PRANEŠIMAS su rekomendacijomis Komisijai dėl e. teisingumo
26.11.2008 - (2008/2125(INI))
Teisės reikalų komitetas
Pranešėja: Diana Wallis
(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnis)
Nuomonės referentas(*):
Luca Romagnoli, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarko taisyklių 47 straipsnis
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
su rekomendacijomis Komisijai dėl e. teisingumo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio antrą pastraipą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Tarybos teisinių duomenų tvarkymo darbo grupės (e. teisingumas) veiklą,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą „Europos e. teisingumo strategijos link“(COM(2008)0329),
– atsižvelgdamas į darbą, kurį šioje srityje toliau atlieka Europos Taryboje veikianti Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6‑0467/2008),
A. kadangi Taryba 2007 m. nusprendė imtis veiksmų, susijusių su tuo, kad informacijos ir ryšių technologijos būtų Europos lygmeniu pradėtos naudoti teisingumo srityje, visų pirma būtų sukurtas Europos portalas,
B. kadangi, turint mintyje tai, kad Europoje tarpvalstybiniu lygmeniu bylinėjasi apie 10 mln. žmonių, būtina labiau naudoti informacijos technologijas, siekiant sudaryti piliečiams geresnes sąlygas naudotis teise į teisingumą, racionalizuoti ir supaprastinti teismo procesą, taip pat sutrumpinti procesinius terminus ir sumažinti veiklos išlaidas, susijusias su tarpvalstybiniu bylinėjimusi,
C. kadangi plati e. teisingumo apibrėžtis paprastai apima elektroninių technologijų taikymą teisingumo srityje, be to, ši apibrėžtis apima ne vieną temą, kurios nebūtinai susijusios su e. teisingumo sąvokos aiškinimu, Komisijos pateiktu minėtajame 2008 m. gegužės 30 d. komunikate, taip pat su aiškinimu, kurį pateikia Tarybos darbo grupė e. teisingumo tema,
D. kadangi informacijos technologijos, jei jos taikomos tinkamai, gali labai padėti didinti Europos teismų ir teisinių sistemų prieinamumą ir veiksmingumą; kadangi tikėtina, kad vis labiau integruojant vidaus rinką ir didėjant mobilumui Europoje, dar labiau padidės problemos, su kuriomis ir taip susiduria tarpvalstybinė teismų sistema (pvz., kalbos, atstumo ir teisinių sistemų nežinojimo problemos); kadangi vis dėlto šias problemas galima kažkiek sumažinti tinkamai taikant informacijos ir ryšių technologijas: taip ne tik būtų pagerintos Europos piliečių sąlygos naudotis teise į teisingumą, bet ir būtų padidintas bendros rinkos veiksmingumas,
E. kadangi, kaip pabrėžiama CEPEJ parengtoje informacijos ir ryšių technologijų (IRT) naudojimo Europos teismų sistemose ataskaitoje, elektroninių technologijų taikymas teisingumo srityje ne visada turi teigiamą poveikį ir norint pasiekti gerų rezultatų reikia imtis strateginių veiksmų instituciniu lygiu,
F. kadangi, taikant informacijos technologijas ginčų sprendimo srityje, ilgainiui reikės iš esmės keisti proceso teisę, taip pat teisinių iniciatyvų iškėlimo ir teisės aktų rengimo būdus, o norint užtikrinti veiksmingas galimybes susipažinti su teisės aktais ir naudotis teise į teisingumą reikės susieti registrus (įmonių ir komerciniai registrai, žemės kadastras, testamentų registrai ir t. t.); kadangi Parlamentas, svarstydamas teisės aktus dėl ieškinių dėl nedidelių sumų, Europos vykdomojo rašto ir tarpininkavimo, jau rūpinosi, kad užtikrinant teisę į teisingumą būtų labiau naudojamos informacijos technologijos; kadangi reikėtų skatinti naudoti informacijos technologijas visose srityse, įskaitant dokumentų pateikimą, platinimą ir įteikimą, parodymų davimą ir prašymų suteikti teisinę pagalbą tvarkymą, ir tai turi atsispindėti visuose būsimuose pasiūlymuose dėl teisės aktų; kadangi jau būtų galima pagalvoti apie veiksmus elektroninių dokumentų, skolininkų turto skaidrumo ir įrodymų srityse,
G. kadangi e. teisingumo portalo (tinklo) kūrimo idėja yra sveikintina, tačiau reikėtų užtikrinti, kad būtų atsižvelgta ir į ES piliečių, ir į ES teisininkų poreikius, taip pat sudaryti geresnes sąlygas naudotis teise į teisingumą siūlant skaidrias ir nesudėtingas informacijos teikimo priemones; kadangi taip reikėtų gerinti ES piliečių ir nacionalinių valdžios institucijų ryšius, kad nusikaltimų aukos, įtariamieji ir, apskritai, visi teisingumo paslaugų naudotojai savo kasdieniame gyvenime galėtų naudotis ES teisingumo priemonėmis; kadangi tuo pat metu norint, kad portalas (tinklas) būtų veiksmingas, jis turėtų tapti EB Sutarties 154 straipsnyje nurodytų transeuropinių tinklų bandomuoju projektu ir turėtų būti plėtojamas taikant Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimus (ISA), nurodytus 2008 m. rugsėjo 29 d. Komisijos komunikate (COM(2008)0583),
H. kadangi, turint mintyje tai, kad tik 50 proc. Europos piliečių turi galimybių naudotis internetu, e. teisingumo paslaugos turėtų būti plėtojamos ir teikiamos tik besąlygiškai laikantis skaidrumo, lygybės prieš įstatymą ir visuomenės kontrolės principų ir bent jau pereinamuoju laikotarpiu turėtų tik papildyti pagal valstybėse narėse nusistovėjusią tvarką teikiamas paslaugas, taip pat e. teisingumo paslaugos turėtų būti neprivalomos;
I. kadangi dabartiniai portalai primityvūs, juose pateikiama pernelyg daug informacijos ir jie nepatogūs vartotojams; kadangi, siekiant užtikrinti geresnes galimybes naudotis informacija, elektroninėmis sistemomis ir registrais, reikėtų pasitelkti geriausius informacijos technologijų specialistus; kadangi bendrame Europos teisingumo portale, kuriuo skirtingomis teisėmis galėtų naudotis teisminių institucijų darbuotojai ir tarnautojai, teisininkai ir kiti profesionalai bei piliečiai, turėtų būti įdiegta tapatybės nustatymo sistema, kad būtų atskirtos piliečiams ir profesionalams skirtos portalo dalys; kadangi nors ir svarbu remtis Europos teisminiu tinklu ir jį tobulinti, didžiausias dėmesys labiau nei bet kada turėtų būti skiriamas piliečių ir įmonių teisei į teisingumą,
J. kadangi Europos teisingumo erdvės kūrimą tam tikra prasme apsunkina tai, kad ES teisininkų mokymas prieinamas tik nedaugeliui teisminių įstaigų, o elektroninės priemonės galėtų labai padėti plačiai skleisti Europos teisminę kultūrą, kuri yra būsimos Europos teisingumo erdvės pagrindas,
K. kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, kad esama akivaizdžių valstybių narių nacionalinių teisėjų turimų žinių apie Bendrijos teisę skirtumų, į kuriuos Parlamentas atkreipė dėmesį savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliucijoje dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje[1],
L. kadangi turi būti nedelsiant pradėti spręsti svarbiausi e. teisingumo srities klausimai, įskaitant kalbos klausimą,
M. kadangi teisingumo ministrai pritarė decentralizuotai e. teisingumo plėtojimo Europos lygmeniu strategijai, kuria vadovaujantis bus užtikrinamas tam tikro lygio centrinis koordinavimas, leisiantis keistis informacija Europos lygmeniu, ir tuo pat metu bus sudaromos sąlygos savarankiškai veikti nacionalinėms sistemoms, taip pat išvengti naštos, susijusios su naujos centralizuotos ES e. teisingumo sistemos kūrimu; kadangi tam tikros valstybės narės bendradarbiauja dvišaliu lygmeniu; kadangi Tarybos darbo grupė padarė išvadą, kad iniciatyvos e. teisingumo srityje turėtų būti neprivalomos valstybėms narėms, užuot vertus pastarąsias pradėti taikyti naujas nacionalines sistemas ar iš esmės keisti esamas sistemas,
N. kadangi informacijos technologijos įsitvirtino kaip veiksmingos kovos su tarptautiniu nusikalstamumu priemonės, kaip rodo, pvz., Šengeno informacinės sistemos ir jos tolesnio tobulinimo rezultatai; kadangi pažangiosios technologijos turėtų būti visapusiškai naudojamos vykdant tarptautinio nusikalstamumo prevenciją ir su juo kovojant, be to, turėtų būti kuo labiau remiami, taip pat finansiškai, tokie projektai, kaip Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema,
O. kadangi dabartinė įrodymų vykstant baudžiamajam procesui rinkimo kitose valstybėse narėse sistema vis dar veikia remiantis lėtomis ir neefektyviomis priemonėmis, numatytomis pagal savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose; kadangi technologinių priemonių, pvz., vaizdo konferencijų, naudojimas, jei tinkama ir tik tuomet, kai tai nekenkia parodymus duodančio asmens teisinei padėčiai, būtų didelis žingsnis nuotolinio įrodymų rinkimo linkme,
P. kadangi kuriant Europos teisingumo erdvę taip pat stiprinamos ES piliečių pagrindinės teisės ir procesinės apsaugos priemonės; kadangi minėtoji strategija turėtų būti įgyvendinama laikantis griežčiausių duomenų apsaugos standartų,
Q. kadangi, be teisėkūros priemonių, kurias taikant siekiama gerinti žinias apie kitų valstybių narių baudžiamosios teisės sistemas, taip pat reikėtų skleisti tokias žinias internete,
1. pritaria Komisijos planams, visų pirma pasiūlymui skatinti taikyti Europos sąveikumo sistemą (EIF) įgyvendinant suderinto Europos e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) programą, taip pat tęsiant veiklą e. parašo ir e. tapatybės srityse;
2. ragina Komisiją taip papildyti Europos teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę e. teisingumo sritimi, t. y.:
a) imtis konkrečių veiksmų siekiant sukurti Europos e. teisingumo erdvę;
b) aiškiai nustatyti ES veiksmų sritis, pvz., naudojant kitą apibrėžtį, prieš „e. teisingumas“ pridedant „ES“, kad būtų kalbama apie „ES e. teisingumą“ arba „ES teisingumą“,
c) sukurti e. teisingumo portalą (tinklą), kuris atitiktų ir ES piliečių, ir ES teisininkų poreikius, taip pat užtikrinti, kad būtų įmanoma lengvai ir skaidriai gauti informaciją naudojant EB Sutarties 154 straipsnyje nurodytus ir pagal ISA plėtojamus transeuropinius tinklus;
d) plačiai taikyti elektronines priemones plėtojant Europos teisminę kultūrą;
e) pasinaudoti visomis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis užkertant kelią tarptautiniam nusikalstamumui ir su juo kovojant;
f) nedelsiant tobulinti ir užtikrinti priemones, kurios pagerintų įrodymų rinkimą kitose valstybėse narėse (pvz., vaizdo konferencijos),
g) įtvirtinti pagrindines teises, procesines apsaugos priemones baudžiamosiose bylose ir duomenų apsaugos standartus kaip neatskiriamą ES teisingumo veiksmų plano rengimo ir įgyvendinimo dalį;
3. mano, kad institucijų veikla turėtų būti labiau orientuota į piliečius;
4. pritaria valstybių narių entuziazmui pradėti įgyvendinti dvišalius projektus, kuriuos vėliau būtų galima išplėsti įtraukiant visas valstybes nares ir taip, kaip tikimasi, užtikrinti visai ES geriausius rezultatus, tačiau įspėja, kad tokia strategija gali lemti susiskaldymą, ir viliasi, jog to bus vengiama;
5. ragina Komisiją atkreipti reikiamą dėmesį į teisminių institucijų darbuotojams skirtų ir e. teisingumo sistemai pritaikytų e. mokymosi priemonių kūrimo sritį;
6. tvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;
7. mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių;
8. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai, taip pat valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.
pasiūlymo dėl rezoliucijos priedas:
IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL
prašomo PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO
1 rekomendacija (dėl priemonės, kuri turi būti priimta, formos ir taikymo srities)
Kadangi Taryba nėra balsavusi dėl rezoliucijos dėl veiksmų, kurių turėtų imtis Komisija, plano, Komisijos prašoma parengti e. teisingumo Europos lygmeniu veiksmų planą. Šį planą turėtų sudaryti įvairūs pavieniai veiksmai, kaip nurodyta toliau, o remiantis kai kuriais iš jų gali būti parengti teisėkūros pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl administracinio bendradarbiavimo pagal EB sutarties 66 straipsnį, remiantis kitais – rekomendacijos, dar kitais – administraciniai aktai ir sprendimai.
(Konkretūs Europos teisingumo erdvės įgyvendinimo veiksmai). Pirmas žingsnis Europos teisingumo erdvės link būtų kiekvienos teisminės įstaigos Europos Sąjungoje aprūpinimas kompiuteriu, e. pašto adresu ir internetu. Atrodytų, kad tai savaime suprantama, bet, deja, taip nėra: daugeliu atvejų teisminės įstaigos neturi šių būtinų priemonių, o net jei turi, negali arba nenori jų naudoti. Tokią padėtį būtina keisti.
(Aiškus e. teisingumo srities nustatymas). Siekiant išvengti nesusipratimų, reikėtų aiškiai nustatyti, kokiose srityse imamasi veiksmų ES lygmeniu, pvz., vartoti kitą apibrėžtį arba prie termino „e. teisingumas“ pridėti „ES“, kad būtų kalbama apie „ES e. teisingumą“ arba „ES teisingumą“.
2 rekomendacija (dėl būtiniausio priemonės, kuri turi būti priimta, turinio)
Veiksmų planą turėtų sudaryti bent jau tokie veiksmai:
1. ES teisingumo veiksmų planas
Siekiant išvengti susiskaldymo ir pagerinti koordinavimą bei nuoseklumą, Komisija kartu su Parlamentu turėtų parengti į piliečių ir teisininkų poreikius orientuotą ES teisingumo veiksmų plano projektą, kuriame būtų siūloma strategija, kaip geriausiai įgyvendinti Europos teisingumo erdvę. ES institucijos ir valstybės narės turėtų lojaliai bendradarbiauti (EB Sutarties 10 straipsnis), įsipareigodamos teikti viena kitai bet kokią tinkamą informaciją, įskaitant naujus priimtus teisės aktus, panašiai kaip informacijos apie nacionalinius techninius reikalavimus mainai jau vyksta vidaus rinkoje mutatis mutandis. Be to, nors ir sveikintina bet kokia priemonė, kurią taikant siekiama pagerinti abipusį informacijos supratimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad automatinio vertimo sistemų naudojimas būtų aiškiai apibrėžtas ir apribotas, kadangi taikant tokias sistemas kartais gaunamas klaidinantis vertimas.
2. Teisės aktų aktualumo ateityje veiksmai
Komisija turėtų sukurti tinkamą mechanizmą, siekdama užtikrinti, kad visi būsimi teisės aktai civilinės teisės srityje būtų parengti taip, kad juos būtų galima naudoti interneto programose. Pavyzdžiui, būtų galima imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad siūlomą Europos privačią bendrovę būtų galima įsteigti pateikus prašymą internetu, o pasiūlymai dėl priemonių, pvz., susijusių su suaugusiųjų teisine apsauga ir su kitais autentiškais teisės aktais, pripažinimo būtų pritaikyti naudoti internete. Atitinkamai, kai teikiami pasiūlymai dėl blankų, kuriuos turėtų pildyti piliečiai, blankai turėtų būti sukurti ir suformatuoti ab initio elektroniniam naudojimui ir prieinami visomis oficialiomis valstybių narių kalbomis. Reikėtų imtis veiksmų kiek įmanoma labiau sumažinti poreikį įrašyti laisvą tekstą ir užtikrinti, kad, kai reikia, pagalba internete būtų teikiama visomis oficialiomis kalbomis ir kad internete būtų prieinamos elektroninio vertimo paslaugos. Kai reikia užtikrinti dokumentų įteikimą, būtinos nuostatos, pagal kurias būtų užtikrinta, kad dokumentus būtų galima įteikti ir ryšius palaikyti elektroniniu paštu bei pasirašyti juos elektroniniu būdu, taip pat, kai reikia liudyti žodžiu, reikėtų skatinti naudoti vaizdo konferencijas.
Visuose būsimuose pasiūlymuose turėtų būti pagrįstas Komisijos pareiškimas, kad atliktas palankumo e. teisingumui auditas.
Komisija turėtų atlikti visų civilinio teisingumo srities teisės aktų auditą ir, kur reikia, pasiūlyti pataisas, kad esami teisės aktai atitiktų e. teisingumo reikalavimus. Dar konkrečiau, Komisijos prašoma šiuo požiūriu pirmenybės tvarka išnagrinėti ieškinių dėl nedidelių sumų procedūrą, Europos vykdomąjį raštą ir alternatyvias ginčo sprendimo priemones, kad piliečiai ir verslas turėtų tiesioginę prieigą prie jų internete. Taip pat reikėtų iš naujo peržiūrėti dokumentų įteikimo[2] ir įrodymų civilinėse bylose reglamentus[3]. Turėtų būti siekiama pasiūlyti veiksmingų, paprastų priemonių, kurios būtų naudingos ir tinkamos naudoti paprastiems piliečiams ir smulkiajam verslui, o ne sukurti sistemą, kuri būtų palanki tik dažnai besibylinėjantiems komerciniams subjektams.
3. Civilinio proceso veiksmai
Komisija ir Taryba turėtų pranešti Europos Parlamentui apie proceso teisės reformavimą ir suderinimą ir įrodymų teisę tarpvalstybinėse bylose, taip pat Teisingumo Teismo bylose, atsižvelgiant į pokyčius informacinių technologijų srityje. Turėtų būti siekiama paprastesnio, pigesnio ir greitesnio tarpvalstybinių civilinių bylų nagrinėjimo.
3. Sutarčių teisės ir vartotojų teisės veiksmai
Šioje srityje reikėtų pabrėžti prevencijos teisę užtikrinant didesnį aiškumą ir paprastumą ir išvengiant spąstų, problemų ir išlaidų, kurias visų pirma lemia tarptautinė privatinė teisė.
Atsižvelgiant į tai, Komisijos prašoma imtis su standartinėmis e. prekybos sąlygomis susijusio darbo. Ilgainiui tai leistų prekiautojams internete siūlyti „mėlynąjį mygtuką“, kurį paspaudę vartotojai (arba ir kiti prekiautojai) galėtų sutikti su tuo, kad jų sandoriams būtų taikoma standartinė Europos sutarčių teisė. Tai būtų galima susieti su skundų internete sistema ir prieiga prie patvirtintų alternatyvių ginčų sprendimo priemonių internete.
5. Kalbų, daugiakalbystės ir sąveikumo veiksmai
Reikėtų pradėti įgyvendinti programą, kuri leistų ištirti, kaip geriausiai teikti vertimo internete paslaugas Europos e. teisingumo portalams. Kartu turėtų būti sudaryta terminijos paprastinimo ir standartizavimo grupė. Kiekviena valstybė narė turėtų pateikti teisės srities vertėjų žodžiu ir raštu duomenų bazę.
6. Europos e. teisingumo portalų veiksmai
Visus pirmiau minėtus veiksmus turėtų vykdyti koordinavimo ir valdymo padalinys, kuris taip pat būtų atsakingas ir už įvairių valstybių narių siunčiamos medžiagos koordinavimą bei jos sąveikumo užtikrinimą.
Koordinavimo ir valdymo padalinys turėtų prisiimti atsakomybę ir už Europos e. teisingumo portalo, kuriame būtų piliečiams, teisininkams ir teisminių institucijų darbuotojams ir tarnautojams skirtos dalys, projektą bei veikimą, ir teikti ataskaitas Komisijos nariui, atsakingam už Teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę, Europos Parlamentui ir Tarybai. Atsižvelgiant į Tarybos jau pasiektus rezultatus (nemokumo registrų sujungimą, galimą bendradarbiavimą žemės kadastro EULIS ir prekybos registro EBR klausimais), reikėtų kuo greičiau pradėti elektroninių parašų naudojimo teisinėje aplinkoje, nuotolinės prieigos prie nacionalinių registrų (nemokumo, žemės, komercinių ir kt. registrų) tarpusavio ryšio ir saugaus tinklo sukūrimo galimybių tyrimus (ne vėliau kaip 2009–2010 m.). Virtualios mainų platformos galimybių tyrimas turėtų būti pradėtas 2011 m. Atliekant galimybių tyrimus turėtų būti laikomasi kiekvienos valstybės narės viešumo taisyklių ir taisyklių, pagal kurias nustatomos galimybės naudotis informacija, kad būtų užtikrinama duomenų apsauga ir teisinis tikrumas su informacija susijusiais klausimais.
Be to, atliekant tokius tyrimus reikėtų atsižvelgti į darbą, kurį šioje srityje jau atliko notarai (parašų pripažinimas, e. notaro paslaugos, testamentų registras ir kt.). Siekiama piliečiams, įmonėms, specialistams, teismų sistemai ir už teisingumo administravimą atsakingiems pareigūnams užtikrinti priemones, kurios būtų palankios naudotojams.
a) Piliečiams skirtas Europos e. teisingumo portalas
Šis daugiakalbis portalas turėtų būti sukurtas taip, kad piliečiai ir įmonės, kuriems reikia teisinės pagalbos ir pirminių teisinių patarimų dėl tarpvalstybinių teisinių problemų, galėtų gauti visą reikiamą pagalbą.
Portalas turėtų suteikti galimybę naudotis ne tik teisinių duomenų bazėmis ir elektroninėmis teisių gynimo priemonėmis (ieškiniai dėl nedidelių sumų, vykdomasis raštas dėl apmokėjimo), alternatyviomis ginčų sprendimo sistemomis internete (įskaitant SOLVIT) ir ombudsmenų paslaugomis, bet ir išmaniosiomis sistemomis, skirtomis padėti piliečiams rasti teisinių problemų sprendimo būdų. Tokios sistemos turėtų padėti žmonėms a) kitoje valstybėje narėje rasti teisininką, kuris kalbėtų jų kalba (advokatą, notarą, juriskonsultą ir kt.) ir paaiškinti, kokios jų funkcijos, b) išsiaiškinti, kokia galima teisinė pagalba, jei ji galima, ir c) nustatyti, kokių veiksmų imtis atliekant tam tikrus formalumus skirtingose valstybėse narėse (pvz., kaip įsteigti įmonę, pateikti ataskaitas, sudaryti testamentą, pirkti ar parduoti namą ir kt.). Sistemos taip pat turėtų suteikti galimybę nustatyti, kokia tai problema, kokių procesinių veiksmų imtis ir kt.
Jei įmanoma, pirminiai nemokami teisiniai patarimai turėtų būti e. paštu teikiami per nacionalines specialistų įstaigas ir joms prižiūrint. Turėtų būti prieinami bent jau kiekvienos valstybės narės teisininkų, notarų, antstolių ir teismo kurjerių, auditorių, nacionalinių licencijuotų ekspertų ir teisės srities vertėjų raštu ir žodžiu katalogas ir nuorodos į kompetentingas specialistų įstaigas. Turėtų būti pateiktos ir paprastos kiekvienos valstybės narės teisinės sistemos gairės.
Taip pat turėtų būti galimybė greitai gauti skubią teisinę pagalbą.
Be to, portale turėtų būti galima prieiga prie įvairių registrų ir skelbiami nacionaliniai oficialūs pranešimai.
b) Saugus Europos e. teisingumo portalas
Šis portalas turėtų būti sukurtas taip, kad juo, kaip priemone, galėtų naudotis teisėjai, teismo pareigūnai, nacionalinių teisingumo ministerijų tarnautojai ir teisininkai, o saugumas būtų užtikrinamas suteikiant skirtingas prieigos teises.
Portalas turėtų užtikrinti ne tik prieigą prie teisinių dokumentų ir įstatymų duomenų bazių, taip pat didžiausią nacionalinių registrų pasirinkimą, bet ir saugią komunikaciją, vaizdo konferencijas ir dokumentų mainus tarp teismų ir tarp teismų ir proceso šalių (proceso dematerializavimas). Tuo tikslu turėtų būti įmanoma patikrinti elektroninius parašus ir numatyti atitinkamas patikrinimo sistemas.
Portale taip pat turėtų būti galimybė keistis informacija apie, pvz., asmenis, kuriems atimta teisė dirbti su vaikais ar būti įmonių direktoriais.
Pagaliau Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose įstaigos pasiteirauti, esančios valstybėse narėse, turėtų būti skatinamos atlikti svarbų vaidmenį plėtojant Europos e. teisingumo sritį ir prisidėti prie būsimų portalų koncepcijos ir projekto rengimo, įskaitant piliečiams skirtą e. teisingumo portalą, kuris būtų Bendrijos e. teisingumo portalo dalis ir visų pirma padėtų sudaryti piliečiams sąlygas tiesiogiai naudotis teise į teisingumą. Pirmuoju etapu nacionalinių Teisingumo ministerijų interneto svetainėse galėtų būti pateikiama nuoroda į Europos teisminio tinklo interneto svetainę.
Portale ES piliečiams turėtų būti teikiama informacija apie valstybių narių baudžiamosios teisės sistemas, ypač apie piliečių teises, praktinė informacija apie įstaigas, į kurias reikia kreiptis, ir kaip gauti paraiškų formas, taip pat informacija apie teisinę paramą ir teisininkų, aptarnaujančių klientus iš užsienio, sąrašai. Portale taip pat turi būti teikiama teisininkams skirta informacija apie ES teisę ir atitinkamus valstybių narių teisės aktus. Jau dabar Europos teisininkų mokymo (ETM), Europos teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose tinklo, Europos teisininkų mokymo tinklo (ETMT) ir kitų įstaigų interneto svetainėse pateikiama naudingos informacijos. Tačiau ši informacija išsklaidyta ir ją sunku rasti. Atitinkami teismo sprendimai turėtų būti prieinami. Visa informacija turėtų būti prieinama internete ir ne tik jame, ypatingą dėmesį reikėtų skirti sinchronizavimo priemonėms, kurias taikant atnaujinama informacija (RSS technologija).
7. Teisininkų mokymas
Siekiant skleisti Europos teisminę kultūrą ir nuo pat pradžių įtraukti kuo daugiau teisminių įstaigų darbuotojų, kai tik jie pradeda dirbti, visiems naujiems teisminių įstaigų darbuotojams reikėtų CD arba USB forma įteikti „būtinąjį komplektą“, į kurį įeitų EB ir ES sutartys, pagrindinių tekstų dėl teisminio bendradarbiavimo rinkinys ir informacija apie valstybių narių teismines sistemas. Taip pat reikėtų apsvarstyti ES publikacijas, skirtas piliečiams, kurie teikia praktinę informaciją apie ES teisminį bendradarbiavimą ir kitų valstybių narių baudžiamosios teisės sistemas. Be to, Komisija ir Taryba turėtų atkreipti tinkamą dėmesį į ETMT, kuris atstovauja visoms ES teisininkų mokymo įstaigoms, siūlomas elektronines mokymo priemones ir jas remti.
8. Tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencija ir kova su juo
Iki šiol svarbiausia e. teisingumo priemonė baudžiamosios teisės srityje – Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos kūrimas. Kad ši sistema būtų veiksminga, būtina nedelsiant įdiegti elektroninę struktūrą, kuri sujungtų visus nacionalinius nuosprendžių registrus[4]. Kitas svarbus informacijos technologijų taikymo teisingumo, laisvės ir saugumo erdvėje aspektas – Šengeno informacinė sistema (SIS), didelio masto duomenų bazė, kuri leidžia valstybių narių atsakingoms įstaigoms keistis informacija ir bendradarbiauti įvairiais būdais, įskaitant labai greitą ir saugų Europos arešto orderių perdavimą. 2008 m. rugsėjo 2 d. Parlamento rezoliucijoje[5] teigiama, kad Eurojustas yra pagrindinis veikėjas kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ES lygmeniu. Eurojusto koordinavimo veiksmai itin svarbūs kovojant su sunkiais nusikaltimais, kuriems padaryti vis dažniau naudojamos technologinės priemonės. Kadangi taikoma naujoviška duomenų tvarkymo sistema (E-POC), Eurojusto tvarkomų bylų skaičius 2008 m. pasiekė 1000. Šie pavyzdžiai turi būti skleidžiami ir finansuojami ES lėšomis.
9. Vaizdo konferencijos
Tam tikrose valstybėse narėse vykstant baudžiamajam procesui rengiamos vaizdo konferencijos. Tai darant galima rinkti įrodymus: išklausomi įtariamieji, liudininkai ar ekspertai, nors jie fiziškai nedalyvauja, tuo pačiu metu užtikrinama tinkama asmenų, kuriems to reikia, apsauga. 2000 m. Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose numatytos liudininkų, įtariamųjų ir ekspertų klausymo vykstant vaizdo konferencijoms taisyklės. Konvenciją ratifikavo 24 valstybės narės. Europos Parlamentas ragina valstybes nares kuo greičiau baigti ratifikavimo procesą. Kol kas nėra statistikos duomenų apie vaizdo konferencijų praktinį naudojimą. Galima manyti, kad vaizdo konferencijų potencialas dar nevisiškai panaudojamas, iš dalies dėl reikiamų elektroninių priemonių trūkumo. ES turi kuo greičiau aprūpinti reikiamomis priemonėmis ir skirti finansinę paramą.
10. Pagrindinių teisių ir procesinių apsaugos priemonių stiprinimas
Technologijų pažanga visuomet sveikintina, jei ji nekelia grėsmės pagrindinėms teisėms. Turint tai mintyje, rengiant ir įgyvendinant strategiją bei veiksmų planą, reikia skirti ypatingą dėmesį pagarbai pagrindinėms teisėms, ypač procesinėms apsaugos priemonėms ir duomenų apsaugai, suteikti ES piliečiams teisę susipažinti su tam tikrose įstaigose turima informacija ir informuoti juos apie esamas teisių gynimo priemones. Tikroji e. teisingumo strategija negali būti įgyvendinama nesuderinus procesinių apsaugos priemonių ir tinkamų duomenų apsaugos standartų, taikomų bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose.
- [1] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0352.
- [2] 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (OL L 160, 2000 6 30, p. 37).
- [3] 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL L 174, 2001 6 27, p. 1).
- [4] Parlamentas remia šį projektą ir tikisi, kad jis bus įgyvendinamas atsižvelgiant į 2008 m. spalio 9 d. pateiktą Parlamento nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS).
- [5] 2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvos, kuria siekiama priimti Tarybos sprendimą dėl Eurojusto stiprinimo ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2002/187/TVR (P6_TA(2008)0384).
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (*) (5.11.2008)
pateikta Teisės reikalų komitetui
su rekomendacijomis dėl e. teisingumo Komisijai
(2008/2125(INI))
Nuomonės referentas(*): Luca Romagnoli
(Iniciatyva – Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnis)
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis
PASIŪLYMAI
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi elektroninės technologijos užima svarbią vietą mūsų kasdieniame gyvenime ir galėtų gerokai pagerinti vidinio ir tarpvalstybinio teisingumo efektyvumą, kadangi Europos teisingumo, laisvės ir saugumo erdvės teisinis pagrindas turėtų atsispindėti Europos elektroninėje virtualiojoje plotmėje, kurioje teisiniai tekstai turėtų būti aiškūs, lengvai suprantami, verčiami ir prieinami visiems suinteresuotiems naudotojams, įskaitant paprastus piliečius, plėtojant, kiek įmanoma, internetines sąveikas,
B. kadangi plati e. teisingumo apibrėžtis apima bendro pobūdžio elektroninių technologijų taikymą teisingumo srityje ir kadangi ši apibrėžtis apima taip pat eilę tokių temų, kurios nebūtinai susijusios su e. teisingumo sąvokos interpretavimu, pateiktu 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikate Europos e. teisingumo strategijos link (COM(2008)0329) ir Tarybos darbo grupės e. teisingumo tema,
C. kadangi, kaip pabrėžiama Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) parengtoje informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) naudojimo Europos teismų sistemose ataskaitoje, elektroninių technologijų taikymas teisingumo srityje ne visada turi teigiamą poveikį ir norint pasiekti gerų rezultatų reikia imtis strateginių veiksmų instituciniu lygiu,
D. kadangi e. teisingumo portalo (tinklo) kūrimo idėja yra sveikintina, tačiau reikėtų užtikrinti, kad būtų atsižvelgta ir į ES piliečių, ir į ES teisininkų poreikius, ir pagerinti teisingumo prieinamumą siūlant skaidrias ir nesudėtingas informacijos teikimo priemones; kadangi taip turėtų būti gerinami santykiai tarp ES piliečių ir nacionalinių valstybinių įstaigų, kad nusikaltimų aukos, įtariamieji ir apskritai „teisingumo naudotojai“ savo kasdieniame gyvenime galėtų naudotis ES teisingumo priemonėmis. Tuo pačiu metu portalas (tinklas) turėtų būti integruotas į EB Sutarties 154 straipsnyje nurodytus transeuropinius tinklus ir plėtojamas taikant Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimus (ISA) (COM(2008)0583),
E. kadangi Europos teisingumo erdvės kūrimą apsunkina tai, kad ES teisininkų mokymas prieinamas tik nedideliam teisminių įstaigų skaičiui, o elektroninės priemonės galėtų labai prisidėti prie plačios Europos teisminės kultūros, kuri yra Europos teisingumo erdvės pagrindas, sklaidos,
F. kadangi informacinės technologijos įsitvirtino kaip veiksmingos priemonės kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, kaip rodo, pvz., Šengeno informacinės sistemos ir jos tolesnio tobulinimo rezultatai, aukštosios technologijos turėtų būti visapusiškai naudojamos vykdant tarpvalstybinio nusikalstamumo prevenciją ir kovojant su juo, tokie projektai, kaip Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS), turėtų būti plačiai remiami, taip pat finansiškai,
G. kadangi dabartinė įrodymų vykstant baudžiamajam procesui rinkimo kitose valstybėse narėse sistema vis dar veikia lėtai veikiančių ir neefektyvių priemonių, numatytų pagal savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose, pagrindu ir kadangi technologinių priemonių, pvz., vaizdo konferencijų, naudojimas, kur tinkama ir jei tik tai nekenkia parodymus duodančio asmens teisinei padėčiai, būtų didelis žingsnis nuotolinio įrodymų rinkimo linkme,
H. kadangi kuriant Europos teisingumo erdvę stiprinamos ES piliečių pagrindinės teisės ir procedūrinės garantijos, ir ši strategija turėtų būti įgyvendinama laikantis griežčiausių duomenų apsaugos standartų,
I. kadangi šalia teisėkūros priemonių, kurias naudojant siekiama platinti žinias apie kitų valstybių narių baudžiamosios teisės sistemas, reikėtų skleisti šias žinias internetu,
1. Europos Parlamentas ragina Komisiją taip papildyti Europos teisingumo, laisvės ir saugumo erdvės kūrimą:
(a) vykdyti konkrečius veiksmus, kuriais siekiama sukurti Europos e. teisingumo erdvę;
(b) aiškiai nurodyti ES veiksmų sritis, pvz., naudojant kitą apibrėžtį – prieš „e. teisingumas“ pridedant, „ES“: „ES e. teisingumas“ arba „ES-teisingumas“,
(c) kartu su Europos Parlamentu parengti ES teisingumo veiksmų planą;
(d) sukurti e. teisingumo portalą (tinklą) tenkinant ir ES piliečių, ir ES teisininkų poreikius ir užtikrinant, kad būtų įmanoma lengvai ir skaidriai gauti informaciją naudojantis EB Sutarties 154 straipsnyje minėtais transeuropiniais tinklais ir juos plėtojant pagal ISA (Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimus);
(e). visapusiškai naudoti elektronines priemones Europos teisminei kultūrai vystyti;
(f). visapusiškai naudoti naujų technologijų potencialą kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir įgyvendinant prevencijos priemones;
(g) nedelsiant raginti naudoti įrodymų rinkimo kitose valstybėse narėse priemones, pvz., vaizdo konferencijas, ir teikti finansinę paramą,
(h) stiprinti visų pagrindinių teisių, procesinių garantijų baudžiamosiose bylose bei duomenų apsaugos standartų paisymą, kaip neatsiejamą ES teisingumo veiksmų plano dalį.
PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS
IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO
1. (Konkretūs veiksmai, kuriais įgyvendinama Europos teisingumo erdvė.) Pirmas žingsnis Europos teisingumo erdvės link būtų kiekvienos teisminės įstaigos Europos Sąjungoje aprūpinimas kompiuteriu, el. pašto adresu ir internetu. Atrodytų, kad tai savaime suprantama, bet, deja, taip nėra: daugeliu atvejų teisminės įstaigos neturi šių būtinų išteklių, o net jei turi, negali arba nenori jais naudotis. Tokia padėtis turi būti pakeista.
2. (Aiškiai apriboti e. teisingumo taikymo sritį.) Siekiant išvengti nesusipratimų, reikėtų aiškiai nurodyti, kokiose srityse imamasi veiksmų ES lygmeniu, pvz., vartoti kitą apibrėžtį arba prie trumpinio „e. teisingumas“ pridėti akronimą ES: „ES e. teisingumas“ arba „ES-teisingumas“.
3. (ES teisingumo veiksmų planas.) Siekiant išvengti susiskaidymo ir pagerinti koordinavimą bei nuoseklumą, Komisija kartu su Parlamentu turėtų parengti į piliečių ir teisininkų poreikius orientuotą ES teisingumo veiksmų plano projektą, kuriame būtų siūloma strategija, kaip geriausiai įgyvendinti Europos teisingumo erdvę. ES institucijos ir valstybės narės turėtų lojaliai bendradarbiauti (EB Sutarties 10 straipsnis), įsipareigodamos teikti bet kokią tinkamą informaciją, įskaitant naujus priimtus teisės aktus, panašiai kaip informacijos apie nacionalinius techninius reikalavimus mainai vyksta vidaus rinkoje mutatis mutandis. Kartu, nepaisant to, kad sveikintina bet kokia priemonė, kurią naudojant siekiama pagerinti abišalį informacijos supratimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad automatinio vertimo naudojimas būtų aiškiai apibrėžtas ir apribotas, kadangi jis gali būti klaidinantis.
4. (ES teisingumo portalas.) Portale ES piliečiams turėtų būti teikiama informacija apie valstybių narių baudžiamosios teisės sistemas, ypač apie jų teises, įskaitant praktinę informaciją apie įstaigas, į kurias reikia kreiptis, ir kaip gauti paraiškų formas, teisinę paramą, teisininkų, aptarnaujančių klientus iš užsienio, sąrašus. Portale taip pat turi būti teikiama teisininkams skirta informacija apie ES teisę ir atitinkamus valstybių narių teisės aktus. Jau dabar Europos teisininkų mokymo (EJT), Teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose tinklo, Europos teisininkų mokymo tinklo (ETMT) tinklalapiuose skleidžiama naudinga informacija. Tačiau ši informacija išsklaidyta ir ją sunku rasti. Atitinkami teismo sprendimai turėtų būti prieinami. Visa informacija turėtų būti prieinama internete ir ne tik internete, ypatingą dėmesį reikėtų skirti sinchronizavimo mechanizmams, kuriuos naudojant atnaujinama informacija (RSS-feed).
5. (Teisininkų mokymas.) Siekiant skleisti Europos teisminę kultūrą ir apimti nuo pat pradžių kiek įmanoma daugiau teisminių įstaigų, visoms teisminėms įstaigoms reikėtų įteikti „avarinį komplektą“, į kurį įeina EB ir ES Sutartys, pagrindinių tekstų dėl teisminio bendradarbiavimo rinkinys bei informacija apie valstybių narių teismines sistemas CD arba USB forma. Taip pat reikėtų apsvarstyti ES piliečiams skirtas publikacijas, kuriose būtų teikiama praktinė informacija apie teisminį bendradarbiavimą ir kitų valstybių narių baudžiamosios teisės sistemas. Be to, Komisija ir Taryba turėtų atkreipti atitinkamą dėmesį ir skirti paramą Europos teisininkų mokymo tinklo (ETMT), kuris atstovauja visos ES teisininkų mokymo įstaigoms, siūlomai elektroninei mokymo priemonei.
6. (Tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencija ir kova su juo.) Iki šiol svarbiausias e. teisingumo įrankis baudžiamosios teisės sferoje – tai Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos kūrimas. Kad ši sistema būtų veiksminga, būtina neatidėliotinai įdiegti elektroninę struktūrą, kuri sujungtų visus nacionalinius nuosprendžių registrus[1]. Kitas IT taikymas teisingumo, laisvės ir saugumo srityje – tai Šengeno informacinė sistema (SIS), didelio masto duomenų bazė, kuri leidžia valstybių narių atsakingoms įstaigoms keistis informacija ir bendradarbiauti įvairiais būdais, įskaitant labai greitą ir saugų Europos arešto orderių perdavimą. Kaip atspindi 2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija[2], Eurojust yra pagrindinis veikėjas kovoje su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ES lygmeniu. Jo koordinavimo veiksmai itin svarbus kovojant su rimtais nusikaltimais, kuriems padaryti vis dažniau naudojamos technologinės priemonės. Dėl IT grindžiamos naujoviškos duomenų apdorojimo sistemos (E-POC) Eurojust sprendžiamų bylų skaičius 2008 m. pasiekė 1000. Šie pavyzdžiai turi būti platinami ir finansuojami iš ES lėšų.
7. (Vaizdo konferencijos.) Tam tikrose valstybėse narėse rengiamos vaizdo konferencijos vykstant baudžiamajam procesui. Taip darant galima rinkti įrodymus bei išklausyti įtariamuosius, liudininkus arba ekspertus, kai jie fiziškai nedalyvauja, tuo pačiu metu atitinkamai užtikrinant asmenų, kuriems to reikia, saugumą. 2000 m. Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose numatomos liudininkų, įtariamųjų ir ekspertų klausymo vykstant vaizdo konferencijoms taisyklės Ją ratifikavo 24 valstybės narės. Europos Parlamentas ragina valstybes nares kuo greičiau užbaigti ratifikavimo procesą. Kol kas nėra statistinių duomenų apie vaizdo konferencijų praktinį panaudojimą. Vis dėlto atrodo, kad vaizdo konferencijų potencialas dar nevisapusiškai naudojamas, iš dalies dėl elektroninių išteklių trūkumo. ES turi kuo greičiau aprūpinti reikiama įranga ir skirti finansinę paramą.
8. (Pagrindinių teisių ir procedūrinių garantijų stiprinimas) Technologinė pažanga visuomet sveikintina, jei dėl jos nekyla grėsmės pagrindinėms teisėms Turint tai mintyje, rengiant ir įgyvendinant strategiją bei Veiksmų planą, reikia skirti ypatingą dėmesį pagrindinių teisių paisymui, ypač procesinėms garantijoms ir duomenų apsaugai, suteikti ES piliečiams teisę susipažinti su atitinkamose įstaigose turima informacija ir informuoti juos apie teisių gynimo priemones. Tikroji e. teisingumo strategija negali veikti nesuderinus procedūrinių garantijų, atitinkamų duomenų apsaugos standartų, taikomų bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
4.11.2008 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
23 0 2 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Catherine Boursier, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Maddalena Calia, Michael Cashman, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Elly de Groen-Kouwenhoven, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Armando França, Urszula Gacek, Jeanine Hennis-Plasschaert, Javier Moreno Sánchez, Rareş-Lucian Niculescu, Maria Grazia Pagano, Inger Segelström, Csaba Sógor, Vladimir Urutchev, Manfred Weber, Renate Weber |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Adamos Adamou, Marco Cappato, Sophia in ‘t Veld, Luca Romagnoli |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Fernand Le Rachinel |
|||||
- [1] Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas remia šį projektą ir tikisi, kad jis bus įgyvendinamas atsižvelgiant į LIBE komiteto nuomonę dėl ECRIS pasiūlymo, pateiktą 2008 m. rugsėjo 15 d.
- [2] 2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvos, kuria siekiama priimti Tarybos sprendimą dėl Eurojusto stiprinimo ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2002/187/TVR (P6_TA(2008)0384).
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
4.11.2008 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
19 0 0 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Bert Doorn, Giuseppe Gargani, Neena Gill, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Costas Botopoulos, Charlotte Cederschiöld, Jean-Paul Gauzès, Kurt Lechner, Rareş-Lucian Niculescu, Jacques Toubon, Renate Weber |
|||||