojimas“ ir „piratavimas“ apibrėžimo ir numatomų baudžiamųjų sankcijų atžvilgiu; mano, kad būtina įvertinti socialinį susitarimo poveikį bei poveikis pilietinėms laisvėms; pritaria tam, kad būtų įsteigta specialiosios paskirties darbo grupė, kuri nagrinėtų susitarimo įgyvendinimą skatindama Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių dialogą šia tema, sudarantį dalį bendradarbiavimo su minėtomis šalimis;

    16. mano, kad dar neaišku, ar EB sutartis užtikrina teisinį pagrindą tam, kad Bendrija galėtų imtis priemonių, pagal kurias būtų nustatomas baudžiamųjų sankcijų tipas ir lygis, taigi Bendrija gali neturėti įgaliojimų savo vardu derėtis dėl tarptautinio susitarimo, pagal kurį būtų nustatytas baudžiamosios teisės priemonių, taikomų su prekės ženklais susijusių ir autorių teisių pažeidėjams, pobūdis ir lygis;

    17. pabrėžia, kad visuose intelektinės nuosavybės įgyvendinimo susitarimuose nuo apgaulingos ir tikslingos prekybos suklastotais ir piratavimo būdu pagamintais produktais turėtų būti aiškiai atskirtas naudojimas asmeniniais tikslais nesiekiant pelno;

    18. ragina Komisiją derėtis su trečiosiomis šalimis dėl specialios paskirties darbo grupės, kuri kovotų su klastojimu, įsteigimo;

    19. ragina Komisiją užtikrinti, kad KKPS valstybinėms institucijoms nesuteiks prieigos prie asmeninių kompiuterių ir kitų elektroninių priemonių;

    20. teigiamai vertina daugybės PPO valstybių narių rodomą vis didesnį susidomėjimą KKPS susitarimu ir mano, kad reikėtų stengtis į derybas dėl susitarimo įtraukti sparčiai besivystančios ekonomikos šalis (Kinija, Indija ir Brazilija) ir regioninius prekybos blokus (Mercosur, CARICOM ir ASEAN) ir skatinti juos, kad nuo šiol įsipareigotų užtikrinti pagarbą intelektinės nuosavybės teisėms savo teritorijose;

    21. ragina Komisiją siekti išvengti prieštaravimų ir pasikartojimų KKPS, TRIPS ir kituose tarptautiniuose intelektinės nuosavybės teisių susitarimuose;

    22. ragina Komisiją užtikrinti, kad KKPS būtų aptariama tik INT vykdymo priemonės, o ne pagrindiniai intelektinės nuosavybės teisių klausimai, kaip antai apsaugos apimtis, apribojimais ir išlygos;

    23. ragina Komisiją užtikrinti, kad KKPS netaptų priemone, skirta iš dalies pakeisti esamą Europos intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo sistemą, o aiškiai atspindėtų pusiausvyrą, kuri sukurta Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus įvairias direktyvas ir ypač pagal Direktyvos 2004/48/EB 2 konstatuojamosios dalies nuostatas;

    24. ragina Komisiją ir ES pirmininkaujančią valstybę narę paaiškinti vadinamojo 133 straipsnio komiteto ir kitų komitetų, dalyvaujančių derybose dėl kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (angl. ACTA), vaidmenį ir įgaliojimus;

    25. mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į tam tikrą svarbią KKPS kritiką tol, kol vyksta derybos, ir ypač į kritiką dėl to, kad pagal susitarimą prekių ženklų ir autorinių teisių turėtojai galėtų be jokio teisinio proceso kištis į įtariamų pažeidėjų privatumą, kad toliau nusikaltimams būtų priskiriami nekomerciniai prekių ženklų ir autorinių teisių pažeidimai, kad skaitmeninių teisių valdymo technologija galėtų būti stiprinama sąžiningo naudojimo teisių sąskaita, kad galėtų būti nustatyta kitą nei PPO ginčų sprendimo tvarka ir galų gale visos susitarimo šalys galėtų būti priverstos padengti su autorinių teisių taikymu ir prekių ženklų pažeidimais susijusias išlaidas;

    26. todėl ragina Komisiją užtikrinti nuolatinį ir skaidrų viešo konsultavimosi procesą ir remti šio proceso visoms dalyvaujančioms šalims teikiamus privalumus bei užtikrinti, kad Parlamentas yra nuolat ir išsamiai informuojamas apie derybų padėtį;

    27. pakartoja, kad EB sutartyje numatytos išimtys, kai derybos dėl susitarimų intelektinės nuosavybės komercinių aspektų ir jų sudarymas susiję su prekyba kultūros ir vaizdo bei garso paslaugomis; pabrėžia, kad tokiais atvejais derybos dėl susitarimų ir jų sudarymas priklauso kartu ir Bendrijos, ir valstybių narių kompetencijai; taip pat pabrėžia, kad norint derėtis dėl šių susitarimų reikia ne tik Bendrijos sprendimo, priimto laikantis atitinkamų EB sutarties nuostatų, bet ir bendro valstybių narių sutarimo, taigi susitarimus, dėl kurių susiderėta, drauge sudaro Bendrija ir valstybės narės;

    28. turėdamas mintyje derybas dėl KKPS, atkreipia Komisijos dėmesį į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį dėl asmens duomenų apsaugos ir į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[9];

    29. mano, kad taikant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001[10] 4 straipsnį neturėtų būti nepaisoma visuomenės intereso skelbti parengiamuosius ACTA projektus, įskaitant pažangos ataskaitas, taip pat Komisijos įgaliojimų dalyvauti derybose, ir ragina Tarybą vykdyti EB sutarties 255 straipsnį taip, kad būtų užtikrintos kuo didesnės galimybės susipažinti su dokumentais taikant būtinas apsaugos priemones pagal duomenų apsaugos teisę;

    30. apgailestauja, kad Turkijoje intelektinės nuosavybės teisių apsauga vis dar neatitinka ES standartų ir turi būti peržiūrėta; pabrėžia, kad Turkija tik tada galės būti laikoma patikima kandidate įstoti į ES, jei gebės perimti Bendrijos teisyną ir savo teritorijoje užtikrinti visišką pagarbą intelektinės nuosavybės teisėms;

    ES ir Kinijos santykiai

    31. ragina Kinijos valdžios institucijas sustiprinti savo pastangas ir vėl aktyviai imtis teisinių veiksmų, nukreiptų prieš tuos, kurie pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, taigi pritaria pasikeitusiam teisminių institucijų požiūriui ir tam, kad jos neseniai pripažino Europos Sąjungos piliečių Kinijoje intelektinės nuosavybės teises ir nubaudė vietos įmones, kurios tas teises pažeidė;

    32. dar kartą pabrėžia, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą su Kinijos muitinės institucijomis ir užtikrinti joms atitinkamų Europos administracijos padalinių pagalbą ir paramą;

    33. pabrėžia, kad 60 proc. ES muitinių konfiskuotų suklastotų produktų yra pagaminti Kinijoje; prašo Komisijos, kartu su Kinijos valdžios institucijomis, kuo greičiau pateikti kovos su klastojimu veiksmų planą;

    Išorinės paramos priemonės kovojant su klastojimu

    34. pataria sukurti veiksmingą galimų intelektinės nuosavybės teisių, kurios saugomos įvairiais susitarimais, pažeidimų stebėsenos mechanizmą, jį papildant prekybos paskatų už konkrečias pastangas kovojant su klastojimu ir piratavimu, priemonėmis;

    35. primena, kad BLS reglamente numatyta ir galimybė laikinai netaikyti lengvatų toms šalims partnerėms, kurios vykdo nesąžiningos prekybos veiklą; mano, kad ypač rimtų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų atvejais, kaip antai didelė grėsmė saugumui ir visuomenės sveikatai, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę taikyti šią atgrasančią priemonę;

    36. mano, kad Prekybos kliūčių reglamentas (PKR) gali labai padėti Europos įmonėms, kurioms kyla problemų patenkant į trečiųjų šalių rinkas dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, ir ragina Komisiją skatinti, ypač MVĮ, jį taikyti ir palengvinti jo taikymą;

    37. mano, kad ES ir valstybių narių bendradarbiavimas trečiosiose šalyse gali užtikrinti veiksmingesnius informacijos mainus, geresnį išteklių naudojimą ir didesnį poveikį priemonėms, skirtoms kovoti su klastojimu, turint omenyje politinius ir diplomatinius veiksmus ir griežtesnius techninius aspektus;

    38. ragina Komisiją ES atstovybėse sudaryti vadinamąją prieigos prie rinkos grupę, į kurią galėtų kreiptis Bendrijos įmonės (ypač MVĮ) su skundais dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų;

    Normatyviniai ir organizavimo klausimai

    39. atkreipia dėmesį į aktyvias Komisijos pastangas konsoliduojant intelektinės nuosavybės teises Europos Sąjungoje ir prašo dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti klastojimo reiškinį ir suderinti įvairiose valstybėse narėse galiojančius teisės aktus;

    40. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje nėra suderintų sąvokų „klastojimas“ ir „piratavimas“ apibrėžčių ir kad valstybių narių vartojamos apibrėžtys skiriasi;

    41. atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliantį klastojimo ir piratavimo plitimą, ypač turint mintyje ekonomikos globalėjimą, ir į rimtus šio reiškinio padarinius Europos Sąjungos ir jos įmonių konkurencingumui, kūrėjams ir vartotojams; ragina valstybes nares suteikti vartotojams užtektinai informacijos apie pavojų, susijusį su klastojimu ir piratavimu, ypač apie didelę grėsmę vartotojų sveikatai ir saugumui, kuri gali kilti vartojant suklastotus produktus, įskaitant vaistus;

    42. ragina Komisiją itin išnagrinėti su klastojimu susijusią grėsmę sveikatai ir saugumui, kad būtų galima įvertinti, ar reikia papildomų priemonių;

    43. ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant susitarti dėl minimalių sankcijų už didelius intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus pagal Europos baudžiamąją teisę;

    44. mano, kad siekiant užtikrinti, jog būsimasis KKPS susitarimas būtų vykdomas veiksmingai ir nuosekliai, reikia suderinti galiojančius nacionalinius teisės aktus;

    45. pabrėžia, kad EB būtina geriau koordinuoti tarnybų, kovojančių su klastojimu, veiklą ir plėsti Bendrijos iniciatyvų šioje srityje apimtį, turint mintyje tai, kad susitarimų dėl sankcijų fragmentiškumas kenkia vidaus rinkai ir silpnina Europos Sąjungos poziciją vykstant prekybos deryboms; taip pat pabrėžia, kad privatusis ir viešasis sektoriai turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad kovos su klastojimu priemonės būtų aktyviau taikomos, dinamiškesnės ir veiksmingesnės;

    46. pabrėžia būtinybę parengti tinkamus tęstinius muitinės darbuotojų, teismo pareigūnų ir kitų specialistų mokymo kursus ir skatinti valstybes nares sudaryti specializuotas kovos su klastojimu grupes;

    47. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija savo 2007 m. baltojoje knygoje apie sportą pripažino, jog naudojimosi su sportu susijusiomis teisėmis ekonominė vertė priklauso nuo to, ar yra veiksmingų apsaugos nuo intelektinės nuosavybės teisių pažeidėjų priemonių nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, ir ragina su sportu susijusių teisių turėtojus vykdant bet kurią veiklą kovoti su klastojimu ir skaitmeniniu piratavimu;

    48. pataria toliau tobulinti Europos Sąjungos muitinių procedūras ir geriau jas koordinuoti siekiant iš esmės apriboti suklastotų ir piratavimo būdu pagamintų produktų patekimą į bendrą rinką; mano, kad siekiant veiksmingiau kovoti su klastojimu reikia deramai atsižvelgti į itin svarbų vaidmenį, kurį įgijo internetas, reklamuojant suklastotus ir piratavimo būdu pagamintus produktus bei jais prekiaujant; ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl kokybiškų statistinių duomenų apie klastojimą teikimą Europos Sąjungai ir valstybėms narėms ES lygmeniu, visų pirma internetu;

    49. ragina Komisiją atsižvelgti į specifinius interneto, kaip suklastotų produktų platinimo terpės, naudojimo aspektus ir sumažinti šio reiškinio padarinius valstybių narių ekonomikai sukuriant statistines priemones, kurios galėtų padėti koordinuotai spręsti šį klausimą;

    50. ragina Komisiją įsteigti arba padėti įsteigti pagalbos MVĮ tarnybą, pageidautina, kad ji būtų integruota į kitas pagalbos tarnybas siekiant suteikti MVĮ techninę pagalbą klausimais, kaip elgtis su klastotėmis;

    51.  mano, kad Europos pramonės parama ir pagalba Europos institucijoms įgyvendinant iniciatyvas yra itin svarbi; mano, kad labai svarbu, jog MVĮ būtų sudarytos sąlygos veiksmingai ginti savo teises, ypač kai intelektinės nuosavybės teisės pažeidžiamos trečiosiose šalyse;

    52. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti imtis iniciatyvų, skirtų vartotojų dėmesiui į klastočių pirkimo padarinius atkreipti; pabrėžia verslo sektoriaus svarbą vykdant šias iniciatyvas;

    53. mano, kad atsekamumo tikslais reikėtų remti pastangas naudoti pramonėje modernias technologijas siekiant veiksmingiau atskirti originalius produktus nuo suklastotų, ir ragina Komisiją imtis visų reikalingų veiksmų siekiant nuolat skatinti naudoti ir įtvirtinti šias konstruktyvias priemones;

    54. ragina valstybes nares, dar neperkėlusias direktyvos 2004/48/EB į nacionalinę teisę, tai padaryti nedelsiant; ragina valstybes nares prie ES sienų neleisti taikyti jokių išimčių nei turistams, nei verslo atstovams, kadangi dauguma importuojamų klastočių yra kenksmingos;

    55. pabrėžia, kad reikia gerbti keturias pagrindines vidaus rinkos teises ir gerinti jos veikimą;

    56. ragina Komisiją rinkti valstybių narių duomenis, susijusius su vartotojų patirtomis dėl klastočių kilusiomis sveikatos problemomis ir vartotojų ieškiniais dėl klastočių; ragina Komisiją rūpintis, kad šie duomenys būtų prieinami visoms valstybių narių valdžios institucijoms;

    57. todėl pabrėžia, kad būtina suburti visus susijusius subjektus, siekiant pagerinti kovos su klastojimu ir piratavimu vidaus rinkoje priemones;

    58. ragina valstybes nares padidinti muitinės darbuotojų skaičių savo teritorijoje ir įsteigti kovos su klastojimu ir informacijos apie šią problemą teikimo padalinį, kurį lengvai identifikuotų trečiosios šalys (įskaitant valstybes nares, trečiąsias šalis, Bendrijos institucijas, įmones ir privačius asmenis);

    59. primena valstybėms narėms, kad svarbu turėti Bendrijos patentą ir teismų sistemą patentams, kurie padėtų užtikrinti, kad naudotojų intelektinės nuosavybės teisių paisoma visoje Sąjungos teritorijoje, ir taip leisti pažangioms įmonėms kuo geriau apsaugoti savo išradimus ir gauti iš jų daugiau pelno;

    60. ragina valstybes nares labiau ugdyti sąmoningumą ir skleisti informaciją apie kovą su klastojimu ir piratavimu turistinėse vietovėse, o taip pat ir verslo parodose bei mugėse;

    61. atkreipia dėmesį į tai, kad kovojant su klastojimu svarbu suderinti esamas intelektinės nuosavybės teises ir nacionalinius ir Bendrijos patentus, ir ragina valstybes nares skatinti bendroves apsaugoti savo paslaugas ir produktus registruojant prekių ženklus, dizainą, patentus ir kt. siekiant labiau gerbti intelektinės nuosavybės teises;

    62. ragina Komisiją sudaryti rezultatų suvestinę, pagal kurią būtų galima įvertinti valstybių narių muitinių veiklą siekiant sustiprinti kovą su klastojimu, ir panaudojant nacionalinius kontaktinius centrus bei šiuolaikines keitimosi informacija priemones sukurti greito keitimosi informacija apie suklastotus produktus tinklą;

    63. ragina valstybes nares sustiprinti jų muitinės tarnybų bendradarbiavimą ir Sąjungoje vienodai taikyti Bendrijos reglamentus dėl muitinės teisių;

    64. ragina valstybes nares kartu su Komisija nustatyti bendrą požiūrį į klastočių naikinimą.

    65. ragina Komisiją įgyvendinti supaprastintą procedūrą, išdėstytą 2003 m. liepos 21 d. Tarybos reglamento Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių visose valstybėse narėse turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises,[11] 11 straipsnyje;

    66. taip pat siūlo, kad esminiai klastojimo aspektai (komercinio masto produktų klastojimas, su prekių ženklais susiję pažeidimai) būtų skiriami nuo piratavimo aspektų (komercinio masto autorių teisių pažeidimai) ir kad jie turėtų būti nagrinėjami savarankiškai ir atskirai, ypač atsižvelgiant į tai, kad skubiai reikia spręsti su klastojimu susijusius visuomenės sveikatos ir saugos klausimus;

    67. turėdamas mintyje visuomenės sveikatą, pritaria Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktai suklastotų vaistų apibrėžčiai: „vaistai, kurių etiketėje tyčia ir apgaulės tikslais nurodyta neteisinga tapatybė ir (arba) kilmė. Klastojami gali būti ir patentuoti, ir nepatentuoti vaistai, klastotės gali apimti ir tinkamos, ir netinkamos sudėties produktus, produktus be aktyviųjų sudedamųjų dalių, su nepakankamai aktyviomis sudedamosiomis dalimis arba produktus suklastotoje pakuotėje“;

    68. pabrėžia, kad, imantis kovos su klastojimu ir piratavimu priemonių, svarbu gerbti pagrindines teises, pvz., užtikrinti privatumo ir duomenų apsaugą;

    Galutinės nuostatos

    69. ragina Komisiją kartu su Taryba ir valstybėmis narėmis nustatyti aiškų nuoseklios ir ambicingos politikos kursą, kurį įgyvendinant kartu su vidaus priemonėmis muitinių ir baudžiamojoje srityse būtų koordinuojami ir tinkama linkme nukreipiami Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vadinamieji išoriniai veiksmai kovos su klastojimu ir piratavimu srityje;

    70. ragina Komisiją remti priemones, kuriomis papildomos teisės aktų nuostatos, ir ypač skatinti geresnį Europos klastočių keliamų pavojų suvokimą, kuris padėtų keisti piliečių požiūrį į klastojimą ir piratavimą;

    71. mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę parengti tarptautinę klastojimo rezultatų suvestinę, kuri būtų sudaroma pagal vidaus rinkos rezultatų suvestinės pavyzdį ir iš kurios būtų matyti, kurių šalių kovos su suklastotomis prekėmis rezultatai nesiekia vidurkio;

    72. ragina Tarybą ir Komisiją sudaryti Parlamentui galimybę atlikti svarbesnį vaidmenį kovoje su klastotėmis; mano, kad itin rekomenduotina, kad ES skatintų savo politinį dalyvavimą specializuotuose tarptautiniuose susitikimuose, pvz., Pasauliniame kovos su klastojimu ir piratavimu kongrese bei tarptautinėse organizacijose, dalyvaujančiose ginant intelektinės nuosavybės teises;

    73. ragina EB ir Tarybą išsamiai informuoti Parlamentą ir įtraukti jį į visas susijusias iniciatyvas; mano, kad atsižvelgiant į Lisabonos sutarties esmę, pagal pritarimo procedūrą Europos Parlamentas turėtų ratifikuoti KKPS;

    o

    o        o

    74. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.

    • [1]  OL L 145, 2008 6 4, p. 1.
    • [2]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0305.
    • [3]  OL L 157, 2004 4 30, p. 45.
    • [4]  OL L 196, 2003 8 2, p. 7.
    • [5]  OL L 196, 2003 8 2, p. 7.
    • [6]  Susitikimo deklaracija „Pasaulio ekonomikos augimas ir atsakomybe“, 2007 m. bir˛elio 7 d., did˛iojo aštuoneto susitikimas, Heiligendamas.
    • [7]  OL L 157, 2004 4 30, p. 45.
    • [8]  3 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „šios priemonės, procedūros ir teisių gynimo būdai taip pat turi būti veiksmingi, proporcingi bei atgrasantys ir taikomi taip, kad nebūtų sukuriamos kliūtys teisėtai prekybai ir kad būtų numatomos apsaugos priemonės, užkertančios kelią piktnaudžiavimui aptariamomis priemonėmis bei teisių gynimo būdais“.
    • [9]  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
    • [10]  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
    • [11]  OL L 196, 2003 8 2, p. 7.

    AIŠKINAMOJI DALIS

    2006 m. EB komunikate „Globalioji Europa“ pripažįstama, kad vykdant daugiašales ir dvišales iniciatyvas reikėtų stiprinti Europos konkurencingumo išorinius aspektus ir suteikti naują postūmį kovojant su klastojimu trečiosiose šalyse.

    Rizika gana didelė. Klastočių rinka verta maždaug 500 mlrd. eurų, t. y., maždaug 7–10 proc. pasaulio prekybos. Europos ekonomika yra specializuota aukštos kokybės didelės pridėtinės vertės produktų gamyboje. Taigi intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra būtina priemonė siekiant išlaikyti išorinį Europos pramonės konkurencingumą ir prisidėti prie taip pat labai svarbios Lisabonos strategijos sėkmės.

    Vis dėlto būtų klaidinga manyti, kad naujosios iniciatyvos kovos su klastojimu srityje teikiamos tik siekiant Bendrijos pramonės interesų. Be didelės žalos įmonėms, kurią padaro klastojimas ir piratavimas, ši neteisėta veikla kiekvienais metais lemia ir šimtų tūkstančių kvalifikuotų ir gerai atlyginamų darbo vietų praradimą Europoje (anot vertinimų, prarasta 200 tūkst. darbo vietų) ir kitur pasaulyje ir daugeliu atveju ji gali kelti pavojų vartotojų sveikatai ir padaryti žalos aplinkai bei iš šios veiklos gali būti finansuojamos kriminalinės ir teroristų organizacijos.

    Klastojimas yra daugialypis ir įvairiapusis reiškinys, kuris skirtingu mastu kenkia visiems ekonomikos sektoriams. Jau baigėsi grubiai suklastotų ir lengvai nustatomų prabangos prekių klastočių laikai. Klastočių ir piratavimo pramonė pastaraisiais metais vystėsi stulbinančiais tempais ir dabar ji koncentruota žaislų, drabužių, informatikos programų, vaistų, kosmetikos, cigarečių, atsarginių automobilių ir lėktuvų dalių gamyboje.

    Ne visi vartotojai suvokia, kad jie įsigyja suklastotą prekę, kurios kilmė labiau nei abejotina, ir kad jie tampa nusikaltimo bendrininkais bei padeda remti organizuoto nusikalstamumo veikėjų dominuojamą šešėlinę ekonomiką. Šis Parlamentas jau pareiškė nuomonę šiuo klausimu reikalaudamas, kad naudojimas asmeniniais tikslais nesiekiant pelno būtų atskirtas nuo apgaulingos ir tikslingos prekybos suklastotais ir piratavimo būdu pagamintais produktais. Be abejo, reikėtų atsižvelgti į šį skirtumą, tačiau taip pat ir pradėti informavimo kampanijas, kurios padėtų vartotojams geriau suprasti su jų neatsargiai įsigytu pirkiniu susijusius pavojus.

    Klastojimas dažnai įgyja klastingą ir pavojingą formą. Pavyzdžiui, manoma, kad 10 proc. vaistų yra suklastoti. Šių produktų, kaip ir kosmetikos, sudėtyje gali būti galimai kenksmingų medžiagų ir jie gali padaryti didelės žalos to nežinančiam vartotojui. Toks atvejis 2006 m. užfiksuotas Panamoje – daugiau kaip 130 žmonių mirė, kai sirupo nuo kosulio sudėtyje buvo rasta antifrizo. Taip pat ir klestinti suklastotų maisto produktų (įskaitant vynus ir likerius) rinka be to, kad daro didelės žalos Europos itin kokybiškų produktų gamintojams, gali kelti didelių pavojų vartotojams, ypač kitose rinkose, ne toje, iš kurios kilęs suklastotas produktas. Taigi kova su klastojimu reiškia užtikrinimą, kad vartotojai galėtų laisvai ir saugiai pasirinkti įsigyjamas prekes.

    Besivystančios šalys yra pirmosios klastojimo aukos ir jos paprastai neturi tinkamų kovos su šia nelaime priemonių. Pranešėjas mano, kad reikia imtis konkrečių iniciatyvų siekiant padėti šioms šalims veiksmingai kovoti su minėtuoju reiškiniu ir išvengti organizuoto nusikalstamumo grupuočių kontroliuojamų „laisvųjų zonų“ susikūrimo. ES kovos su klastojimu išorės veiksmų prioritetas – maisto produktų ir vaistų klastojimo besivystančiose šalyse panaikinimas.

    Šio pranešimo tikslas – pateikti konkretų ir nuoseklų pasiūlymą dėl koordinuotos ir nuoseklios Europos politikos, skirtos kovos su klastojimu išoriniams aspektams. Kova su klastojimu turėtų tapti ES prioritetu ir nustatant kito dešimtmečio ES prekybos politikos kryptį reikėtų atsižvelgti į jos pasekmes.

    TRIPS susitarimo modernizavimas

    Įsigaliojus TRIPS susitarimui pasiekta didelės pažangos siekiant sukurti pasaulines intelektinės nuosavybės teisių taisykles, tačiau jo rezultatai nepateisino vilčių, nes PPO valstybės narės negalėjo ar nenorėjo užtikrinti visiško susitarimo taikymo. Taigi EB turėtų skatinti diplomatines iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visos PPO narės tinkamai taikytų minimalius TRIPS susitarime numatytus standartus.

    Kita vertus, minėtasis susitarimas nėra tobulas ir kai kurias jo dalis reikėtų peržiūrėti. Ypač reikėtų išplėsti jo taikymą eksporto, tranzito ir perkrovos veiksmams bei kitiems intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams.

    Jeigu rimtai pažeidžiamas TRIPS susitarimas, ES neturėtų dvejoti kreiptis į PPO ginčų sprendimo organą – tiek siekiant apginti Europos susijusias šalis, tiek „kuriant“ jurisprudenciją, kuri padėtų aiškinti susitarimo turinį, taip palengvinant jo taikymą ir didinant taikymo efektyvumą.

    Be to, pranešėjas mano, kad reikia skatinti Europos įmones, kurios dėl to, kad vietos ūkio subjektai neteisėtai ir netinkamai naudojasi jų intelektinės nuosavybės teisėmis, patiria sunkumų patekdamos į trečiųjų šalių rinkas, naudotis PKR ir užtikrinti lengvesnį jo taikymą.

    KKPS ir kitos ES dvišalės ir regioninės iniciatyvos

    Nors daugiašalė PPO sistema išlieka ES prioritetu, akivaizdu, kad nepateikus naujų dvišalių ar daugiašalių iniciatyvų, tokių kaip KKPS, nebus įmanoma tarptautiniu lygmeniu veiksmingai kovoti su klastojimu. Šiuo požiūriu Parlamentas tikisi, kad jis bus tinkamai informuojamas ir galės prisidėti rengiant minėtąjį susitarimą anksčiau, negu jis bus oficialiai pateiktas.

    Pasiūlymas dėl KKPS susitarimo kyla iš būtinybės siekti daugiau negu TRIPS susitarimas ir užtikrinti didesnį kovos su klastojimu veiksmingumą ir nuoseklumą. Šiuo atžvilgiu tai, kad pramoninės šalys, patiriančios daugiausia nuostolių dėl klastojimo – ES, JAV ir Japonija – nusprendė koordinuoti savo veiksmus, yra be jokių abejonių teigiamas žingsnis. Procesas vis dar yra pradiniame etape, tačiau reikėtų užtikrinti, kad nebūtų TRIPS susitarimo pakartojimų ir kad galutiniai susitarimo tikslai būtų pakankamai aiškūs ir realistiški.

    Be KKPS, pranešėjas mano, kad reikėtų, jog EB įtrauktų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sąlygą (numatant veiksmingą ginčų sprendimo mechanizmą) į visus naujus laisvos prekybos susitarimus, kurie bus sudaryti ateinančiais metais.

    Trečiosios šalys, ypač besivystančiosios, siekdamos visapusiškai laikytis TRIPS ir kitų dvišalių bei daugiašalių susitarimų, turės dėti dideles pastangas ekonominiu ir organizaciniu atžvilgiu. Pranešėjas mano, kad ES turėtų bent jau iš dalies įsipareigoti spręsti šią problemą ir šalims, kurios to paprašo ir kurios įrodo siekiančios kovoti su klastojimu, teikti atitinkamą ekonominę ir techninę paramą, remti darbuotojų mokymus ir, kai įmanoma, nustatyti tinkamas muitinės procedūras.

    Kovojant su klastojimu ypatingą dėmesį reikėtų skirti prekių tranzito šalims ir kovai su klastotojais, naudojančiais laivus-gamyklas už teritorinių vandenų ribos.

    „Made in...“ ir importuotų produktų atsekamumas

    Jeigu bus priimtas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento[1] dėl tam tikrų gaminių, importuojamų iš trečiųjų šalių į ES, kilmės šalies nurodymo, bus užtikrintas ne tik didesnis kai kurių produktų, pvz., dažnai klastojamų tekstilės gaminių, kilmės skaidrumas, bet ir didelis indėlis į kovą su klastojimu. Taigi pranešėjas viliasi, kad bus išspręsti nesutarimai, kurie iki šiol lėtino šio pasiūlymo priėmimą ir kad šis pasiūlymas bus greitai priimtas.

    Tuo pat metu reikėtų kartu su susijusiais pramonės sektoriais apsvarstyti būdus, kuriais muitinės tarnybos, o ir galutiniai vartotojai, galėtų lengvai nustatyti iš trečiųjų šalių kilusių produktų autentiškumą.

    Normatyviniai ir organizavimo klausimai

    Pranešėjas mano, kad siekiant gerų kovos su klastojimu rezultatų išoriniu lygmeniu, būtina užtikrinti geresnį koordinavimą Bendrijos lygiu.

    Nebegalima daugiau atidėlioti bendros Europos institucijos, kuri koordinuotų valstybių narių ir įvairių EB tarnybų, kovojančių su klastojimu ir piratavimu, pastangas, sukūrimo. Šiai naujajai institucijai reikėtų suteikti pakankamai priemonių ir galių, kad ji galėtų vykdyti savo įgaliojimus, kurie jai būtų suteikti nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos. EB taip pat turėtų užtikrinti, kad įvairios jos vidaus tarnybos, atsakingos už veiklą šioje svarbioje srityje, dirbtų darniai ir koordinuotai.

    Vienas iš kovos su klastojimu aspektų, kurį turėtų pabrėžti ir valstybės narės, ir EB – MVĮ apsauga tiek Europoje, tiek trečiosiose šalyse. Įmonių vaidmuo yra itin svarbus siekiant kovos su klastojimu strategijos sėkmės ir pramonė, kaip neseniai priminė pati EB, turėtų aktyviai dalyvauti, tačiau negalima vienodai vertinti ir daugianacionalinių prabangos prekių gamintojų, ir mažų gamintojų, kurie sugebėjo sėkmingai veikti savo sektoriuje. Taigi reikia padėti MVĮ kuo geriau apsisaugoti nuo šios nelaimės, kuri joms daro daug žalos, ir užtikrinti veiksmingesnes bei įmonėms mažiau nuostolingas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo sistemas.

    Dėl tradicinių rinkų prisotinimo ir naujų rinkų, pvz., sparčiai besivystančių šalių rinkų, atvėrimo reikia parengti naują veiklos strategiją, kuri neapsiribotų kova su klastojimu Europoje, tačiau kuria būtų siekiama ir kovoti su šia problema ten, kur klastojimas labiausiai įsitvirtinęs, bei veikti taip pat ir trečiosiose šalyse, kurioms dažnai ir skirtos kitur pagamintos suklastotos europinės prekės.

    Be to, pranešėjas viliasi, kad bus galima, viena vertus, padidinti muitinės procedūrų darną ES viduje ir, kita vertus, sukurti visoms valstybėms narėms bendrą baudžiamųjų sankcijų sistemą. Kova su klastojimu ir piratavimu už Europos ribų vykdoma tik taikant bendras ir visoje ES pripažintas taisykles.

    Europos Parlamento vaidmuo

    Kovojant su klastojimu Europos Parlamento vaidmuo labai svarbus, ypač atsižvelgiant į naująsias galias, kurios jam bus suteiktos, jeigu įsigalios Lisabonos sutartis. Bendradarbiaujant su kitais susijusiais Parlamento komitetais reikėtų skatinti kasmetinį „forumą“ šia tema, labiau pabrėžti šią problemą palaikant dvišalius (pirmiausia su Jungtinių Valstijų Kongresu) ir daugiašalius santykius (PPO asamblėjoje) bei siųsti Parlamento delegaciją į Pasaulinį kovos su klastojimu kongresą.

    • [1]  2005/0254(ACC)

    Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (21.10.2008)

    pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

    dėl klastočių įtakos tarptautinei prekybai
    (2008/2133(INI))

    Nuomonės referentė: Karin Riis-Jørgensen

    PASIŪLYMAI

    Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    - atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gegužės 19 d. Bendrijos muitinės veiklos kovojant su klastojimu ir piratavimu ataskaitą,

    - atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2008, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas)[1],

    - atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 1 d. Komisijos komunikatą „Muitų sąjungos raidos strategija“ (COM(2008)0169),

    - atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamųjų priemonių siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą (COM(2006)0168),

    - atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Parlamento rezoliuciją dėl keturiasdešimtųjų muitų sąjungos metinių[2],

    - atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo[3],

    - atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos pramoninės nuosavybės teisių strategija“ (COM(2008)0465),

    - atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises[4],

    1.   ragina dar neperkėlusias direktyvos 2004/48/EB į nacionalinę teisę valstybes nares tai padaryti nedelsiant; ragina valstybes nares prie ES sienų neleisti taikyti jokių išimčių nei turistams, nei verslo atstovams, kadangi dauguma importuojamų klastočių yra kenksmingos;

    2.   pabrėžia, kad reikia gerbti keturias pagrindines vidaus rinkos teises ir gerinti jos veikimą;

    3.   mano, kad klastojimas ir piratavimas, ypač globalizuotos ekonomikos sąlygomis, kenkia Sąjungos konkurencingumui, jos įmonėms, kūrėjams ir vartotojams ir kad šio reiškinio vystymasis kelia susirūpinimo, ir todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad vartotojai būtų pakankamai informuoti apie tai, jog klastočių, be kita ko, vaistų, įsigijimas kelia tam tikrą grėsmę sveikatai ir saugumui;

    4.   ragina Komisiją rinkti valstybių narių duomenis ,susijusius su vartotojų patirtomis dėl klastočių kilusiomis sveikatos problemomis ir vartotojų ieškiniais dėl klastočių; ragina Komisiją rūpintis, kad šie duomenys būtų prieinami visoms valstybių narių valdžios institucijoms;

    5.   ragina valstybes nares sukurti veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimo tinklą, kad būtų palengvinti greiti informacijos mainai;

    6.   pabrėžia intelektinės nuosavybės teisių apsaugai – esminiam kultūros ir jos įvairovės, mokslinių tyrimų ir inovacijos teikiamos naudos įsisavinimo ir Europos įmonių, ypač mažų ir vidutinio dydžio įmonių, steigimo skatinimo veiksniui suteiktą svarbą siekiant paremti augimą ir užimtumą Sąjungoje;

    7.   todėl pabrėžia, kad būtina suburti visus susijusius subjektus, siekiant pagerinti kovos su klastojimu ir piratavimu vidaus rinkoje priemones;

    8.   ragina valstybes nares padidinti muitinės darbuotojų skaičių savo teritorijoje ir įsteigti kovos su klastojimu ir su šia problema susijusios informacijos padalinį, kurį lengvai identifikuotų trečiosios šalys (be kitų, valstybės narės, trečiosios šalys, Bendrijos institucijos, įmonės ir privatūs asmenys);

    9.   ragina Komisiją pradėti kovą su klastojimu ir piratavimu sudarant tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis; atsižvelgdama į tai, pritaria iniciatyvoms stiprinti bendradarbiavimą su Kinija;

    10. primena valstybėms narėms kad svarbu sukurti Bendrijos patentą ir teismų sistemą patentams, kurie taptų naudotojų intelektinės nuosavybės teisių pagarbos visoje Sąjungos teritorijoje priemonėmis, ir taip leisti pažangioms įmonėms kuo geriau apsaugoti savo išradimus ir veiksmingiau iš jų gauti pelno;

    11. ragina valstybes nares sustiprinti sąmoningumo ugdymą ir informaciją kovojant su klastojimu ir piratavimu turistinėse vietovėse, o taip pat ir verslo parodose bei mugėse;

    12. ragina valstybes nares ir Komisiją labiau informuoti vartotojus apie galiojančias taisykles dėl klastočių ir jų naudojimo pasekmių ir siekiant skatinti, kad keistųsi visuomenės požiūris į šį klastojimo ir piratavimo reiškinį, ragina Komisiją skatinti teisines normas papildančius veiksmus, ypač paskelbiant Europos klastojimo pavojų sąmoningumo ugdymo dieną;

    13. ragina Komisiją aktyviau vesti bendrus kovos su klastojimu ir piratavimu muitinių veiksmus su šalimis, kuriose gaminamos klastotės;

    14. ragina Komisiją ir toliau skirti didelį dėmesį deryboms dėl auksinių standartų, siekiant išvengti klastojimo ir piratavimo pagal kovos su klastojimu prekyboje susitarimus (KKPS);

    15.  atsižvelgiant į tai, kad sankcijų sistemų susiskaidymas kenkia vidaus rinkai ir tarptautiniu mastu susilpnina Sąjungą, primena pirmiau minėto pasiūlymo dėl direktyvos dėl baudžiamųjų priemonių siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą svarbą;

    16. primena, kad kovojant su klastojimu svarbu suderinti esamas intelektinės nuosavybės teises ir nacionalinius ir Bendrijos pramonės nuosavybės dokumentus, ir ragina valstybes nares skatinti bendroves registruoti produktus ir prekių ženklus siekiant veiksmingiau kovoti su piratavimu;

    17. ragina Komisiją įsteigti Europos klastojimo stebėjimo tarnybą - instituciją, paremtą Komisijos tarnybomis, kuriai būtų pavesta koordinuoti kovą su klastojimu ir piratavimu siekiant nuolatos įvertinti klastojimo ir piratavimo apimtį ir tiksliau išnagrinėti šiuos reiškinius; mano, kad norint Sąjungai suteikti daugiau svaros tarptautiniu mastu, šią stebėjimo tarnybą įsteigti būtina;

    18. ragina Komisiją pagerinti kovos su klastojimu ir piratavimu koordinavimą ir teigiamai vertina naujos tarnybos, skirtos kovai su klastojimu ir piratavimu, sukūrimą;

    19. ragina Komisiją sudaryti rezultatų suvestinę, pagal kurią bus galima įvertinti valstybių narių muitinių veiklą, siekiant sustiprinti kovą su klastojimu ir sukurti greito keitimosi informacija apie suklastotus produktus tinklą remiantis nacionaliniais kontaktiniais centrais ir šiuolaikinėmis keitimosi informacija priemonėmis;

    20. ragina valstybes nares sustiprinti jų muitinės tarnybų bendradarbiavimą ir Sąjungoje vienodai taikyti Bendrijos reglamentus dėl muitinės teisių;

    21. pabrėžia, kad ypač Europos lygio verslo susitarimais reikia sukurti veiksmingas kovos su interneto tinklavietėmis, kurios lengvina klastočių ir piratavimo būdu pagamintų produktų tiekimą, priemones tuo pačiu metu gerbiant bendrus Bendrijos teisės principus, kaip, pvz., asmens duomenų apsauga ir nuosavybės teisės apsauga; mano, kad nepažeidžiant piliečių interneto prieigos teisių tokios priemonės turi būti nukreipiamos prieš klastočių tiekėjus, kurie vis daugiau ir dažnai agresyviai naudoja internetą siūlydami savo klastotes naudodamiesi brukalais, interneto parduotuvėmis ar aukcionų tinklavietėmis;

    22. pabrėžia, kad reikia vystyti pritaikytą ir tęstinį susijusiems muitinėms, teisėjams ir verslui skirtą mokymą ir skatinti valstybes nares įsteigti specialias kovos su klastojimu grupes;

    23. ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti bendrą požiūrį į klastočių naikinimą.

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    7.10.2008

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    34

    0

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Cristian Silviu Buşoi, Charlotte Cederschiöld, Gabriela Creţu, Mia De Vits, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Hélène Goudin, Małgorzata Handzlik, Christopher Heaton-Harris, Anna Hedh, Iliana Malinova Iotova, Kurt Lechner, Toine Manders, Catiuscia Marini, Arlene McCarthy, Nickolay Mladenov, Catherine Neris, Zita Pleštinská, Karin Riis-Jørgensen, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Marianne Thyssen, Jacques Toubon, Barbara Weiler, Marian Zlotea

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Emmanouil Angelakas, Wolfgang Bulfon, Colm Burke, Giovanna Corda, Othmar Karas, José Ribeiro e Castro, Olle Schmidt

    • [1]  OL L 145, 2008 6 4, p. 1.
    • [2]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0305.
    • [3]  OL L 157, 2004 4 30, p. 45.
    • [4]  OL L 196, 2003 8 2, p. 7.

    Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (4.11.2008)

    pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

    dėl klastočių įtakos tarptautinei prekybai
    (2008/2133(INI))

    Nuomonės referentė: Eva Lichtenberger

    PASIŪLYMAI

    Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    A. kadangi svarstant teisines priemones labai svarbu pripažinti esminį skirtumą tarp intelektinės ir materialinės nuosavybės teisių, taigi ir tarp teisių pažeidimo ir vagystės,

    B.  kadangi visi intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai kenkia prekybai ir verslui, tačiau papildomą plataus pobūdžio poveikį daro komercinio masto pažeidimai,

    C. kadangi mažos ir vidutinės įmonės atlieka itin svarbų vaidmenį ES ekonomikoje, taigi būtina pripažinti teisėtus jų nuogąstavimus, susijusius su pastangų tyrimų ir naujovių srityse apsauga,

    D. kadangi, kalbant apie vaistus, kiekvienas patento pažeidimo atvejis nagrinėjamas atskirai, remiantis civilinio proceso metu pateikiamais esminiais argumentais dėl patento pažeidimo, o autorių teisių ir prekių ženklų pažeidimai yra tyčiniai nusižengimai,

    1.  ragina Komisiją ir ES pirmininkaujančią valstybę narę paaiškinti vadinamojo 133 straipsnio komiteto ir kitų komitetų, dalyvaujančių derybose dėl kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (angl. ACTA), vaidmenį ir įgaliojimus;

    2.  atkreipia dėmesį į pareikštą susirūpinimą dėl to, kad derantis dėl ACTA trūksta skaidrumo, visų pirma susijusio su susitarimo taikymo sritimi, aptariamų priemonių mastu ir su susitarimo ryšiu su dabartiniais tarptautiniais susitarimais intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, visų pirma su susitarimu dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), taip pat su susitarimais, sudarytais pagal Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (angl. WIPO) sistemą; ragina oficialiai atskleisti informaciją apie vykdomus darbus ankstyvuoju etapu;

    3.  mano, kad svarbu, jog dėl tarptautinių iniciatyvų, pvz., ACTA, kurių imamasi siekiant kovoti su klastojimu ir piratavimu, nebūtų priimamos griežtesnės patentų apsaugos priemonės, nei numatyta TRIPS susitarime;

    4.  mano, kad dar neaišku, ar EB sutartyje numatytas teisinis pagrindas, leidžiantis Bendrijai imtis priemonių, pagal kurias būtų nustatomas baudžiamųjų sankcijų tipas ir lygis, taigi Komisija gali neturėti įgaliojimų Bendrijos vardu derėtis dėl tarptautinio susitarimo, pagal kurį būtų nustatytas baudžiamosios teisės priemonių, taikomų prekių ženklų ir autorių teisių pažeidėjams, pobūdis ir lygis;

    5.  pakartoja, kad EB sutartyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kai derybos dėl susitarimų komercinių intelektinės nuosavybės aspektų srityje ir tokių susitarimų sudarymas susiję su prekyba kultūros ir vaizdo bei garso paslaugomis; pabrėžia, kad tokiais atvejais derybos dėl susitarimų ir jų sudarymas priklauso pasidalijamajai Bendrijos ir valstybių narių kompetencijai; taip pat pabrėžia, kad norint derėtis dėl šių susitarimų reikia ne tik Bendrijos sprendimo, priimto laikantis aktualių EB sutarties nuostatų, bet ir bendro valstybių narių sutarimo, taigi susitarimus, dėl kurių sutariama tokių derybų metu, drauge sudaro Bendrija ir valstybės narės;

    6.  prašo Komisijos deramai atsižvelgti į skirtingą valstybių narių požiūrį, susijusį su baudžiamosios teisės priemonėmis, ypač su jų pobūdžiu ir lygiu, ir, turint tai mintyje, dar kartą apsvarstyti derybas;

    7.  mano, kad nėra bendrų suderintų „klastojimo“ ir „piratavimo“ sąvokų apibrėžčių, o šios sąvokos vartojamos įvairiausiais būdais, taigi ragina Komisiją paaiškinti šias sąvokas;

    8.  pažymi, kad, nors minėtųjų dviejų sąvokų vartosena iš dalies sutampa, klastojimu paprastai laikomas tyčinis prekės ženklo pažeidimas, o piratavimu – tyčinis autoriaus teisių pažeidimas, taigi būtų naudinga vartoti šias dvi sąvokas vien tik komercinio masto pažeidimams apibūdinti; ragina Komisiją atsižvelgti į internete vykdomo klastojimo ypatumus ir nustatyti šios veiklos poveikį valstybių narių ekonomikai, sukuriant statistines ir kokybines priemones, kurios padėtų darniai reaguoti į šį reiškinį;

    9.  taip pat siūlo skirti esminius klastojimo aspektus (komercinio masto produktų klastojimas, prekių ženklų pažeidimai) nuo piratavimo aspektų (komercinio masto autorių teisių pažeidimai), taip pat apsvarstyti galimybę nagrinėti minėtuosius aspektus atskirai ir nepriklausomai vienas nuo kito, ypač atsižvelgiant į tai, kad skubiai reikia spręsti su klastojimu susijusius visuomenės sveikatos ir saugos klausimus;

    10. pabrėžia, kad, imantis kovos su klastojimu ir piratavimu priemonių, svarbu gerbti pagrindines teises, pvz., užtikrinti privatumo ir duomenų apsaugą;

    11. ragina Komisiją atsižvelgiant į Parlamento poziciją ir TRIPS susitarimo 61 straipsnį[1] užtikrinti, kad pagal ACTA būtų propaguojamos baudžiamosios priemonės, taikomos tik autorių teisių ir prekių ženklų pažeidimų atveju, ir šios priemonės nebūtų taikomos patentams;

    12. atsižvelgdamas į derybas dėl ACTA, atkreipia Komisijos dėmesį į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį dėl asmens duomenų apsaugos ir į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[2];

    13. ragina Komisiją, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 3 straipsnio 2 dalyje[3], užtikrinti, kad tarptautiniu lygmeniu skatinamos kovos su klastojimu ir piratavimu priemonės būtų taikomos taip, jog nebūtų sudaroma kliūčių teisėtai prekybai; be to, mano, kad reikėtų parengti apsaugos priemones siekiant, jog minėtosiomis priemonėmis nebūtų piktnaudžiaujama;

    14. pakartoja, kad 2005 m. gegužės 26 d. pamatiniame susitarime dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių[4] teigiama, jog, kalbant apie tarptautinius susitarimus, Komisija „nedelsdama ir aiškiai informuoja Parlamentą tiek susitarimų rengimo etape, tiek ir vedant bei pabaigus tarptautines derybas“; ragina Komisiją paaiškinti, kokių priemonių ji ėmėsi, norėdama užtikrinti, kad būtų vykdomas minėtasis įsipareigojimas Parlamentui;

    15. mano, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsniui neturėtų būti teikiama pirmenybė prieš visuomenės interesus, jog būtų paskelbti parengiamieji ACTA projektai, įskaitant pažangos ataskaitas, taip pat būtų paskelbta informacija apie Komisijos derybų įgaliojimus, ir ragina Tarybą vykdyti EB sutarties 255 straipsnį taip, kad būtų užtikrintos kuo didesnės galimybės susipažinti su dokumentais, jeigu taikomos būtinos apsaugos priemonės pagal duomenų apsaugos teisę;

    16. turėdamas mintyje visuomenės sveikatą, pritaria Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktai suklastotų vaistų apibrėžčiai: „vaistai, kurių etiketėje tyčia ir apgaulės tikslais nurodyta neteisinga tapatybė ir (arba) kilmė. Klastojami gali būti ir patentuoti, ir nepatentuoti vaistai, klastotės gali apimti ir tinkamos, ir netinkamos sudėties produktus, produktus be aktyviųjų sudedamųjų dalių, su nepakankamai aktyviomis sudedamosiomis dalimis arba produktus suklastotoje pakuotėje“.

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    4.11.2008

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    25

    0

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Carlo Casini, Titus Corlăţean, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Neena Gill, Othmar Karas, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Diana Wallis, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Sharon Bowles, Eva Lichtenberger, Rareş-Lucian Niculescu, Georgios Papastamkos, József Szájer, Jacques Toubon, Renate Weber

    • [1]  TRIPS susitarimo 61 straipsnis: „Valstybės narės numato, jog bent tyčinio prekės ženklo suklastojimo ar autorinių teisių piratavimo komerciniu mastu atvejais turi būti taikomas baudžiamasis procesas ir bausmės“, http://www.wto.org/english/docs_e/legal_e/27-trips_05_e.htm
    • [2]  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
    • [3]  OL L 157, 2004 4 30, p. 45. 3 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „[tos] priemonės, procedūros ir gynybos būdai [...] turi būti taikomi tokiu būdu, kad nebūtų sukuriamos kliūtys teisėtai prekybai ir numatytų apsaugos priemones nuo piktnaudžiavimo jomis“.
    • [4]  OL C 117 E, 2006 5 18, p. 125.

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    5.11.2008

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    28

    2

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Kader Arif, Daniel Caspary, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Ignasi Guardans Cambó, Jacky Hénin, Caroline Lucas, Erika Mann, Helmuth Markov, David Martin, Vural Öger, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Gianluca Susta, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Iuliu Winkler, Corien Wortmann-Kool

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Jean-Pierre Audy, Bastiaan Belder, Ole Christensen, Albert Deß, Eugenijus Maldeikis, Javier Moreno Sánchez, Sirpa Pietikäinen, Zbigniew Zaleski

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

    Sepp Kusstatscher, Roselyne Lefrançois, Michel Teychenné