PRANEŠIMAS dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu ES
16.2.2009 - (2008/2071(INI))
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Cristiana Muscardini
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu ES
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1948 m. priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2, 3 ir 5 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 1966 m. priimto Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2, 3 ir 26 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 1979 m. priimtos Konvencijos dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo 5 straipsnio a dalį,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989 m. lapkričio 20 d. priimtos Vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 34 ir 39 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 1989 m. priimtą Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį arba baudimą,
– atsižvelgdamas į 1990 m. Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartiją,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 1992 m. priimtos rekomendacijos Nr. 19 1 straipsnį, 2 straipsnio f dalį, 5 straipsnį, 10 straipsnio c dalį, 12 ir 16 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 1993 m. birželio mėn. Pasaulinės konferencijos žmogaus teisių klausimais metu priimtas Vienos deklaraciją ir veiksmų programą,
– atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio mėn. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo – pirmojo tarptautinio dokumento, skirto žmogaus teisėms ir susijusio vien tik su smurtu prieš moteris,
– atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo 13 d. Kaire vykusios Jungtinių Tautų konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metu priimtas deklaraciją ir veiksmų programą,
– atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekine vykusios Pasaulinės konferencijos moterų klausimais priimtas deklaraciją ir veiksmų programą,
– atsižvelgdamas į savo 1995 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais „Kova už lygybę, vystymąsi ir taiką“[1],,
– atsižvelgdamas į savo 1997 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų teisių pažeidimo[2],
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Moterų padėties komiteto 1999 m. kovo 12 d. priimtos Konvencijos dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo papildomą protokolą,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto 1999 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo (MLOŽ),
– atsižvelgdamas į savo 1999 m. balandžio 16 d. poziciją dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, patvirtinančio Bendrijos veiksmų programą (programa „Daphne“) dėl prevencinių priemonių kovai su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris[3],
– atsižvelgdamas į savo 2000 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl tolesnės veiklos, susijusios su Pekino veiksmų programa[4],
– atsižvelgdamas į savo 2000 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos neeilinės sesijos pavadinimu „Moterys 2000 m.: lyčių lygybė, vystymasis ir taika XXI amžiuje", kuri vyko 2000 m. birželio 5–9 d. , rezultatų[5],
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. pasirašytą AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas) ir prie jo pridėtą finansinį protokolą,
– atsižvelgdamas į tai, kad Taryba, Europos Parlamentas ir Komisija 2000 m. gruodžio 7 d. kartu iškilmingai paskelbė Pagrindinių teisių chartiją Nicoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu,
– atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 14 d. sprendimą įtraukti MLOŽ į 2001 m. biudžeto straipsnį B5-802, skirtą programai „Daphne“,
– atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1247 (2001) dėl MLOŽ,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2001 m. gegužės 3 d. pranešimą dėl MLOŽ,
– atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo[6],
– atsižvelgdamas į 2003 m. balandžio 22 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto rezoliuciją Nr. 2003/28, pagal kurią vasario 6–oji paskelbta Tarptautine visiško nepakantumo moterų lyties organų žalojimui diena,
– atsižvelgdamas į 2003 m. priimto ir 2005 m. lapkričio 25 d. įsigaliojusio Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos papildomo protokolo, dar vadinamo Maputo protokolu, 2, 5, 6 ir 19 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento narės Cristianos Muscardini 2007 m. kovo 27 d. pateiktą peticiją Nr. 0298/2007,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo[7],,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 6 ir 7 straipsnius dėl pagarbos žmogaus teisėms (bendrieji principai) ir EB sutarties 12 ir 13 straipsnius (nediskriminavimas),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0054/2009),
A. kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis,100–140 mln. moterų ir mergaičių pasaulyje yra patyrusios lyties organų žalojimą ir kadangi, PSO ir Jungtinių Tautų gyventojų fondo duomenimis, kasmet maždaug 2–3 mln. moterų gresia pavojus tapti šios sunkiai žalojančios praktikos aukomis,
B. kadangi kasmet 180 000 į Europą imigravusių moterų sužalojami lyties organai arba kyla pavojus, kad jie bus sužaloti,
C. kadangi, PSO duomenimis, ši praktika yra paplitusi bent 28 Afrikos šalyse, keliose Azijos šalyse ir Artimuosiuose Rytuose,
D. kadangi smurtas prieš moteris, įskaitant lytinių organų žalojimą, kyla dėl lyčių nelygybe ir neproporcingais galios santykiais, dominavimu ir kontrole grindžiamos visuomenės sandaros, kuriai esant visuomenės ir šeimos daromas spaudimas yra pagrindinės teisės, t. y. teisės į asmens neliečiamybę, negerbimo priežastis,
E. kadangi smurtinis mergaičių lyties organų žalojimas turi būti griežtai pasmerktas ir kadangi jis yra akivaizdus tarptautinės ir nacionalinės teisės, ginančios vaikus ir jų teises, pažeidimas,
F. kadangi PSO išskyrė keturis MLOŽ tipus: nuo klitoridektomijos (dalinis arba visiškas klitorio pašalinimas) ir ekcizijos (klitorio ir mažųjų lytinių lūpų pašalinimas), kurie sudaro apie 85 proc. MLOŽ atvejų, iki kraštutinių jo formų – infibuliacijos (visiškas klitorio, mažųjų lytinių lūpų bei vidinės didžiųjų lytinių lūpų pusės pašalinimas ir išorinių lytinių organų užsiuvimas paliekant tik siaurą makšties angelę) ir introcizijos (klitorio arba mažųjų lytinių lūpų pradūrimas, paplatinimas arba prapjovimas),
G. kadangi bet koks moterų lytinių organų žalojimas, nesvarbu, kokio masto, yra smurtas prieš moteris ir jų pagrindinių teisių, t.y. teisės į asmens ir fizinę neliečiamybę ir psichikos sveikatą, taip pat seksualinių ir reprodukcijos teisių pažeidimas ir kadangi šis pažeidimas jokiu būdu negali būti pateisinamas pagarba skirtingoms kultūrinėms tradicijoms arba iniciacijos ceremonijomis,
H. kadangi Europoje apie 500 000 moterų patyrė lytinių organų žalojimą, taip pat apipjaustymas visų pirma įprastas imigrantų ir pabėgėlių šeimose, šiuo tikslu mergaitės net parsiunčiamos į tėvynę,
I. kadangi MLOŽ padaro rimtą ir nepataisomą žalą jį patiriančių moterų ir mergaičių psichinei ir fizinei sveikatai trumpesniu ar ilgesniu laikotarpiu, todėl laikomas prieš jų asmenį ir neliečiamybę nukreiptu smurto aktu; kai kuriais atvejais jo poveikis gali būti mirtinas; kadangi naudojant primityvius instrumentus ir nenaudojant antiseptinių apsaugos priemonių daromas žalingas šalutinis poveikis, todėl lytiniai santykiai ir gimdymas gali būti skausmingi, gali būti negrįžtamai pažeisti organai ir gali kilti komplikacijų (pavyzdžiui, kraujavimas, šokas, infekcijos, AIDS, stabligė, nepiktybiniai augliai), įskaitant nėštumo ir gimdymo komplikacijas,
J. kadangi moterų lyties organų žalojimas, kuris įtvirtintas daugelyje tarptautinių susitarimų kaip moterų ir mergaičių teisių pažeidimas, draudžiamas pagal valstybių narių teisę ir pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principus,
K. kadangi Parlamento 2008 m. vasario 16 d. rezoliucijoje valstybės narės raginamos priimti specialias su MLOŽ susijusias nuostatas, pagal kurias visus asmenis, kurie užsiima tokia praktika prieš nepilnamečius, būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn,
L. kadangi susitarime dėl bet kokios formos moterų diskriminacijos panaikinimo reikalaujama, kad susitarimo šalys imtųsi tinkamų priemonių, kad būtų pakeisti ir panaikinti moteris diskriminuojantys galiojantys įstatymai, papročiai ir praktika, kad pasikeistų socialiniai ir kultūriniai vyrų ir moterų elgesio įpročiai ir būtų pašalinti prietarai bei nutraukta įprasta ir kitokia praktika, grindžiama įsivaizdavimu, kad viena lytis prastesnė arba pranašesnė už kitą, ir stereotipiniu vyrų ir moterų vaidmenų pasidalijimu,
M. kadangi 1989 m. priimtoje Vaiko teisių konvencijoje nustatoma, kad susitariančios šalys privalo gerbti konvencijoje įtvirtintas vaikų teises ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų vaikų, gyvenančių jų teritorijoje, teisės, nediskriminuojant ir neatsižvelgiant į jų lytį, šalys taip pat privalo imtis visų veiksmingų ir tinkamų priemonių, kad būtų panaikinti tradiciniai papročiai, kenksmingi vaikų sveikatai,
N. kadangi Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartijoje ją pasirašiusioms valstybėms rekomenduojama atsisakyti kultūrinių ir socialinių papročių, kurie pažeidžia vaiko gerovę, orumą, augimą ir normalų vystymąsi,
O. kadangi Vienos deklaracijos 18 straipsnyje ir veiksmų programoje, kurios buvo priimtos 1993 m. birželio mėn., teigiama, kad moterų ir mergaičių teisės yra neatimama, neatskiriama ir nedaloma visuotinių žmogaus teisių dalis,
P. kadangi Jungtinių Tautų 1993 m. deklaracijos dėl smurto prieš moteris panaikinimo 2 straipsnyje aiškiai nurodomas MLOŽ ir kitos moteris žalojančios tradicijos,
Q. kadangi šios deklaracijos 4 straipsnyje valstybės turėtų pasmerkti smurtą prieš moteris ir neturėtų remtis papročiais, tradicijomis arba religiniais samprotavimais kaip priežastimi, kad būtų išvengta prievolės jį nutraukti,
R. kadangi 1994 m. Kaire vykusios Jungtinių Tautų tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metu priimtoje veiksmų programoje vyriausybės raginamos nutraukti moterų lytinių organų žalojimą ten, kur jis bebūtų vykdomas, ir remti nevyriausybines organizacijas ir religines institucijas, kurios kovoja už šių papročių panaikinimą,
S. kadangi Pekine vykusios Jungtinių Tautų ketvirtosios pasaulinės konferencijos metu priimtoje veiksmų programoje vyriausybės raginamos sugriežtinti įstatymus, pertvarkyti institucijas ir skatinti priimti taisykles ir vykdyti veiklą, kuriomis būtų siekiama panaikinti moterų diskriminavimą, kuris be kitų formų pasireiškia moterų lyties organų žalojimu,
T. kadangi AKR ir ES partnerystės susitarimas (Kotonu susitarimas) grindžiamas šiais universaliais principais ir jame yra nuostatų, pagal kurias draudžiama žaloti moterų lytinius organus (9 straipsnis dėl esminių susitarimo elementų, 25 straipsnis dėl socialinio vystymosi ir 31 straipsnis dėl lyčių klausimų),
U. kadangi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2001 m. gegužės 3 d. pranešime raginama uždrausti moterų lyties organų žalojimą ir pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį jis laikomas tolygiu nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui, ir kadangi pranešime nurodoma, kad kultūros ir tradicijos gali būti ginamos tik jeigu gerbiamos pagrindinės teisės ir kad reikia uždrausti į kankinimą panašius papročius,
V. kadangi pagal Europos bendrąją imigracijos ir prieglobsčio politiką Taryba ir Komisija pripažįsta, kad MLOŽ pažeidžia asmens teises, ir dėl to suteikia teisę prašyti prieglobsčio,
W. kadangi Europos Komisijos narių B. Ferrero-Waldner ir L. Michel 2008 m. vasario 5 d. pareiškime aiškiai smerkiama ši tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse nepriimtina praktika ir pabrėžiama, kad moterų teisių pažeidimai jokiu būdu negali būti pateisinami reliatyviu požiūriu į kultūrą arba pagarba tradicijoms,
X. kadangi nacionaliniai jaunimo ir šeimos centrai gali laiku pasiūlyti pagalbą šeimoms, kad būtų imamasi prevencijos priemonių siekiant panaikinti moterų lytinių organų žalojimą,
1. griežtai smerkia MLOŽ, kaip pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą ir žiaurų smurto aktą prieš moterų bei mergaičių neliečiamybę ir asmenybę, ir laiko jį rimtu nusikaltimu visuomenei;
2. pakartoja savo įsipareigojimą imtis visų 2001 m. rezoliucijoje numatytų priemonių ir įgyvendinti numatytą politiką bei ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bendrą strategiją ir veiksmų planus, pagal kuriuos būtų siekiama teisinėmis, administracinėmis, prevencinėmis, ugdomosiomis ir socialinėmis priemonėmis, o ypač plačiai skleidžiant informaciją apie apsaugos mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti pažeidžiamos grupės, visiškai panaikinti MLOŽ praktiką Europos Sąjungoje, ir suteikti esamoms bei potencialioms šio praktikos aukoms veiksmingą apsaugą;
3. ragina siekti, kad ši išsami strategija būtų papildyta švietimo programomis ir būtų organizuojamos nacionalinės bei tarptautinės sąmoningumo ugdymo kampanijos;
4. remia Europolo pradėtą iniciatyvą surengti Europos policijos pajėgų susitikimą siekiant aktyviau kovoti su MLOŽ ir imti spręsti klausimus, susijusius su nedideliu pateikiamų skundų skaičiumi ir su sunkumais ieškant įrodymų ir liudininkų, taip pat veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltuosius; šiuo tikslu ragina valstybes nares nagrinėti galimas papildomas priemones, kurias taikant būtų galima apsaugoti pagalbos ieškančias aukas;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame Maputu protokole išvardytos priemonės, skirtos kenksmingai praktikai, pavyzdžiui, lytinių organų žalojimui, panaikinti, apima: visuomenės sąmoningumo ugdymą, informavimą, formalų ir neformalų mokymą, kampanijų rengimą, visų formų moterų lytinių organų žalojimo draudimą, taip pat atliekamą medicinos personalo, įstatymų ir sankcijų taikymą, nukentėjusių moterų rėmimą, teikiant joms sveikatos priežiūros paslaugas, teisinę ir psichologinę pagalbą, mokant ir saugant moteris, kurios yra potencialios žalingos praktikos arba kitų formų smurto, išnaudojimo arba netolerancijos aukos;
6. ragina kiekvieną valstybę narę nustatyti, kiek moterų jų teritorijoje kenčia nuo MLOŽ ir kiek moterų kyla MLOŽ pavojus, atsižvelgiant į tai, kad daugelyje šalių dar nėra šios srities duomenų ir suderintos duomenų rinkimo sistemos;
7. rekomenduoja sudaryti šio reiškinio stebėjimo ir duomenų banko tikslu naudojamą „Europos sveikatos apsaugos protokolą“, kuris būtų naudingas renkant statistinius duomenis ir toliau informuojant susijusias imigrantų bendruomenes;
8. ragina valstybes nares surinkti mokslinių duomenų, kurie padėtų Pasaulio sveikatos organizacijai vykdyti pagalbos projektus Europoje ir kituose žemynuose siekiant įveikti MLOŽ;
9. ragina Komisiją į savo derybas dėl bendradarbiavimo ir susitarimus su susijusiomis šalimis įtraukti sąlygą dėl MLOŽ panaikinimo;
10. ragina sudaryti įvairių lygių pažangiausios patirties pavyzdžių rinkinį ir atlikti poveikio analizę (jei įmanoma, remiantis vykdant programą „Daphne III“ finansuotais projektais ir gautais rezultatais) ir pasirūpinti šių duomenų plataus masto sklaida, taip pat pataria atliekant šiuos darbus pasinaudoti praktine ir teorine specialistų patirtimi;
11. atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai centrai ir institucijos atlieka svarbų vaidmenį identifikuodami aukas ir imdamiesi prevencinių priemonių prieš MLOŽ praktiką;
12. ragina sutvirtinti esamus Europos tinklus, siekiančius kad būtų užkirstas kelias žalingoms tradicijoms, pavyzdžiui, organizuojant parengiamuosius kursus nevyriausybinėms organizacijoms, regioninėms pelno nesiekiančioms organizacijoms ir šio sektoriaus darbuotojams, taip pat skatinti kurti tokius tinklus;
13. palankiai vertina svarbų daugelio tarptautinių ir nacionalinių nevyriausybinių organizacijų, tyrimų institutų, Europos tinklo indėlį siekiant Europoje panaikinti moterų lytinių organų žalojimą, taip pat indėlį aktyvių žmonių, kurie, finansuojami Jungtinių Tautų agentūrų ir pagal programą „Daphne“, rengia įvairius projektus, padedančius ugdyti sąmoningumą, atlikti moterų lytinių organų žalojimo prevenciją ir panaikinti šį reiškinį; mano, kad, siekiant sėkmingai panaikinti moterų lytinių organų žalojimą ir keistis informacija bei patirtimi, labai svarbu kurti nevyriausybinių organizacijų ir organizacijų, susibūrusių pavienių bendruomenių pagrindu, tinklus nacionaliniu, regionų ir tarptautiniu lygmenimis;
14. atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos direktyvos 2004/83/EB[8] dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 10 straipsnyje nurodoma, jog gali būti nagrinėjami su lytimi susiję aspektai, nors jie savaime nesudaro 10 straipsnio taikomumo prezumpcijos;
15. skatina į kovą su MLOŽ įtraukti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir Europos lyčių lygybės institutą, kurie galėtų atlikti šį uždavinį pagal atitinkamus daugiamečius ir (arba) metinius darbų planus bei atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su MLOŽ; mano, kad šios agentūros galėtų vykdyti prioritetinius mokslinių tyrimus ir (arba) sąmoningumo ugdymo kampanijas ir taip padėti geriau suprasti šį reiškinį Europos lygmeniu;
16. mano, kad atitinkamose šalyse reikia organizuoti dialogų forumus, reformuoti tradicinius teisės aktus, aptarti moterų lytinių organų žalojimo temą mokyklose ir skatinti bendradarbiauti su asmenimis, kurie nebuvo apipjaustyti;
17. ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares bendradarbiauti derinant esamus teisės aktus dėl žmogaus teisių, asmens neliečiamybės, sąžinės laisvės ir teisės į sveikatą ir, jeigu paaiškėtų, kad galiojantys teisės aktai netinkami, siūlyti atitinkamus naujus teisės aktusšia tema;
18. ragina valstybes nares taikyti esamas su MLOŽ susijusias įstatymų nuostatas arba įstatymuose numatyti bausmes už sunkius kūno sužalojimus, patirtus dėl MLOŽ, jeigu jie padaromi Europos Sąjungoje, ir skatinti prevenciją bei kovą su šiuo reiškiniu tinkamai supažindinant susijusius specialistus (socialinius darbuotojus, mokytojus, policijos pareigūnus ir sveikatos priežiūros specialistus), kad jie galėtų atpažinti MLOŽ atvejus, ir imtis visų priemonių siekiant kiek įmanoma labiau suderinti 27 Europos Sąjungos šalyse galiojančius įstatymus;
19. ragina valstybes nares įpareigoti bendrosios praktikos gydytojus, ligoninių gydytojus ir kitą sveikatos priežiūros personalą pranešti sveikatos apsaugos institucijomis ir (arba) policijai apie moterų lytinių organų žalojimą;
20. ragina valstybes nares priimti specialius teisės aktus dėl moterų lytinių organų žalojimo arba taikant galiojančius įstatymus traukti baudžiamojon atsakomybėn visus asmenis, kurie žaloja lytinius organus;
21. ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares pasmerkti šią praktiką, persekioti ir bausti už ją taikant išsamią strategiją, pagal kurią būtų atsižvelgiama ir į teisinius, sveikatos ir socialinius aspektus, susijusius su gyventojais migrantais, ir į integraciją; ypač ragina į atitinkamas direktyvas dėl imigracijos lyties organų žalojimą įtraukti kaip nusikaltimą ir numatyti atitinkamas sankcijas tiems, kurie pripažįstami kaltais dėl šio nusikaltimo, jeigu jis buvo padarytas Europos Sąjungoje;
22. ragina sukurti nuolatinius techninio derinimo ir informavimo centrus siekiant suburti valstybes nares ir susieti jas su Afrikos institucijomis; šias grupes turėtų sudaryti srities specialistai ir didžiausių Europos ir Afrikos moterų organizacijų atstovai;
23. ragina tvirtai atmesti „alternatyvų pradūrimo metodą“ ir visų formų medicinos pagalbą, kurie buvo pasiūlyti kaip kompromisinė išeitis, kai bandoma suderinti klitorio apipjaustymą ir pagarbą tapatybę saugojančioms tradicijoms, nes priešingu atveju tai tik reikštų, kad Sąjungos teritorijoje pateisinamas ir pripažįstamas lytinių organų žalojimas, pakartoja, kad visiškai ir primygtinai smerkia lytinių organų žalojimą, nes jam pateisinti nėra jokių socialinių, ekonominių, su sveikata susijusių ar kitų priežasčių;
24. ragina, kad MLOŽ būtų panaikintas pasitelkiant paramos moterims ir šeimoms, kurios laikosi MLOŽ skatinančių tradicijų, ir jų integracijos politiką taip, kad laikantis griežtų įstatymų ir gerbiant pagrindines žmogaus teises bei teisę pačioms tvarkyti seksualinį gyvenimą moterys būtų apsaugomos nuo visų formų išnaudojimo ir smurto;
25. teigia, kad daugelio gyventojų grupių pateikiamos priežastys siekiant išlaikyti tradicinę praktiką, žalojančią moterų ir mergaičių sveikatą, visiškai nepagrįstos moksliškai, jos taip pat nėra religinės ir negali būti pateisinamos religija;
26. ragina valstybes nares:
- bet kokį moterų lytinių organų žalojimą laikyti nusikaltimu, nesvarbu, ar buvo gautas moters sutikimas, ar ne, taip pat bausti asmenis, kurie padeda kitiems asmenimis, juos kursto, jiems pataria arba padeda kokiu nors būdu žaloti moterų arba mergaičių kūnus,
- traukti baudžiamojon atsakomybėn, teisti ir bausti kiekvieną asmenį, kuris padarė nusikaltimą, t. y. žalojo moterų lytinius organus, netgi jei nusikaltimas įvykdytas už ES ribų (nusikaltimo eksteritorialumas),
- priimti teisėkūros priemones, pagal kurias teisėjams ir prokurorams būtų suteikiama galimybė imtis apsaugos ir prevencinių priemonių, jeigu jie sužinotų apie atvejus, kad yra pavojus, jog moterys ar mergaitės gali būti sužalotos;
27. ragina valstybes nares vykdant valstybines programas ir teikiant socialines paslaugas įgyvendinti prevencinę socialinių priemonių, skirtų mažamečių apsaugai, strategiją, pagal kurią nebūtų stigmatizuojamos imigrantų bendruomenės, būtų siekiama panaikinti šią praktiką šviečiant, mokant pažeidžiamas gyventojų grupes ir ugdant jų sąmoningumą, o ją patyrusioms aukoms būtų teikiama parama, t. y. psichologinė ir medicininė pagalba, jei įmanoma, nemokamas atkuriamasis gydymas; be to, ragina valstybes nares pagalvoti, kad grasinimas arba pavojus, jog bus sužaloti mažamečių lyties organai, gali būti priežastis, pateisinanti valstybės institucijų įsikišimą, kaip numatoma vaikų apsaugos taisyklėse;
28. ragina valstybes nares parengti vadovus ir gaires su medicina susijusių profesijų atstovams, auklėtojams ir socialiniams darbuotojams, kad tėvai ir motinos pagarbiai ir, jei reikia, padedami vertėjų žodžiu būtų informuojami ir šviečiami apie didelius MLOŽ pavojus ir tai, kad ši praktika valstybėse narėse laikoma nusikaltimu; be to, reikalauja, kad valstybės narės bendradarbiautų su tinklais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurie, palaikydami glaudžius ryšius su šeimomis ir bendruomenėmis, dirba šviečiamąjį, sąmoningumo ugdymo ir tarpininkavimo darbą moterų lytinių organų žalojimo klausimu, taip pat reikalauja, kad jos finansuotų šių tinklų ir organizacijų veiklą;
29. ragina valstybes nares teikti tikslią ir suprantamą informaciją neraštingiems gyventojams, visų pirma per valstybių narių konsulatus, kai gyventojams išduodama viza; mano, kad priimančios šalies migracijos tarnybos turėtų informuoti atvykėlius apie teisinio draudimo priežastis, kad šeimos suprastų, jog draudžiant paprotį nesikišama į kultūrą, bet teisiškai ginamos moterys ir mergaitės; mano, kad šeimos turėtų būti informuojamos apie baudžiamąsias pasekmes, kurios gali apimti įkalinimą, jeigu būtų įrodytas žalojimo faktas;
30. ragina pagerinti teisinę moterų ir mergaičių padėtį šalyse, kuriose žalojami lytiniai moterų organai, siekiant stiprinti moterų pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą ir atsakomybę;
31. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
Migracijos srautai, vykę Europoje pastaruosius trisdešimt metų, prisidėjo prie naujų kultūrų, tradicijų, papročių ir elgsenos sklaidos Europos šalių visuomenėje.
Šiame kontekste ES išlaikyta „tradicinė kruvina“ praktika lyties pagrindu, t. y. moterų lyties organų žalojimas (MLOŽ).
Didėjantis šio reiškinio įsisąmoninimas tarptautiniu mastu yra bendro požiūrio į moters teisių apsaugą dalis. Tai leido „afrikietėms aktyvistėms“ pabrėžti smurtinį šios praktikos pobūdį, vietoj termino „moterų apipjaustymas“ įvedant terminą „žalojimas“.
Šiandien sunku stebėti ir konkrečiai vertinti MLOŽ poveikį Europoje, nes, be nelegaliai vykdomos praktikos ES teritorijoje, tebėra tokios praktikos pavojus mergaitėms, laikinai sugrįžusioms į savo kilmės šalį.
Atkurti šio reiškinio ištakas nėra paprasta: tai yra archajiškos kilmės genčių papročiai ir ritualai, giliai įsišakniję vietos etninėse bendruomenėse, kurios juos praktikuoja.
Šiuo metu minimos MLOŽ praktikos priežastys yra penkios:
- religija (klaidingai raginama praktikuoti MLOŽ islamo vardu),
- sveikata (teigiamas poveikis vaisingumui arba vyrų impotencijos rizika),
- socialinė ir ekonominė padėtis (MLOŽ kaip išankstinė santuokos sąlyga),
- tradicija / etninis pripažinimas,
- moteriškumo įvaizdis (MLOŽ kaip moteriškumo, implikuojančio seksualinio troškimo ir nešlovės riziką, pripažinimo simbolis).
PSO duomenimis, MLOŽ paplitęs 28 Afrikos, Artimųjų Rytų ir kai kuriose Azijos šalyse (Indonezijoje, Malaizijoje ir kaimyninėse šalyse), apie 100–140 milijonų moterų ir mergaičių pasaulyje atlikta ši praktika ir kasmet apie 4 milijonai potencialiai patiria šią riziką.
Medicinos praktika ir įvairūs tyrimai dėl trumpalaikių bei ilgalaikių MLOŽ pasekmių fizinei sveikatai ir psichologinio poveikio įrodė reiškinio rimtumą.
Tarptautiniuose dokumentuose, susijusiuose su MLOŽ, ši problema smerkiama ir aptariama įvairiais aspektais:
žmogaus teisių lygmeniu,
moterų teisių lygmeniu.
vaiko teisių lygmeniu.
Europos Parlamentas įvairiomis progomis išsako tvirtą poziciją, smerkdamas MLOŽ praktiką ir prašo Europos Komisijos ir valstybių narių parengti bei vykdyti globalią strategiją, skirtą panaikinti MLOŽ ir numatyti teisės aktus dėl šios praktikos prevencijos ir naikinimo.
(Rezoliucija A5-285/2001 dėl moterų lyties organų žalojimo).
Išties EP savo ankstesniuose pasisakymuose visada pripažino, kad:
- kiekvienas MLOŽ yra smurto aktas moterų atžvilgiu, tolygus jos pagrindinių teisių pažeidimui,
- MLOŽ praktiką lemia socialinės struktūros, paremtos lyčių nelygybe ir nesubalansuotais valdžios, viešpatavimo ir kontrolės santykiais, kai visuomenės ir šeimos spaudimas yra vienos pagrindinių teisių, asmens integralumo, pažeidimo šaltinis,
- tinkamas švietimas ir informavimas leidžia atgrasyti vykdyti šią praktiką, pripažįstant, kad svarbu įtikinti gyventojus, jog įmanoma atsisakyti tam tikros praktikos, tačiau dėl to neatsisakant jų požiūriu reikšmingų savos kultūros aspektų,
- bendros Europos imigracijos ir prieglobsčio politikos srityje Komisija ir Taryba privalo atsižvelgti į MLOŽ riziką ES ir trečiųjų šalių derybose,
- valstybės narės jau gali taikyti Europos teisės aktus, leidžiančius joms įgyvendinti veiksmingą politiką kovojant su diskriminacija ir taikyti bendras nuostatas prieglobsčio srityje bei naują imigracijos politiką (EB sutarties 13 straipsnis ir IV skirsnis).
Be to, Parlamentas paprašė:
- kad Europos Sąjunga ir valstybės narės bendradarbiautų derindamos esamus įstatymus ir rengdamos specialius šios srities įstatymus, siekiant apginti asmens teises, jo integralumą, sąžinės laisvę ir teisę į sveikatą;
- kad Komisija parengtų integralius strateginius veiksmus, siekiant panaikinti MLOŽ praktiką Europos Sąjungoje, kuriais turi būti ne tik paprastai pranešama apie tokius faktus, bet nustatomi teisiniai ir administraciniai, taip pat prevenciniai, ugdomieji ir socialiniai mechanizmai, leidžiantys moterims, tapusioms aukomis ir galinčioms jomis tapti, sulaukti tikros apsaugos;
- kad Europos Sąjunga ir valstybės narės persekiotų, smerktų ir baustų šios praktikos vykdymą, taikydamos integralią strategiją, kuria atsižvelgiama į įstatymų, sveikatos priežiūros, socialinius ir integracinius imigrantų gyvenimo aspektus.
· „Daphne III“: susijęs veiksmas ES lygmeniu
Ši programa buvo esminė priemonė finansuojant veiksmus, kurių tikslas – išsiaiškinti asmenis, tapusius MLOŽ aukomis ar rizikuojančius jomis tapti, taikyti jiems prevenciją ir apsaugą.
Įgyvendinant „Daphne“ iki šiol finansuota 14 projektų, susijusių su MLOŽ, už bendrą 2,4 milijono EUR sumą per 10 metų.
Laikantis bendro programos „Daphne“ tikslo, projektais siekiama keistis gerąja patirtimi, veikti viešąją nuomonę bei kurti tinklus.
Be abejo, programa „Daphne“ iki šiol leido geriau pažinti ir suvokti reiškinio paplitimą ES, tačiau dėl paties programos „Daphne“ pobūdžio ir turimų išteklių neatrodo realu pasiekti MLOŽ panaikinimo tik vykdant šiuos projektus.
· MLOŽ prevencijos ir panaikinimo Europoje prioritetai
Siekiant taikyti prevenciją ir panaikinti MLOŽ praktiką Europoje, reikia taikyti tinkamą strategiją, kurią galėtų sudaryti tokie veiksmai:
· nustatyti moterų, kurioms atliktas MLOŽ ir kurios patiria tokią riziką kiekvienoje Europos šalyje, skaičių,
· sudaryti šio reiškinio stebėjimo ir duomenų banko tikslu naudojamą „Europos sveikatos apsaugos protokolą“, kuris būtų naudingas renkant statistinius duomenis ir toliau informuojant susijusias imigrantų bendruomenes,
· parengti mokslinius duomenis, kuriuos kaip pagalbinę priemonę galėtų naudoti Pasaulio sveikatos organizacija, remdama MLOŽ praktikos panaikinimą Afrikos ir Europos šalyse,
· sukurti pažangiausios patirties rinkinį įvairiais lygmenimis ir atlikti jos poveikio analizę (jei įmanoma, per „Daphne III“ finansuojamus projektus ir pasiektus rezultatus) ir plačiai skleisti šiuos duomenis,
· stiprinti esamus europinius tinklus žalingų tradicijų prevencijai, pavyzdžiui, rengiant mokymus NVO, teritorinėms ne pelno asociacijoms ir veiklos vykdytojams šioje srityje,
· įtraukti ir Europos pagrindinių teisių agentūrą, ir Europos lyčių lygybės institutą per atitinkamus daugiamečius ir (arba) metinius darbo planus kovojant su MLOŽ. Šios agentūros gali vykdyti prioritetinę tyrimų ir (arba) viešosios nuomonės veikimo veiklą, kuri galėtų leisti geriau pažinti MLOŽ reiškinį Europos mastu,
· raginti valstybes nares įgyvendinti esamas įstatymų nuostatas dėl MLOŽ arba įtraukti jas į įstatymų nuostatas, numatančias bausmes už labai sunkius sužalojimus, skatinant prevenciją ir kovą su šiuo reiškiniu įtvirtinant teisingą reiškinio suvokimą profesionalų aplinkoje (socialinių darbuotojų, mokytojų, policijos pareigūnų, sveikatos priežiūros darbuotojų), kad būtų atpažįstami tokie atvejai,
· įtraukti į Europos direktyvas dėl imigracijos nuostatą dėl nusikaltimo pripažinimo asmeniui, atliekančiam lyties organų žalojimą, bei numatyti adekvačias bausmes asmenims, prisipažinusiems padarius tokį nusikaltimą,
· sukurti nuolatines technines darbo grupes, kurios derintų ir palaikytų ryšius tarp valstybių narių bei tarp valstybių narių ir Afrikos šalių institucijų. Į tokias grupes reikėtų įtraukti šio klausimo specialistus ir pagrindinių Europos ir Afrikos šalių moterų organizacijų atstovus,
· ryžtingai atmesti „alternatyvų pradūrimo metodą“ ir kitą alternatyvią metodiką, siūlomus kaip kompromisinį sprendimą klitorio apipjaustymo ir su tapatybe susijusių tradicijų laikymosi atžvilgiu,
· remti tinkamus MLOŽ panaikinimo procesus vykdant paramos ir integravimo politiką moterų ir šeimų, puoselėjančių su MLOŽ susijusias tradicijas, atžvilgiu, kad laikantis tvirtų įstatymų ir gerbiant pagrindines žmogaus teises būtų įmanoma pagaliau visiškai panaikinti tokią žalingą praktiką.
· Elgsenos keitimas
Viena iš sričių, kurioje reikia stiprinti kovą su MLOŽ, yra, be abejonės, tokios praktikos prevencija mergaičių atžvilgiu ir šiuo tikslu lemiamas veiksmas yra visų pirma identifikuoti nepilnametes, patenkančias į rizikos zoną, ir vykdyti prevenciją šeimų atžvilgiu.
Siektinas rezultatas yra tokių šeimų elgsenos pakeitimas ir tai galima būtų įgyvendinti šiais būdais:
- labiau integruojant šeimas imigracijos šalyje, taip jos mažiau jaus būtinybę atlikti tradicinius ritualus savo tapatybei įtvirtinti; skleidžiama priėmimo kultūra būtų labai reikalinga kartu ieškant visų tinkamų sprendimų;
- padedant tokioms šeimoms, kad jos suprastų, kad būti tėvais imigracijos šalyje tam tikrais aspektais reiškia elgtis ir laikytis skirtingų papročių nei tie, prie kurių jie buvo įpratinti nuo mažens kilmės šalyje, tačiau nereiškia, kad jie taps „mažiau tėvais“; ir kad jų dukroms reikia rūpestingų tėvų, tačiau kartu joms reikia integruotis į gyvenamos vietos šalį;
- priversti šeimas suprasti, kad MLOŽ imigracijos šalyje prie fizinės ir psichologinės žalos prideda dar ir žymę, kuri gali tapti papildomos izoliacijos bendraamžių mergaičių, jų mokyklos ar žaidimų draugių, atžvilgiu priežastimi;
- priversti šeimas suprasti, kad moterų lyties organų žalojimą draudžia ir Europos, ir kilmės šalių įstatymai. Labai svarbu paaiškinti, kad visame pasaulyje vykdomi žalingų tradicinių praktikų moterų ir mergaičių atžvilgiu panaikinimo procesai.
Be to, reikia prisiminti, kad imigracijos šalyje:
1. sužalota moteris neišgyvena tariamo kompensacinio visuomenės priėmimo mechanizmo kaip atlygio už patirtą sužalojimą,
2. už MLOŽ slypi ne sadistinis nesavanaudiško smurto pomėgis, o aplinka, kurioje moterys gyvena ir kuri jas veikia, nes jos priklauso nuo vyro, nepakankamai žino savo kilmės šalyse galiojančius įstatymus ir dėl prietarų, kurie joms pateikiami kaip religiniai priesakai,
3. „grėsmingas ir skandalingas“ tonas, kuriuo žiniasklaida kartais kalba apie MLOŽ, verčia jaustis kalta moterį, kuri jau patyrė traumą, ir prie fizinės dar prisideda psichologinė žaizda,
4. su MLOŽ reikia kovoti ryžtingai dėl jų sukeliamos neatitaisomos žalos, neverčiant jaustis kaltomis ją patyrusių moterų,
5. reikia atsižvelgti ir į psichologines pasekmes migracijos kontekste, kuriame su rizika ir problemomis susiduria ypač antroji karta. Tačiau ir suaugusi sužalota moteris patiria įtaką, kuri prieštarauja vaikystėje įdiegtiems elgsenos modeliams, ir ją gali ištikti tapatybės krizė. Tai, kad ji pirmą kartą gyvenime pasijunta „sužalota“, laikoma „seksualiai neįgalia“, protėvių papročių auka, barbariško ir laukinio pasaulio auka (tai atsitinka, deja, ir dėl netinkamo šio klausimo nušvietimo žiniasklaidoje), ją verčia išgyventi nemenkų nemalonumų, dėl kurių iki šiol nėra numatyta psichologinė pagalba.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
10.2.2009 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 7 3 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Edit Bauer, Emine Bozkurt, Hiltrud Breyer, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Claire Gibault, Lissy Gröner, Anneli Jäätteenmäki, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Roselyne Lefrançois, Pia Elda Locatelli, Astrid Lulling, Siiri Oviir, Doris Pack, Zita Pleštinská, Anni Podimata, Karin Resetarits, Teresa Riera Madurell, Eva-Riitta Siitonen, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Gabriela Creţu, Esther De Lange, Donata Gottardi, Maria Petre |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Salvatore Tatarella |
|||||