Procedūra : 2008/2061(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0095/2009

Pateikti tekstai :

A6-0095/2009

Debatai :

PV 24/03/2009 - 3
CRE 24/03/2009 - 3

Balsavimas :

PV 24/03/2009 - 4.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0156

PRANEŠIMAS     
PDF 184kWORD 194k
24.2.2009
PE 418.035v02-00 A6-0000/2009

dėl pažangiosios patirties regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūčių

(2008/2061(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėja: Constanze Angela Krehl

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pažangiosios patirties regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūčių

(2008/2061(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į URBACT programą, kuri yra URBAN iniciatyvos dalis ir kuri padeda plėtoti daugiau nei 200 Europos Sąjungos miestų gerąją patirtį ir keitimąsi patirtimi,

–    atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir į regioninės politikos projektų pagrindą(1),

–    atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(2),

–    atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo(3),

–    atsižvelgdamas į EB sutarties 158 ir 159 straipsnius,

–    atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–    atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą Penktoji ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaita. Augantys regionai, auganti Europa(COM(2008) 0371),

–    atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą Žalioji knyga dėl teritorinės sanglaudos. Kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu (COM(2008) 0616),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Regionų ekonominiai pokyčiai“ (COM(2006) 0675),

–    atsižvelgdamas į Struktūrinės ir sanglaudos politikos direktorato tyrimą „Pažangioji patirtis regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūtys“,

–    atsižvelgdamas į Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto 2008 m. liepos 17 d. surengtą viešąjį klausymą,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6‑0095/2009),

A.  kadangi Europos Sąjungos sanglaudos politika priskiriama prie svarbiausių politikos sričių ne tik dėl finansavimo, bet ypač todėl, kad ji yra svarbiausia Europos integracijos proceso gairė ir dėl jos reikšmės socialinei, ekonominei ir teritorinei Europos Sąjungos sanglaudai bei visai 268 regionų darniai plėtrai, mažinant skirtumus ir plėtros pusiausvyros trūkumą;

B.   kadangi Europos Sąjungos regionai susiduria su labai panašiomis problemomis, nors skiriasi jų poveikis regionams, turint mintyje jų gyventojų ir vietos ypatybes (pavyzdžiui, salų ir kalnų regionai); dėl globalizacijos ir su ja susijusios spartesnės ekonomikos restruktūrizacijos, atvirų prekybos santykių, technologinės revoliucijos padarinių, klimato kaitos, žinių ekonomikos vystymosi, demografinių pokyčių ir didėjančios imigracijos Europos Sąjungos regionų laukia labai panašūs iššūkiai, kurie regionams turės labai skirtingą poveikį;

C.  kadangi geriausių rezultatų, prisidedančių prie žinių pagrindų ir konkurencijos didinimo, vykdant projektus pasiekiama tuomet, kai bendradarbiauja viešasis sektorius, verslo atstovai, švietimo sektorius ir vietos suinteresuoti veikėjai;

D. kadangi iššūkiams įveikti negalima pasitelkti viso sanglaudos politikos potencialo, nes galimi pareiškėjai, norėdami panaudoti Europos Sąjungos struktūrines lėšas, susiduria su didelėmis kliūtimis, kaip antai:

- didelė biurokratija;

- pernelyg sudėtingos taisyklės, tam tikrais atvejais prieinamos tik internetu, dėl kurių daugelis galimų paramos gavėjų neturi galimybės gauti šių lėšų;

- dažnas kai kurių valstybių narių tinkamumo kriterijų ir reikalingų dokumentų keitimas;

- neskaidrios sprendimų priėmimo ir bendrojo finansavimo taisyklės bei mokėjimų atidėjimai;

- valstybių narių lėta ir sudėtinga centrinė administracija bei paraiškų teikimo taisyklių taikymas, padidinantis biurokratizmą, kuris lėtina informacijos teikimą;

- menki decentralizuotos administracijos gebėjimai ir skirtingi regionų administravimo modeliai valstybėse narėse, dėl kurių sunku palyginti duomenis ir keistis gerąja patirtimi;

- menkos tarpregioninio koordinavimo galimybės,

- nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimo schemų trūkumas,

E.   kadangi dauguma sanglaudos politikos klaidų atsiranda dėl esamų kliūčių,

F.   kadangi struktūrinės politikos įgyvendinimas stabdomas, be kita ko, dėl ypatingo procedūrų nelankstumo ir kadangi dėl to būtina tas procedūras supaprastinti ir aiškiai paskirstyti atsakomybę bei kompetencijas ES, valstybėms narėms ir regioninės bei vietos valdžios institucijoms,

1.   pabrėžia, kad nors ir reikia atsižvelgti į plačiau skleidžiamos geriausios patirties teikiamą naudą geresnio komunikavimo ir didesnio ekonominio efektyvumo atžvilgiu, pastangos įdiegti šią patirtį ES regionų politikos srityje daugiausiai turėtų būti perduodamos vadovaujančioms institucijoms, nurodant joms sudaryti prieigos prie struktūrinių lėšų taisykles tam, kad keitimasis informacija ir patirtimi galėtų prisidėti prie daug geresnės projekto kokybės teikiant bendrų problemų sprendimus ir pasirenkant efektyvesnius tikslinius veiksmus;

2.   pažymi poreikį supaprastinti Struktūrinio fondo projektų ir programų, ypač susijusių su valdymo ir kontrolės sistemomis, įgyvendinimo procedūras; taigi, siekiant įveikti dabartinę finansų crizę, pritaria pasiūlymui peržiūrėti Struktūrinių fondų paketą; nekantriai laukia kito Komisijos pasiūlymo šiuo klausimu, kuris turėtų būti paskelbtas ateinančiais mėnesiais.

Kliūčių panaikinimas

3.        ragina Komisiją panaikinti išvardytas kliūtis, be kita ko:

- nustatyti ilgalaikius iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų bendrai finansuojamų projektų vertinimo kriterijus;

- naujoviškus projektus vertinti ne pagal kitiems projektams taikomus vertinimo kriterijus, o parengti specifinius, t. y. naujoviškiems projektams pritaikytus, vertinimo kriterijus, kuriais leidžiama didesnė klaidų tikimybė:

- sumažinti ilgiausią projekto dokumentų saugojimo trukmę Europos Komisijos tikrinimo reikmėms nuo šiuo metu galiojančių dešimties metų iki trijų metų;

-  nustatyti specialias politikos priemones ir naujus kokybės rodiklius regionams, pasižymintiems konkrečiomis geografinėmis ypatybėmis, kaip antai kalnų, salų, negausiai apgyvendinti regionai, labiausiai nutolę ir pasienio regionai, ir kartu pritaikyti teritorinę politikos intervencijų skalę, siekiant skatinti Europos Sąjungos teritorinę sanglaudą;

- supaprastinti kontrolės sistemas ir įgyvendinti vienos kontrolės sistemą;

- keisti viešiesiems pirkimams taikomus standartus, kad jie būtų supaprastinti ir suderinti;

-  koordinuoti su valstybėmis narėmis išlaidų tinkamumo nustatymo taisykles;

- didesniu mastu teikti išmokas avansu naudos gavėjams;

- geriau koordinuoti veiksmus, vykdomus ir bendrai finansuojamus įgyvendinant sanglaudos politiką ir bendrosios žemės ūkio politikos II ramstį (kaimo teritorijų plėtrą);

- suteikti daugiau lankstumo techninės pagalbos programoms;

- diegti mechanizmus, remiančius bendradarbiavimą tinkle ir palengvinančius projektų grupės valdymą;

- palengvinti projektų sukurtą administracinę naštą, kad ši išliktų proporcinga projekto dydžiui;

- supaprastinti, paaiškinti ir paspartinti projektų rengimo patirtį ir labiau orientuoti ją į galutinį rezultatą;

- aktyviai raginti valstybes nares įvesti veiksmingą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu vykdomo bendradarbiavimo ir atsakomybės pasidalijimo sistemą;

- palengvinti galimybę gauti lėšų glaudžiau bendradarbiaujant su nacionalinėmis vyriausybėmis, siekiant sutrumpinti procesą;

- parengti grafiką, raginantį imtis aktyvių veiksmų, siekiant pašalinti kliūtis ir pagerinti lėšų prieinamumą;

4.   be to, rekomenduoja, kad Europos Komisija toliau dėtų pastangas ir parengtų suderintą, bendrai prieinamą metodą regionams keistis pažangiąja patirtimi, siekiant sudaryti sąlygas sanglaudos politikoje dalyvaujančioms šalims remtis kitų patirtimi,

5.   aiškiai pažymi, kad dėl gerosios patirties nustatymo neturi atsirasti papildomos administracinės naštos pareiškėjams ir projektų vykdytojams,

6.   reikalauja, kad struktūrinių fondų lėšų naudojimo srityje biurokratijos būtų kuo mažiau ir ji nebūtų bereikalingai didinama valstybei narei nustatant atskiras sąlygas,

7.   kartoja, kad remia patirtį, kuria siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės pateiktų nacionalines deklaracijas, kuriose būtų apimamos pagal pasidalijamąjį valdymą naudojamos Bendrijos lėšos, ir ragina siekti, kad ši patirtis taptų norminė;

Bendrieji ir specifiniai geriausios praktikos nustatymo kriterijai

8.  vertina iniciatyvoje „Regionų ekonominiai pokyčiai“ įtvirtintas pastangas kiekvienais metais gerąją patirtį įvertinti apdovanojimu REGIO STARS ir paskelbti viešai bei įkurti gerajai patirčiai skirtą tinklalapį; atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik tarptautinės tinklavietės veiksmingumas yra ribotas;

9.  kritikuoja Europos Komisijos objektyvių pagrindų skaidrumo trūkumą ieškant geriausios praktikos pavyzdžių;

10. ragina Komisiją, atsižvelgdamas į tai, kad sąvoka „geriausia praktika“ vartojama įvairiapusiškai, o dažnai lygiagrečiai vartojamos ir sąvokos „geroji praktika“ ar „sėkmės istorija“, parengti aiškų sanglaudos politikai pritaikytą kriterijų sąrašą, kuriuo būtų galima geriausią praktiką atskirti nuo kitų projektų;

11. rekomenduoja Komisijai, nustatant geriausios praktikos pavyzdžius, atsižvelgti į šiuos aspektus:

- projekto kokybė;

- partnerystės principo užtikrinimas;

- priemonės tvarumas;

- teigiamas indėlis įtvirtinant lygias galimybes ir lyčių lygybės principus;

- projekto naujoviškumas;

- integruotas ES sektoriaus ir regionų politikos sričių įgyvendinimas;

- lėšų panaudojimo veiksmingumas;

- projekto trukmė iki jo įgyvendinimo pradžios;

- laiko ir organizaciniu aspektu griežtas projekto įgyvendinimas;

- reikšmingas postūmį regionui ar apskritai Europos Sąjungai;

- įtaką užimtumui;

- lengvatos MVĮ;

- indėlis palaikant apgyvendinimo lygmenis (mažai apgyvendintose vietovėse) – lengvatas MVĮ;

- projekto perkeliamumas, atsižvelgiant į galimybę įgyvendinti jį ir kituose Europos Sąjungos regionuose;

- Europos Sąjungos politikos krypčių pridėtinė vertė;

- teigiamas projekto poveikis piliečiams, regionams, valstybėms narėms ir visai bendruomenei;

12. pabrėžia, kad visi kriterijai, kuriais bus siekiama atkreipti dėmesį į gerąją patirtį, privalo būti aiškiai išmatuojami ir patikimi, siekiant išvengti trinties, nepageidaujamo poveikio, subjektyvių vertinimų, galinčių pakenkti visai, tokiais kriterijais pagrįstai, projekto laipsniavimo procedūrai; todėl ragina Komisiją aiškiai apibūdinti tokių kriterijų turinį, ir tai, kaip jie turėtų būti įgyvendinti;

13. rekomenduoja, remdamasis daugybės projektų iš daugelio Europos Sąjungos regionų analize, tose sanglaudos politikos srityse, kurios ypač svarbios ir pavienių regionų, ir apskritai Europos Sąjungos plėtrai bei kurioms būdinga įgyvendinimo įvairovė, atsižvelgti į papildomus veiksnius vertinant geriausią praktiką;

14. Rekomenduoja „Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir (arba) naujovių“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

- svarbi kokybinė investicija į mokslą ir tyrimus;

- pramonės, akademinio pasaulio ir mokslinių tyrimų institutų susiejimas, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, ir kuris būtų ir teritorinės plėtros paskata;

- mokslo ir tyrimų institutų susiejimas;

- ateities technologijų vystymas ir (arba) kūrimas ir (arba) praktinį jų taikymas;

- naujųjų technologijų taikymas tradiciniuose sektoriuose;

- taikymas verslo pasaulyje;

- sprendimai pagrindiniuose ES sektoriuose – ekologijos, energetikos ir t. t.;

15. rekomenduoja „Aplinkosaugos, kovos su klimato kaita ir tvarios energetikos politikos“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

- ypač pažeidžiamų vietovių apsaugos priemonės, tinkamos konkrečiai vietovei (pažeidžiamumas), ypač vandens telkiniams;

- mažėjančių žaliavų apsauga ir veiksmingas naudojimas;

- atsakingas žaliavų naudojimas;

- reikšmingas energijos naudojimo veiksmingumo padidinimas;

- nereikšmingas energijos sunaudojimo mažinimas;

- atsinaujinančių energijos išteklių dalies didinimas;

- CO2 išmetimą mažinančios priemonės;

- mažėjančių ar pažeidžiamų žaliavų tausojamojo naudojimo metodai ir (arba) būdai;

16. rekomenduoja „Kokybiškų darbo vietų kūrimo“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

- darbo sąlygų gerinimas;

- aukštos kokybės darbo vietų skaičiaus didinimas

- į ateitį orientuotų darbo vietų kūrimas;

- vienodų galimybių patekti į darbo rinką abiems lytims užtikrinimas

- našumo didinimas;

- konkurencingumo didinimas;

- nuotolinių darbo vietų kūrimas, pavyzdžiui į verslas;

- priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę darbo jėgos specializaciją;

- modernių informavimo ir ryšių priemonių taikymas;

- profesinio ir šeimyninio gyvenimo suderinimas

- pažeidžiamiausiems sektoriams (jaunimui, moterims, neįgaliesiems, imigrantams, ilgalaikiams bedarbiams, vyresniems nei 45 metų bedarbiams, asmenims neturintiems išsilavinimo) skirtos priemonės

- indėlis į transporto, telekomunikacijų, švietimo, sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumo ir finansavimo gerinimą;

17. rekomenduoja „Mokymosi visą gyvenimą“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

- švietimo sąlygų kokybės gerinimas ir pasiūlos didinimas, ypač atsižvelgiant į itin blogoje padėtyje esančių ar pažeidžiamų gyventojų grupių (jaunimo, moterų, neįgaliųjų, imigrantų, ilgalaikių bedarbių, vyresnių nei 45 metų bedarbių, asmenų neturinčių išsilavinimo) galimybes;

- glaudus švietimo, mokymo ir darbo susiejimas;

- kokybės ir kiekybės reikalavimus atitinkantys mokymo srities projektai;

- modernių technologijų ir metodų diegimas ir naudojimas;

- pasiruošimo mokytis skatinimas ir išlaikymas;

- tęstinio mokymo skatinimas;

- kalbų mokymasis visą gyvenimą;

18. rekomenduoja „Integruotosios miestų plėtros“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

- didesnis viešojo transporto (VVKT), pėsčiųjų ir automobilių eismo suderinamumas, siekiant veiksmingesnio įvairių viešojo ir privataus transporto būdų;

- veiksmingas eismo valdymas;

- miestų ekonominės plėtros skatinimas;

- verslo investicijų didinimas, užimtumo skatinimas ir išlaikymas, ypač pabrėžiant jaunimo užimtumą ir verslumą, bei socialinio gyvenimo gerinimas;

- nuosmukį patiriančių kaimyninių gyvenamųjų rajonų ir sričių, kuriose nebeplėtojamas pramonė, regeneracija ir integracija, geresnė gyvenimo kokybė miesto zonose; pavyzdžiui, visuomeninių paslaugų finansavimas ir prieinamumas;

- Žaliųjų bei rekreacinių zonų steigimas ir efektyvesnis vandens bei energijos vartojimas, ypač namų sektoriuje;

- galimybės neįgaliesiems;

- veiksmų, kuriais siekiama išlaikyti gyventojus, o ypač jaunimą, jų miestuose;

- dėmesys aplinkai: miestų, priemiesčių ir šalia esančių kaimo vietovių aplinka;

- besaikio žemės naudojimo mažinimas daugiau įsisavinant dykvietes ir vengiant padrikos miestų plėtros;

- mieste esantys įrengimai ir transportas geriau prieinami ribotos judėsenos asmenims;

- miestų ir kaimo vietovių sąveikos didinimas;

- integruoto požiūrio taikymas;

19. rekomenduoja „Demografiniai pokyčių“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

- nuotolinė prieiga prie paslaugų;

- didesnio kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimo priemonės;

- aktyvesnis labiausiai pažeidžiamų sektorių dalyvavimas gerinant švietimą ir mokymus;

- lankstaus darbo laiko priemonės;

- priemonės, padedančios dirbantiems tėvams suderinti asmeninį bei profesinį gyvenimą;

- sklandaus emigrantų integravimo priemonės;

- dėmesys ypatingiems neįgalių ir vyresnių žmonių poreikiams;

- įnašas į gyventojų skaičiaus išsaugojimą (vietovėse, patiriančiose gyventojų skaičiaus mažėjimo procesą);

20. rekomenduoja „Tarptautinio bendradarbiavimo“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

- tarptautinių ryšių plėtojimas kokybės ir kiekybės požiūriu;

- nuolatinių tinklų sukūrimas ar ilgalaikio bendradarbiavimo užmezgimas;

- skirtingų sistemų ir metodų derinimas;

- naujų partnerių įtraukimas;

- finansinės nepriklausomybės sukūrimas;

- nuolatinis tarptautinis žinių perdavimas ir žinių mainai;

- bendras regionų partnerių potencialo vystymas;

- regionus partnerius jungianti infrastruktūra;

21. rekomenduoja „Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

- projektų įgyvendinimo kokybės gerinimas jų efektyvumo ir pelningumo požiūriu;

- projekto įgyvendinimo spartinimas.

- skaidrus rizikos paskirstymo mechanizmas;

- projektų valdymo gerinimas;

- aktyvesnis vietos ir regionų valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas viešosios ir privačiosios partnerystės srityje;

- aiškias ir skaidrias elgesio taisykles, susijusias su viešųjų įstaigų ir įmonių veikla;

22. ragina Komisiją nepamiršti poreikio skatinti gerąją patirtį atsižvelgiant į finansinius susitarimus, visų pirma į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės finansinius susitarimus, ir į tuos susitarimus, kuriems skiriama Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo parama,

23. supranta, kad ypač sunku užtikrinti, jog projektas palaipsniui atitiktų minėtus kriterijus; taigi ragina Komisiją prieš taikant šiuos kriterijus išdėstyti juos pagal svarbą, nustatyti svarbiausius, kad būtų lengviau atrinkti dėmesio vertus projektus kaip geriausią patirtį; pabrėžia, kad būtina atvirai ir skaidriai taikyti tuos pačius geriausios patirties kriterijus, kurie sudarytų geresnio valdymo, įsisavinimo ir palyginimo sąlygas bei padėtų išvengti maišaties su kitomis panašiomis sąlygomis;

24. ragina Europos Komisiją, atsižvelgiant į sąvokų „geriausia praktika“, „geroji praktika“ ir „sėkmės istorija“ vartojimą ateityje, aiškiai ir skaidriai suskirstyti ir klasifikuoti projekto kvalifikavimo kriterijus, remiantis veiksniais pagal išvardytas sąvokas;

Geriausios praktikos mainai

25. ragina Komisiją rengti ir koordinuoti gerosios patirties mainus regionuose bei sukurti viešą tinklavietę, kurioje šiuo tikslu būtų pateikta pagrindinė informacija visomis Bendrijos kalbomis;

26. rekomenduoja Komisijai, išlaikant esamą valdymo sistemą, Regioninės politikos generaliniame direktorate sukurti atitinkamą centrą, kuris, siekdamas ilgalaikių, nuolatinių, patikimų ir sėkmingų gerosios patirties mainų sanglaudos politikos srityje bei bendradarbiaudamas su regionų tinklu, organizuotų gerosios patirties pavyzdžių vertinimą, rinkimą bei mainus ir būtų nuolatinis kontaktinis centras pasiūlos ir paklausos klausimais; kviečia Komisiją tarp savo tarnybų paskleisti šią gerosios patirties kultūrą;

27. esant šioms aplinkybėms siūlo išnagrinėti vertinimo mechanizmus ir atsižvelgti į išbandytus ir patikimus metodus, kurie jau buvo įgyvendinti; mano, kad reikėtų ypač pabrėžti bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijų ir specialių agentūrų tinklu, kuris yra pagrindinis gerosios patirties vertinimo šaltinis,

28. primena, kad jei Europos Sąjunga teiks finansavimą ir gerąją patirtį, tuo pasinaudoti galės būtent nacionaliniai, regionų ir vietos atsakingieji asmenys; šiuo atžvilgiu džiaugiasi sukurta Erasmus programa išrinktiems vietos ir regionų atstovams,

29. rekomenduoja, kad Komisija naudotų Regionų komiteto turimas priemones, visų pirma Lisabonos strategijos stebėsenos platformą ir Subsidiarumo stebėsenos tinklą, siekiant keistis gerąja patirtimi tarp valstybių narių, kad būtų galima atskirti ir kartu numatyti tikslus, vėliau – planavimo veiksmus, ir galiausiai imtis lyginamojo sanglaudos politikos rezultatų vertinimo,

°

°    °

30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0492.

(2)

OL L 239, 2006 9 1, p. 248.

(3)

OL L 210, 2006 7 31, p. 1.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjungos regioninė ir struktūrinė politika priskiriama prie svarbiausių politikos sričių ne tik dėl finansavimo, bet ypač dėl jos reikšmės socialinei, ekonominei ir teritorinei Europos Sąjungos sanglaudai bei iš viso 268 regionų plėtrai. Dauguma Europos Sąjungos regionų susiduria su labai panašiais iššūkiais – globalizacija ir su ja susijusia spartesne ekonomikos restruktūrizacija, prekybos santykių atvėrimu, technologinės revoliucijos padariniais, žinių ekonomikos vystymusi, demografiniais pokyčiais ir didėjančia imigracija.

Struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūtys

Nors Europos Sąjungos struktūrinės politikos tikslas yra remti su iššūkiais kovojančius regionus, dauguma pareiškėjų, norėdami pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, susiduria su didelėmis kliūtimis – be kitų, didele biurokratija, pernelyg išsamiomis ir sunkiai suprantamomis, taip pat iš dalies trumpai ar vidutiniškai ilgai galiojančiomis taisyklėmis arba neskaidriomis bendrojo finansavimo taisyklėmis.

Dėl biurokratijos už projektą atsakingi asmenys projekto dokumentus šiuo metu privalo saugoti dešimt metų projektui pasibaigus, kad prireikus juos galėtų pateikti Komisijai patikrinti. Ypač vykdant mažus projektus dėl šio reikalavimo atsiranda neproporcingai didelės biurokratinės sąnaudos. Siekdamas sumažinti šias sąnaudas ir biurokratiją, Europos Parlamentas reikalauja šį laikotarpį sutrumpinti iki trijų metų.

Be šių biurokratinių kliūčių, projektų pareiškėjai iš dalies patiria nemažą techninės įrangos, kuri labai svarbi projektui įgyvendinti, stygių. Projektams, bendrai finansuojamiems iš Europos socialinio fondo lėšų, skiriamos bendros sumos techninės pagalbos priemonėms, o projektų, kuriems lėšos skiriamos iš Europos regioninės plėtros fondo, atveju to nedaroma. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją tokias suvienodintas sumas techninės pagalbos priemonėms skirti ir tiems projektams, kurie bendrai finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo.

Be to, vykdant projektus susiduriama su Europos Komisijos vertinimo kriterijų problema, nes šie kriterijai yra neilgalaikiai. Atsižvelgdamas į tai, kad už projektą atsakingiems asmenims šiuo klausimu kyla neaiškumų, Europos Parlamentas ragina Komisiją nustatyti ilgalaikius vertinimo kriterijus ir projektus vertinti pagal projekto įgyvendinimo metu galiojančius kriterijus. Dėl Europos Komisijos vertinimo kriterijų kyla nemaža problemų ir vykdant naujoviškus projektus, nes jiems taikomi tie patys vertinimo kriterijai, kaip ir kitiems projektams. Atsižvelgiant į tai, kad, įgyvendinant naujoviškus projektus, palyginti su kitais projektais, be abejo, gerokai didesnė dažnesnių klaidų ar net projekto žlugimo tikimybė, tai neteisinga. Europos Parlamentas, ypač atsižvelgdamas į Lisabonos strategijos tikslą paversti Europos Sąjungos ekonomiką naujoviškiausia ekonomika pasaulyje, rekomenduoja įgyvendinant šiuos projektus leisti didesnę klaidų tikimybę. Kitu atveju kyla pavojus, kad novatoriškos pastangos bus nuslopintos tik užsimezgusios, o tai labai pakenktų Lisabonos strategijos tikslui ir sanglaudos politikos svarbai Europos Sąjungoje.

Kita veiksmingo struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūtis yra šiuo metu nedidelės projekto vykdytojų galimybės keistis patirtimi ir menkos tarpregioninio koordinavimo galimybės. Jei būtų pašalintos šios vis dar didelės kliūtys už projektą atsakingiems asmenims ir regionams, tai turėtų greitą netiesioginį teigiamą poveikį kovai su biurokratija ir esamų taisyklių arba neskaidrių bendrojo finansavimo taisyklių suprantamumui.

Geriausia praktika. Pastangos įveikti esamas kliūtis

Būdas įveikti šias kliūtis ir dažnai su jomis susijusius nesklandumus naudojant Europos Sąjungos sanglaudos fondų lėšas yra skatinti suderintas pastangas keistis pažangiąja patirtimi (geriausia praktika) regionų lygmeniu, kad regionų veikėjai galėtų remtis kitų patirtimi. Tai yra šio pranešimo tikslas. Tačiau dėl to kyla ir turinio, ir organizacinių klausimų. Vienas svarbiausių – išsiaiškinti, kas yra geriausia praktika. Nors ši sąvoka vartojama dažnai ir daugelyje sričių, iš dalies taip pat lygiagrečiai su sąvokomis geroji praktika arba sėkmės istorija, tačiau aiškios ir vienareikšmės apibrėžties nėra. Pavyzdžiui, Europos Komisijos Regioninės politikos generalinis direktoratas iniciatyvoje „Regionų ekonominiai pokyčiai“ geriausią praktiką įvertina apdovanojimu REGIO STARS ir paskelbia viešai, taip pat internetu. Tačiau atranka šiuo metu vyksta neskaidriai ir taikant netiksliai apibrėžtus objektyvius pagrindus.

Bendrieji ir specifiniai geriausios praktikos nustatymo kriterijai

Atsižvelgiant į esamus iššūkius, Europos Sąjungos sanglaudos politikos srityje galima išskirti tam tikrus veiksnius, kurie galėtų padėti nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius. Todėl Europos Parlamentas siūlo atsižvelgti į šiuos aspektus:

- projekto kokybę;

- partnerystės principo užtikrinimą;

- priemonės tvarumą;

- lygių galimybių užtikrinimą;

- projekto naujoviškumą;

- lėšų panaudojimo veiksmingumą;

- projekto trukmę iki jo įgyvendinimo pradžios;

- laiko ir organizaciniu aspektu griežtą projekto įgyvendinimą;

- reikšmingą postūmį regionui ar apskritai Europos Sąjungai;

- projekto perkeliamumą, atsižvelgiant į galimybę įgyvendinti jį ir kituose Europos Sąjungos regionuose.

Tose sanglaudos politikos srityse, kurios yra labai svarbios pavieniams regionams ir Europos Sąjungos vystymuisi apskritai ir kurioms yra būdinga įgyvendinimo įvairovė, papildomai prie bendrųjų veiksnių būtina pasitelkti specifinius veiksnius geriausiai praktikai įvertinti. Tai yra aštuoni sektoriai.

§ Tyrimai ir plėtra arba naujovės:

- svarbi kokybinė investicija į mokslą ir tyrimus;

- ekonomikos ir mokslo susiejimas;

- mokslo ir tyrimų institutų susiejimas;

- ateities technologijų vystymas ir (arba) kūrimas;

§ Aplinkosauga, kova su klimato kaita ir tvari energetikos politika:

- ypač pažeidžiamų vietovių apsaugos priemonės, tinkamos konkrečiai vietovei (pažeidžiamumas);

- mažėjančių žaliavų apsauga ir veiksmingas naudojimas;

- atsakingas žaliavų naudojimas;

- reikšmingas energijos sunaudojimo veiksmingumo didinimas;

- reikšmingas energijos sunaudojimo mažinimas;

- atsinaujinančių energijos išteklių dalies didinimas;

- CO2 išmetimą mažinančios priemonės;

- mažėjančių ar pažeidžiamų žaliavų tausojamojo naudojimo metodai ir (arba) būdai;

§ Kokybiškų darbo vietų kūrimas:

- darbo sąlygų gerinimas;

- į ateitį orientuotų darbo vietų kūrimas;

- našumo didinimas;

- konkurencingumo didinimas;

- nuotolinių darbo vietų kūrimas;

- modernių informavimo ir ryšių priemonių taikymas;

§ Mokymasis visą gyvenimą:

- švietimo sąlygų kokybės gerinimas ir pasiūlos didinimas, ypač atsižvelgiant į itin blogoje padėtyje esančių ar pažeidžiamų gyventojų grupių galimybes;

- glaudus švietimo ir mokymo susiejimas;

- kokybės ir kiekybės reikalavimus atitinkantys mokymo srities projektai;

- modernių technologijų ir metodų diegimas ir naudojimas;

- pasiruošimo mokytis skatinimas ir išlaikymas;

- tęstinio mokymo skatinimas;

§ Integruotoji miestų plėtra:

- didesnis viešojo transporto (VVKT), pėsčiųjų ir automobilių eismo suderinamumas;

- verslo investicijų didinimas, užimtumo skatinimas ir išlaikymas bei socialinio gyvenimo gerinimas;

- apleistų miesto teritorijų atgaivinimas;

- gyvenimo miestuose kokybės gerinimas;

§ Demografiniai pokyčiai:

- nuotolinės prieigos prie paslaugų metodo taikymas (pvz., sukuriant IT platformas sveikatos apsaugos, elektroninio mokymosi srityse ir kt.);

- kvalifikuotos darbo jėgos skatinimo ar didesnio pritraukimo priemonės;

- vyresnio amžiaus darbuotojų įtraukimo priemonės;

§ Tarptautinis bendradarbiavimas:

- tarptautinių ryšių plėtojimas (kokybės ir kiekybės požiūriu);

- nuolatinių tinklų sukūrimas ar ilgalaikio bendradarbiavimo užmezgimas;

- skirtingų sistemų ir metodų derinimas;

- naujų partnerių įtraukimas;

- finansinės nepriklausomybės sukūrimas;

- nuolatinis tarptautinis žinių perdavimas ir žinių mainai;

- bendras regionų partnerių potencialo vystymas;

- regionus partnerius jungianti infrastruktūra;

§ Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė:

- projekto įgyvendinimo kokybės gerinimas;

- projekto įgyvendinimo spartinimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad sąvokos „geroji praktika“ ir „sėkmės istorija“ dažnai lygiagrečiai vartojamos su sąvoka „geriausia praktika“, Europos Parlamentas siūlo Komisijai, remiantis šiais veiksniais, aiškiai ir skaidriai nustatyti kriterijus, siekiant šias sąvokas atskirti.

Keitimasis geriausia praktika

Egzistuoja kelios organizacinės galimybės keistis geriausia praktika: projekto vykdytojai gali inicijuoti tinklo sukūrimą ir patys jį finansuoti arba mainų principas gali būti įtvirtinamas Regioninės politikos generaliniame direktorate, kuris organizuotų šios užduoties atlikimą be tinklo.

Atsižvelgdamas į su mainais susijusias užduotis, pavyzdžiui, geriausios praktikos vertinimą, Europos Parlamentas pirmenybę teikia atitinkamos naujo Regioninės politikos generalinio direktorato posto sukūrimui, išlaikant esamą valdymo sistemą, kurį užimantis asmuo bendradarbiaudamas su regionų tinklu organizuotų geriausios praktikos pavyzdžių vertinimą, rinkimą ir mainus ir būtų nuolatinis kontaktinis asmuo ir pasiūlos, ir paklausos klausimais. Europos Parlamento manymu, tik taikant tokį modelį galimas ilgalaikis, nuolatinis, patikimas ir sėkmingas keitimasis geriausia praktika Europos Sąjungos sanglaudos politikos srityje.

Geriausios praktikos veiksnių nustatymo projektai (atranka)

Tyrimai ir plėtra arba naujovės:

- Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai (Lietuva)

- NaMLab – Nanoelektroninių medžiagų laboratorija (Vokietija)

- Anglies medžiagų tyrimai (Slovakija)

Aplinkosauga, kova su klimato kaita ir tvari energetikos politika:

- Aplinkosaugos technologijų kompetencijos centras (Slovėnija)

- MOBIZENT – Burgenland regiono judumo centras(Austrija)

- Nedidelių vandens valymo įrenginių rekonstrukcija (Slovakija)

Kokybiškų darbo vietų kūrimas:

- „Brainhunt“ – Verslo įmonių konkurencija (Estija)

- Fraunhoferio ląstelių terapijos ir imunologijos instituto modernizavimas (Vokietija)

- Žinių valdymo mažose ir vidutinėse įmonėse priemonių kūrimas (Austrija)

Mokymasis visą gyvenimą:

- Biotechnologijos specialistai (Vokietija)

- Narvos profesinio mokymo centro mokymo programų ir mokymo aplinkos kūrimas (Estija)

- „Žmonės moderniam biurui“ (Slovakija)

Integruotoji miestų plėtra:

- Problemų keliančio miesto rajono „Rytų Leipcigas“ vystymasis (Vokietija)

- Parque de las Ciencias plėtros planai Granadoje (Ispanija)

- Urbanistinis Hörnum patrauklumo didinimo projektas (Vokietija)

Demografiniai pokyčiai:

- Personalo vadyba amatų srityje (Vokietija)

- TELEWORK (Estija)

- BSR eHealth – Integruotos regioninės sveikatos apsaugos struktūros: e. sveikata Baltijos jūros regione (DE – DK – SE – NO – FI – LT – PL)

Tarptautinis bendradarbiavimas:

- ECRN – Europos regioniniai cheminių produktų tinklai (ES – DE – EST – PL – NL – IT – UK)

- Baltijos jūros virtuali stovykla (DE – DK – SE – FI – LV – LT – RU – PL)

- Naujoji Hanza (DE – DK – SE – FI – LV – LT – PL)

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė:

- „Brainhunt“ – Verslo įmonių konkurencija (Estija)

- NaMLab – Nanoelektroninių medžiagų laboratorija (Vokietija)


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (23.1.2009)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl gerosios patirties regioninės politikos srityje ir kliūčių pasinaudoti struktūriniais fondais

(2008/2061(INI))

Nuomonės referentė: Nathalie Griesbeck

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad reikia kuo skubiau tiksliai apibrėžti „gerosios patirties“ sąvoką, kuri apimtų ir gero valdymo principus; taigi mano, kad derėtų nustatyti visoms valstybėms narėms bendrus kiekybinius ir kokybinius veiklos rodiklius ir apibrėžti projektų ekonominės naudos santykį; primena, kad darbuotojų darbo užmokestis, skurdo rodiklis, gyvenimo kokybė, gyvenimo trukmė, konkurencingumas, ilgalaikio užimtumo lygio pasikeitimai ir bendros svarbos paslaugos regionuose galėtų tapti kokybiniais rodikliais;

2.  ragina Komisiją atlikti su projektais susijusio administracinio, finansinio ir informacinių technologijų valdymo „gerosios patirties“ perdavimo galimybių mokslinį vertinimą ir skatinti tos pačios valstybės narės ir skirtingų valstybių narių valdymo institucijas įžvelgti gerąją patirtį ir ja keistis; mano, kad Komisija turėtų skatinti pasikeitimą pažangiąja patirtimi, kad valstybės narės galėtų gerinti savo taikymą, atsižvelgiant į specifinius sociologinius, ekonominius, geografinius ir administracinius kiekvieno regiono ypatumus;

3.  ragina Komisiją nepamiršti poreikio skatinti gerąją patirtį atsižvelgiant į finansinius susitarimus, visų pirma į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės finansinius susitarimus, ir į tuos susitarimus, kuriems skiriama Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo parama;

4.   ragina Komisiją koordinuoti tarnybų darbą ir atlikti tyrimą, kurio metu būtų vertinamas su projektų administraciniu, finansiniu ir informacinių technologijų valdymu susijusios patirties veiksmingumas ir jos perdavimo galimybės;

5.  reikalauja, kad valdymo institucijų darbo eksperto ataskaitos, visų pirma atsižvelgiant į 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pabaigą, būtų parengtos iki naujos finansinės programos tvirtinimo likus pagrįstam laikotarpiui, sudarant sąlygas įstatymų leidėjui geriau suprasti, ką jis turėtų atlikti iš naujo vesdamas derybas dėl būsimos finansinės programos;

6.  reikalauja, kad struktūrinių fondų lėšų naudojimo srityje biurokratijos būtų kuo mažiau ir ji nebūtų bereikalingai didinama valstybei narei nustatant atskiras sąlygas;

7.  kartoja, kad remia geriausią patirtį, kuria siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės pateiktų nacionalines deklaracijas, kuriose būtų apimamos pagal pasidalijamąjį valdymą naudojamos Bendrijos lėšos, ir ragina siekti, kad ši patirtis taptų norminė;

8.   ragina, atliekant procedūrą, Europos socialinio fondo valdymo institucijoms skirti tinkamų administracinių išteklių siekiant užtikrinti, kad mikroprojektai visiškai atitiktų atrankos kriterijus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Richard James Ashworth, Reimer Böge, Herbert Bösch, Paulo Casaca, Valdis Dombrovskis, Brigitte Douay, James Elles, Hynek Fajmon, Ingeborg Gräßle, Nathalie Griesbeck, Catherine Guy-Quint, Anne E. Jensen, Wiesław Stefan Kuc, Janusz Lewandowski, Vladimír Maňka, Mario Mauro, Jan Mulder, Esko Seppänen, Nina Škottová, Theodor Dumitru Stolojan, László Surján, Kyösti Virrankoski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Michael Gahler, Marusya Ivanova Lyubcheva, Paul Rübig, Peter Šťastný


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.2.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Victor Boştinaru, Wolfgang Bulfon, Giorgio Carollo, Bairbre de Brún, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Monica Giuntini, Ambroise Guellec, Pedro Guerreiro, Gábor Harangozó, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Gisela Kallenbach, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Florencio Luque Aguilar, Jamila Madeira, Miguel Angel Martínez Martínez, Iosif Matula, Miroslav Mikolášik, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Giovanni Robusti, Bernard Soulage, Catherine Stihler, Margie Sudre, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jan Březina, Den Dover, Emanuel Jardim Fernandes, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Stanisław Jałowiecki, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Christa Prets, Miloslav Ransdorf, Flaviu Călin Rus, Richard Seeber, László Surján, Nikolaos Vakalis, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Wolf Klinz, Sepp Kusstatscher, Toine Manders

Teisinė informacija - Privatumo politika