Procedūra : 2008/2129(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0461/2008

Pateikti tekstai :

A6-0461/2008

Debatai :

PV 15/12/2008 - 21
CRE 15/12/2008 - 21

Balsavimas :

PV 16/12/2008 - 3.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0598

PRANEŠIMAS     
PDF 168kWORD 119k
24.11.2008
PE 409.761v02-00 A6-0461/2008

dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeniniame pasaulyje

(2008/2129(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėja: Christa Prets

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeniniame pasaulyje

(2008/2129(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu(1), derinimo, ypač jos 26 straipsnį ir 37 konstatuojamąją dalį, ir į Direktyvos 89/552/EEB (Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvos) 26 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 854/2005/EB patvirtinantį daugiametę Bendrijos programą, skatinančią saugesnį naudojimąsi internetu ir naujomis interneto technologijomis(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą (2006/952/EB)(4),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(5),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“ (COM(2007)0833),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos Sąjungos valstybių narių žiniasklaidos pliuralizmas“ (SEC(2007)0032),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (COM(2005)0229),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos koncentracijos(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl „Televizijos be sienų“(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo: palanki galimybė Europos audiovizualinei politikai ir kultūrinei įvairovei(8),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl tarpkultūrinės kompetencijos(9), ypač į „Europinį požiūrį į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“,

–   atsižvelgdamas į 1982 m. UNESCO Griunvaldo deklaraciją dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. UNESCO Paryžiaus darbotvarkę – dvylika rekomendacijų dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Rec(2006)0012 valstybėms narėms dėl teisių suteikimo vaikams naujoje informacijos ir ryšių aplinkoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6-0461/2008),

A. kadangi žiniasklaida daro poveikį kasdienio gyvenimo ir politikos formavimui; kadangi didelė žiniasklaidos koncentracija gali kelti pavojų žiniasklaidos pliuralizmui; ir kadangi žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra svarbi politinio švietimo ir aktyvaus Sąjungos piliečių dalyvavimo dalis,

B.  kadangi visų rūšių įprastos ir skaitmeninės garso ir vaizdo žiniasklaidos priemonės ir spauda susimaišo ir vyksta skirtingų žiniasklaidos formų suartėjimas techniniu ir turinio aspektais, ir   kadangi taikant naujoviškas technologijas masinės žiniasklaidos priemonės vis labiau skverbiasi į visas gyvenimo sritis ir kadangi naudojant šias naujas priemones numatomas aktyvesnis žiniasklaidos priemonių naudotojo vaidmuo, taip pat kadangi socialiniai tinklai internete, tinklaraščiai ir vaizdo žaidimai taip pat priskirtini prie žiniasklaidos formų,

C. kadangi jaunų žiniasklaidos vartotojų pirminis informacijos šaltinis daugiausia yra internetas; kadangi naudojimosi internetu žinios yra orientuotos į savo poreikius, tačiau nesistemingos; kadangi suaugusieji informaciją gauna daugiausia iš radijo, televizijos, laikraščių ir žurnalų; ir kadangi, atsižvelgiant į šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių visumą, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas turi būti pakankamas ne tik turint mintyje naujus rinkos iššūkius, ypač susijusius su galimybe sąveikiai ir kūrybiškai dalyvauti, bet ir turi atitikti žinių lygį, reikalingą naudojantis tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, kurios vis dar lieka pagrindinis piliečių informacijos šaltinis,

D. kadangi naudodami naująsias ryšių technologijas mažiau patyrę naudotojai gali pasimesti didžiuliuose pagal svarbą nerūšiuotos informacijos srautuose ir kadangi šis informacijos perteklius gali būti tokia pat didelė problema, kaip ir informacijos trūkumas,

E.  kadangi geras mokymas naudotis informacinėmis technologijomis ir žiniasklaidos priemonėmis bei gerbti kitų asmenų teises ir laisves gerokai pakelia individualią profesinę kvalifikaciją ir nacionalinės ekonomikos aspektu padeda siekti Lisabonos tikslų,

F.  kadangi lengva prieiga prie ryšių technologijų kiekvienam suteikia galimybę šiuo būdu skelbti ir visame pasaulyje platinti informaciją, taigi kiekvienas interneto naudotojas gali tapti žurnalistu; atsižvelgiant į tai, pakankamas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas būtinas ne tik norint suprasti informacijos turinį, bet taip pat ir norint patiems jį kurti ir platinti, ir kad naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai savaime nelemia didesnio žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, ...

G. kadangi atsižvelgiant į telekomunikacijų tinklų plėtrą ir į informacijos ir ryšių (IR) technologijų pažangą išryškėja dideli skirtumai ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp regionų, ypač atokių ir kaimo vietovių, taigi kyla pavojus, kad skaitmeninė atskirtis Europos Sąjungoje nuolat didės,

H. kadangi mokyklos vaidina esminį vaidmenį ugdant žmones, gebančius naudotis ryšių priemonėmis ir vertinti, ir kadangi mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, supažindinimo su IR technologijomis ir jų panaudojimo per pamokas srityje tarp valstybių narių ir regionų esama didelių skirtumų, ir kadangi žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo visų pirma gali išmokyti mokytojai, kurie patys raštingi šioje srityje ir kurie turi atitinkamą šios srities išsilavinimą,

I.   kadangi mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis itin svarbus siekiant užtikrinti aukštą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kuris yra svarbi politinio švietimo dalis, padedanti žmonėms sustiprinti savo kaip aktyvių piliečių vaidmenį ir informuotumą apie teises ir pareigas; ir kadangi gerai informuoti ir politiškai brandūs piliečiai sudaro pliuralisrinės visuomenės pagrindą ir kadangi kuriant savą turinį ir žiniasklaidos produktus įgyjami gebėjimai, padėsiantys geriau suprasti profesionaliai sukurto žiniasklaidos turinio principus ir vertę,

J.   kadangi vyresnio amžiaus žmones mokyti naudotis žiniasklaidos priemonėmis sekasi prasčiau nei jaunus žmones, ir vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučia baimę ir susiduria su kliūtimis naujų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu;

K. kadangi vis dažniau ir vis subtiliau kėsinamasi pažeisti asmens duomenų apsaugą ir kadangi dėl to mažiau patyrusiems naudotojams kyla didelė rizika,

L.  kadangi žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra būtinas pagrindinis gebėjimas informacijos ir ryšių visuomenėje,

M. kadangi žiniasklaidos priemonės atveria pasaulinių ryšių ir atvirumo pasauliui galimybes, sudaro demokratinės visuomenės pagrindą ir padeda skleisti žinias bei plėtoti demokratiją, ir kadangi naujosios skaitmeninės žiniasklaidos priemonės sudaro palankias sąlygas naudotojams aktyviai ir kūrybiškai dalyvauti ir kadangi dėl to piliečiai turi daugiau galimybių dalyvauti vykstant politiniams procesams,

N. kadangi šiuo metu turimų duomenų nepakanka, kad būtų galima tiksliai apibūdinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygį Europos Sąjungoje,

O. kadangi UNESCO taip pat atkreipia dėmesį į nepaprastai didelę žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo svarbą, pvz., savo 1982 m. Griunvaldo deklaracijoje dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir 2007 m. Paryžiaus darbotvarkėje, kurioje pateikiama dvylika rekomendacijų dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

Pagrindiniai dalykai

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą, tačiau mano, kad reikia patobulinti europinio požiūrio į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimą formuluotę, ypač dėl įprastų žiniasklaidos priemonių įtraukimo ir mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis svarbos pripažinimo;

2.  palankiai vertina su tuo susijusias 2008 m. gegužės 21–22 d. Tarybos „Švietimas, jaunimas ir kultūra“ išvadas; tikisi, kad valstybės narės dės visas pastangas, kad skatintų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, ir siūlo sustiprinti valstybių narių Ryšių komitetą, numatytą Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, į jo veiklą įtraukiant ugdymo ekspertą;

3.  ragina Komisiją priimti rekomendaciją ir parengti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo veiksmų planą; ragina Komisiją 2009 m. surengti ryšių komiteto garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų klausimais susitikimą, kad būtų sudaryta galimybė keistis informacija ir kuo veiksmingiau reguliariai bendradarbiauti;

4.  prašo už audiovizualinių ir elektroninių ryšių reguliavimą atsakingų institucijų bendradarbiauti ir gerinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą įvairiais lygmenimis; pripažįsta ypatingą būtinybę nacionaliniu lygmeniu parengti elkesio kodeksus ir bendras reguliavimo iniciatyvas; pabrėžia būtinybę visiems suinteresuotiems asmenims remti įvairių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo aspektų ir lygmenų sistemingus tyrimus ir reguliarią analizę;

5.  rekomenduoja Komisijai ekspertų grupėje „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas“ diskutuoti ir apie mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis aspektus, o susitikimus rengti reguliariau bei reguliariai konsultuoti visų valstybių narių atstovus;

6.  pabrėžia, kad greta politikų ir žiniasklaidos kūrėjų, radijo ir televizijos centrų bei žiniasklaidos agentūrų visų pirma nedidelės vietinės įstaigos, pvz., bibliotekos, suaugusiųjų švietimo centrai, piliečių, kultūros ir žiniasklaidos centrai, kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo centrai, piliečių žiniasklaidos priemonės (pvz., visuomeninė žiniasklaida) gali aktyviai prisidėti siekiant gerinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą;

7.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 26 straipsnį, sukurti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vertinimo rodiklius, siekiant ilgalaikio žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo Europos Sąjungoje skatinimo;

8.  konstatuoja, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra gebėjimas savarankiškai naudotis skirtingomis žiniasklaidos priemonėmis, suprasti ir kritiškai vertinti įvairius žiniasklaidos bei žiniasklaidos turinio aspektus ir kurti ryšių formas įvairiuose kontekstuose bei kurti ir platinti žiniasklaidos turinį; be to konstatuoja, kad atsižvelgiant į prieinamų šaltinių įvairovę visų pirma svarbu sugebėti iš naujųjų žiniasklaidos priemonių pateikiamo duomenų ir vaizdų srauto tikslingai atsirinkti ir įvertinti informaciją;

9.  pabrėžia, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra esminis naudotojų informavimo politikos, sąmoningumo ir informuotumo intelektinių teisių klausimais, aktyvaus demokratinio piliečių dalyvavimo ir kultūrų dialogo skatinimo elementas,

10. skatina Komisiją plėsti savo žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimo politiką bendradarbiaujant su visomis Europos Sąjungos institucijomis ir su vietos ir regionų savivaldos institucijomis bei stiprinti bendradarbiavimą su UNESCO ir Europos Taryba;

Tikslinės grupės ir tikslai

11. pabrėžia, kad veikla, susijusi su mokymu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, turėtų apimti visus piliečius – vaikus, jaunuolius, suaugusiuosius, vyresnio amžiaus žmones ir žmones su negalia;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą pradedama skatinti šeimoje, parodant, kaip išsirinkti žiniasklaidos priemonių siūlomas paslaugas; pabrėžia mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis svarbą tėvams, kurie atlieka lemiamą vaidmenį ugdant vaiko įpročius naudotis žiniasklaidos priemonėmis; šis mokymas tęsiamas mokykloje ir vykstant mokymuisi visą gyvenimą; prie raštingumo gerinimo taip pat prisideda nacionalinės ir valstybės institucijos, reguliavimo įstaigos ir žiniasklaidos srityje dirbantys veikėjai bei įmonės;

13. konstatuoja, kad mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis tikslai yra kompetentingas ir kūrybiškas naudojimasis žiniasklaida ir jos turiniu, kritiška žiniasklaidos produktų analizė, žiniasklaidos pramonės veikimo supratimas ir savarankiškas žiniasklaidos turinio kūrimas;

14. siūlo mokant naudotis žiniasklaidos priemonėmis informuoti apie nuosavybės teises ir intelektinės nuosavybės teisių nepažeidimo svarbą, ypač internete, taip pat apie duomenis ir privatumo apsaugą bei teisę į informacinį apsisprendimą; pabrėžia būtinybę naujųjų žiniasklaidos priemonių naudotojus supažindinti su galimu pavojumi, susijusiu su informacijos saugumu ir asmens duomenų apsauga, taip pat su smurto propagavimo internete grėsme;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad reklama sudaro didelę žiniasklaidos priemonių teikiamų paslaugų dalį; pabrėžia, kad gerinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą turėtų būti supažindinama taip pat ir su reklamos priemonių ir pateikimo būdų vertinimo kriterijais;

Prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų užtikrinimas

16. ragina Europos politikus skaitmeninę prarają tarp valstybių narių ir tarp miesto ir kaimo mažinti plėtojant informacinę ir ryšių infrastruktūrą ir visų pirma teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas silpniau išsivysčiusiose vietovėse;

17. konstatuoja, kad prie visuotinės svarbos viešųjų paslaugų priskiriama taip pat ir prieiga prie plačiajuosčio interneto, didelė kokybiškų paslaugų pasiūla ir prieinamos kainos; ir ragina siekti, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę naudotis nebrangia plačiajuosčio ryšio prieiga;

Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis mokyklose ir kaip mokytojų mokymo dalis

18. pabrėžia, kad mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis turėtų būti formaliojo švietimo dalis, prie kurios visi vaikai turėtų prieigą ir kuri turėtų būti neatsiejama mokymo plano dalis visuose ugdymo etapuose;

19. ragina žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kaip devintąjį pagrindinį gebėjimą, įtraukti į rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų;

20. rekomenduoja, kad mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis būtų kuo labiau orientuotas į praktiką ir susijęs su ekonomikos, politikos, literatūros, socialiniais, meno ir informacinių technologijų dėstomaisiais dalykais, ir siūlo sukurti specialų dalyką „Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis“ ir kad ši veikla apimtų kelis dėstomuosius dalykus bei būtų susijusi su užklasiniais projektais;

21. rekomenduoja mokymo įstaigoms skatinti mokytojus ir mokinius kurti žiniasklaidos produktus (spaudos, garso ir vaizdo žiniasklaidos bei naujųjų žiniasklaidos priemonių srityse) ir taip ugdyti praktinius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo įgūdžius;

22. ragina Komisiją į paskelbtą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vertinimo rodiklių kūrimą įtraukti ir mokymo mokykloje kokybę, ir mokytojų mokymą šioje srityje;

23. konstatuoja, kad greta pedagoginių ir švietimo politikos aspektų itin svarbus vaidmuo tenka techninei įrangai bei prieigai prie naujų technologijų; ir pabrėžia, kad turi būti gerokai gerinama infrastruktūra mokyklose siekiant visiems mokiniams suteikti prieigą prie kompiuterių, interneto ir galimybę lankyti atitinkamas pamokas;

24. pabrėžia, kad mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis specialiosiose mokyklose yra ypač svarbus, nes daugumos neįgaliųjų atveju žiniasklaidos priemonės atlieka svarbią funkciją įveikiant ryšių kliūtis;

25. rekomenduoja į visų ugdymo etapų mokytojų mokymą įtraukti privalomus žiniasklaidos pedagogikos modulius siekiant intensyvaus mokymo; ragina atsakingas nacionalines institucijas pasirūpinti, kad visų dėstomųjų dalykų ir visų tipų mokyklų mokytojai būtų skatinami naudoti garso ir vaizdo dėstymo priemones ir supažindinti su mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis problemomis;

26. pabrėžia, kad valstybės narės turi reguliariai keistis informacija ir pažangiąja patirtimi, o švietimo srityje – ir informacija apie pedagogikos metodus;

27. ragina Komisiją į programą, kuri pakeis programą MEDIA, įtraukti atskirą skyrių, skirtą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui skatinti, kadangi atsižvelgiant į dabartinį programos turinį nedaug prisidedama prie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo gerinimo; pritaria Komisijos pastangoms parengti naują programą „Media Mundus“, kuria būtų siekiama remti tarptautinį bendradarbiavimą garso ir vaizdo paslaugų sektoriuje; ragina į Europos Sąjungos rėmimo programas, ypač į programas „Mokymasisi visą gyvenimą“, , įtraukti daugiau žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo;

Vyresnio amžiaus žmonių mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

28. pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonės turi būti mokomi naudotis žiniasklaidos priemonėmis tose vietose, kuriose jie būna, pavyzdžiui, draugijose, senelių ir globos namuose, priežiūros įstaigose, laisvalaikio ir pomėgių grupėse, iniciatyvinėse ar senjorų grupėse;

29. konstatuoja, kad ypač vyresnio amžiaus žmonėms skaitmeniniai tinklai suteikia galimybę palaikant ryšius dalyvauti kasdieniame gyvenime ir kuo ilgiau išlikti savarankiškiems;

30. atkreipia dėmesį į tai, kad mokant vyresnio amžiaus žmones naudotis žiniasklaidos priemonėmis turi būti atsižvelgiama į skirtingą šių žmonių gyvenamąją aplinką, į jų gyvenimo patirtį ir į savitus naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis įgūdžius;

o

o   o

31. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliucija Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

1) ĮVADAS

Žiniasklaidos priemonės, viena vertus, atveria pasaulinių ryšių, atvirumo pasauliui, žinių perteikimo ir demokratijos plėtojimo galimybes. Kita vertus, jose taip pat slypi didesnis pavojus manipuliuoti. Todėl jos gali būti ir iššūkis, ir galimybė.

Globalizacijos ir labai greitos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtros amžiuje vis labiau į visas gyvenimo sritis skverbiasi ir naujos technologijos, ir žiniasklaidos priemonės. Visuomenė kaip niekada anksčiau turi žengti koją į koją su šiuo greitu technologiniu kitimu ir mokytis elgtis su informacijos srautu. Kartu žiniasklaidos priemonės atlieka vartininko funkciją pasirenkant svarbias temas ir taip daro poveikį politikos ir kasdienio gyvenimo darbotvarkei. Tačiau šis pasirinkimas vyksta tik remiantis individualiu požiūriu ir todėl yra tik apytikriai objektyvus. Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas turi padėti žmonėms įveikti šiuos iššūkius ir padėti jiems tapti sąmoningais žiniasklaidos vartotojais.

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas suprantamas kaip gebėjimas naudotis žiniasklaida, suprasti ir kritiškai vertinti įvairius žiniasklaidos bei žiniasklaidos turinio aspektus ir kurti ryšių formas įvairiuose kontekstuose. Be pedagoginių aspektų, svarbų vaidmenį vaidina ir įranga bei prieiga prie naujų technologijų. Dėl šios priežasties žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą galima suprasti platesne prasme kaip prieigą prie naujų informacinių technologijų ir kritišką kompetentingą naudojimąsi jų turiniu.

Šis pranešimas papildo Komisijos komunikatą, tiesiogiai susijusį su nauja Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva(10). Šioje direktyvoje Komisija raginama įvertinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygį valstybėse narėse ir atsiskaityti dėl to. Internetas pirmiausia naudojamas informacijai ir žinioms ieškoti ir rasti bei elektroniniams laiškams siųsti ir gauti. Be to, jis vis labiau tampa pirminiu informacijos šaltiniu ieškant informacijos tam tikra tema. Tačiau apskritai šia informacija pasitikimama mažiau negu iš įprastų žiniasklaidos priemonių gauta informacija. Be to, vartotojai dažniausiai žino, kad informaciją iš interneto dėl tikrumo reikėtų palyginti su kitais šaltiniais.

Naudojimosi internetu žinios daugiausia gaunamos iš draugų tarpusavyje bendraujant ir šiek tiek – iš tėvų, tačiau vargu ar mokykloje. To pasekmė ta, kad naudojimosi internetu žinios yra orientuotos į savo poreikius ir nesistemingos. Suaugusieji, priešingai, informaciją dabar gauna daugiausia iš televizijos, po jos – iš radijo. Todėl svarbiausias uždavinys – taip formuoti kelią į didesnį žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į skirtingas žiniasklaidos formas. Todėl šio pranešimo tikslai susiję su daugeliu modernių ryšių priemonių ir formų, pavyzdžiui, televizija, kinu, vaizdo sistemomis, radiju, vaizdais, knygomis, laikraščiais, periodiniais leidiniais, muzika, kompiuteriniais žaidimais, internetu ir reklama. Nereikėtų pamiršti, kad įprastos ir skaitmeninės žiniasklaidos priemonės visiškai susimaišo ir vyksta skirtingų žiniasklaidos formų suartėjimas techniniu ir turinio aspektu. Į tai reikia atsižvelgti ir atliekant Komisijos užsakytą tyrimą dėl tinkamų kriterijų, taikytinų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui vertinti, sukūrimo, kuris turi būti baigtas 2009 m. pradžioje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vertinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą gali kilti problemų, kadangi sunku kiekybės požiūriu matuojamais kriterijais įvertinti kūrybiškas ir kritiškas žinias, kaip ir turinio klasifikaciją. Techninių žinių vertinimą, priešingai, galima lengviau patikrinti.

2) TIKSLINĖS GRUPĖS

Jauni žmonės jau yra aktyvūs žiniasklaidos priemonių naudotojai, tačiau šis pranešimas apima visus žiniasklaidos priemonių naudotojus: vaikus, jaunuolius, suaugusiuosius, vyresnio amžiaus žmones ir žmones su negalia.

3) TIKSLAI

Tikslas yra suteikti žmonėms galimybę kritiškai analizuoti žiniasklaidos produktus, suprasti ekonomines žiniasklaidos pramonės funkcijas ir patiems kurti žiniasklaidos turinį.

Atsižvelgiant į tai, keliami šie trys tikslai:

§ prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų užtikrinimas;

§ kritiškas naudojimasis žiniasklaidos turiniu ir žiniasklaidos kultūra ir jų analizė bei savarankiškas mąstymas;

§ savarankiškas žiniasklaidos tekstų kūrimas ir saugus naudojimasis naujomis technologijomis.

Siekiant šių tikslų lemiamas vaidmuo tenka švietimui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis yra procesas, kai mokoma ir mokomasi iš žiniasklaidos ir apie žiniasklaidą. Šio mokymosi proceso tikslas yra kompetentingas naudojimasis žiniasklaidos priemonėmis.

a) Prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų užtikrinimas

Kompiuteriai ir internetas ES paplitę skirtingai. ES lygiu 54 proc. namų ūkių turi asmeninį kompiuterį, 43 proc. – interneto prieigą (15 proc. – plačiajuosčio interneto prieigą). Regioniniai svyravimai šioje srityje yra dideli: įvairiose valstybėse narėse kompiuterį turi nuo 85 iki 21 proc. namų ūkių.

Europos politikai turi stengtis sumažinti šią skaitmeninę prarają tarp valstybių narių, taip pat tarp miesto ir kaimo. Naudos iš informacinės visuomenės pranašumų turi gauti visos gyventojų grupės. Reikia užkirsti kelią kaimo gyventojų atskirčiai nuo miesto regionų visuomenės, teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas, nes pirmiausia kaimo vietovėse atstumai dažnai yra profesinio judumo ir kasdienio gyvenimo kliūtis.

Bendras Europos interesas – kad kiekvienas pilietis turėtų plačiajuosčio ryšio prieigą. Vietos ir regionų savivaldos institucijos čia vaidina svarbiausią vaidmenį, kaip ir viešosios teisės subjektai ir privačios įmonės, turintys užtikrinti, kad visos gyventojų grupės turėtų prieigą prie IRT.

b) kritiškas požiūris į žiniasklaidos turinį bei žiniasklaidos kultūrą ir jų analizė

Turi vykti tvarus pateiktų informacijos ir žiniasklaidos pasiūlymų turinio svarstymas. Tai yra gebėjimas orientuotis ir sąmoningai pasirinkti, skaityti tarp eilučių, vaizdų ir garsų, žinios apie vaizdų ir posakių poveikį bei gebėjimas vertinti turinį. Taip pat turi vykti kritiškas žiniasklaidos kultūros svarstymas. Šiandieninei žiniasklaidos panoramai būdinga žiniasklaidos įvairovė, bet kartu ir didelė žiniasklaidos koncentracija, kai žiniasklaidos turinys ir informacija yra kelių daugianacionalinių oligopolių rankose. Dėl to kyla didesnis pavojus informacijos nepriklausomumui ir įvairovei. Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas turi suteikti galimybę piliečiams kritiškai įvertinti, ar žiniasklaidos kūrėjų interesai daro poveikį siūlomų produktų turiniui ir formai ir kokiu mastu.

Tikslas – kad gavėjai galėtų patys priimti sprendimus, patikliai nepasiduodami išorinių veikėjų įtakai.

c) Savarankiškas žiniasklaidos tekstų kūrimas ir saugus elgesys su naujomis technologijomis

Kitas svarbus dalykas yra savarankiškas žiniasklaidos kūrimas. Kuriant savą turinį ir žiniasklaidos produktus įgyjami gebėjimai, padedantys geriau suprasti profesionaliai sukurto žiniasklaidos turinio principus ir vertę. Žiniasklaidos priemonių kūrimas turi būti susietas su kritišku mąstymu apie kūrimo procesą, antraip tai bus grynai techninė operacija.

Šiandien internetas kaip žiniasklaidos priemonė vartotojams suteikia aibę galimybių kurti savo turinį ir padaryti jį kiekvienam prieinamą. Ypač jauniems žmonėms kompiuteris ir internetas yra pagrindinės prieigos prie žiniasklaidos ir naudojimosi žiniasklaida priemonės. Dėl tokios nesudėtingos ryšių ir informacijos radimo galimybės praktiškai mokant naudotis žiniasklaidos priemonėmis taip pat reikėtų informuoti apie autoriaus teisės aspektus, susijusius su naudojimusi žiniasklaida, ir apie duomenų saugumą.

4) tikslingi reikalavimai

a) Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis kaip mokytojų mokymo dalis

Mokyti naudotis žiniasklaidos priemonėmis mokyklose gali tik tie mokytojai, kurie žiniasklaidos priemonių naudojimo srityje taip pat yra raštingi ir atitinkamai išsilavinę. Todėl siūloma, kad atsakingos nacionalinės institucijos pasirūpintų, kad visų dėstomųjų dalykų ir visų mokyklų tipų mokytojai, keldami kvalifikaciją, mokytųsi ir apie audiovizualinių dėstymo priemonių naudojimą, ir apie mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis problemas. Taip pat rekomenduojama, siekiant intensyvaus mokymo, į visų ugdymo etapų mokytojų mokymą įtraukti privalomus žiniasklaidos pedagogikos modulius.

b) Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis mokyklose

Mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis planai Vakarų ir Rytų Europos šalyse labai skiriasi. Stipresnio ar silpnesnio lygmens mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis egzistuoja visose 15 ES valstybių narių, o Vidurio ir Rytų Europos šalyse, išskyrus Slovėniją ir Vengriją, jo visai nėra. O būtent mokyklos vaidina esminį vaidmenį ugdant žmones, gebančius kurti ryšių formas ir vertinti. Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis neturi apsiriboti atskirais dėstomaisiais dalykais ar tam tikrais ugdymo etapais, bet turi būti neatsiejama mokymo plano dalis visuose ugdymo etapuose, atsižvelgiant į atitinkamą mokinių išsilavinimo lygį. Žmonės su negalia ir specialiųjų mokyklų mokiniai taip pat turi turėti galimybę dalyvauti šiuose kursuose.

Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis gali būti susijęs visų pirma su ekonomikos, politikos, literatūros, socialiniais ir meno dėstomaisiais dalykais. Ši veikla gali apimti kelis dėstomuosius dalykus ir būtų susijusi su užklasiniais projektais.

c) Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis universitetuose ir už mokyklos ribų

Mokytis naudotis žiniasklaidos priemonėmis galima ne tik mokyklose, šis procesas turi tęstis mokantis visą gyvenimą. Universitetuose mokymą naudotis žiniasklaidos priemonėmis galima įtvirtinti naujose bakalauro ir magistro studijose, pvz., kritiškas naudojimasis paieškos mašinomis. Siekiant skatinti šias koncepcijas, būtina partnerystė. Svarbu, kad visi dalyviai mokyklose ir už mokyklos ribų bendradarbiautų siekiant skatinti mokymą naudotis žiniasklaidos priemonėmis išsilavinimo ir tęstinio mokymo srityje ir keistis gerosios patirties modeliais už šalies ribų.

d) Vyresnio amžiaus žmonių mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

Vyresnio amžiaus žmones mokyti naudotis žiniasklaidos priemonėmis sekasi kiek prasčiau nei jaunus žmones. Ypač dažnai vaikai savo tėvus lenkia naudojimusi informacinėmis ir ryšių technologijomis.

Svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų mokomi naudotis žiniasklaidos priemonėmis tose vietose, kuriose jie būna, pvz., draugijose, senelių ir globos namuose, priežiūros įstaigose, laisvalaikio ir pomėgių grupėse, iniciatyvinėse ir senjorų grupėse, ir kad būtų atsižvelgiama į nevienalytį dalyvių gyvenimo ir patirties pasaulį.

Kitas tikslas yra sumažinti šios tikslinės grupės baimes ir kliūtis šių naujų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Būtent vyresnio amžiaus riboto judumo žmonėms skaitmeniniai tinklai suteikia galimybę aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime ir pagerinti gyvenimo kokybę.

(1)

OL L 332, 2007 12 18, p. 27.

(2)

OL L 149, 2005 6 11, p. 1.

(3)

OL L 327, 2006 11 24, p. 12.

(4)

OL L 378, 2006 12 27, p. 72.

(5)

OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(6)

OL C 25 E, 2004 1 29, p. 205.

(7)

OL C 193 E, 2006 08 17, p. 117

(8)

OL C 296 E, 2006 12 6, p. 120.

(9)

OL C 141, 2008 6 7, p. 14.

(10)

2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.11.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Badia i Cutchet, Ivo Belet, Guy Bono, Nicodim Bulzesc, Marie-Hélène Descamps, Jolanta Dičkutė, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Vasco Graça Moura, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Ramona Nicole Mănescu, Manolis Mavrommatis, Ljudmila Novak, Dumitru Oprea, Zdzisław Zbigniew Podkański, Christa Prets, Pál Schmitt, Helga Trüpel, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Erna Hennicot-Schoepges, Ewa Tomaszewska, Cornelis Visser, Jaroslav Zvěřina

Teisinė informacija - Privatumo politika