PRANEŠIMAS dėl Direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito įgyvendinimo

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (3.12.2008)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

26.1.2009 - (2008/2247(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Bert Doorn
Nuomonės referentas (*):
Ieke van den Burg, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra – Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis.

Procedūra : 2008/2247(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0014/2009

Pateikti tekstai :

A6-0014/2009

Debatai :

PV 09/03/2009 - 25
CRE 09/03/2009 - 25

Balsavimas :

PV 10/03/2009 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0090

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl Direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito įgyvendinimo

(2008/2247(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito[1],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Bendrijos teisės taikymo kontrolės – Komisijos 23-ioji metinė ataskaita (2005)[2],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Bendrijos teisės taikymo kontrolės – Komisijos 24-oji metinė ataskaita[3],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros 2005: subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas – 13-oji ataskaita[4],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje[5],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6‑0014/2009),

A. kadangi Europos Parlamentas kelis kartus pareiškė, jog ES teisės aktai tik tada turi prasmę, kai jie įgyvendinami valstybėse narėse; todėl turi būti griežčiau kontroliuojama, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir vykdo ES teisės aktus; kadangi Parlamentas pasiūlė, jog pasibaigus perkėlimo terminui atsakingasis pranešėjas turi informuoti Parlamentą apie esamą padėtį,

B. kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Parlamentas ir Taryba patvirtino Direktyvą 2006/43/EB (toliau – direktyva), o perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę laikotarpis baigėsi 2008 m. birželio 29 d., ir kadangi reikia ištirti, ar ji buvo teisingai perkelta,

C. kadangi Komisijos paskelbtame informaciniame biuletenyje pranešama, kas ir kokius direktyvos straipsnius perkėlė, tačiau jame nepateikta informacijos nei apie tai, kaip jie buvo perkeliami, nei apie tai, ar nacionalinės teisės aktai atitinka būtiniausius direktyvos standartus,

D. kadangi direktyvos tikslas dvejopas: pirma, būtina optimizuoti metinės finansinės atskaitomybės audito visoje ES kokybę ir šitaip pagerinti pasitikėjimą šia ataskaita kartu gerinant padėtį finansinėse rinkose, antra, reikia sukurti vienodas audito sektoriaus pradines sąlygas vidaus rinkoje,

E. kadangi dėl šio dvejopo tikslo reikia patikrinti, kaip direktyva perkeliama į valstybių narių teisės aktus,

1. pažymi, kad Direktyva priimta reaguojant į krizę, susidariusią žlugus bendrovei Enron; pabrėžia, kad dabartinė finansinė krizė pademonstravo aukštos kokybės finansinės atskaitomybės ir audito praktikos svarbą; apgailestauja, kad direktyvą visiškai perkėlė tik 12 valstybių; ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyva būtų nedelsiant perkelta į nacionalinę teisę ir vykdoma;

2. susirūpinęs patvirtina, kad valstybės narės svarbias sąvokas „visuomenės intereso įmonė“[6] (VIĮ) ir „tinklas“[7] aiškina skirtingai; todėl pabrėžia, kad direktyvoje įmonei, laikomai VIĮ, taip pat auditoriui, tikrinančiam šią įmonę, nustatyta įvairių svarbių įsipareigojimų; taip pat pažymi, kad direktyvoje taip pat nustatyti įvairūs papildomi įsipareigojimai audito įmonėms, patenkančioms į tinklo sąvokos taikymo sritį; pažymi, kad reikia nuodugniau apsvarstyti tinklo apibrėžties poveikį ir teisinio aiškumo, susijusio su įmonių atsakomybe dėl kitų tam pačiam tinklui priklausančių įmonių veiksmų, trūkumą; apskritai baiminasi, kad dėl sąvokų įvairialypiškumo atsiras teisinis netikrumas bei didelės su jų laikymusi susijusios išlaidos, ir galiausiai neigiamai paveiks direktyvos tikslo įgyvendinimą; todėl ragina Komisiją išsamiai persvarstyti apibrėžčių įgyvendinimą bei pastebimą jų nustatymo poveikį ir tariantis su valstybėmis narėmis siekti ilgalaikių ES politikos šioje srityje prioritetų ir būdo, kaip geriausia juos įgyvendinti, vienareikšmiškumo;

3. pažymi, kad daug valstybių narių dar neįvykdė direktyvos 41 straipsnio, kuriuo remiantis valstybės narės turi įpareigoti VIĮ įsteigti audito komitetą arba panašų organą; mano, kad šis įpareigojimas – svarbi priemonė užtikrinti nepriklausomą VIĮ metinės finansinės atskaitomybės teisės aktų nustatytą auditą;

4. pabrėžia, kad pastarojo meto patirtis parodė, jog būtina, kad audito komitetų nariai, nepriklausomi direktoriai, stebėtojų tarybos nariai ir auditoriai palaikytų dažnus ir aukštos kokybės tarpusavio santykius, o nevykdantieji valdybos nariai turėtų atidžiai apsvarstyti galimybę posėdžius rengti be vykdančiųjų valdybos narių;

5. daro išvadą, kad direktyvoje nustatytą reikalavimą, jog auditoriai keistųsi rotacijos principu ne rečiau kaip kas septynerius metus, tam tikros valstybės narės įgyvendino taikydamos labai trumpą dvejų arba trejų metų keitimosi rotacijos principu laikotarpį; abejoja, kad tokie trumpi keitimosi rotacijos principu laikotarpiai gerina visuomenės intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito kokybę ir tęstinumą, ir nurodo, kad jie trukdo auditoriams ir audito įmonėms gerai suprasti audituojamą įmonę;

6. apgailestauja, kad ne visos valstybės narės įdiegė viešosios priežiūros sistemą, kaip reikalaujama šioje direktyvoje; taip pat patvirtina, kad tarp valstybių narių, kuriose įdiegta tam tikro pavidalo viešoji priežiūra, yra didelių skirtumų; pažymi, kad viešosios priežiūros funkcija remiantis direktyva turi būti įdiegta taip, jog būtų išvengta interesų konfliktų; atsižvelgdamas į šias priežastis klausia, ar priežiūros institucijos, tiesiogiai susijusios su nacionalinėmis vyriausybėmis, atitinka šį reikalavimą;

7. mano, jog labai svarbu, kad iš tiesų vyktų viešosios priežiūros institucijų bendradarbiavimas, kaip reikalaujama direktyvoje, kadangi intensyvus priežiūros institucijų bendradarbiavimas skatina valstybių narių konvergenciją ir gali padėti išvengti papildomų administracinių išlaidų, kurios susidaro dėl skirtingų nacionalinių procedūrų ir reikalavimų;

8. pabrėžia, kad registruotose pavaldžiosiose bendrovėse turi būti atliekamas teisės aktų nustatytas auditas; rekomenduoja valstybių narių įstatymuose nustatyti reikalavimą, kad pagal šią direktyvą patvirtinti auditoriai pagrindinėse įmonėse, kurioms priklauso šios pavaldžiosios bendrovės, atliktų teisės aktų nustatytą auditą;

9. mano, kad labai trūksta aiškumo dėl direktyvos 47 straipsnio, susijusio su audito darbo dokumentais, įgyvendinimo; pažymi, kad valstybės narės gali leisti perduoti audito darbo dokumentus ar kitus jų patvirtintų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių turimus dokumentus trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms, tačiau siekiant užtikrinti, kad informacija, kurią ES auditoriai gauna iš savo įmonių klienčių liktų konfidenciali ir kad trečiosiose šalyse, kuriose šios įmonės yra registruotos arba kuriose įsteigta pagrindinė įmonė, ji nebūtų paskelbta viešai, reikia išspręsti tam tikrus teisinius ir su duomenų apsauga susijusius klausimus;

10. prašo Komisiją visus nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama direktyva, atidžiai įvertinti ir nedelsiant spręsti 1–5 dalyse išvardytas problemas ir per dvejus metus pateikti Parlamentui ataskaitą šiuo klausimu; abejoja, ar pasirinkta minimalaus suderinimo metodika tikrai yra teisingas kelias siekti šios ir kitų su vidaus rinka susijusių direktyvų tikslų, nes pagal direktyvą leidžiama daug nukrypimų, ir jie lems tolesnį audito rinkos skaidymą; ragina Komisiją derinant naudoti vienareikšmes sąvokas;

11. nurodo, kad pernelyg ilgas delsimas patvirtinti tarptautinius audito standartus (TAS) gali turėti neigiamą poveikį reguliavimo aplinkai ir lemti dar didesnį nenuoseklumą, o tai prieštarauja bendram direktyvos tikslui; dėl to prašo, kad Komisija nedelstų priimdama TAS ir pradėtų plataus masto konsultacijas dėl jų patvirtinimo;

12. mano, kad teisingai ir laiku įgyvendinamų ES teisės aktų atidi stebėsena ir tikrinimas yra esminės priemonės siekiant geriau taikyti ES teisę ir išvengti perteklinio reglamentavimo, kuris gali atsirasti, pvz., pagal direktyvos 40 straipsnį, kuriame nustatytas neišsamus skaidrumo ataskaitoms taikomų reikalavimų sąrašas;

13. pritaria Komisijos gairėms ir glaudžiam bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti teisingą ir laiku pasiektą įgyvendinimą, pvz., pasinaudojant perkėlimo į nacionalinę teisę seminarais-forumais, padedančiais rasti bendrą sutarimą dėl konkrečių Bendrijos teisės aktų nuostatų įgyvendinimo; pritaria koreliacijos lentelių, kaip priemonės pasiekti maksimalią konvergenciją, naudojimui įgyvendinimo proceso metu; nepaisant to, laikosi nuomonės, kad reikia dar daugiau dirbti siekiant suteikti valstybėms narėms aiškias įgyvendinimo gaires, kad jos galėtų neabejodamos įgyvendinti Bendrijos teisės aktus;

14. primygtinai pabrėžia, kad, atsižvelgiant į direktyvos taikymo sritį, visos norminamojo pobūdžio priemonės gali būti patvirtintos tik taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

Rekomendacija dėl kokybės užtikrinimo

15. teigiamai įvertino 2008 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių išorės kokybės užtikrinimo[8]; sutinka su nusistovėjusia nuomone dėl nepriklausomų išorės kokybės užtikrinimo peržiūrų svarbos, atitinkančios direktyvos tikslą – gerinti audito kokybę ir paskelbtos finansinės informacijos patikimumą; be to, pritaria nusistovėjusiai nuomonei, kad didžiausią reikšmę turi visiškas tikrinimų ir tikrintojų nepriklausomumas ir nešališkumas;

16. reikalauja, kad Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, remtų nacionalines kokybės užtikrinimo institucijas, teikiančias nepriklausomą ir objektyvų audito įmonių kokybės užtikrinimą; pabrėžia, kad Europos teisėkūros institucija turi apsiriboti direktyvoje ir rekomendacijoje išdėstytomis bendrosiomis pagrindinėmis normomis ir kad šias taisykles praktiškai įgyvendinti turi sektoriaus dalyviai;

Sprendimas dėl trečiosios šalies auditorių registracijos

17. atkreipia dėmesį į 2008 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimą dėl pereinamojo kai kurių trečiųjų šalių auditorių ir audito subjektų audito veiklos laikotarpio[9]; prašo Komisijos perduoti Parlamentui jos tolesnius dokumentus, susijusius su trečiosios šalies auditorių registracijos klausimu;

Auditorių atsakomybė

18. pažymi, kad skirtinga įvairių valstybių narių teisinės atsakomybės tvarka gali skatinti reguliavimo arbitražą ir pakenkti vidaus rinkai, tačiau žino, kad poveikis skirtingas, nelygu, koks audito įmonių ir jų audituojamų bendrovių dydis; pabrėžia, kad nuostolių atlyginimo ieškinius dažnai teikia trečiosios šalys, kuriose kelti bylas daugiausia skatina advokatų gaunami honorarai; nėra linkęs pritarti tokiai bylinėjimosi kultūrai Europos Sąjungoje ir prašo iš esmės spręsti šios honorarų skatinamos praktikos ydingo poveikio problemą;

19. atkreipia dėmesį į 2008 m. birželio 5 d. Komisijos rekomendaciją dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių civilinės atsakomybės ribojimo[10], kurioje valstybės narės raginamos, atsižvelgiant į savo teisės aktus ir aplinkybes, apriboti auditorių atsakomybę; be to, pažymi, kad šios rekomendacijos tikslas – skatinti vienodas sąlygas įmonėms ir audito bendrovėms didinant valstybių narių konvergenciją šioje srityje; pabrėžia, kad Komisijos rekomendacijoje siūlomas tikslas apriboti auditorių ir audito įmonių atsakomybę neturi pažeisti teisinių principų, kuriais kai kuriose valstybėse grindžiama civilinė atsakomybė, pvz., principo dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems; pabrėžia, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, rekomendacijoje neturėtų būti keliama klausimų dėl teisės aktų nustatyto audito kokybės ar pasitikėjimo teisės aktų nustatyto audito funkcija; prašo, kad Komisija ne vėliau kaip 2010 m. praneštų Parlamentui apie šios rekomendacijos poveikį ir tolesnius su ja susijusius veiksmus, nes šiuo atveju ypač svarbu, ar ir kokiu mastu, atsižvelgiant į Direktyvos tikslą, rekomendacija skatina valstybių narių konvergenciją; pabrėžia, kad, jei pasitvirtins, ar reikia imtis tolesnių priemonių, Komisija turi atlikti poveikio vertinimą, kuriame būtų įvertintas galima auditorių ir audito įmonių civilinės atsakomybės apribojimo poveikis audito kokybei, finansiniam saugumui ir audito rinkos koncentracijai;

Konsultacijos dėl nuosavybės taisyklių

20. džiaugiasi Komisijos inicijuotomis konsultacijomis nuosavybės teisių audito įmonėse klausimu ir susidomėjęs laukia suinteresuotųjų subjektų atsakymų;

° °

21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL L 157, 2006 6 9, p. 87.
[2] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0060.
[3] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0494.
[4] OL C 187 E, 2008 7 24, p. 67.
[5] OL C 187 E, 2008 7 24, p. 60.
[6] Direktyvos 2 straipsnio 13 dalis.
[7] Direktyvos 2 straipsnio 7 dalis.
[8] OJ L 120, 2008 5 7, p. 20.
[9] OJ L 202, 2008 31 7, p. 70.
[10] OJ L 162, 2008 21 6, p. 39.

Europos Parlamentas, atsižvelgiant į jo, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, vaidmenį, yra labai suinteresuotas įgyvendinti direktyvą valstybėse narėse. Teisingas ir laiku atliekamas įgyvendinimas yra labai svarbus žingsnis žengiant nuoseklaus Bendrijos teisės aktų taikymo vidaus rinkoje keliu. Tai gerina teisės aktų priemonių veiksmingumą. Dėl to Europos Parlamentas vis dažniau bus oficialiai įtrauktas į Europos teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse stebėsenos procesą, pranešdamas apie svarbių ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę.

2008 m. rugsėjo 9 d. buvo surengtas posėdis, kuriame suinteresuoti ekspertai išsamiai aptarė naujausius įgyvendinimo proceso metu kylančius klausimus.

Šiame pranešime vertindamas įgyvendinimo procesą valstybėse narėse, pranešėjas siekia stebėti ir pranešti apie tai, kokiu mastu buvo pasiekti arba tikimasi pasiekti direktyvos tikslus. Pagrindinis klausimas – ar valstybių narių įgyvendinimo priemonės suteikia maksimalią audito kokybę ir ar jos sukuria vienodas sąlygas audito sektoriuje.

Sąvokos

Sąvoką „visuomenės intereso įmonė“ valstybės narės aiškina skirtingai. Keletas papildomų pareigų yra tiesiogiai susijusios su sąvoka visuomenės intereso įmonė, pvz., reikalavimas, kad visuomenės intereso įmonė įsteigtų audito komitetą. Taip pat reikalaujama, kad visuomenės intereso įmonės auditoriai paskelbtų metinius pranešimus apie skaidrumą, be to, jiems taikomas griežtesnis tikrinimo režimas nei kitiems auditoriams. Dėl to svarbu, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis stengtųsi nedviprasmiškai įgyvendinti visuomenės intereso įmonės sąvoką visose valstybėse narėse.

Įgyvendinant tinklo sąvoką atsiranda skirtingos nacionalinės teisės aktų nuostatos. Nacionalinių tinklo sąvokų neatitikimai sukelia nereikalingą pernelyg didelę administracinę naštą tinklams. Tai taip pat sukeltų būdingą riziką registruotoms audito įmonėms, kai jos dėl neapsižiūrėjimo nesilaiko visose valstybėse narėse susijusių nuostatų.

Esama papildomų reikalavimų, tiesiogiai susijusių su įmonėmis, kurios nepriklauso tinklui, pvz., tinklo nustatymas siekiant įregistruoti įmonę skirtingose valstybėse narėse. Pagal direktyvą audito įmonėms, kurios kreipiasi dėl registracijos valstybėje narėje, nustatoma pareiga nurodyti, ar jos priklauso tinklui ir jeigu taip, tai kokiam tinklui. Jeigu tinklo sąvoka valstybėse narėse nebus nuosekliai apibrėžta, atsiras labai skirtingų teisės aktų priemonių, o tai aiškiai prieštarauja direktyvos tikslams.

Audito komitetas

Audito komitetas atlieka svarbų vaidmenį siekdamas įgyvendinti nepriklausomą auditą ir taip sukurti maksimalią audito kokybę. Audito komitetas privalo stebėti visus finansinės atskaitomybės proceso aspektus ir auditorių bei audito įmonės nepriklausomumą. Pasirodo, kad reikalavimas dėl audito komiteto yra sunkiai įgyvendinama taisyklė dėl taikomų didelių bendrovių valdymo komponentų.

Komisijos vadovaujamas vaidmuo yra reikalingas tam, kad valstybės narės laikytųsi teisingos krypties siekdamos veiksmingo ir tinkamo režimo dėl audito komitetų.

Audito partnerių keitimasis rotacijos principu

Kurie įgyvendinti keitimosi rotacijos principu laikotarpiai atitiktų šį reikalavimą? Griežtai formalus aiškinimas leistų daryti išvadą, kad visi keitimosi rotacijos principu laikotarpiai, kurių trukmė mažiau nei 7 metai, atitiktų direktyvos reikalavimus. Tačiau galima pagrįstai abejoti, ar labai trumpais keitimosi rotacijos principu laikotarpiais būtų galima pasiekti bendrą šios direktyvos tikslą – sukurti maksimalią audito kokybę. Audito praktikoje pabrėžiama, kad audito partneriams reikia pakankamai laiko tam, kad jie visiškai susipažintų su audituojama įmone. Dėl to per daug trumpi keitimosi rotacijos principu laikotarpiai paveiktų auditoriaus darbo rezultatus. Komisija turėtų atidžiai stebėti, ar nacionaliniu lygmeniu nustatyti keitimosi rotacijos principu laikotarpiai padeda siekti geresnių audito rezultatų.

Suderinamumo priemonė

Stebint įgyvendinimo veiklą valstybėse narėse pastebima, kad tarp pagrindinių direktyvos tikslų (tarp kurių yra vienodų sąlygų audito praktikai sukūrimas) ir direktyvos pobūdžio yra neabejotinos įtampos dėl menko suderinamumo. Be to, buvo stebimos įgyvendinimo priemonės, kurios tiesiogine prasme neprieštarauja direktyvos tekstui, tačiau gali trukdyti siekti direktyvos tikslų. Tai visų pirma pasakytina apie keitimosi rotacijos principu laikotarpius.

Dėl to jūsų pranešėjas siekia ginčyti mažiausio suderinamumo, kaip pasirinktos teisės akto priemonės, tinkamumą.

Sutarties 95 straipsnis yra dažnai naudojamas kaip vidaus rinkos teisės aktų teisinis pagrindas. Pagal šį straipsnį Komisija savo nuožiūra parenka tinkamą teisės akto, reglamento arba direktyvos priemonę. Pasirinkus direktyvos formą, derinimo pobūdis dažnai yra susijęs su mažiausiu suderinamumu. Bendra direktyvų įgyvendinimo valstybėse narėse ir ES teisės aktų taikymo praktika rodo, kad mažiausiu suderinamumu pagrįstos direktyvos nėra pageidaujamos teisės aktų priemonės. Tai rodo, kad nedviprasmiškas esminių nuostatų, skirtų veiksmingam vidaus rinkos funkcionavimui, taikymas yra geriausiai užtikrinamas naudojant direktyvas, pagrįstas visišku suderinamumu, arba reglamentus.

Auditorių atsakomybė

Iki šiol maždaug devynios valstybės narės yra nustačiusios galiojančias auditorių visos atsakomybės ribas. Daugumoje valstybių narių šiuo metu yra svarstomi teisės aktų projektai dėl tokių ribų. Dar kitose valstybėse narėse vyksta diskusijos dėl auditorių atsakomybės.

Toliau klostantis įvykiams nacionalinės teisės aktų srityje reikia atsižvelgti į maksimalią nacionalinių taisyklių konvergenciją pagal direktyvos tikslus. Dėl to siekiant pranešti Parlamentui apie tolesnių įvykių mastą valstybėse narėse, Komisija, atsižvelgdama į savo rekomendacijas, turėtų skelbti šių pasiekimų vertinimą. Jeigu maksimali konvergencija nebus pasiekta, tuomet Komisija turėtų apsvarstyti papildomas veiksmingesnes teisės aktų priemones.

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl Direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito įgyvendinimo
(2008/2247(INI))

Nuomonės referentė(*): Ieke van den Burg

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis.

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad Direktyva priimta reaguojant į krizę, susidariusią žlugus bendrovei „Enron“; pabrėžia, kad dabartinė finansinė krizė pademonstravo aukštos kokybės finansinės atskaitomybės ir audito praktikos svarbą; apgailestauja, kad direktyvą visiškai įgyvendino tik 12 valstybių; ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyva būtų nedelsiant perkelta į nacionalinę teisę ir vykdoma;

2. pabrėžia, kad remiantis pastarojo meto patirtimi audito komitetų nariai turėtų aktyviai palaikyti produktyvius tarpusavio santykius, nepriklausomi direktoriai, stebėtojų tarybos nariai ir auditoriai turėtų dažnai ir produktyviai keistis informacija, o nevykdantieji valdybos nariai turėtų atidžiai apsvarstyti galimybę posėdžius rengti be vykdančiųjų valdybos narių;

3. apgailestauja, kad ne visos valstybės narės įsteigė deramai finansuojamą nepriklausomą viešosios auditorių priežiūros struktūrą; pabrėžia, kad šį skirtumą būtina pašalinti, o nacionalinės priežiūros valstybinių įstaigų bendradarbiavimą reikėtų sustiprinti; ragina kartu su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis taikyti abipusį pripažinimą;

4. pažymi, kad skirtinga įvairių valstybių narių teisinės atsakomybės tvarka gali skatinti reguliavimo arbitražą ir pakenkti vidaus rinkai, tačiau žino, kad poveikis skirtingas, nelygu, koks audito įmonių ir jų audituojamų bendrovių dydis; pabrėžia, kad nuostolių atlyginimo ieškinius dažnai teikia trečiosios šalys, kuriose kelti bylas daugiausia skatina advokatų gaunami honorarai; nėra linkęs pritarti tokiai bylinėjimosi kultūrai Europos Sąjungoje ir prašo iš esmės spręsti šios honorarų skatinamos praktikos ydingo poveikio problemą;

5. pritaria Komisijos rekomendacijai dėl auditorių civilinės atsakomybės apribojimų; ragina valstybes nares įgyvendinti šią rekomendaciją;

6. pabrėžia, kad registruotose pavaldžiosiose bendrovėse atliekamas įstatymų nustatytas auditas; rekomenduoja valstybių narių teisės aktuose nustatyti, kad kontroliuojančioms įmonėms, turinčioms šių pavaldžiųjų bendrovių, taip pat būtų taikomas reikalavimas atlikti įstatymų nustatytą auditą, kurį turėtų atlikti pagal šią direktyvą patvirtinti auditoriai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mariela Velichkova Baeva, Paolo Bartolozzi, Zsolt László Becsey, Sebastian Valentin Bodu, Sharon Bowles, Udo Bullmann, David Casa, Manuel António dos Santos, Christian Ehler, Jonathan Evans, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Louis Grech, Othmar Karas, Wolf Klinz, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Sirpa Pietikäinen, John Purvis, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Sahra Wagenknecht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Harald Ettl

Teisinė informacija - Privatumo politika