PRANEŠIMAS dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“

12.12.2008 - (2008/2231(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėja: Pasqualina Napoletano

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“

(2008/2231(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Barselonos deklaraciją, priimtą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų konferencijoje, vykusioje 1995 m. lapkričio 27 ir 28 d. Barselonoje, ir kuria sukuriama Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystė,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai, pavadinimu „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ (COM(2008)0319),

– atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime išreikštą pritarimą iniciatyvai „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“,

– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusio Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo Viduržemio jūros regiono tema deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 3–4 d. Marselyje vykusio Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo baigiamąją deklaraciją,

– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 5–6 d. Lisabonoje vykusios Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijos išvadas,

– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 27–28 d. Barselonoje vykusio Europos ir Viduržemio jūros šalių aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės dešimtųjų metinių minėjimo,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 12 d. Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos (pranc. APEM) biuro deklaraciją, 2008 m. spalio 13 d. APEM deklaraciją dėl Artimųjų Rytų taikos proceso ir į 2008 m. spalio 13 d. APEM rekomendaciją, pateiktą iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ užsienio reikalų ministrų pirmajam susitikimui,

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2008 m. spalio 9 d. nuomonę,

–   atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 2008 m. spalio 16 d. Rabate, deklaraciją,

– atsižvelgdamas į APEM pirmininkaujančios institucijos baigiamąją deklaraciją, taip pat į 2008 m. kovo 27–28 d. asamblėjos ketvirtosios plenarinės sesijos metu Atėnuose priimtas rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į pirmąjį EuroMedScola susitikimą, kuris vyko 2008 m. lapkričio 16–17 d. Strasbūre ir kuriame dalyvavo valstybių partnerių ir Europos Sąjungos šalių jauni piliečiai,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos Sąjungos Viduržemio jūros regiono politikos, visų pirma į 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją[1],

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu „Naujų ES veiksmų paskatų kūrimas žmogaus teisių ir demokratizavimo srityje, bendradarbiaujant su Viduržemio jūros regiono partneriais. Strateginės gairės“ (COM(2003)0294),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726),

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos[2],

–   – atsižvelgdamas į savo pirmininkavimo Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinei asamblėjai (2008 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn.) prioritetus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos, Konstitucinių reikalų ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6–0502/2008),

A. kadangi Viduržemio jūros regionas atlieka svarbų vaidmenį ir bendrų Europos Sąjungos bei šalių partnerių interesų skaičius didėja atsižvelgiant į globalizacijos iššūkius ir taikaus bendrabūvio siekį, o su tuo susijusi būtinybė užtikrinti didesnę regiono sanglaudą ir bendros politinės strategijos regione sukūrimą,

B.  kadangi ES yra įsipareigojusi ir turėtų toliau siekti Jungtinių Tautų parengtų Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

C. kadangi tarp dviejų Viduržemio jūros krantų didėja ekonominė, politinė ir kultūrinė praraja ir šie skirtumai turėtų būti pašalinti siekiant ilgainiui sukurti taikos, saugumo ir klestėjimo erdvę,

D. kadangi svarbu iš esmės ir orientuojantis į rezultatus pakeisti ir gilinti Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros šalių partnerių santykius, visų pirma laikantis visų partnerių lygių galimybių principo ir panaudojant įgytą patirtį, bet kartu atsižvelgiant į iki šiol vykdytos politikos ribotumą ir trūkumus, ypač į netenkinančius Barselonos proceso rezultatus,

E.  kadangi kaimynystės politika Viduržemio jūros šalių atžvilgiu, kurią vykdant pirmenybė teikiama dvišaliams santykiams, yra ribota ir pasirodė, kad ji nepakankamai subalansuota ir nepajėgi prisidėti prie bendro esminių reformų regione proceso,

F.  kadangi Europos Sąjungos ir visų Viduržemio jūros regiono šalių santykių srityje būtina įtvirtinti glaudžią partnerystę, grindžiamą pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principais,

G. kadangi nuo Barselonos proceso pradžios kai kuriose šalyse partnerėse nepasiekta esminės pažangos, susijusios su kai kurių bendrų vertybių ir principų, kurie nurodyti 1995 m. Barselonos deklaracijoje ir kurių šios šalys įsipareigojo laikytis, pripažinimu ir laikymusi, ypač atsižvelgiant į demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus,

H. kadangi būtina skatinti Viduržemio jūros baseino šalių teritorinę ir ekonominę integraciją, kadangi tikra teritorinė ir ekonominė integracija gali būti pasiekta tik tada, jei bus padaryta konkreti pažanga sprendžiant vykstančius konfliktus ir laikantis demokratijos principų bei žmogaus teisių,

I.   kadangi Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių glaudesni santykiai lėmė tai, kad itin padidėjo prekyba tarp šių šalių, tačiau nebuvo pagerinta ir modernizuota atitinkama infrastruktūra, nors tai būtina,

J.   kadangi valstybių ir vyriausybių vadovai Paryžiuje vykusio Viduržemio jūros regiono aukščiausio lygio susitikimo metu priimtoje deklaracijoje pripažino, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja bus teisėta iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ parlamentinė išraiška ir taip pat išreiškė savo didelę paramą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos vaidmens jos santykiuose su Viduržemio jūros regiono partneriais stiprinimui,

K. pabrėždamas, kad santykių vyriausybių lygmenyje nepakanka norint apimti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių politinių santykių visumą,

L.  pabrėždamas svarbų Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos vaidmenį, nes tai vienintelė parlamentinė asamblėja, kuri sudaro sąlygas vykdyti dialogą ir bendradarbiavimą Europos ir Viduržemio jūros regione siekiant suvienyti 27 Sąjungos valstybes nares ir visas Artimųjų Rytų taikos procese dalyvaujančias šalis,

M. kadangi svarbu užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą pagal iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ parengtuose projektuose ir iniciatyvose ir atsižvelgti į pastaruosius šių institucijų pasiūlymus,

N. kadangi svarbu užtikrinti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą stiprinant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių santykius,

O. primindamas, kad jau egzistuojančių priemonių, politikos sričių ir institucinių lygmenų skaičius neturėtų būti didinamas ir jos neturėtų atlikti tų pačių funkcijų, ir reikėtų užtikrinti visos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių santykių sistemos nuoseklumą,

P.  pabrėždamas poreikį greitai ir taikiai išspęsti visus su Viduržemio jūros regiono šalimis susijusius konfliktus ir suprasdamas, kad šiuo atveju svarbu išlaikyti kultūrų dialogą,

Q. kadangi užtrukęs Artimųjų Rytų konfliktas ir didelė politinė įtampa šiame regione (pvz., Vakarų Sacharoje) gali sutrukdyti siekti daugelio tikslų, kuriuos numatė naujoji institucija,

1.  mano, kad iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“, kurią 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Viduržemio jūros regiono tema priėmė valstybių ir vyriausybių vadovai, padeda kurti taiką ir klestėjimą ir reikš pažangą siekiant Viduržemio jūros šalių ekonominės bei teritorinės integracijos ir bendradarbiaujant ekologiniais ir klimato klausimais, jei ji sugebės ištesėti duotus pažadus ir pasiekti konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų; atkreipia dėmesį į tai, kad leidus šiame procese dalyvauti šalims, su kuriomis nesudaryta partnerystė, didėja galimybės įtvirtinti lygiaverčius Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono partnerių santykius ir visapusiškai spręsti šio regiono problemas;

2.  pažymi, kad 2008 m. lapkričio 3–4 d. Marselyje vykusiame užsienio reikalų ministrų susitikime buvo pasiūlyta iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ pavadinti „Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“; mano kad šis pavadinimas leis labiau pabrėžti šios partnerystės lygiavertiškumo siekiant vykdyti ekonominės ir teritorinės integracijos projektus aspektą; tačiau mano, kad būtina dar kartą pabrėžti Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono santykių strateginę vertę ir Barselonos proceso naudą, įskaitant ir pilietinės visuomenės įtraukimą, visų pirma atkreipiant dėmesį į Europos Sąjungos politiką, kurią ji jau vykdo kartu su partnerėmis iš Viduržemio jūros regiono, pasitelkdama regionines ir subregionines programas ir bendras dvišalio bendradarbiavimo gaires;

3.  ragina Taryba ir Komisiją užtikrinti Europos Sąjungos veiksmų, ypač susijusių su galimais instituciniais pokyčiais (ypač su Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai, užimančio Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, vaidmeniu) ir Bendrijos biudžeto naudojimu, nuoseklumą;

4.  džiaugiasi tuo, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga kuriama Europos Sąjungos institucijų sistemoje;

5.  pritaria sprendimui pirmenybę teikti daugiašaliam bendradarbiavimui apibrėžiant keletą didelės apimties projektų, kuriuos siekiama įgyvendinti panaudojant naujas iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ priemones; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad pačiame Viduržemio jūros regione nėra ekonominės ir teritorinės integracijos strategijų, tinkamų paremti šiuos projektus;

6.  mano, kad norint įgyvendinti projektus reikėtų pasinaudoti „susitarimais dėl programų“, kuriuose remiantis subsidiarumo principu aiškiai apibrėžiama įvairių institucinių lygmenų (Europos Sąjungos, valstybių narių, regionų, įmonių, socialinių partnerių) atsakomybė finansavimo, valdymo ir kontrolės srityse;

7.  pažymi, kad projektai finansuojami pagal iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ turėtų būti daugiausia remiami Bendrijos, valstybių partnerių ir privačiomis lėšomis; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą ir Komisiją patikslinti ir sustiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų ir partnerystės priemonės (EVIP), kuri pagal savo investicijų programą prisideda prie Viduržemio jūros šalių ekonominio atvirumo ir modernizavimo, vaidmenį ir iniciatyvas; patvirtina, kad palankiai vertina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų banko sukūrimą ir koordinavimą su tarptautiniais investuotojais; pabrėžia pietinių Viduržemio jūros pakrančių šalių migrantų santaupų perlaidų svarbą jų kilmės šalims ir mano, kad tai yra puikus ir iki šiol nepakankamai naudojamas vystymosi svertas;

8.  mano, kad, kol bus persvarstytos finansinės perspektyvos, Europos Sąjungos finansinis indėlis į Viduržemio jūros regiono projektus turi būti užtikrintas nepakenkiant dabartinėms arba numatytoms Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių regioninėms programoms, kurias Europos Parlamentas daug kartų pageidavo stiprinti; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Europos Parlamento kompetenciją sudarant Europos Sąjungos biudžetą; tikisi, kad Parlamentas bus nuolat informuojamas apie pasiektą projektų įgyvendinimo etapą;

9.  mano, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos sekretoriatas dėl savo veiklos pajėgumų ir politiškai vertingos sudėties gali labai prisidėti prie Europos ir Viduržemio jūros regiono santykių stiprinimo; džiaugiasi, kad buvo rastas vieningas sutarimas dėl sekretoriato būstinės; primena, kad Barselona – tai miestas, kuriame prasidėjo Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono partnerystė;

10. sutinka, kad iš ES perspektyvos, kol neįsigaliojusi Lisabonos sutartis, pirmininkavimas turi būti suderinamas su atstovavimu Europos Sąjungai tarptautiniu mastu, vadovaujantis galiojančios Sutarties nuostatomis;

11. taigi palankiai vertina 2008 m. lapkričio 3 d. vykusios ministrų konferencijos priimtą sprendimą, kuriame tinkamai atsižvelgiama į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos 2008 m. spalio 13 d. Jordanijoje priimtas rekomendacijas; pritaria sprendimui Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungai suteikti stiprų parlamentinį aspektą ir taip įtvirtinti jos demokratinį teisėtumą, pasitelkiant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinę asamblėją, kuri turėtų būti dar labiau sustiprinta ir kurios darbas turėtų būti geriau koordinuojamas su kitų partnerystės institucijų darbu, numatant galimybę jai suteikti juridinio asmens statusą, teisę siūlyti ir vertinti ekonominės ir teritorinės integracijos strategijas ir projektus bei galimybę teikti rekomendacijas užsienio reikalų ministrų susitikimui; tikisi, kad pripažinus Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėją kaip instituciją, jai bus taip pat leidžiama dalyvauti stebėtojo teisėmis visuose vykdomosios institucijos, valstybių bei vyriausybių vadovų, ministrų susitikimuose ir aukšto rango pareigūnų parengiamuosiuose susitikimuose;

12. palankiai vertina Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos užsienio reikalų ministrų sprendimą į visų lygmenų visus susitikimus pakviesti dalyvauti Arabų valstybių lygą, atsižvelgiant į jos teigiamą indėlį siekiant taikos, klestėjimo ir stabilumo Viduržemio jūros regione;

13. pabrėžia, kad būtina į naująją institucijų sąrangą įtraukti regionų ir vietos institucijas; palankiai vertina Regionų komiteto pateiktą nuomonę ir pasiūlymą sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėją;

14. mano, kad stiprinant parlamentinį aspektą kartu reikia plėtoti panašią veiklą siekiant užtikrinti, kad pilietinė visuomenė dalyvautų atitinkamoje institucinėje Viduržemio jūros šalių sąjungos struktūroje, visų pirma pasitelkiant priemones, skirtas konsultuotis su visuomene projektų atrankos, įgyvendinimo ir tolesnio plėtojimo klausimais; šiuo požiūriu ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinę asamblėją į savo veiklą labiau įtraukti Viduržemio jūros šiaurės ir pietų regionų pilietinę visuomenę;' ragina stiprinti socialinių partnerių vaidmenį įsteigiant Europos ir Viduržemio jūros regiono ekonominį ir socialinį komitetą;

15. pažymi, kad tam tikros šalys, dalyvaujančios iniciatyvoje „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“, nedalyvauja Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystėje; ragina Tarybą, Komisiją ir visas iniciatyvoje „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ dalyvaujančias valstybes nustatyti nuoseklią santykių sistemą, orientuotą į ekonominę ir teritorinę Europos Sąjungos ir visų Viduržemio jūros regiono šalių integraciją; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad visos iniciatyvoje „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ dalyvaujančios valstybės turėtų prieigą prie regioninių programų, jau vykdomų pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę;

16. mano, kad narystė Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungoje nėra ES plėtros alternatyva ir nedaro įtakos dabartinių ar būsimų šalių kandidačių stojimo į ES perspektyvoms; mano, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga netrukdys vykdyti kitų regioninio bendradarbiavimo iniciatyvų;

17. pabrėžia, kad būtina iš esmės persvarstyti visą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių politiką ir stiprinti jos politinį aspektą ir bendrą plėtotę; primena, kad bet kokiu atveju iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ nesusilpnina platesnių šios politikos užmojų;

18. mano, kad iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ turėtų padėti skatinti esamas Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo formas siekiant visoms šalims partnerėms suteikti galimybę remiantis abipusiu sutarimu nustatytais prioritetais ir tikslais dalyvauti Sąjungos teritorinėse programose ir vykdyti atitinkamą politiką,

primena didesnio Bendrijos programų taikymo srities išplėtimo svarbą, kad šalys partnerės dalyvautų ir švietimo, mokslinių tyrimų bei profesinio mokymo (studentų mainai ir kt.) sričių programose;

19. mano, kad problemos, susijusios su taika ir saugumu, žmogaus teisėmis ir demokratija, taip pat su kultūriniu bendradarbiavimu, turi būti sprendžiamos atsižvelgiant į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių dimensiją; dar kartą patvirtina, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos paskirtis – spręsti teritorines, infrastruktūros ir aplinkos problemas rengiant strateginius planus ir konkrečius projektus; pageidauja, kad ši konkreti dimensija prisidėtų prie Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės atnaujinimo;

20. primena pirmąsias 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto Viduržemio jūros regiono klausimams, iniciatyvas – jūrų ir sausumos greitkelių, civilinės saugos, Viduržemio jūros regiono saulės energijos plano, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų, Viduržemio jūros regiono verslo vystymosi iniciatyvas;

21. primena, kad siekiant ambicingų Barselonos proceso tikslų būtina nedelsiant išplėsti bendradarbiavimo sritis, įtraukiant vandentvarką, žemės ūkį, maisto tiekimo saugumą, energiją, profesinį mokymą, kultūrą, sveikatos priežiūrą, turizmą ir t. t.;

22. aktyvia remia iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ ir susijusių iniciatyvų ir projektų, pvz., naujosios Viduržemio jūros šalių iniciatyvos, skirtos Viduržemio jūros valymui, ir Viduržemio jūros regiono saulės energijos projekto, aplinkosaugos aspektą;

23. mano, kad visų Viduržemio jūros regiono valstybių įtraukimas į iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ suteikia galimybę išsamiau spręsti šio regiono problemas ir veiksmingiau sieti bei koordinuoti šį procesą su jau esamomis programomis, pvz., JTAP Viduržemio jūros regiono veiksmų planu;

24. palankiai vertina pasiūlymą, pateiktą ketvirtosios plenarinės sesijos vadovybės baigiamojoje deklaracijoje, įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono energijos bendriją, kurią remtų Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja; pripažįsta, kad itin svarbu stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerių bendradarbiavimą energetikos srityje ir būtina plėtoti regiono energetikos rinką siekiant Europos ir Viduržemio jūros šalių regione įgyvendinti didelio masto atsinaujinančios energijos ir energetikos infrastruktūros projektus;

25. tikisi, kad stiprinant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių santykius bus paskatinta taikos ir gerovės erdvės plėtra; pabrėžia, kad taika ir politinis stabilumas Viduržemio jūros regione yra esminė kolektyvinio ir individualaus saugumo toli už jo ribų sąlyga; pabrėžia, kad tik pagreitintos derybos siekiant rasti ilgalaikį ir visapusišką konfliktų regione sprendimą gali sudaryti sąlygas pasiekti šį tikslą; mano, kad ES sprendžiant šiuos konfliktus turi prisiimti lyderės vaidmenį ir taip įgyti visų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą; pabrėžia poreikį toliau oficialiai bendradarbiauti kovojant su tarptautiniu terorizmu, prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis; džiaugiasi, kad Marselio deklaracija ją pasirašiusios šalys raginamos dėti pastangas siekiant palaipsniui įvykdyti demilitarizavimo ir nusiginklavimo procesą Artimuosiuose Rytuose visų pirma siekiant sukurti zoną be branduolinių ir masinio naikinimo ginklų;

26. mano, kad siekiant sumažinti įtampą Viduržemio jūros regione, reikėtų stengtis, jog jo gyventojai geriau suprastų kultūras ir visuomenes, ir todėl reikėtų remti Civilizacijų aljansą kaip svarbiausią dialogo, padedančio stabilizuoti padėtį regione, forumą; primygtinai prašo valstybių narių ir Komisijos parengti tokio dialogo plėtojimo strategijas; ragina sustiprinti Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos ir Annos Lindh fondo ryšius, įskaitant pagrindinių Annos Lindh fondo tinklų ir Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos Kultūros komiteto posėdžių organizavimą;

27. pažymi, kad vienas iš svarbiausių Europos ir Viduržemio jūros regiono politikos tikslų – skatinti teisinės valstybės ir demokratijos principus, pagarbą žmogaus teisėms ir politiniam pliuralizmui, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šiose srityse dar vis esama didelių pažeidimų; dar kartą patvirtina žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo skatinimo svarbą; ragina įvertinti iki šiol gautus rezultatus ir partnerystės įgyvendinimo priemonių tinkamumą; primygtinai ragina Komisiją nustatyti tikslius šių priemonių tinkamumo kriterijus, taip pat atsižvelgiant į kitas tarptautines organizacijas, pvz., Europos Tarybą, ir sukurti efektyvią šių priemonių įgyvendinimo kontrolės sistemą; taigi ragina visas iniciatyvoje dalyvaujančias šalis didinti ir skatinti pagarbą visuotinei religijos laisvei ir ypač atitinkamoms jų religinėms mažumoms; rekomenduoja sukurti bendrą politinę ir institucinę sistemą, pagal kurią būtų galima sustiprinti abipusiškumo aspektą tiek nustatant problemas, tiek ieškant bendrų sprendimų;

28. taigi ragina Tarybą ir Komisiją į šios naujos iniciatyvos tikslus aiškiai įrašyti tikslą skatinti žmogaus teises ir demokratiją ir toliau stiprinti esamų mechanizmų, pvz., žmogaus teisių nuostatos, kuri įtraukta į asociacijos susitarimus, įgyvendinimą ir steigti žmogaus teisių pakomitečius, taip pat sukurti šios nuostatos įtraukimo į naujos kartos susitarimus bei EKP dvišalius veiksmų planus įgyvendinimo mechanizmą; pabrėžia, kad turėtų būti visapusiškai naudojamasi pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) turimomis žmogaus teisių skatinimo priemonėmis siekiant užtikrinti didesnį Europos institucijų veiklos politinį nuoseklumą;

29. ragina visas partnerystėje dalyvaujančias šalis, Komisiją ir būsimąsias iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ institucijas suteikti naują impulsą bendros migracijos politikos valdymui siekiant geriau išnaudoti žmogiškuosius išteklius ir paskatinti Viduržemio jūros regiono gyventojų mainus atsisakant vien tik su regiono saugumu susijusio požiūrio; mano, kad spendžiant imigracijos klausimus didžiausią dėmesį reikėtų skirti teisėtos migracijos galimybėms, kovai su nelegaliais migracijos srautais, sklandesnei imigrantų grupių integracijai ir teisės į prieglobstį užtikrinimui; pabrėžia Europos Sąjungos valstybių narių ir Viduržemio jūros pietinės pakrantės valstybių glaudaus bendradarbiavimo ir bendros atsakomybės svarbą; palankiai vertina tai, kad 2007 m. lapkričio mėn. buvo surengta Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ministrų konferencija dėl migracijos ir mano, kad vykdant iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ didžiausią dėmesį reikėtų skirti sistemingam migracijos srautų valdymui;

30. atkreipia dėmesį į valstybių ir vyriausybių vadovų pareiškimą, kad iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ rodo ryžtą remti žmogiškųjų išteklių tobulinimą ir užimtumo didinimą remiantis Tūkstantmečio vystymosi tikslais, įskaitant skurdo mažinimą, ir šiuo požiūriu tikisi naujų iniciatyvų, programų ir finansinių nuostatų;

31. mano, kad siekiant sukurti visiems naudingą Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvos prekybos zoną Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos ekonominės ir prekybos iniciatyvomis reikia skatinti ekonominį regiono augimą, labiau jį įtraukti į pasaulio ekonomiką ir sumažinti šiaurinių ir pietinių Viduržemio jūros pakrančių išsivystymo lygio skirtumą tuo pačiu metu gerinant socialinę sanglaudą;

32. pabrėžia, kad reikia įvertint socialinį liberalizacijos poveikį, ypač aprūpinimo maistų saugumui, ir į jį sistemiškai atsižvelgti; taip pat pažymi, kad šis poveikis gali būti labai skirtingas įvairiuose sektoriuose ir šalyse;

33. pabrėžia šėšėlinės ekonomikos ir juodosios rinkos svarbą Viduržemio jūros pietinių ir vakarinių pakrančių šalyse; mano, kad reikia remti laipsnišką šios veiklos įtraukimą į oficialią ekonomiką siekiant, kad regionas vystytųsi;

34. pažymi, kad nuo 2004 ir 2007 m. į Sąjungą įstojus naujoms valstybės narėms, nuolat auga jų ir jų partnerių, Viduržemio jūros regiono valstybių, prekybiniai mainai; ragina diegiant partnerystę atsižvelgti į šią tendenciją ir ją remti;

35. pažymi būtinybę skatinti jaunimą kurti mažas įmones, įskaitant galimybę gauti paskolas ir mikrokreditus; be to, mano, kad reikia stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų ir partnerystės priemonės (EVIP) paramą;

36. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos valstybių narių ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimuose numatytos imigracijos ir politinio prieglobsčio srities bendradarbiavimo priemonės, įskaitant imigracijos centrų finansavimą, ir ragina Sąjungą ir valstybes nares patvirtinti, kad šiuose centruose visiškai gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės;

37. mano, kad būtina įgyvendinti konkrečius ir apibrėžtus tikslus socialinėje srityje; todėl primena, kad laisvosios prekybos zonos tikslas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne vien tik į ekonominį augimą, bet visų pirma į darbo vietų kūrimą; primena, kad jaunimo ir moterų bedarbystė yra svarbiausia Viduržemio jūros regiono šalių socialinė problema;

38. ragina pietines Viduržemio jūros šalis partneres, atsižvelgiant į Agadiro ekonominį susitarimą, kurį pasirašė Egiptas, Jordanija, Marokas ir Tunisas, vystyti prekyba pietūs – pietūs ir pabrėžia, kad Europos Sąjungos institucijos turi teigiamai reaguoti į prašymus suteikti techninę paramą siekiant skatinti tokią pietų – pietų ekonominę integraciją;

39. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir visų valstybių partnerių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0257.
• [2]  OL C 282 E, 2008 11 6, p. 443.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (6.11.2008)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“
(2008/2231(INI))

Nuomonės referentas: Kader Arif

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi dėl vėl atrasto noro suteikti naują politinį ir praktinį daugiašalių Europos Sąjungos santykių su jos Viduržemio jūros partneriais postūmį;

2.  primena, kad iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ yra skirta atgaivinti šį procesą ir jį sustiprinti remiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės pamatais;

3.  reikalauja, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos veikla būtų vykdoma remiantis lygiavertiškumo, lygybės, bendro sprendimo, taip pat ir atsakingumo ir pasidalinto valdymo principais;

4.  pažymi, kad šią iniciatyvą priėmus gyventojams, tvirtas bendradarbiavimas ir iniciatyvos sėkmė bus užtikrinti; mano, kad to siekiant reikia, kad politiniai siekiai būtų paversti aiškesniais ir artimesniais piliečiams konkrečiais projektais; taip pat mano, kad į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos veiklą turi būti įtraukti mechanizmai, skirti konsultavimuisi su pilietine visuomene (asociacijos, socialiniai partneriai ir t. t.), vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir privačiu sektoriumi ir jų aktyviam dalyvavimui;

5.  ragina, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos projektai būtų konkretūs ir vienijantys, ir kad jie atitiktų regionų piliečių reikmes; pabrėžia, kad jais turi būti prisidedama prie subalansuoto ir tvaraus vystymosi ir skatinami regionų ir jų dalių ryšiai siekiant skatinti integraciją ir sanglaudą;

6.  primena pirmąsias 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto Viduržemio jūros regiono klausimams, iniciatyvas – jūrų ir sausumos greitkelių, civilinės saugos, Viduržemio jūros regiono saulės energijos plano, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų, Viduržemio jūros regiono verslo vystymosi iniciatyvas;

7.  pažymi, kad šiuo metu tik vienas iš šešių pasiūlytų projektų skirtas ekonomikos ir verslo klausimams; apgailestauja, kad Paryžiaus deklaracijoje yra nedaug nuorodų į partnerystės ekonominius ir verslo aspektus, kaip, pvz., tiesioginės užsienio investicijos, užimtumas, šėšėlinė ekonomika ar skurdo mažinimas;

8.  primena, kad siekiant pasiekti ambicingus Barselonos proceso tikslus būtina nedelsiant išplėsti bendradarbiavimo sritis, įtraukiant vandentvarką, žemės ūkį, maisto tiekimo saugumą, energiją, profesinį mokymą, kultūrą, sveikatos priežiūrą, turizmą ir t. t.;

9.  primena, kad Parlamentas daugelį kartų patvirtino būtinybę sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir plėtros banką Komisijos numatytiems Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos projektų finansavimo ištekliams papildyti;

10. mano, kad siekiant sukurti visiems naudingą Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvos prekybos zoną Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos ekonominės ir prekybos iniciatyvomis reikia skatinti ekonominį regiono augimą, labiau jį įtraukti į pasaulio ekonomiką ir sumažinti šiaurinių ir pietinių Viduržemio jūros pakrančių išsivystymo lygio skirtumą tuo pačiu metu gerinant socialinę sanglaudą;

11. primena, kad antroje 2005 m. penkių metų programos dalyje „Tvarus vystymasis ir tvarios socialinės ir ekonominės reformos“ Europos ir Viduržemio jūros partneriai nustatė įvairius prioritetus: viena vertus, kad būtina pagerinti verslo aplinką, palengvinti kreditų prieinamumą, įtvirtinti makroekonomikos stabilumą ir pagerinti viešųjų finansų valdymą, kita vertus, kad reikia spręsti socialinius klausimus – socialinės apsaugos sistemas, skurdo mažinimą ir darbo vietų kūrimą, ypač jaunimui ir moterims;

12. pabrėžia, kad reikia įvertint socialinį liberalizacijos poveikį, ypač aprūpinimo maistų saugumui, ir į jį sistemiškai atsižvelgti; taip pat pažymi, kad šis poveikis gali būti labai skirtingas įvairiuose sektoriuose ir šalyse;

13. primena, kad laisvos prekybos zonos ir prekybos liberalizavimas nėra galutinis tikslas, bet turi vykti kartu su skurdo ir nedarbo mažinimu, ekonominių ir socialinių teisių skatinimu bei aplinkos apsauga;

14. pažymi, kad siekiant šio tikslo regioninis ekonominis bendradarbiavimas turi vykti visais jo aspektais (šiaurė – pietūs ir pietūs – šiaurė); ypač skatina kurti suderintas regionines pietinės Viduržemio jūros pakrantės šalių programas, kurios padėtų žengti link ekonominės bei politinės šių šalių integracijos;

15. pažymi, kad Sąjunga turi labiau remti Viduržemio jūros partnerių programas, skirtas palengvinti sukurti palankias sąlygas didėti investicijoms, ir techninės bei finansinės pagalbos prekybos mainams mechanizmais plėsti ekonominį bendradarbiavimą ir prekybos mainus;

16. ragina, kad būtų apsvarstyta galimybė šalyse partnerėse įsteigti specialias Sąjungos agentūras siekiant konkrečiai padėti šioms šalims tokiose srityse, kaip, pvz., investicijų skatinimas;

17. pabrėžia šėšėlinės ekonomikos ir juodosios rinkos svarbą pietinių ir vakarinių Viduržemio jūros pakrančių šalyse; mano, kad reikia remti laipsnišką šios veiklos įtraukimą į oficialią ekonomiką siekiant, kad regionas vystytųsi;

18. pažymi, kad nuo 2004 ir 2007 m. į Sąjungą įstojus naujoms valstybės narėms, nuolat auga jų ir jų partnerių, Viduržemio jūros regiono valstybių, prekybiniai mainai; ragina diegiant partnerystę atsižvelgti į šią tendenciją ir ją remti;

19. pažymi būtinybę skatinti jaunimą kurti mažas įmones, įskaitant galimybę gauti paskolas ir mikrokreditus; be to, mano, kad reikia stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų ir partnerystės priemonės (EVIP) paramą;

20. mano, kad migracijos klausimai turi būti sprendžiami suderintai ir darniai, atsižvelgiant į jų ryšį su vystymusi ir į juos įtraukiant kultūrinius ir žmogiškuosius aspektus; prašo palengvinti teisėtą asmenų judėjimą ir pagerinti imigrantų bendruomenių integraciją tuo pačiu metu išvengiant protų nutekėjimo ir kovojant su nelegalių imigrantų gabenimu;

21. pabrėžia, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystėje dėmesys negali būti skiriamas vien tik ekonominiams ir prekybos klausimams; primena, kad trys Barselonos proceso ramsčiai yra glaudžiai susiję; apgailestauja dėl to, kad beveik nepažengta į priekį pirmojo ramsčio, skirto taikai ir stabilumui, bei trečiojo ramsčio, skiro žmogaus ir socialiniam vystymuisi, srityse;

22. ragina Tarybą ir Komisiją į naujos iniciatyvos nuostatą aiškiai įrašyti žmogaus teisių ir demokratijos skatinimą, geriau įgyvendinti esamus mechanizmus, kaip, pvz., su žmogaus teisėmis susijusi asociacijos susitarimų sąlyga, ir sukurti paramos mechanizmą, skirtą taikyti šią sąlygą naujos kartos sutartims, dvišaliams Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planams ir žmogaus teisių pakomitečių veikloje

23. pageidauja, kad su Parlamentu būtų konsultuojamasi dėl nuolatinių Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos organų kūrimo ir jis būtų reguliariai informuojamas apie projektų pažangą;

24. taip pat pabrėžia, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungai reikia suteikti tikrą parlamentinį aspektą remiantis Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinė asamblėja, kuri turi būti laikoma teisėta Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentine išraiška ir kuriai, kaip patariamajai institucijai, turėtų būti suteikta teisė teikti pasiūlymus ir vertinimus;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	5.11.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Kader Arif, Daniel Caspary, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Ignasi Guardans Cambó, Jacky Hénin, Caroline Lucas, Erika Mann, Helmuth Markov, David Martin, Vural Öger, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Gianluca Susta, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Iuliu Winkler, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jean-Pierre Audy, Bastiaan Belder, Ole Christensen, Albert Deß, Eugenijus Maldeikis, Javier Moreno Sánchez, Zbigniew Zaleski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Sepp Kusstatscher, Roselyne Lefrançois, Michel Teychenné

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ  (21.10.2008)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“
(2008/2231(INI))

Nuomonės referentas: Íñigo Méndez de Vigo

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina sutelkti Barselonos proceso metu įgytą patirtį siekiant atnaujinti ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių santykius ir suteikti jiems daugiau dinamikos jų nepertraukiant;

2.  pabrėžia, jog reikėtų išsaugoti institucijų vientisumą ir išvengti bet kokio struktūrų susidvigubinimo, o „Barselonos procesas  Viduržemio jūros šalių sąjunga“ būtų įtrauktas į Sąjungos institucijų schemą; mano, kad sukūrus autonominę institucijų struktūrą būtų tik pakenkta proceso veiksmingumui;

3.  pritaria bendro pirmininkavimo lygiavertiškumo, lygybės ir bendro valdymo pagrindais principui ir, tikėdamasis, jog Lisabonos sutartis įsigalios, mano, kad ji turi atitikti būsimą institucijų struktūrą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose; kad kas antrus metus rengiamas aukščiausiojo lygio susitikimas, nuolatinis bendras komitetas, aukšto rango pareigūnų susitikimai yra reikalingos priemonės, suteikiančio procesui daugiau veiksmingumo ir skaidrumo;

4.  pabrėžia, jog būtina Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinei asamblėjai suteikti didesnį vaidmenį procese ir pritaria Asamblėjos biurui, kuris 2008 m. liepos 12 d. deklaracijoje paprašė, jog Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja, kaip teisėta parlamentinė organizacija, taptų neatskiriama „Barselonos proceso – Viduržemio jūros šalių sąjungos“ dalis;

5.  pritaria Europos Parlamento pirmininkui, kuris savo 2008 m. liepos 13 d. kalboje ragino suteikti jam teisę teikti pasiūlymus, įgyvendinti demokratinę kontrolę ir stebėti bei nuolat vertinti pažangą įgyvendinant projektus;

6.  ragina, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių Parlamentinė asamblėja būtų įtraukta į kas antrus metus vykstančius „Barselonos proceso – Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos“ valstybių vadovų susitikimus ir į kasmetinius valstybių narių Užsienio reikalų ministrų susitikimus;

7.  mano, kad būtina įtvirtinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinę asamblėją parlamentiniu „Barselonos proceso: Viduržemio jūros šalių sąjungos“ aspektu, parengiant tam teisinį pagrindą, kaip pasiūlė Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja, ir mano, kad:

–    Asamblėja turi posėdžiauti mažiausiai kartą per metus;

–    visi Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos nariai gali burtis į grupes pagal frakcijas (papildomai prie jau esamo parlamentų pasiskirstymo: Viduržemio jūros regiono valstybių partnerių parlamentai, Europos parlamentas ir valstybių narių parlamentai), kurios padės geriau ir veiksmingiau integruotis;

–    Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja turi turėti aiškesnes veiklos taisykles ir geriau veikiantį nuolatinį sekretoriatą;

–    privaloma konsultuotis su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentine asamblėja dėl pagrindinių „Barselonos proceso – Viduržemio jūros šalių sąjungos“ klausimų ir projektų;

–    Taryba ir Komisija turėtų būti neatsiejamai susieta su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos veikla ir parengiamaisiais etapais, ir vykstant oficialiems bei plenariniams posėdžiams;

–    šalių, nedalyvaujančių Barselonos procese, parlamentų atstovai turėtų būti pakviesti dalyvauti;

8.  mano, kad „Barselonos proceso – Viduržemio jūros šalių sąjungos“ sekretoriatas turėtų būti sudarytas iš procese dalyvaujančių valstybių komandiruotų tarnautojų ir integruotas į Komisijos skyrius; jo būstinė būtų parinkta atsižvelgiant į veiklos veiksmingumo kriterijus ir į priimančiosios šalies pagarbą demokratinėms vertybėms bei į finansinius išteklius, taip pat į politinę, finansinę ir socialinę paramą, kurią siūlo atitinkamos nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos; todėl pritaria tam, kad sekretoriatas įsikurtų Barselonoje;

9.  mano, kad „Barselonos proceso – Viduržemio jūros šalių sąjungos“ sekretoriatui turi būti suteikta užduotis parengti ir vykdyti projektus bei koordinuoti visą procesą; jis bus atskaitingas Europos ir Viduržemio jūros regiono komitetui ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinei asamblėjai;

10. pažymi, kad projektai finansuojami pagal projektą „Barselonos procesas – Viduržemio jūros šalių sąjunga“ daugiausiai turėtų būti remiami iš Bendrijos lėšų, šalių partnerių lėšų ir privataus finansavimo;

11. pabrėžia, kad reikia įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir plėtros banką, kuris galėtų pritraukti tiesiogines užsienio investicijas projektų, atitinkančių regiono piliečių poreikius, įgyvendinimui;

12. prašo, kad būtų plačiai konsultuojamasi dėl „Barselonos proceso – Viduržemio jūros šalių sąjungos“ institucijų struktūros, o į diskusijas būtų įtraukti visi proceso dalyviai siekiant, kad jos būtų grindžiamos bendru susitarimu ir atsižvelgiama į visus opius klausimus;

13. mano, kad stiprinant parlamentinį aspektą būtina kartu vykdyti panašią veiklą siekiant, kad pilietinė visuomenė dalyvautų atitinkamoje institucinėje „Barselonos proceso – Viduržemio jūros šalių sąjungos“ struktūroje;

14. mano, kad tokio bendradarbiavimo skatinimas gali atlikti teigiamą vaidmenį kuriant ir plėtojant panašias regionines sąjungas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	20.10.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	15 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Enrique Barón Crespo, Richard Corbett, Andrew Duff, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Rihards Pīks, Adrian Severin, József Szájer, Johannes Voggenhuber, Andrzej Wielowieyski, Dushana Zdravkova
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Costas Botopoulos, Elmar Brok, Carlos Carnero González, Monica Frassoni

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ  (2.12.2008)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“
(2008/2231(INI))

Nuomonės referentė: Ilda Figueiredo

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina valstybes nares ir visus Viduržemio jūros regiono partnerius, dalyvaujančius Barselonos procese, labiau atsižvelgti į moterų padėtį ir į lygias vyrų bei moterų galimybes ir pabrėžia, kad svarbu įtraukti lyčių aspektą vykdant visų sričių politiką ir taikant praktines priemones, pagal kurias būtų skatinama vyrų ir moterų lygybė;

2.  ragina visas iniciatyvoje „Barselonos procesas: Viduržemio jūros šalių sąjunga“ dalyvaujančias valstybes nares ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDEF) ir visus kitus JTO ir Tarptautinės darbo organizacijos priimtus dokumentus žmogaus teisių klausimais;

3.  apgailestauja, kad Komisijos komunikate pavadinimu Iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ neskiriama ypatingo dėmesio moterų padėčiai, ir pabrėžia, kad į dalį „Projektai“ turėtų būti įtrauktos nuostatos, jog būtina skatinti geografinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą ir visada atsižvelgti į lygių vyrų ir moterų galimybių klausimą bei į lyčių aspektą;

4.  reiškia susirūpinimą dėl skurdo ir socialinės atskirties, nes tai labai veikia moteris ir vaikus, ir perspėja dėl poveikio, kurį daro įvairių sričių politika, kurią vykdant deramai neatsižvelgiama į būtinybę skatinti lygias vyrų ir moterų teises bei galimybes, turint mintyje deramą pagarbą moters orumui;

5.  pabrėžia, kad moterims, imigravusioms į valstybes nares iš trečiųjų šalių, įskaitant Viduržemio jūros regiono pietines šalis, būtina suteikti pilietybę siekiant užtikrinti veiksmingą jų teisių apsaugą;

6.  ragina visus Barselonos proceso dalyvius ypatingai rūpintis rengimu ir viešuoju finansavimu projektų, skirtų moterų gyvenimo sąlygoms gerinti, ypač susijusių su seksualine ir reprodukcine sveikata ir švietimu, kokybiškų darbo vietų, visų pirma užtikrinant moterų teises, kūrimu, su vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros įstaigų, padėsiančių moterims lengviau integruotis į visuomenę, statymu;

7.  pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankias sąlygas moterims gauti visų švietimo sistemos pakopų išsilavinimą atsižvelgiant į tai, kad pakankamai kvalifikuota darbo jėga yra svarbus veiksnys ne tik mažinant vyrų ir moterų nelygybę, bet ir skatinant visos ekonomikos konkurencingumą bei socialinę sanglaudą;

8.  ragina valstybes nares ir Barselonos proceso partnerius imtis aktyvių veiksmų siekiant skatinti lygias galimybes ir kovoti su moterų diskriminacija visose srityse, ypač atsižvelgiant į užimtumą, šeimos gyvenimą ir švietimą, kad būtų siekiama smurto prieš moteris ir prekybos žmonėmis prevencijos ir kad būtų gerbiamas ir skatinamas moterų vaidmuo visuomenėje, ypač gerinant jų galimybes eiti vadovaujančias pareigas ir dalyvauti priimant sprendimus.

9.  primena, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių zonos darbo rinkoje skatina vystyti infrastruktūrą ir paslaugas, reikalingas norint sudaryti galimybes moterims ne tik patekti į darbo rinką, bet ir išlaikyti savo pozicijas joje;

10. pažymi, kad Viduržemio jūros regiono šalių moterų organizacijos turėtų palaikyti glaudesnius tarpusavio ryšius norėdamos prisidėti skatinant pilietinės visuomenės vystymąsi ir aktyvų moterų dalyvavimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	2.12.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Ilda Figueiredo, Claire Gibault, Lissy Gröner, Urszula Krupa, Pia Elda Locatelli, Astrid Lulling, Siiri Oviir, Zita Pleštinská, Anni Podimata, Teresa Riera Madurell, Raül Romeva i Rueda, Anne Van Lancker, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Donata Gottardi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Juan Andrés Naranjo Escobar

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	2.12.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	36 5 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Bastiaan Belder, Elmar Brok, Colm Burke, Marco Cappato, Philip Claeys, Véronique De Keyser, Michael Gahler, Klaus Hänsch, Jana Hybášková, Anna Ibrisagic, Ioannis Kasoulides, Maria Eleni Koppa, Vytautas Landsbergis, Johannes Lebech, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Vural Öger, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, Samuli Pohjamo, Bernd Posselt, Raül Romeva i Rueda, Christian Rovsing, Flaviu Călin Rus, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Charles Tannock, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Marcello Vernola, Andrzej Wielowieyski, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Laima Liucija Andrikienė, Árpád Duka-Zólyomi, Martí Grau i Segú, Pierre Jonckheer, Alexander Graf Lambsdorff, Erik Meijer