PRANEŠIMAS dėl laukinės gamtos Europoje

5.12.2008 - (2008/2210(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Gyula Hegyi

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl laukinės gamtos Europoje

(2008/2210(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. balandžio 2 d. direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva)[1],

–   atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva)[2],

–   atsižvelgdamas į pagal pirmiau minėtas dvi direktyvas įkurtą Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų ekologinį tinklą „Natura 2000“,

–   atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvencijos Šalių konferencijos devintojo susitikimo (ŠK 9) rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EEA) ataskaitą Nr. 3/2008 „Europos miškai – ekosistemos būklė ir subalansuotas naudojimas“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6–0478/2008),

A. kadangi Europos paskutinių laukinės gamtos plotų efektyvi apsauga ir, būtinais atvejais, atkūrimas yra labai svarbūs norint sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m.,

B.  kadangi tikslas iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą nebus pasiektas ir jau dabar dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų atliekamų funkcijų nykimo ir juntami neigiami socialiniai ir ekonominiai padariniai,

C. kadangi Europos Sąjunga turėtų remtis tokiais pasiekimais kaip „Natura 2000“ ir po 2010 m. išvystyti naują itin patobulintą ir ambicingą biologinės įvairovės politikos sistemą,

D. kadangi Paukščių ir Buveinių direktyvos suteikia aiškias ir veiksmingas gamtos ir laukinės gamtos apsaugos nuo kenksmingų pokyčių nuostatas,

E.  kadangi Europos Sąjungos biologinės įvairovės politikos ir Paukščių ir Buveinių direktyvų tikslai yra dar silpnai įtraukti į žemės ūkio, regioninės plėtros, energijos ar transporto sektorių politiką,

F.  kadangi daug laukinės gamtos plotų suteikia svarbias anglies atsargas, kurių apsauga yra svarbi ir dėl biologinės įvairovės, ir dėl klimato apsaugos,

G. kadangi invazinių svetimų rūšių poveikis biologinei įvairovei sukuria ypatingai didelę grėsmę laukinės gamtos plotams, kur gali būti neįmanoma anksti aptikti invazines rūšis ir kur prieš imantis veiksmų gali būti padaryta didelė ekologinė ir ekonominė žala,

Apibrėžtis ir žemėlapių sudarymas

1.  ragina Komisiją apibrėžti laukinę gamtą; apibrėžimas turėtų būti susijęs su tokiais aspektais kaip ekosistemų funkcijos, gamtos apsaugos vertė, klimato kaita ir tvarus naudojimas;

2.  ragina Komisiją įpareigoti Europos aplinkos agentūrą ir kitas susijusias Europos institucijas sudaryti Europos paskutiniųjų laukinių plotų žemėlapį, kuriame būtų pateiktas dabartinių laukinės gamtos plotų išsidėstymas, biologinės įvairovės mastas skirtingose vietovėse ir nurodyta dar nepaliestų zonų apimtis (suskirstant į svarbiausius buveinių tipus: miškų, gėlo vandens ir jūrų laukinės gamtos plotus);

3.  ragina Komisiją imti atlikti laukinės gamtos apsaugos vertės ir naudos tyrimą; atliekant tyrimus ypač reikėtų atkreipti dėmesį į klausimus, susijusius su ekosistemų funkcijomis ir biologinės įvairovės mastu laukinės gamtos plotuose, prisitaikymu prie klimato kaitos ir tvariu gamtos turizmu

Laukinės gamtos plotų vystymas

4.  ragina Komisiją parengti ES laukinės gamtos strategiją, susietą su Paukščių ir Buveinių direktyvomis, kurioje būtų taikomas ekosistemos metodas, nustatytos rūšys ir biotopai, kuriems kilo grėsmė, ir numatyti prioritetai;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti laukinės gamtos plotus; pabrėžia poreikį suteikti specialų finansavimą fragmentacijos mažinimui, rūpestingam laukinės gamtos atkūrimo plotų valdymui, kompensavimo mechanizmų ir programų rengimui, informuotumo didinimui, supratimo stiprinimui ir su laukine gamta susijusių idėjų, pvz., savaiminių gamtinių procesų ir dėl jų atsirandančių struktūrinių elementų idėjos, taikymui stebint ir įvertinant tinkamą gamtos apsaugos padėtį; mano, kad šis darbas turėtų būti atliekamas bendradarbiaujant su vietos gyventojais ir kitomis suinteresuotomis šalimis;

Propagavimas

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su vietinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, suinteresuotomis šalimis ir vietos gyventojais siekiant propaguoti laukinės gamtos vertę;

7.  ragina valstybes nares pradėti ir remti informacines kampanijas siekiant padidinti visuomenės informuotumą apie laukinę gamtą ir jos svarbą ir ugdyti supratimą, kad biologinės įvairovės apsaugą galima suderinti su ekonomikos augimu ir užimtumu;

8.  ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi apie laukinės gamtos plotus suburiant pagrindinius Europos ekspertus, kad būtų tiriama laukinės gamtos koncepcija Europos Sąjungoje ir laukinės gamtos klausimas būtų įtrauktas į Europos darbotvarkę;

9.  turėdamas mintyje aiškiai dokumentais pagrįstą žalą, kurią turizmo veikla padarė ir toliau daro didelei vertingiausio Europos gamtos paveldo daliai, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad turizmo veikla, net ta, kuri skirta supažindinti lankytojus su buveinėmis ir laukinės gamtos plotų gyvūnija ir augmenija, būtų vykdoma itin atsargiai visapusiškai naudojantis Europoje ir už jos ribų įgyta poveikio mažinimo patirtimi, prireikus atsižvelgiant į Buveinių direktyvos 6 straipsnį. Reikėtų atsižvelgti į tuos pavyzdžius, kai patekimas į laukinės gamtos plotus daugiausia yra draudžiamas (išskyrus leidžiamiems moksliniams tyrimams atlikti), tačiau tam tikra ribota jų dalis yra atvira tvariam kokybiškam turizmui, kad būtų galimybė pažinti laukinę gamtą, o vietos bendruomenės iš to gautų naudos;

Geresnė apsauga

10. ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti veiksmingai laukinės gamtos plotų apsaugai;

11. ragina Komisiją išsiaiškinti, kokie tiesioginiai pavojai gresia laukinės gamtos plotams;

12. ragina Komisiją parengti atitinkamas rekomendacijas ES valstybėms narėms dėl tinkamiausių gamtos buveinių apsaugos būdų;

13. ragina Komisiją ir valstybes nares saugoti laukinės gamtos plotams efektyviau ir nuosekliau įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvas, Vandens pagrindų direktyvą[3] ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą[4], teikiant joms geresnį finansavimą, kad šiuos plotus būtų galima nuo išnykimo dėl žalingo netvaraus vystymosi;

14. teigiamai vertina Paukščių ir Buveinių direktyvų persvarstymą, siekiant, jei reikia, jas iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrinta geresnė rūšių ir biotopų, kuriems kilo grėsmė, apsauga;

15. ragina Komisiją pritarti iniciatyvai „Wild Europe“, kelių gamtos apsaugos organizacijų, įskaitant Tarptautinę gamtos apsaugos sąjungą, Pasaulio saugomų teritorijų komisiją, Pasaulio gamtos fondą, organizaciją „BirdLife International“ ir Saugomų teritorijų tinklo (angl. PAN) parkus, partnerystei skiriant didelį dėmesį negyvenamoms ar beveik negyvenamoms teritorijoms;

Laukinė gamta ir „Natura 2000“

16. ragina Komisiją, bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, parengti rekomendacijas, kaip reikėtų saugoti, valdyti, stebėti ir finansuoti laukinės gamtos plotus, esančius tinkle „Natura 2000“, ypač atsižvelgiant į būsimas problemas, pvz., klimato kaitą, neteisėtą miškų kirtimą ir didėjančią prekių paklausą;

17. labai susirūpinęs dėl Europos biologinės įvairovės politikos, nes trūksta lėšų tinklo „Natura 2000“ valdymui; šiuo klausimu ragina Komisiją pasirengti, kaip buvo numatyta Buveinių direktyvoje, teikti Bendrijos finansavimą vietovių valstybėse narėse valdymui;

18. ragina Komisiją suteikti ypatingą statusą ir griežtesnę apsaugą laukinės gamtos zonoms, esančioms tinkle „Natura 2000“;

19. mano, kad reikia stiprinti kaimo plėtros politiką ir aplinkos apsaugos integravimą į ES žemės ūkio sektorių; vis dėlto mano, kad Kaimo plėtros fondo nepakanka finansuojant biologinės įvairovės ir laukinės gamtos apsaugą, jos išteklius, planavimą ir įvertinimą;

20. ragina Komisiją užtikrinti, kad tinklas „Natura 2000“ būtų sustiprintas ir taptų nuosekliu ir veiksmingu ekologiniu tinklu, kuriame laukinės gamtos plotams bus skiriama daugiausia dėmesio; pabrėžia, jog reikalinga suderinta politika, ypač bendrosios žemės ūkio politikos, transporto, energetikos ir biudžeto srityse, kad neatsirastų kliūčių siekiant programoje „Natura 2000“ numatytų gamtos apsaugos tikslų;

Invazinės svetimos rūšys

21. ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti parengiant tvirtą teisės aktų sistemą dėl invazinių svetimų rūšių, kuri padėtų kontroliuoti ekologinį ir ekonominį tokių rūšių poveikį ir ypatingą grėsmę jų pažeidžiamai laukinei gamtai;

Laukinė gamta ir klimato kaita

22. ragina Komisiją stebėti ir vertinti klimato kaitos daromą poveikį laukinei gamtai;

23. ragina Komisiją ir valstybes nares savo kovos su klimato kaita strategijoje pirmenybę teikti laukinės gamtos apsaugai;

24. turėdamas mintyje klimato kaitą ragina Komisiją ištirti ir pateikti rekomendacijas, kada ir kaip įsikišus žmogui galima tvarkyti laukinę gamtą siekiant ją išsaugoti;

0

0 0

25. išreiškia stiprią paramą su laukine gamta susijusios politikos ir priemonių stiprinimui,

26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL L 103, 1979 4 25, p. 1.
• [2]  OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
• [3]  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus.
• [4]  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus.

AIŠKINAMOJI DALIS

Frazė „laukinė gamta“ reiškia nepaliestą gamtos sritį, natūralią aplinką, kurios beveik nepakeitė žmonių veikla. Tokios teritorijos labai svarbios gamtai. Laukinės gamtos teritorijos, tai vietos, kuriose vyksta gamtiniai procesai ir klesti gyvūnija. Tai dideli žemės ar jūros plotai, kurių vietiniai augalai ir gyvūnų bendruomenės sudaro ekosistemą ir yra jos dalis. Tai natūrali gamta, kuriai svarbu išvengti žmonių įsikišimo. Šiuo metu maždaug 46 % pasaulio žemės sudaro laukinė gamta.

Laukinė gamta suprantama dvejopai. Viena vertus tai vieta, kurios reikia bijoti ir vengti, kuri pilna baisūnų ir nenuspėjamų pavojų. Kita vertus, tai atrodo vieta, kuria galima mėgautis, kurioje galima mąstyti, vieta, teikianti mums laikiną prieglobstį nuo įtampos pramoninėje miesto civilizacijoje. Vyksta rimtos diskusijos dėl mūsų laukinės gamtos kulto pranašumų ir trūkumų; pavyzdžiui, kai kas sako, kad tai leidžia mums išvengti atsakomybės už vietas, kuriose mes dabar gyvename. Taip pat skiriasi gamtosaugos (tinkamas gamtos naudojimas) ir išsaugojimo (gamtos apsauga nuo naudojimo) sąvokos. Tokių filosofinių debatų šiame pranešime nebus, tačiau pranešėjas palaiko gamtosaugos pusę, bent jau čia, Europoje.

Mes turime ne tik saugoti gamtą, bet ir leisti žmonėms ja naudotis. Europos teritorija per maža, kad būtų vietovių, kuriose piliečiams būtų draudžiama vykdyti veiklą. Miškai aprėpia 33 % EEE šalių regiono žemės ploto – 185 mln. hektarų (ha). Tik apie 9 mln. hektarų miškų (5 % viso miškų ploto) laikomi „laukiniais“. Šie plotai kartu su vietinėmis augalų ir gyvūnų bendruomenėmis bei ekosistemomis, kurias jie sudaro, yra natūralios būklės. Turėtų būti galimybė užtikrinti veiksmingą ir specialią tokių laukinių plotų apsaugą. Europa turėtų atidžiau nagrinėti su laukiniais plotais susijusius klausimus dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, tai prieglobstis daugeliui rūšių ir genetinių fondų, kurie negali išgyventi nors šiek tiek pakitusiomis sąlygomis, ypač dideliems žinduoliams, pvz., rudosioms meškoms, vilkams ir lūšims. Taip pat yra daug rūšių, kurios dar tik bus atrastos ir aprašytos. Daugelis jų gyvena dirvožemyje ar pūvančioje medienoje ir yra labai jautrūs pokyčiams. Šie nepaliesti plotai tobulai tinka tirti natūralius gamtos pokyčius, evoliuciją. Žinojimas, kad tokių plotų būklę lemia gamtos dėsniai, sukelia ypatingą ir unikalią įtampą, kurią galima ekonomiškai išnaudoti kuriant naujus turizmo produktus. Taip pat šiuos plotus labai pažeidžia žmogaus sukeliami aplinkos pokyčiai, vykstantys už plotų ribų, tokie kaip klimato kaita, invazinis svetimų rūšių apgyvendinimas ir į tuos plotus tekančių upių sistemų pokyčiai. Galiausiai, yra daug vien etinių priežasčių laukinei gamtai Europoje išsaugoti. Mūsų moralinė pareiga – užtikrinti, kad ateinančios kartos galėtų mėgautis ir naudotis tikrai laukiniais Europos plotais. Tvari turizmo plėtra naudojama kaip priemonė suteikti laukinei gamtai ekonominę vertę ir užtikrinti pagalbą gamtosaugai.

Tvarus turizmas Europoje – svarbi laukinės gamtos naudojimo dalis. Tvarus turizmas skatina paprastus žmones atrasti paslėptą gamtos vertę jos nežalojant. Tvarus turizmas stiprina pritarimą aplinkos saugos politikai, nes piliečiai supranta apsaugos poreikį remdamiesi savo asmenine patirtimi. Tvarus turizmas padeda ekonomiškai išlaikyti laukinę gamtą ir teikia darbo galimybes aplinkosaugos ekspertams.

Saugomų teritorijų tinklo (angl. PAN) parkų fondo (angl. PPF) įdomi iniciatyva – sujungti laukinės gamtos programas ir tvarų turizmą Europoje. PPF valdo saugomų plotų, kurie yra paskutiniai iki šiol nepaliesti Europos žemės plotai, tinklą. Jau dešimt metų veikiančio PPF tikslas – tvarus turizmas šiose vietose. Visoje Europoje, nuo Šiaurės poliaračio iki Viduržemio jūros, jau yra dešimt PAN parkų. PPF skatina turizmą, tam, kad rastų naujų aplinkosaugos rėmėjų. Laukinės gamtos plotams taikomi labai griežti reikalavimai. Turi būti bent 10 000 ha teritorija, kuri vis dar natūrali, kurioje žmonės negali vykdyti gavybos. PAN parkų laukinės gamtos zonų standartas:

Reikalaujama, kad būtų ekologiškai nesuskaldyta bent jau 10 000 ha pagrindinė / laukinė gamtos zona, kurioje nebūtų leista gavyba ir kurioje vienintelė valdymo intervencija – tai intervencija, skirta natūralių ekologinių procesų išlaikymui ar atstatymui. Pagrindinės / laukinės gamtos zonų dydis pastaruoju metu nesumažėjo.

PAN parkų laukinės gamtos zonos:

Laukinės gamtos aplinkosauga – didžiausias PAN parkų pasiekimas ir didžiausia PAN parkų sukūrimo tikslo dalis. Toliau pateikiama šio darbo rezultatų santrauka:

· Archipelago nacionalinis parkas (FI):                          10 600 ha

· Beščadų nacionalinis parkas (PL):                              18 425 ha

· Borjomi-Kharagauli nacionalinis parhas (GE): 50 325 ha (ne ES)

· Fulufjället nacionalinis parkas (SE):                          22 140 ha

· Oulanka nacionalinis parkas (FI):                              12 924 ha

· Vidurio Balkanų nacionalinis parkas (BG):                   21 019 ha

· Majella nacionalinis parkas (IT):                                25 500 ha

· Paanajärvi nacionalinis parkas (RU):             30 000 ha (ne ES)

· Retezat nacionalinis parkas (RO):                              14 215 ha

· Rilos nacionalinis parkas (BG):                        16 350 ha

· Iš viso sertifikuotų laikinės gamtos plotų:             226 498 ha

· Europos Sąjungos valstybėse narėse:                    146 173ha

Toks požiūris suteikia unikalią galimybę bent iš dalies išspręsti problemą, kurią kelia didėjantis gausių plotų skaičius visoje Europoje, ir sukurti mažą, bet gyvybingą laukinės gamtos saugomų teritorijų tinklą.

Europos laukinės gamtos paveldo apsaugą remia Europos NVO, tokių kaip PAN parkų fondas, „Europarc“ federacija, „Eurosite“, „Wild Europe“, „Birdlife International“ ir WWF, koalicija.

Europos tinklas „Natural 2000“ jau apima Europos Sąjungos vertingiausius ir biologinės įvairovės plotus. Tai reiškia, kad bent jau didelė Europos laukinės gamtos dalis saugoma pagal „Natura 2000“. Mes turėtume atkreipti dėmesį į šį iššūkį. 27 ES valstybių narių 13 % miškų zonų priskiriamos „Natura 2000“ , pagal ES paukščių ir buveinių direktyvą. „Natura 2000“ suteikia lanksčią sistemą, kurioje valstybių narių prašoma suformuluoti aplinkosaugos tikslus ir saugoti bei valdyti vietas taip, kad būtų atstatyta ar išlaikyta palanki rūšių ir buveinių, kurioms skirti plotai, aplinkosaugos būklė.

Nereikia naujų teisės aktų dėl laukinės gamtos, bet labai rekomenduojama skirti ypatingą dėmesį laukinės gamtos zonų apsaugai „Natura 2000“ viduje. Todėl Europos Komisija turėtų sukurti atitinkamas rekomendacijas, kurios nurodytų valstybėms narėms, kokiais būdais geriausia saugoti esamą ir galimą laukinę gamtą ar laukines žemes ir jų natūralius procesus, kuriuos greičiausiai apima „Natura 2000“. Tai: laukinės gamtos apibrėžimas Europos Parlamentui, Europos paskutinių laukinės gamtos plotų žemėlapių sudarymas, nes mums reikia žinoti, kaip paskirstyti plotai ir kiek aprėpia dar nepaliestos zonos (padalyti į pagrindinių tipų buveines: miškus, gėlą vandenį ir jūrinius laukinės gamtos plotus), laukinės gamtos vertės / naudos tyrimo pradėjimas, laikinės gamtos gairių rengimas „Natura 2000“ tinklui, įskaitant Europos laukinės gamtos strategiją. Finansavimas turėtų būti skirtas susiskaldymo mažinimui, rūpestingam plotų, kurie vėl tampa laukiniai, valdymui, kompensavimo mechanizmo ir programų kūrimui, sąmoningumo didinimui, statybų aiškinimui, turizmo paketams ir valdymo veiksmingumo didinimui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	2.12.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Martin Callanan, Dorette Corbey, Magor Imre Csibi, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Jill Evans, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Jens Holm, Marie Anne Isler Béguin, Holger Krahmer, Linda McAvan, Riitta Myller, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Glenis Willmott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Iles Braghetto, Christofer Fjellner, Johannes Lebech