Procedūra : 2008/2244(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0507/2008

Pateikti tekstai :

A6-0507/2008

Debatai :

PV 12/01/2009 - 20
CRE 12/01/2009 - 20

Balsavimas :

PV 13/01/2009 - 6.13
CRE 13/01/2009 - 6.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0013

PRANEŠIMAS     
PDF 176kWORD 121k
16.12.2008
PE 412.281v02-00 A6-0507/2008

dėl EPS viešųjų finansų 2007–2008 m.

(2008/2244(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėja: Donata Gottardi

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl EPS viešųjų finansų 2007–2008 m.

(2008/2244(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. birželio 24 d. komunikatą dėl EPS viešųjų finansų 2008 m. – viešųjų finansų kokybės vaidmuo ES valdymo sistemoje (COM(2008)0387),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. birželio 13 d. komunikatą dėl EPS viešųjų finansų 2007 m. – prevencinės SAP funkcijos efektyvumo užtikrinimas (COM(2007)0316),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gegužės 7 d. komunikatą „EPS@10“: Ekonominės ir pinigų sąjungos laimėjimai ir uždaviniai po 10 metų nuo jos sukūrimo (COM(2008)0238),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl EPS viešųjų finansų 2006 m.(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 22 d. rezoliuciją dėl EPS viešųjų finansų 2004 m.(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl 2007 m. metinio pranešimo apie euro zoną(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl 2006 m. metinio pranešimo apie euro zoną(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl 2008 m. pavasarį vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos intereso sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos situacijos: 2007 m. parengiamasis pranešimas dėl bendrųjų ekonomikos politikos gairių(7),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl mokesčių ir muitų politikos įnašo į Lisabonos strategiją (COM(2005)0532) ir 2007 m. spalio 24 d. Parlamento rezoliuciją(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės aspektų įvertinimo sudarant biudžetus(9),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos rezoliuciją dėl ekonominės politikos koordinavimo trečiuoju EPS etapu ir dėl EB sutarties 109 ir 109b straipsnių, pridėtą prie ES pirmininkaujančios valstybės išvadų, pateiktų po 1997 m. gruodžio 12 ir 13 d. Briuselyje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) 2008 m. lapkričio 4 d. susitikimo išvadas dėl tarptautinių iniciatyvų sprendžiant finansų krizę ir pasiruošimo tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui krizės klausimais;

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą „Įveikti finansų krizę. Europos veiksmų programa“ (COM(2008)0706);

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės išvadas dėl finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros stiprinimo, pateiktas po 2008 m. spalio 15–16 d. Briuselyje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo;

–   atsižvelgdamas į Euro grupės šalių ir vyriausybių vadovų posėdžio, vykusio 2008 m. spalio 12 d. siekiant patvirtinti bendrą gelbėjimo ir kovos su krize planą, rezultatus;

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) 2008 m. spalio 7 d. susitikimo išvadas dėl neatidėliotinų finansų krizės sprendimo priemonių taikymo ir į Parlamento 2008 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl 2008 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžio(10);

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansinių reikalų tarybos (ECOFIN) 2008 m. gegužės 14 d. susitikimo išvadas dėl socialinių išlaidų efektyvumo ir veiksmingumo užtikrinimo ateityje ir valstybės finansų kokybės analizės gairių projektą,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansinių reikalų tarybos (ECOFIN) 2007 m. spalio 9 d. susitikimo išvadas dėl viešųjų finansų kokybės: viešojo administravimo modernizavimas,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansinių reikalų tarybos (ECOFIN) 2006 m. spalio 10 d. išvadas dėl viešųjų finansų kokybės,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6‑0507/2008),

A. kadangi kokybiški viešieji finansai (KVF), kurių tikslas – tvarus vystymasis, rodo nusiteikimą dirbti ateities kartoms ir tai ypač svarbu dabartinėje padėtyje, kai rinkose vyrauja suirutė;

B.  kadangi reikia vystyti KVF politiką, kuri būtų koordinuojama Europos lygmeniu, ypač euro zonoje; ši politika būtų parengta ir vertinama, remiantis bendromis standartinėmis priemonėmis, kad šiuo laikotarpiu būtų palaikomas augimas ir kad būtų galima spręsti demografines, globalizacijos ir klimato kaitos problemas;

C. kadangi viešųjų finansų tikslas – palaikyti makroekonomikos sistemą, teikti viešąsias paslaugas ir prekes bei kompensuoti rinkos nesėkmes ir išorės poveikius;

D. kadangi KVF koncepcija ir veiklos bazė nukreiptos į augimą, ir jei augimas laikomas svarbiausiu KVF rodikliu, jos turi būti neatskiriamai integruotos į valstybių narių biudžeto ir viešųjų išlaidų politiką, kuri būtų orientuota į gerovės valstybės palaikymą ir naujoves, socialinę apsaugą ir išteklių perskirstymą;

E.  kadangi nedidelės ir nekoordinuotos viešosios investicijos Europos Sąjungoje (mažiau nei 3 proc. BVP) turi neigiamą poveikį tvaraus ilgalaikio augimo tikslo įgyvendinimui; norint jį pasiekti, reikia kryptingai naudoti viešuosius finansus ir nustatyti prioritetus;

F.  kadangi būtina ir tinkama nagrinėti ir vertinti viešuosius finansus bei jų tvarumo perspektyvas lyčių požiūriu;

2007–2008 m. ekonomikos tendencijų pasikeitimas, ekonomikos ir finansų krizė bei perspektyvos;

1.  pažymi, kad išanalizavus viešųjų finansų padėtį 2007 ir 2008 m. pirmoje pusėje, matyti, jog pasikeitė ekonomikos tendencijos ir grėsmingai artėja ekonomikos sulėtėjimas ir augimo sumažėjimas, nuolat mažėja infliacija ir didėja pajamų skirtumai;

2.  išreiškia susirūpinimą sunkia ekonomine ir finansine padėtimi Europoje ir pasaulyje, dėl kurios pasiektas precedento neturintis nestabilumo lygis, ir pažymi, kad kuriasi nauja varomoji jėga, dėl kurios vystosi nauji viešojo ir privačiojo sektorių santykiai, pinigų ir ekonomikos politikos pokyčiai, kuomet, jei tinkamai neveikia rinka ir jei nėra taisyklių ir kontrolės, viešasis sektorius turi imtis pagrindinio vaidmens, kartais atviros nacionalizacijos pavidalu;

3.  pažymi, kad strateginių sektorių krizė, ypač finansų ir transporto srityse, skatina valstybines investicines bendroves perimti tas kompanijas, nesirūpinant, kad tokie perėmimai vyktų tik tada, kai tai būtina, siekiant išlaikyti tvarią Europos ekonomikos plėtrą ir užtikrinti, kad nesivadovaujama tik nacionaliniais interesais;

4.  mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų pateikti tinkamą viešųjų finansų ir pagalbos viešajam sektoriui bei pagrindinių pramonės įmonių, finansų ir kreditų sektoriaus įvertinimą; taip pat mano, kad būtų naudinga įvertinti, kaip šios priemonės veikia konkurenciją, vidaus rinką ir vienodas galimybes;

5.  pabrėžia, kad remiantis peržiūrėtu Stabilumo paktu, leidžiama imtis veiksmų, kai susidaro ypač rimtos situacijos, ir kad finansų konsolidacijos tikslai, numatyti stabilumo ir konvergencijos uždaviniuose, išlieka labai svarbiais, siekiant atsigavimo ir augimo;

6.  pažymi, koks svarbus bendras požiūris, siekiant Europos lygmeniu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir pinigų perkėlimui į mokesčių rojus (visuomenės, mokesčių mokėtojų ir valstybės finansų požiūriu), ypač tokiu metu, kai gali būti neigiamai paveikta finansinė konsolidacija ir padidėti valstybės įsiskolinimas dėl to, kad reikia gelbėti didžiules finansų ir pramonės įmones;

7.  pabrėžia, kadangi visuomenei, mokesčių mokėtojams ir viešiesiems biudžetams būtų naudinga užtikrinti, jog kiekvieną kartą, naudojant viešuosius fondus turint tikslą gelbėti finansines organizacijas, būtų vykdoma tinkama kontrolė, gerinama įmonės ar institucijos valdymo ir verslo vykdymo kokybė, tiksliai nustatytos išmokų ribos vadovams ir aiški atskaitomybė valdžios institucijoms; mano, kad būtų tikslinga Komisijai parengti ir pradėti taikyti gaires, kad nuosekliai ir koordinuotai būtų taikomos įvairios nacionalinės priemonės;

8.  yra tos nuomonės, kad kišimasis į didmeninės prekybos viešąjį sektorių kai kuriose valstybėse narėse turint tikslą išgelbėti ir paremti bankų ir finansų pramonę turės aiškių padarinių viešiesiems finansams ir gyventojų pajamoms; mano, kad tai būtina, todėl, siekiant tinkamai ir teisingai padalinti mokesčių naštą visiems mokesčių mokėtojams, nustatyti, iš vienos pusės, tinkamo lygio mokesčius visiems finansiniams subjektams ir, iš kitos pusės, suteikti laipsniškas ir ryškias mokesčių lengvatas vidutines ir mažas pajamas bei pensijas gaunantiems žmonėms, taip pat peržiūrėti mokesčių normas, pajamų mokesčio kompensacijas ir tokiu būdu mažinti skurdą (ne tik ypatingą skurdą) bei skatinti vartojimą ir paklausos augimą; taip būtų nutrauktas dabartinės ekonomikos krizės, pranašaujančios recesiją, ciklas;

9.  pabrėžia, kad Europos makroekonomikos politika turėtų būti formuojama taip, kad būtų skubiai ir koordinuotai reaguojama į recesijos ir finansinio nestabilumo riziką, ir ragina Komisiją ir valstybes nares (ypač euro zonoje) protingai vienakryptiškai naudotis Stabilumo pakto lankstumu ir kurti anticiklines priemones, kurios, remiantis Lisabonos strategijos tikslais, būtų nukreiptos į struktūrinius pokyčius, veiksmingą viešųjų išlaidų skirstymą, viešųjų finansų ir augimui skirtų investicijų perskirstymą, ypatingą dėmesį skiriant mažoms ir vidutinėms įmonėms;

10. pabrėžia, kad šiuo atveju (ypač euro zonoje) reikalingas bendras požiūris į atlyginimų politiką, kad atlyginimai būtų keliami atsižvelgiant į infliaciją ir produktyvumą, kadangi fiskalinė ir atlyginimų politika yra galingas ir efektyvus paklausos, ekonomikos stabilumo ir augimo svertas;

11. palankiai vertina faktą, kad aiškėja sprendimų priėmimo sritys ir kad Euro grupė veikia kaip (pirminė) politinė ir ekonominė koordinavimo institucija, duodanti skubius nurodymus ir siūlanti kartu parengti strategijas ne tik ekonominės ir finansų krizės klausimais, bet ir kaip atgaivinti makroekonomiką bei bendras investicijas; šios strategijos būtų skirtos augimo perspektyvoms stiprinti, krizės padarinių viešiesiems finansams ir finansiniam stabilumui Europos Sąjungoje švelninti ir padėtų rasti ekonominės ir monetarinės politikos pusiausvyrą Europos Sąjungoje;

12. mano, kad būtų naudinga pasiūlyti privalomą mechanizmą, kad Komisija ir valstybės narės, ypač euro grupės narės, prieš nuspręsdamos taikyti svarbias ekonomines priemones, ypač tokias, kurios lemtų energijos, žaliavų ir maisto produktų kainų kitimą, tartųsi ir derintų tas priemones tarpusavyje;

Viešųjų finansų tvarumas ir prevencinės Stabilumo ir augimo pakto prevencinės funkcijos efektyvumas

13. viešųjų finansų tvarumą laiko išankstine sąlyga ir prioritetu siekiant užtikrinti ne tik kiekvienos valstybės narės stabilumą ir augimą, formuoti makroekonominio užimtumo struktūrą, socialinę ir aplinkos politiką, bet ir Europos ateities socialinį modelį, būdingą Europos Sąjungos raidai;

14. išreiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinės tarptautinės finansų krizės tiesioginio poveikio valstybių narių viešųjų finansų tvarumui ir kokybei; išreiškia ypatingą susirūpinimą dėl krizės poveikio realiajam ekonomikos sektoriui ir mokėjimų balansui naujose valstybėse narėse, kurios nepriklauso euro zonai ir kuriose drastiškai mažėja tiesioginių užsienio investicijų;

15. pažymi, kad deficitas ir valstybės skolos daro neigiamą poveikį augimui, kadangi dėl to valstybės narės krizės laikotarpiu negali laisvai manevruoti; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų konsoliduojant savo biudžetus ir sumažinti valstybės skolą ekonomikos augimo laikotarpiais, kadangi tai išankstinė sveikos, konkurencingos ir tvarios Europos ekonomikos sąlyga; taip pat pažymi, kad nevykusios priemonės, kurias naudojant siekiama sumažinti deficitą ir valstybės skolą, kaip antai chaotiškas valstybės investicijų mažinimas, turi priešingą poveikį ilgalaikės augimo perspektyvos aspektu;

16. pažymi, kad turint mintyje dėl dabartinės finansų krizės ir ekonominio nuosmukio, kuris jau pradėjo veikti užimtumo ir augimo lygį euro zonoje, tarptautiniu mastu pasikeitusias aplinkybes, sunku išvengti augančio deficito; todėl siūlo, kad valstybės narės tikslingiau naudotųsi Stabilumo ir augimo pakto (SAP) lankstumu, siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą ir augimą; atkreipia dėmesį į dabartinės finansų krizės poveikį biudžetui ir ragina Komisiją įvertinti, kaip valstybių narių taikomi gelbėjimo planai, kai viešųjų fondų lėšos naudojamos gelbėti nacionalines finansų institucijas, veikia jų viešuosius finansus; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip šiomis aplinkybėmis veikia SAP nuostatos, kai ekonomikos augimas lėtas, o kelios valstybės narės susiduria su recesijos grėsme; taip pat ragina įvertinti, kaip didėjančios kredito išlaidos veikia valstybių narių valstybės skolą;

17. pažymi, kad persvarstytas SAP deramai veikia; mano, kad koreguojanti funkcija ankstesniais metais buvo deramai pritaikyta ir pabrėžia, kad prevencinė funkcija yra labai svarbi kaip pagrindinė valstybių narių finansų politikos tvarumo ir konvergencijos priemonė, ypač euro zonoje;

18. sutinka su Komisijos nuomone, kad svarbi Stabilumo pakto prevencinė funkcija, kad valstybėms narėms reikia paramos ir priminimų ir kad reikia keistis geriausia praktika; ypač sutinka su tuo, kad ši pagalba turėtų būti teikiama vidutinės trukmės biudžeto politikos priemonėms įgyvendinti ir koordinuoti Europos lygmeniu, turint mintyje tai, kad norint rasti veiksmingų priemonių, reikia turėti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos ir biudžeto politikos problemų supratimą ir būti tvirtai politiškai pasiryžus šias problemas spręsti taikant anticiklines priemones, nukreiptas ta pačia linkme;

19. pabrėžia vidutinės trukmės tikslų (VTT) – konkrečių biudžeto tikslų, susietų su ekonominiais, fiskaliniais, biudžeto ir pajamų politikos tikslais, kurie turėtų būti pasiekti vykstant dialogui makroekonomikos tema, kuris būtų pritaikytas prie kiekvienos valstybės narės konkrečios padėties ir numatytas keletui metų į priekį – svarbą; ragina valstybes nares sustiprinti vidutinės trukmės tikslų patikimumą ir teisėtumą nacionaliniu lygmeniu, aktyviau įtraukiant vyriausybių skyrius, nacionalinius parlamentus ir socialinius partnerius (nacionalinė atsakomybė), ir vietiniu lygmeniu (regionų viešieji finansai), sudarant regioninius SAP ir nustatant regioninius VTT, atsižvelgiant į regionų viešųjų finansų ir investicijų poveikį valstybės viešiesiems finansams ir įvairių šalių ekonominio augimo perspektyvas;

20. mano, kad ypač svarbu derinti daugiametes biudžeto programas ir metinių biudžetų rengimą ir įgyvendinimą; ragina valstybes nares kruopščiau parengti makroekonomines prognozes ir glaudžiau bendradarbiauti nustatant daugiamečių išlaidų programų kriterijus, trukmę ir tikslus, kad Europos lygmeniu būtų galima užtikrinti didesnį biudžeto ir makroekonomikos politikos efektyvumą ir geresnį vykdymą;

21. pažymi, kad valstybės narės turėtų įvykdyti papildomų struktūrinių reformų ir drausmingiau naudoti biudžeto lėšas, taip pat parengti anticiklinių fiskalinių priemonių, kurias įgyvendinant būtų mažinamas biudžeto deficitas ekonominio pakilimo metais, siekiant būti geriau pasirengusioms susidoroti su neigiamais išorės veiksniais;

22. pabrėžia, kaip svarbu parengti makroekonominius planus, skirtus susidoroti su išorės veiksniais (kaip antai padidintos rizikos paskolų nulemta finansinė krizė), kuriuose atsižvelgiama ne tik į padėtį euro zonoje, bet ir į pirmaujančias šalis besivejančių Europos Sąjungos valstybių ekonomiką;

Viešieji finansai – pagrindinė platesnio ir suprantamesnio ekonominio požiūrio ypatybė

23. pažymi, kad pagrindinis su konsoliduotais viešaisiais finansais susijęs tikslas turėtų būti apibrėžtas remiantis naujojo SAP įsipareigojimais ir vystymosi, augimo ir konkurencingumo perspektyvomis pagal Lisabonos strategiją, kurioms įgyvendinti reikia struktūrinės reformos, ir viešųjų išlaidų ir apmokestinimo sistemomis, kuriomis būtų remiamos investicijos (į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir naujoves, švietimą bei mokymą, įskaitant aukštąjį mokslą, sveikatos apsaugą, infrastruktūrą, aplinką, saugumą ir teisingumą) reikalingos socialinei sanglaudai, augimui ir užimtumui skatinti bei šios pajamos perskirstomos, siekiant tų tikslų;

24. pabrėžia, kad pagal su viešaisiais finansais susijusius tikslus, numatytus remiantis naujosios Lisabonos strategijos jungtinėmis gairėmis, stabilumo ir konvergencijos uždaviniai turėtų būti nuosekliai ir organiškai susieti su nacionaliniais reformų planais; mano, kad pridėtinė į augimą orientuotų Europos viešųjų finansų vertė turėtų atsispindėti (ypač euro zonoje) Europos viešosios infrastruktūros investicijų politikoje, kuri būtų parengta ir koordinuojama remiantis bendrais tikslais, kurių įgyvendinimas galėtų būti finansuojamas ne tik iš nacionalinių biudžetų ir ES biudžeto (iš dalies), bet ir iš naujųjų finansinių priemonių (pvz., Eurobond ar Europos investicijų fondo), kurių tikslas – tarptautiniu lygmeniu išlaikyti Europos Sąjungos ir euro zonos tvarų augimą, produktyvumą ir konkurencingumą;

25. mano, kad būtų naudinga parengti privalomą mechanizmą siekiant, kad nacionaliniai parlamentai konsultuotųsi tarp savęs ir su Europos Parlamentu, atkreipdami dėmesį į SAP išdėstytų stabilumo ir konvergencijos programų koordinuotą plėtrą ir į nacionalines programas, parengtas remiantis Lisabonos strategijos gairėmis, kad šios programos būtų susijusios ir pateikiamos kartu, pavyzdžiui, kiekvienų metų rudenį;

26. sutinka su nuomone, kad struktūrinių reformų ypač reikia dėl demografinių pokyčių, pirmiausia pensijų, visuomenės sveikatos ir ilgalaikės priežiūros srityse, ir pažymi, kad nereikėtų apsiriboti vien senstančios visuomenės (ir mažėjančio gimstamumo) problemomis, neatsižvelgiant į globalizacijos poveikį, įskaitant nesustabdomą imigrantų iš trečiųjų šalių srautą, kurie atvyksta ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir bėgdami nuo karo ir klimato katastrofų;

27. atkreipia dėmesį į užimtumo ir socialinės įtraukties politikos svarbą, tinkamai įvertinant skirtingų kartų, lyčių ir asmenų poreikius, paremtus lankstumo ir užimtumo principais, ragina imtis aktyvių priemonių ir šalia atlyginimų ir pajamų rūpintis socialiniu dialogu, teikiant pirmenybę produktyvumo didinimui, tačiau nepamirštant pensijų apsaugos priemonių, turint mintyje tai, kad neadekvačios pensijos yra ne tik socialinė problema, bet dėl jų didėja socialinės apsaugos išlaidos, o kartu ir viešųjų finansų išlaidos;

28. mano, kad finansų rinkų ir paslaugų politika, kurią apima Lisabonos strategija, turėtų būti grindžiama finansiniu stabilumu ir priežiūros mechanizmais, kurie užtikrintų apsaugą nuo neigiamų padarinių, darančių įtaką augimui ir viešiesiems finansams; išreiškia susirūpinimą, kad naudojamasi įvairiomis naujomis finansinėmis priemonėmis ir dariniais (ypač vietos valdžios tarnybose), ir tai gali sužlugdyti šiuos rajonus;

29. mano, kad būtinas naujas sisteminis ir derinamas tarp valstybių narių, ypač euro zonoje, požiūris į tai, kaip traktuoti viešuosius finansus, kurio tikslas būtų ilgalaikis ekonomikos augimas (ir augimo potencialas) ir kuris būtų pagrįstas daugiamate viešųjų finansų kokybės nustatymo ir įvertinimo sistema; tai padarytų Europos ekonomiką atsparią neigiamiems išorės veiksniams, padėtų įveikti demografines problemas ir tarptautinę konkurenciją bei užtikrintų socialinį teisingumą ir sanglaudą;

Viešųjų finansų kokybė: pajamos ir išlaidos

30. mano, jog ypač svarbu, kad valstybės narės siektų įgyvendinti kokybiškų viešųjų finansų (KVF) politiką, kuri būtų vykdoma nuosekliai ir būtų paremta įvertinimo metodu, kurio rodiklius ir tikslus, formuluotes ir apibrėžtis nustatytų Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais: mano, kad Komisijos pasiūlymas gali būti naudingas ir pritaria sistemai, kurią taikant biudžeto politika būtų vertinama pagrindinį dėmesį skiriant tokiems aspektams: biudžeto sudarymui, viešųjų išlaidų efektyvumui ir veiksmingumui, pajamų gavimo sistemų struktūrai ir efektyvumui, viešojo administravimo efektyvumui ir kokybei, patikimam finansų valdymui ir metodui, kuris būtų naudojamas koordinuoti kokybiškiems viešiesiems finansams tarp valstybių narių koordinuoti; ragina sudaryti galimybę geriau palyginti nacionalinius biudžetus, kad būtų galima pasiekti minėtųjų tikslų;

31. ragina valstybes nares priimti KVF politiką kartu su biudžeto politikos vertinimo sistema – tokia kaip dėl rezultatais paremto biudžeto (angl. performance-based budget, PBB) sudarymo, (pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) modelį), pagal kurią būtų siekiama pagerinti viešųjų išlaidų kokybę, stiprinant sąsają tarp išteklių paskirstymo ir rezultatų; pažymi, kad biudžeto sudarymas įvertinant lyčių aspektą yra geras PBB pavyzdys, – tokį metodą siūlo ir remia Europos Parlamentas, jis taip pat taikomas įvairiais vietiniais ir centriniais lygmenimis įvairiose valstybėse narėse, bet turėtų būti taikomas nuosekliau, taip pat ir Europos lygmeniu; ragina Komisiją taikyti PBB metodus, gaires ir rodiklius, kurie leistų palyginti ir suderinti valstybių narių finansinę ir makroekonomikos politiką, ir pripažįsta, kad, norint tai pasiekti, reikia aktyviau įtraukti piliečius ir suteikti jiems daugiau atsakomybės ir informacijos;

32. palaiko Komisijos pradėtą svarstymą, kaip įtraukti kokybės, efektyvumo ir veiksmingumo aspektus į pajamų sistemą; mano, kad mokesčių reformos valstybėse narėse leis pasiekti didesnį augimą tik tada, jei bus atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės konkrečias institucines ir administracines sąlygas, gamybos sistemas ir darbo rinkas (ypač užimtumo lygį ir šešėlinės ekonomikos dydį);

33. atkreipia dėmesį į valstybių narių mokesčių dydžio ir struktūros skirtumus; pripažįsta, kad sunku parengti vienodą mokesčių reformą, kuri lemtų didesnį augimą (turint mintyje pranašumus (platesnė bazė) ir trūkumus (progresyvumo principo susilpnėjimas), jei būtų pereita nuo tiesioginio apmokestinimo prie netiesioginio, vartojimu paremto apmokestinimo; tačiau pabrėžia, kad gerokai pagerinti mokesčių sistemos ir mokesčių pajamų efektyvumą, padidinti užimtumą, panaikinti iškraipymus ir padidinti augimą Europos lygmeniu galėtų keletas bendrųjų mokesčių reformos priemonių, kaip antai:

- platesnės mokesčių bazės (ir žemesnės mokesčių normos) nustatymas, siekiant sumažinti iškraipymus ir padidinti pajamas,

- mokesčių už darbą sumažinimas, siekiant geriau padalyti mokesčių naštą visiems įvairių kategorijų mokesčių mokėtojams; skatinamųjų ir mokesčių lengvatų sistemų pertvarka, ypač pereinant prie kitų veiksnių ar sektorių,

34. atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių reformos, nukreiptos į tvirtus viešuosius finansus, augimą, efektyvumą, supaprastinimą, iškraipymų panaikinimą, kovą su vengimu mokėti mokesčius ir jų perkėlimu į mokesčių rojų bus veiksmingesnės, jei jos bus koordinuojamos ir suderintos tarp valstybių narių, ypač euro zonoje, atsižvelgiant į vidinių rinkų raidos ir konkurencingumo potencialą;

35. atkreipia dėmesį į pagrindinį viešųjų išlaidų numatymo klausimą, kai šios išlaidos skirtos tvariam augimui, ir pabrėžia kad investicijų į infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą kokybė ir efektyvumas, teikiant pirmenybę bendrosios svarbos paslaugoms, pirmiausia nustatant žmonių poreikius ir atsižvelgiant į gyventojų sudėtį, taip pat kreipiant ypatingą dėmesį į lyčių politiką ir demografinius pokyčius, prisideda prie Europos ekonomikos produktyvumo ir konkurencingumo augimo; pažymi, kad socialiniame ir sveikatos apsaugos sektoriuje patiriami sunkumai, kylantys dėl visuomenės senėjimo, galėtų būti sumažinti skiriant investicijas švietimui sveikatos klausimais; pabrėžia, kad reikėtų pertvarkyti viešąsias išlaidas: perskirti biudžeto lėšas į augimą skatinančius sektorius, efektyviau ir naudingiau naudoti viešuosius išteklius bei sukurti tinkamą integruotą valstybinio ir privačiojo sektoriaus tinklą;

36. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia atnaujinti viešąsias administracijos įstaigas, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį viešųjų išlaidų ir pajamų sistemoje, ir užtikrinti, kad jos atitiktų efektyvumo, veiksmingumo ir produktyvumo, atsakomybės ir rezultatų įvertinimo kriterijus, pritaikytus prie valstybių narių nacionalinių ir vietinių institucijų viešųjų administracijų struktūros, ir atsižvelgti į įsipareigojimus Europos Sąjungai bei dėl narystės atsiveriančias galimybes ir užtikrinti, kad būtų sudaryti tvirti viešajam sektoriui skirti biudžetai ir kad jis prisidėtų prie konkurencingos ekonomikos;

37. pabrėžia svarbą tinkamo biudžeto valdymo, paremto taisyklių ir procedūrų rinkiniu, kuriame apibrėžiama, kaip, atsižvelgiant į valstybių narių biudžeto konsolidavimo ir viešųjų išlaidų reorganizavimo priemones, vidutinės trukmės laikotarpiu rengti, taikyti ir kontroliuoti biudžetus, kuriems vėliau bus taikomas aplinkybių analizės metodas (Bendrijos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis), nustatomi tikslai, įskaitant pirminio ir vėlesnio poveikio įvertinimą, rezultatų ir veiklos tikrinimą bei įvertinimą ir mechanizmų koregavimą remiantis PBB; mano, kad reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse (ypač euro zonoje) būtų nustatytos vienodos ir, atsižvelgiant į padėtį, laiko ir tikslų aspektais pritaikytos mokesčių valdymo taisyklės, taip pat mano, kad šios mokesčių valdymo taisyklės turėtų būti susietos su ekonomikos valdymu, o jų tikslas būtų skatinti bendras biudžeto, ekonomikos ir investavimo alternatyvas, kurioms numatyti tokie pat tikslai, t. y. siekti didesnio efektyvumo, daugiklio efekto ir konkrečių rezultatų, kurie dar svarbesni tokiomis sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, kokios dabar turimos; mano, kad yra pavojus, jog nekoordinuojami nacionaliniai ekonomikos atgaivinimo planai gali vieni kitus panaikinti; turėdamas tai mintyje, pažymi, kad nacionaliniai biudžetai turėtų būti sudaromi remiantis ekonomikos perspektyvomis ir analize;

38. ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad pasakyta pirmiau, sukurti koordinavimo mechanizmą, kurį naudojant būtų galima prižiūrėti ir vertinti valstybių narių biudžeto politiką ir kuris būtų glaudžiai susijęs su SAP mechanizmais bei padėtų įgyvendinti Lisabonos strategijos integruotas gaires, paremtas sistemingomis kokybės ataskaitomis, KVF vertinimu pagal PBB sistemą ir periodine KVF peržiūra;

* *

*

39. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

     OL C 74E, 2008 3 20, p. 780.

(2)

     OL C 304E, 2005 12 1, p. 132.

(3)

     OL C 175E, 2008 7 10, p. 569.

(4)

     OL C 314E, 2006 12 21, p. 125.

(5)

     Priimti tekstai, P6_TA(2008)0057

(6)

     OL C 282E, 2008 11 6, p. 422.

(7)

     OL C 287E, 2007 11 29, p. 535.

(8)

     OL C 263E, 2008 10 16, p.441.

(9)

OL C174E, 2004 3 24, p. 746.

(10)

   Priimti tekstai, P6_TA(2008)0506.


AIŠKINAMOJI DALIS

Galima tvirtinti, kad persvarstytas Stabilumo ir augimo paktas savo funkciją atlieka gana gerai. Tačiau atsižvelgiant į pastaruoju metu sukauptą patirtį ir ateities sunkumus išryškėja daugybė klausimų, kuriuos reikia spręsti. Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, visų pirma dėl išlaidų sveikatos ir socialinei apsaugai didėjimo, tačiau taip pat atsižvelgiant į klimato kaitą ir globalizaciją, valstybės narės turi siekti užtikrinti tvarius viešuosius finansus. Tai reiškia, kad turimi ištekliai turi būti naudojami našiau ir veiksmingiau. Europos Komisijos ataskaitoje dėl viešųjų finansų EPS 2007 m. ir tokioje pat 2008 m. jos ataskaitoje išryškinama daug elementų ir keliami klausimai dėl ekonominio valstybės finansų valdymo tobulinimo ateityje ES ir nacionaliniu lygmeniu. Šių klausimų santrauka bus pateikta toliau.

Komisijos ataskaitoje „Viešieji finansai EPS 2007 m.“ daugiausia dėmesio buvo skiriama pakto prevencinės funkcijos veiksmingumui užtikrinti. Siekdama geriau įvertinti makroekonomines prielaidas, kurių pagrindu rengiamos biudžeto prognozės, ir išryškinti pavojus Komisija pabrėžė, jog būtina stabilumo ir konvergencijos programas vertinti platesniu ekonominiu aspektu. Kitas būdas sumažinti biudžeto planų ir rezultatų skirtumus būtų sustiprinti nacionalinių biudžetų bei stabilumo ir konvergencijos programų ryšį. Daugeliu atvejų stabilumo ir konvergencijos programos turėjo mažą poveikį nacionaliniam biudžeto formavimo procesui. Trečiasis būdas, susijęs su klausimu, ar ir kaip metinis biudžetas yra grindžiamas vidutinės trukmės laikotarpio politikos planu. Šiuo atžvilgiu valstybėse narėse esama skirtingos praktikos. Kai kuriose šalyse sukurtos nacionalinės vidutinės trukmės laikotarpio sistemos pristatytos anksčiau ir iki šiol gerai atlieka savo funkciją; kitose šalyse vienintelė priemonė, pagal kurią fiskalinei politikai pritaikoma daugiametė sistema, yra stabilumo ir konvergencijos programa. 2005 m. kovo mėn. Tarybos ataskaitoje, kurios pagrindu buvo keičiamas SAP, pabrėžiama vidaus fiskalinio valdymo nuostatų, papildančių ES sistemą, svarba. Remiantis tuo, pastaraisiais metais daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kokią įtaką fiskalinės taisyklės ir fiskalinės tarybos turi ES valstybių narių fiskalinės veiklos rezultatams. Daugelis ES šalių anksčiau yra patyrusios sisteminių sunkumų siekiant vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto planinių rodiklių, nustatytų stabilumo ir konvergencijos programose. Pirminiame Stabilumo ir augimo pakte nustatytas „beveik subalansuoto arba perteklinio“ biudžeto tikslas tapo kintamu planiniu rodikliu. Atsižvelgdami į tai ES valstybių narių finansų ministrai nusprendė, vykstant 2005 m. SAP reformai, imtis konkrečių veiksmų siekiant sustiprinti prevencinę pakto funkciją.

Komisijos ataskaitoje „Viešieji finansai EPS 2008 m.“ daugiausia dėmesio skiriama valstybės finansų kokybei. Atsižvelgiant į šią analizę valstybės narės turi gana daug galimybių pagerinti viešųjų finansų kokybę. Raginama laikytis visapusiško fiskalinės politikos požiūrio, gerinančio viešųjų finansų kokybę. Politikos veiksmai gali būti palankesni augimui ir labiau stiprinti konkurenciją, jei taikomos priemonės, padedančios didinti išlaidų ir pajamų sistemų veiksmingumą. Pirma, pagrįsti bendri viešieji finansai tebėra pagrindinė fiskalinės politikos priemonė, skatinanti ekonomikos augimą. Didelę skolą turinčiose šalyse augimo rodikliai vidutinės trukmės laikotarpiu gerokai mažesni, o dėl išstūmimo poveikio kapitalo didinimo reikšmė BVP augimui nėra labai didelė. Antra, kai viešojo administravimo institucijos tampa pernelyg didelės, jos dažnai trukdo ekonomikos augimui, ypač jei jos siejamos su darbo ir kapitalo rinkoms tenkančia didele mokesčių našta bei neveiksmingu viešųjų išteklių naudojimu. Trečia, tai, ar tam tikros viešųjų išlaidų rūšys skatina augimą, labai priklauso nuo to, ar naudojantis jomis galima šalinti rinkos nesėkmes ir teikti viešąsias gėrybes. Ketvirta, įplaukų struktūros, kuriose apribojami iškraipymai ir trikdžiai, paprastai siejamos su didesniu augimu. Ir galiausiai, siekiant rezultatų visose pirmiau minėtose viešųjų finansų kokybės srityse, būtina sukurti stiprias fiskalinio valdymo sistemas. Siekiant sustiprinti nacionalinėse biudžeto politikos strategijose viešųjų finansų kokybei skiriamą dėmesį, Komisijos komunikate nurodomos įvairios veiksmų sritys, grindžiamos pakeistu Stabilumo ir augimo paktu bei Komisijos komunikatu dėl EPS@10. Šios pagrindinės veiksmų sritys yra: sistemingesnių ir išsamesnių ataskaitų teikimas; informacijos apie veiklos rezultatus įtraukimas į biudžeto sudarymo procedūras; mokesčių sistemų veiksmingumo didinimas; ir reguliarios viešųjų finansų kokybės peržiūros sistemos sukūrimas.

Pranešėjo nuomonė. Kartu su Komisijos rekomendacijomis pranešėjas išryškino ir suformulavo tam tikrus aspektus, pasiūlymus ir pageidavimus, susijusius su dabartinėmis diskusijomis apie tai, kaip pagerinti viešųjų finansų kokybę ir rezultatus ES.

Bendra paskutinių dvejų metų viešųjų finansų padėties analizė atskleidžia vykstančių pokyčių intensyvumą ir mastą bei neišvengiamo ekonomikos augimo sulėtėjimo, kurį taip pat lemia padidėjęs infliacijos lygis, pavojų.

Rinkos nesėkmėms, teisės aktų ir kontrolės spragoms pašalinti būtina imtis veiksmų viešųjų finansų sąskaita, o tai keičia iki šiol taikytą perėjimo nuo valstybės į rinką perspektyvą.

Tebėra svarbus principas, kad viešųjų finansų kokybė ir tvarumas yra būtini ne tik pavienėms valstybėms, bet ir visos Europos ekonomikos ir socialinio modelio, kuris yra Europos Sąjungos plėtros pagrindas, vystymui.

Pakeistas SAP davė gerų rezultatų koreguojančioje dalyje ir dabar turi imtis stiprinti prevencinę dalį koordinuojant veiksmus visų pirma euro zonoje, bet ir kitur necikliniais, bendrais ir viena linkme nukreiptais veiksmais. Reikia stiprinti nacionalinę atsakomybę (angl. national ownership) ir sudaryti planą nustatant kliūtis, kurių gali kilti regionų viešiesiems finansams (angl. sub-national public finance), kurie kelia rūpesčių dėl išvestinių ir naujų finansinių priemonių, kurias naudoja vietos administracinės įstaigos.

Taip pat svarbu, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo konkrečią padėtį, priimtų ypatingos svarbos vidutinės trukmės ekonomikos, biudžeto ir fiskalinės politikos tikslus.

Reikia pažvelgti į viešuosius finansus platesniu ekonominiu požiūriu, grindžiamą Lisabonos strategijos integruotomis gairėmis ir parama investicijoms, ypač žmogiškajam kapitalui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, švietimui ir mokymui, taip pat trečiajam sektoriui, sveikatai, infrastruktūrai, aplinkai, apsaugai ir teisingumui. Reikia suformuoti tokią Europos viešojo investavimo į infrastruktūrą politiką, kuri būtų finansuojama pagal tokius naujus finansavimo būdus kaip Eurobond arba Europos investicijų fondas.

Kalbant apie demografinę kaitą nepakanka apsiriboti gyventojų senėjimu (ir gimstamumo mažėjimu), lygiai kaip, priešingai, apsaugoti nuo pragyvenimo lygio augimo negalima tik siekiant pakelti gamybą, bet reikia rasti būdą apsaugoti ir pensijas.

Viešųjų finansų kokybė ir tvarumas susiję ir su įplaukomis, ir su išlaidomis. Siekiant padidinti įplaukas, reikia padidinti apmokestinimo pagrindą, tačiau kartu stengtis nesusilpninti progresyvumo principo ir sumažinti fiskalinį spaudimą užimtumui, taip pat perkeliant jį į kitus veiksnius ir (arba) sektorius. Siekiant sumažinti išlaidas reikia įvertinti aplinkybes, poreikius, gyventojų sudėtį, atkreipiant dėmesį į lyčių lygybės politiką ir demografinius pokyčius. Reikia siekti išlaidų perkvalifikavimo, o ne bendro ir nekonkretaus sumažinimo, taip pat perskirstant balanso straipsnius ir modernizuojant viešojo administravimo institucijas.

Taigi būtina siekti tokių rodiklių ir tikslų bei biudžeto politikos vertinimo sistemos, kurie susietų išteklių perskirstymą su rezultatais, taikant Europos Parlamento jau anksčiau pageidautą ir skatintą naudoti metodiką, kai sudarant biudžetą atsižvelgiama į lyčių lygybės klausimus (angl. gender budgeting). Gero biudžeto valdymo elementų yra daug, pradedant aplinkybių analize ir baigiant poveikio, biudžeto sąmatos ir rezultatų vertinimu bei reguliavimo veiksmais. Taip didinamas skaidrumas, palyginamumas, informuotumas apie piliečio pareigas, skatinamas pasitikėjimas ir atsakomybės jausmas.

Todėl Komisijos ir valstybių narių prašoma plėtoti biudžeto politikos kontrolės ir vertinimo koordinavimo mechanizmą, kartu su SAP.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.12.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Manuel António dos Santos, José Manuel García-Margallo y Marfil, Donata Gottardi, Louis Grech, Benoît Hamon, Othmar Karas, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Sirpa Pietikäinen, John Purvis, Bernhard Rapkay, Salvador Domingo Sanz Palacio, Olle Schmidt, Margarita Starkevičiūtė, Ieke van den Burg, Sahra Wagenknecht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Mia De Vits, Alain Lipietz, Janusz Onyszkiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, Theodor Dumitru Stolojan, Kristian Vigenin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Michael Gahler, Monica Giuntini, Catiuscia Marini

Teisinė informacija - Privatumo politika