Procedūra : 2008/2240(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0055/2009

Pateikti tekstai :

A6-0055/2009

Debatai :

PV 10/03/2009 - 13
PV 10/03/2009 - 15
CRE 10/03/2009 - 13
CRE 10/03/2009 - 15

Balsavimas :

PV 11/03/2009 - 5.19
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0119

PRANEŠIMAS     
PDF 139kWORD 74k
16.2.2009
PE 414.008v02-00 A6-0055/2009

dėl aplinkos apsaugos priemonių integravimo transporto srityje ir išorės sąnaudų internalizavimo

(2008/2240(INI))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjas: Georg Jarzembowski

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl aplinkos apsaugos priemonių integravimo transporto srityje ir išorės sąnaudų internalizavimo

(2008/2240(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Ekologiškas transportas“ (COM(2008)0433),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. liepos 8 d. komunikatą „Išorės sąnaudų internalizavimo įgyvendinimo strategija“ (COM(2008)0435),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Geležinkelių transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonės, skirtos esamam riedmenų parkui“ (COM(2008)0432),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją „Judumo Europoje skatinimas. Tvarus judumas mūsų kontinentui“(1)1,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl tvarios Europos transporto politikos, atsižvelgiant į Europos energetikos ir aplinkos apsaugos politikos sritis(2)2,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6‑0055/2009),

A. kadangi Europos Sąjungos tikslas yra iki 2020 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 proc., atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą padidinti 20 proc., o energijos suvartojimą sumažinti 20 proc.,

B.  kadangi Komisija pranešė apie keletą iniciatyvų kovos su klimato kaita klausimu, skirtų ekologiniams veiksmams transporto srityje formuoti, tačiau pateikė tik komunikatą dėl vidaus sąnaudų internalizavimo bei komunikatą dėl geležinkelių transporto keliamo triukšmo mažinimo, o taip pat konkretų pasiūlymą persvarstyti teisės aktą, skirtą sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimui už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra,

C. kadangi jau 2006 m. „Eurovinjetės“(3) direktyvos 11 straipsnio 3 dalyje3 buvo nustatyta kad: „ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 10 d. Komisija apsvarsčiusi visas galimybes, įskaitant su aplinkos apsauga, triukšmu, eismo grūstimis ir sveikatos apsauga susijusius kaštus, pateikia visuotinai pritaikomą, skaidrų ir aiškų visų išorinių sąnaudų įvertinimo modelį, kuriuo remiantis ateityje būtų apskaičiuojami infrastruktūros mokesčiai. Prie šio modelio pridedama išorinių sąnaudų internalizavimo poveikio analizė visoms transporto rūšims ir laipsniško šio modelio pritaikymo visoms transporto rūšims strategija“,

Prie ataskaitos ir modelio prireikus pridedami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnės šios direktyvos peržiūros,

D. kadangi Komisija įtikinamai pademonstruoja geležinkelių transporto keliamo triukšmo žalą gyventojams, tačiau kaip pagrindinę savo iniciatyvos dalį siekiant sumažinti geležinkelių transporto keliamą triukšmą tik akcentuoja būtinybę prekiniuose vagonuose įrengti mažai triukšmo keliančius stabdžius,

Ekologiškas transportas

1.  pritaria Komisijos komunikatui dėl ekologiško transporto, kaip svarbiam pirmajam kukliam žingsniui siekiant visapusiškai ištirti ekologinių veiksmų formavimą transporto srityje, kurioje veikia daug ir įvairių transporto rūšių, o taip pat pripažįstant būtinybę transportą padaryti veiksmingesne priemone kovojant su klimato kaita;

2.  pabrėžia didelę judumo naudą piliečių gyvenimo kokybei, Europos Sąjungos augimui ir užimtumui joje, socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai, prekybai su trečiosiomis šalimis bei bendrovėms ir darbuotojams, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai dirba transporto ir logistikos srityse;

3.  pripažįsta, kad turėdamas teigiamo poveikio ir būdamas neatsiejamu nuo Europos Sąjungos ekonominio vystymosi ir ekonominės ir socialinės bei teritorinės sanglaudos, judumas turi ir neigiamo poveikio aplinkai bei žmonėms, todėl pritaria tolimesniam aplinkos apsaugos priemonių integravimui į Europos transporto politiką, kad įgyvendinant šias priemones ir užtikrinant teisėtus piliečių ir bendrovių interesus, susijusius su mobilumu, būtų pašalinamas arba bent jau sušvelninamas neigiamas transporto poveikis, atitinkant Sąjungos kovos su pasaulio klimato atšilimu tikslus, numatytus pasiekti iki 2020 m.;

4.  pritaria tam, kad Komisija savo komunikate pateikė iki šiol vykdytų Europos Sąjungos lygmens priemonių, skirtų tvariai transporto politikai, sąrašą;

5.  apgailestauja, kad Komisija nepateikė jokios integruotos koncepcijos dėl aplinkos apsaugai skirtų priemonių integravimo transporto srityje, t. y. visuose transporto sektoriuose, bet pastebi, kad Komisija jau ėmėsi pirmųjų iniciatyvų, kuriomis siekiama visapusiškos strategijos internalizuojant visų rūšių transporto išorės sąnaudas, ir iki šiol tik:

-          pateikė koncepcijos dalį, pateikdama pirmą pagrindinį gairių rinkinį, skirtą išorinių sąnaudų transporto srityje vertinimui bei jų internalizavimui tam tikrose srityse (žr. „Išorinių kaštų transporto sektoriuje apskaičiavimo vadovą“),

-          pasisakė už palaipsnį sprendimą, iš pradžių pasiūlydama iš dalies pakeičiant leisti valstybėms narėms imti mokestį už išorės sąnaudas skirtą Eurovinjetės direktyvą nedelsiant padidinti mokestį už kelių naudojimą sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms, bet tik tose valstybėse narėse kurios to pageidauja, ir

-         pateikė sąrašą galimybių ir nurodė numatytas priemones, skirtas geležinkelių transporto keliamam triukšmui mažinti;

6.  todėl ragina Komisiją sukurti visoms transporto rūšims reikalingas priemones ir instrumentus, kurias įgyvendinant būtų galima į transporto sektorių integruoti aplinkos apsaugos priemones, atsižvelgiant į galiojančias tarptautines konvencijas ir jau patvirtintas priemones įvairiuose transporto sektoriuose; rengiant šiuos pasiūlymus atlikti moksliškai pagristus tam tikrų priemonių pasekmių vertinimo tyrimus ir jų poveikį konkurencijai tarp įvairių transporto rūšių, o taip pat jų poveikį mobilumo ir konkurencingumo sąnaudoms bei pateikti integruotą tokiais tyrimais paremtą ekologiško transporto koncepciją ir konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų;

Išorės sąnaudų internalizavimas

7.  pažymi, kad rengdama savo komunikatą dėl išorės sąnaudų internalizavimo strategijos Komisija neatliko Parlamento ir Tarybos užduoties pagal „Eurovinjetės“ direktyvos 11 straipsnio 3 dalį, nes Komisija – kaip ji pati pripažįsta – neparengė bendro, skaidraus ir pagrįsto modelio visų išorės sąnaudų vertinimui, nes ji neatliko tyrimo dėl poveikio visoms transporto rūšims ir pateikė tik pirmąją, su sunkiasvorėmis krovinių transporto priemonėmis susijusią strategijos dėl laipsniško tokio modelio taikymo visų rūšių transporto priemonėms dalį;

8.  pastebi, kad Komisija savo komunikate pateikė kai kurias nuostatas dėl išorės sąnaudų apskaičiavimo įvairioms transporto rūšims, pateikdama nuorodą į anksčiau minėtą vadovą ir jo techninius priedus, kuriais dėl pateikiamos skirtingos informacijos paaiškinama tik keletas veiksnių;

9.  pastebi, kad Komisija savo komunikate nepateikė moksliškai pagrįstų priežasčių dėl tam tikrų išorės sąnaudų atsiradimo tam tikroms transporto rūšims, ir patvirtino vadinamąjį pragmatinį metodą pasiremiant vidutinėmis sąnaudomis; iš esmės remia Komisijos ribinių socialinių sąnaudų nustatymo vadovaujantis 2001 m. Baltąja knyga dėl transporto pagrindą;

10. yra nusivylęs dėl to, kad be šio indėlio, teigiamas transporto poveikis ekonomikos augimui ir konkurencingumui (teigiami išorės veiksniai) nebuvo plačiau išnagrinėti ir į juos nebuvo atsižvelgta Komisijos skaičiavimuose, priešingai nei išorės sąnaudų atveju, kurių atveju buvo atliktas labai išsamus tyrimas; tačiau pripažįsta principo „teršėjas moka“ vaidmenį ir tikisi, kad Komisija imsis tolimesnių žingsnių plėtojant šį pragmatinį metodą; pripažįsta iki šiol įvairių transporto rūšių sektorių jau sumokėtų bendrų mokesčių, transporto priemonių ir degalų mokesčių bei mokesčių už kelių naudojimą, kaip kompensacijos už faktines infrastruktūros statybos ir priežiūros išlaidas bei išorės sąnaudas, įnašą ir laiko tai atramos tašku vykdant darbą ateityje;

11. pažymi, kad Komisija savo komunikate net nepasistengė apskaičiuoti jos siūlomo metodo išorės sąnaudų apskaičiavimui poveikio konkurencijai tarp įvairių transporto rūšių, judumo išlaidoms ir konkurencingumui, jo įvertinti ir pademonstruoti tokį poveikį ir ragina Komisiją tai padaryti pateikiant tolimesnius pasiūlymus dėl aplinkos apsaugos priemonių įtraukimo transporto sektoriuje;

12. taip pat apgailestauja dėl fakto, kad Komisija nepasiūlė priemonių kuriomis būtų galima sušvelninti ES plėtros sukeltą nutolimo efektą ir nepateikė jokių prognozių dėl teisės akto taikymo pasekmių geografinių kliūčių turinčiose valstybėse narėse ir tose valstybėse narėse, kurios dar neturi alternatyvių transporto rūšių įvairove paremtų galimybių; todėl ragina Komisiją pašalinti šiuos trūkumus atliekant transeuropinių transporto tinklų koncepcijos persvarstymą ateityje;

13. ragina Komisiją šiuo tikslu persvarstant transeuropinių transporto tinklų koncepciją pateikti papildomą pasiūlymą dėl įvairių transporto rūšių judumo koridorių (žaliųjų koridorių), šalinant dabartiniu pasiūlymu sukeliamas kliūtis ir sukuriant sąlygas nevaržomam prieinamumui bei judumui;

14. pastebi dažnai prieštaringą Komisijos elgesį, kuri, viena vertus, laikosi nuomonės, kad išorės sąnaudų internalizavimą prasminga taikyti lengviesiems automobiliams, tačiau nepateikia jokių su tuo susijusių apskaičiavimų ir valstybėms narėms palieka visišką pasirinkimo laisvę apmokestinti lengvuosius automobilius jei jos mano tai esant reikalinga, todėl prašo Komisijos paskelbti lengvųjų automobilių išorės sąnaudų internalizavimo metodiką, siekiant valstybėms narėms suteikti gaires ir laikantis subsidiarumo principo;

15. reikalauja, kad Komisija pirmiausia pateiktų konkrečius pasiūlymus dėl visų rūšių transporto, o tai pat veiksmingai įgyvendintų 2006 m. „Eurovinjetės“ direktyvos 11 straipsnio 3 dalyje minimą reikalavimą ir pateiktų remiantis pagrįstu modeliu sukurtą visapusišką koncepciją, skirtą išorės sąnaudų apskaičiavimui bei paskirstymui ir jų poveikio vertinimui;

Geležinkelių transporto keliamo triukšmo mažinimas

16. pripažįsta, kad Komisija savo komunikate dėl keliamo triukšmo mažinimo dabartinėse geležinkelių transporto priemonėse atsižvelgia į tokio keliamo triukšmo (ypač sukeliamo krovininių vagonų), kuris tenka prie geležinkelio linijų gyvenantiems žmonėms, mažinimo poreikį;

17. pabrėžia, kad norint priimtinomis sąnaudomis modifikuoti keleivinius vagonus, būtina kaip galima greičiau pašalinti egzistuojančias technines kliūtis dar prieš patvirtinant bet kokias privalomojo pobūdžio teisines priemones;

18. reikalauja, kad Komisija, pateiktų atitinkamą pasiūlymą dėl direktyvos dėl diferencijuoto lokomotyvų ir garvežių apmokestinimo už naudojimąsi geležinkelio linijomis, priklausomai nuo sukeliamo triukšmo, siekiant – nepriklausomai nuo geležinkelių bendrovių pasirinktų techninių sprendimų – kaip galima greičiau sukurti paskatas nedelsiant sumažinti šių transporto priemonių keliamą triukšmą, pakeičiant stabdžių trinkeles; mano, kad jeigu tai yra reikalinga, būtina apsvarstyti priemones trumpalaikiu laikotarpiu, o teisinėmis priemonėmis geležinkelių sektoriui jokiu būdu negalima sukelti neigiamo poveikio, kai tai susiję su konkurencija tarp įvairių transporto rūšių;

19. tikisi, kad Komisija savo pasiūlyme pateiks praktinį būdą (pasitelkiant privalomąjį pajamų panaudojimo metodą), kuriu bus modernizuoti ne tik geležinkelio bendrovės vagonai, bet ir jos transportuojami kitų bendrovių vagonai;

                                                                            o

                                                                 o                    o

20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

1 OL C 175E, 2008 7 10, p. 556

(2)

2 Priimti tekstai,, P6_TA(2008)008.

(3)

3 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 187, 1999 7 20, p. 42).


AIŠKINAMOJI DALIS

Nuomonės referentas sąmoningai atsisakė raštiškos savo iniciatyva teikiamo pranešimo aiškinamosios dalies. Savo iniciatyva teikiamas pranešimas piliečiams, verslo įmonėms ir visuomenei pats savaime turi būti aiškus ir suprantamas, nes Parlamentas nesprendžia dėl aiškinamosios dalies ir jos viešai neskelbia.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.2.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

16

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Etelka Barsi-Pataky, Paolo Costa, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Arūnas Degutis, Christine De Veyrac, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Brigitte Fouré, Mathieu Grosch, Georg Jarzembowski, Stanisław Jałowiecki, Timothy Kirkhope, Jaromír Kohlíček, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Sepp Kusstatscher, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Erik Meijer, Josu Ortuondo Larrea, Reinhard Rack, Ulrike Rodust, Gilles Savary, Renate Sommer, Dirk Sterckx, Michel Teychenné, Silvia-Adriana Ţicău, Yannick Vaugrenard, Armando Veneto, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Johannes Blokland, Armando França, Lily Jacobs, Elisabeth Jeggle, Eleonora Lo Curto, Ari Vatanen, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Samuli Pohjamo

Teisinė informacija - Privatumo politika