PRANEŠIMAS dėl meno studijų Europos Sąjungoje

24.2.2009 - (2008/2226(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėja: Maria Badia i Cutchet

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl meno studijų Europos Sąjungoje

(2008/2226(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 151 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/92/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų[1],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų (2009 m.)[2],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 24 ir 25 m. Tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybinio sektorių indėlio siekiant Lisabonos strategijos tikslų ir į 2008 m. gegužės 21 ir 22 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2008 m. pažangos bendros ataskaitos projektą — „Mokymasis visą gyvenimą — žinioms, kūrybiškumui ir inovacijoms skatinti“[3]

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Parlamento rezoliuciją dėl socialinio menininkų statuso[4],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės[5],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl kultūros pramonės Europoje[6],

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6‑0093/2009),

A. kadangi Europos Sąjunga, laikydamasi savo šūkio „suvienijusi įvairovę“, turi pripažinti savo bendrą istoriją, ir tai ji gali padaryti remdamasi Europos meno istorija, nes ji yra iš esmės universalaus pobūdžio,

B.  kadangi mokyklos turi vėl tapti pagrindine kultūros pažinimo demokratizavimo vieta,

C. kadangi meninis bei kultūrinis švietimas, kuris apima ir mokymą paveikslėliais, yra pagrindinis valstybių narių švietimo sistemos elementas,

D. kadangi meninis ir kultūrinis švietimas yra pagrindinė vaikų ir jaunimo švietimo dalis, nes jis padeda ugdyti laisvą valią, jautrumą ir atvirumą kitiems; kadangi tai yra svarbus lygių galimybių aspektas ir būtina tikros kultūros pažinimo demokratizacijos sąlyga,

E.  kadangi siekiant išspręsti kultūros pažinimo demokratizacijos problemą, reikia visais lygmenimis ir visose amžiaus grupėse skatinti meno supratimą, pripažinti kolektyvinės ir mėgėjiškos meninės veiklos svarbą ir skatinti meno studijų prieinamumą,

F.  kadangi dėl ekonominių priežasčių valstybės narės, deja, dažnai yra priverstos bendroje švietimo politikoje skirti mažiau dėmesio menui,

G. kadangi menų srityje meninis švietimas sudaro profesinio mokymo pagrindą ir skatina kūrybingumą ir fizinį bei protinį tobulėjimą šioje srityje, taip skatindamas artimesnį ir produktyvesnių švietimo, kultūros ir menų ryšį,

H. kadangi meninio švietimo ir dizaino mokyklos bei centrai padeda plėtoti filosofijos kryptis, kurti naujus meninius stilius bei judėjimus ir suteikti galimybę pažinti kitus kultūrinius pasaulius, o tai gerina Europos Sąjungos įvaizdį pasaulyje,

I.   kadangi meninės ir kūrybinės srities profesionalų sėkmei didelę reikšmę turi mokymas,

J.   kadangi meno studijos, sutelktos į specialybės įgijimą ir karjeros plėtrą, reikalauja ne tik studentų talento, bet ir solidaus kultūrinio pagrindo, kurį suteikti gali tik daugiadalykis ir sisteminis mokymas; kadangi toks mokymas padidina įsidarbinimo šioje srityje galimybes, nes kartu suteikia bendrą išprusimą, tyrimų metodologijos žinių, verslo įgūdžių bei ekonomikos žinių ir kitų įvairių veiklos sričių, mūsų dienomis sąveikaujančių su menu, įgūdžių,

K. kadangi Europos Sąjungos kūrybinių, kultūrinių ir meninių bendrovių ir įmonių ekonominis potencialas užimtumo srityje stipriai veikia meninės srities plėtrą,

L.  kadangi technologinė revoliucija sukėlė didesnę konkurenciją šalių viduje ir tarp šalių, todėl intelektiniai ir kūrybiniai gebėjimai užima išskirtinę vietą Lisabonos strategijoje,

M. kadangi greiti ir nuolatiniai mūsų visuomenėje vykstantys pokyčiai reikalauja didelių žmonių prisitaikymo, lankstumo, kūrybingumo, novatoriškumo ir komunikacinių gebėjimų darbo srityje, o šios savybės turi būti skatinamos įvairių valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų, suderintų su minėtosios programos „Švietimas ir mokymas 2010“ tikslais,

N. kadangi reikia atsižvelgti į tai, kad skirtingų valstybių narių taikomi meninio švietimo modeliai labai skiriasi,

O. kadangi dėl globalizacijos ir didelio asmenų judumo, taip pat dėl vienas po kito vykusių Europos Sąjungos plėtros etapų švietimas kultūros ir jos įvairovės klausimais tapo svarbiu veiksniu, siekiant išsaugoti tapatybę ir skatinti kultūrų ir religijų tarpusavio supratimą; kadangi Europos kultūrų dialogo metų tikslų informuoti apie kultūrą bei ją remti turi būti siekiama ir po 2008 metų,

1.  mano, kad meninis švietimas turėtų būti privaloma visų mokymo lygių švietimo programų dalis, siekiant skatinti kultūros pažinimo demokratizavimą,

2.  pabrėžia, kad svarbu mokyklų mokymo programose ir profesinio mokymo bei mokymosi visą gyvenimą tęstinių kursų programose visose amžiaus grupėse skatinti ir ugdyti kūrybiškumą, kaip mokymosi visą gyvenimą proceso dalį;

3.  primena, kad vienas iš meninio ir kultūrinio švietimo tikslų yra prisidėti prie piliečių švietimo, ir kad vienas iš jo atliekamų vaidmenų yra stiprinti mūsų gebėjimą mąstyti ir prisidėti prie asmens tobulėjimo protine, emocine ir fizine prasmėmis;

4.  pripažįsta Europos kūrybiškumo ir naujovių metais (2009 m.) menų atliekamą svarbų naujovių visuomenėje ir ekonomikoje skatinimo vaidmenį,

5.  atkreipia Tarybos ir valstybių narių dėmesį į tai, kokį vaidmenį Europos kultūros ir jų įvairovė atlieka kaip integracijos veiksnys, ir į meninio bei kultūrinio švietimo Europos lygmeniu svarbą, įskaitant tradicinių kultūros vertybių saugojimą skirtinguose regionuose;

6.  pažymi, kad kasdien vis daugiau menų srities studentų norėtų studijuoti kitoje valstybėje narėje, ir todėl skatina valstybes nares koordinuoti savo meninio lavinimo politikos kryptis Europos Sąjungos lygmeniu, keistis gerąja patirtimi ir didinti ir studentų, ir dėstytojų judumą šioje srityje,

7.  siūlo didinti profesionalų judumą meno sektoriuje daugiau dėmesio skiriant kvalifikacijų pripažinimo klausimui; mano, kad tai turėtų būti daroma skatinant mokymo institucijas ir darbdavius vadovautis Europos kvalifikacijų sistema, kad būtų galima Europos lygmeniu lyginti kompetenciją ir kvalifikacijas;

8.  primygtinai ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atsižvelgiant į ryšį su darbu, Europos gyventojams, užsiimantiems menine ir kūrybine veikla, kurti judumo sistemas, ypatingą dėmesį skiriant jaunų menininkų ir menų srities studentų judumui;

9.  pripažindamas, kad tai priklauso valstybių narių kompetencijai, mano, kad meninio švietimo politikos kryptys turėtų būti koordinuojamos Europos Sąjungos lygmeniu, ypač tai, kas susiję su:

- skirtingoms visuomenės grupėms skirtų meno studijų pobūdžio, turinio ir trukmės apibūdinimu,

- meninio švietimo, kūrybingumo ir novatoriškumo ryšiu,

- meninio švietimo politikos veiksmingumu, žvelgiant iš jo socialinio ir ekonominio poveikio perspektyvos,

- pusiausvyros tarp teorinių studijų ir praktinio jų pritaikymo, siekiant išvengti, kad meninis švietimas nebūtų abstraktus,

- meninio švietimo metodų ir strategijų taikymu ir kūrimu laikantis informacinės visuomenės reikalavimų,

- menų dėstytojų, įskaitant ne tik tradicinių meno krypčių dėstytojus, bet ir naujų meno krypčių „menininkus inžinierius“, rengimu;

10. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares:

- pripažinti meninio švietimo ir kūrybingumo skatinimo svarbą atsižvelgiant į žiniomis grindžiamą ekonomiką pagal Lisabonos strategiją,

- apibrėžti meninio švietimo, kaip esminės pedagoginės priemonės, padedančios branginti kultūrą globalizuotame ir daugiakultūriame pasaulyje, vaidmenį,

- nustatyti bendras meninio švietimo ir šios srities specializuotų programų mokytojų rengimo politikos vystymo strategijas,

-            pripažinti menininkų vaidmens visuomenėje svarbą ir būtinybę švietimo procese nustatyti specialias meninio švietimo kompetencijos sritis;

- skatinti valstybių atstovus, dirbančius neseniai įsteigtoje Švietimo ir kultūros darbo grupėje, atsižvelgiant į kultūros atvirojo koordinavimo metodą aptarti menų vaidmenį įvairiuose švietimo kontekstuose (formaliojo, savišvietos ir neformaliojo) ir visomis švietimo pakopomis (nuo ikimokyklinio ugdymo iki profesinio mokymo ir aukštųjų meno studijų);

- raginti valstybių atstovus atvirojo koordinavimo metodo kultūros pramonės darbo grupėse kaip pagrindinę temą aptarti profesinį mokymą ir tęstinį menininkų, vadybininkų, mokytojų, tarpininkų ir kitų profesionalų tobulinimąsi kultūros sektoriuje,

- raginti atitinkamus suinteresuotuosius pilietinės visuomenės subjektus dalytis žiniomis ir profesine patirtimi, atsižvelgiant į su atvirojo koordinavimo metodu susijusį procesą,

- tobulinti profesinio mokymo teikimą rengiant specialistus meno sektoriuje, pripažįstant visų trijų pakopų aukštąjį meninį išsilavinimą (bakalauro, magistro ir daktaro), kaip numatyta Bolonijos deklaracijoje, ir taip pagerinti menininkų judumą ES,

–   nustatyti specialią tvarką, kuri padėtų skatinti meninį švietimą remiantis daugiamete kultūros programa,

-            pripažinti kolektyvinės ir mėgėjiškos meninės veiklos svarbą,

11. pabrėžia, kad meno istorijos mokymas turi būti grindžiamas ir susitikimais su menininkais bei kultūrinių vietų lankymu, siekiant sukelti susidomėjimą ir suteikti peno mokinių apmąstymams;

12. pažymi, kad į mokymo programas įtraukiant meno aspektą yra svarbu naudoti naująsias ryšių ir informacinių technologijų priemones bei internetą, kaip modernaus ir naujiems laikams pritaikyto mokymo kanalus;

13. šiuo atžvilgiu pabrėžia svarbų tokių projektų kaip „Europeana“ (skaitmeninė Europos biblioteka) indėlį;

14. rekomenduoja bendrai kurti meniniam ir kultūriniam švietimui skirtą Europos portalą bei įtraukti meninį švietimą į valstybių narių švietimo programas ir taip užtikrinti Europos kultūrinio modelio, ypač vertinamo tarptautiniu mastu, plėtojimą ir skatinimą,

15. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares vykdyti meninio švietimo įtraukimo į mokymo programas pažangos stebėseną ir siūlo, ypač Komisijai, skatinti studijas, kurios suteiktų patikimą informaciją apie šio mokymo poveikį Europos Sąjungos studentų mokymosi ir kompetencijos lygiui;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

• [1]  OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
• [2]  OL L 348, 2008 12 24, p. 115.
• [3]  OL C 86, 2008 4 5, p.1.
• [4]  OL C 125 2008 5 22, p. 223.
• [5]  P6_TA(2008)0124.
• [6]  P6_TA(2008)0123.

AIŠKINAMOJI DALIS

Meninis mokymas yra visuotinai pripažįstamas kaip būtina klasikinio švietimo dalis. Nors šiuo metu daugelio skirtingų valstybių narių švietimo sistemose tai yra privalomasis dalykas, jų meninio švietimo modeliai vis dar reikšmingai skiriasi.

Nors istoriškai meninis mokymas buvo susijęs su vaikų ir jaunimo švietimo sritimis, šiuo metu požiūris į mokymąsi visą gyvenimą ir naujųjų ryšių ir informacinių technologijų (IRT) tobulėjimas praplėtė tradicinę meno ir kultūros erdvę ir sukūrė naujas prieigos prie šios srities bei jos raiškos formas.

Globalizuotame, sudėtingame pasaulyje, kur visa labai susiję, nuolatinis IRT tobulėjimas taip pat prisidėjo prie žiniomis grįstos ekonomikos plėtojimo, ir tai lėmė, kad intelektiniai gebėjimai ir kūrybiškumas joje užima reikšmingą vietą.

Be to, mūsų įvairioje ir daugiakultūrėje visuomenėje kultūrai ir turtingai jos įvairovei suteikiamas esminis vaidmuo gerinant gyventojų ir skirtingų kultūrų sutarimą. Dėl didelio asmenų judumo kultūrinis švietimas tapo svarbiu tapatybės išsaugojimo ir kultūrų ir religijų tarpusavio supratimo skatinimo veiksniu, kaip tai buvo pabrėžta Europos kultūrų dialogo metų (2008) tiksluose supažindinti su kultūra bei ją puoselėti.

Antra vertus, meninis švietimas tautoms suteikia žmogiškųjų išteklių, kurių reikia naudojantis kultūros paveldo turtais, plėtros priemonę. Menai tuo pačiu metu yra kultūros apraiška ir šios srities žinių perdavimo priemonė. Ir šiuo aspektu meninio švietimo programos padeda žmonėms atrasti kultūrinės raiškos įvairovę, plečia supratimą apie ją ir prisideda prie meno ir kultūros pomėgio atradimo. Be to, jos stiprina asmeninę ir kolektyvinę tapatybę ir vertybes bei saugo kultūrų įvairovę. Negalima pamiršti, kad menas ir dizainas yra visuomenės vystymosi sudedamoji dalis, kadangi jie padeda plėtoti filosofijos kryptis ir kurti naujus meninius stilius bei judėjimus, o tai stiprina Europos Sąjungos įvaizdį pasaulyje ir leidžia garsinti ją pasauliniu mastu, ne tik artimiausioje aplinkoje.

Reikėtų pažymėti, kad Europos kultūrinio modelio, t. y. jos kultūrinės ir kalbinės įvairovės turtingumo, savitumas yra aptariamas Europos bendrijos sutartyje (151 straipsnyje) tarp pamatinių Europos Sąjungos tikslų ir kad nuo 2007 m. kovo 18 d. galioja UNESCO konvencija dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

Antra vertus, spartūs ir nuolatiniai mūsų visuomenės pokyčiai reikalauja didesnių žmonių prisitaikymo, lankstumo, kūrybiškumo, novatoriškumo ir komunikacinių gebėjimų darbo srityje, kaip tai ir pabrėžiama programoje „Švietimas ir mokymas 2010“.

Prie to prisideda didėjantys įvairių sričių konkurencingumo reikalavimai, tai paaiškina, kodėl daugelio švietimo sistemų mokymo programose pirmenybė teikiama kūrybiškumo ugdymui pasitelkiant švietimo programas, kuriose taikomi atitinkami pedagoginiai metodai, stipriai veikiantys vėlesnį besimokančiųjų įsitraukimą į meno ir kūrybos rinką. Šiuo aspektu labai svarbu praplėsti meninio ugdymo turinį ir taip pagerinti įsidarbinimą šioje srityje bei meninės veiklos galimybes naujoje skaitmeninėje eroje.

Iš tiesų meninė veikla apima keleto kompetencijos sričių, žinių ir medžiagų, nuo seno glaudžiai susijusių su mokslo ir technologijų pažanga, įvaldymą. Taip per visą istoriją menai naudojosi pažangiausiomis to meto technologijomis, o daugeliui estetinių teorijų įtaką darė moksliniai pasvarstymai. Savo ruožtu praktinė patirtis ir tam tikros meninės disciplinos taip pat veikė technikos pažangą ir taip prisidėjo prie žmonijos pažinimo ir pasaulio kaitos. Nepaisant to, kad meninė kūryba negali apsiriboti griežtu mokslo ir technologijų žinių taikymu, technologijos, nors ir nebuvo sukurtos šiam tikslui, gali būti naudingos menui, kaip kad menas gali skatinti technologijų, pritaikomų ne tik meninėje veikloje, tyrimus ir tobulėjimą. Vadinasi, meninis švietimas prisideda prie glaudesnių ir vaisingesnių švietimo, kultūros, IRT ir menų santykių XXI amžiuje.

Tai yra keletas pasvarstymų, kurie atskleidžia bendro sutarimo dėl meninio mokymo koordinavimo Europos lygmeniu nustatymo svarbą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	17.2.2009
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Badia i Cutchet, Giovanni Berlinguer, Guy Bono, Nicodim Bulzesc, Marie-Hélène Descamps, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Claire Gibault, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Ramona Nicole Mănescu, Adrian Manole, Manolis Mavrommatis, Ljudmila Novak, Doris Pack, Christa Prets, Karin Resetarits, Pál Schmitt, Hannu Takkula, Helga Trüpel
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Gyula Hegyi, Iosif Matula, Christel Schaldemose, Ewa Tomaszewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Raül Romeva i Rueda, Salvador Domingo Sanz Palacio, Alejo Vidal-Quadras