PRANEŠIMAS su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS. IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

AIŠKINAMOJI DALIS

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (11.12.2008)

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (4.12.2008)

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (16.12.2008)

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (3.12.2008)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

29.1.2009 - (2008/2122(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Zsolt László Becsey
(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnis)

Procedūra : 2008/2122(INL)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0041/2009

Pateikti tekstai :

A6-0041/2009

Debatai :

PV 24/03/2009 - 3
CRE 24/03/2009 - 3

Balsavimas :

PV 24/03/2009 - 4.21
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0166

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS. IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO
AIŠKINAMOJI DALIS
Biudžeto komiteto NUOMONĖ
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą

(2008/2122(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos augimui ir užimtumui remti (COM(2007)0708),

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.): baltoji knyga[1], ypač jos 35 dalis,

– atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo[2],

– atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti: Bendrijos Lisabonos programa“ (COM(2005)0330),

– atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti: Bendrijos strateginės gairės 2007–2013 m.“ (COM(2005)0299),

– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Valstybių narių ir regionų įsipareigojimai, įgyvendinant Lisabonos strategiją, skirtą ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, panaudojant Europos Sąjungos sanglaudos politikos priemones 2007–2013 m.“ (COM(2007)0798),

– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Pasiūlymas dėl Bendrijos Lisabonos programos 2008–2010 m.“ (COM(2007)0804),

– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.)[3],

– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ – Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

– atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)[4] ir 2008 m. spalio 1 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (COM(2008)0602),

– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui[5],

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai[6],

– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje,

– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo[7],

– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo[8],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rašytinį pareiškimą dėl mikrokredito[9],

– atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 39 ir 45 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą bei Biudžeto komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0041/2009),

A. kadangi pagal dabar taikomą Komisijos apibrėžtį 25 000 eurų (ar mažesnė) paskola laikoma mikrokreditu ir Rekomendacijoje 2003/361/EB numatyta, kad mikroįmonė yra įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta arba metinė balanso suma neviršija 2 000 000 eurų; kadangi šios apibrėžtys netinka visoms nacionalinėms rinkoms ir pagal jas negalima aiškiai nustatyti skirtumo tarp mikrokreditų ir mikropaskolų mikroįmonėms, mikrokreditų nebankiniams skolininkams bei mikrokreditų bankinėms mikroįmonėms,

B. kadangi sunki prieiga prie tinkamų finansavimo formų dažnai nurodoma kaip labai svarbi verslo kliūtis ir kadangi ES egzistuoja didelė potenciali mikrokreditų paklausa, kuri šiuo metu nėra patenkinama,

C. kadangi Komisija nesiėmė veiksmų dėl 2007 m. liepos 11 d. Parlamento rezoliucijoje išdėstyto reikalavimo parengti mikrokreditų finansavimo veiksmų planą, koordinuoti įvairias politikos priemones ir pasinaudoti geriausia praktika ES ir už jos ribų,

D. kadangi 2008 m. antrus metus iš eilės Parlamentas patvirtino asignavimus finansuoti bandomąjį projektą pavadinimu „Palankesnės aplinkos mikrokreditams Europoje skatinimas“ ir kadangi, nors Komisijos komunikate šie asignavimai nenurodomi, jie gali būti panaudoti konkrečiam tikslui formuoti nuosavą kapitalą, kuris galėtų būti pradinis kapitalas,

E. kadangi mikrokreditas nuo įprasto kredito skiriasi keletu ypatybių, įskaitant tai, kad jis suteikiamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir kadangi įmonės, siekiančios gauti įprastą kreditą, paprastai kreipiasi į įvairių tipų finansines institucijas; kadangi reikėtų turėti mintyje, kaip svarbu siekti galutinio tikslo – įtraukti visus piliečius į formalią finansinę sistemą,

F. kadangi mikrokredito tvarkymo sąnaudos yra didesnės dėl to, jog paskola yra nedidelė, nėra (pakankamo) įkeisto turto, o aptarnavimo sąnaudos aukštos,

G. kadangi mikrokreditų verslas turi inovacinių ir subjektyvių elementų, kaip antai: keliami alternatyvūs turto įkeitimo reikalavimai arba nereikalaujama įkeisti turto, netradiciškai vertinamas kreditingumas, o dažnai kreditas suteikiamas ne tik pelno siekiančiai įmonei, bet taip pat siekiant sanglaudos tikslų bandant (iš naujo) integruoti socialiai nuskriaustus žmones į visuomenę,

H. kadangi mikrokreditai pagal apibrėžtį yra maži, tačiau dėl trumpo mokėjimo termino yra galimybė juos „pakartotinai panaudoti“ (išmokėjus paskolą, vėl ją suteikti) – taip sustiprinamas jų poveikis, nepamirštant to, kad vienas iš tikslų – vėl integruoti jų gavėjus į tradicinę bankininkystės sistemą,

I. kadangi mikrokreditus gali teikti (arba palengvinti prieigą prie lėšų) įvairūs tiekėjai, pvz., neformalūs finansinių paslaugų tiekėjai (reglamentuotas asmens lėšų skolinimas asmeniui), organizacijos, kurių nariai yra jų savininkai (pvz., kredito sąjungos), nevyriausybinės organizacijos, tarpusavio paramos ir taupymo draugijos, savivaldybių įsteigtos finansinės institucijos, garantijas suteikiantys bankai ir garantiniai fondai ir taupomieji, kooperatiniai ir komerciniai bankai, ir kadangi šių įvairių tiekėjų bendradarbiavimas galėtų būti naudingas,

J. kadangi reikia pripažinti, jog visoje ES egzistuoja unikali finansinių paslaugų tiekėjų sistema, kaip antai kredito sąjungos, kurios yra nebankinės finansinės institucijos, surenkančios narių indėlius, kurie vėliau naudojami mikropaskoloms, ir šie unikalūs dariniai neturėtų būti a priori išskirti iš atitinkamų mikrokreditų finansavimo programų,

K. kadangi kilus dabartinei finansinei krizei ir dėl jos galimų padarinių visai ekonomikai paaiškėjo kompleksinių finansinių produktų trūkumai ir poreikis surasti būdų, kaip padidinti efektyvumą ir visais galimais būdais teikti finansavimą, kai dėl grynųjų pinigų trūkumo verslui sumažėja galimybė gauti kapitalo, ypač regionuose, kurių padėtis ekonominiu ir socialiniu požiūriais nepalanki; kadangi krizė taip pat parodė, kokios svarbios institucijos, kurios pagrindinį dėmesį savo veikloje skiria vietinei plėtrai ir kurios artimai susijusios su vietos problemomis ir visiems ekonomikos veikėjams teikia visapusiškas bankų paslaugas,

L. kadangi turėtų būti skatinama verslininkystė,

M. kadangi turėtų būti dedamos visos pastangos, kad būtų įmanoma iki minimumo sumažinti mikroįmonių reguliavimo naštą, ir Komisija raginama imtis atitinkamų veiksmų,

N. kadangi palūkanų normų ribos gali atbaidyti skolintojus nuo mikrokreditų teikimo, jei dėl šių apribojimų jie negalės padengti skolinimo sąnaudų,

O. kadangi mikrokreditų teikimas turėtų būti svarbus pataisytos Lisabonos strategijos aspektas,

P. kadangi esama daug atvejų, kai asmenys, norintys pasinaudoti ES sanglaudos politikos fondais ir pradėti mažą šeimos verslą, gali susidurti su sunkumais siekdami gauti reikalaujamą bendrą finansavimą,

Q. kadangi socialiai nuskriausti žmonės – (ilgalaikiai) bedarbiai, gyvenantys iš pašalpų, imigrantai, etninės mažumos (pvz., romai), nelegaliai dirbantys, žmonės, gyvenantys skurdžiose kaimo vietovėse, moterys – norintys įkurti mikroįmonę, turėtų būti ES mikrokreditų iniciatyvos dėmesio centre,

R. kadangi, nors reikia kiek įmanoma skatinti privačią iniciatyvą, mikrokreditų versle nepavyks apsieiti be valstybės įsikišimo,

S. kadangi egzistuoja keletas ES iniciatyvų, pagal kurias remiamas mikrokreditų teikimas, ir būtų naudingas organizuotas ir labiau orientuotas požiūris jas jungiant į vieną bendrą sistemą,

T. kadangi galimybė gauti verslo paramos paslaugas (pvz., mokymą, rengimą ir gebėjimų ugdymą) mikroįmonių steigėjams labai svarbi, ir mokymai mikrokreditų gavėjams turėtų būti privalomi, ir kadangi vartotojo finansinis švietimas ir atsakingas skolinimas turėtų būti svarbios visų mikrofinansų institucijų (MFI) politikos dalys,

U. kadangi potencialiems mikrokreditų gavėjams turėtų būti suteikta galimybė gauti tinkamą teisinę pagalbą, t. y. turėtų būti paaiškintos sudaromos kredito sutarties, įmonės steigimo, skolų išieškojimo, intelektinės ir pramoninės nuosavybės įsigijimo ir kitokios sąlygos, ypač kai suinteresuota mikroįmonė planuoja ar rengiasi pradėti verslą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje,

V. kadangi prieiga prie potencialių kredito gavėjų su kreditu susijusių duomenų palengvintų mikrokredito suteikimą,

W. kadangi turėtų būti skatinami tyrimai ir keitimasis geriausia praktika mikrokreditų srityje, pvz., ieškant novatoriškų mikrokreditų suteikimo, apsaugos ir rizikos mažinimo metodų, nustatant, kokiu mastu ir su kokiomis tikslinėmis grupėmis toks požiūris galėtų būti taikomas ES,

X. kadangi reikėtų nustatyti tarpininkų vaidmenį, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, taip pat skolininkams ieškoti alternatyvių būdų atgauti pasitikėjimą (pavyzdžiui, per tarpusavio paramos grupes),

Y. kadangi reikėtų parengti ES nebankinių MFI priemonę, o Komisija turėtų sukurti mikrokreditų paramos mechanizmą, kuris išliktų neutralus šiems mikrokreditų tiekėjams,

Z. kadangi įstatymai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos neturėtų užkirsti kelio gauti mikrokreditą žmonėms, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar asmens tapatybės dokumentų,

AA. kadangi ES konkurencijos taisyklės turėtų būti pritaikytos taip, kad sumažėtų kliūčių suteikti mikrokreditą,

AB. kadangi taikant ES viešųjų pirkimų taisykles mikrokreditų gavėjai turėtų būti remiami,

1. prašo Komisijos pateikti Parlamentui pasiūlymą ar pasiūlymus, remiantis EB sutarties 44 straipsniu, 47 straipsnio 2 dalimi arba 95 straipsniu, dėl teisės akto projekto, apimančio aptartus klausimus, atsižvelgiant į pridedamas išsamias rekomendacijas;

2. patvirtina, kad rekomendacijose nepažeidžiamas subsidiarumo principas ir pagrindinės piliečių teisės;

3. mano, kad, jei reikia, su prašomu pateikti pasiūlymu (-ais) susijusios išlaidos turėtų būti finansuojamos ES biudžeto lėšomis;

4. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

[1] OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392.
[2] OL L 124, 2003 5 20, p. 36.
[3] OL L 310, 2006 11 9, p. 15.
[4] OL L 177, 2006 6 30, p. 1.
[5] OL L 309, 2005 11 25, p. 15.
[6] OL L 379, 2006 12 28, p. 5.
[7] OL L 134, 2004 4 30, p. 1.
[8] OL L 134, 2004 4 30, p. 114.
[9] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0199.

1. 1 rekomendacija: dėl informuotumo apie mikrokreditus didinimo

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

(a) Komisija turėtų pradėti diegti mikrokredito koncepciją finansinių institucijų teisės aktuose ir pateikiant atitinkamus statistinius duomenis. Mikrokreditų statistika turėtų remtis vienam gyventojui tenkančia BVP dalimi valstybėse narėse ir atskirti vieno asmens ar šeimos įmones nuo įmonių, kuriose įdarbinami ne šeimos nariai, kad būtų galima taikyti pozityvią pirmųjų diskriminaciją.

(b) Komisija turėtų paraginti valstybes nares standartizuoti statistinių duomenų apie mikrokreditus pateikimą, įskaitant duomenų, suskaidytų pagal lytį, amžių ir etninę kilmę, rinkimą ir analizavimą.

(c) Komisija turėtų parengti informavimo strategiją, kurioje būtų skatinama savisamda, (kaip alternatyva būti įdarbintam), ypač siekiant, kad nepalankioje padėtyje esančios grupės išvengtų nedarbo.

(d) Komisija turėtų paraginti valstybes nares taikyti mokesčių lengvatas privatiems dalyviams, įsitraukusiems į mikrokreditų verslą.

(e) Komisija turėtų paraginti valstybes nares apriboti vartojimo paskoloms taikomų palūkanų normų ribų taikymą; tačiau valstybėms narėms turėtų būti leista laisvai taikyti mechanizmą, kuriuo būtų užkertamas kelias ypatingai aukštoms palūkanų normoms.

(f) Komisija turėtų išnagrinėti (atsižvelgdama į pastarąją krizę) tiesioginių mikrokreditų pranašumus ir trūkumus ir juos palyginti su vertybiniais popieriais grindžiamomis kreditavimo priemonėmis.

(g) Komisija turėtų pareikalauti, kad valstybės narės konkrečiai išanalizuotų mikrokreditų teikimą ir jį įtrauktų į pateikiamas metines nacionalinių reformų programų ataskaitas, atsižvelgiant į integruotąsias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires ir pataisytą Lisabonos strategiją. Komisija turėtų tiksliai išdėstyti savo nuomonę dėl mikrokreditų savo metinėje pažangos ataskaitoje.

2. 2 rekomendacija: dėl ES finansavimo

Europos Parlamentas mano, kad numatomas priimti teisės aktas turėtų reglamentuoti šiuos veiksnius:

(a) (Bendras) finansavimas projektų, kuriems skiriamas toks finansavimas ir kurie specialiai nukreipti į visų asmenų ir įmonių, neturinčių tiesioginės prieigos prie kredito (pvz., romų bendruomenė, imigrantai, žmonės, gyvenantys skurdžiose kaimo vietovėse ar turintys nepatikimą darbą, ir moterys, kurie valstybių narių teisės aktuose paprastai apibrėžiami kaip socialiai nuskriaustos grupės), prieigą prie mikrokreditų:

(i) nacionalinio arba ES fondo garantijų suteikimas mikrokreditų teikėjams;

(ii) verslo paramos paslaugų, kurios suteikiamos mikrokreditų gavėjams, laikymas papildomomis paslaugomis; jos būtų suteikiamos mikrokreditų teikėjų arba trečiųjų šalių, tai taip pat turėtų apimti privalomus mokymus mikrokreditų gavėjams ir reguliarų rezultatų vertinimą. Šie mokymai gali būti finansuojami iš struktūrinių fondų;

(iii) tyrimai ir keitimasis geriausia praktika, kaip naudoti mikrokreditus, pvz., reikalavimų, alternatyvių užstato reikalavimams, suradimas, netradicinių kreditingumo nustatymo metodų taikymas, vertinimo sistemų ir tarpininkų vaidmens nustatymas;

(iv) tinklalapio, kur potencialūs mikrokreditų gavėjai galėtų pristatyti savo projektus tiems, kurie būtų pasirengę juos paremti ir paskolinti pinigų, sukūrimas; bei

(v) duomenų bazės ES mastu sukūrimas, kurioje būtų teigiama ir neigiama su kreditais susijusi informacija apie mikrokreditų gavėjus.

(b) Siekiant išvengti kartojimosi Komisija turėtų:

(i) paskirti vienintelį koordinacinį subjektą, kuriame būtų sukoncentruota visa ES finansavimo veikla, susijusi su mikrokreditais; ir

(ii) (bendrai) finansuoti projektus tik jei neprarandama teisė į socialinę apsaugą (pvz., nedarbingumo pašalpą, pajamų rėmimo schemą) remiantis verslo paslaugų teikėjo analize, kuris turėtų atsižvelgti į verslo laimėjimus ir nacionalinį minimalų gyvenimo lygį.

3. 3 rekomendacija: dėl suderintos bankinių ir nebankinių MFI sistemos ES lygmeniu

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

Komisija turėtų pasiūlyti teisės aktus dėl bankinių ir nebankinių MFI sistemos ES lygmeniu sukūrimo. Nebankinių MFI sistema turėtų apimti:

(a) aiškią mikrokreditų teikėjų apibrėžtį, jei tik jie nepriima indėlių ir todėl nėra apibūdinami kaip finansinės institucijos, veikiančios remiantis kapitalui keliamų reikalavimų direktyva (KRD);

(b) sugebėjimą tvarkyti tik kreditų veiklą;

(d) suderintas, rizikos vertinimu paremtas taisykles, reglamentuojančias leidimus, registraciją, ataskaitų pateikimą ir tinkamą kontrolę.

4. 4 rekomendacija: dėl Direktyvos 2005/60/EB

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

Komisija, peržiūrėdama Direktyvą 2005/60/EB, turėtų užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos netaptų kliūtimis, užkertančiomis kelią gauti mikrokreditą žmonėms, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar asmens tapatybės dokumentų; t. y. Komisija turėtų leisti specialias išimtis iš nuostatų, reglamentuojančių išsamius tyrimus apie kliento situaciją.

5. 5 rekomendacija: dėl konkurencijos taisyklių

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

(a) Komisija, peržiūrėdama de minimis taisykles, turėtų numatyti:

(i) de minimis ribų diferenciavimą valstybėse narėse, kiek tai susiję su finansine parama mikrokreditų teikėjams;

(ii) suteiktos de minimis pagalbos diskriminacijos panaikinimą, kai ji suteikiama įmonėms žemės ūkio sektoriuje, jei pagalba suteikta mikrokreditų gavėjams; bei

(iii) administracinės naštos sumažinimą, jei pagalba suteikiama mikrokreditų gavėjams.

(b) Komisija teisės aktuose turėtų tiksliai apibrėžti, kad mikrokreditų teikėjų vaidmuo ir, jei taikytina, valstybės parama tokioms institucijoms suderinama su ES konkurencijos taisyklėmis.

(c) Komisija turėtų taikyti taisykles, pagal kurias prekėms ir paslaugoms, teikiamoms mikrokreditų gavėjų, viešųjų pirkimų procedūrose būtų taikomas lengvatinis statusas.

Bendrosios aplinkybės

Mikrokreditai pirmą kartą pradėti teikti Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje, kur pirmosios mikrokreditų iniciatyvos imtos įgyvendinti 1970-ųjų viduryje. Žymiausi mikrokreditų projektai – Bangladešo „Grameen“ banko, kurį 1976 m. įsteigė prof. Muhammad Yunus. „Grameen“ banko, kuris šiuo metu yra didžiausia mikrofinansavimo institucija (MFI), turinti daugiau nei 6 mln. skolininkų, verslo modelį nukopijavo daug kitų MFI. 2006 m. prof. M. Yunus ir „Grameen“ bankui buvo skirta Nobelio taikos premija.

Mikrokreditų verslo sėkmė mažinant skurdą besivystančiose šalyse iki šiol nebuvo pritaikoma Europos Sąjungoje. Nors yra kelios viešos ir privačios iniciatyvos, kuriomis mėginama remti šį verslą ir Europoje, vis dar trūksta visuotinio požiūrio ir šiame sektoriuje yra rinkos spraga: visi rodikliai rodo, kad galimybė gauti mikrokreditų yra labai svarbi tiems asmenims, kurie negali gauti paskolų įprastame bankų sektoriuje.

Sėkminga Europos iniciatyva dėl mikrokreditų galėtų iš esmės padėti siekti atnaujintoje Lisabonos strategijoje numatytų augimo ir užimtumo tikslų ir sukurti naujovišką, kūrybišką ir dinamišką Europos ekonomiką. Mažos įmonės yra esminis augimo, užimtumo, verslinių gabumų, naujovių ir sanglaudos ES šaltinis. Mikrokreditais visų pirma gali būti remiamas vienas iš keturių Lisabonos strategijos prioritetų – konkrečiai verslo galimybių atvėrimas, padedant socialiai ir ekonomiškai (re-) integruoti žmones, jiems patiems įsidarbinant. Iš tiesų Lisabonos strategija galės būti laikoma sėkminga tik jei bus gerokai padidintas užimtumo lygis.

(„Mikrofinansavimo“ sąvoka apima ir kitas nedidelio masto finansines paslaugas, kaip antai mikrodraudimą, bazines einamąsias sąskaitas ir taupomąsias sąskaitas. Šios sąvokos pranešime dėl mikrokreditų nebus nagrinėjamos).

Komisijos komunikatas

Komisija apibrėžia mikrokreditą kaip 25 000 EUR arba mažesnę paskolą, teikiamą mikroįmonei (t. y. įmonei, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinis balansas neviršija 2 mln. EUR).

2007 m. lapkričio mėn. paskelbtame Komisijos komunikate „Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyva augimui ir užimtumui remti“ valstybės narės raginamos atitinkamai pritaikyti nacionalines institucines, teisines ir prekybos sistemas, būtinas siekiant palankesnių sąlygų mikrokreditams plėtoti. Be to, buvo pradėta įgyvendinti nauja Europos lygmens priemonė JASMINE, kuria siekiama remti nebankinių MFI plėtrą valstybėse narėse. Nors šios iniciatyvos elementai yra daug žadantys, jų trūkumas tas, kad juose klausimas iš esmės paliekamas valstybėms narėms ir nesukuriama tikra europinė sistema.

Tikslinės grupės

Pranešėjo nuomone, Europos iniciatyvos mikrokreditų srityje rezultatas turėtų būti naujoviškas, didžiausią dėmesį kreipiant į tas tikslines grupes, kurios iki šiol nebuvo sulaukusios pakankamai dėmesio. Kadangi yra daugybė iniciatyvų, skirtų MVĮ, patenkančių į „mažųjų“ ir „vidutinių“ įmonių kategoriją, ir šias tikslines grupes dažniausiai aptarnauja tradiciniai bankai, pagrindinis Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos tikslas labiau turėtų būti nepalankioje padėtyje esantys asmenys, norintys įsteigti mikroįmonę, pvz., (ilgalaikiai) bedarbiai, asmenys, priklausomi nuo socialinių išmokų, imigrantai, etninės mažumos, šešėlinės ekonomikos sektoriuje veikiantys ar apleistose kaimo vietovėse gyvenantys asmenys, taip pat moterys. Taigi reikia atsižvelgti į tai, kad tikslinės grupės valstybėse narėse labai skiriasi ir taip pat yra labai įvairios.

Reikia apsvarstyti klausimą, kas turėtų tarpininkauti kreditą imančiam asmeniui ir kredito teikėjui. Būtina atsižvelgti į tai, kad tarpininkas gali būti pasirenkamas iš pačios tikslinės grupės. Toks sprendimas, viena vertus, gali būti veiksmingas, nes tikslinės grupės nariai gali labiau pasitikėti tokiu „savu“ tarpininku, nei tarpininku iš šalies. Kita vertus, vidaus kreditų sistema gali netikti tam tikroms grupėms, nes ji gali paskatinti toje grupėje jau egzistuojančios aukštesnės klasės vyravimą.

Specialiosios mikrokreditų ypatybės

Nusistovėjusiame bankų sektoriuje manoma, kad skolinimas pirmiau apibrėžtoms tikslinėms mikrokreditų grupėms yra rizikingas ir brangus. Komerciniai bankai tvirtina susiduriantys su nepriimtinai didele įsipareigojimų nevykdymo ir mažo pelno rizika. Todėl tokie bankai nesuinteresuoti tam tikrais klientų segmentais ir dėl to šie vertinami kaip „nebankiniai“ klientai.

Tai reiškia, kad mikrokreditų verslas skiriasi nuo tradicinio bankininkystės verslo. Jis apima naujoviškus ir subjektyvius elementus, kaip antai alternatyvūs turto įkeitimo reikalavimai arba tokių reikalavimų nebuvimas ir netradicinis kreditingumo vertinimas. Daugeliu atvejų mikrokreditas suteikiamas ne vien ekonominiais sumetimais ir ne tik tikintis pelno, bet juo siekiama ir sanglaudos tikslo, mėginant (re-) integruoti nepalankioje padėtyje esančius asmenis į visuomenę.

Mikrokreditų teikimas susijęs su didesnėmis operacinėmis išlaidomis, nes paskolos suma nedidelė, nėra (pakankamo) įkaito ir tvarkymo išlaidos didelės, nes su klientais dažnai sunku fiziškai susisiekti, taip pat reikia intensyvių verslo paramos paslaugų ir konsultacijų. Tokioms ypatybėms paprastai reikia plataus ir brangaus asmenų, esančių arčiau tikslinės grupės, tinklo.

Tačiau netgi jei mikrokreditų teikimas nėra pelningas, ekonomiškai prasminga jį remti, nes apskritai finansinė parama savisamdai mažesnė nei nedarbo išmokų sąnaudos, bent vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiu požiūriu.

Galimi Europos mikrokreditų iniciatyvos elementai

Mikrokreditų matomumo didinimas

Siekiant padidinti mikrokredito sąvokos matomumą, kurio reikia ES lygmeniu mikrokreditų plėtojimui skatinti, būtina įvesti šią sąvoką kaip atskirą kategoriją statistikoje ir bankų reguliavime. Šiuo atžvilgiu ginčytina, ar Komisijos vartojama nediferencijuojama mikrokreditų sąvoka, taikoma visoms ES valstybėms narėms, yra tinkama. Kadangi BVP vienam gyventojui valstybėse narėse labai skiriasi, tos pačios nominalios sumos paskola įvairiuose regionuose vertinama skirtingai.

Mikrokreditus taip pat reikėtų skatinti mokesčių lengvatomis ir palūkanų normų ribų panaikinimu. Su palūkanų normų ribomis susijusi priežastis yra skolininkų apsauga nuo pernelyg didelės skolinimosi kainos. Tačiau palūkanų normų ribos gali neleisti skolintojams padengti savo skolinimo išlaidų ir priversti asmenis skolintis iš lupikautojų, kurie nustato dar didesnes palūkanas. Daugelis mikrokreditų verslo praktikų ginčija, kad didžiausia kliūtis mikrokreditų srityje, su kuria susiduria skolininkas, yra ne sąnaudos, o galimybė gauti tokį kreditą. Kadangi mikrokreditai yra mažos sumos, kurių grąžinimo terminas trumpas, grąžinimo dalys mažos, nepaisant palūkanų normos, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo pernelyg didelė. Todėl palūkanų normų ribas reikėtų taikyti tik vartojimo paskoloms.

ES finansavimas

Išskyrus JASMINE, ES iniciatyvų, kurios turėtų skatinti mikrokreditus, taikymo sritis platesnė nei mikrokreditų, o tai neatitinka tikslo didžiausią dėmesį skirti būtent paramai nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, teikiant jiems mikrokreditus. Be to, dėl iniciatyvų įvairovės ir jų administracinio sudėtingumo mažiems projektams sunku iš jų gauti naudos. Naudos galėtų duoti ES iniciatyvų supaprastinimas ir tikslesnis konkrečių tikslinių grupių diferencijavimas.

Siekiant paskatinti mikrokreditų teikimą nepalankioje padėtyje esančioms tikslinėms grupėms, ES finansavimą reikėtų teikti su sąlyga, kad šioms tikslinėms grupėms priklausantys asmenys bus remiami tokiose srityse:

- netiesioginė parama, teikiant garantijas, nes tai skatina papildomą privačią paramą;

- verslo paramos paslaugų teikimo išlaidų padengimas, jei paslaugas teikia pati MFI ar kitos organizacijos. Galimybė gauti verslo paramos paslaugas (pvz., vadovavimas, mokymas, konsultacijos, finansinis švietimas, „karštosios linijos“, mikroverslo būreliai) nepalankioje padėtyje esančiai tikslinei grupei priklausantiems mikroįmonių steigėjams yra ypač svarbi;

- moksliniai tyrimai ir keitimasis geriausia praktika, pvz., naujoviškų mikrokreditų teikimo, apsaugos ir rizikos sušvelninimo būdų srityje (pvz., alternatyvūs turto įkeitimo reikalavimai, netradiciniai kreditingumo vertinimo metodai ar vertinimo taškais sistemos). Reikėtų įvertinti, kaip tokie metodai veikia Europos Sąjungoje ir kuriai tikslinei grupei juos galima taikyti. Reikėtų skatinti platų keitimąsi geriausia praktika ir patirtimi (Europos ir ne Europos šalių ir regionų).

Mikrokreditų teikėjų reguliavimas

Atrodo, kad Kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD) nėra jokių kliūčių tam, kad licencijuotos finansų įstaigos teiktų mikrokreditus. Tačiau paprastai tradiciniai bankai nenori aptarnauti „nebankinių“ asmenų ir todėl atrodo, kad nebankinės MFI gali geriau aprūpinti šią tikslinę grupę. Vis dėlto pagal KRD reikėtų numatyti palankesnį mikrokreditų, istoriškai vertinamų kaip mažiau rizikingų (daugelio mikrokreditų teikėjų patirtis parodė, kad grąžinimo mastas paprastai itin didelis), vertinimą. Įtraukus „Mikrokredito“ sąvoką į KRD taip pat būtų prisidėta prie jos platesnio pripažinimo.

Be to, kai kurie KRD aspektai ir tai, kad ši direktyva grindžiama minimalaus derinimo principu, sudaro netiesioginių kliūčių. Visų pirma pagal KRD tik finansų įstaigoms leidžiama priimti indėlius arba kitas grąžinamas lėšas iš visuomenės. Administracinė finansų įstaigų našta yra didelė, o tai verčia nebankinius mikrokreditų teikėjus apsvarstyti banko licencijos įsigijimo (taigi ir galimybės gauti palyginti pigų indėlių finansavimą) pranašumus ir palyginti su buvimo reguliuojamu subjektu trūkumais. Dar svarbiau yra tai, kad kai kurios valstybės narės patobulino KRD nuostatas savo nacionaliniuose įstatymuose ir beveik visą skolinimo veiklą leido vykdyti tik licencijuotiems bankams. Keliose valstybėse ribojamas ir tiesioginis iš bankų pasiskolintų lėšų perskolinimas mikrokreditų skolininkams. Tokie reikalavimai kliudo nebankinėms MFI teikti mikrokreditus.

Kad būtų skatinamas nebankinių MFI kūrimasis, pranešėjas remia išsamią suderintą ES nebankinių MFI sistemą. Tačiau suderinta nebankinių MFI sistema neturėtų versti esamų mikrokreditų teikėjų atsisakyti savo individualumo. Šiame sektoriuje valstybėse narėse susiformavo įvairių modelių, kurie yra pritaikyti prie atitinkamos teisinės, ekonominės ir socialinės aplinkos. Be to, reikia užtikrinti, kad nebūtų nesąžiningos konkurencijos su licencijuojamais bankais.

Teisės aktai, susiję su kova su pinigų plovimu ir terorizmu

Pagal Direktyvos 2005/60/EB nuostatas paskolos gali būti neteikiamos asmenims, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar asmens tapatybės dokumentų. Tačiau šioms asmenų grupėms neturėtų būti atimama galimybė gauti mikrokreditą. Atsižvelgiant į nedidelę mikrokredito sumą, direktyvos tikslams nebus pakenkta, nustačius tam tikras išimtis.

Valstybės pagalba ir (arba) de minimis reglamentas

Valstybės pagalba yra svarbus veiksnys remiant mikrokreditus. ES de minimis reglamentas dėl pranešimo įpareigojimų gali kelti sunkumų, susijusių su finansine parama mikrokreditui, nes pagal minėtą reglamentą mažesnė kaip 200 000 EUR finansinė valstybės parama konkrečiai įmonei per 3 finansinius metus nėra laikoma valstybės pagalba. Ši taisyklė taikoma be išimčių visoms valstybėms narėms, nors labai skiriasi sąlygos, visų pirma susijusios su mažosiomis įmonėmis ir savarankiškai dirbančiais asmenimis. Todėl reikėtų turėti omenyje skirtingų de minimis ribų nustatymą valstybėms narėms.

Žemės ūkio sektoriuje veikiančioms įmonėms visa de minimis pagalba, suteikta vienai įmonei, negali viršyti 7 500 EUR per trejus metus. Tačiau šis sektorius sudaro nemažą potencialios mikrokreditų rinkos dalį ir neturėtų būti diskriminuojamas. Be to, daugelis ūkininkų, turinčių mažas žemės ūkio sektoriaus įmones, neturi galimybių gauti subsidijų, nes paprastai iš norinčių jas gauti reikalaujama minimalaus ploto (sklypo ir kt.). Reikėtų persvarstyti žemės ūkio sektoriaus diskriminavimą de minimis reglamente.

Galiausiai yra įrodymų, kad procedūra, pagal kurią Komisija tvirtina metodiką, siekiant pasinaudoti garantijų schemų išimtimi, yra ilga ir sudėtinga. Reikėtų išnagrinėti, ar galima kai ką supaprastinti, kalbant apie pagalbos priėmimo „skaidrumą“, kai ji teikiama pagal garantijų schemą.

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą
(2008/2122(INI))

Nuomonės referentas: Gary Titley

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi teikiant mikrokreditus žmonėms, paprastai negalintiems naudotis finansų sistema, galima pasiekti vertingų socialinių tikslų,

B. kadangi lėšų skyrimo iš ES biudžeto tikslas – jas skirti tik tuomet, kai kapitalo rinkos ir Europos investicijų bankas negali finansuoti projektų dėl menko pelningumo ir (arba) didelės rizikos, tačiau tuo pat metu gaunama aiški socialinė nauda,

C. kadangi svarbu užtikrinti, kad kovos su pinigų plovimu ir terorizmu teisės aktai netrukdytų teikti mikrokreditų,

D. kadangi Parlamentas patvirtino parengiamuosius veiksmus, kurie padėtų Europoje kurti palankesnę aplinką mikrokreditams,

1. ragina Komisiją išsiaiškinti, ar dėl mikrokreditų gaunama socialinė nauda pateisintų tai, kad ES priemonėms, pagal kurias paskolos derinamos su pagalba, būtų suteiktas svarbesnis vaidmuo;

2. pabrėžia, kad ES mikrokreditų iniciatyva, kurią įgyvendinant bus naudojamos viešojo sektoriaus lėšos, turėtų būti sukurta taip, kad taip pat skatintų finansuoti mikrofinansų institucijas (MFI) privataus sektoriaus lėšomis;

3. ragina Komisiją apsvarstyti, ar ES sistema, kuri apimtų nebankines MFI, būtų pageidautina ir (arba) įgyvendinama, taip pat nustatyti galimą tokios sistemos poveikį ES biudžetui, turint mintyje galimą socialinę ir ekonominę naudą;

4. palankiai vertina Komisijos bendrą veiksmų planą mikrofinansų institucijoms Europoje remti (angl. JASMINE) ir ragina Parlamentą ir Komisiją nuolat vertinti JASMINE efektyvumą ir papildomą naudą;

5. ragina Komisiją užtikrinti, kad mikrokreditai būtų vienodai prieinami teritorijose, kurioms neskiriama pagalba iš struktūrinių fondų, turint mintyje tai, kad net turtingiausiose vietovėse esama nepritekliaus ir skurdo atvejų;

6. ragina Komisiją ištirti, ar palūkanų normų riba nėra kliūtis teikti mikrokreditus ir, jei taip, prašo Komisiją ištirti, ar įmanoma MFI ir nebankinėms MFI suteikti išimčių, susijusių su palūkanų normų ribomis;

7. ragina Komisiją atlikti tyrimus, ieškant novatoriškų mikrokreditų teikimo, apsaugos ir rizikos mažinimo būdų;

8. pripažįsta regioninių sistemų svarbą, turint mintyje tai, kad mikrokreditų teikimo sąlygos ir paklausa visoje ES labai skiriasi;

9. palankiai vertina nuolatines Komisijos pastangas palengvinti keitimąsi pažangiąja patirtimi, siekiant Europoje skatinti ir stiprinti politikos priemones mikrokreditų srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą
(2008/2122(INI))

Nuomonės referentas: Miloslav Ransdorf(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina Komisijos komunikatą, kurio tikslas – pagerinti mikrokreditų plėtojimą ES tobulinant įstatymų bazę, stiprinant verslininkystę, keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir suteikiant finansinį kapitalą, ypatingai nebankiniams klientams;

2. pažymi, kad mikrokredito koncepcija, išvystyta Nobelio premijos laureato Muhammado Yunuso, ypač sėkmingai taikoma siekiant ekonominės ir socialinės pažangos besivystančiose šalyse; mano, kad mikrokreditų iniciatyvą taip pat būtų galima plačiai panaudoti ES, siekiant padidinti socialinę įtrauktį ir skatinti kurti darbo vietas bei savarankišką darbą, ypač moterų, jaunimo, bedarbių ir mažumų; todėl įžvelgia svarbų mikrokreditų vaidmenį įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus siekiant skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą;

3. tačiau pabrėžia, kad mikrokreditas turėtų būti papildoma, o ne socialinės saugos tinklą pakeičianti priemonė, taip pat mikrokreditų programos neturėtų būti naudojamos, siekiant sumažinti viešąsias socialinės gerovės programas;

4. pažymi, kad daug mikrokreditų gavėjų yra moterys, dirbančios lojaliems ir patikimiems klientams, kuriems tai gerai atsiperka;

5. pažymi, kad 91,5 proc. visų ES įmonių yra mikroįmonės (jose dirba mažiau nei 10 darbuotojų), o didžiausia kliūtis šiose įmonėse diegti naujoves yra ribotos jų galimybės naudotis kreditais, ypač imti mažas (mažiau nei 25 000 eurų) paskolas; todėl mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl mikrokreditų iniciatyvos pasitvirtins kaip svarbi priemonė siekiant padidinti užimtumą mikroįmonėse, suteikiant galimybę įmonėms, kurios negali pasinaudoti įprastais kreditais, imtis naujos veiklos, ir paskatinti naujoves ES;

6. yra tos nuomonės, kad greta Komisijos pasiūlytos mikrokredito apibrėžties (mažiau nei 25 000 eurų paskola) dar reikėtų atsižvelgti ir į kitus veiksnius, ypač į faktą, kad ta pati nominali suma visose valstybėse narėse nėra vienodos vertės;

7. ragina Komisiją, turint mintyje faktą, kad potencialūs mikrokreditų gavėjai negali pateikti garantijų, o bankai dažniausiai nenori jiems skolinti pinigų, sukurti Europos garantiją mikropaskoloms, skirti būtinas lėšas ir suteikti bankams reikalaujamas garantijas, tačiau Europos garantija turėtų būti suteikiama tik tada, kai laikomasi tinkamų socialinių kriterijų ir lygių galimybių principų;

8. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti nuolatinių vietos mikrofinansų institucijų, tokių kaip kredito sąjungos, plėtrą, ypač skurdžiuose ir probleminiuose rajonuose bei kaimo vietovėse; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas, kad šiose vietovėse personalas būtų lavinimas mikrofinansų srityje;

9. ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad mikrokreditai propaguojami kaip ekonominio aktyvumo skatinimo priemonė, apsvarstyti galimybes paremti juos, taikant pažangius sprendimus, kaip antai mobili bankininkystė; taip pat ragina skatinti ekonominės ir socialinės pagalbos formas, pvz., paskolos solidarumo grupėms arba solidarumo kredito kortelės;

10. pritaria pasiūlymui įkurti Europos investicijų fonde specialią su mikrokreditais susijusią paramos priemonę, tačiau ragina Komisiją ir Europos investicijų banką skirti šiai priemonei daugiau lėšų, kad daugiau rinkos dalyvių galėtų gauti iš jos naudos ir kad ji būtų labiau pastebima;

11. mano, kad dėl dabartinių neramumų finansų rinkose ir jų galimo poveikio visai ekonomikai mikrokreditų poreikis ES tik didėja, ypač regionuose, kurių padėtis ekonominiu ir socialiniu požiūriais nepalanki;

12. ragina valstybes nares geriau panaudoti finansinę paramą iš struktūrinių fondų, pvz., Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo, kad būtų pagerinta konkrečių tikslinių grupių prieiga prie mikrokreditų programų;

13. ypač palankiai vertina bendrą Komisijos veiksmų mikrofinansų institucijoms Europoje remti planą (angl. JASMINE), kurio tikslas – sukurti techninės veiklos pagalbos ir kokybės ženklinimo nuostatas, siekiant pripažinti mikrofinansų institucijų (MFI) patikimumą; pabrėžia, kad lankstus požiūris yra ypač svarbus siekiant, kad MFI kiekvienoje valstybėje narėje galėtų susidoroti su konkrečiomis problemomis ir paisyti reikalavimų;

14. ragina Komisiją paaiškinti daugiamačius rodiklius, kuriuos ji ketina naudoti, siekiant įvertinti bandomųjų projektų, parengtų norint nustatyti geriausią praktiką ir ieškant tinkamų mikrokreditų teikimo metodų, socialinį ir ekonominį poveikį, taip pat ragina paaiškinti ekonominio ir socialinio našumo rodiklius, kuriuos naudojant būtų galima įvertinti mikrokreditų vystymąsi ir jos naują techninės pagalbos projektą „Jasmine“;

15. yra tvirtai įsitikinęs, kad ES lygmens mikrokreditų iniciatyvą reikėtų papildyti nacionalinio lygmens politika, pvz., mokymo, rengimo ir gebėjimų ugdymo, kadangi finansų, užimtumo ir socialinio aprūpinimo sistemos yra glaudžiai susijusios; ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti tyrimus, ieškant novatoriškų mikrokreditų apsaugos ir rizikos mažinimo metodų; mano, kad reikia plačiai keistis geriausia praktika;

16. ragina Komisiją ir valstybes nares padėti plėtoti įmones, kurios naudojasi mikrokreditais, siūlyti joms išorės pagalbą ir konsultacijų tinklus;

17. išreiškia susirūpinimą dėl pasiūlymo panaikinti palūkanų normų ribas mikrokreditams, nes dėl pernelyg didelių palūkanų normų mikrokreditų vartotojai galėtų pakliūti į užburtą skolų ratą; taip būtų sužlugdytas mikrokreditų tikslas; ragina Komisiją ir valstybes nares ypač atsargiai formuoti palūkanų normų politiką;

18. pažymi, kad svarbu į nebankinių mikrokreditų institucijų paslaugas įtraukti mokymus ir gebėjimų ugdymą, ypatingai siekiant pagerinti žinias apie įvairias pinigų gavimo ir suteikimo formas, būtent kapitalo investicijas, aukas, obligacijų išleidimą, paskolų finansavimą, įmokas į rizikos fondus ir dotacijas verslui pradėti; mano, kad keitimasis geriausia praktika būtų labai svarbus šioje srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti esamais tinklais, kaip antai Europos mikrofinansų tinklu, mikrofinansų centru ir Europos mikrofinansų programa;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares reklamuoti mikrokreditus tarp kooperatyvų ir darbuotojų, neturinčių socialinių garantijų arba dirbančių pagal nestandartines sutartis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos augimui ir užimtumui remti
(2008/2122(INI))

Nuomonės referentė: Neena Gill

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. atkreipia dėmesį į tai, kad potencialiems mikrokreditų gavėjams turėtų būti suteikta galimybė gauti tinkamą teisinę pagalbą, t. y. turėtų būti paaiškintos sudaromos kredito sutarties, įmonės steigimo, skolų išieškojimo, intelektinės ir pramoninės nuosavybės įsigijimo ir kitokios sąlygos, ypač kai suinteresuota mikroįmonė planuoja ar rengiasi pradėti verslą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;

2. todėl ragina stengtis Europos lygmeniu sukurti tinklą, į kurį įeitų teisininkai, kurie būtų pasirengę iš pradžių teikti nemokamą teisinę pagalbą mikroįmonių steigėjams;

3. palankiai vertina pasiūlymą paraginti valstybes nares skirti lėšų nebankinių mikrokreditų institucijų plėtrai; šias institucijas – kredito sąjungas, tarpusavio paramos ir taupymo draugijas, savivaldybių įsteigtas finansines institucijas ir garantijas suteikiančius bankus – laiko galimais mikroįmonių finansavimo ir savitarpio pagalbos šaltiniais ir ragina išnaudoti visas galimybes rengiant teisės aktų pasiūlymus šioje srityje;

4. ragina dėti visas pastangas, kad būtų įmanoma iki minimumo sumažinti mikroįmonių reguliavimo naštą ir ragina Komisiją imtis atitinkamų veiksmų;

5. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų dedamos pastangos, siekiant mikrofinansų institucijas padaryti prieinamas bendrovėms.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos augimui ir užimtumui remti
(2008/2122(INI))

Nuomonės referentė: Corien Wortmann-Kool

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi savisamda steigiant labai mažas, mažas, individualias ar šeimos įmones suteikia moterims galimybę pagerinti savo ekonominę ir socialinę padėtį ir suderinti profesinį bei šeimos gyvenimą,

B. kadangi nepakankama mažų paskolų pasiūla yra pagrindinė kliūtis moterims pradėti savo verslą,

C. kadangi mikrokreditų teikimas yra svarbi priemonė siekiant pagerinti moterų, ypač tų, kurios yra atskirtos nuo formaliosios ekonomikos, padėtį: suteikti moterims galimybę pradėti verslą, skatinti moterų verslininkystę, suteikti daugiau galimybių patekti į darbo rinką, aktyviai joje dalyvauti ir joje likti, padėti moterims tapti ekonomiškai savarankiškoms, todėl yra susijęs ne tik su verslininkyste ir ekonominiu augimu, bet ir asmens saviraiška, socialine įtrauktimi bei kova su skurdu,

D. kadangi mikrokreditai suteikia moterims galimybę socialiai vystytis, todėl kinta lyčių santykiai,

E. kadangi vienas iš tiesioginių mikrokreditų suteikimo skurstančioms moterims rezultatų – investavimas į jų vaikų išsilavinimą, tokiu būdu suteikiant galimybę būsimoms kartoms gyventi geriau,

1. ragina Komisiją ir valstybes nares priskirti moteris tikslinei grupei ir skirti joms ypatingą ir atitinkamą dėmesį rengiant programas bei iniciatyvas, susijusias su mikrokreditais, pvz. „JASMINE“;

2. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti ypatingą dėmesį moterims dabartinės finansų ir ekonomikos krizės metu, kadangi moterys yra pažeidžiama grupė, todėl jautriai reaguoja į darbo ir pajamų praradimą;

3. ragina valstybes nares skatinti pagalbos tarnybas skirti ypatingą dėmesį moterų verslininkystės skatinimui; pabrėžia, kad konsultavimo ir pagalbos programos skirtos skatinti savisamdą kaip alternatyvą nedarbui ar samdomam darbui;

4. ragina Komisiją ir valstybes nares sujungti mikrokreditų sistemą su sistema, kuria siekiama didinti konkurencingumą, ypač įmonių, kurioms vadovauja moterys ir jaunimas, skiriant ypatingą dėmesį įrangai ir naujų informacijos ir komunikacijų technologijų naudojimui;

5. ragina Komisiją ir valstybes nares informuoti visuomenę apie mikrokreditų galimybes rengiant informavimo programas, skirtas, be kita ko, jaunoms moterims, nediskriminuojant dėl kilmės, ir tiems, kurie yra socialiai bei ekonomiškai atskirti, ypač pabrėžiant programų mokyklose ir profesinio mokymo centrų svarbą;

6. ypač pabrėžia, kad svarbu, panaudojant švietimo procesą, informuoti apie mikrokreditų teikiamas galimybes ir apie tai, kaip jomis pasinaudoja nevyriausybinės moterų organizacijos ir kitos įstaigos, kurios siekia įtraukti absolventus ir abiturientus visais lygmenimis į darbo rinką;

7. ragina Komisiją ir valstybes nares standartizuoti statistinių duomenų apie mikrokreditus pateikimą, įskaitant duomenų, suskaidytų pagal lytį, amžių ir etninę kilmę, rinkimą ir analizavimą;

8. ragina rengti programas, skirtas teikti garantijoms tais atvejais, kai skolininko įkeičiamo turto nepakanka, ypač kai gavėja yra socialiai atskirta ar skurstanti moteris arba moteris, kuriai gresia socialinė atskirtis ar skurdas;

9. ragina Komisiją ir valstybes nares remti moteris, kurios jau gavo mikrokreditų, steigiant finansų kooperatyvus siekiant teikti mikrokreditus kitoms moterims.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Richard James Ashworth, Reimer Böge, Simon Busuttil, Valdis Dombrovskis, Brigitte Douay, Vicente Miguel Garcés Ramón, Catherine Guy-Quint, Jutta Haug, Vladimír Maňka, Jan Mulder, Margaritis Schinas, László Surján, Kyösti Virrankoski, Ralf Walter

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Peter Šťastný

Teisinė informacija - Privatumo politika