PRANEŠIMAS dėl bendros aviacijos erdvės su Izraeliu kūrimo

23.2.2009 - (2008/2136(INI))

Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėjas: Luca Romagnoli

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendros aviacijos erdvės su Izraeliu kūrimo

(2008/2136(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendros aviacijos erdvės su Izraeliu kūrimas“ (COM(2007)0691),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimo[1],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6‑0090/2008),

A. kadangi siekiant, kad būtų sėkmingai sudaryti visapusiški oro transporto susitarimai, reikia įgyvendinti išankstinę taisyklių, ypač susijusių su sauga, saugumu, konkurencija, valstybės pagalba, aplinkos apsauga ir darbuotojų teisėmis, suvienodinimo sąlygą,

B.  kadangi derybose dėl visapusiško oro transporto susitarimo su Izraeliu Komisija turėtų remtis valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių sukauptomis žiniomis ir informacija ir turėtų įtraukti jas į derybas ir į procesus, vykdomus prieš derybas ir po jų,

C. kadangi Izraelis yra svarbiausia aviacijos rinka Artimuosiuose Rytuose, turinti daug augimo galimybių, taip pat atsižvelgiant į strateginę jo, kaip tilto tarp Europos ir Artimųjų Rytų bei dar labiau nutolusių regionų, padėtį,

1.  palankiai vertina pradėtas derybas su Izraeliu dėl visapusiško oro transporto susitarimo;

2.  pabrėžia susitarimo svarbą sąlygų plėsti bendrą aviacijos erdvę sudarymo požiūriu;

3.  pabrėžia, kad susitarimas neturėtų riboti patekimo į rinką lygio, kuris jau pasiektas dabar galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose;

4.  pabrėžia, kad susitarimas turėtų būti subalansuotas patekimo į rinką požiūriu, be to, patekimas į rinką turi būti įgyvendinamas palaipsniui, būti abipusis ir tvarus;

5.  pabrėžia, kad rinkų atvėrimas turi vykti lygiagrečiai su saugos, saugumo, aplinkos apsaugos, valstybės pagalbos ir konkurencijos teisės sričių reglamentavimo vienodinimu, o liberalizacijos lygis turi būti siejamas su vienodų galimybių įgyvendinimo laipsniu tose srityse;

6.  pripažįsta, kad ilgų ir vidutinio nuotolio skrydžių srityje aviacijos sektorius suteikia greičiausią šalių, vietų ir žmonių pasiekimo būdą ir kad ateityje šio sektoriaus transporto priemonės ir toliau bus patraukliausios greičio ir išlaidų požiūriu;

7.  pripažįsta svarbų aviacijos sektoriaus indėlį kuriant darbo vietas (tiesiogiai ir netiesiogiai), visų pirma jungiant tokias pasaulio vietas, kurių dabar negalima pasiekti jokia kita konkurencinga transporto priemone; vis dėlto skatina naudotis transporto rūšių derinimu ir jį plėtoti, taip pat naudotis kitomis transporto rūšimis;

8.  pripažįsta, kad aviacijos sektorius turi tam tikrą neigiamą poveikį aplinkai, visų pirma, kaip triukšmo šaltinis ir didelis teršėjas; todėl mano, kad labai svarbu, jog susitarime būtų numatyta galimybė imtis veiksmų Europos Sąjungoje dėl aplinkos apsaugos klausimų, siekiant sušvelninti aviacijos poveikį vandens, oro kokybei ir triukšmo lygiui;

9.  pabrėžia, kad susitarime turėtų būti numatytos griežtos oro saugos ir saugumo taisyklės;

10.  pabrėžia, kad derybos turėtų vykti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurios turi būtino išmanymo ir patirties padedant tokiose derybose;

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir visos atitinkamos interesų grupės visų derybų metu gautų visą informaciją ir su jais būtų konsultuojamasi;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

• [1]  OL C 287 E, 2006 11 24, p. 84.

AIŠKINAMOJI DALIS

Derybos

Savo Komunikate dėl bendros aviacijos erdvės su Izraeliu kūrimo Europos Komisija pasiūlė derėtis su Izraeliu dėl visapusiško atviro oro susisiekimo susitarimo ir jį sudaryti, taip pat rekomendavo Tarybai įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl tokio susitarimo.

2008 m. balandžio mėn. Taryba įgaliojo Komisiją Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu pagal jų kompetenciją pradėti derybas su Izraeliu siekiant sudaryti visapusišką oro susisiekimo susitarimą.

Po kelių parengiamųjų susitikimų pirmasis Komisijos ir Izraelio derybų raundas įvyko 2008 m. gruodžio 9–10 d. Briuselyje, kuriame šalys susitarė dėl plačių būsimo visapusiško susitarimo principų, kaip antai laipsniško rinkos atvėrimo ir bendradarbiavimo reglamentavimo srityje. Komisija ir Izraelis taip pat nustatė specifines temas, dėl kurių reikia nuodugnių diskusijų, pvz., skrydžių teisės, oro uostų laiko tarpsniai, trečiojoje šalyje registruoti orlaiviai, saugumas, konkurencija ir laipsniškas reglamentavimo suderinimas. Kitas derybų raundas numatytas 2009 m. pirmąjį ketvirtį.

Bendrosios derybų aplinkybės

Izraelis yra svarbus ES partneris Artimuosiuose Rytuose ir Europos kaimynystės politikos požiūriu. ES ir Izraelio santykiai valdomi Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės, užmegztos sudarius ES ir Izraelio asociacijos susitarimą, ir remiantis regioniniu Barselonos proceso aspektu. Asociacijos susitarime pabrėžiamas siekis stiprinti bendradarbiavimą transporto srityje, numatoma, kad šalys bendradarbiaus reglamentavimo klausimais, ypač saugos ir saugumo srityse, taip pat raginama bendradarbiauti plėtojant technologijas ir atliekant mokslinius tyrimus transporto sektoriuje, įskaitant aviaciją.

2004 m gruodžio mėn. abi šalys pasirašė ES ir Izraelio kaimynystės politikos veiksmų planą, skirtą paremti tolesnę Izraelio integraciją į Europos ekonomikos ir socialines struktūras. Veiksmų planas įsigaliojo 2005 m. balandžio mėn. Veiksmų plane nurodyti konkretūs prioritetai: glaudžiau bendradarbiauti civilinės aviacijos srityje, įskaitant oro eismo valdymą (dalyvavimas Bendro Europos dangaus iniciatyvoje), spręsti saugos ir saugumo klausimus, sudaryti susitarimą dėl abipusio orlaivių pripažinimo tinkamais skraidyti ir išnagrinėti galimybes sudaryti visapusišką oro susisiekimo susitarimą.

Be to, Europos Komisija surengė su Izraeliu horizontaliąsias derybas, kad būtų išspręsti Europos Teisingumo Teismo „atviro dangaus“ bylose iškelti teisiniai klausimai, pvz., Bendrijos paskyrimas, aviacinio kuro apmokestinimas ir kainodara. Derybų susitarimas pasirašytas 2008 m. gruodžio 9 d. ir greitai su Parlamentu bus konsultuojamasi dėl šio horizontaliojo susitarimo sudarymo. Pasirašydama horizontalųjį susitarimą Izraelio atstovai patvirtinto savo įsipareigojimą derėtis dėl visapusiško oro transporto susitarimo su ES.

Tokių derybų tikslas – sudaryti visapusišką susitarimą dėl bendros aviacijos erdvės su Izraeliu, suderinant rinkos atvėrimą su lygiagrečiai vykdomu bendradarbiavimo reglamentavimo srityje ir (arba) taisyklių vienodinimo procesu, svarbiausiose srityse abipusiškai pripažįstant ES aviacijos teisės aktus. Tokios prioritetinės sritys – tai skrydžių sauga, saugumas, aplinkosauga, valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių taikymas, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir teisingas vienodas konkurencijos sąlygas.

Izraelis – vienas iš didžiausių Europos Sąjungos prekybos partnerių Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės regione. Izraelis yra prisijungęs prie Europos bendrijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos. ES ir Izraelis taip pat parafavo susitarimą dėl Izraelio dalyvavimo programoje Galileo. Izraelis pasirašė dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su dvidešimt viena valstybe nare ir su nemažai kitų svarbių tarptautinių partnerių. Be to, Izraelis yra Europai svarbi auganti turizmo rinka, tai skatina oro susisiekimo paslaugų paklausą.

Bendrijos vežėjams Izraelis yra labai svarbi rinka. Daugiau kaip pusė oro eismo į Izraelį ir iš jo (5,5 mln. keleivių 2007 m.) yra susiję su ES valstybėmis narėmis.

Izraelis yra senas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (TCAO) narys ir yra pasirašęs kitus daugiašalius aviacijos susitarimus. Izraelis ypač griežtai laikosi TCAO įpareigojimų ir aktyviai pasisako už nuoseklų ir kokybišką tarptautinės aviacijos reglamentavimą. Izraelio oro susisiekimo saugos rodikliai ypač geri, o jo aviacijos saugumo reikalavimai turbūt griežčiausi pasaulyje. Izraelis yra įsipareigojęs saugoti aplinką, be to, jo oro linijų darbuotojams taikoma gera socialinė apsauga, o jų profesionalumas – labai aukšto lygio. Oro susisiekimo bendrovių licencijavimo tvarka ypač griežta. Izraelis laikosi aukštų oro transporto veiklos vykdymo ir reglamentavimo standartų, tai suteikia tvirtą pagrindą suvienodinti taisykles su ES aviacijos srities teisės aktais. Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) ir Izraelis jau pasirašė darbinį susitarimą dėl tinkamumo skraidyti sertifikavimo.

ES valstybės narės ir Izraelis paprastai yra sudarę gana suvaržančius dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus, kuriuose numatomas ribotas rinkos atvėrimas ir griežtos rinkos sąlygos veiklos vykdytojams. Bendrijos lygmeniu sudarytu susitarimu aukščiausiu lygiu būtų sukurtos vienodos sąlygos visiems Bendrijos ir Izraelio oro vežėjams, o visų valstybių narių keleiviai galėtų naudotis panašiomis sąlygomis ir dažnesniais pigesniais skrydžiais tarp ES ir Izraelio.

ES turi užtikrinti, kad jos ekonominiai santykiai su partneriais Viduržemio jūros regione būtų grindžiami bendrais standartais, suderinamais su Europos standartais. Tai įmanoma tik pasirašius visapusišką susitarimą, dėl kurio susiderėta Bendrijos lygmeniu ir kuriame numatytas bendradarbiavimas reglamentavimo srityje ir bent jau abipusis aviacijos standartų ir procedūrų pripažinimas.

Remdamasis tuo, kas pasakyta, pranešėjas mano, kad išsamios derybos su Izraeliu – tai esminis žingsnis link tolesnio ES ir Izraelio aviacijos ryšių plėtojimo ir bendros aviacijos erdvės išplėtimo visame Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės regione. Sudarius susitarimą padidės visų oro vežėjų ir keleivių ekonominės ir socialinės plėtros galimybės.

Kartu svarbu spręsti augančio eismo pasekmes aplinkai ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas. Taip pat svarbu užtikrinti nuolatinį informacijos srautą tarp Komisijos, valstybių narių, Parlamento ir interesų grupių.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	17.2.2009
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	34 1 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Albertini, Etelka Barsi-Pataky, Paolo Costa, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Arūnas Degutis, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Georg Jarzembowski, Stanisław Jałowiecki, Timothy Kirkhope, Jaromír Kohlíček, Sepp Kusstatscher, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Erik Meijer, Reinhard Rack, Ulrike Rodust, Luca Romagnoli, Brian Simpson, Renate Sommer, Dirk Sterckx, Ulrich Stockmann, Michel Teychenné, Silvia-Adriana Ţicău
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Zsolt László Becsey, Johannes Blokland, Philip Bradbourn, Luigi Cocilovo, Jas Gawronski, Pedro Guerreiro, Lily Jacobs, Rosa Miguélez Ramos, Corien Wortmann-Kool