Pranešimas - A6-0089/2009Pranešimas
A6-0089/2009

PRANEŠIMAS dėl su elektromagnetiniais laukais susijusių susirūpinimą keliančių sveikatos klausimų

23.2.2009 - (2008/2211(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Frédérique Ries

Procedūra : 2008/2211(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0089/2009

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl su elektromagnetiniais laukais susijusių susirūpinimą keliančių sveikatos klausimų

(2008/2211(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 137, 152 ir 174 straipsnius, kuriais siekiama aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos;

–   atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją 199/519/EB dėl elektromagnetinių laukų poveikio žmonėms apribojimo[1] ir su ja susijusios 2008 m. rugsėjo 1 d. Komisijos taikymo ataskaitos (COM(2008)532 galutinis),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams[2],

–   atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo[3] ir atitinkamus suderintus mobiliųjų telefonų ir bazinių stočių standartus,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaitos[5],

–   atsižvelgdamas į savo 1999 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo[6],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6‑0000/2008),

A. kadangi elektromagnetinių laukų esama gamtoje ir žemėje jų buvo visais laikais, tačiau kadangi pastaraisiais dešimtmečiais dėl elektros energijos poreikio vis tobulėjančių bevielių technologijų ir visuomenės socialinio organizavimo pokyčių antropogeninės kilmės elektromagnetinių laukų (EML) poveikis aplinkai nuolatos augo, o tai reiškia, kad šiuo metu kiekvieną pilietį ir namie, ir darbe veikia sudėtingas elektrinių ir magnetinių įvairių dažnių laukų kompleksas,

B.  kadangi belaidžių prietaisų (mobilūs telefonai, Wifi–Wimax–Bluetooth ir fiksuotojo ryšio „DECT“ telefonai) technologijos generuoja EML, kurie gali turėti neigiamą įtaką žmogaus sveikatai,

C. kadangi nors ir dauguma Europos piliečių, ypač nuo 10 iki 20 m. amžiaus jaunimas, naudoja mobiliuosius telefonus – naudingus, veiksmingus ir madingus prietaisus, tačiau dar lieka neaiškumų dėl galimo pavojaus sveikatai, ypač jaunuoliams, kurių smegenys vis dar vystosi,

D. kadangi mokslo bendruomenės nesutarimai dėl galimo elektromagnetinių laukų (EML) keliamo pavojaus sveikatai paaštrėjo po 1999 m. liepos 12 d., kai Rekomendacija 199/519/EB buvo nustatytos elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms ribos,

E.  kadangi, nors ir mokslo bendruomenė nepateikė oficialių išvadų, kai kurios nacionalinės ir regioninės vyriausybės mažiausiai devyniose Europos Sąjungos valstybėse narėse, taip pat ir Kinijoje, Šveicarijoje ir Rusijoje, nustatė prevencines poveikio ribas, kurios yra mažesnės, nei ribos, siūlomos Komisijos ir Naujai atsirandančių ir naujai nustatytų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (SCENIHR )1,

F.  kadangi veiksmai, skirti apriboti elektromagnetinių laukų (EML) poveikį žmonėms, turėtų būti subalansuoti su gyvenimo kokybės pagerėjimu dėl saugos ir saugumo, gaunamų naudojant elektromagnetinius laukus skleidžiančius prietaisus,

G. kadangi tarp mokslinių projektų, dėl kurių kyla tiek ginčų, tiek ir susidomėjimo, yra epidemiologinis tyrimas „INTERPHONE“, kurį pagal penktąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą[7] Europos Sąjunga finansuoja 3 800 000 eurų suma ir kurio rezultatų laukiama nuo 2006 m.

H. vis dėl to kadangi dėl kai kurių mokslinių žinių bendrai sutariama, ypač dėl skirtingos įvairių asmenų reakcijos į mikrobangų poveikį, būtinybės eksploatavimo sąlygomis atlikti bandymus, visų pirma skirtus įvertinti su radijo dažnių laukais susijusį nešiluminį poveikį, ir ypatingo vaikų, patiriančių EML poveikį, pažeidžiamumo3,

I.   kadangi ES nustatė poveikio ribas, kurios skirtos apsaugoti darbuotojus nuo EML; kadangi prevencinių principų pagrindu tokios priemonės taip pat turėtų būti taikomos suinteresuotoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, gyvenamųjų rajonų gyventojams ir vartotojams,

J.   kadangi specialaus Eurobarometro tyrimo dėl elektromagnetinių laukų (272 2007 m. birželio mėn.) duomenimis dauguma piliečių mano, kad viešosios valdžios institucijos tinkamai jų neinformuoja apie priemones, apsaugančias nuo elektromagnetinių laukų,

K. kadangi būtina tęsti vidutinio ir labai žemo dažnio bangų tyrimus, siekiant padaryti išvadas apie jų poveikį sveikatai,

L.  kadangi direktyva 2004/40/EB neturėtų trukdyti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) naudojimui, nes MRT technologija yra labai svarbi pacientų gyvybei pavojų keliančių ligų moksliniams tyrimams, diagnostikai ir gydymui Europoje,

M. kadangi MRT saugos standartas IEC/EN 60601-2-33 nustato ribines elektromagnetinių laukų vertes, kurios yra tokios, kad nėra jokio pavojaus pacientams ir darbuotojams,

1.  ragina Komisiją persvarstyti elektromagnetinių laukų ribas, nustatytus pagal Rekomendaciją 1999/519/EB, ir informuoti apie tai Europos Parlamentą. Šį persvarstymą turėtų atlikti SCENIHR;

2.  ragina ypatingą dėmesį skirti biologiniams veiksniams įvertinant potencialią elektromagnetinės radiacijos įtaką sveikatai, ypač todėl, kad kai kuriais tyrimais žalingiausias poveikis yra žemutiniame lygyje; ragina vykdyti mokslinius tyrimus sprendžiant potencialius sveikatos klausimus ir ieškoti sprendimų, kuriais būtų siekiama panaikinti arba sumažinti perdavimo dažnių pulsaciją arba amplitudę;

3.  pabrėžia, kad būtų tikslinga, kad paraleliai ar alternatyviai šiam Europos normų pakeitimui, koordinuodama su valstybių narių ir susijusių pramonės sektorių (elektros gamybos įmonių, telekomunikacijų operatorių ir elektros prietaisų, tarp jų mobiliųjų telefonų gamintojų ekspertais, Komisija parengtų turimų ir atskiroje vietovėje mažinant elektromagnetinių laukų poveikį veiksmingų technologijų pasirinkimo gaires;

4.  pažymi, kad pramonės atstovai ir atitinkami infrastruktūros vadybininkai bei atsakingos institucijos jau dabar gali imtis veiksmų, parengiant nuostatas, susijusias su tam tikrais faktoriais, kaip, pvz., nuotolis tarp atskiros vietovės ir siųstuvų arba absoliutinis vietovės aukštis lyginant su perdavimo antenos absoliutiniu aukščiu ir siųstuvo antenos kryptis lyginant su gyvenamomis vietovėmis; to galima imtis siekiant nuraminti ir geriau apsaugoti gyventojus, gyvenančius netoli šios įrangos; ragina optimaliai išdėstyti stiebus ir siųstuvus, ir toliau ragina tiekėjus bendrai naudotis stiebais ir siųstuvais šitaip mažinant netinkamą stiebų ir siųstuvų išdėstymą. prašo Komisiją ir valstybes nares parengti dėl to atitinkamas gaires;

5.  ragina valstybes nares, vietos ir teritorines valdžios institucijas sukurti vieną leidimo įrengti antenas ir siųstuvus sistemą, kaip ir į urbanizacijos planus įtraukti teritorinį antenų plėtros planą;

6.  ragina institucijas, atsakingas už leidimų mobiliojo ryšio antenų įrengimui išdavimą, kad su šio sektoriaus operatoriais susitartų dėl infrastruktūrų pasidalinimo, siekiant sumažinti jų skaičių ir elektromagnetinių laukų pavojų gyventojams;

7.  pripažįsta mobiliųjų komunikacijų ir kitų elektromagnetinius laukus skleidžiančių bevielių technologijų indėlį siekiant išvengti pavojaus aplinkai ir ypač sprendžiant klimato kaitos problemą;

8.  mano, kad dažnėjančių teismo procesų ar viešųjų institucijų taikomų draudimo įrengti naują elektromagnetinį lauką skleidžiančią įrangą priemonių akivaizdoje, bendro intereso labui naudinga skatinti pramonės atstovų, valstybės institucijų, karinės vadovybės ir gyventojų asociacijų dialogu paremtus sprendimus dėl naujų GSM antenų ar aukštos įtampos elektros perdavimo linijų įrengimo kriterijų ir stengtis, kad bent jau mokyklos, vaikų lopšeliai, senelių namai ir sveikatos priežiūros įstaigos būtų atitinkamu atstumu, nustatytu pagal mokslinius kriterijus, nutolusios nuo šios rūšies įrangos;

9.  ragina valstybes nares, kad kartu su šio sektoriaus operatoriais visuomenei pateiktų aukštos įtampos linijų, radijo dažnio ir mikrobangų, ypač skleidžiamų telekomunikacijų bokštais, radijo ryšio perdavimo stotimis ir telefonijos antenomis įrenginių išdėstymo žemėlapius. Ragina pateikti šią informaciją internetiniame puslapyje, kad visuomenė galėtų lengvai prie jos prieiti, taip pat kad ji būtų išplatinta žiniasklaidos;

10. siūlo Komisijai įvertinti galimybę pasinaudoti transeuropinių energijos tinklų fondais tiriant labai žemo dažnio elektromagnetinių laukų ir ypač elektros energijos perdavimo linijose poveikį;

11. ragina Komisiją 2009–2014 m. kadencijos metu pradėti ambicingą programą dėl dirbtinai sukeliamų ir gamtoje gyvo žmogaus kūno skleidžiamų elektromagnetinių bangų biologinio suderinamumo ir netgi ilgainiui skirtą nustatyti, ar mikrobangos sukelia nepageidaujamų padarinių žmogaus sveikatai;

12. ragina Komisiją kasmet pateikti pranešimą dėl elektromagnetinės spinduliuotės ES, jos šaltinių ir veiksmų, vykdomų ES siekiant geriau apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką;

13. ragina Komisiją rasti sprendimą, kad būtų pagreitintas Direktyvos 2004/40/EB įgyvendinimas ir užtikrinti, kad darbuotojai būtų veiksmingiau apsaugoti nuo elektromagnetinių laukų poveikio, taip, kaip jie kitais Bendrijos teisės aktais jau saugojami nuo triukšmo1 ir vibracijų2 poveikio ir įtraukti leidžiančią nukrypti nuostatą dėl magnetinio rezonanso tomografijos pagal šios direktyvos 1 straipsnį.

14. apgailestauja, kad nuo 2006 m. nuolatos atidedamas tarptautinio epidemiologinio tyrimo „INTERPHONE“, kurio tikslas yra ištirti, ar yra ryšys tarp mobilių telefonų naudojimo ir tam tikrų vėžio formų, tarp jų, smegenų, klausos nervų ir paausio liaukos auglių, išvadų paskelbimas;

15. pabrėžia, kad šiame kontekste kvietime elgtis atsargiai, kurį paskelbė „INTERPHONE“ tyrimo koordinatorė Elisabeth Cardis, remiantis šiuo metu turimomis žiniomis rekomenduojama, kad vaikai mobiliuosius telefonus naudotų su saiku, ir geriau naudotų fiksuoto ryšio telefonus;

16. mano, kad bet kokiu atveju Komisijos, kuri svariai prisidėjo finansuojant šį pasaulinį tyrimą, vaidmuo yra pasiteirauti projekto vadovų, kodėl nėra paskelbti galutiniai rezultatai, ir jei bus gautas atsakymas, nedelsiant pranešti apie jį Parlamentui ir valstybėms narėms;

17. taip pat, siekiant politinio ir biudžetinio veiksmingumo, siūlo Komisijai elektromagnetinių laukų tyrimams skirtą Bendrijos finansavimą perskirti bendrai Europos jaunimo sąmoningumo skatinimo programai, susijusiai su pažangiąja mobiliųjų telefonų naudojimo patirtimi, kaip pvz. laisvų rankų įrangos naudojimas, skatinimas trumpinti pokalbius, nesinaudojant telefonais juos išjungti (pavyzdžiui, per pamokas) ir telefonų naudojimas gero ryšio lygio vietovėse;

18. tokios informavimo kampanijos taip pat turėtų supažindinti jaunuosius europiečius su buitinių prietaisų naudojimo pavojumi sveikatai ir tuo, kaip svarbu prietaisus išjungti, o ne palikti juos veikti budėjimo režimu;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti lėšas moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad būtų galima įvertinti galimą ilgalaikį mobiliosios telefonijos radijo dažnio neigiamą poveikį, taip pat ragina dažniau kviesti piliečius, siekiant ištirti dažno buvimo įvairių elektromagnetinių laukų šaltinių zonoje neigiamą poveikį, ypač kai nuo jo nukenčia vaikai.

20. siūlo į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės įgaliojimus įtraukti mokslinio sąžiningumo įvertinimo misiją siekiant padėti Komisijai užkirsti kelią pavojingos padėties galimybėms, interesų konfliktams ar netgi klastojimui, kuris gali atsirasti aršios mokslininkų konkurencijos kontekste;

21. pripažįstant visuomenės susirūpinimą daugelyje valstybių narių, ragina Komisiją dirbti su visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis, kaip, pvz., nacionaliniai ekspertai, nevyriausybinės organizacijos ir pramonės sektoriai, siekiant pagerinti naujausios informacijos apie bevielę technologiją ir apsaugos standartus prieinamumą ir galimybę ja naudotis neprofesionalams;

22. ragina Tarptautinę apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisiją ir Pasaulinę sveikatos organizaciją didinti skaidrumą ir atvirumą dialogui su visais suinteresuotaisiais asmenimis standartinėmis aplinkybėmis;

23. kritiškai vertina kai kurias ypač agresyvias ryšio operatorių metų pabaigos ir ypatingais atvejais vykdomas tokias rinkodaros kampanijas, kaip, pvz., mobiliųjų telefonų, skirtų tik vaikams pardavimas ar paaugliams skirti „nemokamų minučių“ planai;

24. siūlo Europos Sąjungai į savo oro kokybės vidaus politiką įtraukti bevielių buitinių prietaisų, kaip, pvz., interneto prieigai skirti Wifi įrenginiai ir skaitmeninio patobulinto belaidžio nuotolinio ryšio (DECT) telefonai, kurie pastaraisiais metais plačiai naudojami viešosiose vietose ir gyvenamuose namuose, paveikiant piliečius nuolat skleidžiamomis mikrobangomis;

25. nuolatos siekdamas pagerinti vartotojų informavimą, reikalauja, kad būtų pakeisti Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) techniniai standartai, kad kiekvieną bevieliu principu veikiantį elektromagnetines bangas skleidžiantį prietaisą būtų privaloma žymėti etiketėmis, kuriose būtų nurodoma emisijos galia;

26. ragina Tarybą ir Komisiją, derinant su valstybėmis narėmis ir Regionų komitetu, skatinti parengti vieningą standartą siekiant sumažinti poveikį gyventojams plečiant aukštos įtampos elektros perdavimo linijų tinklus;

27. yra labai sujaudintas dėl to, draudimo bendrovės linksta į civilinės atsakomybės draudimą neįtraukti rizikos, susijusios su elektromagnetiniais laukais, ir tai yra įrodymas, kad Europos draudimo bendrovės jau imasi įgyvendinti savo apdairumo principo versiją;

28. ragina valstybes nares pasekti Švedijos pavyzdžiu ir pripažinti asmenis, kurie pasižymi ypatingu jautrumu elektromagentiniams laukams neįgaliais užtikrinant jiems tinkamą apsaugą ir vienodas galimybes;

29. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Regionų komitetui bei Pasaulinei Sveikatos Organizacijai.

  • [1]  OL L 199, 1999 7 30, p. 59.
  • [2]  OL L 159, 2004 4 30, p. 1.
  • [3]  OL L 91, 1999 4 7, p. 10.
  • [4]  OL L 374, 2006 12 27, p. 10.
  • [5]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0410.
  • [6]  OL C 175, 1999 6 21, p. 129.
  • [7]  Programa „Gyvenimo kokybė“, sutarties Nr. QLK4-1999-01563

AIŠKINAMOJI DALIS

Elektromagnetinių laukų poveikis sveikatai: kas tai?

Vienas iš keisčiausių netikėtumų, kurį mums pateikia žmogaus kūnas, neabejotinai yra jo gebėjimas natūraliai skleisti elektros laukus, susikuriančius pirmiausia dėl mūsų biologinio aktyvumo. Būtent dėl šios priežasties širdies ir smegenų veiklą gali užfiksuoti elektrokardiogramos ir elektroencefalogramos. Ar šis natūralus elektros aktyvumas sąveikauja su žmogaus dirbtinai kuriamais elektromagnetiniais laukais? Kaip žmogaus kūnas sugeria elektromagnetinius laukus, kurias skleidžia tokie skirtingi prietaisai kaip radijo ir televizijos aparatai, mikrobangų krosnelės, mobilieji telefonai, ryšio perdavimo stotys arba aukštos įtampos linijos?

Yra daug įvairias mokslines problemas keliančių klausimų, kuriems valstybės institucijos dar neskyrė viso deramo dėmesio. Tai ir yra šio iniciatyvinio pranešimo, parengto nepriklausomai, laikantis neutralios pozicijos dėl šiuo metu vykstančių aršių mokslinių ginčų elektromagnetinių laukų poveikio klausimu, pranašumas. Svarbiausias šio pranešimo tikslas – įgyvendinus dvylika konkrečių siūlymų pateikti atsakymus visuomenės nariams – paprastiems šių prietaisų naudotojams ar gyvenantiems šalia judriojo ryšio perdavimo stočių ar aukštos įtampos linijų. Visuomenės nariai vis dažniau išreiškia susirūpinimą dėl to, kokią įtaką jų sveikatai daro ši nuolatinė sąveika su mikrobangų spinduliuote.

Valstybės narės nepakankamai atsižvelgia į europines rekomendacijas.

Kadangi nėra sutartimis priskiriamų kompetencijos sričių, joks Europos Sąjungos teisės aktas valstybių narių neįpareigoja imtis priemonių, susijusių su žemo ir labai žemo dažnio bangomis. Pastarąsias mūsų dienomis daugiausia skleidžia mobiliosios telefonijos antenos ir belaidžių technologijų įrenginiai.

Dėl šios priežasties ES lygiu visuomenės narių apšvitinimo normos nustatytos 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijoje dėl elektromagnetinių laukų poveikio visuomenės nariams apribojimo (nuo 0 Hz iki 300 GHz).

Šios normos tiksliai atitinka standartus, kuriuos pasiūlė Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija (ICNIRP), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) oficialiai pripažinta nevyriausybinė organizacija, vertinanti viso pasaulio mokslininkų gautus rezultatus.

Pirmiau minėtoje ES Tarybos rekomendacijoje patvirtintos tokios ribinės vertės:

1.        GSM (900 MHz): 41,25 volto/metrui;

2.        DCS (1800 MHz): 58,33 volto/metrui;

3.        UMTS (2100 MHz): 61 voltas/metrui.

Vis dėlto niekas nekliudo valstybėms narėms priimti griežtesnes apsaugos normas: taip valstybės ar regiono lygmeniu yra pasielgusios ne mažiau kaip devynios valstybės narės, tarp jų Graikija, Lenkija ir visai neseniai – Belgija.

Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, valstybėje, kurios reikalus pranešėjas puikiai išmano, nuo 2000 m. pabaigos vyriausybė nusprendė pritaikyti atsargumo principą ir nustatyti maksimalią 3 voltų/metrui skleidžiamo elektros lauko vertę šalia vietovių, kuriose gali gyventi žmonės. Liuksemburgo gyventojai yra beveik 14 kartų labiau apsaugoti nuo elektromagnetinių laukų spinduliuotės nei kiti ES piliečiai.

Europos Sąjungos mastu šis nacionalinės politikos koordinavimo stygius aptariamu klausimu nėra džiuginantis. Pranešėjo manymu, Komisija turi užimti poziciją ir vykdyti aiškią politiką dėl elektromagnetinių bangų (sritis – konkurencingumas, naujovės, vartotojų sveikata ir vartotojų informavimas), kuri neapsiribotų vos keletu negausių Mokslinių tyrimų generalinio direktorato finansuojamų projektų.

Pranešėjo manymu, šiuo etapu būtina priimti politinį sprendimą nuolat persvarstyti fiksuotas ribines vertes (atsižvelgiant į rinkoje pasirodančias naująsias technologijas, naujų epidemiologinių tyrimų rezultatus) ir užtikrinti aukštą vartotojų, ypač vaikų, apsaugos lygį, kartu nesudarant kliūčių mobiliosios telefonijos tinklų darbui.

Tokį sprendimą priėmė Europos aplinkos agentūra (Kopenhaga), kuri 2007 m. rugsėjo mėn. ryžtingai paragino 27 valstybių narių valstybės institucijas imtis priemonių labiau apsaugoti visuomenę: „imtis tinkamų ir proporcingų priemonių, siekiant išvengti didelių grėsmių“. Tai reikšmingas pokytis sprendžiant šią problemą. Kvietimas aktyviai veikti, akivaizdžiai besiskiriantis nuo Pasaulio sveikatos organizacijos pripažįstamo status quo.

Tiesą sakant, atrodo, kad PSO yra linkusi „tempti laiką“ ir laukia 2015 m., kad galėtų iki galo įvertinti elektromagnetinių laukų poveikį žmogui!

1999 m. kovo 10 d. ir 2008 m. rugsėjo 4 d. balsavimas: Europos Parlamentas atkakliai laikosi savo pozicijos ir pasirašo rezoliuciją.

Jau prieš 10 metų Parlamentas išsakė nuomonę, kad siekiant nuo mikrobangų apsaugoti visuomenės narius turi būti atsargiau įvertintos Europos nustatytos normos. Vos pridengta kritika Europos Komisijos ir Tarybos atžvilgiu, nes pranešėjas Gianni Tamino siūlė taikyti ne daugiau ir ne mažiau kaip atsargumo ir „Alara“ (ang. as low as reasonably achievable) principą, pagal kurį spinduliuotė, kiek leidžia protingos galimybės, privalo būti kaip įmanoma mažesnė.

Aiškiai nurodyta kryptis, kurią dėl šios opios ribinių verčių problemos bendrai patvirtino Europos Parlamentas, pastarųjų metų rugsėjo 4 d. balsuodamas už 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaitos įvertinimą.

Beveik vienbalsiai priimta Parlamento narių rezoliucija (522 balsai už, 16 prieš), kurioje Taryba raginama „iš dalies pakeisti savo Rekomendaciją 1999/519/EB, siekiant atsižvelgti į pažangiausią valstybių narių patirtį ir nustatyti griežtesnes visų prietaisų, kurie skleidžia 0,1 MHz–300 GHz dažnio elektromagnetinius laukus, poveikio ribines vertes“.

Pranešėjas pripažįsta, kad ribų nustatymas yra išskirtinė valstybių ir regionų kompetencija; jis labiau siekia atkreipti dėmesį į tai, kokias alternatyvas turi pramonės atstovai, kad užkirstų kelią bet kokiam pavojui sveikatai, kaip antai pasekti Austrijos valdžios institucijų pavyzdžiu, kurios paaukštino judriojo ryšio perdavimo stotis, kad perdavimo dažnis pasiskirstytų veiksmingiau.

Neįmanoma nesutikti, kad per pastarąjį dešimtmetį kasdieninė Europos visuomenės aplinka gerokai pasikeitė, išplitus belaidėms technologijoms (belaidžiams DECT telefono aparatams, mobiliesiems telefonams, perdavimui per UMTS-Wifi-Wimax Bluetooth, baby-phones ir kt.). Pripažinti šių naujųjų technologijų indėlį, taip pat ir faktą, kad jos naudojamos visur – darbe, bibliotekose, namuose – reiškia kartu pripažinti, kad atitinkami prietaisai dar prieš jų pasirodymą prekyboje turi būti įvertinami, ir dar bendriau – kad būtų nustatytos ribinės mikrobangų spinduliuotės vertės gyvenamojoje patalpoje. Priešinga padėtis prilygtų ... atsisakymui padėti pavojuje atsidūrusiam vartotojui!

Šiuo metu stinga būtent šios pasitikėjimo aplinkos, kurią artimiausiais metais reikės atkurti tarp vartotojų ir šalia įrenginių gyvenančių visuomenės narių. Ir net pačioje mokslininkų bendruomenėje. Pranešėjas sąmoningai nusprendė neminėti jokių tyrimų ar jau paskelbtų dokumentų (išskyrus Europos Parlamento), nes akivaizdžiai matyti, kad mokslo bendruomenėje nėra jokio bendro sutarimo dėl elektromagnetinių laukų ir jų galimo pavojaus sveikatai.

INTERPHONE tyrimas: vadovėlinis pavyzdys.

Pranešėjui gerai žinoma, kad ginčai aptariamu klausimu yra normalios mokslo raidos dalis; mums tai puikiai primena diskusijos, metų metus kėlusios nesutarimų dėl klimato kaitos ir jos priežasčių!

Nepaisant to, sunku pritarti tyrimų sustabdymui, motyvuojant ekspertų nesugebėjimu pateikti vienos bendros išvados, ypač kai naudojamos bendros Europos lėšos.

Šiuo požiūriu INTERPHONE tyrimas yra tikras vadovėlinis pavyzdys. Inicijuotas 1998 m., pradėtas vykdyti 2000 m., ir visų pirma pristatytas kaip išsamiausias mokslinis projektas, nes apima ne mažiau kaip 12 pasaulio šalių, turintis pavyzdinį protokolą, kad būtų maksimaliai užtikrinta galimybė įvertinti tam tikrų vėžio tipų riziką, – jo išvadų vis dar tenka laukti; ir tai tęsiasi jau nuo 2006 m. Padėtis tokia, kad galima tik paklausti, ar tikrai vieną dieną bus pateiktas aiškus atsakymas.

Žinodamas, kad mokslininkai patiria ypatingą spaudimą, pranešėjas būtent dėl šios priežasties siekia juos palaikyti šios aršios konkurencijos aplinkybėmis, kai atradimas vertinamas tik jei jis tampa naujove ir jei yra paskelbtas svarbiausiuose mokslo žurnaluose. Jis mano, kad svarbu reformuoti mokslo komitetų prie Komisijos veiklą.

Tam įgyvendinti siūlomi du paprasti sumanymai: pirmasis – šiuose komitetuose užtikrinti teisingą atstovavimą visoms suinteresuotosioms grupėms, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir vartotojų asociacijas. Antrasis – rūpindamasis skaidrumu ir veiksminga kontrole pranešėjas siūlo, kad į Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės (EGE) įgaliojimus būtų įtraukta mokslinio sąžiningumo vertinimo funkcija. Tokio pobūdžio kontrolė, jau veikianti nacionalinėse mokslo institucijose, bus ypač vertinga Komisijai, siekiant apsisaugoti nuo bet kokių rizikingų situacijų, interesų konfliktų ar galimų sukčiavimo atvejų, galinčių pasitaikyti mokslo tyrimų sektoriuje.

Vietoj išvados pranešėjas nori atkreipti dėmesį į gausybę dokumentų, su kuriais jam teko susipažinti ir kurie rodo, jog draudimo bendrovės paprastai atsisako prisiimti atsakomybę už elektromagnetinių laukų keliamą riziką. Žinant draudikų gebėjimą įvertinti visokias rizikos rūšis ir numatyti galimus įvykius, teisėta paklausti, kokios priežastys juos skatina savaip taikyti atsargumo principą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adamos Adamou, Margrete Auken, Liam Aylward, Irena Belohorská, Maria Berger, John Bowis, Hiltrud Breyer, Martin Callanan, Dorette Corbey, Magor Imre Csibi, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Jill Evans, Christofer Fjellner, Elisabetta Gardini, Matthias Groote, Satu Hassi, Christa Klaß, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Peter Liese, Marios Matsakis, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, María Sornosa Martínez, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Inés Ayala Sender, Kathalijne Maria Buitenweg, Philip Bushill-Matthews, Jutta Haug, Johannes Lebech, Caroline Lucas, Hartmut Nassauer, Justas Vincas Paleckis, Alojz Peterle, Lambert van Nistelrooij