PRANEŠIMAS dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose
17.2.2009 - (2008/2180(INI))
Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Manuel Medina Ortega
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą apie 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose taikymą (COM(2007)0769),
– atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001[1],
– atsižvelgdamas į tebevykstantį Hagos konferencijos darbą 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencijos dėl įrodymų civilinėse ar komercinėse bylose rinkimo užsienyje praktinio veikimo klausimu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6‑0058/2009),
A. kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 buvo taikomas ne taip veiksmingai, kaip tai galėjo būti daroma, ir todėl reikia imtis tolesnių priemonių, siekiant pagerinti valstybių narių teismų bendradarbiavimą įrodymų rinkimo srityje ir didinant reglamento veiksmingumą,
B. kadangi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 tikslas – gerinti, supaprastinti ir paspartinti teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose procesą,
C. kadangi nors Komisija 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje inicijavo iš viso 50 000 praktikos vadovo kopijų išplatinimą valstybėse narėse, tai įvyko per vėlai, todėl turi būti imtasi daugiau ir tolesnių priemonių, kad proceso dalyviai, ypač teismai ir teisininkai, būtų geriau informuoti apie reglamentą,
D. kadangi nepaisant to Komisija išsiaiškino, jog „nustatyta daug atvejų“, kai viršijamas 90 dienų prašymų surinkti įrodymus įvykdymo laikotarpis, kuris nurodytas reglamento 10 straipsnio 1 dalyje, ir kad „tam tikrais atvejais prireikia daugiau kaip 6 mėn.“,
E. kadangi tik nedaugelis valstybių narių šiuo metu turi vaizdo konferencijų įrangą, todėl ši technika naudojama nepakankamai; kadangi valstybės narės nepakankamai skatina modernių ryšio priemonių diegimą, o Komisija taip pat nepateikia konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti padėtį šioje srityje,
1. neigiamai vertina pavėluotą minėtos Komisijos ataskaitos pateikimą, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 23 straipsnį turėjo būti pateikta iki 2007 m. sausio 1 d., o buvo pateikta tik 2007 m. gruodžio 5 d.;
2. sutinka su Komisija, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų atkreipti valstybių narių teisėjų ir teisininkų dėmesį į reglamentą, siekiant paskatinti tiesioginius ryšius tarp teismų, nes pasirodė, kad galimybė pasinaudoti reglamento 17 straipsnyje numatytu tiesioginiu įrodymų rinkimu padeda supaprastinti ir paspartinti įrodymų rinkimą be jokių ypatingų problemų;
3. mano, kad svarbu turėti mintyje, kad reglamente numatytos centrinės įstaigos vis dar turi atlikti svarbų vaidmenį prižiūrėdamos teismų, kurie atsakingi už prašymų pagal šį reglamentą nagrinėjimą, darbą ir spręsdamos problemas, jei jų kyla; pabrėžia, kad Europos teisminis tinklas gali padėti spręsti problemas, kurių neišsprendė centrinės įstaigos, ir kad kreipimasis į šias įstaigas gali būti apribotas, jei prašantieji teismai būtų geriau informuoti apie reglamentą; mano, kad centrinių įstaigų pagalba gali būti labai reikšminga mažiems vietos teismams, kurie pirmą kartą susiduria su įrodymų rinkimo tarpvalstybiniu mastu problema;
4. pritaria tam, kad dažnai būtų naudojamos informacinės technologijos ir rengiamos vaizdo konferencijos, derinamos su saugia elektroninių laiškų siuntimo ir gavimo sistema, ir tai atėjus laikui turėtų tapti įprastu prašymų surinkti įrodymus pateikimo būdu; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, pateikdamos atsakymus į Hagos konferencijos parengtą klausimyną, mini problemas, susijusias su vaizdo konferencijų suderinamumu, ir mano, kad į tai turėtų būti atsižvelgiama Europos e. teisingumo strategijoje;
5. mano, kad tai, jog daugelyje valstybių narių vis dar nėra galimybės rengti vaizdo konferencijų, ir Komisijos išaiškinimas, kad vis dar retai naudojamasi moderniomis ryšio priemonėmis, patvirtina planų dėl neseniai Parlamento teisės reikalų komiteto rekomenduotos Europos e. teisingumo strategijos tikslingumą; ragina valstybes nares daugiau lėšų skirti modernių ryšio priemonių įrangai teismuose ir teisėjų mokymui jomis naudotis ir ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų dėl šios padėties pagerinimo; mano, kad kuo greičiau tinkamu mastu turi būti suteikta Europos Sąjungos pagalba ir finansinė parama;
6. mano, kad atsižvelgiant į e. teisingumo strategiją reikėtų dėti pastangas padėti teismams patenkinti vertimo raštu ir žodžiu poreikį, atsiradusį renkant įrodymus įvairiose padidėjusios Europos Sąjungos valstybėse;
7. itin susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija išsiaiškino, jog „nustatyta daug atvejų“, kai viršijamas 90 dienų prašymų surinkti įrodymus įvykdymo laikotarpis, kuris nurodytas reglamento 10 straipsnio 1 dalyje, ir kad „tam tikrais atvejais prireikia daugiau kaip 6 mėn.“; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti konkrečių pasiūlymų dėl šios problemos sprendimo priemonių, taip pat apsvarstant skundų nagrinėjimo institucijos arba kontaktinio centro Europos teisminiame tinkle numatymo galimybę;
8. neigiamai vertina tai, kad Komisijos ataskaitoje daroma išvada, jog taikant Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 įrodymų rinkimas visapusiškai pagerinamas, ir taip pateikiamas klaidingas padėties vertinimas, taigi ragina Komisiją teikti praktinę paramą, inter alia, atsižvelgiant į e. teisingumo strategiją, ir dėti daugiau pastangų, kad būtų išnaudotos pagal reglamentą sudaromos galimybės gerinti civilinio proceso veikimą piliečiams, verslininkams, teisininkams ir teisėjams;
9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL L 174, 2001 6 27, p. 1.
AIŠKINAMOJI DALIS
Iš Komisijos ataskaitos apie Reglamento Nr. 1206/2001 taikymą galima spręsti, kad reglamente numatyti įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose rinkimo supaprastinimo tikslai iš esmės buvo pasiekti.
Pranešėjas mano, kad, siekiant didinti veiksmingumą ir taip išvengti nereikalingo laiko ir pinigų švaistymo, reikėtų skatinti tiesioginius teismų ryšius ir jų aktyvų bendradarbiavimą. Vis dėlto jis norėtų pabrėžti svarbų vaidmenį, kurį vis dar turi atlikti centrinės įstaigos, kartu atkreipdamas dėmesį į paramą, kurią gali teikti Europos teisminis tinklas.
Pranešėjas teigiamai vertina Komisijos pastangas atkreipti dėmesį į reglamentą ir mano, kad valstybės narės vis dar turi dėti daugiau pastangų, siekdamos padėti nacionaliniams teismams įgyvendinti 90 dienų laikotarpio reikalavimą, kuris numatytas reglamento 10 straipsnio 1 dalyje. Jis mano, kad šios problemos sprendimo dalis gali būti intensyvesnis teisėjų mokymas.
Pranešėjas yra tvirtai įsitikinęs, kad reikėtų dažniau naudotis informacinėmis technologijomis, ypač saugiu elektroninio pašto ryšiu, ir rengti vaizdo konferencijas. Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad tik 13 valstybių narių teismai priima prašymus elektroniniu paštu ir kad dviejų valstybių narių teismai nepriima prašymų net faksu. Tik 11 valstybių narių teismai turi vaizdo konferencijų įrangą. Pranešėjas teigiamai vertina tai, kas šioje srityje daroma atsižvelgiant į e. teisingumo programą, ir atkreipia dėmesį į neseniai Teisės reikalų komiteto parengtą pranešimą dėl e. teisingumo.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
12.2.2009 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
19 0 0 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alin Lucian Antochi, Marek Aleksander Czarnecki, Bert Doorn, Giuseppe Gargani, Klaus-Heiner Lehne, Alain Lipietz, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Sharon Bowles, Mogens Camre, Jean-Paul Gauzès, Kurt Lechner, Arlene McCarthy, Georgios Papastamkos, Jacques Toubon |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Michael Cashman, Helga Trüpel |
|||||