PRANEŠIMAS dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes geros kokybės viešąsias paslaugas Europoje
26.1.2009 - (2008/2139(INI))
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėjas: Malcolm Harbour
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes geros kokybės viešąsias paslaugas Europoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“ (COM(2007) 0799) (Komisijos komunikatas),
– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo[1],
– atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo[2],
– atsižvelgdamas į Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl viešąjį pirkimą ir koncesijas reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo oficialiai patvirtintai viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystei (OPVVP)[3],
– atsižvelgdamas į visas taikomas konkurencijos taisykles dėl valstybės pagalbos ir intelektinės nuosavybės teisių,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą dėl Europos pirmaujančios rinkos iniciatyvos (COM(2007) 0860) ir Komisijos konsultacijos dėl viešojo pirkimo tinklų sukūrimo remiant šią iniciatyvą,
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ – Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008) 0394) ir 2008 m. birželio 25 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Europos gerosios patirties kodekso sudarant mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankesnes sąlygas sudaryti viešojo pirkimo sutartis (SEC(2008) 2193),
– atsižvelgdamas 2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija“ (COM(2006) 0502) ir 2007 m. gegužės 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją[4],
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 23 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Naujoviškų prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų gairės – 10 gerosios patirties elementų“ (SEC(2007) 0280),
– atsižvelgdamas į nepriklausomos ekspertų grupės ataskaitą dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei naujovių, pavadintą „Novatoriškos Europos kūrimas“ [5] („Aho ataskaita“),
– atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“[6],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6‑0018/2009),
A. kadangi Lisabonos strategijoje valstybės narės raginamos padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą iki 3 % BVP, o tai yra svarbiausias įsipareigojimas skatinti naujoves ir žinių ekonomiką,
B. kadangi „Aho ataskaitoje“ viešasis pirkimas įvardytas kaip strateginė šio tikslo siekimo priemonė,
C. kadangi Komisija ir valstybės narės turi pagelbėti sukaupti reikalingą profesinę patirtį, kad būtų geriausiai pasinaudota Komisijos komunikato rekomendacijomis,
D. kadangi šiuo metu Komisija neturi priemonių, skirtų ikiprekybinių viešųjų pirkimų bandomiesiems projektams skatinti, ir visa iniciatyva priklauso valstybėms narėms,
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą ir remia siūlomą dalijimosi rizika ir nauda ikiprekybinių viešųjų pirkimų modelį kaip naujoves skatinančius veiksnius;
2. palaiko E. Aho pranešimą, ypač nuomonę, kad valstybės narės turėtų pasitelkti viešąjį pirkimą naujoviškų prekių paklausai skatinti kartu gerindamos viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą;
3. pažymi, kad, nepaisant to, kad vykdoma daug Europos mokslinių tyrimų programų, valdžios institucijos dar nepanaudojo gautų rezultatų organizuodamos viešuosius pirkimus;
4. pažymi, kad ikiprekybiniams viešiesiems pirkimams jau teikiamas dėmesys, ypač JAV, Kinijoje, Japonijoje, kur aktyviai išnaudojamas jų potencialas, pasitelkiant įvairias valstybinės politikos priemones, pavyzdžiui, JAV projektas „Defence Acquisitions Performance Assessment“ (DAPA);
5. mano, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra per mažai išnaudojami naujovėmis grindžiamam ES augimui skatinti ir turi didelį potencialą siekiant aukštos kokybės ir lengvai prieinamų viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir transporto, ir sprendžiant klimato kaitos, tvarios energijos ir gyventojų senėjimo socialinius uždavinius;
6. apgailestauja dėl to, kad dauguma valdžios institucijų nežino apie ikiprekybinių viešųjų pirkimų potencialą ir kol kas nesielgia kaip „protingi pirkėjai“;
7. mano, kad optimali šios iniciatyvos nauda bus suvokta tik tada, jei perkančiosios institucijos nustatys naujoves kaip vieną iš savo viešojo pirkimo programos tikslų;
8. pažymi, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai gali būti veiksmingai naudojami remiantis teisiniu pagrindu – direktyvomis 2004/17/EB ir 2004/18/EB, pagal kurias mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugos neįeina į jų veikimo sritį[7], išskyrus atvejus, kai už perkamas paslaugas visiškai atsiskaitoma, o nauda atitenka tik perkančiajai institucijai;
9. ragina valstybes nares išnagrinėti nacionalinius teisės aktus, kad užtikrintų, jog valdžios institucijos atlikdamos ikiprekybinius viešuosius pirkimus nėra varžomos dėl neegzistuojančio, neteisingo ir nereikalingo, sudėtingo tiesiogiai susijusių lengvatų ir nereikalingų bei sudėtingų nacionalinių pasiūlymų teikimo reikalavimų ir viešojo pirkimo modelių perkėlimo į nacionalinę teisę;
10. pažymi, jog nepaisant to, kad ikiprekybinių viešųjų pirkimų srityje laikomasi išskirtinio požiūrio siekiant užtikrinti, kad integruoti galutiniai sprendimai atitiktų vartotojų poreikius, vis tiek turi būti taikomi tinkami viešųjų pirkimų principai, ypač skaidrumo ir konkurencingumo;
11. remia Komisijos komunikatą, kuris suteikia galimą ikiprekybinių viešųjų pirkimų ir jų vykdymo konceptualų pagrindą, bet mano, kad yra keletas trūkumų, susijusių su konkrečiu siūlomos tvarkos taikymu, ypač vietos ir regionų mastu;
12. mano, kad vis dar nėra pakankamai informacijos apie esamas kliūtis, dėl kurių vietos ir regioninės valdžios institucijos negali vykdyti ikiprekybinių viešųjų pirkimų siekdamos skatinti tikrai novatoriškus visuomenei naudingus sprendimus;
13. ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti kartu, kad užtikrintų, jog perkančiosios institucijos vietos, regioninės ir kitos valdžios institucijose, nutolusiose nuo centrinės administracijos, kauptų reikalingą profesinę patirtį naujoviškam viešajam pirkimui vykdyti;
14. ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti perkančiosioms vietos ir regioninės valdžios institucijoms mokymų gaires ir priemones, kaip galima pasinaudoti ikiprekybiniais mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos viešaisiais pirkimais;
15. todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą finansuoti dalijimąsi ikiprekybinių viešųjų pirkimų gerąją patirtimi ir mokymu pagal 2009 m. Septintosios pagrindų programos darbo programą;
16. giria minėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl viešojo pirkimo naujoviškų sprendimų 10 gerosios patirties elementų ir giria bendras Pro Inno Europos iniciatyvos veiklas remiant naujoves; ragina Komisiją parengti panašias ikiprekybinių viešųjų pirkimų gerosios patirties gaires;
17. mano, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai turi didžiulį potencialą kaip tolesnis žingsnis link naujoviško viešojo pirkimo įtvirtinimo, bet pripažįsta, kad reikia viešojo pirkimo specialistų įgūdžių, o valstybėms narėms, bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, universitetais ir mokymų centrais, – remti mokymo veiklą, skirtą valdymo priemonėms kurti;
18. ragina kompetentingus Komisijos generalinius direktoratus bendradarbiauti tarpusavyje sudarant išsamų, lengvai suprantamą, bet teisiškai pagrįstą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir perkančioms organizacijoms naudoti skirtą vadovą visomis oficialiomis kalbomis su praktiniais atskirų atvejų pavyzdžiais, parodančiais, kaip atitinkami teisiniai principai gali būti teisingai taikomi praktikoje;
19. ragina Komisiją vadove visų pirma pateikti praktinių rizikos dalijimosi pagal rinkos sąlygas pavyzdžių; be to, mano, kad intelektinė nuosavybė turi būti suteikiama ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms bendrovėms, kadangi JAV ir Japonijoje dirbama vadovaujantis šiuo modeliu, kuris daug bendrovių skatina dalyvauti ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūrose;
20. visų pirmą pažymi, kad norint sėkmingai vykdyti ikiprekybinius viešuosius pirkimus svarbu dalytis rizika ir nauda atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir suteikti dalyvaujančioms įmonėms intelektinės nuosavybės teises;
21. ragina valstybes nares ir Komisiją naujovių politikoje nurodyti mišrius vidutinės trukmės ir ilgalaikius uždavinius, kuriuos reikia spręsti priimant technologinius sprendimus, sukuriamus vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus; mano, kad tokie sprendimai galėtų būti projektų konkursai ir iššūkių fondai, kaip antai JAV „Driverless Vehicle Challenge“ (Transporto priemonių be vairuotojų fondas);
22. mano, kad žinių sklaida tarp universitetų, kurie naudojasi technologinėmis naujovėmis, mokslinių tyrimų centrų ir perkančiųjų institucijų yra sudėtinė sėkmingų ikiprekybinių viešųjų pirkimų dalis;
23. pažymi, kad Europos inovacijų agentūros, kaip antai VINNOVA Švedijoje, „Tekes“ Suomijoje, „Senternovem“ Olandijoje ir „Innovation“ Norvegijoje, atlieka neatsiejamą vaidmenį skleidžiant žinias tarp galimų pirkėjų ir mokslo darbuotojų; remdamos atliekant mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, jos skatina imtis ikiprekybinių viešųjų pirkimų; todėl ragina valstybes nares išnagrinėti šių agentūrų veiklą, kuri galėtų būti jų pačių veiklos atskaitos taškas;
24. pabrėžia ES technologijų platformų svarbą, nes jos suteikia pagrindą nustatyti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos prioritetus ir susieti diegti parengtas inovacijas su galimų pirkėjų poreikiais; be to, pažymi, kad technologijų platformos gali susieti ankstyvąją naujųjų technologijų rinkos raidą su valdžios institucijų poreikiais; todėl ragina Komisiją užtikrinti aktyvesnį technologijų platformų dalyvavimą viešuosiuose ikiprekybiniuose pirkimuose;
25. palankiai vertina Komisijos pirmaujančios rinkos iniciatyvą (angl. LMI) kaip stiprią paskatą naudoti ikiprekybinius viešuosius pirkimus remiant naujoves, siekiant kurti pagrindines to masto rinkas, ypač pabrėždamas iniciatyvą kurti viešojo pirkimo tinklus, skirtus pirmaujančios rinkos iniciatyvai remti;
26. palankiai vertina Komisijos pastangas sudaryti palankesnes sąlygas ES mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešajame pirkime remiantis iniciatyvos „Smulkaus verslo aktas“ Europos gerosios patirties kodeksu;
27. palankiai vertina Komisijos išaiškinimą, kad perkančiosios institucijos gali atlikti ikiprekybinius viešuosius pirkimus visuose naujo produkto ar paslaugos kūrimo ir įvedimo į rinką etapuose, o ne tik pagrindiniams moksliniams tyrimams; pažymi, kad šiuo įvairiapusiu požiūriu mažosios ir vidutinės įmonės skatinamos dalyvauti viešajame pirkime;
28. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą aiškiau apibrėžti valdžios institucijų vaidmenį remiant mokslinius tyrimus ir viešuosius pirkimus bei skatinant naujoves vykdant viešuosius pirkimus; pabrėžia, kad valstybių narių viešųjų pirkimų politika neturėtų būti pernelyg norminamojo pobūdžio, nes viešieji ikiprekybiniai pirkimai praktiškai gali būti rengiami skirtingai, pritaikomi prie konkrečių projektų ir poreikių, tačiau laikantis Bendrijos taisyklių;
29. mano, kad ikiprekybinių viešųjų pirkimų sąvoka yra svarbi, bet baiminasi, kad ji nebus sėkminga įtraukiant MVĮ, nebent būtų aiškiai suprantama, kaip ikiprekybiniai viešieji pirkimai turi veikti, ypač tarpvalstybiniame kontekste. pažymi, kad pagrindiniu ikiprekybinių viešųjų pirkimų principu, būtent, kad valdžios institucijos nepasilieka sau visos iš mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos kylančios naudos, bet kiekviena įmonė išlaiko savo generuojamų naujų idėjų nuosavybės teises, dalyvaujančiam verslui užtikrinami teisinis tikrumas ir idėjų apsauga;
30. pripažįsta, kad mažosios ir vidutinės įmonės gali gauti naudos iš ikiprekybinių viešųjų pirkimų dėl dalijimosi rizika (atsižvelgiant į jų labiau ribotas investavimo galimybes), pažangaus augimo (dydžio ir patirties atžvilgiu) kiekviename mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros etape ir supaprastinto pasiūlymų teikimo proceso, palyginti su tradiciniu viešuoju pirkimu;
31. ragina Komisiją sujungti šias strategijas į vieną atskirą viešojo pirkimo politiką, kurios tikslas būtų skatinti naujoves vykdant viešuosius pirkimus, ikiprekybinius viešuosius pirkimus, kuriant pirmaujančias rinkas ir plečiant mažąsias ir vidutines įmones vykdant viešąjį pirkimą;
32. svarsto galimybę pagal sujungtos strategijos dalį skatinti naujoves dalyvaujant viešajame pirkime, kad viešosiomis kampanijomis būtų kuriama geresnė aplinka perkančiosioms institucijoms daugiau investuoti į naujoves skatinančią veiklą su galimybe ilgesnį laiko tarpą gauti pelno iš investicijų; šiuo atžvilgu remia vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų galimybes kurti ikiprekybinių viešųjų pirkimų tinklus;
33. bus veiksmingiausi, jei valdžios institucijos bus pakankamai skatinamos domėtis mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos rinkomis, o tiekėjai – įsitraukti į vyriausybių vykdomus projektus; pažymi, kad finansinės paskatos itin svarbios siekiant, kad būtų imtasi ikiprekybinių viešųjų pirkimų, ir kad jos jau taikomos kai kuriose valstybėse narėse, kuriose didelę pirmųjų ikiprekybinių viešųjų pirkimų išlaidų dalį gali suderinti centrinė valdžia;
34. mano, kad, atsižvelgiant į Bendrijos programas, skirtas naujovėms skatinti, reikėtų apsvarstyti galimybes teikti finansines paskatas valdžios institucijoms ES valstybėse, kad jos galėtų bendrai atlikti naujoviškų technologijų ikiprekybinius viešuosius pirkimus pirmaujančiose rinkose ir kitose Europos bendrų interesų srityse;
35. pažymi, kad tokiems bandomiesiems Bendrijos projektams būtų naudinga automatiška Komisijos peržiūra ir praktinės patirties bei sutarčių sąlygų skelbimas plačiu mastu, suteikiant galimybę pirkėjams remtis pagrįstais precedentais, kurie taip pat galėtų būti naudojami gerosios patirties gairėse;
36. mano, kad reikia Europos bandomojo ikiprekybinių viešųjų pirkimų projekto siekiant pavyzdžiais parodyti jų įgyvendinimo būdą, kuriuo verslui, ypač MVĮ, kurios pagal apibrėžtį yra silpnesnės šalys palyginti su perkančiomis organizacijomis ir didelėmis bendrovėmis, paprastai dalyvaujančiomis viešuosiuose pirkimuose, užtikrinami didžiausi teisinis tikrumas ir apsauga;
37. pažymi, kad ikiprekybinių viešųjų pirkimų stiprinimas tebėra vienas iš daugelio būdų valstybėms narėms įgyvendinti savo sumanymus naujovių ir mokslinių tyrimų srityse; reikalauja, kad valstybės narės skatintų naujoves įtraukdamos visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir kitas institucijas, susijusias su ekonomikos plėtros skatinimu, kad valdžios institucijos labiau įsitrauktų į naujovišką verslą; mano, kad ši įtraukimo veikla turėtų sudaryti nuoseklios mokslinių tyrimų, naujovių ir taikomosios veiklos strategijos dalį;
38. siūlo Komisijai ir valstybėms narėms, siekiant paskatinti konkurenciją, skatinti naudojimąsi elektroninėmis viešųjų pirkimų sistemomis ir dinamiška procedūra, kad būtų palengvintas ikiprekybinių viešųjų pirkimų procesas;
39. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] OL L 134, 2004 4 30, p. 114.
- [2] OL L 134, 2004 4 30, p. 1.
- [3] OL C 91, 2008 4 12, p. 4.
- [4] OL C 102 E, 2008 4 24, p. 455.
- [5] http://ec.europa.eu/invest-in-research/action/2006_ahogroup_en.htm
- [6] OL C 325, .2008.12..19, p. 44.
- [7] Direktyvos 2004/18/EB 16 straipsnio f punktas ir Direktyvos 2004/17/EB 24 straipsnio e punktas.
AIŠKINAMOJI DALIS
Įvadas
Ikiprekybiniai viešieji pirkimai – tai ypatingas metodas, skirtas viešojo sektoriaus subjektams moksliniams tyrimams ir technologijų plėtros paslaugoms pirkti, siekiant skatinti naujoves, kad būtų užtikrintos ilgalaikės aukštos kokybės viešosios paslaugos Europoje. Šį metodą reikia laikyti bendresnės ES naujovių strategijos dalimi, pabrėžiant viešojo pirkimo svarbą siekiant padidinti Sąjungos naujovių pajėgumus ir gerinti viešąsias paslaugas, teikiamas Europos piliečiams.
Europa turi spręsti socialinius uždavinius sveikatos, tvarumo, senėjimo ir saugumo srityse. Norint gerinti kai kurias sritis reikia taikyti daug technologijų, o dažniausiai būna, kad arba iki šiol nėra jokio komerciškai stabilaus sprendimo, arba esami sprendimai turi trūkumų, kuriems pašalinti reikia naujų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sprendimų. Viešosioms paslaugoms teikti reikia naujos įrangos, kad būtų galima atlikti pažangiausius medicinos mokslinius tyrimus, mažinti energijos suvartojimą viešuosiuose pastatuose, taip pat saugoti savo piliečius nuo grėsmės jų saugumui be reikalo nepažeidžiant jų privatumo. Viešasis pirkimas gali padėti panaikinti šį atotrūkį tarp pasiūlos ir paklausos viešajame sektoriuje.
Gyvenimą keičiančių naujoviškų sprendimų, sukurtų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų viešuosius pirkimus, pavyzdžiai: interneto protokolo technologijos, pasaulinė vietos nustatymo sistema ir pagrindinės puslaidininkių technologijų naujovės. Dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų viešųjų pirkimų JAV valdžios institucijos galėjo kurti naujas biotechnologijų ir nanotechnologijų prietaikų rinkas. JAV viešajame sektoriuje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų viešajam pirkimui išleidžiama 50 mlrd. dolerių per metus. Tai yra 20 kartų daugiau nei Europoje ir ši suma sudaro maždaug pusę viso investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą skirtumo tarp JAV ir Europos. Todėl ikiprekybiniai viešieji pirkimai įvardyti kaip viena iš itin svarbių politikos priemonių, skirtų padėti Europos viešajame sektoriuje spręsti pagrindinius viešuosius uždavinius, taip pat jie suteikia ES labai svarbią galimybę plėsti savo naujovių bazę.
Komisijos komunikate patariama, kaip ES taisyklės gali būti naudojamos viešojo pirkimo naujovėms Europoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sektoriuje skatinti. Pavyzdžiui, komunikate svarstoma, kaip parengti naujų nuostatų projektą, kuriuo būtų skatinama konkurencinga mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų viešojo pirkimo politika, į kurį nebūtų įtraukta valstybės pagalba, kaip vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus gauti daugiausia naudos iš intelektinės nuosavybės teisių ir kaip geriausia panaudoti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų pirkimą, susijusį su rizikos pasidalijimu.
Praeityje gerokai trūko supratimo apie tai, kaip ES optimaliai panaudoti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų viešąjį pirkimą. Šiuo metu ES taikoma praktika nusistovėjo dėl išskirtinių naujovių kūrimo, kuris sudaro viešajam pirkėjui galimybę išlaikyti teisę į visus rezultatus ir naudą, gaunamą sukuriant produktą savo išskirtinėms reikmėms. Todėl įmonės, sukūrusios produktą ar paslaugą valstybės institucijai, negali pakartotinai naudoti savo duomenų kitiems galimiems pirkėjams. Tai lėmė, kad rinka susiskaidė, atsirado finansinių kliūčių įsigyti konkurencingų naujovių ir kad valdžios institucijos neskatino pirkti taikant naujoviškus metodus. Kita vertus, ikiprekybiniai viešieji pirkimai suteikia galimybę taikyti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų viešojo pirkimo metodą, susijusį su dalijimusi rizika ir nauda, nebūtinai kaip valstybės pagalbą. Dar daugiau, jie suteikia galimybę taupant lėšas kurti naujoviškus sprendimus. Todėl Komisijos komunikate dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų pateikiamas pavyzdys, kaip valdžios institucijos gali pirkti taikydamos naujoviškus metodus, laikydamosi viešojo pirkimo direktyvų ir valstybės pagalbos taisyklių ir kurdamos svarbias iniciatyvas įmonėms ir valdžios institucijoms pirkti taikant naujoviškus metodus.
Nėra nustatyto privalomo ES biudžeto mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų viešajam pirkimui: pagal Ketvirtąją pagrindų programą Komisija negali finansuoti valstybių narių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektų vykdymo kvietimų dalyvauti konkurse būdu pagal Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą. Komisija negali finansuoti viešojo pirkimo, atliekamo keleto valstybių narių siekiant naujovių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros etape, todėl nei Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa, nei Septintoji pagrindų programa negali būti naudojamos bandomiesiems ikiprekybinių viešųjų pirkimų projektams pradėti. Todėl pranešėjo tikslas yra pabrėžti tai ir paraginti Komisiją išnagrinėti naujus kito programavimo laikotarpio politikos žingsnius, kad paremtų ikiprekybinius viešuosius pirkimus.
Bendros pastabos dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų
2007 m. birželio mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl viešųjų pirkimų teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo paraginta ES dažniau naudoti ikiprekybinius viešuosius pirkimus. Pranešėjas palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų sąvokos ir mano, kad šis požiūris padės valdžios institucijoms spręsti pagrindinius socialinius uždavinius ir kurti Europos naujovių bazę.
Pranešėjo nuomone, ikiprekybiniai viešieji pirkimai sukuria daug galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir viešojo pirkimo sektoriuje, ir bendrai jų plėtrai ir patirčiai. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms automatiškai sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti ikiprekybinius viešuosius pirkimus, nei sudaryti įprastas stambių prekybinių viešųjų pirkimų sutartis. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai, kurie yra viena iš viešojo pirkimo direktyvose nustatomų taikomų lengvatų, yra naudingi mažesnėms įmonėms, kurios dažnai neatitinka reikalavimų, taikomų įprastoms prekybinių viešųjų pirkimų sutartims. Taip pat žingsninis metodas, taikomas atliekant ikiprekybinius viešuosius pirkimus, reiškia, kad augant mažosioms įmonėms ir didėjant jų patirčiai, kartu gali didėti ir jų užduotys bei biudžetas. Dalijimasis rizika ir nauda, kai pateikimo į rinką teisės paliekamos dalyvaujančioms įmonėms, o ne valdžios institucijoms, taip pat suteikia mažosioms ir vidutinėms įmonėms galimybę atlikus ikiprekybinius viešuosius pirkimus perparduoti produktus ar paslaugas kitiems klientams. Todėl turėtų būti pripažįstama, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra palankūs principui „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir yra juo grindžiami.
Pranešėjas taip pat atkreipia dėmesį į poreikį mokyti pirkėjus, kaip tvarkytis su viešojo pirkimo naujovėmis. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra profesija, kuriai reikia labai specifinių įgūdžių ir kvalifikuotų asmenų. Prekiaujant prekybai paruoštais produktais, tokie įgūdžiai gali būti kaupiami iš bendros patirties. Tačiau kai prekės ir paslaugos yra paremtos naujoviškais produktais, technologinės žinios būtinos, kad būtų galima padėti susijusiems asmenims vykdyti ikiprekybinius viešuosius pirkimus. Todėl ikiprekybiniai viešieji pirkimai praktiškai turėtų būti naudojami kartu su turimais įgūdžiais ir patirtimi.
Komisijos komunikate taip pat pripažįstama, kad nors ikiprekybiniai viešieji pirkimai savaime yra tinkami stambioms vyriausybės ministerijoms, pavyzdžiui, sveikatos ir gynybos, jei vietos ir regioninė valdžia nori imtis ikiprekybinių viešųjų pirkimų, svarbu kurti tarpeuropinius tinklus. Todėl norint padėti vietos valdžiai gauti visą įmanomą naudą iš ikiprekybinių viešųjų pirkimų, tarp valstybių narių turėtų būtu sukurti dalijimosi patirtimi ir ištekliais ryšiai.
Todėl ikiprekybiniai viešieji pirkimai suteikia svarbių galimybių: valdžios institucijoms – gerinti savo teikiamas paslaugas, o visai ES – gerinti naujovių bazę. Europa turi sukurti daug pastangų reikalaujančius sprendimus sunkioms problemoms, su kuriomis ES susiduria, spręsti, o ikiprekybiniai viešieji pirkimai turėtų būti laikomi viena iš keleto politikos priemonių šioms užduotims atlikti.
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (5.11.2008)
pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui
dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje
(2008/2139(INI))
Nuomonės referentė: Anni Podimata
PASIŪLYMAI
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą; mano, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai sudaro dideles galimybes skatinti naujoves ir teikti atnaujintas ir kokybiškas viešąsias paslaugas Europos Sąjungoje;
2. pažymi, kad, nepaisant to, kad vykdoma daug Europos mokslinių tyrimų programų, valdžios institucijos dar nepanaudojo gautų rezultatų organizuodamos viešuosius pirkimus;
3. ragina Komisiją parengti gaires arba pateikti tolesnius tam tikrų procedūros aspektų, įskaitant nuostatų dėl valstybės pagalbos ir intelektinės nuosavybės, paaiškinimus siekiant sukurti skaidrią ir stabilią aplinką valdžios institucijoms ir bendrovėms;
4. ragina valstybes nares laikytis įsipareigojimo investuoti 3 % BVP, iš kurių 2 % turėtų teikti privatus sektorius, į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (MTTP), nes tai pagrindinis būdas skatinti ES naujovių įgyvendinimą ir žinių ekonomiką;
5. numato, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai sudaro ypatingą galimybę spręsti socialines ir ekonomines problemas, todėl ES turi patobulinti strateginį metodą siekdama sukurti tvarią, efektyviai energiją naudojančią ir mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų visuomenę; šis metodas galėtų būti labai naudinga priemonė, kurią taikydamos vyriausybės ir pramonės šakos galėtų pasiekti klimato kaitos tikslus;
6. ragina Komisiją ES lygmeniu ištirti politikos galimybes, įskaitant finansines iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti valdžios institucijas visoje Europos Sąjungoje kartu įgyvendinti ikiprekybinių viešųjų pirkimų projektus, apimančius bendrų interesų sritis;
7. ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūrose;
8. atkreipia dėmesį į svarbų universitetų ir mokslinių tyrimų institutų vaidmenį MTTP; todėl pritartų jų dalyvavimui ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūroje;
9. siūlo Komisijai ir valstybėms narėms, siekiant paskatinti konkurenciją, skatinti naudojimąsi elektroninėmis viešųjų pirkimų sistemomis ir dinamiška procedūra, kad būtų palengvintas ikiprekybinių viešųjų pirkimų procesas.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
4.11.2008 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
36 0 3 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jerzy Buzek, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Lena Ek, Nicole Fontaine, Adam Gierek, David Hammerstein, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Mary Honeyball, Romana Jordan Cizelj, Pia Elda Locatelli, Eugenijus Maldeikis, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Aldo Patriciello, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Amalia Sartori, Andres Tarand, Patrizia Toia, Nikolaos Vakalis, Adina-Ioana Vălean, Dominique Vlasto |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Ivo Belet, Daniel Caspary, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Juan Fraile Cantón, Robert Goebbels, Gunnar Hökmark, Eija-Riitta Korhola, Pierre Pribetich, Esko Seppänen, Silvia-Adriana Ţicău, Vladimir Urutchev |
|||||
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (5.11.2008)
pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui
dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje
(2008/2139(INI))
Nuomonės referentas: Aloyzas Sakalas
PASIŪLYMAI
Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. mano, kad ikiprekybinių viešųjų pirkimų sąvoka yra svarbi, bet baiminasi, kad ji nebus sėkminga įtraukiant mažas ir vidutinio dydžio įmones, nebent būtų aiškiai suprantama, kaip ikiprekybiniai viešieji pirkimai turi veikti, ypač tarpvalstybiniame kontekste. pažymi, kad pagrindiniu ikiprekybinių viešųjų pirkimų principu, būtent, kad valdžios institucijos nepasilieka sau visos iš MTPP kylančios naudos, bet kiekviena įmonė išlaiko savo generuojamų naujų idėjų nuosavybės teises, dalyvaujančiam verslui užtikrinami teisinis tikrumas ir idėjų apsauga;
2. mano, kad reikia Europos bandomojo ikiprekybinių viešųjų pirkimų projekto siekiant pavyzdžiais parodyti jų įgyvendinimo būdą, kuriuo verslui, ypač mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurios pagal apibrėžtį yra silpnesnės šalys palyginti su perkančiomis organizacijomis ir didelėmis bendrovėmis, paprastai dalyvaujančiomis viešuosiuose pirkimuose, užtikrinami didžiausi teisinis tikrumas ir apsauga;
3. ragina kompetentingus Komisijos generalinius direktoratus bendradarbiauti tarpusavyje sudarant išsamų, lengvai suprantamą, bet teisiškai pagrįstą, visų pirma mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms ir perkančioms organizacijoms naudoti skirtą vadovą visomis oficialiomis kalbomis su praktiniais atskirų atvejų pavyzdžiais, parodančiais, kaip šie teisiniai principai gali būti teisingai taikomi praktikoje;
4. ragina Komisiją vadove visų pirma pateikti praktinių rizikos dalijimosi pagal rinkos sąlygas pavyzdžių; be to, mano, kad intelektinė nuosavybė turi būti suteikiama ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms bendrovėms, kadangi JAV ir Japonijoje dirbama vadovaujantis šiuo modeliu, kuris daug bendrovių skatina dalyvauti ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūrose.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
4.11.2008 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
25 0 0 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Carlo Casini, Titus Corlăţean, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Neena Gill, Othmar Karas, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Diana Wallis, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Sharon Bowles, Eva Lichtenberger, Rareş-Lucian Niculescu, Georgios Papastamkos, József Szájer, Jacques Toubon, Renate Weber |
|||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
22.1.2009 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
35 0 0 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Cristian Silviu Buşoi, Charlotte Cederschiöld, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Martí Grau i Segú, Malcolm Harbour, Christopher Heaton-Harris, Iliana Malinova Iotova, Alexander Graf Lambsdorff, Kurt Lechner, Toine Manders, Nickolay Mladenov, Catherine Neris, Zita Pleštinská, Karin Riis-Jørgensen, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Eva-Britt Svensson, Marianne Thyssen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Emmanouil Angelakas, Wolfgang Bulfon, Colm Burke, Giovanna Corda, Brigitte Fouré, Joel Hasse Ferreira, Filip Kaczmarek, Othmar Karas, Olle Schmidt |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Jean-Pierre Audy, Michel Teychenné |
|||||