PRANEŠIMAS dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą, bendro teksto
25.2.2009 - (PE-CONS 3722/2008 – C6‑0045/2009 – 2005/0239(COD)) - ***III
Europos Parlamento delegacija Taikinimo komitete
Delegacijos pirmininkė: Rodi Kratsa-Tsagaropoulou
Pranešėjas: Dirk Sterckx
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą, bendro teksto
(PE-CONS 3722/2008 – C6‑0045/2009 – 2005/0239(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: trečiasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Taikinimo komiteto pasiūlytą bendrą tekstą (PE-CONS 3722/2008 – C6‑0045/2009),
– atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai(COM(2005)0589) per pirmąjį svarstymą[1],
– atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Tarybos bendrosios pozicijos[2] per antrąjį svarstymą[3],
– atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę dėl Parlamento pasiūlytų bendrosios pozicijos pakeitimų (COM(2008)0829),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 5 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 65 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo delegacijos Taikinimo komitete pranešimą (A6‑0100/2009),
1. pritaria bendram tekstui;
2. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos Pirmininku pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį;
3. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje;
4. paveda Pirmininkui perduoti šią teisėkūros rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] OL C 74 E, 2008 3 20, p. 533.
- [2] OL C 184 E, 2008 7 22, p. 1.
- [3] Priimti tekstai, 2008 9 24, P6_TA(2008)0443.
AIŠKINAMOJI DALIS
I. Bendrosios aplinkybės
I.1. Trečiasis jūrų paketas
Trečiąjį jūrų paketą (dar vadinamą paketu Erika III) Komisija pasiūlė 2005 m. pabaigoje. Šis paketas – tai paketų Erika I ir Erika II, kurie buvo pasiūlyti po 1999 m. Prancūzijos Atlanto pakrantėje įvykusios „Erika“ avarijos, tęsinys. Be to, šis paketas sudarytas vadovaujantis 2004 m. balandžio 21 d. Parlamento rezoliucija, kurią parengė Laikinoji komisija dėl jūrų saugumo stiprinimo (MARE), sudaryta po 2002 m. įvykusios „Prestige“ avarijos.
Bendrasis Trečiojo jūrų paketo tikslas – toliau tobulinti esamus saugai skirtus ES teisės aktus ir perkelti pagrindinius tarptautinius aktus į Bendrijos teisę. Septyniais šiame pakete pateiktais pasiūlymais siekiama išvengti nelaimingų atsitikimų (gerinant Europos laivų registravimo kokybę, persvarstant teisės aktus dėl uosto valstybės vykdomos kontrolės bei laivų eismo stebėjimo ir tobulinant taisykles, skirtas klasifikacinėms bendrovėms) ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai reaguojama į nelaimingus atsitikimus (kuriant darnią nelaimingų atsitikimų tyrimo sistemą, nustatant dėl nelaimingo atsitikimo patirtos žalos kompensavimo keleiviams taisykles ir nustatant laivų savininkų atsakomybės reikalavimus, taikomus kartu su privalomo draudimo schema).
I.2. Šis pasiūlymas
2005 m. lapkričio 23 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą. Šio pasiūlymo tikslas – įtvirtinti technologinę pažangą laivų stebėjimo srityje ir patobulinti laivų priėmimo į prieglobsčio vietas procedūras. Pastarajam tikslui Parlamentas jau seniai buvo suteikęs politinį prioritetą. Įvairios nelaimės ir atvejai, kai nedaug trūko, kad įvyktų nelaimė, parodė, kad neretai daug laiko būdavo sugaištama dėl to, kad būdavo neaišku, kas už ką atsakingas, arba dėl to, kad institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus, turėdavo pasitelkti ekspertų grupę, dažnai sudaromą ad hoc principu. Todėl Laikinosios komisijos dėl jūrų saugumo stiprinimo (MARE) parengtoje rezoliucijoje Parlamentas kreipėsi į nepriklausomas valdžios institucijas, turinčias teisę ir patirties priimti privalomus sprendimus dėl prieglobsčio vietos.
II. Teisėkūros procedūra iki taikinimo procedūros
II.1. Trečiasis jūrų paketas ir pirmasis bei antrasis svarstymai
Parlamentas jūrų paketą visada vertino kaip paketą, todėl atskiri šio paketo dokumentai visada buvo svarstomi kartu. Pirmasis minėtų septynių pasiūlymų svarstymas įvyko 2007 m. kovo – balandžio mėn. Per 2007 m. birželio ir lapkričio mėn. posėdžius Tarybai pavyko pasiekti politinį susitarimą dėl šešių pasiūlymų iš aštuonių (vienas dokumentas padalytas į direktyvą ir reglamentą). Tačiau du dokumentai (dėl vėliavos valstybės pareigų ir civilinės atsakomybės) buvo atmesti, nes valstybės narės nenorėjo, kad tokie teisės aktai būtų priimti ES lygmeniu. 2008 m. balandžio mėn. mėginta atnaujinti šių dokumentų svarstymą, tačiau nesėkmingai.
Valstybės narės atkakliai reikalavo, kad Parlamentas tęstų minėtų šešių dokumentų priėmimo procedūrą pateikdamas bendrąsias pozicijas. Galiausiai Parlamentas, siekdamas, kad klausimai būtų sprendžiami toliau, pritarė šiam požiūriui.
2008 m. birželio mėn. pateikęs bendrąsias pozicijas, Parlamentas vis tiek atkakliai reikalavo, kad Taryba toliau svarstytų du likusius dokumentus (vadinamus „dviem trūkstamais dokumentais“). Tai padaryta šių dokumentų turinį, kaip pakeitimus, įtraukus į tam tikrus svarstomus paketui priklausančius teisėkūros dokumentus.
Tuo pat metu vykusios derybos dėl minėtų šešių dokumentų per antrąjį svarstymą baigėsi nesėkmingai. Dėl „dviejų trūkstamų dokumentų“ likimo ir su tam tikrais dokumentais susijusių sunkumų buvo priimtas sprendimas per antrąjį svarstymą nepatvirtinti nė vieno dokumento. Plenarinėje sesijoje Parlamentas atkūrė per pirmąjį svarstymą padarytus visų dokumentų pakeitimus, taip pat pakeitimus, kuriais buvo įtrauktas „dviejų trūkstamų dokumentų“ turinys. Tada dėl šių šešių dokumentų pradėta taikinimo procedūra.
II.2. Šio pasiūlymo pirmasis ir antrasis svarstymai
Per pirmąjį svarstymą Parlamentas visiškai pritarė pasiūlymui ir paprašė tik kai ką patikslinti bei pabrėžti. Tai buvo susiję su:
· ekspertų nešališkumu ir valdžios institucijų, atsakingų už nelaimės ištiktų laivų priėmimą, užduotimis;
· Tarptautinės jūrų organizacijos (angl. IMO) rekomendacijų dėl sąžiningo elgesio su jūrininkais, patekusiais į avariją, įgyvendinimu;
· pareiga į prieglobsčio vietas priimti ir neapdraustus laivus;
· informacija, kurią krovinių siuntėjas savo atsakomybe privalo teikti kiekvienam laivui, atvykstančiam į Europos uostą;
· žalos kompensavimu uostams ir prieglobsčio vietoms;
· konfidencialumo reikalavimais, taikomais eismo duomenims.
Dėl įsipareigojimo žvejybos laivus aprūpinti identifikavimo sistemomis Parlamentas pageidavo didesnio lankstumo, kurį būtų galima užtikrinti neįtraukiant laivų, trumpesnių kaip 24 metrai.
Kadangi Taryba savo bendrąją poziciją priėmė likus keliems mėnesiams iki Parlamento pirmojo svarstymo, t. y. nė nesvarstė Parlamento nuomonių bei pakeitimų ir nepaisė įvairių Komisijos pasiūlymų, pranešėjas rekomendavo per antrąjį svarstymą pateikti beveik tokią pačią Parlamento poziciją, kokia buvo išreikšta per pirmąjį svarstymą.
Per antrojo svarstymo derybas buvo padaryta didelė pažanga ir pavyko išspręsti beveik visas problemas. Pirmiausia tai pasakytina apie visus aspektus, susijusius su valdžios institucija, priimančia sprendimą dėl nelaimės ištiktų laivų priėmimo.
Tada dokumentų rinkinys su keliais neišspręstais klausimais ir keliais pakeitimais, kuriais grąžinamos nuorodos į „du trūkstamus dokumentus“ ir šių dokumentų turinys, buvo pateiktas svarstyti per taikinimo procedūrą.
III. Taikinimo procedūra
III.1. Taikinimo procedūra dėl trečiojo jūrų paketo
2008 m. rugsėjo 24 d. pasibaigus antrojo svarstymo balsavimui, atsižvelgiant į politinę valią taikinimo procedūrą baigti pirmininkaujant Prancūzijai, 2008 m. spalio 7 d. labai sparčiai buvo sudaryta Parlamento delegacija Taikinimo komitete.
Kartu pirmuosius rezultatus davė Parlamento spaudimas Tarybai susitarti dėl „dviejų trūkstamų dokumentų“. Surengus neoficialų Tarybos posėdį, kuriame šis klausimas buvo svarstomas dalyvaujant Transporto ir turizmo komiteto pirmininkui Paolo Costai, 2008 m. spalio 9 d. pasiekti politiniai susitarimai dėl abiejų dokumentų.
Parlamentas ir Taryba surengė dvi trišales diskusijas (lapkričio 4 d. ir gruodžio 2 d.) ir vieną neoficialų posėdį dėl prieštaringiausiai vertinamų dokumentų, reikalingų gruodžio 8 d. pateikti Taikinimo komitetui, ir tuo derybos baigėsi. Be susitikimų su derybine grupe, į kurią, atsižvelgiant į paketo dydį, išimties tvarka įtraukti Transporto ir turizmo komiteto koordinatoriai, Parlamento delegacija rinkosi dar du kartus (lapkričio 5 d. ir gruodžio 3 d.).
Gruodžio 8 d. pasiektas susitarimas (su P. Costa) dėl paskutinių neišspręstų klausimų, susijusių su prieštaringiausiai vertinamais dokumentais. Be to, tą vakarą Parlamentas pirmininkaujančiai valstybei narei įteikė raštus, kuriais patvirtinta jo valia pasiekti du preliminarius antrojo svarstymo susitarimus dėl „dviejų trūkstamų dokumentų“ ir taip sudaryti Tarybai galimybę gruodžio 9 d. priimti dvi bendrąsias pozicijas.
Taikinimo komitete Tarybai atstovavo D. BUSSEREAU, Tarybos pirmininkas ir Prancūzijos valstybės sekretorius transporto klausimams. Komisijai atstovavo pirmininko pavaduotojas A. TAJANI. Tai dar kartą parodė, kad per labai sunkias derybas dalyvaujant aukščiausiosios politikos atstovams ir užtikrinant taikinimo procedūros lankstumą galima padaryti įtaką susitarimo rezultatams.
Bendras Parlamento taikinimo procedūros rezultatas labai teigiamas. Kartu ne tik baigti svarstyti „du trūkstami dokumentai“, bet, palyginti su tekstais, patvirtintais per taikinimo procedūrą, padaryta daug patobulinimų. Pirmiausia tai pavyko pasiekti dėl valstybių narių, nė vieno dokumento neleidusių patvirtinti bendrai nesusitarus dėl jų visų, solidarumo.
Tačiau šiomis neeilinėmis jūrų paketo svarstymo sąlygomis pastebėta, kad nėra labai gerai, kai ta pati pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už antrojo ir trečiojo svarstymo derybas. Nuolatinių atstovų komitete pirmininkaujančiai valstybei narei buvo labai sunku įtikinti valstybes nares dar kartą pamėginti susitarti, nes psichologiniu požiūriu derybos jau buvo užsitęsusios pernelyg ilgai. Parlamentui taikinimo procedūra buvo visiškai naujo etapo pradžia, o Tarybai, kuriai pirmininkavo ta pati valstybė narė, tai buvo to paties etapo tęsinys.
III.1. Taikinimo procedūra dėl šio pasiūlymo
Pasibaigus antrojo svarstymo deryboms, liko tik trys neišspręsti klausimai:
· galimos žalos kompensavimas uostams, kai šie sprendimo, ar priimti nelaimės ištiktą laivą, teisę perduoda nepriklausomus sprendimus priimančiai valdžios institucijai;
· klausimas, kaip užtikrinti, kad būtų sąžiningai elgiamasi su jūrininkais, kai šie patenka į avariją ir kai nelaimės ištikta laivo įgula prašo suteikti skubią pagalbą, kad ir kokiuose teritoriniuose vandenyse jie būtų; ir
· bunkerinio kuro kiekis, kurio nereikia deklaruoti.
Šiuos klausimus pavyko išspręsti per dvi trišales diskusijas, vykusias 2008 m. lapkričio 4 d. ir gruodžio 2 d.
IV. Pagrindiniai pasiekto susitarimo aspektai
· Nepriklausomos kompetentingos institucijos skyrimas.
Parlamentui pavyko įtikinti Komisiją, kad ši patikslintų institucijos, turinčios teisę priimti su nelaime susijusius sprendimus, apibrėžtį. Pranešėjas nereikalavo, kad valstybė narė visiškai atsisakytų savo vidaus sistemos, tačiau pageidavo, kad būtų užtikrinta, jog kompetentinga institucija turėtų nepriklausomos (jūrų srities) kompetencijos, leidžiančios priimti nepriklausomus sprendimus, kokių veiksmų būtų geriausia imtis siekiant išvengti nelaimės arba kuo labiau sumažinti jos pasekmes. Šiuo požiūriu buvo svarbu, kad tai būtų nuolatinė valdžios institucija.
· Sąvokų „laivas, kuriam reikia pagalbos“ ir „nelaimės ištiktas laivas“ skirtumai
Komisija, remiama Parlamento, vartojo sąvoką „nelaimės ištiktas laivas“. Taryba, remdamasi IMO rekomendacijomis dėl laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo, vartojo sąvoką „laivas, kuriam reikia pagalbos“. Pranešėjas būtų pritaręs Tarybai, tačiau nesutiko su Tarybos apibrėžtimi, pagal kurią nepaisoma žmogaus gyvybės reikšmės priimant sunkumų turinčius laivus. Tada patikslinta sąsaja su 1979 m. Paieškos ir gelbėjimo konvencija dėl žmogaus gyvybės gelbėjimo.
· Sąžiningas elgesys su kapitonais ir įgula, patekusiais į avariją
Aptarus teisines galimybes, rastas sprendimas, kaip įtraukti IMO rekomendacijas dėl sąžiningo elgesio su jūrininkais, patekusiais į avariją: konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad jūrų saugos požiūriu svarbu sąžiningai elgtis su jūrininkais, patekusiais į avariją, o viename straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės vadovautųsi IMO rekomendacijų nuostatomis šiuo klausimu.
· Draudimo liudijimo arba finansinės garantijos neturėjimo pasekmės
Patikslinta, kad tai, jog nėra tinkamo draudimo liudijimo, nėra pakankamas pagrindas nepriimti nelaimės ištikto laivo. Sudarius politinį susitarimą dėl civilinės atsakomybės dokumentų (vieno iš „dviejų trūkstamų dokumentų“), pavyko grąžinti atitinkamas nuorodas.
· Kompensacijų už prieglobsčio vietas ir uostus schemos
Ypatingais atvejais dėl laivo priėmimo atitinkamam uostui gali būti padaryta žala ir tas uostas gali patirti išlaidų, kurios nekompensuojamos iš esamų fondų arba pagal esamas konvencijas. Parlamentas pastaraisiais metais ne kartą ragino patvirtinti tokiais atvejais taikytiną kompensavimo schemą, kuri galėtų padėti sumažinti uostų nenorą teikti prieglobstį. Kadangi tokia schema Tarybai buvo nepriimtina, rastas kompromisas, pagal kurį numatyta paprašyti Komisijos, kad ši ataskaitoje, kuri turi būti pateikta iki 2011 m., išnagrinėtų ir pasiūlytų įvairias politines alternatyvas.
· Bunkerinis kuras
Prieita kompromiso, pagal kurį apie bunkerinį kurą turi pranešti laivai, kurių tonažas didesnis kaip 1 000 tonų.
· Automatinių identifikavimo sistemų (AIS) naudojimas žvejybos laivuose
Parlamentas pritarė Tarybai, kad mažuose žvejybos laivuose, kurių ilgis ne mažesnis kaip 15 metrų, turi būti įrengtos AIS. Tai tikrai naudinga mažiems žvejybos laivams, nes būtent šios kategorijos laivai dažnai susiduria su kitais laivais ir dėl to žūsta įgulos nariai.
V. Išvada
Kadangi sudarytu susitarimu pasiekta gerokai daugiau, nei pavyko pasiekti per ankstesnius procedūros etapus, delegacija rekomenduoja Parlamentui per trečiąjį svarstymą patvirtinti bendrą tekstą.
Patvirtinęs šį tekstą, Parlamentas bus užbaigęs vieną svarbų teisėkūros sistemos, būtinos norint išvengti tokių jūrų nelaimių, kokios ištiko „Erika“ ir „Prestige“, pasikartojimo, kūrimo etapą. Kad gelbėjimo operacija būtų sėkminga, labai svarbu ją surengti laiku. Pagal šią direktyvą valstybės narės privalės parengti išsamų scenarijų, kaip turi būti elgiamasi įvykus avarijai. Pranešėjas viliasi, kad valstybės narės nelauks iki 2011 m. ir reikiamų šios direktyvos įgyvendinimo veiksmų imsis anksčiau. Be to, šioje direktyvoje įtvirtinta pažanga, padaryta derinant keitimąsi elektroniniais duomenimis, todėl remiantis šia direktyva bus galima toliau tobulinti ir integruoti Europos laivų eismo stebėjimo ir informacijos sistemą.
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Taikinimo komiteto patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą, bendras tekstas |
||||||
Nuorodos |
PE-CONS 3722/2008 – C6-0045/2009 – 2005/0239(COD) |
||||||
Delegacijos pirmininkas(-ė): pirmininko pavaduotojas (-a) |
Rodi Kratsa-Tsagaropoulou |
||||||
Atsakingas komitetas Pirmininkas (-ė) |
TRANPaolo Costa
|
||||||
Pranešėjas (-ai) |
Dirk Sterckx |
|
|||||
Komisijos pasiūlymas |
COM(2005)0589 - C6-0004/2006 |
||||||
Pirmojo svarstymo EP data - P numeris |
25.4.2007 |
||||||
Iš dalies pakeistas Komisijos pasiūlymas |
|
||||||
Tarybos bendroji pozicija Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
5719/3/2008 - C6-0225/2008 19.6.2008 |
||||||
Komisijos pozicija (251 straipsnio 2 dalies antros pastraipos trečia įtrauka) |
|||||||
Antrojo svarstymo EP data - P numeris |
24.9.2008 |
||||||
Komisijos nuomonė ( 251 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos c punktas) |
|||||||
Antrojo svarstymo rezultatų pranešimo Tarybai data |
10.10.2008 |
||||||
Tarybos laiško dėl nepritarimo EP pakeitimams data |
27.11.2008 |
||||||
Taikinimo komiteto susitikimai |
8.12.2008 |
|
|
|
|||
Balsavimo EP delegacijoje data |
8.12.2008 |
||||||
Balsavimo rezultatai |
+: -: 0: |
14 0 0 |
|||||
Dalyvavę nariai |
Paolo Costa, Emanuel Jardim Fernandes, Luis de Grandes Pascual, Georg Jarzembowski, Anne E. Jensen, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Rosa Miguélez Ramos, Gilles Savary, Brian Simpson, Dirk Sterckx, Silvia-Adriana Ţicău, Dominique Vlasto, Corien Wortmann-Kool |
||||||
Dalyvavę pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Inés Ayala Sender, Renate Sommer |
||||||
Dalyvavę pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||||||
Susitarimo Taikinimo komitete data |
8.12.2008 |
||||||
Susitarimas pasikeičiant raštais |
|
|
|||||
Pirmininkų paskelbimo, kad bendras tekstas patvirtintas ir perduotas EP ir Tarybai, data |
3.2.2009 |
||||||
Pateikimo data |
25.2.2009 |
||||||
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
… |
||||||
TERMINŲ PRATĘSIMAS
Antrojo svarstymo Taryboje galutinis terminas |
0.0.0000 |
|
Komiteto sušaukimo terminas Prašančioji institucija: data
|
0.0.0000[Taryba] – 0.0.0000
|
|
Komiteto darbui skirtas terminas Prašančioji institucija: data
|
3.2.2009[EP] – 19.1.2009
|
|
Teisės akto priėmimo terminas Prašančioji institucija: data
|
0.0.0000[Taryba] – 0.0.0000
|
|