Pranešimas - A6-0037/2009Pranešimas
A6-0037/2009

PRANEŠIMAS dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo

28.1.2009 - (2008/2236(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Konrad Szymański

Procedūra : 2008/2236(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0037/2009

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo

(2008/2236(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę[1],

- atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo;

- atsižvelgdamas į bendrai patvirtintus veiksmų planus su Armėnija, Azerbaidžanu, Egiptu, Gruzija, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Moldova, Maroku, Palestinos savivalda, Tunisu ir Ukraina;

- atsižvelgdamas į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, nustatantį Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę, kuris įsigaliojo 1997 m. gruodžio 1 d., ir į tai, kad 2008 m. gruodžio mėn. vėl pradėtos derybos dėl atnaujinto Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo,

- atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2008 m. rugsėjo ir spalio mėn. sprendimus, pagal kuriuos atnaujinamas dialogas su Baltarusijos valdžios institucijomis ir šešiems mėnesiams sustabdomi vadovaujančių asmenų kelionių apribojimai po to, kai buvo išlaisvinti politiniai kaliniai ir šiek tiek geriau rengiami parlamento rinkimai,

- atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 27 ir 28 d. Barselonoje vykusios Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų konferencijos metu priimtą Barselonos deklaraciją, pagal kurią sukuriama Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė;

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ (COM(2008)0319),

- atsižvelgdamas į tai, kad minėtąjį komunikatą patvirtino 2008 m. kovo 13 ir 14 d. Briuselyje susirinkusi Europos Vadovų Taryba,

- atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto Viduržemio jūros regiono klausimams, deklaraciją,

- atsižvelgdamas į deklaraciją dėl valdymo, projektų ir politinio dialogo, priimtą 2008 m. lapkričio 3 ir 4 d. Marselyje vykusioje ministrų konferencijoje tema „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“,

- atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726) ir 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“ (COM(2007)0774),

- atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ (COM(2007)0160) ir 2008 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą (COM(2008)0391), kuriame pateikiama pirmųjų šios iniciatyvos įgyvendinimo metų ataskaita,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Rytų partnerystė“ (SEC(2008)0823),

- atsižvelgdamas į Komisijos narės B. Ferrero Waldner 2006 m. balandžio 26 d. laišką Užsienio reikalų komitetui,

- atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl EKP ir ES plėtros strategijos,

- atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl ES kaimyninių šalių ir regionų,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0037/2009),

A.  kadangi pagal 2006 m. reformą ir susitarimą dėl naujosios išorės paramos sistemos numatytas Komisijos įsipareigojimas atlikti Reglamento (EB) Nr. 1638/2006 laikotarpio vidurio peržiūrą iki 2009 m. Europos Parlamento rinkimų, o Parlamentui suteikti didesni Bendrijos paramos tikrinimo įgaliojimai,

B.   kadangi Užsienio reikalų komitetas 2006 m. įsteigė darbo grupes Pietų šalių Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) ir Rytų šalių EKPP klausimu, siekdamas palaikyti dalykišką dialogą su Komisija dėl įgyvendinimo dokumentų, kuriuose nustatoma paramos pagal EKPP priemonių sistema,

C.  kadangi nuo dabartinės finansinės perspektyvos pradžios 2007 m. pagal EKPP siekiama remti EKP įgyvendinimą, ypač EKP veiklos planus ir strateginę partnerystę su Rusijos Federacija, pagal EKPP padedant įgyvendinti keturių bendrų erdvių planus,

D.  kadangi pagrindinis EKP tikslas – sukurti palankią aplinką arčiausiai Europos Sąjungos esančiuose regionuose; kadangi kaimyninės šalys savaime skirstomos į dvi kategorijas – Pietų ir Rytų ir kiekvienos iš jų tikslai ir požiūris į Europos Sąjungą skiriasi; kadangi šį suskirstymą atspindi dvi neseniai pasiūlytos iniciatyvos – Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga (VJRVS) ir Rytų partnerystė,

E.   kadangi pagal EKPP taip pat siekiama finansuoti pasienio ir daugiašales programas EKPP srityje, inter alia, remiant tokias iniciatyvas kaip Juodosios jūros sinergija, VJRVS ir Rytų partnerystė,

F.   kadangi EKP – vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos užsienio politikos prioritetų ir visoms susijusioms valstybėms suteikia galimybę glaudžiau integruotis su ES,

G.  kadangi EKP nepriklauso nuo stojimo proceso, tačiau nėra su juo nesuderinama ir yra žingsnis ES ir kaimyninių šalių draugiškų ekonominių ir politinių santykių atnaujinimo link,

H.  kadangi spartus ES kaimyninių šalių demografinis augimas, dėl kurio jose vis daugiau miesto gyventojų, susijęs su nauju uždaviniu, kurį turi padėti spręsti EKPP,

Bendrosios pastabos

1.  mano, kad apskritai Reglamento (EB) Nr. 1638/2006 nuostatos yra pakankamos ir tinkamos bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis ir kitomis daugiašalėmis organizacijomis apibrėžti;

2.  ragina Komisiją kartu su šalių partnerių vyriausybėmis toliau tobulinti konsultacijų su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis mechanizmus, siekiant didesnio jų dalyvavimo nustatant EKPP ir nacionalines reformų programas ir prižiūrint, kaip jos įgyvendinamos; prašo Komisiją sparčiau skelbti metines veiksmų programas savo interneto svetainėje ir įtikinti šalių partnerių vyriausybes nuolat skelbti visuomenei savo nacionalinius planavimo dokumentus;

3.  ragina Tarybą kartu su Parlamentu parengti laksčią ir skaidrią informavimo šiais klausimais priemonę ir nedelsiant pateikti Parlamentui priimtų sprendimų protokolą;

4.  ragina Komisiją ir nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas skatinti miestų ir regionų partnerystės programas ir teikti su tuo susijusią pagalbą, siekiant vietos ir regiono lygmenimis ugdyti administravimo gebėjimus kaimyninėse šalyse, taip pat skatinti pilietinės visuomenės mainų programas ir labai mažus projektus;

5.  pritaria pagal EKPP Komisijos pradėtai naujajai Bendradarbiavimo ir dialogo miestų plėtros srityje programai (CIUDAD), pagal kurią siekiama sudaryti galimybes teikti paramą konkretiems Europos ir šalių, kurioms taikoma EKPP, miestų bendradarbiavimo projektams; pabrėžia, kad šio pobūdžio iniciatyva labai tinka siekiant tęsti dialogą ir demokratizacijos procesą; ragina, 2008–2009 m. atliekant finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, šiam tikslui skirti daugiau lėšų, kurios leistų paremti minėtąsias iniciatyvas;

6.  mano, kad turėtų būti didinamas Bendrijos paramos matomumas, tikslingai bendraujant su suinteresuotosiomis šalimis ir visuomene, taip pat rekomenduoja siekiant šio tikslo plėtoti ryšius su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis, nes būdamos artimesnės piliečiams šios institucijos yra atsakingai ir veiksmingai veiklai tinkamas lygmuo;

7.  ragina, laikantis EKP veiksmų planuose numatytų tikslų, aktyviau įgyvendinti metines veiksmų programas demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse, kad labai nesiskirtų Rytų ir Viduržemio jūros regiono partneriams skiriamų lėšų kiekis; mano, kad reikėtų didesnių pastangų siekiant įtikinti šalių partnerių vyriausybes imtis veiksmų minėtosiose srityse;

8.  pabrėžia, kad visuose naujuose EKP veiksmų planuose, dėl kurių deramasi, reikia nustatyti aiškius, tikslius ir išmatuojamus tikslus; pabrėžia būtinybę, kad visi šių veiksmų planų skyriai priklausytų vienas nuo kito, norint, kad visų jų atžvilgiu būtų galima siekti pažangos nediskriminuojant; atsižvelgdamas į tai, primena savo raginimą parengti bendrą žmogaus teisių ir demokratijos politiką, kuri apimtų visas šios srities priemones;

9.  pastebi, kad, kaip visų pirma rodo Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė, nepaisant didesnio Bendrijos paramos priemonių lankstumo ir paprastumo, EKP numatytos procedūros ir terminai ir toliau užkrauna pernelyg didelę naštą pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms; ragina Komisiją atlikti procedūrų, kurias taiko kiti pagrindiniai paramos teikėjai, lyginamąją analizę ir pateikti jos rezultatus Parlamentui;

10.  mano, kad parama tam tikriems sektoriams ir bendroji biudžeto parama pagal EKPP turėtų būti skiriama tik toms vyriausybėms, kurios galėtų ją įgyvendinti skaidriai, veiksmingai ir užtikrindamos atskaitomybę ir kurioms tokia parama iš tikrųjų suteiktų paskatų; ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti, ar tinkama skirti biudžeto paramą šalims, kurios patiria sunkumų dėl biudžeto valdymo ir kontrolės procedūrų ir kuriose aukštas korupcijos lygis; prašo Komisiją rasti tinkamą lankstumo ir skaidrumo pusiausvyrą atrenkant, įgyvendinant ir stebint EKPP programas;

11.  pabrėžia, kad kiekvienoje šalyje reikia taikyti atskirą politinių sąlygų strategiją, inter alia, siekiant skatinti demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus ir mažumų teisėms ir teismų nepriklausomumą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad išsamus ir nuoseklus visų pagal šią priemonę finansuojamų teisingumo projektų vertinimo rezultatai turėtų būti skelbiami viešai ir teikiami Parlamentui;

12.  teigiamai vertina tai, kad į EKPP reglamento taikymo sritį įtrauktas pasienio regionų bendradarbiavimas, kuris yra bendrų projektų plėtojimo, taip pat EKP šalių ir valstybių narių santykių stiprinimo strateginė priemonė; vis dėlto teigia, kad reikia parengti konkrečių priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų reguliariai stebima, kaip valdomos ir įgyvendinamos bendros veiksmų programos abipus ES sienų;

13.  ragina Komisiją parengti išsamią visų patvirtintų 2007–2013 m. laikotarpio bendrų veiksmų programų apžvalgą, taip pat įvertinti, kiek laikytasi skaidrumo, veiksmingumo ir partnerystės principų įgyvendinant projektus; ragina Komisiją parengti problemų, su kuriomis dažniausiai susiduria ES pasienio regionų ir EKP šalių valdymo institucijos, sąrašą, siekiant rasti geresnių būdų, kaip šias problemas spręsti kitu planavimo laikotarpiu;

14.  ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas keistis pasienio regionų bendradarbiavimo patirtimi ir pažangiosios patirties pavyzdžiais, susijusiais su EKP programomis ir projektais, taip pat su veiksmais, kurių imtasi siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, ir veiksmais pagal jau įgyvendintą Bendrijos iniciatyvą INTERREG III; visų pirma mano, kad reikėtų aktyviau įgyvendinti valstybės tarnautojų mokymo, įskaitant kaimyninių šalių kalbų mokymo programas, ir partnerystės iniciatyvas; atsižvelgdamas į tai, siūlo periodiškai analizuoti pažangą, pasiektą ugdant pajėgumus ir kuriant institucijas abipus ES sienų;

15.  pabrėžia, kad svarbu paaiškinti EKP, kaip priemonių sistemos, ir tokių regioninių EKP iniciatyvų, kaip Juodosios jūros sinergija, VJRVS ir būsimoji Rytų partnerystė, ryšį, taip pat svarbu labiau derinti šias iniciatyvas ir įvairias Bendrijos paramos priemones ir užtikrinti, kad jos labiau papildytų viena kitą; ragina labiau derinti EKPP programas ir valstybių narių, taip pat tarptautinių organizacijų finansinį bendradarbiavimą;

16.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti glaudesnį EKPP šalių bendradarbiavimą su ES agentūromis ir suteikti EKPP šalims daugiau galimybių dalyvauti Bendrijos programose, jei buvo įgyvendinti EKP veiksmų planuose nustatyti tikslai; ragina Komisiją imtis veiksmingų priemonių trečiųjų šalių finansinei naštai, susijusiai su jų dalyvavimu šiose Bendrijos programose, mažinti;

17.  pabrėžia būtinybę, kad pagal EKP atliekami mokėjimai būtų skaidrūs šalies, regiono ir prioritetų aspektais;

18.  ragina labiau pabrėžti judumo, ypač užmezgant judumo partnerystę su EKPP šalimis, ir asmeninių žmonių ryšių svarbą, ypač švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, verslo ir politinio dialogo srityse; pritaria tam, kad būtų imtasi skubių veiksmų mažinti vizų mokesčius visų EKPP šalių piliečiams ir gyventojams ir ilgainiui liberalizuoti vizų režimą;

19.  pritaria Komisijos taikomai ekonominės integracijos strategijai, pagal kurią siekiama sukurti išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos zoną;

20.  pažymi, kad, nepaisant kai kurių EKP šalių pastangų skatinti lyčių lygybę ir moterų dalyvavimą politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime, šiomis priemonėmis dar nepasiekta didesnės pažangos Viduržemio jūros regiono kaimyninėse šalyse ir kai kuriose Rytų kaimyninėse šalyse; ragina Komisiją planuojant ir įgyvendinant EKPP sistemingiau spręsti lyčių nelygybės problemas;

21.  pritaria Komisijos taikomai energetinio saugumo strategijai, pagal kurią siekiama per vidutinės trukmės laikotarpį sukurti abiem pusėms naudingą, susietą ir diversifikuotą ES ir kaimyninių valstybių energetikos rinką; tačiau pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti ne tik pastangoms toliau derinti partnerių energetikos politiką ir teisės aktus su ES praktika ir acquis communautaire, bet ir energetikos infrastruktūros šalyse partnerėse modernizavimui;

22.  džiaugiasi tuo, kad į Komisijos pasiūlymą dėl Rytų partnerystės įtrauktos teminės platformos (demokratija, geras valdymas ir stabilumas, ekonominė integracija ir konvergencija ES politikos krypčių atžvilgiu, energetinis saugumas ir žmonių ryšiai), kurios atitinka pagrindines bendradarbiavimo sritis;

23.  pabrėžia, kad būtina didinti EKPP finansavimą, norint sudaryti sąlygas pagal EKP įgyvendinti vis platesnio užmojo tikslus ir remti pagal ją numatytas naująsias regionines iniciatyvas; padidinus finansavimą prašo išlaikyti ES finansinės pagalbos Viduržemio jūros regiono ir Rytų Europos šalims geografinį paskirstymą, numatytą 2007–2013 m. finansinėje programoje;

24.  ragina įvertinti dabartinį veiksmingumą ir išlaidų poveikį platesniu mastu, pvz., turint mintyje trečiųjų šalių pagalbos veiksmus;

25.  ragina Komisiją įvertinti trečiųjų šalių, ypač Kinijos ir Rusijos, teikiamos užsienio pagalbos priemonių poveikį EKP šalyse, taip pat finansų krizės poveikį visose EKPP šalyse;

26.  ragina Komisiją tiksliai įvertinti tikruosius šalių, kurioms ji teikia užjūrio vystymosi ir panašią pagalbą, poreikius, ypač atsižvelgiant į tokią pagalbą gaunančių šalių BVP lygį ir ekonomikos augimo rodiklius;

27.  ragina valstybes nares finansiškai remti reformų darbotvarkę, numatytą EKP veiksmų planuose, t. y. toliau prisidėti prie Kaimynystės investicijų priemonės ir panašių EKPP iniciatyvų ir didinti dvišalę paramą;

28.  primena, kad derantis dėl EKPP teisinio pagrindo Parlamentui kilo pagristų abejonių, kaip Parlamento kontrolė bus taikoma vidutinio ir artimojo laikotarpio strategijoms ir šalių dokumentams, kuriuose dažnai pateikiamos preliminarios pinigų sumos; ragina įvertinti, kaip šie preliminarūs finansiniai įsipareigojimai buvo įgyvendinami pastaruosius dvejus metus;

29.  atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl prašymų perkelti daug biudžeto lėšų į 19 08 skyrių – jau dabar bendras didinimas 2007 ir 2008 m. sudaro 410 mln. eurų įsipareigojimams ir 635 mln. eurų mokėjimams;

30.  su pasitenkinimu pažymi, kad šalys, kurioms taikoma EKPP, gali gauti paskolų iš Europos investicijų banko (EIB)[2], o finansinės operacijos turėtų atitikti ES išorės politiką, įskaitant konkrečius regioninius tikslus, ir ją remti; primena, kad su EKPP šalimis susijusių EIB finansinių operacijų 2007–2013 m. laikotarpiu didžiausia riba šiuo metu siekia 12,4 mlrd. eurų ir dalijama į dvi preliminarias ribas: 8,7 mlrd. eurų – Viduržemio jūros regiono šalims ir 3,7 mlrd. eurų – Rytų šalims ir Rusijai; ragina kartu su EIB įvertinti, kaip šios paskolos naudojamos;

31.  su pasitenkinimu pažymi, kad Parlamentui pareiškus ieškinį Teisingumo Teismas neseniai panaikino pradinį teisinį pagrindą ir priėmė sprendimą, jog tokiais atvejais pagal EB sutarties 179 ir 189a straipsnius reikėtų taikyti bendro sprendimo procedūrą; pabrėžia, kad EKPP turi būti persvarstoma ir reglamentas, kuriuo bus keičiamas panaikintas Tarybos sprendimas dėl Bendrijos garantijos EIB paskoloms, turi būti priimamas tuo pačiu metu, kadangi tai – viena kitą papildančios priemonės, susijusios su ES politika kaimyninių šalių atžvilgiu, taigi reikia vengti nesuderinamų ar priešingus rezultatus duodančių nuostatų;

32.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl galimų su atskaitomybe susijusių trūkumų ir rizikos, kad Bendrijos lėšos netinkamai naudojamos tais atvejais, kai ES parama teikiama per daugelio donorų patikos fondus; pabrėžia patikimo viešųjų finansų sistemos, grindžiamos skaidrumu ir demokratine atskaitomybe, svarbą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, jei įmanoma, vengti teikti lėšas per minėtuosius tarpininkus, jei šias lėšas galima teikti geresniais ir skaidresniais būdais;

Pastabos dėl konkrečių šalių ir regionų

33.  atkreipia dėmesnį į pažangą, pasiektą pagal VJRVS iniciatyvą, tačiau pabrėžia, kad:

- pagal EKPP finansuojant EKP iniciatyvą pietuose ar rytuose nė vienas iš šių regionų neturėtų būti finansuojamas mažiau;

- Parlamentas turėtų būti tinkamai informuojamas apie VJRVS projektus, finansuojamus pagal EKPP;

- naudojant EKPP lėšas itin svarbus yra kitų šaltinių, įskaitant privatų finansavimą, skaidrumas;

34.  pakartoja, kad EKP Viduržemio jūros aspektas turėtų papildyti Barselonos procesą ir reikia aiškiau nustatyti EKP tikslus, kad Barselonos procesas būtų stiprinamas teikiant pirmenybę daugiašaliam regioniniam požiūriui;

35.  mano, kad siekiant didinti pagal EKPP vykdomų regioninių, daugiašalių ir pasienio projektų veiksmingumą, reikėtų numatyti visų naujų VJRVS partnerių galimybę dalyvauti su tuo susijusiose programose;

36.  mano, kad naujausi geopolitiniai pokyčiai rytinėje ES kaimynystėje rodo, jog svarbu toliau plėtoti EKP ir ją labiau pritaikyti prie partnerių poreikių, įskaitant aktyvesnį ES dalyvavimą Juodosios jūros regione ir plataus užmojo Rytų partnerystę; pabrėžia, kad būtina skubiau įkurti laisvosios prekybos zoną, kuri apimtų Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją, Ukrainą ir ypač Moldovą, kai tik šalys partnerės bus tam pasirengusios, taip pat pabrėžia būtinybę kuo skubiau baigti veiksmus siekiant šių šalių bevizio režimo su ES ir gerinti regioninį bendradarbiavimą, siekiant skatinti stabilumą ir klestėjimą Europos kaimynystėje;

37.  siūlo, dalyvaujant Europos Parlamentui ir remiantis EUROMED ir EUROLAT asamblėjų principais, sukurti Rytų kaimynystės asamblėją EUROEAST, kuri būtų skirta EKPP įgyvendinti Rytų Europos šalyse, t. y. Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje;

38.  pažymi, kad vadinamieji įšaldyti konfliktai trukdo visokeriopai plėtoti EKP Pietų Kaukaze, ir ragina Tarybą aktyviau dalyvauti sprendžiant konfliktus;

39.  pabrėžia, kad ES reikia aktyviau įsitraukti į veiksmus Juodosios jūros regione, jei ES nori padėti spręsti dar neišspręstus konfliktus ir gerinti šio regiono šalių bendradarbiavimą – imtis veiksmų, kurie taip pat būtų bendros su Turkija užsienio ir saugumo politikos pagrindas; pabrėžia, kad Rusija taip pat turėtų būti pakviesta dalyvauti sprendžiant konfliktus ir skatinant taiką, stabilumą ir teritorinį vientisumą regione, kuris yra ne tik ES, bet ir Rusijos kaimynystėje; mano, kad taikant šiuos tarptautinės teisės principus būtų galima įgyvendinti keletą abiem pusėms svarbių projektų;

40.  džiaugiasi tuo, kad pagal Rytų partnerystę suteikiama daugiau didelių paskatų tokioms daug siekiančioms partnerėms, kaip Ukraina; ypač džiaugiasi naująja išsamia institucijų kūrimo programa, skirta administraciniams gebėjimams visose aktualiose bendradarbiavimo srityse tobulinti;

41.  mano, kad Rytų partnerystė neturėtų trukdyti tų kaimyninių šalių narystei ES, kurios norėtų prašyti tapti narėmis pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį;

42.  pritaria Komisijos pateiktam pasiūlymui dėl Rytų partnerystės, kuriame atsižvelgiama į tai, kad nauji santykiai turi būti grindžiami kiekvienai šaliai pritaikytais asociacijos susitarimais, labiau atitinkančiais partnerių siekius palaikyti artimesnius ryšius;

43.  džiaugiasi tuo, kad energetinis saugumas sudaro neatskiriamą pasiūlymo dėl Rytų partnerystės, pagal kurią bus palaikomi ryšiai su rytiniais partneriais, dalį; pritaria minėtojo komunikato dėl Rytų partnerystės pagrindiniams tikslams, pvz., greitai derybų dėl Ukrainos ir Moldovos narystės energetikos bendrijoje pabaigai ir platesnio pobūdžio politiniams ryšiams su Azerbaidžanu, siekiant jo konvergencijos su ES energetikos rinka ir integracijos infrastruktūros srityje;

44.  pritaria Bendrijos biudžete numatytam ekonomikos atkūrimo ir stabilumo paketui, kuris leistų 2008–2010 m. skirti iki 500 mln. eurų Gruzijos atkūrimui pasibaigus daug nuostolių sukėlusiam karui ir užtikrintų šalie viduje perkeltųjų asmenų ekonominę reabilitaciją, kol jiems bus grąžinti namai ir nuosavybė; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, jog parama būtų skiriama skubiausiems Gruzijos poreikiams tenkinti, su ES finansavimu turėtų būti siejamos atitinkamos sąlygos ir stebėjimo mechanizmai; pabrėžia, kad teikiant pagalbą turėtų būti tikslingai siekiama remti reformų darbotvarkę, apibrėžtą EKP veiksmų plane ir EKPP programavimo dokumentuose, kurie vis dar yra labai aktualūs;

45.  pabrėžia, kad būtina peržiūrėti finansinę paramą Baltarusijai ir nuspręsti, ar galima plėsti bendradarbiavimą taip, kad jis apimtų ne tik energetikos, aplinkos ir migracijos, bet ir kitas sritis, įgyvendinant pakartotinio šalies įtraukimo politiką, kurią Taryba pradėjo taikyti 2008 m. rugsėjo mėn.; primena, kad ES ir Baltarusijos santykiai labai priklausys nuo Baltarusijos vyriausybės ryžto vadovautis demokratinėmis vertybėmis; pabrėžia, kad reikia veiksmingų politinių sąlygų ir garantijų, jog parama turės tiesioginį teigiamą poveikį piliečiams ir nebus valdžios institucijų naudojama prieš politinius oponentus; pabrėžia, kad ES turėtų teikti veiksmingesnę paramą demokratiją ginančiai pilietinei visuomenei ir politinėms partijoms;

46.  mano, kad ES, derėdamasi dėl naujojo susitarimo su Rusija, turėtų skirti didžiausią dėmesį:

- aktyvesniam Rusijos bendradarbiavimui nustatant aiškius finansinio bendradarbiavimo prioritetus, kurie leistų užtikrinti geresnį pagalbos planavimą ir daugiametį programavimą;

- garantijoms, kad, teikiant bet kokią finansinę paramą Rusijos valdžios institucijoms bus padedama įtvirtinti demokratijos standartus Rusijos Federacijoje;

- bendros atsakomybės už projektus, kuriuos ketinama finansuoti, didinimui;

°

°         °

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EKPP šalių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinei asamblėjai.

  • [1]  OL L 310, 2006 11 9, p. 1.
  • [2]  Tarybos sprendimas 2006/1016/EB, suteikiantis Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (OL L 414, 2006 12 30, p. 95).

Vystymosi komiteto NUOMONĖ  (9.12.2008)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos kaimynystės politikos priemonės persvarstymo
(2008/2236(INI))

Nuomonės referentė: Danutė Budreikaitė

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad penkiolika iš septyniolikos šalių, kurioms taikoma Europos kaimynystės politikos priemonė (EKPP), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pagalbos vystymuisi komitetas priskiria prie besivystančių šalių; turėdamas tai omenyje, pažymi, kad, nors pagal EKPP ir numatoma skatinti skurdo mažinimą, ją įgyvendinant nebuvo veiksmingai prisidėta prie staigaus skurdo rodiklių sumažinimo ir socialinės ir ekonominės padėties pagerinimo daugelyje EKP šalių; taigi tvirtina, kad skurdo panaikinimas ir JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų (ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityse) siekimas tampa pagrindiniais ir svarbiausiais tikslais įgyvendinant EKPP;

2.  pažymi, kad planuojant EKPP didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos plėtrai bei prekybos supaprastinimui ir liberalizavimui; ragina planuojant EKPP pirmenybę teikti šioje priemonėje numatytoms vystomojo bendradarbiavimo sritims, pvz., demokratizacijos skatinimui ir žmogaus teisėms, lyčių lygybei ir nediskriminavimui, socialiniam vystymuisi ir socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui bei aplinkos apsaugai;

3.  yra susirūpinęs, kad EKP šalys yra vienos iš tų, kurios labiausiai kenčia nuo demokratizacijos stygiaus ir nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų; taip pat yra susirūpinęs tuo, kad pilietinė visuomenė ir opozicinės partijos dėl valdančio elito taikomų suvaržymų nebuvo sistemingai ir prasmingai įtrauktos į EKP konsultavimosi procesą ir EKPP lėšų planavimą; ragina Komisiją pagal EKPP suteikti išteklių demokratinėms reformoms, kurias įgyvendinant EKP šalyse būtų stiprinamos opozicinės partijos, šalinami rinkimų procedūrų trūkumai ir užtikrinamas teismų nepriklausomumas, taip pat užtikrinti žmogaus teises;

4.  pažymi, kad, nepaisant kai kurių EKP šalių pastangų skatinti lyčių lygybę ir moterų dalyvavimą politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime, šiomis priemonėmis dar nepasiekta didesnės pažangos Viduržemio jūros regiono kaimyninėse šalyse ir kai kuriose rytų kaimyninėse šalyse; ragina Komisiją planuojant ir įgyvendinant EKPP sistemingiau spręsti lyčių nelygybės problemas;

5.  pabrėžia pasiūlytos Rytų partnerystės, sukurtus remiantis Viduržemio jūros sąjungos principais, svarbą; pažymi, kad Rytų partnerystė labai padėtų toliau plėtoti ES ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimą siekiant stiprinti jose demokratiją, gerą valdymą, žmogaus teisių apsaugą, taip pat siekiant skatinti jų ekonominį ir socialinį vystymąsi;

6.  siūlo, dalyvaujant Europos Parlamentui ir remiantis EUROMED ir EUROLAT asamblėjų principais, sukurti Rytų kaimynystės asamblėją EUROEAST, kuri būtų skirta EKPP įgyvendinti Rytų Europos šalyse, t. y. Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.12.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Alessandro Battilocchio, Josep Borrell Fontelles, Danutė Budreikaitė, Marie-Arlette Carlotti, Nirj Deva, Fernando Fernández Martín, Juan Fraile Cantón, Alain Hutchinson, Glenys Kinnock, Maria Martens, Gay Mitchell, Horst Posdorf, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Johan Van Hecke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Miguel Angel Martínez Martínez, Manolis Mavrommatis, Csaba Őry, Renate Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Zita Gurmai, Emilio Menéndez del Valle, Ramona Nicole Mănescu, Justas Vincas Paleckis, Leopold Józef Rutowicz

Biudžeto komiteto NUOMONĖ  (11.12.2008)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos kaimynystės politikos priemonės persvarstymo
(2008/2236(INI))

Nuomonės referentas: Simon Busuttil

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   primena, kad per derybas dėl EKPP teisinio pagrindo Parlamentas turėjo teisinių abejonių, kaip vidutinio laikotarpio ir trumpalaikiams dokumentams, kuriuose dažnai pateikiamos preliminarios pinigų sumos, gali būti taikoma Parlamento kontrolė; ragina įvertinti, kaip šie preliminarūs finansiniai įsipareigojimai buvo įgyvendinti per pastaruosius porą metų;

2.   išreiškia savo susirūpinimą dėl prašymų pervesti dideles sumas į biudžeto 19 08 eilutę, kurioje lėšos jau sudaro 410 mln. eurų įsipareigojimams ir 635 mln. eurų mokėjimams 2007–2013 m.;

3.   su pasitenkinimu pažymi, kad šalys, kurioms taikoma EKPP, turi teisę gauti paskolą iš EIB ir kad finansinės operacijos turi atitikti ES išorės politikos, taip pat specifinius regionų tikslus; primena, kad šiuo metu didžiausia EIB finansinės operacijos EKPP šalims ribą 2007-2013 m. sudaro 12,4 mlrd. eurų; ši suma dalijama į dvi dalis, kurių vienos riba – 8,7 mlrd. eurų Viduržemio jūros regiono šalims ir 3,7 mlrd. eurų Rytų šalims bei Rusijai; ragina kartu su EIB įvertinti šių paskolų panaudojimą;

4.   su pasitenkinimu pažymi, kad Parlamentui paprieštaravus Europos Teisingumo teismas neseniai panaikino pirminį teisinį pagrindą ir priėmė sprendimą, kad tokiais atvejais reikia taikyti bendro sprendimo procedūrą vadovaujantis EB sutarties 179 ir 189a straipsnių nuostatomis; pabrėžia, kad EKPP turi būti persvarstoma ir reglamentas, kuriuo keičiamas panaikintas Tarybos sprendimas dėl Bendrijos garantijos EIB paskoloms, turi būti priimamas tuo pačiu metu, kadangi tai yra viena kitą papildančios ES politikos, skirtos kaimyninėms šalims, priemonės;

5.   pakartotinai išreiškia savo susirūpinimą dėl galimo atskaitingumo trūkumų ir dėl pavojaus, kad netinkamai naudojamos Bendrijos lėšos, kai ES parama teikiama per daugelio donorų patikos fondus; pabrėžia tinkamos visuomeninės finansinės sistemos, pagrįstos skaidrumu ir demokratine atskaitomybe, svarbą; taigi ragina Komisiją, jei įmanoma, vengti teikti lėšas per šiuos tarpininkus, jei yra geresnių ir skaidresnių šių lėšų teikimo būdų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.12.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Richard James Ashworth, Reimer Böge, Simon Busuttil, Valdis Dombrovskis, Brigitte Douay, Vicente Miguel Garcés Ramón, Catherine Guy-Quint, Jutta Haug, Vladimír Maňka, Jan Mulder, Margaritis Schinas, László Surján, Kyösti Virrankoski, Ralf Walter

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Peter Šťastný

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ  (20.1.2009)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos kaimynystės politikos priemonės persvarstymo
(2008/2236(INI))

Nuomonės referentas: Petru Filip (2008 12 19 pareigas perėmė Lambert van Nistelrooij)

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina tai, kad į Europos kaimynystės politikos priemonės (EKPP) reglamento taikymo sritį įtrauktas pasienio regionų bendradarbiavimas, kuris yra bendrų projektų plėtojimo, taip pat EKP šalių ir valstybių narių santykių stiprinimo strateginė priemonė; vis dėlto teigia, kad reikia parengti konkrečių priemonių, siekiant užtikrinti reguliarią bendrų veiksmų programų abipus ES sienų valdymo ir įgyvendinimo stebėseną;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasienio bendradarbiavimu turėtų būti prisidedama prie darnaus ir tvaraus kaimyninių pasienio regionų vystymosi, taip pat prie darnios teritorinės Bendrijos ir kaimyninių šalių integracijos; pažymi, kad tinkamiausia priemonė šiam tikslui pasiekti – išorės politikos tikslų derinimas su ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos tikslais ir veiksmais;

3.  pabrėžia, kad ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos veiksmus teritorinio bendradarbiavimo lygmeniu reikia labiau derinti su pasienio regionų bendradarbiavimo išorės aspektu (bendradarbiavimas su šalimis kandidatėmis, EKP šalimis, Rusijos Federacija ir su atokiausiais regionais besiribojančiomis šalimis);

4.  ragina Komisiją parengti išsamią visų patvirtintų 2007–2013 m. laikotarpio bendrų veiksmų programų apžvalgą, taip pat įvertinti, kiek laikytasi skaidrumo, veiksmingumo ir partnerystės principų įgyvendinant projektus; ragina Komisiją parengti problemų, su kuriomis dažniausiai susiduria ES pasienio regionų ir EKP šalių valdymo institucijos, sąrašą, siekiant rasti geresnių būdų, kaip šias problemas spręsti kitu planavimo laikotarpiu;

5.  apgailestauja, kad, remiantis pirmosiose programos įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija, nepakankamai taikomas subsidiarumo principas; taigi ragina Komisiją skatinti regionų ir vietos institucijas labiau decentralizuotai dalyvauti valdant programas ir įgyvendinant projektus; pastebi, kad, norint sėkmingai įgyvendinti EKP projektus, būtina sukurti veikiančias decentralizuotas sistemas;

6.  apgailestauja dėl to, kad nustatyta, jog nepakankamai koordinuojami veiksmai, susiję su finansavimu pagal EKPP ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, ir ragina supaprastinti procedūras bei suderinti taisykles, siekiant geriau įgyvendinti esamas priemones ir išvengti dubliavimosi; atsižvelgdamas į tai, laukia iš Komisijos informacijos apie kontrolės priemones, taikomas siekiant užkirsti kelią dvigubam finansavimui;

7.  mano, kad reikėtų taikyti integruotąjį metodą, kuris užtikrintų reikalingą koordinavimą įvairiais lygmenimis (nuo vietos iki Europos lygmens), taip pat užtikrintų reikalingą tam tikruose sektoriuose vykdomos politikos ir paramos programų koordinavimą;

8.  ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas keistis pasienio regionų bendradarbiavimo patirtimi ir pažangiosios patirties pavyzdžiais, susijusiais su įgyvendinamomis EKP programomis ir projektais, taip pat su veiksmais, kurių imtasi siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, ir veiksmais pagal jau įgyvendintą Bendrijos iniciatyvą INTERREG III; visų pirma mano, kad reikėtų aktyviau įgyvendinti valstybės tarnautojų mokymo, įskaitant kaimyninių šalių kalbų mokymo programas, ir partnerystės iniciatyvas; atsižvelgdamas į tai, siūlo periodiškai analizuoti pažangą, pasiektą ugdant pajėgumus ir kuriant institucijas abipus ES sienų;

9.  mano, kad, siekiant kuo geriau įgyvendinti EKP projektus, būtinas glaudesnis žmonių bendravimas ir asmeninė patirtis demokratijos ir teisinės valstybės srityje;

10.  ragina Komisiją ir nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas skatinti miestų ir regionų partnerystės programas ir teikti su tuo susijusią pagalbą, siekiant vietos ir regiono lygmenimis ugdyti administravimo gebėjimus kaimyninėse šalyse, taip pat skatinti pilietinės visuomenės mainų programas ir labai mažus projektus;

11.  ragina Komisiją aktyviai padėti plėtoti ekonominius, socialinius ir institucijų ryšius tarp pasienio regionų, atsižvelgiant į tai, kad pasienio regionai menkai bendradarbiauja šiuo aspektu;

12.  mano, kad pasienio regionų bendradarbiavimui skiriama per mažai lėšų (vos 5 proc. viso EKPP biudžeto), atsižvelgiant į papildomą politinę naudą, kurią minėtosios programos duoda užtikrinant regioninį stabilumą, ir į konkrečią pažangą, kurią įgyvendinant programas galima pasiekti administravimo gebėjimų ugdymo, procedūrų skaidrumo ir pilietinės visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus srityse; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę padidinti finansavimą apskaičiuojant kitam planavimo laikotarpiui skiriamas lėšas;

13.  pabrėžia, kad, įgyvendinant pagal EKPP finansuojamus projektus, svarbu atsižvelgti į lyčių ir lygių galimybių aspektus, taip pat į specialius neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių poreikius;

14.  mano, kad, siekiant įgyvendinti su EKP susijusiuose pagrindiniuose planavimo dokumentuose numatytus tikslus, pagal EKPP didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas darniai strategijai rytinių ir pietinių šalių atžvilgiu, ir vienoms, ir kitoms taikant specialius metodus ir taip padedant tam tikriems regionams patvirtinti pažangias vystymosi koncepcijas, kuriose būtų numatyti bendri tikslai;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad EKP suteikia puikų pagrindą regionų bendradarbiavimui aplinkos, energetinio saugumo, kultūros, transporto, sienų valdymo ir migracijos srityse; remia visas įmanomas derybas dėl privalomų, su tam tikrais sektoriais susijusių susitarimų, kurie padėtų derinti bendras politikos priemones; visų pirma pabrėžia būtinybę investuoti į transeuropinių transporto ir energetikos tinklų, užtikrinančių jungtis su EKP šalimis, plėtrą;

16.  pabrėžia, kad kova su klimato kaita ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra pagrindinės glaudesnio ES ir visų EKP partnerių bendradarbiavimo sritys; taigi mano, kad, kalbant apie paramą, reikėtų teikti pirmenybę projektams, atitinkantiems tvaraus vystymosi principus;

17.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl aktyvesnės kaimynystės politikos, kuri leistų kaimyninėms šalims, kol kas turinčioms mažai galimybių sėkmingai derėtis dėl stojimo, užmegzti ilgalaikius ryšius su ES.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Victor Boştinaru, Wolfgang Bulfon, Giorgio Carollo, Antonio De Blasio, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Monica Giuntini, Ambroise Guellec, Jim Higgins, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Florencio Luque Aguilar, Jamila Madeira, Sérgio Marques, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Giovanni Robusti, Wojciech Roszkowski, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Andrzej Jan Szejna, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Brigitte Douay, Madeleine Jouye de Grandmaison, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Richard Seeber

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

63

5

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Monika Beňová, Colm Burke, Marco Cappato, Philip Claeys, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Michael Gahler, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Maria Eleni Koppa, Joost Lagendijk, Vytautas Landsbergis, Johannes Lebech, Willy Meyer Pleite, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Baroness Nicholson of Winterbourne, Raimon Obiols i Germà, Vural Öger, Janusz Onyszkiewicz, Justas Vincas Paleckis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, João de Deus Pinheiro, Hubert Pirker, Bernd Posselt, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, Christian Rovsing, Flaviu Călin Rus, Katrin Saks, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Marek Siwiec, Hannes Swoboda, István Szent-Iványi, Konrad Szymański, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Andrzej Wielowieyski, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Andrew Duff, Árpád Duka-Zólyomi, Milan Horáček, Aurelio Juri, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Yiannakis Matsis, Erik Meijer, Nickolay Mladenov, Doris Pack, Athanasios Pafilis, Wojciech Roszkowski, Adrian Severin, Jean Spautz, Csaba Sándor Tabajdi, Karl von Wogau

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Călin Cătălin Chiriţă, Věra Flasarová, Pierre Pribetich