Procedūra : 2008/2219(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0086/2009

Pateikti tekstai :

A6-0086/2009

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/03/2009 - 7.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0130

PRANEŠIMAS     
PDF 157kWORD 122k
23.2.2009
PE 414.307v02-00 A6-0086/2009

dėl Europos Sąjungos, o ypač Pietų Europos, žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo problemos. Sprendimas naudojant ES žemės ūkio politikos priemones

(2008/2219(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėjas: Vincenzo Aita

Pranešėja (*): Inès Ayala Sender, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Sąjungos, o ypač Pietų Europos, žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo problemos. Sprendimas naudojant ES žemės ūkio politikos priemones (2008/2219(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją ir Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimo(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0086/2009),

A. kadangi žemės ūkis yra ūkio sektorius, kuris labai priklauso nuo gamtos reiškinių ir kartu jame yra didelė intervencijos galimybė,

B.  kadangi žemės ūkis yra geriausias būdas išvengti dirvožemio prastėjimo ir tam reikalinga pagrįsta strategija, kuria būtų prisidedama išsaugant šią veiklą;

C. kadangi Europos žemės ūkio bendruomenei tenka svarbus vaidmuo kovojant su dykumėjimu, o Europos gamintojui – esminis vaidmuo tausojant nuolatinių sausrų veikiamų regionų žemės ūkio paskirties dirvožemį, ir kadangi vandens surinkimui yra ypač naudingos nuolatinės kultūros, pievos ir miško kultūros,

D. kadangi, ypač Pietų Europos, tačiau ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių regionų, žemės ūkio paskirties dirvožemio kokybė labiausiai prastėja nuo neigiamo žmogaus veiklos ir klimato veiksnių poveikio aplinkai,

E. kadangi net ir per daug intensyvus žemės apdirbimas gali prisidėti prie dirvožemio erozijos, ir dėl to jis taps nederlingu,

F. kadangi dykumėjimas šiuo metu laikytinas viena didžiausių grėsmių, dėl kurių prastėja dirvožemis Viduržemio jūros šalyse,

G.  kadangi dirvožemis yra maisto produktų, pašarų, tekstilės ir kuro gamybos pagrindas ir jo vaidmuo yra svarbus surenkant anglies dioksidą; kadangi dirvožemis yra kaip niekada paveiktas vėjo ir laminarinių vandens srautų sukeltos erozijos, taršos, įdruskėjimo, sandarinimo, trūksta organinių medžiagų ir nyksta dirvožemio biologinė įvairovė,

H.  kadangi neigiami padariniai, su kuriais jau buvo susidurta, yra susiję su hidrogeologinio stabilumo pažeidimu, jūros vandens įsiveržimu į pakrančių žemės sluoksnius, dirvožemio įdruskėjimu, žemės ūkio paskirties dirvožemio praradimu, biologinės įvairovės mažėjimu, tokių reiškinių kaip gaisrų, augalų ir gyvūnų pažeidžiamumo didėjimu,

I.   kadangi minėtieji natūralios aplinkos ir žmogaus veiklos bei gamybos sąveikos pokyčiai turi svarbių padarinių augalų ir gyvūnų augimo sistemai, dirvožemio produktyvumui, maisto prekių pasiūlai ir iš to kylančių pasekmių maisto saugai, kaip ir susijusių teritorijų socialinei, kultūrinei ir ekonominei struktūrai dėl apleidimo reiškinio, kartu su hirogeologinio pobūdžio pasekmėmis;

J.   kadangi drėkinimas taip pat yra skirtas išlaikyti dirvožemio drėgnį bei papildyti požeminio vandens sluoksnius ir kuriant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) turėtų būtų atsižvelgiama į šiuos faktorius;

K. kadangi dėl vandens trūkumo ir sausrų kyla pagrindinių žemės ūkio produktų kainos ir kadangi būtina užtikrinti pastovų maisto produktų tiekimą visuomenei,

.L. kadangi žemės ūkio ir miškininkystės sistemų valdymas leidžia daryti įtaką bendrajam anglies lygiui, nes taip galima prisidėti mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą,

M.  primindamas, kad esama 1994 m. priimtos Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ar dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, kurios tikslas yra kovoti su ariamos žemės nualinimu ir sausromis, ir kad Parlamentas remia šią konvenciją,

N.  pripažindamas, kad Vandens pagrindų direktyva (Direktyva 200/60/EB) yra reglamentuojanti ir pagrindinė dirvožemio apsaugos priemonė, kuria skatinama bendradarbiauti tarp regionų, tvariai naudoti vandenį ir apsaugoti turimus vandens išteklius ir, greta to, prisidedama švelninant potvynių ir sausrų pasekmes;

O. kadangi reikalingi integruoti ir tarpdisciplininiai veiksmai, siekiant išvengti sprendimų ieškojimo kritinės padėties sąlygomis, nes tai gali sukelti tolesnius neigiamus padarinius ir kenksmingus grandininius pokyčius,

P.  kadangi tikslinga stebėti padėtį, reiškinių raidą ir naujų rizikos situacijų susidarymą naudojantis palydovų duomenimis ir dirvožemių modeliais (kartografija),

Q.  kadangi padažnėjo ekstremalios meteorologinės sąlygos, kartojasi sausrų ir smarkių liūčių laikotarpiai, kurie pagreitina litosferos nykimo procesą, ypač tose vietovėse, kuriose dirvožemio struktūra yra pažeidžiamesnė tiek Šiaurės, tiek Pietų Europoje,

R. kadangi padidėjo maisto prekių paklausa ir kainos pasauliniu lygiu,

1.  mano, kad reikalinga tiesiogiai tarp BŽŪP krypčių ir valdymo metodų įtraukti bendrosios klimato apsaugos principus ir priemones bei sumažinti nuostolius, kurie kyla būtent dėl prastėjančios dirvožemio kokybės;

2.  mano, kad būtina sugriežtinti su kompleksiniu paramos susiejimu, visų pirma su biologine įvairove ir dirvožemių organinėmis medžiagomis susijusias sąlygas ir jų taikymą Europos Sąjungoje ir jas išplėsti, įtraukiant vandens apsaugą;

3. pabrėžia, kad žemės ūkio sektoriaus pritaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimas Bendrijos lygiu turi vykti teritoriškai, atsižvelgiant į įvairiems Europos Sąjungos regionams kylančios grėsmės laipsnį; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis patikimu tarptautinių ir Europos institucijų vertinimu, žemės ūkyje naudojamas dirvožemis Pietų Europoje yra jautresnis klimato kaitos poveikiui;

4. apgailestauja dėl valstybių ir vyriausybių vadovų požiūrio priimant sprendimą sumažinti lėšas kaimo plėtrai ir laikosi nuomonės, kad po antrojo svarstymo numatytų lėšų nepakanka norint spręsti naujas problemas, iškilusias dėl klimato kaitos; ragina Komisiją apsvarstyti specialaus fondo prevencinei veiklai finansuoti galimybę, siekiant naudos visiems nukentėjusiems ekonomikos sektoriams, įskaitant žemės ūkio sektorių;

5.  mano, kad dėl dabartinių problemų, tarp jų maisto produktų trūkumas, vandens stygius, temperatūros evapotranspiracijos augimas bei dirvožemio nualinimo pavojus, būtina kurti naują, išsamią ir mokslinę žemės ūkio politiką, kuri atitiktų Viduržemio jūros klimato sąlygas; mano, kad, padedant Europos Sąjungos ir nacionalinėms institucijoms, šioje politikoje turi atsispindėti moksliniai tyrimai ir kultūrų išvedimas, pritaikyti prie naujų aplinkos iššūkių, įskaitant vandens tausojimą, ūkininkams teikiant pakankamus išteklius, kad būtų galima jiems užtikrinti europinį gyvenimo lygį;

6. mano, kad dirvožemio apsaugos strategijoje su geromis BŽŪP agronominėmis ir aplinkos sąlygomis susiję principai turės labiau skatinti veiksmus, nukreiptus į esamų drėkinimo ir nusausinimo sistemų veikimo ir ekologinio tvarumo tikrinimą ir gerinimą, rengiant ekologiškai tvarius, prie vietos pritaikytus vandentvarkos planus ir konsultuojant sausringose vietovėse ūkininkaujančius žemdirbius prie vietos pritaikytų, vandenį taupančių kultūrų auginimo klausimais;

7. palaiko Europos Sąjungos paramą vandens tvarkymo žemės ūkio plotuose tobulinimui ir mano, kad tam reikėtų skatinti veiksmingesnių drėkinimo technologijų, pritaikytų skirtingoms kultūroms, įdiegimą, skatinti šios srities mokslinius tyrimus ir biotechnologijos laimėjimų panaudojimą;

8. mano, kad reikalinga sukurti ir per konsorciumus valdyti labai mažas talpas, skirtas drėkinimui (kalvų ežeriukus) ir kovai su gaisrais tose vietovėse, kurias reikia drėkinti dėl natūralaus nykimo, geriausiomis veiklos sąnaudomis, taip pat naudojant nuotėkų valymo įrenginius ir surenkant į žemės paviršiuje esančius telkinius išvalytą miesto vandenį;

9. atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus yra terasinis auginimo būdas kovojant su erozija ir gerinant dirvožemio savybę kaupti vandenį, ir laiko tikslinga imtis priemonių terasoms išlaikyti, atkurti ir įkurti;

10.     mano, kad į agrarines miško sistemas turėtų būti įtrauktos pakraščių ir (arba) užterštų žemės ūkio plotų apsodinimo mišku programos, atsižvelgiant į tai, kad augalų šaknys galėtų sulaikyti nestabilų viršutinį dirvožemio sluoksnį ant stabilios apačioje esančios uolienos, kuri veikia kaip nuotėkų valymo substratas;

11. palaiko Bendrijos politikos miškininkystės sektoriuje, kurios pagrindinis tikslas – kovoti su klimato kaita, įgyvendinimą;

12. mano, kad taip pat reikėtų skatinti žemės ūkio intervencijas, kurios užtikrintų augalinės dangos išsaugojimą siekiant išvengti erozijos sukelto upių vagų įdruskėjimo;

13. pažymi, kad daugelis Viduržemio jūros regiono krūmų rūšių yra gana atsparios ugniai ir puikiai atsigauna, todėl turėtų būti vertinamos, be to, daugelio jų šaknys gali padėti sustabdyti dirvožemio eroziją;

.14. mano, kad šiuo tikslu būtų galima auginti tokias rūšis, kurioms reikia mažiau vandens, arba kad kai kuriais atvejais pavasarines kultūras būtų galima pakeisti žieminėmis kultūromis, kurias reikia ne tik mažiau drėkinti, bet kurios ir veiksmingai apsaugo dirvožemį, nes erozijos laikotarpiu dirvožemį dengia želmenys;

15. mano, kad vietinės veisimo produkcijos gamintojai galėtų išvesti geriau prie aplinkos prisitaikančius ekotipus, todėl reikėtų tai skatinti konkrečiais veiksmais;

16. ragina skatinti išsaugoti ir sodinti gyvatvores, ypač regionuose, kuriuose pastaraisiais metais jos išnyko;

17. pripažįsta svarbų augalų genetinių išteklių vaidmenį pritaikant žemės valdymą prie besikeičiančių klimato sąlygų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kurti programas, skatinančias žemdirbius ir sodininkus bei mažąsias ir vidutines augalininkystės įmones išlaikyti ir vystyti augalų genetinius išteklius;

18. primena pūdymų svarbą atstatant žemės ūkio paskirties žemes ir sulaikant vandenį; ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares skatinti Viduržemio jūros ekosistemoms pritaikytas žemės ūkio sistemas;

19. mano, kad be organinių medžiagų išlaikymo dirvožemyje kriterijų, principai, susiję su geromis BŽŪP agrarinėmis ir aplinkos sąlygomis, turėtų skatinti absorbcijos ir anglies judinimo sistemas, geriau išnaudojant sausringųjų zonų žemdirbystės techniką (mažesnis žemės įdirbimas, kultūrų rotacija, prie aplinkos tinkantys genotipai, suminio garavimo kontrolė, tikslingas tręšimas, integruota kova ir t. t.);

20. ragina kompetentingas įstaigas vietos lygiu imtis programuoti valdymo ir vandens naudojimo drėkinimui technologijų planus dėl pakitusių poreikių ir aplinkos sąlygų, numatyti kryptingą vandens išteklių naudojimą atsižvelgiant į kokybę ir imtis veiksmų drėkinimo vandens tvarkymo įstaigų lygiu, kad būtų kuo efektyviau tvarkomi turimi vandens ištekliai, atsižvelgiant į poreikį sumažinti išteklių nuostolius paskirstymo sistemose;

21. palaiko Bendrijos sausros stebėsenos centro įsteigimą ir Europos Sąjungos gebėjimų koordinuotai reaguoti į gaisrus stiprinimą, kadangi abu reiškiniai daro didelę įtaką dykumėjimui ir žemės ūkio paskirties dirvožemio prastėjimui, ypač Viduržemio jūros regionuose;

22. pabrėžia, jog būtina pagerinti valstybių narių perduodamos informacijos ir jų tarpusavio bendradarbiavimo veiksmingumą;

23. rekomenduoja sukurti greito įspėjimo ir nuolatinės dirvožemio būklės stebėsenos sistemą, kad būtų galima tinkamu laiku imtis veiksmų prieš eroziją, organinės medžiagos praradimą, dėl kurio išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ir ariamosios žemės bei biologinės įvairovės praradimą;

24. todėl ragina Komisiją, kad pasiūlyme nustatant naujas kalnuotas ir ūkininkauti nepalankias vietoves bei salų teritorijas, kaip numatyta 2009 m., kaip į vieną prioritetinių vertinimo parametrų būtų atsižvelgiama į rizikos laipsnį stebėtinoms, prastėjančio dirvožemio ir dykumėjimo vietovėms;

25. mano, kad būtina intensyvinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai vandens stygių ir sausrą patyrusiems regionams ir atsižvelgiant į biotechnologijų pažangą;

26. ragina Komisiją apžvelgiant Septintosios bendrosios programos vidurio laikotarpį, kaip numatyta 2009 m., apsvarstyti didesnės iniciatyvos galimybę remti mokslinių tyrimų ir plėtros programas, kurias jau pradėjo nemažai valstybių narių, kurių tikslas – pagerinti tvaresnio dirvožemio ir su jo nykimo reiškiniais susiduriančių vietovių valdymo žinias;

27. ragina Komisiją apsvarstyti būtinybę sukurti finansavimo priemonę, kurią būtų galima naudoti kovai su klimato kaitos priežastimis ir padariniais, ypač dirvožemio kokybės blogėjimu;

28. mano, kad tinkamos mokymo programos ir atnaujinimas turėtų būti nukreipti ir į sektoriaus darbuotojus, ir į visuomenę, turint dvejopą tikslą: ieškoti konkrečių sprendimų ir ugdyti vartotojų sąmoningumą bei kolektyvinę atsakomybę už teritorijos išteklių naudojimą;

29. ragina Europos Sąjungą įgyvendinti ūkininkų, ypač jaunųjų ūkininkų, informavimo ir mokymo priemones siekiant, kad būtų propaguojamos dirvožemį tausojančios žemės ūkio technikos, ypač klimato kaitos ir žemės ūkio gamybos poveikio klimatui klausimais;

30. kadangi 2008 m. birželio 5 d. rezoliucijos dėl jaunųjų ūkininkų ateities pagal vykdomą BŽŪP reformą(3) pagrindu projektų finansavimas turės būti prioritetiniu būdu suderintas su veikla, kuri galėtų paskatinti jaunuosius ūkininkus imtis žemės ūkio;

31. mano, kad Sąjunga turi sustiprinti ir pagerinti savarankiškumą ir apsirūpinimą maistu ir pašarais taip pat plėtodama geresnę žemės ūkio paskirties dirvožemio bei jo produktyvumo apsaugą, ypač remdama tvarų ganiavų naudojimą (ganyklinio ūkio programomis ir išmokomis už gamtą tausojantį ganymą ir t. t.), siekiant didesnės nepriklausomybės nuo pašarų importo; mano, kad norint prisidėti prie pasaulinio aprūpinimo maistu ir tvarumo žemės ūkio politika turi siekiama subalansuoto augalininkystės, gyvulininkystės ir energijos gamybos santykio Europos Sąjungos žemės ūkyje;

32. atsižvelgdamas į pasaulinę anglies dioksido rinką, ragina skatinti apsaugoti ir atsodinti miškus bei juos atželdinti naudojant mišrių rūšių medžius, visų pirma valstybėse narėse, kuriose nebeliko natūralių miškų, ir pabrėžia, kad reikia sukurti visapusišką tvaraus miškų valdymo Europos Sąjungoje sistemą;

33. pabrėžia miškų vaidmenį vandens apykaitoje bei miškingų plotų, ganyklų ir ariamos žemės pusiausvyros svarbą tvariai vandentvarkai; taip pat pabrėžia dirvožemių, kuriuose daug organinių medžiagų, vaidmens ir pritaikytos sėjomainos svarbą; įspėja dėl pavojaus žemės ūkiui, maisto saugai ir tvariai vandentvarkai, kurį kelia intensyvėjantis žemės dirbimas;

34. ragina, kad žemės ūkio srityje, kuri susijusi su pievų išlaikymu, nuolatinėmis ganyklomis ir miškų plotais, būtų pripažinta galimybė susieti žaliųjų sertifikatų išdavimą su viešųjų gėrybių gamyba (CO2 laikymas, biologinė įvairovė, dirvožemio priežiūra);

35. ragina valstybes nares naudoti BŽŪP antrąjį ramstį, kad žemės ūkio srityje, kuri susijusi su pievų išlaikymu, nuolatinėmis ganyklomis ir miškų plotais, būtų galima mokėti išmokas ir taip prisidėti prie viešųjų gėrybių gamybos (CO2 laikymas, biologinė įvairovė, dirvožemio priežiūra); ragina Komisiją ganiavų išlaikymui suteikti prioritetą;

36. primygtinai prašo Tarybos patvirtinti bendrąją poziciją pasiūlymo dėl dirvožemio apsaugos pagrindų direktyvos (COM(2006)0232), kad būtų galima parengti Bendrijos priemonę šiai grėsmei mažinti;

37. prašo Komisijos ir Tarybos remiantis dirvožemio nualinimo apribojimą skatinančiomis priemonėmis išnagrinėti įvairias nualintų dirvožemių atstatymo strategijas;

38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 282 E, 2008 11 6, p. 281.

(2)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0473.

(3)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0258.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

Žemės ūkio paskirties dirvožemis apibūdinamas kaip litosferos dalis, kurią galima kultivuoti ir joje auginti daugiausia maistui skirtas gėrybes. Be to, kad žemės ūkio paskirties dirvožemis sudaro sąlygas gaminti maisto produktus, jis dar atlieka kitas įvairias ir svarbias funkcijas:

–         susieja atmosferą, vandens išteklius ir geolitologines sistemas;

–         filtruoja vandenyje ištirpusias įvairios kilmės medžiagas ir kaupia atmosferoje užsilikusias daleles;

–         veikia kaip anglies talpos dėl augalų gebėjimo pasisavinti atmosferoje esantį CO2 per fotosintezę ir jį kaupti dirvoje rizosferos lygiu;

–         reguliuoja atmosferos kritulių srautą;

–         veikia klimatą nustatydamas, kokio pobūdžio kultūros gali augti;

–         daro įtaką ir apibūdina kraštovaizdį;

–         padeda įvairiems arealams ir biologinei įvairovei, tiekdamas vandenį ir maisto medžiagas;

–         sudaro sąlygas išsaugoti sėklas ir gyventi mikro- ir makroorganizmams;

–         galiausiai atlieka svarbias socialines ir kultūrines funkcijas.

Aišku, kad žemės ūkio paskirties dirvožemio, vandens ir oro sąveika yra unikalios sistemos veikimo pavyzdys, kurio pirmenybinis tikslas turi būti tvaraus žemės ūkio plėtra, tokio, kuris gebėtų sumažinti taršą ir aplinkos prastėjimą, teikti aplinkos paslaugas ir gėrybes bei tuo pat metu, bet ne mažiau reikšmingai, išlaikyti savo gamybos gebėjimus. Išties iš dalies žemės ūkis patiria kitų gamybos sistemų poveikį, tačiau iš dalies yra atsakingas už šio svarbaus ir neatsinaujinančio gamtos ištekliaus tinkamą valdymą.

Dabartinė padėtis

Iš įvairiu lygiu surinktų duomenų ir atliktų stebėjimų aiškėja, kad žemės ūkio paskirties dirvožemis patiria vis stipresnį aplinkos spaudimą, o tai sukelia jau minėtus neigiamus padarinius: hidrogeologinio stabilumo pažeidimą, jūros vandens lygio kilimą ir to lemiamą dirvožemio įdruskėjimą, žemės ūkio paskirties dirvožemio praradimą, biologinės įvairovės mažėjimą, didesnę neigiamų gaisrų, poveikio augalams ir gyvūnams naštą. Tokie pakitimai daro svarbią įtaką kultūrų formavimui ir dirvožemio derlingumui, ypač atkreipiant dėmesį į maisto saugą. Nors Bendrijos acquis numatomos dirvožemio apsaugos priemonės, šiuo metu nėra parengta konkrečių Bendrijos teisės aktų, kurie leistų atsakyti į pakitusius šios srities poreikius. Kadangi tikslų yra daug, pritaikymo sritys įvairios ir atsižvelgiant į tai, kad dažnai žemės ūkio sektoriaus veiklos strategijos yra aktualios ir kitoms aplinkos apsaugos sritims, šiuo metu galiojantys teisės aktai ir nuostatos turės pagerinti veiklos spektrą ir tipą ir būtinai turės būti tarpvalstybinio pobūdžio. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei konkretaus dirvožemio kokybės prastėjimas turėtų padarinių ir labai nutolusiose nuo pradinio taško vietovėse, atitinkamas normalios būklės atkūrimo išlaidas galėtų padengti kita valstybė nei toji, kuri sukėlė žalą. Todėl reikia veikti integruotoje ir tarpdisciplinėje aplinkoje, remiantis stebėjimo programa ir kuo platesniu dirvožemio kokybės prastėjimo reiškinių eigos vertinimu, šiam tikslui pasitelkiant ir palydovinius bei kartografinius duomenis.

Pranešimo tikslas

Dėl to buvo pradėta svarstyti ir vertinti dabartinę padėtį, ypač atkreipiant dėmesį į Pietų Europos vietoves, kur jau akivaizdūs dirvožemio kokybės prastėjimo reiškiniai. Dėl to buvo išnagrinėtos intervencijos galimybės, kurias leidžia žemės ūkio veikla, kovoti su žemės ūkio paskirties dirvožemio prastėjimu ir tuo pačiu metu numatytas jo gerinimas, naudojimas ir darnus litosferos valdymas. Atsižvelgdamas į tai EP surengė viešuosius svarstymus, kad būtų galima išplėsti dialogą įvairių diskutuojamų temų klausimais, o tai leido pranešėjui sutelkti dėmesį į analizuojamus ir pateiktus pasiūlymus. Pranešimo tikslas – pateikti pirminės medžiagos, apmąstymų ir konkrečių pasiūlymų, kuriuos bus galima apsvarstyti tinkamu metu ir parengti bendrą žemės ūkio paskirties dirvožemio atgaivinimo, išlaikymo ir intervencijos gerinimo strategiją. Be to, atrodo, akivaizdu, kad vienas iš prioritetų yra nustatyti bendrą veiklos planą, pirmiausia siekiant dirvožemio kokybės prastėjimo prevencijos ir žemės ūkio paskirties dirvožemio apsaugos. Šiuo atveju dėl morfologinių ir dirvos ypatybių Pietų Europos dirvožemio padėtis gali būti tokia pati kaip ir daugelio Šiaurės Europos derlingos aplinkos; atsižvelgiant į tai, kad Pietų vietovėms gali grėsti dykumėjimas, o Šiaurės vietovėse būtų užregistruojama daug mažiau kritulių, reikėtų pritaikyti žmogaus jau nuo seno palaikomą hidrogeologinę tvarką.

Intervencijos galimybės

Akivaizdu, kad žemės ūkio paskirties dirvožemio naudojimas ir valdymo būdai yra esminiai elementai, galintys prisidėti ir prie atsako į naujuosius iššūkius (klimato kaita, atsinaujinantys energijos ištekliai, vandens trūkumas, biologinė įvairovė ir t. t.). Todėl turimos teisinės priemonės ir žemės ūkio veiklos galimybės turėtų būti svarstomi kaip naujas BŽŪP gairių ir valdymo būdų tikslas.

Čia EP jau parodė dėmesį su maisto sauga susijusioms problemoms, prie kurių pranešėjas dar pridėtų gamybos savarankiškumo sąvoką, turėdamas omenyje galimybę turėti tam tikrų gamybos veiksnių, kurie suteiktų didesnę įmonių pasirinkimo laisvę.

Kovos su dirvožemio kokybės prastėjimu tema turi būtinai įtraukta į dirvožemio apsaugos strategiją, didesnį dėmesį skiriant hidraulinėms agrarinėms sistemoms ir jų priežiūrai. Šiuo atveju ypač svarbu pastebėti tai, kad talpų sistemos ir drėkinimo vandens nuvedimas kainuos vis brangiau, todėl bus reikalinga pritaikyti ir (arba) įdiegti drėkinimo technologijas, turint tikslą sumažinti drėkinimo apimtį ir gerinti požeminio vandens išgavimą. Šioje plotmėje ypač skubu sumažinti nuostolius palei drėkinimo kanalus.

Dirvožemio ekosistemos apsauga ir kova su jo kokybės prastėjimu turės ypač atkreipti dėmesį į apsodinimo mišku programas ir kartu atsižvelgti į tai, kad pasirenkant Viduržemio jūros tipo miškų augalų rūšis intervencijai Pietų Europoje galima veiksmingai prisidėti prie kovos su erozija ir gaisrų problemos sprendimo. Šiam tikslui reikėtų sukurti ir per konsorciumus valdyti labai mažas talpas, skirtas drėkinimui, dar vadinamas kalvų ežeriukais, kurie atliktų dvejopą vaidmenį: surinktų lietaus vandenį ir taip leistų naudoti gėlą vandenį gaisrams gesinti ir veiktų kaip surinkimo ir miesto vandenų perdirbimo talpos naudojantis nuotėkų valymo įrenginiais ir surinkimo į telkinius žemės paviršiuje technikomis vidaus vietovėse, kuriose valymo įrenginių naudojimas ne visada yra ekonomiškai tikslingas.

Ypač svarbios sausringųjų zonų žemdirbystės technikos, tokios kaip mažesnis žemės įdirbimas, kuris padėtų sustabdyti vandens kilimą, paplitimas, kultūrų rotacijos gerinimas ir (arba) kovos su augalais tikslai, geriau prie aplinkos prisitaikiusių genotipų pasirinkimas, ne tik skirtas patenkinti prekybos reikalavimus, suminio garavimo, per kurį atsiranda dažnai žymūs dirvožemio vandens nuostoliai, kontrolės metodai, sisteminis dirvožemį gerinančių priemonių naudojimas (dirvožemio struktūros gerinimas) ar pusinė augalų danga.

Naudinga padėties ir jos raidos vertinimo priemonė galės būti geografinė informacinė sistema GIS (angl. geographical integrated system). Tikslui pasiekti bus naudinga standartizuoti stebėjimo duomenis, kad juos būtų galima interpretuoti naudojantis ir derinant geo- ir biocheminius modelius.

Todėl manoma esant reikalinga svarstant Komisijos pasiūlymą nustatyti naujas kalnuotas ir ūkininkauti nepalankias vietoves, kaip į vieną prioritetinių vertinimo parametrų atsižvelgti į dirvožemio apsaugos būklę ir rizikos laipsnį dėl dykumėjimo. Analogiškai atliekant Septintosios bendrosios programos vidurio laikotarpio peržiūrą reikalinga didesnėmis iniciatyvomis remti kovos su dirvožemio kokybės prastėjimu mokslinius tyrimus. Tikslas yra patobulinti gamybos technologijas atsižvelgiant į pakitusius poreikius, ieškoti naujų sprendimų, kurie teiktų pirmenybę vandens taupymui ir taip leistų sumažinti energijos poreikį maisto produktų gamybai.

Pažymima, kad rengimo ir atnaujinimo programos turės įtraukti ne tik darbininkus, bet ir visuomenę, turint dvejopą tikslą: ieškoti konkrečių sprendimų ir ugdyti vartotojų atsakomybės jausmą už tvarų gamtos ir teritorijos išteklių naudojimą pačia plačiausia prasme, dėl kurio turime jaustis atsakingi dabar ir ateityje.

Laikantis tikslo atnaujinti žemės ūkio bendruomenę ir poreikio numatyti didesnę įmonių, veikiančių žemės ūkio srityje, dinamiką, finansavimas projektų atnaujinimui ir tvariam žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymui turėtų būti suteiktas pirmiau nei toms įmonėms, kurias valdo jauni ūkininkai.

Tokiu atveju, kai pasaulinę maisto krizę pajuto milijonai žmonių ir staigus jos padarinys buvo galimybės numatyti ir valdyti maisto produktų gamybą praradimas, tikslinga pažymėti, kad dirvožemio apsauga leidžia išlaikyti gamybos potencialą, kuris turi politinę ir strateginę vertę, leidžia užtikrinti importo ir eksporto pusiausvyrą ir garantuoja savarankiškumą bei derybinius gebėjimus daugelyje sričių.

Turint omenyje tai, kad darant įtaką žemės ūkio, o ypač miškų, pievų ir ganyklų, veiklai galima paveikti visą ekosistemą, manoma, kad tokia veikla galėtų būti susieta su žaliųjų sertifikatų išdavimu, būtų pripažinta viso žemės ūkio sektoriaus galimybė gaminti viešąsias gėrybes. Šiuo atveju taip pat būtų galima gauti trejopą naudą: gamybos lygiu skatinti geresnį tvarių technologijų diegimą ir sukurti mainų rinką, grįstą žaliaisiais sertifikatais, kurie nieko nekainuotų bendruomenės mokesčių mokėtojams.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (05.2.2009)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl Europos Sąjungos, o ypač Pietų Europos, žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo problemos. Sprendimas naudojant ES žemės ūkio politikos priemones

(2008/2219(INI))

Nuomonės referentė (*): Inés Ayala Sender

Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   kadangi dirvožemis yra maisto produktų, pašarų, tekstilės ir kuro gamybos pagrindas ir jo vaidmuo yra svarbus surenkant anglies dioksidą; kadangi dirvožemis yra kaip niekada paveiktas vėjo ir laminarinių vandens srautų sukeltos erozijos, taršos, įdruskėjimo, sandarinimo, trūksta organinių medžiagų ir nyksta dirvožemio biologinė įvairovė;

2.   kadangi žemės ūkis yra geriausias būdas išvengti dirvožemio prastėjimo, reikalinga pagrįsta strategija, kuria būtų prisidedama išsaugant šią veiklą;

3.   primygtinai prašo Tarybos patvirtinti savo bendrąją poziciją dėl dirvožemio apsaugos pagrindų direktyvos, kad būtų galima parengti Bendrijos priemonę šiai grėsmei mažinti;

4.   kadangi drėkinimas taip pat yra skirtas išlaikyti dirvožemio drėgnį bei papildyti požeminio vandens sluoksnius, prašo, kad kuriant bendrą žemės ūkio politiką būtų atsižvelgiama į šiuos faktorius;

5.   pažymi, jog būtina gerinti ūkininkų profesinį mokymą, ypač jaunus, klimato kaitos ir žemės ūkio gamybos poveikio klimatui klausimais;

6.   rekomenduoja Europos Sąjungai labiau remti žemės ūkio ir gyvulininkystės ūkių vandentvarkos tobulinimą skatinant drėkinimo įrenginių ir sistemų hidraulinį veiksmingumą ir sausrai atsparių kultūrų išvedimą;

7.   mano, kad dėl dabartinių problemų, tarp jų maisto produktų trūkumas, vandens stygius, temperatūros evapotranspiracijos augimas bei dirvožemio nualinimo pavojus, būtina kurti naują, išsamią ir mokslinę žemės ūkio politiką, kuri atitiktų Viduržemio jūros klimato sąlygas; mano, kad, padedant ES ir nacionalinėms institucijoms, šioje politikoje turi atsispindėti moksliniai tyrimai ir kultūrų išvedimas, pritaikyti prie naujų aplinkos iššūkių, įskaitant vandens tausojimą, ūkininkams teikiant pakankamus išteklius, kad būtų galima jiems užtikrinti europinį gyvenimo lygį.

8.  mano, kad turėtų būti parengtos integruoto vandens išteklių valdymo žemės ūkyje strategijos, kurias taikant būtų modernizuojamas ir gerinamas vandens naudojimas bei valdymas ir racionalizuojamas bei ribojamas vandens vartojimas;

9.   rekomenduoja sukurti greito įspėjimo ir nuolatinės dirvožemio būklės stebėsenos sistemą, kad būtų galima tinkamu laiku imtis veiksmų prieš eroziją, organinės medžiagos praradimą, dėl kurio išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ir ariamosios žemės bei biologinės įvairovės praradimą;

10. mano, kad būtina intensyvinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai vandens stygių ir sausrą patyrusiems regionams ir atsižvelgiant į biotechnologijų pažangą;

11. ragina skatinti išsaugoti ir sodinti gyvatvores, ypač regionuose, kuriuose pastaraisiais metais jos išnyko;

12. primena pūdymų svarbą atstatant žemės ūkio paskirties žemes ir sulaikant vandenį; ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares skatinti Viduržemio jūros ekosistemoms pritaikytas žemės ūkio sistemas bei veiksmingo vandens naudojimo priemones;

13. prašo Komisijos ir Tarybos remiantis dirvožemio nualinimo apribojimą skatinančiomis priemonėmis išnagrinėti įvairias nualintų dirvožemių atstatymo strategijas;

14. nekantriai laukia, kada bus atidarytas Europos išankstinio perspėjimo ir sausros stebėsenos centras ir pabrėžia, jog būtina pagerinti valstybių narių perduodamą informaciją ir jų tarpusavio bendradarbiavimą;

15. primena, kad esama 1994 m. priimtos Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, kurios tikslas yra kovoti su ariamos žemės nualinimu ir sausromis, ir kad Parlamentas remia šią konvenciją;

16. pripažįsta, kad vandens pagrindų direktyva (Direktyva 200/60/EB) yra reglamentuojanti ir pagrindinė dirvožemio apsaugos priemonė, kuria skatinama bendradarbiauti tarp regionų, tvariai naudoti vandenį ir apsaugoti turimus vandens išteklius ir, greta to, prisidedama švelninant potvynių ir sausrų pasekmes;

17. atsižvelgdamas į pasaulinę anglies dioksido rinką, ragina skatinti apsaugoti ir atsodinti miškus bei juos atželdinti naudojant mišrių rūšių medžius, visų pirma valstybėse narėse, kuriose nebeliko natūralių miškų, ir pabrėžia, kad reikia sukurti visapusišką tvaraus miškų valdymo Europos Sąjungoje sistemą;

18. mano, kad būtina sugriežtinti su kompleksiniu paramos susiejimu, visų pirma su biologine įvairove ir dirvožemių organinėmis medžiagomis susijusias sąlygas ir jų taikymą Europos Sąjungoje ir jas išplėsti, įtraukiant vandens apsaugą;

19. pabrėžia Europos žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų vaidmenį kovojant su dirvožemio erozija ir dykumėjimu ir prašo, kad būtų pripažintas labai svarbus Europos žemės ūkio produktų gamintojų vaidmuo išsaugant regionų, kurie patiria nuolatines sausras ar kuriems gresia smėlio audros, augmeniją; pabrėžia daugiamečių kultūrų, sodų ir vynuogynų, pievų ir miškininkystės teikiamą naudą vandens kaupimui;

20. pabrėžia miškų vaidmenį vandens apykaitoje bei miškingų plotų, ganyklų ir ariamos žemės pusiausvyros svarbą tvariai vandentvarkai; taip pat pabrėžia dirvožemių, kuriuose daug organinių medžiagų, vaidmens ir pritaikytos sėjomainos svarbą; įspėja dėl pavojaus žemės ūkiui, maisto saugai ir tvariai vandentvarkai, kurį kelia intensyvėjantis žemės dirbimas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Liam Aylward, Maria Berger, John Bowis, Frieda Brepoels, Martin Callanan, Dorette Corbey, Magor Imre Csibi, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jens Holm, Marie Anne Isler Béguin, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Urszula Krupa, Marie-Noëlle Lienemann, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Riitta Myller, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Dimitrios Papadimoulis, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Daciana Octavia Sârbu, Amalia Sartori, Richard Seeber, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Inés Ayala Sender, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

6

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giovanna Corda, Albert Deß, Constantin Dumitriu, Michl Ebner, Carmen Fraga Estévez, Lutz Goepel, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Lily Jacobs, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Vincenzo Lavarra, Stéphane Le Foll, Véronique Mathieu, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, María Isabel Salinas García, Sebastiano Sanzarello, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Alyn Smith, Petya Stavreva, Donato Tommaso Veraldi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Béla Glattfelder, Wiesław Stefan Kuc, Astrid Lulling, Maria Petre, Markus Pieper, Struan Stevenson, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Hélène Goudin, Ewa Tomaszewska, Peter Šťastný

Teisinė informacija - Privatumo politika