Procedūra : 2008/2239(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0013/2009

Pateikti tekstai :

A6-0013/2009

Debatai :

PV 02/02/2009 - 16
CRE 02/02/2009 - 16

Balsavimas :

PV 03/02/2009 - 6.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0038

PRANEŠIMAS     
PDF 209kWORD 209k
26.1.2009
PE 416.372v02-00 A6-0013/2009

dėl Antrosios Strateginės energetikos apžvalgos

(2008/2239(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Anne Laperrouze

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Antrosios Strateginės energetikos apžvalgos

(2008/2239(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Antroji Strateginė energetikos apžvalga. ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas“(COM(2008)0781),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos Žaliąją knygą „Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo“(COM(2008)0782),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pranešimą dėl transeuropinių energijos tinklų programos įgyvendinimo 2002–2006 m. (COM(2008)0770),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą dėl 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti (COM(2008)0769),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (COM(2008)0775),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Energijos vartojimo efektyvumas – pasiekti 20 % rodiklį (COM(2008)0772),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (COM(2008)0780),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (nauja redakcija) (COM(2008)0778),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (COM(2008)0779),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba gali padėti europiečiams sutaupyti daugiau energijos“ (COM(2008)0771),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Jūros vėjo energija. Veiksmai 2020 metų ir vėlesniems energetikos politikos tikslams pasiekti“ (COM(2008)0768),

–        atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Aiškinamosios branduolinės programos atnaujinimas atliekant antrąją strateginę energetikos apžvalgą“ (COM(2008)0776),

–        atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių. Gairės 2020 metams ir vėliau“ (COM(2007)0002),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos komunikatą „Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“ (COM(2008)0030),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (COM(2008)0019),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)0800),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento poziciją dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, nustatantį gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantį Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl Euratomo įvertinimo: Europos atominės energetikos politikai –50 metų(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl Europos atsinaujinančių energijos išteklių plano(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo(4),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl įprastinių energijos šaltinių ir energetikos technologijų(5),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą(6),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondo(7),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos parlamento rezoliuciją dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų(11),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų(12),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą(13),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimo(14),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo pirmininkaujančios šalies išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13 ir 14 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo pirmininkaujančios šalies išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo pirmininkaujančios šalies išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6‑0013/2008),

A. kadangi vykdant visą Europos energetikos politiką vieningai turi būti siekiama trijų pagrindinių ir vienodai svarbių tikslų: energijos tiekimo saugumo ir valstybių narių solidarumo, kovos su klimato kaita, įskaitant tvirtą pasiryžimą vadovautis Europos Sąjungos sau nustatytais tikslais ir šiuos tikslus įgyvendinti, bei konkurencingumo,

B.  kadangi būtina visiškai pakeisti energetikos politikos strategiją siekiant minėtųjų trijų pagrindinių tikslų, tuo pat metu užtikrinant užimtumą ir socialinių, aplinkos apsaugos bei ekonominių problemų sprendimą,

C. kadangi dėl Sąjungos priklausomybės nuo įprastinių energijos šaltinių ir riboto energijos gamintojų skaičiaus kyla didelis pavojus stabilumui, gerovei ir energijos tiekimo saugumui,

D. kadangi energijos vartojimo efektyvumo didinimas turi būti viena iš svarbiausių priemonių siekiant sumažinti priklausomybę nuo energijos importo, sustiprinti konkurencingumą ir kovoti su klimato kaita,

E.  kadangi šiuo metu ES energijos paklausa daugelyje sektorių ir toliau didėja, o energijos vartojimo efektyvumo galimybės iš esmės nepanaudojamos,

F.  kadangi Sąjunga šiuo metu importuoja 50 proc. savo suvartojamos energijos ir kadangi ši dalis iki 2030 m. gali pasiekti 70 proc.,

G. kadangi ES energijos tiekimo saugumui gresiantis pavojus padidėjo dėl to, kad nebuvo toliaregiškai siekiama kurti ekonomikos, pagrįstos nuosaikiu energijos vartojimu, ir dėl silpnų investicijų daugelyje energetikos ir su energetika susijusių sektorių, ypač vietos ir regioniniu lygmenimis, dėl kurių visuose energetikos sektoriuose ir regionuose pajėgumai riboti ar nepakankami, ir dėl to reikia iki 2030 m. atnaujinti elektrines už apskaičiuotą 900 mlrd. eurų investicijų sumą,

H. kadangi dėl mažėjančių naftos ir dujų kainų daromas neigiamas poveikis numatytoms investicijoms ir kadangi atsižvelgiant į tai būtina skirti paramą visiems svarbiausiems infrastruktūros projektams, kuriuos vykdant prisidedama prie didelio dujų kiekio importo į Europą, užtikrinama šaltinių ir tiekimo trasų įvairovė bei išvengiama su tranzitu susijusios rizikos,

I.   kadangi dabartinė ekonomikos krizė dar labiau apsunkina sąlygas investuoti į energetikos sektorių,

J.   kadangi neatsižvelgiant į Komisijos prognozes, kad per artimiausius du dešimtmečius sumažės įprastinių energijos šaltinių paklausa, Europoje turi būti remiamos visos numatytos investicijos, skiriamos naujai energijos importo infrastruktūrai; kadangi tai padės užtikrinti saugų perėjimą prie naujos Europos energetikos sistemos, kurią planuojama sukurti iki 2020 m.;

K. kadangi nuo 2030 m., siekdama sumažinti didelį energijos, gaunamos iš iškastinio kuro, trūkumo pavojų, Sąjunga turės būti parengusi ir numačiusi naujų, konkurencingų, tvarių, mažą išmetamą CO2 kiekį užtikrinančių energetikos technologijų ir gerokai sumažinusi energijos vartojimą,

L.  kadangi Sąjungoje reikia kuo skubiau skirti didelių investicijų tinklams ir baigti kurti vidaus energetikos rinką ir kadangi turėtų būti remiamos tam tikros pažangios iniciatyvos, pvz., susijusios su Europos perdavimo sistemos operatoriaus ir bendro Europos dujų tinklo sukūrimu,

M. kadangi norint plėtoti energetikos sektorių ir užtikrinti investicijas į energetikos infrastruktūrą būtina stabili reguliavimo sistema ir glaudesnis nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimas,

N. kadangi energijos tinklų plėtra padeda iš esmės padidinti energijos tiekimo saugumą, kuris turi būti laikomas vienu svarbiausių Europos energetikos politikos prioritetų,

O. kadangi elektros energijos ir dujų sektoriuose būtina stabili ir prognozuojama reguliavimo sistema ir kadangi atsižvelgiant į tai reikėtų suteikti didelius įgaliojimus Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai („Agentūrai“), kad būtų įneštas indėlis siekiant suderinti nacionalines reguliavimo sistemas ir išvengti netikrumo, kurio gali atsirasti taikant komitologijos procedūrą,

P.  kadangi siekiant energijos tiekimo saugumo tikslų įprastiniai vietiniai Sąjungos ištekliai turi būti naudojami šalyse, kuriose jų esama, laikantis nacionalinių ir Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų,

1.  ragina valstybes nares laikyti šią strateginę energetikos apžvalgą Europos energetikos politikos įgyvendinimo ir plačių užmojų 20102012 m. veiksmų plano pagrindu;

2.  patvirtina tris tikslus, kurių ketinama pasiekti iki 2020 m.: 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį (jei bus sudarytas tarptautinis susitarimas 30 proc.), bent 20 proc. sumažinti energijos vartojimą ir pasiekti, kad bent 20 proc. galutinio energijos suvartojimo sudarytų energija iš atsinaujinančių šaltinių; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares siekti, kad jų ekonomika užtikrintų efektyviausią energijos vartojimą, norint aktyviai prisidėti įgyvendinant klimato apsaugos tikslą apriboti klimato kaitą iki 2 laipsnių Celsijaus; ragina valstybes nares iki 2050 m. nuo 50 iki 80 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina Komisiją konsultuotis su visomis suinteresuotomis šalimis ir parengti energetikos srities perspektyvų scenarijus, kuriuose būtų nurodyti būdai, kaip galima pasiekti minėtuosius tikslus, ir pateikiamos pagrindžiančios techninės ir ekonominės prielaidos;

3.  ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares patvirtinti kaip tikslus šiuos rodiklius: 35 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir iki 60 proc. padidinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį;

4.  ragina Komisiją paremti visas numatytas investicijas į naują energijos importo infrastruktūrą ir atsinaujinančios energijos technologijas, atsižvelgiant į tai, kad mažėjančios naftos ir dujų kainos turi neigiamą poveikį planuojamoms investicijoms;

Europos energetikos politika

5.  atsižvelgdamas į didėjančius Europos Sąjungai gresiančius su energijos saugumu susijusius pavojus, ragina valstybes nares veikti sutartinai; pažymi, kad dabar jų elgesys neatitinka šių lūkesčių; mano, kad siekiant energijos tiekimo saugumo, solidarumo ir veiksmingų derybų dėl tarptautinės reguliavimo sistemos nustatymo, būtina, kad Komisija pasiūlytų Parlamentui ir Tarybai parengti Europos energetikos politiką, deramai atsižvelgiant į atitinkamas Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos sritis: tarptautinius santykius, energijos vartojimo efektyvumą, kovą su klimato kaita, tolesnį vidaus rinkos vystymą, derybas dėl tarptautinių sutarčių, perspektyvinius tyrimus ir dialogą su gamintojais ir tranzito šalimis, mokslinius tyrimus energetikos srityje ir energijos šaltinių įvairovės didinimą;

6.  ragina Komisiją prisidėti formuojant bendrą Europos poziciją siekiant užtikrinti abipusiai naudingus tarpusavio priklausomybės santykius su trečiųjų šalių gamintojais ir remti pastangas stiprinti ES įmonių komercinę galią trečiųjų šalių valstybinių įmonių atžvilgiu;

7.  mano, kad Europa turi siekti energetinio solidarumo Europos, regioniniu ir dvišaliu lygmenimis, taip pat yra įsitikinęs, kad, jei trukdoma apsirūpinti energija vienoje valstybėje narėje, daromas neigiamas poveikis visai Europos Sąjungai;

8.  pabrėžia vietos klimato apsaugos iniciatyvų svarbą; remia priemones, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir kurti atsinaujinančius energijos išteklius, pavyzdžiui, finansavimo programas, susijusias su sanglaudos politika ar ekologiniais kriterijais grindžiamu apmokestinimu, arba su „Merų pakto“ iniciatyvos indėliu, ir atsižvelgdamas į tai remia idėją sudaryti „Salų paktą“ siekiant skleisti pažangiąją patirtį bei skatinti bendruomenes ir miestus užtikrinti didelį energijos vartojimo efektyvumą ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius;

9.  mano, kad tinkama Europos politika energetikos srityje turi būti pagrįsta deramai subalansuotu skirtingų energijos šaltinių deriniu, kurio pagrindą sudarytų anglies junginių neišmetantys energijos šaltiniai, kaip įmanoma mažiau taršus iškastinis kuras ir naujos technologijos, kurios suteiktų galimybę iš esmės sumažinti naudojant kietąjį iškastinį kurą išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius;

10. mano, kad pasiteisino įmonių ir politiką formuojančių institucijų funkcijų paskirstymo principas, pagal kurį atsakomybė už energijos tiekimo saugumą tenka įmonėms, taigi reikėtų iš esmės ir toliau juo vadovautis; ragina politiką formuojančias institucijas atsižvelgti į sunkėjančią pasaulinę padėtį ir ateityje numatyti daugiau priemonių įmonių veiklai remti;

11. primena pasirašant Lisabonos sutartį valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus kovoti su klimato kaita ir laikytis solidarumo kilus energetikos krizei;

12. mano, kad ratifikavus Lisabonos sutartį bus toliau stiprinamos pastangos kurti bendrą Europos energetikos politiką.

Tiekimo užtikrinimas

13. palankiai vertina Europos Sąjungos energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planą;

ES energijos poreikiams patenkinti reikalingos infrastruktūros kūrimas

14. pabrėžia, kad labai vėluojama įsteigti labai Europai svarbius energijos perdavimo tinklus; pabrėžia, kad dėl šių silpnų investicijų stabdoma gera vidaus rinkos veikla ir visų energijos sektorių pajėgumai yra riboti ar nepakankami; taip pat konstatuoja, kad šiuo klausimu pramonei tenka tik ribota atsakomybė, ir ragina valstybes nares labiau įtraukti savo piliečius, t. y. informuoti juos apie naujų infrastruktūros ir energijos gamybos projektų poreikį; atsižvelgdamas į tai, ragina nacionalines reguliavimo institucijas imtis visų pagal jų kompetenciją įmanomų priemonių, kad būtų paspartintas investicijų skyrimo procesas;

15. primena, kad Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą pasiekti 10 proc. valstybių narių dujų ir elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų;

16. pritaria siūlymui padidinti Europos finansavimą siekiant skatinti investuoti į šiuos tinklus; su susidomėjimu atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą pagal 2008 m. Europos ekonomikos atkūrimo planą 5 mlrd. eurų 2008 / 2009 m. nepanaudotų biudžeto lėšų skirti energijos tinklų sujungimui; prašo užtikrinti aktyvų dalyvavimą priimant sprendimą dėl galutinio projektų sąrašo; mano, kad Europos investicijų bankas turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant projektų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiais energijos šaltiniais bei moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, finansavimą;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvių veiksmų siekiant padidinti energetikos rinkos operatorių skaičių ir patvirtinti priemones, skirtas skatinti mažas ir vidutines įmones (MVĮ) užsiimti energijos gamyba ir padėti joms patekti į rinką;

18. pabrėžia, kad svarbi per Centrinę ir Pietryčių Europą nutiestų dujų ir elektros tinklų, kurie jungia šiaurę ir pietus, plėtra ir primena, kad Baltijos jūros regionas turėtų būti plėtojamas ir integruojamas į Šiaurės Europos tinklus; pabrėžia, kad 2009 m. ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Baltijos šalių infrastruktūros sujungimo plano, kuris apims dujų, elektros tiekimo infrastruktūras ir energijos atsargų laikymą, kūrimui; taip pat pritaria tam kad kuriamos jungtys su salomis ir atokiomis bei izoliuotomis Eutopos Sąjungos teritorijomis;

19. dėl tų pačių priežasčių primygtinai ragina toliau plėtoti Pietvakarių Europos tinklų, ypač Pirėnų pusiasalio ir Šiaurės Prancūzijos, sujungimo idėją;

20. primena, kad keletas šalių jau sujungę savo tinklus tarpvalstybiniu mastu; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant regionines iniciatyvas, pvz., penkiašalio forumo iniciatyvą, buvo pasiūlyta praktiškų ir pritaikomų sprendimų, kurie gali padėti skatinti vidaus rinkos integraciją; ragina ir toliau įgyvendinti šias sėkmingas iniciatyvas;

21. palankiai vertina pramonės iniciatyvas, pagal kurias įgyvendinami tarpvalstybiniai projektai ir kurios tokiu būdu prisideda prie galutinio energetikos vidaus rinkos sukūrimo;

22. ragina Komisiją pasiūlyti tinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti elektros energijos tinklų sujungimą ir plėtrą siekiant užtikrinti optimalią integraciją ir subalansuoti nepastovaus pobūdžio energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą sausumoje ir jūroje;

23. pritaria ketinimui pateikti planą dėl elektros energijos tinklo Šiaurės jūroje, siekiant panaudoti didžiulį vėjo energijos potencialą; taip pat palankiai vertina ir vadinamojo Europos supertinklo, kuris sujungtų Šiaurės jūros, Viduržemio jūros ir Baltijos jūros regionus, sukūrimo idėją;

24. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą reguliavimą ir galimybę be diskriminacijos naudotis nauja infrastruktūra, pvz., Šiaurės jūros energijos tinklu;

25. remia projektus, kuriais siekiama užtikrinti energijos tiekimo šaltinių ir trasų įvairovę, ypač pietinio dujų koridoriaus kūrimą, įskaitant „Nabucco“, Turkiją, Graikiją ir Italiją jungiančio ir „Pietinio srauto“ dujotiekių projektus; pabrėžia būtinybę dirbti su atitinkamomis šalimis, ypač su Kaspijos jūros regiono šalimis; mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad ilgesniu laikotarpiu, jei yra tinkamos politinės sąlygos, kitų to regiono valstybių, kaip antai Uzbekistano ar Irano, ištekliai būtų kitas svarbus Europos Sąjungos apsirūpinimo dujomis šaltinis;

26. pritaria, kad atsižvelgiant į sumažėjusią vietinės gamtinių dujų gamybos apimtį ir į daugelyje valstybių narių besikeičiantį energijos rūšių derinį būtų kuo skubiau įgyvendinti visi šiuo metu planuojami gamtinių dujų ir elektros energijos infrastruktūros projektai siekiant užtikrinti, kad ir ateityje būtų tenkinama paklausa;

27. mano, kad santykiai ir partnerystės ryšiai su pagrindiniais energijos tiekėjais, tranzitinėmis šalimis ir energiją naudojančiomis šalimis yra svarbūs ir turi būti stiprinami; tačiau pabrėžia, kad šie santykiai ir partnerystės ryšiai jokiu būdu neturėtų būti plėtojami pagrindinių Sąjungos vertybių sąskaita, ypač žmogaus teisių laikymosi sąskaita; pabrėžia, kad Europos Sąjungos ir gamintojo bei tranzitinių šalių abipusį pasitikėjimą bei glaudesnius ir teisiškai įpareigojančius ryšius reikėtų plėtoti kartu skatinant ir gerbiant demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą; ragina šiais tikslais parengti ir priimti strategijas ir konkrečias priemones;

28. mano, kad visos ES valstybės narės tiesiogiai arba per kitas valstybes nares solidarumo pagrindu turi turėti tinkamus pajėgumus laikyti suskystintas gamtines dujas (SGD), t. y. suskystinimo įrangą šalyse gamintojose ir SGD terminalus bei pakartotinio dujinimo įrangą laivuose; mano, kad nauji SGD terminalai turėtų būti laikomi Europai svarbiais projektais, atsižvelgiant į svarbų jų vaidmenį užtikrinant tiekimo trasų įvairovę;

29. ragina Komisiją aktyviai skatinti investicijas, skirtas strateginių dujų saugyklų statybai, kadangi minėtosios saugyklos svarbus Europos energetinio saugumo elementas;

30. mano, kad siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje, naftos perdirbimo pajėgumai yra svarbus papildomas veiksnys; atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, svarbu pagerinti pasiūlos ir paklausos pusiausvyros skaidrumą, kalbant apie Sąjungos poreikiams tenkinti būtinus naftos perdirbimo pajėgumus, atsižvelgiant visų pirma į susirūpinimą dėl galimybių apsirūpinti dyzeliniu kuru ateityje;

31. laikydamasis Europos energetinio solidarumo principo, siekia užtikrinti energijos tiekimą ir energetinį saugumą Baltijos jūros regione ekonominio nuosmukio sąlygomis;

Energetikos vidaus rinka

32. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ilgalaikes strategines gaires ir skatinti privačius pramonės subjektus dalyvauti jas įgyvendinant, siekiant užtikrinti rinkos ir reguliavimo sistemos pusiausvyrą;

33. pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškią ir stabilią teisinę bazę ir šiuo tikslu užbaigti derybas dėl energijos vidaus rinkos teisės aktų rinkinio iki šios Parlamento kadencijos pabaigos; pritaria tam, kad būtų įsteigta nepriklausoma Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, kaip numatyta jau minėtame pasiūlyme dėl reglamento, įsteigiančio Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir kad šiai agentūrai būtų suteikta didelė kompetencija, įskaitant atsakomybę už tiekimo ir tinklų užtikrinimą; ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant įgyvendinti trečiąjį energetikai skirtų teisės aktų rinkinį, ypač pradėti tarpusavio bendradarbiavimą siekiant stiprinti regioninį ir dvišalį solidarumą, kad būtų galima užtikrinti tiekimą vidaus rinkoje;

34. prašo valstybių narių ir Komisijos skirti dideles investicijas tinklams ir baigti kurti vidaus energetikos rinką įgyvendinant atitinkamas pažangias iniciatyvas, pvz., susijusias su Europos perdavimo sistemos operatoriaus ir bendro Europos dujų tinklo sukūrimu;

35. ragina Komisiją nustatyti tikslą iki 2020 m. sukurti ir užbaigti pažangų tarpusavyje sujungtą elektros tinklą kaip esminę sąlygą 2020 m. nustatytiems tikslams pasiekti;

36. prašo valstybių narių bendradarbiauti siekiant pagal vidutinio laikotarpio energetinių poreikių perspektyvų tyrimą parengti Europos strateginį planą, kuriame būtų suplanuotos daugiametės investicijos, skirtos patenkinti būsimus elektros energijos gamybos poreikius; mano, kad reikėtų parengti taip pat ir daugiametį orientacinį dujų sektoriaus planą siekiant susidaryti bendrą nuomonę apie Europos mastu reikalingas investicijas;

37. ragina valstybes nares ir atitinkamas suinteresuotas šalis konsultuotis ir derinti būsimus tarpvalstybinio masto investicijų į tarpvalstybinę infrastruktūrą (pvz., tinklus, dujotiekius, jėgaines) planus su susijusiais veikėjais visose šalyse, kurioms planuojamos investicijos gali turėti poveikio, kad kuo geriau būtų panaudoti esami ištekliai; mano, kad Europos lygmeniu sukurta vadinamoji infrastruktūros koordinavimo grupė padėtų koordinuoti šiuos veiksmus ir galėtų prisidėti rengiant dešimties metų laikotarpiui numatytą tinklo plėtros planą, kaip siūloma energetikos vidaus rinkos teisės aktų rinkinyje;

38. pabrėžia, kad rinka bus sėkmingai sukurta, jei bus pašalintos investavimo kliūtys ir nutiestos jungtys, jungiančios valstybes nares prie vieno bendro energetikos tinklo, taip pat jei rinka padės išvengti energijos kainų nepastovumo ir užtikrinti sąžiningas rinkos sąlygas visiems gamintojams, galimybę prisijungti prie tinklo ir galimybę naujiems energijos gamintojams ir technologijoms patekti į rinką ir jų integraciją; pabrėžia, kad šiuo metu persvarstytoje 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB, nustatančioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje(15) , aiškiai ir prognozuojant įvertinamos CO2 sąnaudos;

Su energija susiję išorės santykiai

39. teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl antrosios strateginės energetikos apžvalgos ir ypač jos pasiūlymus dėl išorės energetikos politikos, kurie didžia dalimi atitinka minėtąją 2007 m. rugsėjo 26 d. Parlamento rezoliuciją; reiškia nusivylimą, kad nėra išsamių pasiūlymų ir dar kartą pabrėžia, jog reikia toliau stiprinti Sąjungos pastangas kurti nuoseklią ir veiksmingą Europos užsienio politiką energetikos srityje, vėl daugiausia dėmesio skiriant energiją gaminančioms šalims;

40. primena, kad Europos Sąjunga, net ir kruopščiai įgyvendindama ryžtingus energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo planus, vidutinės trukmės laikotarpiu tikriausiai bus priklausoma nuo aprūpinimo iškastiniais energijos ištekliais iš trečiųjų šalių; taigi ragina stiprinti dialogą su šalimis gamintojomis, tranzito ir kitomis energiją perkančiomis šalimis, taip pat apskritai stiprinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu siekiant pasaulio energijos rinkas padaryti skaidresnes ir spręsti tvaraus vystymosi klausimą;

41. atkreipia dėmesį į ilgalaikių tiekimo sutarčių svarbą siekiant plėtoti pasitikėjimu pagrįstus ir ilgalaikius energiją tiekiančių ir ją perkančių šalių santykius, taip pat į šių sutarčių svarbą siekiant užtikrinti būtinas investicijas ir tiekimo, ir vartojimo sektoriuose;

42. ragina Europos Sąjungą bendradarbiauti ypač su Viduržemio jūros regiono ir Šiaurės Afrikos šalimis atsižvelgiant į didelį šių šalių energetinių išteklių potencialą ir svarbias Afrikos vystymosi galimybes; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybių panaudoti saulės energiją ištyrimui ir skatinimui; taigi ragina į programą „Barselonos procesas. Viduržemio jūros šalių sąjunga“ įtraukti bendrus tikslus, susijusius su atsinaujinančias energijos šaltiniais ir energijos vartojimo efektyvumu;

43. ragina Europos Sąjungą bendradarbiauti su Artimųjų Rytų šalimis atsižvelgiant į didelį šių šalių energetinių išteklių potencialą;

44. pritaria ketinimui pradėti naujas derybas dėl plačios apimties naujo susitarimo, kuris pakeistų 1997 m. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Rusija, kuri tiekia 42 proc. ES reikalingų dujų ir 100 proc. Bulgarijai, Slovakijai, Suomijai ir Baltijos šalims reikalingų dujų, taip pat daugiau kaip 30 proc. įSąjungos importuojamos neperdirbtos naftos bei 15 proc. Sąjungai reikiamo distiliuotų produktų kiekio; pažymi, kad ES ir Rusijos santykiai grindžiami abipuse priklausomybe ir juos tęsiant turėtų būti laikomasi Energetikos chartijos sutarties bei jos tranzito protokolų, kuriems pritarta Didžiojo aštuoneto (G8) aukščiausiųjų vadovų susitikimo Heiligendame metu;

45. pabrėžia, kad atsižvelgiant į itin svarbų Ukrainos, kaip tranzito šalies, vaidmenį būtina ją įtraukti į vykstantį Europos dialogą su Rusija;

46. primygtinai ragina Komisija apsvarstyti galimybę išplėsti ES ir Pietryčių Europos Energetikos bendrijos sutartį įtraukiant kitas trečiąsias šalis ir kartu su kaimyninėmis šalimis pagal Pietryčių Europos Energetikos bendrijos modelį sukuriant naujas regionines energetikos rinkas, pvz., Europos ir Viduržemio jūros regiono Energetikos bendriją, kad būtų galima užtikrinti energijos tiekimo patikimumą;

47. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vaidmenį, kurį Turkija galėtų atlikti kaip tranzito šalis, būtina įtraukti Turkiją į nuolatinį Europos dialogą su Kaspijos jūros ir Kaukazo regionu; tuo pat metu primena Turkijos, kaip šalies kandidatės, įsipareigojimus suderinti savo teisę su acquis communautaire;

48. pabrėžia geopolitinę Juodosios jūros regiono svarbą siekiant užtikrinti Sąjungos energijos tiekimo spatikimumą ir įvairinti energijos šaltinius;

49. ragina valstybes nares palaikyti glaudesnius santykius energetikos srityje su Lotynų Amerikos šalimis pagal esamus ir būsimus asociacijos arba bendradarbiavimo susitarimus;

50. ragina valstybes nares naudoti eurą kaip tarptautinių finansinių santykių struktūravimo priemonę siekiant sumažinti su naftos ir dujų sąskaitomis susijusius svyravimus; ragina Europos Sąjungos išsamiau svarstyti užsienio investicijų į Europos energetikos sektorių klausimą taikant abipusiškumo išlygą;

51. ragina Komisiją išnagrinėti įvairius būdus, kaip būtų galima sumažinti naftos ir gamtinių dujų kainų svyravimą; ypatingą dėmesį atkreipia į skaidrumo ir rezervinių gavybos pajėgumų svarbą bei į finansinių spekuliacijų, kaip katalizatoriaus, poveikį formuojant rinkos kainas; nepritaria tam, kad strateginiai naftos rezervai būtų panaudoti siekiant sumažinti dėl ekonominių priežasčių atsirandantį kainų svyravimą;

52. ragina valstybes nares intensyviau veikti ir koordinuoti savo veiksmus užtikrinant aprūpinimo būdus, ypač jūrinius;

53. ragina valstybes nares tarptautiniu lygmeniu nustatyti gpažangiąją patirtį ir aktyviau bendradarbiauti technologijų srityje su šiomis šalimis siekiant išplėsti žinias ir patirtį šioje srityje; visų pirma ragina valstybes nares technologijų srityje aktyviau bendradarbiauti su Japonija, kurios ekonomika visiškai priklauso nuo importuojamos energijos ir kuri išplėtojo veiksmingiausias pasaulyje energetikos sistemas;

54. pažymi, kad tai, jog Kinija suvartoja vis daugiau energijos ir išmeta vis didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kelia didelį pavojų aplinkos apsaugos tikslams ir energijos tiekimo užtikrinimui; ragina sustiprinti ES ir Kinijos bendradarbiavimą ir skatinti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų perdavimą, ypač efektyvesnį energijos vartojimą ir atsinaujinančių energijos išteklių kūrimą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į anglies svarbą Kinijos ekonomikai, ypač svarbu Kinijoje plėtoti ir diegti anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir laikymo (CCS) technologijas;

55. pažymi ES ir organizacijos OPEC dialogo energetikos klausimais svarbą ir ragina Komisiją aktyviau vykdyti dialogą energetikos klausimais su Norvegija;

Krizių sprendimo tvarkant naftos ir dujų rezervus sistemos

56. pritaria Komisijos ketinimui persvarstyti 2006 m. liepis 24 d. Direktyvą 2006/67/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (kodifikuota redakcija)(16) , ir siūlo skelbti duomenis kas savaitę, o ne kas mėnesį, siekiant padaryti rinką labiau matomą ir išvengti netinkamo atsako į Amerikos problemas;

57. atsižvelgdamas į dabartinę Ukrainos ir Rusijos dujų krizę, turėjusią įtakos Sąjungai, pritaria Komisijos ketinimui pagerinti 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos Nr. 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti(17) , pagrindą ir ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl šios direktyvos pakeitimo, atsižvelgiant į minėtąjį Komunikatą COM(2008)0769;

58. pabrėžia, kad svarbiausi Tarybos direktyvos 2004/67/EB persvarstymo elementai turi būti privalomi ir turi apimti veiksmingus Sąjungos ir valstybių narių veiksmų, vykdomų susidarius kritinei padėčiai, planus, kuriuose be kitų dalykų apibrėžiamas bendras kritinės padėties paskelbimas, turimų šaltinių ir infrastruktūros paskirstymas paveiktoms šalims, koordinuotas siuntimas, kritinės padėties priemonių suaktyvinimas nepaveiktose ir mažiau paveiktose valstybėse siekiant padidinti dujų, tiekiamų paveiktoms rinkoms, kiekį; mano, jog būtina pagerinti rinkos funkcionavimą pasitelkus jos skaidrumą, taip pat padidinti dujų prieinamumą rinkoje; ragina ES ir jos valstybes nares sukurti dujų saugyklas, iš kurių dujas būtų galima greitai išleisti;

59. siūlo geriau naudoti informacijos technologijas atliekant visiškus ar dalinius nutraukimus krizės atveju ir mano, kad reguliavimo institucijai kontroliuojant ir priėmus kolektyvinį sprendimą galima būtų taikyti sistemą, kuri padėtų sumažinti vartojimą;

Energijos vartojimo efektyvumas

60. mano, kad siekiant tvaraus vystymosi ir konkurencingumo tikslų visų pirma reikia iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, tai padėtų veiksmingisudiai ir nebrangiai geriau užtikrinti energijos tiekimą; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares netrukus nustatyti teisiškai privalomą tikslą iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą pagerinti mažiausiai 20 proc.; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau vykdyti sąmoningumo ugdymo kampanijas ir padaryti prieinamą praktinę informaciją apie taikytinus energijos vartojimo efektyvumo sprendimus ir taip pat visos Sąjungos mokyklose ir universitetuose skatinti švietimą energijos klausimais ir mokymo programas;

61. pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės ir Komisija kruopščiai ir laiku įgyvendintų su energijos taupymu ir energijos vartojimo efektyvumu susijusius teisės aktus ir jų laikytųsi; pabrėžia, kad svarbu Bendrijos ir valstybių narių lygmenimis priimti privalomas viešųjų pirkimų priemones siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą padidinsiančių naujoviškų paslaugų ir produktų paklausą; taigi ragina rengiant būsimus su energijos taupymi ir energijos vartojimo efektyvumu susijusius teisės aktus (ypač susijusius su statybos, pramonės ir transporto sektoriais, taip pat susijusius su miestų planais ir prietaisų gaminimu) laikytis ryžtingo požiūrio;

62. pritaria Komisijos ketinimui atidžiai stebėti pažangą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (angl. CHP) srityje ir ragina Komisiją 2009 m. pateikti papildomų paramos priemonių, kurios būtų efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano persvarstymo dalis; primena Komisijai, kad, neatsižvelgiant į tai, kokia technologija naudojama, svarbiausi CHP tikslai – pirminės energijos taupymas, ekonomiškumas ir tiekimo užtikrinimas; mano, kad išplėtoti ir išrinkti pačias veiksmingiausias technologijas turi būti paliekama rinkai; ragina parengti strategiją, pagal kurią būtų numatyta skatinti ir finansuoti šildymo ir šaldymo tinklų, kuriuose panaudojami vietiniai ištekliai, pvz., geoterminė energija, bendra šilumos ir energijos gamyba, infrastruktūrą;

63. palaiko Bendradarbiavimo energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje tarptautinę partnerystę, kuria siekiama skatinti normų vienodinimą ir visame pasaulyje siekti ryžtingų tikslų;

64. ragina efektyviau vartoti dujas, ypač transporto sektoriuje, kuriame suvartojama daugiausia šios energijos; prašo vidutiniuoju laikotarpiu (2020 m.) nustatyti labai didelius tikslus, susijusius su transporto priemonių degalų naudojimo efektyvumu, ragina valstybes nares ieškoti alternatyvių kuro rūšių ir varymo technologijų (pvz., elektriniai varikliai), skiriamų prekių ir keleivių transportui, ypač miestų teritorijose; mano, kad žymus modalus transporto perėjimas prie aplinką labiau tausojančių alternatyvų, pvz., perėjimas nuo privataus individualaus kelių transporto prie viešojo transporto, turėtų būti pagrindinis ES transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijos elementas;

65. mano, kad lyderiavimas galėtų padėti Europos automobilių pramonės transporto priemonėms vėl užimti svarbią vietą tarptautinėse rinkose ypač išstumiant Azijos gamintojų pagamintus automobilius;

66. apgailestauja dėl to, kad geležinkeliai sudaro tik 10 proc. Europos prekių transporto; ragina valstybes nares geriau naudotis geležinkelio transportu ir jūrų keliais; ragina ryžtingiau stengtis sukurti kuo geresnį geležinkelio, vandens ir kelių transporto derinį;

67. pabrėžia, kad svarbu priimti reikalingą politinių priemonių rinkinį, siekiant pagerinti ir esamų, ir naujų elektros prietaisų energijos vartojimo efektyvumą;

Vietos išteklių ir geriausių ES technologijų geriausias naudojimas

68. mano, kad energija, gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, t. y. vėjo, biodujų, saulės, vandens, biomasės, geoterminių ir jūros išteklių, gali būti svarbiausia Europos Sąjungos energijos dalis ir padėti stabilizuoti energijos kainas bei kovoti su vis didėjančia energetine priklausomybe, palankiai vertina iniciatyvą parengti komunikatą „Kliūčių atsinaujinantiems energijos ištekliams Europos Sąjungoje įveikimas“; šiuo klausimu pabrėžia, kad imantis bet kokios naujos iniciatyvos neturėtų būti atidedamas vykdomų projektų įgyvendinimas;

69. mano, kad vietinių iškastinių išteklių, ypač sausumoje ir jūroje esančių gamtinių dujų telkinių, naudojimas gali padėti stiprinti Europos energetinę nepriklausomybę ir turi būti plėtojamas, kur galima, laikantis nacionalinių ir Europos aplinkos teisės aktų; prašo valstybes nares ir Komisiją užtikrinti deramą aplinkos apsaugos ir gamybos galimybių Sąjungos teritorijoje sausumoje ir jūroje reguliavimo pusiausvyrą;

70. primena, kad esant nepastoviam atsinaujinančių šaltinių pobūdžiui, svarbu Bendrijos lygmeniu didinti elektros jungčių pajėgumus ypač atkreipiant dėmesį į tas valstybes nares ir regionus, kurie yra labiausiai izoliuoti Sąjungos energijos rinkoje, kad valstybės narės būtų aprūpintos priemonėmis, kurios būtinos siekiant, kad iki 2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 20 %;

71. ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas iš esmės pakeisti žemės ūkio ir energijos sektorių santykį įgyvendinant planą, kurio tikslas – ant pastatų stogų įrengti atsinaujinančios energijos įrenginius, pvz., saulės skydus; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas vietos lygmeniu skatinti naudoti panaudotą aliejų ir tvarius vietinius biomasės išteklius užtikrinant tinkamą energetinių augalų ir maistinių augalų pusiausvyrą;

72. ragina Komisiją pateikti Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų nurodytos techninės kliūtys ir standartai, trukdantys MVĮ investuoti į energijos gamybą ir naudoti esamus tinklus pagamintai energijai skirstyti;

73. ragina Komisiją teikti daugiau pirmenybės moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai elektros saugojimo, paskirstytų elektros energijos gamybos įrenginių sujungimo naudojant informacijos ir ryšių technologijas (vadinamųjų virtualių jėgainių) ir infrastruktūros pajėgumų didinimo srityse siekiant užtikrinti atsinaujinančių energijos šaltinių sujungimo pirmenybę;

74. ragina Komisiją iš naujo parengti Europos vystomosios pagalbos politiką ir į ją įtraukti naują energetikos ramstį; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Šiaurės Afrikos saulės elektrinių projektai turėtų visų pirma būti skiriami vietos poreikiams patenkinti;

75. primena, kad rusvosioms anglims ir anglims toliau tenka svarbus pereinamojo šaltinio vaidmuo energijos rūšių derinyje ir užtikrinant Sąjungos aprūpinimo saugumą, nes anglys sudaro dideles vietines atsargas, ir kad jos yra naftos ir dujų alternatyva; tačiau pabrėžia, kad naudojant anglis CO2 išmetama daugiau nei naudojant kitus pirminius energijos šaltinius; taigi ragina mažinti šių teršalų išmetimą atnaujinant jėgaines ir naudojant anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijas, taip pat ragina, kad atsižvelgdama į tai Komisija apsvarstytų visas finansines galimybes įgyvendinti dvylika demonstracinių projektų iki 2015 m.;

76. pripažįsta, kad deginimui naujose anglimi kūrenamose jėgainėse naudojant biomasę jau yra pasiektas 45 % efektyvumas ir kad taikant bendros šilumos ir elektros energijos gamybos būdą efektyvumas gali siekti 90 %; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti iškastinį kurą deginančiose jėgainėse naudoti daugiau biogeninio kuro;

77. pritaria Komisijos teiginiui, kad svarbu toliau išlaikyti branduolinės energijos dalį visoje energetikoje ir šiuo tikslu nedelsiant skatinti sukurti suderintą reguliavimo ir ekonominį pagrindą, kuris užtikrintų sąlygas priimti reikalingus sprendimus dėl investicijų; ragina Komisiją parengti konkrečias investicijų į branduolinę energetiką gaires; mano, jog būtina be išankstinių nuostatų rezultatų atžvilgiu pradėti visuomenės diskusijas šio energijos šaltinio saugaus naudojimo klausimu; ragina Komisiją skatinti, kad įgyvendindamos Europos kaimynystės politiką kaimyninės šalys kiekvieną kartą, kai šiose šalyse projektuojama nauja branduolinė jėgainė ar atnaujinama sena, taikytų branduolinės saugos acquis communautaire;

78. primena branduolinės energijos, kuri gaminama 15 iš 27 valstybių narių ir naudojama dar plačiau ir kuri patenkina maždaug vieną trečdalį Europos Sąjungos elektros energijos poreikio, svarbą; taip pat primena, kad keturiose valstybėse narėse šiuo metu yra statomi šeši nauji reaktoriai;

79. pabrėžia branduolinės energijos konkurencingumą, kuriam kuro kainų svyravimai nedaro beveik jokio poveikio, nes naudojant uraną patiriamos nedidelės gamybos sąnaudos;

80. pabrėžia, kad Europos branduolinė pramonė yra pasaulinis lyderis visų branduolinio ciklo technologijų, ypač sodrinimo, padedančio užtikrinti tiekimą ES, srityje;

81. teigiamai vertina Komisijos apskritai palaikančią poziciją branduolinės energijos atžvilgiu; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad ji deramai nesprendžia galutinio radioaktyvių atliekų pašalinimo problemos nepaisant to, kad visuomenė tuo yra labai susirūpinusi; ragina suinteresuotas valstybes nares dėti didesnes pastangas siekiant išspręsti galutinio visų rūšių radioaktyvių atliekų, o ypač labai radioaktyvių atliekų, pašalinimo problemą;

82. mano, kad svarbiausia užtikrinti Sąjungos piliečiams, kad atominė energija Sąjungoje būtų naudojama saugiai ir skaidriai ir atitinka aukščiausią saugumo lygį, kuris įmanomas naudojant šiuolaikines technologijas, ypač kai tai susiję su branduolinių atliekų tvarkymu; sveikina Komisiją priėmus naują pasiūlymą dėl direktyvos, kuria steigiama Bendrijos teisinė branduolinės saugos sistema; ragina Komisiją ir Tarybą parengti modelius ir procedūras kartu su Tarptautine atomines energijos agentura (TATENA) siekiant užkirsti kelią branduolinės energijos panaudojimui taikiais tikslais, kurio rezultatas gali būti branduolinių ginklų plitimas;

83. pabrėžia, kad Komisija nei savo persvarstytoje pavyzdinėje programoje, nei strateginėje apžvalgoje neištyrė, kiek branduolinės technologijos bus išplėtotos iki 2050 m., kaip buvo siūloma dokumente dėl Technologijų platformos tvariai branduolinei energetikai (angl. Sustainable Nuclear Energy Technology Platform, SNET-TP), ir kokia vieta turėtų būti skiriama kontroliuojamos sintezės projektui ITER;

Link 2050 m.

84. ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti Europos energetikos politiką, kuri padėtų plačiai naudotis efektyviomis energetikos technologijomis ir išmesti nedaug anglies, siekiant patenkinti energijos vartojimo poreikius; pabrėžia, kad jei toliau skiriama pirmenybė energijos vartojimo efektyvumui ir energijos taupymui bei tęsiama energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtra, iki 2050 m. energetinius poreikius bus galima patenkinti išmetant mažai anglies junginių;

85. primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad perėjimas prie efektyvios energetinės sistemos bus įmanomas tik taikant sisteminį požiūrį, pagrįstą skirtingų sektorių sinergija; pabrėžia visų priemonių, skirtų CO2 išmetimui mažinti, naudingumo įvertinimo svarbą; mano, kad šiuotikslu reikėtų teikti pirmenybę integruotiems sprendimams vietoje;

86. mano, kad ilgalaikiai pasaulinio masto ir Europos problemos, susijusios su energetika ir klimato kaita – tai unikali galimybė įdiegti naujus verslo modelius visoje ekonomikoje siekiant skatinti ekologiškas naujoves ir verslininkystę;

87. prašo Komisijos ištirti Šiaurės jūros vėjo jėgainių ir Afrikos saulės elektrinių projektų įvykdomumą;

88. atsižvelgdamas į strateginį energetikos technologijų planą, pritaria 2030 m. politikos darbotvarkės ir 2050 m. energetikos politikos gairių sudarymui; taigi prašo Komisijos pagal įvairius galimus scenarijus atsižvelgiant į energijos paklausą, potencialius energijos išteklius, poveikį aplinkai, prognozuojamą energijos ir CO2 kainą, įvertinti energijos šaltinių derinio sudėties kaitą;

89. prašo parengti tokias gaires, kurios padėtų nukreipti mokslinius tyrimus ir energetikos technologijų plėtrą bei atitinkamą švietimą siekiant sumažinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių kainą ir energijos saugojimo kainą, užtikrinti ketvirtosios kartos branduolinių reaktorių ir CO2 surinkimo ir saugojimo technologijos sėkmę ir visų pirma rasti transportui naudojamos naftos alternatyvą daug dėmesio skiriant saulės energijai, kurios šaltinis neišsemiamas;

90. primena, kad siekiant surasti ilgalaikį energijos šaltinį būtina nuolat skatinti branduolinių atliekų transmutacijos ir branduolinės sintezės mokslinius tyrimus;

o

o       o

91. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1)

OL C 293 E, 2006 12 2, p. 114.

(2)

OL C 76 E, 2008 3 27, p. 114.

(3)

OL C 219 E, 2008 8 28, p. 82.

(4)

OL C 219 E, 2008 8 28, p. 206.

(5)

OL C 263 E, 2008 10 16, p. 424.

(6)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0033.

(7)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0096.

(8)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0354.

(9)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0294.

(10)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0347.

(11)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0295.

(12)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0346.

(13)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0296.

(14)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0545.

(15)

OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(16)

OL L 217, 2006 8 8, p.8

(17)

OL L 127, 2006 92 8, p.8


AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėja pageidauja, kad šioje strateginėje energetikos apžvalgoje būtų padėti pagrindai siekiant įgyvendinti tikrą Europos energetikos politiką, kuria lygiagrečiai turėtų būti siekiama trijų pagrindinių tikslų:

- tiekimo užtikrinimo ir valstybių narių solidarumo,

- kovos su klimato kaita: reikėtų atkreipti dėmesį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekio mažinimo iniciatyvas „20-20-20“ (20 proc. iki 2020 m.) ir 50–80 proc. iki 2050 m.

- ES ekonominio augimo: gauti geriausias kainas, išvengiant jų nepastovumo.

Energetikos srityje svarbiausiu Europos uždaviniu turi tapti solidarumas: sukelti pavojų energijos tiekimo vienai ES valstybei užtikrinimui reikštų kėsintis į energijos tiekimo užtikrinimą visai ES.

Ilgalaikio saugumo problemų kyla iškastinių energijos šaltinių – naftos ir dujų – tiekimo srityje. Vis dažniau pripažįstama, kad pasaulinė gamyba vargu ar viršys 100 mln. barelių naftos per dieną (šiuo metu išgaunama 87 mln.), o 2030 m. poreikis vertinamas 120 mln. barelių per dieną. Yra pavojus, kad kitą dešimtmetį kils didelė krizė.

Pranešėja palankiai vertina ketinimą didinti ES finansavimą siekiant paskatinti investuoti į naftos ir dujų tinklus ir primena, kad investuotojų įmonės yra pajėgios skirti reikiamas sumas, o ES į šią sritį investuos tik kelias dešimtis milijonų eurų, nors investicijų į prioritetines sritis poreikis vertinamas milijardais eurų. Dėl to ji siūlo sukurti Europos fondą, kuris padėtų apsidrausti nuo kai kurių europinės reikšmės gamybos ir transporto projektų nekomercinės rizikos.

Pranešėja palaiko Baltijos šalių infrastruktūrų sujungimo planą, apimsiantį dujų ir elektros tiekimo infrastruktūras bei energijos atsargų kaupimą; remia pietinio Europos dujų koridoriaus, kuriuo dujos būtų tiekiamos iš Kaspijos jūros ir Artimųjų Rytų, plėtrą; remia Šiaurės jūros jėgainių tinklo vystymo projektą, kuriuo siekiama sujungti kelis jūros vėjo energijos projektus.

Jos nuomone, labai naudinga, kad Komisija teigiamai vertina Europos Parlamento ginamą sumanymą įsteigti bendro visos ES dujų perdavimo tinklo operatorių.

Pranešėja palankiai vertina Komisijos pasiūlymą į susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis gamintojomis, pvz., į Baltarusijos, Kaspijos jūros regiono šalių ir OPEC šalių įtraukimo strategiją, įtraukti naujas tarpusavio priklausomybės energetikos srityje nuostatas.

Šiuo metu ES importuoja 54 proc. suvartojamos energijos, o 2030 m. ši dalis gali padidėti iki 70 proc.

Net įgyvendinusi labai ambicingus ir veiksmingus energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo planus, ES visada bus priklausoma nuo iškastinių energijos šaltinių tiekimo iš trečiųjų šalių. Dėl to reikia užmegzti glaudesnį dialogą su Energetikos bendrijos ir Tarptautinio energetikos specialistų forumo veikloje dalyvaujančiomis šalimis gamintojomis, ypač bendradarbiaujant su tokiomis šalimis partnerėmis kaip Australija, Kanada, Japonija ir JAV.

ES derėtų bendradarbiauti ir su Šiaurės Afrikos šalimis, turint omenyje didelį jų potencialą energijos išteklių srityje ir dideles Afrikos vystymosi galimybes.

Apskritai, norint padidinti pasaulinių energetikos rinkų skaidrumą ir imti spręsti tvaraus vystymosi klausimą, būtina bendradarbiauti tarptautiniu mastu, ypač su tokiomis šalimis kaip Kinija ar Indija.

Pranešėja pritaria ramiam dialogui su Rusija, kuri tiekia 42 proc. ES sunaudojamų dujų, arba 100 proc. dujų, importuojamų į Lenkiją, Suomiją ir Baltijos šalis. Pranešėjos nuomone, ES ir Rusijos santykius lemia tarpusavio priklausomybė, ir norėdama tęsti derybas ES turėtų susilaikyti nuo prašymo ratifikuoti Europos energetikos chartiją, bet priminti Rusijos valdžiai jos įsipareigojimą laikytis Chartijos principų, kurie dėstomi ir susitarimuose dėl PPO, bei ypač didelių sunkumų keliančią urano sodrinimo problemą, kuri turi būti aptarta specialiose ES, JAV ir Rusijos darybose.

Atnaujindama bendradarbiavimą su Rusija ES turėtų daugiau dėmesio skirti energijos vartojimo efektyvumui, dujų deginimo eksploatuojant rusišką naftą atsisakymui ir CO2 dujų surinkimui bei atskyrimui. Be to, siekiant paspartinti europinio „Nabucco“ dujotiekio projekto įgyvendinimą, derėtų jį vykdyti bendradarbiaujant su Rusija, kad būtų išvengta dviejų dujotiekių konkurencijos ir būtų galima į reikiamą vietą nukreipti dujas, atitekančias iš Rusijos, Irano ar Kaspijos jūros.

Taip pat svarbu įtraukti Turkiją į nuolatinį ES dialogą su Kaspijos jūros ir Kaukazo regionu, kadangi šioje srityje ji gali atlikti esminį vaidmenį kaip tranzito šalis.

Valstybės narės turėtų suvokti, kad jeigu JAV laikys ES konkurente arba kliūtimi ginti strateginius ir energetinius interesus, ilgainiui iškils transatlantinių nesutarimų ieškant energijos išteklių. Pranešėjos nuomone, JAV plėtoja dominavimo rinkose naudojantis technologijomis politiką ir bandys de facto primesti savo standartus besivystančioms šalims, todėl ji ragina Komisiją ir valstybes nares kurti tvarius santykius ir išlaikyti pusiausvyrą energetikos srityje.

Pranešėja ragina valstybes nares skaidriau vykdyti užsienio kapitalo tranzito operacijas, siekiant užkirsti kelią neskaidrių finansinių operacijų plitimui.

Pranešėja ragina Komisiją ir valstybes nares suintensyvinti informavimo apie efektyvų energijos naudojimą kampanijas ir suteikti galimybę naudotis įgyvendintinais sprendimais, nes energijos taupymą lemia ne tik kuo gausesnis veiksmingų technologijų panaudojimas, bet ir nuo jo neatsiejama individų elgsena.

Pranešėja prašo kuo skubiau įvertinti valstybių narių įgyvendinamus nacionalinius veiksmų planus, siekiant priimti konkretų sprendimą dėl politikos ir priemonių, kurios padės ES greičiausiai pasiekti savo tikslus. Todėl ji pabrėžia, kad tokį vertinimą būtina atlikti prieš įgyvendinant naująjį 2008 m. Komisijos pasiūlytą efektyvaus energijos vartojimo iniciatyvų paketą pastatų energinio naudingumo didinimo, energijos ženklinimo, ekologinio projektavimo ir termofikacijos srityse. Ji remia priemones, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir kurti atsinaujinančius energijos išteklius, pavyzdžiui, finansavimo programas, susijusias su sanglaudos politika, teisės aktų dėl ekologijos paketą ar Merų paktą, kuriuo siekiama skleisti gerąją patirtį.

Ji remia priemones, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir kurti atsinaujinančius energijos išteklius, pavyzdžiui, finansavimo programas, susijusias su sanglaudos politika, teisės aktų dėl ekologijos paketą ar Merų paktą, kuriuo siekiama skleisti gerąją patirtį.

Anglis išlieka Europos apsirūpinimo energija sudedamąja dalimi ir naftos bei dujų alternatyva. Tačiau pranešėja pabrėžia, kad pagrindinis anglies trūkumas – didelis CO2 išlakų kiekis ir kad dėl to, laukiant anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo sistemų pristatymo rezultatų, statyti bet kokią naują anglimi kūrenamą elektros jėgainę turėtų būti leidžiama tik esant būtinybei ir su sąlyga, kad ji atitiks didelio našumo kriterijus.

Pranešėja sutinka su Komisijos teiginiu, kad branduolinę energetiką pasirinkusios ar pasirinksiančios valstybės narės turi skubiai priimti sprendimus dėl reikalingų investicijų ir kad ES turėtų ir toliau kurti jėgainių eksploatavimo taisykles, ji laukia būsimojo pasiūlymo dėl branduolinių jėgainių saugumo direktyvos, kurią priimti ne kartą ragino Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupės darbus bei Europos branduolinės energetikos forume vykusias diskusijas.

Pranešėja palankiai vertina sutartines iniciatyvas vykdant mokslinius tyrimus jėgainių saugumo ir konkurencingumo, išteklių tvarumo ir radioaktyvių atliekų kiekio mažinimo srityse, kaip antai Technologijų platforma tvariai branduolinei energetikai (angl. SNE-TP), ir įvairiomis Europos pramonės iniciatyvomis, paskelbtomis vadovaujantis Europos strateginiu energetikos technologijų planu (SET planu); ragina greitai jas įgyvendinti, kad per trumpiausią laiką pradėtų veikti Europos pramonės tvarioji branduolių dalijimosi iniciatyva.

Pranešėja taip pat mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų apsvarstyti, kokių padarinių ES energetikos politika, ypač energetikos decentralizavimas, turės teritorijų planavimui, svarbiausioms transporto magistralėms, svarbiausiai infrastruktūrai; ji pabrėžia, kad reikėtų remti įvairius atsinaujinančius energijos šaltinius apimančius projektus, siekiant stabilizuoti dažnai nereguliarią jų gamybą ir už ją atlyginti.

Pranešėja remia ilgalaikius tikslus mažinti su elektros energijos gamyba susijusias anglies dvideginio išlakas, pakeičiant esamus elektros gamybos pajėgumus, panaikinant transporto priklausomybę nuo naftos, statant nedaug energijos ir elektros suvartojančius pastatus, kuriant „protingai“ veikiantį tarpusavyje sujungtą elektros tinklą. Ji pabrėžia, kad nors veiksmingas energijos naudojimas ir taupymas bei tolesnė atsinaujinančios energijos plėtra liks prioritetu, energijos išteklių trūkumo problemos iki 2030 m. nepavyks išspręsti.

Jos nuomone, yra labai didelis pavojus, kad 2030 m. energijos stigs visame pasaulyje. Dėl to pranešėja palaiko iniciatyvą kaip Strateginio energetikos technologijų plano dalį parengti 2030 m. politikos darbotvarkę ir 2050 m. energetikos politikos gaires. Siekiant šių tikslų būtina įvertinti energijos rūšių derinį 2020–2050 m. laikotarpiu, atsižvelgiant į įvairius galimus scenarijus, apimančius energijos paklausos raidą, potencialius energijos išteklius, padarinius aplinkai, galimą energijos ir CO2 kainą.

Pranešėja primena, kad būtina nuolat skatinti vykdyti branduolinių atliekų transmutacijos ir branduolio skilimo mokslinius tyrimus.

Pranešėja prašo, kad 2050 m. energetikos politikos gairės padėtų nukreipti mokslinius tyrimus ir energetikos technologijų vystymą į atsinaujinančių energijos šaltinių kainos mažinimą, sudaryti sąlygas saugoti energiją (ypač elektros energiją), sukurti ketvirtosios kartos branduolinius reaktorius, rasti alternatyvą naftai transporto srityje ir atskleisti saulės energijos potencialą.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (20.1.2009)

pateiktas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl antrosios strateginės energetikos apžvalgos

(2008/2239(INI))

Nuomonės referentas: Giorgos Dimitrakopoulos

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl antrosios strateginės energetikos apžvalgos ir ypač jos pasiūlymus dėl išorės energetikos politikos, kurie apskritai atitinka 2007 m. rugsėjo 26 d. Parlamento rezoliuciją dėl Bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo(1); reiškia nusivylimą, kad nėra išsamių pasiūlymų, ir dar kartą pabrėžia, jog reikia toliau stiprinti ES pastangas kurti nuoseklią ir veiksmingą Europos užsienio politiką energetikos srityje vėl daugiausia dėmesio skiriant energiją gaminančioms šalims;

2.   mano, kad sukūrus Europos užsienio politiką energetikos srityje ES atsivers galimybė kalbėti vienu balsu ir bus toliau stiprinama jos tarptautinė padėtis energetikos srityje; taigi ragina Komisiją rasti ir pasiūlyti konkrečių priemonių valstybių narių ir ES bendradarbiavimui siekiant suformuoti bendrą poziciją ir misiją stiprinti ir gerinti; prašo Komisiją dirbti sparčiau ir kuo greičiau pateikti konkrečių pasiūlymų;

3.   mano, kad Europa turi rodyti tvarumo ir efektyvaus energijos naudojimo pavyzdį, ir todėl Europos Sąjunga pasaulio mastu nagrinėjant atsinaujinančių energijos šaltinių ir efektyvaus energijos naudojimo temas turi atlikti pirmaujantį vaidmenį, skleisti kitose šalyse savo žinias ir patirtį šioje srityje; pabrėžia, kad reikia išnaudoti šias galimybes, ypač vykdant dvišalį dialogą su kylančios ekonomikos šalimis, pvz., Kinija ir Indija;

4.   mano, kad santykiai ir partnerystės ryšiai su pagrindiniais energijos tiekėjais, tranzitinėmis šalimis ir energiją naudojančiomis šalimis yra svarbūs ir turi būti stiprinami; vis dėlto pabrėžia, kad šie santykiai ir partnerystės ryšiai jokiu būdu neturėtų būti plėtojami pagrindinių ES vertybių sąskaita, ypač žmogaus teisių laikymosi sąskaita; pabrėžia, kad ES ir gamintojo bei tranzitinių šalių abipusį pasitikėjimą ir glaudesnius ir teisiškai įpareigojančius ryšius reikėtų plėtoti kartu skatinant ir gerbiant demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą; ragina šiais tikslais parengti ir priimti strategijas ir konkrečias priemones;

5.   su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tuos atvejus, kur jau vyksta reguliavimo ir rinkos integracija (pvz., Norvegija) ir pabrėžia, jog svarbu rengti integruotos rinkos kitose Europos dalyse (pvz., pietryčių Europoje) kūrimo strategiją; mano, kad ši rinkos integracija padės vykdyti išsamesnį dialogą, ypač su gamintojų šalimis;

6.   pabrėžia svarbų ES plėtros proceso vaidmenį plečiant Bendrijos acquis taikymą energetikos sektoriuje; todėl laiko Turkiją svarbia ES energetikos strategijos partnere ir atkreipia dėmesį į susitarimus, kuriuos Turkija sudarė su kaimyninėmis šalimis (pvz., su Graikija ir Italija dėl ITGI gamtinių dujų vamzdyno, su Azerbaidžanu ir Turkmėnistanu) dėl energijos išteklių tiekimo;

7.   ragina ES susitarimuose su ES nepriklausančių šalių gamintojais taikyti naujos kartos energetinės tarpusavio priklausomybės nuostatas, kurios apimtų investicijas ir jų apsaugą, infrastruktūros plėtrą ir jos fizinę apsaugą, prieigą prie rinkos, dialogą apie rinkos ir politikos plėtojimą, susitarimus dėl tranzito ir ginčių sprendimo sąlygas;

8.   pabrėžia dabartinių ES ir Rusijos derybų svarbą siekiant sudaryti naują susitarimą, kuris pakeis 1997 m. partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą; mano, kad nuostatos dėl energetikos klausimų turi būti svarbiausia šio naujo susitarimo dalis siekiant tolesnės pažangos įvairiose ES ir Rusijos santykių energetikos klausimais srityse; taigi ragina atsižvelgiant į tai rengti teisiškai įpareigojančias energetinės tarpusavio priklausomybės nuostatas, kad ES ir Rusijos pramonės atstovai aktyviau bendradarbiautų energetikos srityje;

9.   pažymi ES ir organizacijos OPEC dialogo energetikos klausimais svarbą ir ragina Komisiją aktyviau vykdyti dialogą energetikos klausimais su Norvegija; pažymi, kad bendradarbiavimas su Kaspijos regiono šalimis tebėra svarbus prioritetas;

10. ragina toliau plėtoti santykius energetikos srityje su tokiais partneriais kaip JAV, Australija, Kanada ir Japonija ir greitai augančio vartojimo šalys, pvz., Kinija ir Indija; pabrėžia, koks svarbus aktyvesnis dialogas energetikos klausimais su šalimis, turinčiomis galimybių alternatyvių rūšių energijos gamybos srityje;

11. mano, kad Europos Sąjunga turėtų suintensyvinti transatlantinį dialogą ir bendradarbiavimą su daugiausiai energijos naudojančia šalimi JAV dėl tvarumo ir efektyvesnio energijos naudojimo;

12. pažymi, kad nors tokių projektų kaip dujotiekis „Trans-Sahara“, vamzdynai „South Stream“, jau statomas Turkiją, Graikiją ir Italiją jungiantis (ITGI) gamtinių dujų vamzdynas ir vamzdynas „Nabucco“ įgyvendinimas ilguoju laikotarpiu prisidės prie dujų tiekimo į Europą įvairovės, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu reikia daugiau nuveikti gerinant sąlygas parengtų eksploatuoti Kaspijos dujų atsargų eksportui į Europą; ragina Čekijai ir kitoms šalims pirmininkaujant Europos Sąjungai imtis bendrų Europos veiksmų siekiant remti gamintojus tiesiant Pietinį dujų koridorių;

13. pabrėžia, kad, norint kovoti su klimato kaita mažinant CO2 išlakas ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimą, svarbu greitai patvirtinti ir įgyvendinti teisės aktų pasiūlymus dėl su klimatu susijusių veiksmų ir atsinaujinančių energijos šaltinių;

14.    mano, kad ratifikavus Lisabonos sutartį bus toliau stiprinamos pastangos kurti bendrą Europos energetikos politiką.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Vittorio Agnoletto, Angelika Beer, Monika Beňová, Giorgos Dimitrakopoulos, Michael Gahler, Jas Gawronski, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Ioannis Kasoulides, Maria Eleni Koppa, Helmut Kuhne, Johannes Lebech, Philippe Morillon, Baroness Nicholson of Winterbourne, Raimon Obiols i Germà, Vural Öger, Janusz Onyszkiewicz, Justas Vincas Paleckis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, João de Deus Pinheiro, Samuli Pohjamo, Bernd Posselt, Libor Rouček, Christian Rovsing, Flaviu Călin Rus, Katrin Saks, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Hannes Swoboda, István Szent-Iványi, Konrad Szymański, Charles Tannock, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Andrzej Wielowieyski, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Kinga Gál, Aurelio Juri, Aloyzas Sakalas, Inger Segelström

(1)

OL C 219 E, 2008 8 28, p. 206.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

5

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Šarūnas Birutis, Jan Březina, Philippe Busquin, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Lena Ek, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein, Erna Hennicot-Schoepges, Mary Honeyball, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Eluned Morgan, Antonio Mussa, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Aldo Patriciello, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Nikolaos Vakalis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ivo Belet, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Matthias Groote, Toine Manders, Vittorio Prodi, Esko Seppänen, Silvia-Adriana Ţicău, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Marian-Jean Marinescu

Teisinė informacija - Privatumo politika