PRANEŠIMAS dėl bendrosios žuvininkystės politikos taikomųjų mokslinių tyrimų
26.1.2009 - (2008/2222(INI))
Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Rosa Miguélez Ramos
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl bendrosios žuvininkystės politikos taikomųjų mokslinių tyrimų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[1],
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (2007–2013)[2],
– atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 3 d. Komisijos komunikatą „Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategija. Nuosekli Europos mokslinių tyrimų erdvės sistema tausiam vandenynų ir jūrų naudojimui remti“ (COM(2008)0534) (Jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategija),
– atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 19 d. Komisijos komunikatą „Europos akvakultūros tvaraus vystymosi strategija“ (COM(2002)0511),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007–2013 m.)[3],
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai[4],
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)[5]
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo[6],
– atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[7],
– atsižvelgdamas į 2002 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 4 d. Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) vykusio pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo tvaraus vystymosi klausimais ataskaitą[8],
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 22 d. vykusioje konferencijoje „EurOCEAN 2007“ Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų organizacijų, mokslinių tinklų ir daugelio visos Europos mokslininkų priimtą Aberdyno deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6‑0016/2009),
A. kadangi nuo Ketvirtosios bendrosios programos Komisija stengėsi skatinti Europos mokslinius tyrimus žuvininkystės ir akvakultūros srityje, siekdama remti bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP),
B. kadangi Septintojoje bendrojoje programoje visi moksliniai tyrimai žuvininkystės ir akvakultūros srityje įtraukti į daug platesnius žemės ūkio mokslinius tyrimus (2-oji teminė sritis), o jūrų mokslas ir pakrančių valdymas priklauso aplinkos mokslui,
C. kadangi Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žuvininkystės kodekse ir Susitarime dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros bei toli migruojančių žuvų rūšių išteklių išsaugojimo ir valdymo, taikymo pabrėžiama būtinybė plėtoti mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą siekiant sukaupti daugiau mokslinių žinių apie šį sektorių,
D. kadangi BŽP – tai viena iš labiausiai priklausančių nuo mokslinių tyrimų Bendrijos politikos sričių ir kadangi pagal BŽP priimtų priemonių patikimumas grindžiamas aukšto lygio mokslinėmis rekomendacijomis,
E. kadangi BŽP grindžiama gero valdymo principais, pagal kuriuos reikalaujama, kad sprendimų priėmimo procesas turi remtis rimtomis mokslinėmis rekomendacijomis ir laiku duoti rezultatų,
F. kadangi nustatant kvotas ir tausiojo išteklių naudojimo lygmenis turi būti vadovaujamasi moksliniais duomenimis,
G. kadangi žvejai ir mokslininkai dažnai nesutaria, vertindami jūros ir žuvų išteklių būklę,
H. kadangi pripažįstant, kad svarbu dėti pastangas įvairiose jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų srityse, jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategijoje daugiausia dėmesio skiriama minėtųjų mokslinių tyrimų sąveikai gerinti, o ne nusistovėjusioms mokslinių tyrimų sritims,
I. kadangi, turint mintyje naująją jūrų mokslinių tyrimų strategiją, itin vertinga Europos jūrų aplinkos stebėsenos priemonė – nuošaliuose regionuose veikiantys pažangūs mokslinių tyrimų centrai,
J. kadangi būsimai BŽP peržiūrai, kurią vykdant pirmenybė teikiama regioniniam ir ekosistemų valdymui, reikia tvirto mokslinių žinių pagrindo,
1. yra įsitikinęs, kad įgyvendinant įvairių sričių politiką mokslinių tyrimų srityje būtina skirti daugiau dėmesio konkrečioms žuvininkystės ir akvakultūros problemoms, nes šis sektorius yra labai svarbus ES ekonominiu, socialiniu ir politiniu požiūriu;
2. džiaugiasi naujomis pastangomis, kurias Komisija įdėjo, parengdama jūrų ir jūrininkystės strategiją, ir kuriomis siekiama sutelkti priemones geresnei jūrų mokslinių tyrimų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų integracijai;
3. primena Komisijai, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 jai tenka teisinė pareiga grįsti savo pasiūlymus BŽP srityje išsamiomis mokslinėmis rekomendacijomis ir vadovautis atsargos požiūriu; ragina Komisiją pabrėžti jūros ir žuvų išteklių būklės mokslinių tyrimų svarbą ir pateikti argumentus šių mokslinių tyrimų naudai;
4. yra susirūpinęs Septintosios bendrosios programos teminių sričių pertvarka, kuri reiškia, kad žuvų auginimo moksliniai tyrimai atsiejami nuo žuvininkystės ir jūrų ekologijos, o norint perorientuoti BŽP į ekosistemomis grindžiamą strategiją, priešingai, reikėtų didesnės integracijos;
5. apgailestauja dėl to, kad pagal Septintąją bendrąją programą nei žuvininkystė, nei akvakultūra nelaikomos specialiomis sritimis ir programoje tiesiog pateikiama nuoroda į 2-ąją teminę sritį „Maistas, žemės ūkis bei biotechnologijos“, kuri galėtų apimti mokslinius tyrimus žuvininkystės srityje tik iš dalies ir jei būtų aiškinama labai plačiai; pažymi, kad tas pats pasakytina ir apie 6-ąją teminę sritį „Aplinka (įskaitant klimato kaitą)“;
6. ragina Komisiją peržiūrėti Septintąją bendrąją programą, kai bus atliekama laikotarpio vidurio apžvalga, numatyta 2010 m., atsižvelgiant į šią rezoliuciją ir skiriant didesnį dėmesį konkrečioms žuvininkystės ir akvakultūros problemoms;
7. yra įsitikinęs, kad tiek sprendimus priimantiems asmenims, tiek žuvininkystės sektoriaus subjektams labai reikia praktiškesnių mokslinių tyrimų ir, atsižvelgiant į Septintosios bendrosios programos trukmę, būtina įtraukti siektinus tikslus;
8. mano, kad, kadangi Septintojoje bendrojoje programoje nėra numatyta specialių žuvininkystės ir akvakultūros gairių, neskatinama rengti pakankamai mokslinių tyrimų projektų šiose srityse, o tai mažina atrinktų projektų svarbą ir aktualumą;
9. pabrėžia, kad norint užtikrinti veiksmingą BŽP įgyvendinimą būtina diegti konkrečias taikomųjų mokslinių tyrimų programas ir užtikrinti jų finansavimą skiriant tinkamas sumas iš biudžeto; mano, kad tuo tikslu į Septintąją bendrąją programą būtina įtraukti lėšų paskirstymo skalę;
10. prašo Komisijos, kad BŽP taikomųjų mokslinių tyrimų finansavimas pagal Septintąją bendrąją programą būtų naudojamas įvairių valstybių narių vykdomų mokslinių tyrimų sąveikai skatinti ir kritinei masei pasiekti, kad būtų galima spręsti svarbiausius kelias temas apimančius jūrų mokslinių tyrimų uždavinius;
11. rekomenduoja jūrų mokslinių tyrimų srityje pirmenybę teikti ne tik moksliniams tyrimams, kuriais siekiama gauti žinių apie žuvų išteklių būklę, bet ir su ekosistemomis susijusiems, prekybiniams, ekonominiams ir socialiniams aspektams, darantiems didelį poveikį žuvininkystės valdymui, kadangi visi šie aspektai yra nepaprastai svarbūs;
12. mano, kad ypač žuvininkystės ir akvakultūros srityse reikėtų teikti pirmenybę taikomiesiems moksliniams tyrimams, kurių pagrindinis tikslas turėtų būti gerinti mokslinius duomenis, kuriais grindžiami teisės aktai ir žuvininkystės valdymas, visų pirma duomenis apie žuvų išteklių, kuriems kyla biologinė rizika, atkūrimo planus;
13. pažymi, kad yra kilęs aiškus interesų konfliktas tarp žvejų ir mokslininkų trumpuoju laikotarpiu, nors jų ilgalaikiai tikslai dera labiau; mano, kad sutarimas dėl jūrų būklės turi būti į tvarumą orientuotos žuvininkystės politikos pagrindas; ragina Komisiją skatinti geresnį žvejų ir mokslininkų bendradarbiavimą;
14. ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti žvejų dėmesį į tai, kad vertinant savo numanomus ekonominius nuostolius trumpuoju laikotarpiu jiems naudinga atsižvelgti į tai, kokios ekonominės naudos jie gali tikėtis vidutinės trukmės laikotarpiu arba ilgalaikės perspektyvos požiūriu, ir geriau žvejus informuoti šiuo klausimu;
15. pabrėžia tai, kad susiduriama su susirūpinimą keliančia problema – trūksta jaunų mokslininkų žuvininkystės taikomųjų mokslinių tyrimų srityje, nes karjera šioje srityje nėra tokia patraukli, palyginti su fundamentiniais tyrimais ir kitomis mokslo disciplinomis;
16. pabrėžia, kad būtina atkurti įdomias ir naudingas universitetų mokymo programas, suteikiančias galimybes gauti gerai apmokamą darbą šioje mokslo srityje;
17. palankiai vertina švietimo politiką, pagal kurią jauni mokslininkai labiau skatinami dirbti žuvų išteklių taikomųjų mokslinių tyrimų srityje, o ne fundamentinių tyrimų srityje;
18. ragina Komisiją skatinti kurti stabilų Europos tinklą, kuris būtų grindžiamas valstybėse narėse esama fizine infrastruktūra, būtų skirtas stebėti ir rinkti duomenis apie jūrų aplinką, taip pat padėtų šio sektoriaus subjektams ir Europos mokslinių tyrimų organizacijoms lengviau keistis informacija ir padėtų Sąjungai išlaikyti su pažanga susijusią poziciją; ragina Komisiją, turint mintyje šį tinklą, ypač atsižvelgti į nuošaliuose regionuose veikiančius mokslinių tyrimų centrus;
19. primena, kad būtina suvienodinti įvairius valstybėse narėse esamus taikomųjų mokslinių tyrimų modelius siekiant sudaryti sąlygas lengviau palyginti rezultatus ir apibendrinti duomenis;
20. ragina Komisiją skatinti mokslo visuomenę rengti daugiau bendrų metodologinių normų žuvų išteklių mokslinių tyrimų srityje, taip pat skatinti valstybių mokslinių tyrimų institutus aktyviau bendradarbiauti;
21. ragina Komisiją surinkti konkrečios informacijos apie tai, kaip šiuo metu vyksta mokslininkų ir žvejų dialogas įvairiose valstybėse narėse, ir susisteminti geriausią praktiką;
22. pabrėžia, kad regionų patariamiesiems komitetams tenka svarbus vaidmuo taikomųjų mokslinių tyrimų srityje, ir, atsižvelgdamas į tai, prašo, kad mokslininkai galėtų tapti visateisiais šių organizacijų nariais;
23. susirūpinęs pažymi, kad nuo 2006 m. nuolat mažėjo lėšų, kurias valstybės narės išleidžia duomenims žvejybos sektoriuje rinkti, bendra suma;
24. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti Sąjungos biudžete numatytus asignavimus, ypač 11 07 02 eilutės („Žuvininkystės išteklių valdymo parama (mokslinio konsultavimo gerinimas)“) asignavimus, žuvininkystės sektoriaus duomenims rinkti;
25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
„Ten, kur nėra mokslo žinių, kurias galima būtų taikyti, negali būti atliekami taikomieji moksliniai tyrimai“
Bernardo Houssay, Nobelio medicinos premijos laureatas (1947 m.)
Beveik pusė Bendrijos gyventojų gyvena vietovėse šalia dviejų vandenynų ir keturių jūrų, priklausančių ES jurisdikcijai. Šios jūros ir vandenynai – mūsų planetos gyvybės šaltinis, kuriam tenka itin svarbus vaidmuo mažinant klimato kaitos padarinius. Šių sudėtinių sistemų, kurias sunku pažinti, tinkamas valdymas – vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių.
Suderinti ekosistemų išsaugojimą su tausiu išteklių naudojimu, vengti ir kontroliuoti įvairios žmogaus veiklos poveikį jūrų aplinkai, gerinti žinių lygį, skatinti technologijų plėtrą ir naujoves – tai tik keli iš daugybės uždavinių, kurių neįmanoma įvykdyti be Europos mokslo bendruomenės pagalbos.
Žuvų išteklių klausimu Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) 2004 m. nustatė, kad daugiau kaip 70 proc. jų buvo išnaudota, pereikvota arba atkuriama. Tačiau be perteklinės žvejybos, ištekliams įtakos turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, minėta klimato kaita ar žmogaus veikla, todėl būtina turėti tikslios ir išsamios informacijos.
Kita vertus, pakrančių zonoms gresia pavojus, susijęs su jų ypatinga geografine padėtimi, pvz., su gaivalinėmis nelaimėmis ar nelaimėmis, kylančiomis dėl didelės jūrų taršos. Šioje srityje Bendrijos vandenų apsaugai reikia sutelkti visas turimas apsaugos priemones, įskaitant mokslinius tyrimus.
Reikia skirti ypatingą dėmesį itin pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, juo labiau, kad ateityje ekosistemomis grindžiama strategija taps būtina priimant sprendimus. Be to, būtina saugomas jūrų zonas aiškiai apibrėžti remiantis integruota, patikimais moksliniais kriterijais grindžiama strategija, kuri padėtų jas apsaugoti ne tik nuo žvejybos, bet ir nuo kitos veiklos – turizmo, naftos gavybos ar karinių veiksmų daromos žalos.
Moksliniai jūrų tyrimai – jūrų ir vandenynų valdymo esmė
Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimas neatsiejamas nuo veiksmingų Europos masto mokslinių tyrimų. Bendrija privalo pasinaudoti tyrimų ir naujovių privalumais, kad aktyviai saugotų mūsų jūras ir vandenynus, užtikrindama integruotą žuvininkystės valdymą, grindžiamą kokybiška mokslo ir technologijų plėtra.
Moksliniai tyrimai žuvininkystės srityje taip pat būtini, jei norime parengti rekomendacijas ir teikti mokslines konsultacijas teisės aktų leidėjams. Bendrajai žuvininkystės politikai, kuri yra svarbiausia žuvininkystės priemonė, reikia didesnių investicijų mokslo ir jūrų mokslinių tyrimų srityse siekiant padidinti šios priemonės veiksmingumą.
Per pastaruosius 15 metų Komisija suteikė mokslo bendruomenei reikšmingų materialinių išteklių sprendimams žuvininkystės valdymo srityje paremti. Europos mokslininkai atsižvelgė ne tik į biologinę svarbą, bet ir į žvejybos būdų reikšmę, žuvų gaudymo biologinį poveikį žuvininkystei ir priimtinų sprendimų socialines ir ekonomines pasekmes. Tačiau dėl BŽP, taip pat kitų su ja susijusių politikos krypčių, pokyčių radosi naujų poreikių mokslinių tyrimų srityje.
Atsakingų ir kokybiškų žuvininkystės mokslinių tyrimų būtinumas
Nors yra prieštaravimų tarp fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, aišku viena: bet kurie moksliniai tyrimai turi suteikti žinių, kurios gali arba turi būti taikomos. Patys mokslininkai teigia, kad labiausiai naudojami būdai yra fundamentinių mokslinių tyrimų rezultatas, todėl dviejų mokslinių tyrimų tipų nederėtų išskirti. Realioms ir aktualioms problemoms spręsti reikia išnaudoti visas priemones, nesvarbu, koks metodas būtų pasirinktas.
Sveika jūrų aplinka yra būtina norint pasinaudoti vandenynų mums siūlomu potencialu – išteklių apsauga yra svarbiausia siekiant padidinti ilgalaikį konkurencingumą. Teminėje jūrų aplinkos strategijoje reikalaujama skubiai imtis veiksmų, pagrįstų ekosistemų apsaugos metodu. Priimant bet kokius sprendimus turės būti atsižvelgiama į aplinkos aspektą ir į interesus, susijusius su visa poveikį aplinkai darančia veikla.
Įsipareigojimus, kuriuos ES prisiėmė Johanesburgo aukščiausiojo lygio susitikime, bus galima įgyvendinti tik atlikus atsakingus ir kokybiškus jūrų mokslinius tyrimus. Gauti ir analizuoti mokslinius duomenis būtina norint taikyti ekosistemomis grindžiamą strategiją, sukurti saugomas jūrų zonas, užtikrinti tausųjį ir naudingą išteklių naudojimą ir priimti bet kokį iššūkį, susijusį su gamtos reiškiniais ar žmogaus veiklos sukeltomis gaivalinėmis nelaimėmis. Be to, tausiojo išteklių naudojimo lygmenys turi būti grindžiami teisinga ir nuolat teikiama informacija.
Didelio kiekio informacijos ir duomenų rinkimas, kaupimas, mainai, tvarkymas ir analizė yra labai svarbūs siekiant užtikrinti socialinių poreikių ir gamtos išteklių pusiausvyrą. Išteklių tvarumui taip pat būtinas glaudus žuvininkystės sektoriaus, okeanografijos, žuvininkystės mokslinių tyrimų, jūrų ekologijos, sociologinių ir ekonominių tyrimų srityse dirbančių specialistų, jūrų tyrimų institutų ir asociacijų bendradarbiavimas.
Atliekant žuvininkystės mokslinius tyrimus reikės atsižvelgti į aspektus, susijusius su buveinėmis (poveikio jūros dugnui sumažinimas, biologiškai jautrių vietovių nustatymas), pažeidžiamų rūšių (jūros paukščių, vėžlių ar žinduolių) atsitiktine priegauda, tikslinių rūšių atrankos gerinimu (vengti išmetimo ir atsitiktinių rūšių) ir tyrimų apie išteklius sujungimu, grindžiamu ekosistemomis, su okeanografijos, biochemijos ir bioįvairovės tyrimais.
Darbo sistemos būtinumas
Mokslinių duomenų, susijusių su žuvininkyste, gerinimas yra neatidėliotinas uždavinys. Europoje yra mokslinių tyrimų grupių ir žinių, kurių reikia norint tausiai naudoti jūrų išteklius. Tačiau, be duomenų rinkimo centrų ir stebėsenos sistemų, jūrų moksliniams tyrimams dar būtina įvairi brangi ir specializuota infrastruktūra, kuriai reikia didelių investicijų, todėl bendras infrastruktūros naudojimas padidintų našumą.
Stabili Europos sistema, grindžiama valstybėse narėse jau esančia fizine infrastruktūra, skirta stebėjimui vykdyti ir jūrų aplinkos duomenims rinkti, palengvintų keitimąsi informacija tarp Europos mokslinių tyrimų sektorių ir organizacijų, taip pat padėtų ES išlikti priekyje.
Sistemos parengimas ir įgyvendinimas padėtų skatinti mokslo bendruomenės, teisės aktų kūrėjų ir galutinių vartotojų, įskaitant gamintojus ir prekiautojus, sutarimą ir dialogą. Glaudesnis nacionalinių tyrimų institutų bendradarbiavimas taip pat būtų naudingas vienodinant skirtingus taikomųjų mokslinių tyrimų modelius valstybėse narėse, kad būtų lengviau palyginti rezultatus ir apibendrinti duomenis.
Vienas iš sistemos uždavinių būtų specialių užduočių koordinavimas ir konsultavimas taikant Bendrijos teisės aktus. Sistemos sukūrimas, nepakenkiant mokslinių tyrimų institutų veiklai įvairiose tarptautinėse agentūrose ir organizacijose, būtų be galo naudingas Europos jūrų mokslų plėtrai.
Švietimas ir mokymas
Visose srityse nuolat mažėja kvalifikuotų darbuotojų, kurie reikia norint vykdyti su jūrų aplinka susijusią veiklą. Taikomųjų žuvininkystės tyrimų srityje didžiausią susirūpinimą kelia jaunų mokslininkų trūkumas – veiksnys, dėl kurio specialistai kaltina menką šių specialybių patrauklumą. Pasiektas toks etapas, kai tam tikrose valstybėse narėse dėl studentų trūkumo teko uždaryti specializuotus žuvininkystės tyrimų institutus.
Norint pakeisti šią padėtį, reikėtų parengti įdomias ir naudingas universitetų mokymo programas, kurios suteiktų gerai atlyginamos profesionalios veiklos perspektyvą. Mums reikia švietimo politikos, kuri motyvuotų jaunus mokslininkus pasukti į žuvininkystės išteklių mokslinių tyrimų sritį.
Taigi reikės tobulinti švietimą ir mokymą, profesinį judumą ir perorientavimą, taip pat darbo sąlygas, visų pirma su žuvininkyste susijusių mokslinių tyrimų srityje, tačiau taip pa ir kituose su ja susijusiuose sektoriuose. Be to, reikės tobulinti šios srities pristatymą ir mokslininkams teikiamas paskatas, kadangi tai padės gerinti padėtį, susijusią su jūrų mokslu apskritai ir su žuvininkystės moksliniais tyrimais konkrečiai.
Tinkamo finansavimo būtinumas
Nors padėtį gerai apibūdina frazė „Problemų kyla ne dėl pinigų, o dėl žmoniškųjų išteklių!“, tai nereiškia, kad šios srities moksliniams tyrimams skiriama pernelyg daug lėšų. Be tinkamo mokslinių ir technologinių žinių naudojimo, užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti taip pat būtina tvirta EB ir valstybių narių finansinė parama.
Iki šiol įvairūs mokslinių tyrimų institutai lėšų gaudavo iš dviejų šaltinių: iš nacionalinių fondų, mainais už mokslinės informacijos teikimą valstybių narių vyriausybėms, ir iš Bendrijos fondų pagal direktyvą dėl pagrindinių duomenų rinkimo ir dėl dalyvavimo moksliniuose komitetuose.
Trečias finansavimo šaltinis numatytas bendrojoje mokslinių tyrimų programoje. Ketvirtojoje ir Penktojoje bendrosiose programose jūrų taikomųjų mokslinių tyrimų srityje buvo numatytos tam tikros specialios žuvininkystės ir akvakultūros (FAIR) programos, kurioms numatytas 130 mln. ir 150 mln. eurų finansinis paketas. Nors Šeštojoje bendrojoje programoje ši suma buvo sumažinta iki 60 mln. eurų, žuvininkystės politika liko viena iš prioritetų. Tačiau Septintojoje programoje nei į žuvininkystę, nei į akvakultūrą nežiūrima kaip į specialią sritį. Šių dviejų sričių moksliniai tyrimai galėtų būti finansuojami tik 2 teminės srities „Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos“ lėšomis, jei teminė sritis būtų aiškinama plačiai. 6 teminėje srityje „Aplinka (įskaitant klimato kaitą)“ taip pat aiškiai nenurodyti jūrų išteklių moksliniai tyrimai ir integruotas pakrančių zonų valdymas.
Teikiant projektus pagal Septintąją bendrąją programą, mokslininkams kyla kliūčių dėl skirtingos mokslinių tyrimų metodikos, pvz., taikomos pramoninio pobūdžio akvakultūros srityje arba daugialypio pobūdžio ir ilgalaikių žuvininkystės ar jūrų mokslų srityse. Iki šiol abi sritys buvo finansuojamos tomis pačiomis lėšomis, todėl galėjo būti papildomos, ir buvo koordinuojamos Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinio direktorato, o ne Mokslinių tyrimų generalinio direktorato.
Dėl šios priežasties mokslininkams dabar sunkiau išsakyti savo sektoriaus problemas ir poreikius pareigūnams, atsakingiems už konkursų sąlygų rengimą. Be to, Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas nusprendė visų pirma finansuoti fundamentinius mokslinius tyrimus, užuot pasirinkęs tyrimus, orientuotus į viešąją politiką (pvz., siekdamas moksliniu požiūriu praturtinti Bendrijos jūrų strategiją ar tirti žvejybos poveikį klimato kaitai).
Apibendrinant tenka pasakyti, kad norint įgyvendinti ES jūrų politikos tikslą – produktyvią žuvininkystę švarioje jūrų aplinkoje, šioje srityje dirbantys mokslininkai turėtų naudotis Septintosios bendrosios programos finansavimo horizontaliąja sistema.
Pabrėžtina, kad skubiai reikia specialios, į žuvininkystės išteklius orientuotos mokslo politikos, kuriai būtų skiriama tinkama finansinė parama. ES parama mokymui ir švietimui jūrų srityje suteiktų galimybę sujungti skirtingus socialinius, ekonominius, jūrinius ir prekybinius požiūrius ir padėtų žmonėms geriau suprasti bendrąją žuvininkystės politiką, taip pat tai, kad ją būtina išsaugoti.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
21.1.2009 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
22 1 1 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Elspeth Attwooll, Marie-Hélène Aubert, Iles Braghetto, Luis Manuel Capoulas Santos, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Avril Doyle, Emanuel Jardim Fernandes, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Pedro Guerreiro, Daniel Hannan, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Marianne Mikko, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Struan Stevenson, Catherine Stihler, Margie Sudre, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Cornelis Visser |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Eleonora Lo Curto, Raül Romeva i Rueda, Thomas Wise |
|||||