Procedūra : 2008/2246(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0023/2009

Pateikti tekstai :

A6-0023/2009

Debatai :

Balsavimas :

PV 19/02/2009 - 5.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0061

PRANEŠIMAS     
PDF 179kWORD 130k
27.1.2009
PE 415.166v02-00 A6-0023/2009

dėl Direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje taikymo

(2008/2246(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Jean Louis Cottigny

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje taikymo

(2008/2246(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į EB sutarties 136–145 straipsnius,

–    atsižvelgdamas į valstybių vadovų 1989 m. gruodžio 9 d. deklaraciją dėl Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos ir ypač į jos 17 bei 18 straipsnius,

–    atsižvelgdamas į 1996 m. iš dalies pakeistą Europos Tarybos Europos socialinę chartiją ir ypač į jos 21 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje priimtą ir 2007 m. gruodžio mėn. Europos Parlamente 27 valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovų iškilmingai pasirašytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 27 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į 1971 m. birželio 23 d. priimtą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 135 dėl darbuotojų atstovų apsaugos įmonėje ir lengvatų, kurias jiems reikia suteikti, ir ypač į jos 5 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo(1),

–    atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo(2),

–    atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo(3),

–    atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės statuto(4),

–    atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus(5),

–    atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje(6) ir bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl darbuotojų atstovavimo(7),

–    atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2003/72/EB, papildančią Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo(8),

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl tobulesnių Europos teisės aktų darbuotojų informavimo ir konsultavimosi srityje(9),

–    atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą nauja redakcija išdėstyti Direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (COM(2008)0419) ir jos priedą (SEC(2008)2166),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl Direktyvos 2002/14/EB taikymo ES peržiūros“ (COM(2008)0146) ir jos darbo dokumentą (SEC(2008)0334),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6‑0023/2009),

A.  kadangi valstybėse narėse Direktyvos 2002/14/EB perkėlimas į nacionalinę teisę užtruko ir kai kurios valstybės narės apsiribojo šios direktyvos pritaikomų minimalių reikalavimų kai kuriais aspektais perėmimu,

B.   kadangi dabartinė finansų krizė paveiks Europos Sąjungos ekonomiką ES lygmeniu restruktūrizuojant, sujungiant ir perkeliant įmones;

C.  kadangi Direktyvos 2002/14/EB tikslas buvo sukurti bendrą darbuotojų informavimo apie įmonių, kuriose jie dirba, ateitį ir veiksmingo konsultavimosi su jais, siekiant numatyti šių įmonių ekonominį vystymąsi, sistemą,

D.  kadangi darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais yra pagrindiniai socialinės rinkos ekonomikos elementai ir jie neturi būti laikomi kliūtimi ekonominiam įmonių vystymuisi,

E.   kadangi Europos Sąjungoje yra 23 000 000 įmonių, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų (99% visų įmonių, kuriose dirba daugiau nei 100 000 000 žmonių), ir kadangi ES institucijų pareiga yra užtikrinti ir pagerinti darbuotojų teisę būti informuotiems ir kad su jais būtų konsultuojamasi,

Laipsniškai gerinti Europos Sąjungoje darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi su jais

1.   sutinka, kad kai kurios valstybės narės labai vėluoja perkelti Direktyvą 2002/14/EB į nacionalinę teisę, todėl jai įvertiniti dar reikės daugiau laiko; tačiau pažymi, kad valstybėse narėse, kuriose nebuvo bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos, šios direktyvos poveikis yra akivaizdus;

2.   ragina valstybes nares, dar tinkamai neperkėlusias Direktyvos 2002/14/EB į nacionalinę teisę, kuo skubiau tai padaryti;

3.   mano, kad būtina, jog pagal Komisijos iniciatyvas šioje srityje ir glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis atitinkamų valstybių narių institucijomis ir socialiniais partneriais būtų siekiama išsamiau išnagrinėti ir išspręsti problemas keliančius klausimus, kurių kilo aiškinant Direktyvą 2002/14/EB arba derinant jos įgyvendinimo nuostatas;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės, rengdamos savo Direktyvos 2002/14/CE perkėlimo priemones, neatsižvelgė į kai kuriuos jaunus darbuotojus, moteris, dirbančias ne visą darbo dieną, ir darbuotojus, dirbančius trumpai pagal terminuotą darbo sutartį; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares priimti atitinkamas nuostatas, kad darbuotojų skaičius įmonėse būtų nustatomas laikantis šios direktyvos nurodymų, t. y. kad darbuotojų skaičius būtų nustatomas visada pagal faktinį darbuotojų skaičių, netaikant kitų sąlygų;

5.   tvirtina, kad būtina, jog valstybės narės, atsižvelgdamos į nusistovėjusią nacionalinę tvarką, tiksliai numatytų sąlygas ir ribas, susijusias su Direktyvos 2002/14/EB 6 straipsniu dėl konfidencialios informacijos, ir atkreiptų dėmesį į:

a) šio reikalavimo galiojimo laiką baigus galioti minėtųjų darbuotojų atstovų mandatui,

b) įmonės teisėtų interesų įslaptinti šią informaciją kriterijus arba riziką pakenkti įmonei, jei ši informacija būtų atskleidžiama;

6.   prašo, kad valstybės narės, nustatydamos savo perkėlimo priemones:

a) tiksliai apibrėžtų terminą „informavimas“, nesuteikdamos darbdaviui galimybės jį laisvai interpretuotio ir laikydamosi Direktyvos 2002/14/EB, t. y. leisdamos darbuotojų atstovams išnagrinėti pateiktus duomenis (t. y., kad informacija būtų pateikiama nelaukiant informavimo procedūros pabaigos), nes įmonių sprendimai turi tiesioginį poveikį darbuotojams,

b) informuodamos į turinį įterptų nuorodas į Direktyvos 2002/14/EB 4 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus,

c) reikalautų, kad informacija būtų teikiama tinkamu laiku prieš konsultacijas,

d) užtikrintų Direktyvos 2002/14/EB 4 straipsnio reikalavimų, susijusių su informavimu ir konsultavimusi, kuriais siekiama susitarimo pagal 4 straipsnio 4 dalies e punktą, visapusišką vykdymą,

e) pakviestų bendradarbiauti įmonėse veikiančias profesines sąjungas, kad būtų sustiprintas socialinį dialogą;

7.   ragina valstybes nares, kuriose nenumatyta veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų (kaip numatyta 6 straipsnio 3 dalyje) darbdavimas, kurie negerbia darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais teisių, šias sankcijas nustatyti;

8.   ragina visas valstybes nares, kuriose nėra darbuotojų atstovų apsaugos sistemos, ją sukurti;

9.   siūlo valstybėms narėms, kuriose darbuotojų atstovų apsauga tradiciškai užtikrinta profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų pasiektu susitarimu, numatyti tvirtą papildomą šių darbuotojų atstovų apsaugą, jei derybos žlugtų;

Įgyvendinti ir tobulinti Direktyvos 2002/14/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones

10. mano, kad būtina parengti ir valstybėms narėms pateikti galimų sankcijų darbdaviams, kurie negerbia pagal Direktyvą 2002/14/EB nustatytų darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais teisių, sistemą;

11. pabrėžia, kad subsidiarumas negali būti argumentas, kuriuo galima pateisinti valstybių narių įsipareigojimo nustatyti sankcijas, kurių pakaktų sulaikyti darbdavius nuo Direktyvos 2002/14/EB pažeidimo, nesilaikymą;

12. atkreipia dėmesį į 1994 m. birželio 8 d.(10) Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nutartį, pagal kurią tos valstybės narės, kurių procedūrinė ir institucinė sistema yra nepakankama, privalo sukurti tinkamas teisines priemones ir taip nustatyti tinkamas administracines arba teismines procedūras ir tinkamas, veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijos darbdaviams, kurie nesilaiko savo įsipareigojimo informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais;

13. ragina valstybes nares, kol bus persvarstyta Direktyva 2002/14/EB nustatant administracinės arba teisminės procedūros priemones ir sankcijas darbdaviams, kurie nesilaiko įsipareigojimo informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais, vadovautis Teisingumo Teismo praktika;

14. mano, kad būtina užtikrinti, jog valstybių narių priimtose perkėlimo nuostatose būtų užtikrintas savaiminio darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimosi su jais teisės įgijimas, nes tai atitinka teisingą Direktyvos 2002/14/EB aiškinimą;

15. mano, kad būtina nustatyti darbuotojų atstovo pareigų vykdymo taisykles, kad šios pareigos būtų vykdomos darbo metu ir už tai būtų atitinkamai atlyginama;

16. mano, kad viešojo administravimo sektoriaus darbuotojų atstovams ir atstovams iš valstybinio ir finansų sektoriaus įmonių būtina užtikrinti tokias pačias informavimo ir konsultavimosi su jais teises, kokios suteikiamos kitiems darbuotojams;

17. mano, kad būtina persvarstyti galimybės pasinaudoti tiesioginėmis konsultacijomis, jei yra išrinkto organo arba profesinių sąjungų atstovavimo struktūra, mastą ir išvengti darbdavio kišimosi per tiesiogines konsultacijas svarstant temas, kurios kolektyvinėse derybose priklauso profesinių sąjungų sričiai, pvz., darbo užmokestis;

18. reikalauja ištirti būtinybę pakeisti įmonės ar padalinio darbuotojų skaičiaus ribas, nuo kurių taikoma Direktyva 2002/14/EB, kad į jos taikymo sritį nepatektų tik mikroįmonės;

19. atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad nors kyla abejonių dėl tikslios sąvokos „įmonė“ apibrėžties Direktyvoje 2002/14/EB, Teisingumo Teismo teisminė praktika šiuo klausimu yra išsami, ir ragina valstybes nares taikant įgyvendinimo priemones atsižvelgti į šią praktiką, kad būtų taikoma pažeidimo procedūra, jei nevykdomos minėtosios įgyvendinimo priemonės;

20. primygtinai reikalauja, kad Komisija nedelsdama imtųsi priemonių, kurias taikant būtų užtikrinama, jog valstybės narės veiksmingai perkels Direktyvą 2002/14/EB į nacionalinę teisę, kartu kontroliuodama visus aspektus, dėl kurių gali atsirasti trūkumų arba sunkumų pvz., nacionalines nuostatas ir nusistovėjusią tvarką, taikomas nustatant įmonės darbuotojų skaičių, specialių nuostatų, numatytų 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikymą ir garantijų, susijusių su konfidencialumo reikalavimu, numatytu 6 straipsnyje, taikymą; ragina Komisiją pradėti pažeidimų procedūrą prieš valstybes nares, kurios neperkėlė šios direktyvos į savo teisę arba padarė tai netinkamai;

21. ragina Komisiją pateikti taikant Direktyvą 2002/14/EB pasiektų rezultatų įvertinimo ataskaitą, atsižvelgiant į socialinio dialogo ir gebėjimo prognozuoti, imtis prevencinių veiksmų ir didinti užimtumą darbo rinkoje stiprinimą ir į galimybę išvengti administracinių, teisinių ir finansinių sunkumų mažose ir vidutinėse įmonėse ir prireikus pridėti tinkamus pasiūlymus;

22. pritaria Komisijos pasiūlymui dėl privačiosios bendrovės statuto, kuriame atsižvelgiama į konkrečius mažų įmonių poreikius;

23. ragina Komisiją, kuri atsakinga už susiliejimą ir perėmimą, pasirūpinti, kad priimant sprendimą dėl susiliejimo ir perėmimo būtų laikomasi nacionalinių ir Bendrijos teisės nuostatų, susijusių su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais;

24. mano, kad informacija, kuri, jei būtų atskleista, galėtų labai pakenkti įmonei ekonominiu požiūriu, turi būti visiškai konfidenciali tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas su įmone susijusiais esminiais ekonominiais klausimais (pvz., ketinimų protokolo (angl. letter of intent) forma);

25. ragina Komisiją reguliariai pranešti apie darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais teisės įgyvendinimo gerinimą ir įtraukti šį klausimą į Europos socialinio dialogo (ir tarp įvairių sektorių, ir atskiruose sektoriuose) darbotvarkę;

26. ragina Komisiją skatinti socialinius partnerius imtis aktyvių teigiamų veiksmų siekiant daryti įtaką įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu, pvz., skleidžiant pažangiąją patirtį;

27. ragina Komisiją kuo greičiau imtis iniciatyvos, kad Europos Sąjungoje būtų sustiprinta socialinių partnerių darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais srityje veiksmingo bendradarbiavimo kultūra ir būtų atsižvelgta į ypatingas temų charakteristikas bei įmonių ypatybes ir dydį;

28. su pasitenkinimu pažymi, kad Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) susitarime dėl 2006 m. darbo jūroje konvencijos nagrinėjant kai kuriuos klausimus, pvz., susijusius su pavojais darbuotojų sveikatai ir saugumui arba priešlaikiniu darbo sutarties nutraukimu, nurodoma į konsultavimąsi;

29. teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą, pateiktą jos komunikate „Socialinių aspektų reglamentavimo sistemos persvarstymas, siekiant daugiau ir geresnių darbo vietų ES jūrininkystės sektoriuje“ (COM(2007)0591), apsvarstyti Direktyvą 2002/14/EB ir ragina Komisiją tai darant panaikinti galimybę nukrypti nuo Direktyvos 2002/14/EB nuostatų, kuri numatyta šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje;

30. ragina Komisiją apsvarstyti direktyvų 94/45/EB, 98/59/EB, 2001/23/EB, 2001/86/EB, 2002/14/EB, 2003/72/EB ir Reglamento (EB) Nr. 2157/2001 suderinimo būtinybę siekiant nustatyti, kokių pakeitimų gali reikėti, kad būtų išvengta dubliavimosi ir prieštaravimų; mano, kad visi reikiami pakeitimai turėtų būti suderinti;

o

o        o

31. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL L 254, 1994 9 30, p. 64.

(2)

OL L 225, 1998 12 8, p. 16.

(3)

OL L 82, 2001 3 22, p. 16.

(4)

OL L 294, 2001 11 10, p. 1.

(5)

OL L 294, 2001 11 10, p. 22.

(6)

OL L 80, 2002 3 23, p. 29.

(7)

OL L 80, 2002 3 23, p. 34.

(8)

OL L 207, 2003 8 18, p. 25.

(9)

OL C 76 E, 2008 3 27, p. 138.

(10)

1994 m. birželio 8 d. sprendimas, Komisija / Jungtinė Karalystė (C-382/92, Rink. 1994, p. I-2435); 1994 m. birželio 8 d. sprendimas, Komisija / Jungtinė Karalystė (C-383/92, Rink. 1994, p. I-2479).


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Direktyva 2002/14/EB yra pirmoji Europos Sąjungos direktyva, kuria nustatoma bendra darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais įmonėse pareiga, kaip darbuotojų atstovavimo modelio Europoje pagrindas. Ši direktyva priimta atsižvelgiant į akivaizdžiai tyčinius pažeidimus, kurie daromi nacionalinėje teisėje kai kurių įmonių darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais srityje. Tokie pažeidimai nacionalinėje teisėje buvo dar labiau įmanomi dėl teisinės spragos šioje srityje Bendrijos lygmeniu.

Kai kuriose valstybėse narėse ši direktyva yra vienintelis teisinis pagrindas, užtikrinantis teisę į darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi su jais, todėl, kaip savo komunikate nurodo Komisija, jos poveikis šiose šalyse bus dar didesnis.

Pranešėjas sutinka su tuo, kad voliuntaristinių tradicijų besilaikančiose valstybėse narėse nuolatinės darbuotojų atstovavimo struktūros sukūrimas yra didelis pokytis darbdavių ir darbuotojų santykiuose. Vis dėlto teisė į darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi su jais nustatyta daugelyje Bendrijos dokumentų, todėl šios valstybės narės turi teisingai perkelti šią direktyvą, atsižvelgdamos į jos esmę.

Pranešėjo nuomone, dabartinėje aplinkoje, paveiktoje finansinės krizės, kurią iš dalies sukėlė kai kurių finansinių bendrovių vadovų elgesys, reikėtų skatinti demokratinį darbuotojų dalyvavimą priimant su jų įmone susijusius sprendimus, o tokių veiksmų, kaip struktūrinė pertvarka, bendrovių jungimasis ar įmonės perkėlimas, reikėtų vengti.

Tobulinti Direktyvos 2002/14/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones

Pranešėjas sutinka su Komisija dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse Direktyva 2002/14/EB buvo perkelta minimaliai, tyčia neaiškiai arba visai neperkelta. Todėl kai kurie darbuotojų teisės į informavimą ir konsultavimąsi su jais apsaugos esminiai aspektai buvo pamiršti ir neperkelti, nors jie akivaizdžiai sudaro direktyvos esmę. Visų pirma tai:

- direktyvos taikymo sritis: apskaičiuojant personalą neatsižvelgiama į „nestandartinius“ darbuotojus arba atsižvelgiama į darbuotojo stažą, siekiant darbuotoją priskirti šiam personalui,

- direktyvoje nustatytų įsipareigojimų turinys: neaiški informavimo sąvokos apibrėžtis – kartais ji paliekama nustatyti darbdaviui, kartais joje nėra nuorodos į darbo vietą, o kartais nenurodoma, kad informuoti reikia prieš konsultacijas, nors informuojama turi būti taip, kad darbuotojų atstovams būtų sudaryta galimybė parengti atitinkamą atsakymą į darbdavio sprendimų pasiūlymus,

- nuobaudos šių įsipareigojimų nesilaikantiems darbdaviams: jos retai turi atgrasantį pobūdį, kartais jos visiškai nenumatytos.

Pranešėjas baiminasi, kad toks minimalus perkėlimas nepakenktų dokumento veiksmingumui ir apgailestauja dėl tokios kai kurių valstybių prisiimtos Bendrijos įsipareigojimų pažeidimo strategijos.

Be to, valstybės narės turėtų įgyvendinti tam tikrus esminius su darbo užmokesčiu susijusio atstovavimo aspektus, kurių, žinoma, nėra šioje direktyvoje, bet kurie yra būtinas jos atitikmuo ir yra įtraukti į tarptautines darbo konvencijas. Visų pirma tai samdomųjų darbuotojų atstovų apsauga. Pranešėjo manymu, jei tokia apsauga neįgyvendinama, Direktyva 2002/14/EB bus tik „tuščias kiautas“, kuris samdomųjų darbuotojų atstovams nesudarys galimybės gauti pakankamai informacijos ir teikti būtinas konsultacijas, todėl darbuotojams gresia didelis pavojus prarasti darbo vietą, jei jie užginčys darbdavio pasiūlytą informavimo ir konsultavimosi su jais tvarką. Valstybės narės, kurių procedūrinė ir institucinė sistema yra nepakankama, privalo sukurti tinkamas teisines priemones. Šis principas išryškėja iš Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikos, todėl, pranešėjo manymu, procedūrinė ir institucinė sistema, kurioje neužtikrinama samdomųjų darbuotojų atstovų apsauga, turi trūkumų, palyginti su direktyvos perkėlimu.

Tobulinti Bendrijos teisės aktus, susijusius su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais

Atsižvelgdamas į neigiamą airių, daugiausia darbininkų, balsavimą referendume dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo, pranešėjas mano, kad būtina Europos darbininkams, pavyzdžiui, atviroje jūroje plaukiojančių laivų ekipažams, pranešti apie Bendrijos iniciatyvas, skatinančias jų teisę į darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi dėl sprendimų, susijusių su jų įmonės ateitimi. Todėl Europos Sąjunga reguliariai ir išsamiai dirba, siekdama šios teisės, kuri dar toli gražu nepriklauso acquis, apsaugos.

Tokiomis aplinkybėmis, net jei šios direktyvos perkėlimo poveikis nebuvo visiškai įvertintas, akivaizdu, kad perkėlimo pasekmės samdomųjų darbuotojų gyvenimui turi būti suprantamos giliau ir plačiau, Bendrijos valdžios institucijoms reguliariai atnaujinant informaciją, nes tai įrodytų jų susidomėjimą pasauliniais ekonomikos pokyčiais. Todėl pranešėjas apgailestauja, kad Komisija nenumato pataisyti šios direktyvos.

Pranešėjo manymu, tai turėtų būti atlikta keliose srityse:

- Visų pirma reikėtų padidinti nuobaudas darbdaviams, nesilaikantiems darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais prievolės, nes šiuo metu jos neturi atgrasančio pobūdžio.

- Šios teisės automatinio taikymo atvejų išplėtimas neleistų darbdaviui vienašališkai nuspręsti dėl informacijos, kurią jis pateikia darbuotojams, turinio.

- Europos Sąjungoje yra 23 mln. įmonių, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų, o tai atitinka 99 % įmonių, kuriose dirba daugiau negu 100 mln. asmenų. Tokiomis sąlygomis, pranešėjo nuomone, būtina sumažinti darbuotojų skaičiaus ribą, nuo kurios taikoma ši direktyva, net jei jau dabar ji yra mažesnė nei 250 samdomųjų darbuotojų, siekiant, kad nė vienai Europos mažajai ir vidutinei įmonei, net pačiai mažiausiai, įskaitant atviroje jūroje plaukiojančių laivų ekipažus, nebūtų pakenkta, palyginti su kitomis įmonėmis. Visos šios įmonės, kiek tai įmanoma, turi turėti galimybę naudotis galingu valdymo įrankiu, t. y. darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais.

Be to, dėl tų pačių priežasčių turėtų būti peržiūrėtos ir patobulintos kitos specialios direktyvos dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, pavyzdžiui, Direktyva 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo.

Todėl pranešėjas labai apgailestauja, kad Komisija neigia Europos Parlamento teisę kartu su Taryba leisti teisės aktus, kai Parlamentas, taikydamas reglamento 80a straipsnį, siekia iš naujo išnagrinėti šį dokumentą, kuris turi nepaprastai didelę reikšmę socialinių santykių ateičiai Europoje. Ši direktyva turės būti iš esmės patobulinta ją išsamiai išnagrinėjus per kitą Parlamento kadenciją, jei nenorima padidinti Europos darbuotojų nepasitikėjimo Europos Sąjunga.

Laipsniškai Europos Sąjungoje suderinti darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi su jais

Dabartinės finansinės krizės visuotinumas paveiks valstybes nares neatsižvelgiant į jų ekonominę struktūrą, todėl pranešėjas mano, kad reikia kitaip vertinti darbuotojų teisę į informavimą ir konsultavimąsi su jais. Ši teisė, priešingai nei paprastai manoma, nėra procedūra, trukdanti įmonei reaguoti į permainas. Dalyvaujančios šalys (darbdaviai, samdomieji darbuotojai ir valdžios institucijos) turi suvokti šią procedūrą kaip galėsiančią padėti jiems geriausiai numatyti įmonės aplinkos pokyčių ekonomines ir socialines pasekmes.

Dėl šios priežasties šią pamatinę Europos socialinio modelio procedūrą turi žinoti ir pripažinti visi Europos darbdaviai ir samdomieji darbuotojai. Bet kuri Europos Sąjungos teritorijoje veikianti įmonė, kuriai tenka susidurti su tokiu savo ekonominės aplinkos pokyčiu, turėtų naudotis tokiomis pačiomis išankstinio numatymo ir pasirengimo priemonėmis kaip ir jos konkurentės Europos Sąjungoje, o tai, beje, paskatintų sąžiningą įmonių konkurenciją pagal vidaus rinkos taisykles.

Pagerinti Bendrijos iniciatyvų, susijusių su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais, koordinavimą

Europos profesinių sąjungų konfederacija atsakyme į Komisijos konsultacijas, kurį galima rasti Komisijos darbo dokumento 2 priede, mano, kad dėl daugybės direktyvų, nustatančių darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi su jais, atsiranda „dvigubų procedūrų“, kurias nagrinėdamos tą pačią problemą taikytų įvairios dalyvaujančios šalys, pavojus. Pranešėjas pritaria tokiai nuomonei.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ  (4.12.2008)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje taikymo

(2008/2246(INI))

Nuomonės referentas: Harald Ettl

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pabrėžia, kad darbuotojai gali daryti įtaką sprendimams, taigi prisidėti siekiant įmonės pelningumo tikslų tik tuo atveju, jeigu informuojami ir su jais konsultuojamasi laiku, taigi prieš priimant atitinkamus sprendimus, susijusius su, pvz., restruktūrizacija, susiliejimu, įmonių pirkimu ir pardavimu, taip pat tada, kai jas perima finansų investuotojai, pvz., rizikos draudimo fondai, privataus kapitalo fondai ir valstybiniai turto fondai, darbuotojus reikia informuoti ir su jais išsamiai konsultuotis laiku; taigi mano, kad persvarstant 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje reikia aiškiai apibrėžti darbuotojų teisę gauti informaciją ir tai, kad su jais turi būti konsultuojamasi;

2.   pabrėžia, kad teisė gauti informaciją ir reikalavimas konsultuotis yra pagrindinė darbuotojų teisė, ir mano, kad, įvairinant įmonių veiklą ir rengiant naujas finansavimo priemones, ši teisė turi būti taikoma atsižvelgiant į aplinkybes ir išlikti tuo atveju, kai įmones perima rizikos draudimo fondai, privataus kapitalo įmonės ir valstybiniai turto fondai; taigi ragina Komisiją pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl dalinio Direktyvos 2002/14/EB keitimo;

3.   mano, kad informacija, kuri, jei būtų atskleista, galėtų labai pakenkti įmonei ekonominiu požiūriu, turi būti visiškai konfidenciali tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas su įmone susijusiais esminiais ekonominiais klausimais (pvz., ketinimų protokolo (angl. letter of intent) forma);

4.   pažymi, kad kai kuriuose Bendrijos teisės aktuose nustatomi darbuotojų teisės dalyvauti priimant sprendimus, pvz., nustatant ribines vertes, taikymo apribojimai; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės, apskaičiuodamos ribines vertes, vartoja skirtingą darbuotojo apibrėžtį; mano, kad jas apskaičiuojant visada turi būti atsižvelgiama į registruotų darbuotojų skaičių ir nepaisoma jų amžiaus ar darbo sutarties pobūdžio; ragina Komisiją išnagrinėti esamus apribojimus;

5.   ragina Komisiją, kuri atsakinga už susiliejimą ir perėmimą, pasirūpinti, kad sprendžiant dėl susiliejimo ir perėmimo būtų laikomasi nacionalinių ir Bendrijos teisės darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais nuostatų;

6.  ragina Komisiją užtikrinti, kad atviroje jūroje dirbančių laivų įgulos būtų traktuojamos kaip visi kiti darbuotojai, ir įtraukti atviroje jūroje dirbančių laivų įgulas į savo pasiūlymo iš dalies pakeisti Direktyvą 2002/14/EB taikymo sritį.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.12.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mariela Velichkova Baeva, Paolo Bartolozzi, Zsolt László Becsey, Sebastian Valentin Bodu, Sharon Bowles, Udo Bullmann, David Casa, Manuel António dos Santos, Christian Ehler, Jonathan Evans, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Louis Grech, Othmar Karas, Wolf Klinz, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Sirpa Pietikäinen, John Purvis, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Sahra Wagenknecht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Harald Ettl


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ  (20.1.2009)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje įgyvendinimo

(2008/2246(INI))

Nuomonės referentė: Gabriele Stauner

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais yra pagrindiniai socialinės rinkos ekonomikos elementai, kurie neturėtų būti laikomi kliūtimi ekonominei įmonių plėtrai,

B.   kadangi Direktyvos 2002/14/EB 11 straipsnyje numatytas perkėlimo į nacionalinę teisę terminas jau baigėsi ir kadangi baigėsi taip pat ir šios direktyvos 10 straipsnyje tam tikroms valstybėms narėms numatyti pereinamieji laikotarpiai, kurių metu direktyvos nuostatos buvo taikomos tik tam tikroms įmonėms,

1.  ragina Komisiją nedelsiant imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad valstybės narės visiškai ir tinkamai perkeltų šią direktyvą į nacionalinę teisę; taip pat ir kalbant apie valstybes nares, kurios pasinaudojo pereinamojo laikotarpio nuostatomis, ragina Komisiją imtis priemonių pagal savo kompetenciją, kad minėtosios valstybės narės visiškai perkeltų šią direktyvą į savo teisę;

2.  atkreipia dėmesį į tai, jog itin svarbu, kad valstybės narės užtikrintų galimybę pasinaudoti Direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatyta teisių gynimo procedūra, kadangi, viena vertus, tai padėtų užtikrinti veiksmingą teisėtų darbdavių interesų apsaugą ir, kita vertus, išvengti atvejų, kai teisė į informavimą ir konsultavimąsi suvaržoma nepagrįstai taikant išlygą dėl konfidencialios informacijos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įgyvendinti būtinas priemones siekiant užtikrinti, kad taip pat ir šiuo aspektu valstybės narės tinkamai perkeltų šią direktyvą į nacionalinę teisę;

3.  mano, kad atsižvelgiant į itin svarbų darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais vaidmenį socialinei rinkos ekonomikai šios priemonės neturėtų būti taikomos vien tik didelėms įmonėms;

4.  atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją sumažinti Direktyvos 3 straipsnyje numatytas ribines vertes siekiant, kad darbuotojai būtų veiksmingai informuojami ir su jais būtų konsultuojamasi taip pat ir mažose bei vidutinėse įmonėse, ir užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos būtų netaikomos tik mikroįmonėms.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Carlo Casini, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Neena Gill, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Eva-Riitta Siitonen, Francesco Enrico Speroni, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Eva Lichtenberger, Jacques Toubon


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Edit Bauer, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Jan Cremers, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Joel Hasse Ferreira, Roger Helmer, Stephen Hughes, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Raymond Langendries, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Maria Matsouka, Elisabeth Morin, Juan Andrés Naranjo Escobar, Csaba Őry, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Pier Antonio Panzeri, Rovana Plumb, Bilyana Ilieva Raeva, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Kathy Sinnott, Jean Spautz, Ewa Tomaszewska, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Françoise Castex, Richard Howitt, Magda Kósáné Kovács, Csaba Sógor, Anja Weisgerber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Adrian Manole

Teisinė informacija - Privatumo politika