Procedūra : 2008/2135(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0131/2009

Pateikti tekstai :

A6-0131/2009

Debatai :

PV 23/03/2009 - 20
CRE 23/03/2009 - 20

Balsavimas :

PV 26/03/2009 - 4.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0189

PRANEŠIMAS     
PDF 222kWORD 206k
12.3.2009
PE 409.788v03-00 A6-0131/2009

dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo

(2008/2135(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėjas: Sajjad Karim

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo

(2008/2135(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Indijos ir ES strateginės partnerystės bendrąjį veiksmų planą, ypač į jo skirsnį apie prekybos ir investicijų plėtrą ir į jo pataisytą redakciją,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 29 d. ES ir Indijos verslo atstovų aukščiausiojo lygio susitikimo bendrąjį pranešimą, ypač į ES ir Indijos bendrą iniciatyvą dėl prekybos ir investicijų skatinimo,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 18–20 d. Haidarabade vykusio ES ir Indijos 9-ojo apskritojo stalo susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į ES ir Indijos aukšto lygio prekybos grupės ataskaitą, pateiktą 2006 m. spalio 13 d. Helsinkyje vykusiame 7-ajame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimui,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Marselyje vykusio 9-ojo ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrąjį pranešimą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 30 d. Paryžiuje vykusio 9-ojo ES ir Indijos verslo atstovų aukščiausiojo lygio susitikimo bendrąjį pranešimą,

–   atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) 2005 m. lapkričio 29 d. priimtą sprendimą dėl Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), ir visuomenės sveikatos,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 1 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl patentų, susijusių su farmacinių produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, privalomojo licencijavimo(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 29 d. susitarimo memorandumą dėl dvišalio bendradarbiavimo tarp Patentų, projektų ir prekės ženklų generalinio kontrolieriaus tarnybos ir Europos patentų tarnybos,

–   atsižvelgdamas į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas dėl tarptautinio verslo įmonių ir į Taptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su tarptautinio verslo įmonėmis ir socialine politika,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 22 d. Komisijos komunikatą „Augimo ir užimtumo partnerystės įgyvendinimas: paversti Europą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu“ (COM (2006)0136), atsižvelgdamas į EBPO 2008–2007 m. užimtumo statistiką,

–   atsižvelgdamas į EBPO pateiktus 2007–2008 m. užimtumo statistikos duomenis,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008)0055),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. Indijos ir JAV susitarimą „Kitas žingsnis į strateginę partnerystę“ ir susitarimą civilinių branduolinių technologijų srityje, dėl kurio 2006 m. kovo 2 d. valstybinio vizito į Indiją metu derėjosi JAV prezidentas George’as W. Bushas,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo vertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(2),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusioje ketvirtojoje PPO ministrų konferencijoje priimtą ministrų deklaraciją, ypač į jos 44 straipsnio dalį dėl specialaus ir diferencinio traktavimo (SDT) priemonių,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 6 d. Naujajame Delyje vykusį ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl energetikos,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. surengtą trečiąjį ES ir Indijos energetikos grupės susitikimą,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos santykių „Strateginė partnerystė“(3),

–   atsižvelgdamas į studiją apie žmogaus teises ir demokratijos nuostatas ES tarptautiniuose susitarimuose, kurią užsakė Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetis(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 19 d. Komisijos paskelbtą 2007 m. prie ES išorės sienų muitinių konfiskuotų suklastotų prekių ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į galimo ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo (LPS) kokybinę analizę, kurią atliko Sasekso regioninės integracijos analizės centras,

–   atsižvelgdamas į galimo ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo ekonominio poveikio analizę, kurią 2007 m. kovo 15 d. užsakė Perspektyvinių tyrimų ir tarptautinės informacijos centras (pranc. Centre d'études prospectives et d'informations internationales, toliau – CEPII) ir Europos iniciatyvų ir tyrimų Viduržemio jūros regione cenrtas (pranc. Centre d'initiatives et de recherches européennes en Méditerrannée, toliau – CIREM).

–   atsižvelgdamas į globalios analizės ataskaitą ir tarpinės ataskaitos dėl Europos Sąjungos ir Indijos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo prekybos tvarumo poveikio vertinimo projektą, kurį parengė konsultacinė bendrovė ECORYS,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ekonominių ir prekybos santykių su Indija(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl TRIPS ir galimybės įsigyti vaistų(6),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos nuostatos Europos Sąjungos susitarimuose(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl dalitų žmogaus teisių padėties Indijoje(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos – išorinių konkurencingumo aspektų(9),

   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl prekybos paslaugomis(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl numanomo masinių kapaviečių buvimo Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje(11),

–   atsižvelgdamas į savo rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl pasirengimo ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimui (Marselis, 2008 m. rugsėjo 29 d.)(12),

–   atsižvelgdamas į Indijos strateginį dokumentą (2007–2013 m.),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento delegacijos 2008 m. lapkričio mėn. vizitą į Naująjį Delį,

–   atsižvelgdamas į itin lėtą, palyginti su Korėjos Respublika ir netgi su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), derybų su Indijos valdžios institucijomis pažangą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A6-0131/2009),

A. kadangi Europos Sąjunga turėtų ir toliau teikti pirmenybę taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemai, sukurtai PPO, o ši sistema labai perspektyvi sąžiningos ir nešališkos tarptautinės prekybos požiūriu, nes joje nustatytos atitinkamos taisyklės ir užtikrinamas jų laikymasis,

B.  kadangi Dohos plėtros darbotvarkė (DPD) yra ypač svarbi ir Europos Sąjungai, ir Indijai,

C. kadangi politiniai santykiai su Indija grindžiami 2004 m. strategine partneryste, 2005 m. bendru veiksmų planu, patvirtintu per ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimą 2005 m. rugsėjo mėn. ir peržiūrėtu 9-ajame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime Marselyje, taip pat 1994 m. bendradarbiavimo susitarimu; kadangi laisvosios prekybos susitarimas turėtų remtis bendradarbiavimu, numatytu Bendradarbiavimo susitarimo 24 straipsnyje, ir turėtų būti pagal jį išplėstas,

D. kadangi Europos Sąjunga yra didžiausias Indijos tiesioginių užsienio investicijų šaltinis, 2007 m. investavusi 10 900 milijonų eurų; o 2007 m. Europos Sąjungos investicijos sudarė 65 procentus visų tiesioginių užsienio investicijų srautų Indijoje; ir kadangi Indijos tiesioginės užsienio investicijos Europos Sąjungoje padidėjo nuo 500 milijonų eurų 2006 m. iki 9 500 milijonų eurų 2007 m.,

E.  kadangi Indija 2000 m. buvo 17-oji pagal svarbą Europos Sąjungos prekybos partnerė, o 2007 m. – 9-oji; kadangi 2000–2006 m. ES prekyba prekėmis su Indija išaugo maždaug 80 procentų,

F.  kadangi 2008 m. Pasaulio bankas skyrė Indijai 122 vietą (tarp 178 kitų šalių) pagal palankumo verslui sąlygas,

G. kadangi, kaip nurodyta 2007–2008 m. Jungtinių Tautų vystymo programos žmogaus socialinės raidos ataskaitoje, Indija užima 128 vietą pagal žmogaus socialinės raidos indeksą (tarp 177 šalių), 35 procentai Indijos gyventojų gyvena, turėdami mažiau nei 1 dolerį per dieną, o 80 procentų gyventojų – mažiau nei 2 dolerius per dieną; kadangi pagal besivystančių šalių žmonių skurdo indeksą Indija užima 62-ą vietą tarp 108 besivystančių šalių, kurių indeksas apskaičiuotas; ir kadangi Indija yra viena iš šalių, kurioje labiausiai paplitęs vaikų darbas,

H. kadangi dėl ekonominio Indijos valstijų disbalanso ir todėl neteisingo turtų ir nacionalinių pajamų paskirstymo reikia priimti papildomas ekonomikos politikos nuostatas, įskaitant mokesčių derinimą ir vargingiausių valstijų gebėjimų stiprinimo pastangas, suteikiant valstijoms galimybių naudoti lėšas,

I.   kadangi Indija yra vienintelė didžiausia naudos gavėja pagal bendrųjų lengvatų sistemos (BLS) programą; kadangi 2007 m. Europos Sąjungos lengvatinis importas iš Indijos sudarė 11 300 milijonų eurų, palyginti su 9 700 milijonais eurų 2006 m.,

J.   kadangi abi šalys dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus mažinti tarifus ir toliau liberalizuoti įmonių steigimąsi ir prekybą paslaugomis; kadangi investuoti reikėtų apdairiai ir labai atidžiai, o investicijas reikėtų įvertinti labai kruopščiai,

K. kadangi patekimas į rinką turi būti reglamentuojamas skaidriomis ir tinkamomis taisyklėmis ir standartais, siekiant užtikrinti, kad prekybos liberalizavimas būtų naudingas,

L.  kadangi reikėtų deramai atsižvelgti į intelektinės nuosavybės teisių (INT), įskaitant patentų, prekės arba paslaugų ženklų, autorių teisių ir gretutinių teisių, geografinių nuorodų (įskaitant kilmės ženklus), pramoninio dizaino ir integruotos vietos topografijos pripažinimo, tinkamos bei veiksmingos apsaugos, įgyvendinimo ir vykdymo aspektus,

M. kadangi Indija yra viena iš šalių, iš kurių valstybių narių muitinės konfiskavo daugiausia suklastotų vaistų (30 procentų iš bendro skaičiaus); kadangi nenorminiai ir suklastoti vaistai skatina atsparumą vaistams ir dėl to didėja sergamumas bei mirtingumas,

N. kadangi Bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams; kadangi tai sudaro esminę susitarimo dalį,

O. kadangi pagal 2008 m. pasaulinį bado indeksą Indija užima 66 vietą tarp 88 besivystančių ir pereinamojo laikotarpio šalių; ir kadangi iš Indijos bado indekso matyti, kad nė viena valstija nepatenka į teritorijų, kuriose mažas alkis arba vidutinis alkis, kategorijas; dvylika valstijų patenka į nerimą keliančios padėties teritorijų kategoriją; o keturios valstijos – Pendžabas (Punjab), Kerala (Kerala), Harjana (Haryana) ir Asamas (Assam) – patenka į pavojingos padėties teritorijų kategoriją,

P.  kadangi laisvosios prekybos susitarimas turėtų apimti įsipareigojimus dėl socialinių bei aplinkos apsaugos standartų ir tvariosios plėtros, taip pat veiksmingą tarptautiniu mastu socialinėje ir aplinkos srityje nustatytų standartų įgyvendinimą kaip būtiną sąlygą padoriam darbui skatinti, šalies viduje veiksmingai įgyvendinant pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartus,

Q. kadangi Indija nepasirašė branduolinio ginklo neplatinimo sutarties; kadangi Branduolinių medžiagų tiekėjų grupė panaikino Indijos branduolinės prekybos embargą ir JAV Kongresas patvirtino JAV ir Indijos branduolinio bendradarbiavimo sutartį,

R.  kadangi 9-ajame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime Marselyje pasirašytas Horizontalusis aviacijos susitarimas ir Indija buvo vienuolikta transporto vykstančio tarp ES ir ne ES šalių keleivių atžvilgiu; kadangi Europos Sąjunga ir Indija patvirtino peržiūrėtą Bendrąjį veiksmų planą ir įtraukė į 2005 m. strateginę partnerystę naujas sritis ir kadangi Indijoje įkurtas Europos verslo ir technologijų centras,

Bendrieji klausimai

1.  mano, kad LPO turėtų atitikti PPO taisykles ir įsipareigojimus; mano, kad sėkmingas DPD ir toliau lieka Europos Sąjungos ir Indijos prekybos prioritetas, o derybos su Indija dėl laisvosios prekybos susitarimo tokiu būdu prisidės prie daugiašalių taisyklių papildymo;

2.  primena, kad ES ir Indijos strateginė partnerystė yra grindžiama bendraisiais principais ir vertybėmis, kurios atsispindi 1994 m. EB ir Indijos bendradarbiavimo susitarime ir 2005 m. bendrųjų veiksmų plane; konkurencija pagrįstas naujasis laisvosios prekybos susitarimas turėtų papildyti 1994 m. bendradarbiavimo susitarimą, su kuriuo jis turėtų būti teisiškai ir instituciškai susijęs;

3.  pritaria 9-ojo ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimo ir peržiūrėto Bendrojo veiksmų plano rezultatams; primena Europos Sąjungos ir Indijos įsipareigojimą paspartinti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo; ragina derybų šalis užtikrinti, kad bus skiriama pakankamai laiko išsamesnėms konsultacijoms su svarbiausiomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant Indijos ir Europos Sąjungos parlamentų narius, kad galutinis susitarimas būtų proporcingas ir jame būtų atsižvelgta į visų susijusių suinteresuotųjų šalių interesus ir perspektyvas;

4.  ragina Indijos federalinės ir vietos valdžios institucijas suderinti savo politikos kryptis ir procedūras, siekiant kiek įmanoma padidinti būsimą naudą;

5.  remdamasis abiejų valstybių ekonomikos papildomumu, pabrėžia ES ir Indijos prekybos ir ES bei Indijos investicijų potencialą ir augimą ateityje, taip pat didžiules galimybes, kurias teikia LPS; ES ir Indijos LPS laiko abipusiškai naudingu veiksmų planu, bet rekomenduoja atlikti esamų sektoriui būdingų sunkumų vertinimą; be to, pabrėžia, kad LPS turėtų užtikrinti, kad prekybos didėjimas būtų naudingas kuo didesniam skaičiui žmonių ir padėtų Indijai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), taip pat užkirsti kelią aplinkos nykimui;

6.   ragina šalis taip pat aptarti galimus LPS nepatogumus ir būdus, kuriais dėl greito rinkų atvėrimo gali būti daromas neigiamas poveikis žmonių vystymuisi ir lyčių lygybei; pripažįsta vyriausybių teisę išlaikyti būtiną vadinamąją politinę erdvę ir reguliavimo kompetenciją, reikalingą ekonominės socialinės politikos nuostatoms, kuriomis būtų padedama pažeidžiamiausiems žmonėms, kurti, įskaitant prekybos priemones silpniems ekonomikos subjektams apsaugoti;

7.  pabrėžia, kad į LPS reikėtų įtraukti nuolatinį stebėjimą ir išsamios peržiūros sistemą, kad būtų nustatytas socialinis ekonominis susitarimo poveikis; ragina pataisyti susitarimo nuostatas pagal šios peržiūros išvadas;

8.  prašo Komisijos įtraukti didelio masto tvarios plėtros skyrių kaip esminę LPS dalį, kuriai būtų taikomas standartinis ginčų sprendimo mechanizmas;

Prekyba prekėmis

9.  palankiai vertina daugelio laisvosios prekybos modelių rezultatus, iš kurių matyti, kad laikantis LPS padidėtų bendras ES ir Indijos eksportas ir importas; pabrėžia, kad esant vidutiniam augimo tempui dvišalės prekybos apimtis iki 2010 m. turėtų viršyti 70 700 milijonų eurų ir iki 2015 m. – 160 600 milijonų eurų;

10. atkreipia dėmesį kad vidutiniai Indijos taikomi tarifai sumažėjo tiek, kad juos galima lyginti su kitų Azijos šalių tarifais, ypač Indijos vidutinis taikomas tarifas, kuris dabar yra 14,5 procento, palyginti su ES 4,1 procento vidurkiu;

11. mano, kad svarbu, jog LPS patvirtintų Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių ir Susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių nuostatas; ragina Komisiją šiuo požiūriu atkreipti dėmesį į tokius neišspręstus klausimus kaip gyvūnų gerovė;

12. atkreipia dėmesį, kad Indija yra susirūpinusi dėl mikrobiologinių standartų nepakankamo suderinimo ES, Reglamento dėl cheminių medžiagų. registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) išvadų, brangių pažymėjimų dėl vaistų eksportavimo į ES išdavimo ir brangių atitikties procedūrų dėl EB ženklo, ir pabrėžia, kad šiuos klausimus būtina išspręsti LPS; ragina abi šalis užtikrinti, kad reguliavimas ir netarifinės prekybos kliūtys (NPK) būtų tvarkomi taip, kad nebūtų varžoma visa prekyba; ragina ES ir Indiją artimiau bendradarbiauti skirtingose darbo grupėse siekiant skaidresnės techninių taisyklių ir standartų sistemos; ragina Komisiją teikti techninę pagalbą Indijos gamintojams, kurie stengiasi pasiekti ES standartus, ypač sveikatos, aplinkos ir socialinių aspektų požiūriu, taip kuriant abipusiškai naudingą padėtį;

13. pripažįsta, kad Indijos standartų sistema vis dar kuriama; ragina Indijos standartų biurą ir Centrinę vaistų standartų kontrolės organizaciją suderinti savo standartus su tarptautiniais standartais ir didinti standartų rengimo skaidrumą, tobulinant testavimo ir sertifikavimo procedūras; yra susirūpinęs dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir standartų įgyvendinimo bei stebėjimo; ragina Komisiją suteikti atitinkamą paramą pajėgumo ir kvalifikuotų žmogiškų išteklių Indijos reguliavimo institucijose stiprinimui;

14. pabrėžia, kad LPS apima privalomąjį ginčų sprendimo mechanizmą „valstybė valstybei“, nuostatas dėl tarpininkavimo, susijusio su NPK, antidempingo ir kompensacinio muito priemonių ir bendrojo išimties straipsnio, grindžiamo Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. GATT) XX ir XXI straipsniais;

15. ragina teikti pirmenybę sąžiningai prekybai ir tvariems produktams taikomų tarifų mažinimui atitinkamai iš dalies keičiant ES muitinių kodeksus;

16. kadangi į Europos Sąjungą įvežama vis daugiau suklastotų prekių, prašo Indijos valdžios institucijų leisti ES muitinių inspektorius Indijos uostuose stebėti ir tikrinti laivus, vykstančius į Europos Sąjungą;

Prekyba paslaugomis. Steigimasis

17. pripažįsta, kad paslaugų sektorius yra greičiausiai augantis Indijos ekonomikos sektorius; pažymi, kad Indija turi aktyvių interesų dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) 1 ir 4 būdų liberalizavimo; Europos Sąjunga norėtų užbaigti daugelio 3 būdo paslaugų patekimo į rinką ir nacionalinio vertinimo liberalizavimą;

18. nurodo, kad paslaugų liberalizavimas jokiu būdu neturi trukdyti turėti teisę reglamentuoti paslaugas ir ypač išsaugoti bei kurti geras viešąsias paslaugas, kurios yra svarbiausia plėtros, socialinio teisingumo ir demokratijos dalis;

19. pažymi, kad, pasak Indijos prekybos ir pramonės federacijos, dvišalė prekyba paslaugomis iki 2015 m., kai bus įgyvendintas LPS dėl paslaugų, turėtų viršyti 246 800 milijonų eurų;

20. pažymi, kad ES ir Indijos prekyba paslaugomis palyginti neproporcinga; ES eksportuoja 1,5 procento paslaugų į Indiją, o Indija į ES eksportuoja 9,2 procento viso savo eksporto;

21. ragina Indiją rengti tinkamus duomenų apsaugos teisės aktus, kurie Indijai suteiktų galimybių pasiekti šalies, kurioje apsaugos lygis pakankamas, būklę ir sudarytų sąlygas asmens duomenis perduoti iš Europos Sąjungos laikantis ES teisės aktų;

22. pažymi, kad Indijos telekomunikacijų paslaugų rinka yra penkta pagal dydį pasaulyje ir kad telekomunikacijų rinka per paskutinius penkerius metus kasmet išaugdavo apie 25 procentus; pritaria užsienio nuosavybės ribojimų mažinimui telekomunikacijų srityje, bet apgailestauja, kad vis dar išlieka vidaus politikos suvaržymų; todėl ragina sumažinti paslaugų teikėjų licencijavimo ribojimus; ir pašalinti politikos netikrumą dėl tarifų bei tarpusavyje susijusios tvarkos ir pabrėžia poreikį pakeisti senus sektorių reglamentuojančius teisės aktus naujais perspektyvias teisės aktais, kurie apimtų su kibernetika susijusius teisės aktus ir naują licencijavimą;

23. kalbant apie palydovų sektorių, ragina Indiją pradėti dialogą su ES bendrovėmis ir atverti joms savo rinką, siekiant:

(a) geriau remti nacionalinius vystymosi tikslus ir tenkinti didėjančią televizijos transliavimo tiesiogiai į namus ir plačiajuosčio ryšio paslaugų vidaus pasiūlą; ir

(b) spręsti judriojo palydovinio ryšio paslaugų saugumo klausimą naujomis techninėmis priemonėmis, kurios suteikia nacionalinėms valdžios institucijoms galimybę vykdyti tinkamesnę judriojo palydovinio ryšio kontrolę;

24. pažymi Indijos įsipareigojimą leisti užsienio advokatų kontoroms veikti Indijoje; ragina Komisiją kartu su Indijos valdžios institucijomis ištirti teisės paslaugų liberalizavimo galimybę ir taikymo sritį LPS;

25. pažymi, kad numatyti LPS siekiai nebus visiškai įgyvendinti, jeigu nebus prisiimti 4 būde apibrėžti įsipareigojimai; pabrėžia, kad labai naudingi profesinės kvalifikacijos akreditavimas nacionaliniu bei ES mastu ir susitarimai dėl abipusio pripažinimo ir licencijavimo reikalavimų ES ir Indijoje specialistų teikiamoms paslaugoms, kuriuos galima nesunkiai įtraukti į LPS; vis dėlto prašo išsamios atskirų Europos Sąjungos valstybių narių analizės;

26. prašo Indiją būti atviresnę ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, verslininkams ir politikams teikti daugkartines vizas mažiausiai vieneriems metams;

Investicijos

27. ragina Komisiją į LPS įtraukti skyrių dėl investicijų, kuriame būtų nuostatos, numatančios vieno informacijos teikimo investuotojams punkto sistemą;

28. pritaria Europos verslo ir technologijų centro Naujajame Delyje įsteigimui, kuriuo siekiama stiprinti Indijos ir valstybių narių į verslo klientus orientuotą bei technologinį bendradarbiavimą;

29. primena, kad investicijoms reikia tinkamai sukurtų principų ir taisyklių; į tai atsižvelgdamas patvirtina savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės: naujosios partnerystės(13) ragina Komisiją užtikrinti, kad ES įsisteigusios tarptautinės įmonės, turinčios gamybos padalinių Indijoje, laikytųsi pagrindinių TDO standartų, socialinių ir aplinkosaugos paktų bei tarptautinių susitarimų, kad būtų pasiekta pasaulinė ekonominio augimo ir aukštesnių socialinių ir aplinkosaugos standartų pusiausvyra;

30. pripažįsta, kad LPS skyriai dėl investicijų paprastai lydimi įsipareigojimų liberalizuoti kapitalo judėjimą ir atsisakyti kapitalo kontrolės; prašo Komisijos neįtraukti tokių išlygų, atsižvelgiant į kapitalo kontrolės – ypač besivystančių šalių – svarbą mažinant finansinės krizės poveikį;

Viešieji pirkimai

31. pažymi, kad Indija nepageidauja į laisvosios prekybos susitarimą įtraukti viešųjų pirkimų klausimo;

Intelektinė nuosavybė, pramonės ir prekybos politika

32.  pritaria Indijos įsipareigojimams laikytis griežtos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos reikalavimų ir pasinaudoti TRIPS numatytomis lankstumo nuostatomis, kad įvykdytų visuomenės sveikatos įsipareigojimus, visų pirma dėl galimybės įsigyti vaistų; pabrėžia, kad šios derybos turi būti suderinamos su biologinės įvairovės ir tradicinių žinių apsauga; ragina Komisiją ir susijusias Indijos valdžios institucijas koordinuoti veiksmus siekiant veiksmingai kovoti su klastojimu, ypač su vaistų klastojimu;

33. ragina Europos Sąjungą ir Indiją užtikrinti, kad pagal LPS prisiimti įsipareigojimai nesudarytų kliūčių įsigyti pagrindinių vaistų, kol Indijoje ši pramonės šaka plėtojasi nuo generinių vaistų į pramonės šaką, pagrįsta moksliniais tyrimais;

34.  pritaria Indijos įsipareigojimui padidinti su sveikata susijusias valdžios sektoriaus išlaidas ir palaiko šį siekį tam, kad būtų užtikrintas atitinkamas veiksmingos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ypač kaimo zonose;

35. ragina Europos Sąjungą ir Indiją kartu finansuoti ir remti priemones bei iniciatyvas, pavyzdžiui, premijų fondus, patentų susivienijimus ir kitas priemones, siekiant remti galimybę įsigyti vaistų ir skatinti vaistų naujoves, ypač vaistų nuo negydomų ligų;

Prekyba ir tvari plėtra

36. pripažįsta, kad pagrindinis plėtros skyrius yra esminė LPS dalis, kuriai taikomas standartinis ginčų sprendimo mechanizmas;

37. ragina Europos Sąjungą ir Indiją užtikrinti, kad prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos nebūtų skatinamos mažinant aplinkos apsaugos standartų arba pagrindinių darbo ir sveikatos bei saugos darbe standartų ir įstatymų reikalavimus; būtina užtikrinti tinkamą pasirengimą stebėti darbo rinką ir aplinkos raidą, taip pat šių standartų laikymąsi;

38.  prašo ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas ir veiksmingai jas taikyti;

39. yra susirūpinęs dėl vaikų darbo Indijoje, nes jie labai dažnai išnaudojami ir dirba nesaugiomis bei sveikatai kenksmingomis sąlygomis; prašo, kad Komisija aptartų šį klausimą per derybas dėl LPS ir paprašytų Indijos vyriausybės dėti kuo daugiau pastangų pagrindinėms priežastims pašalinti ir taip panaikinti šį reiškinį;

40. pripažįsta naują Indijos vaikų darbo teisę, kuri pradėta taikyti 2006 m. ir pagal kurią jaunesniems kaip 14 m. vaikams draudžiama dirbti tarnais namų ūkiuose arba maisto produktų kioskuose, ir ragina Europos Sąjungą toliau skatinti Indiją ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo, Konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus bei Konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, nes tai būtų teigiamas žingsnis siekiant galimo vaikų darbo panaikinimo;

41. pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų daryti spaudimą Indijos vyriausybei, kad ji spręstų priverstino darbo už skolas problemą, su kuria susiduria milijonai Indijos žmonių, ypač dalitų ir adivasių bendruomenės. manoma, kad šis klausimas nėra tinkamai sprendžiamas dėl administracinės ir politinės valios trūkumo;

42. ragina ES į Europos Sąjungos ir Indijos LPS įtraukti nuostatą, pagal kurią būtų užtikrinama, kad ES bendrovės, naudodamosi specialiosiomis ekonominėmis zonomis, privalo gerbti pagrindines darbo teises ir kitas darbo teises, grindžiamas TDO konvencijomis, kurias ratifikavo Indija;

43. mano, kad reikėtų įsteigti mechanizmą, pagal kurį pripažintos darbuotojų ir darbdavių organizacijos galėtų pateikti prašymus imtis veiksmų, tie prašymai būtų nagrinėjami konkretų laikotarpį, o vėliau būtų nuolat atliekami tyrimai ir vykdoma peržiūra, siekiant palaikyti spaudimą ir neleisti pažeidinėti darbuotojų teisių;

44. pabrėžia, kad žmogaus teisės ir demokratijos išlygos sudarytų esminę LPS dalį; yra susirūpinęs dėl to, kad Indijoje nuolat persekiojamos religinės mažumos ir žmogaus teisių gynėjai, taip pat dėl dabartinės žmogaus teisių ir saugumo padėties Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje;

45. ragina Komisiją, Tarybą ir Indiją užtikrinti kad LPS nebūtų žalingas nepalankioje padėtyje atsidūrusių asmenų grupėms, pvz., dalitams ir adivasiams, ir kad galima laisvosios prekybos susitarimo teikiama nauda pasiektų visus visuomenės narius;

46. pritaria Europos Sąjungos ir Indijos prisiimtiems įsipareigojimams bendradarbiauti civilinių branduolinių tyrimų srityje; pažymi, kad Indija nepasirašė neplatinimo sutarties (NS) ir Branduolinių medžiagų tiekėjų grupė pateikė jai atsisakymo dokumentą; ragina Indiją pasirašyti NS;

47. pabrėžia, kad valstijos, kurių visuomenė ir ekonomika yra sudėtingos ir kurios vis labiau nuo dvišalių prekybos susitarimų pereina prie tobulesnių dvišalių prekybos santykių, turi užtikrinti stabilią ir saugią aplinką apskritai; yra susirūpinęs dėl saugumo trūkumo Indijoje; ragina Indiją rimčiau žiūrėti į nedidelį ir smarkų įvairių politinių grupių puolimą;

48. prašo, kad per kitą derybų su Indijos valdžios institucijomis turą Komisija iškeltų klausimą dėl nuolatinės neteisėtos Indijos ir Tibeto prekybos tigrų oda; dėl šios prekybos Indijos tigrams gresia išnykimas;

Europos Parlamento vaidmuo

49. tikisi, kad Komisija ir Taryba pateiks LPS Parlamento pritarimui pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies 2 pastraipą;

50. prašo Komisijos ir Tarybos patvirtinti Indijos įsipareigojimą derėtis dėl ES laisvosios prekybos susitarimo su nauja Indijos vyriausybe po būsimų bendrųjų rinkimų;

Kitos nuostatos

51. pažymi, kad Indijoje sparčiai didėja infliacija; pripažįsta, kad Indija, norėdama išlikti konkurencinga ir vis svarbesnė prekybos su ES partnerė, privalės daug investuoti į infrastruktūrą ir labai padidinti energijos gamybos pajėgumus; palankiai vertina vyriausybės planą per ateinančius 5 metus šiai sričiai skirti 500 milijardų JAV dolerių ir ragina privačias ir valstybines įstaigas visapusiškai bendradarbiauti įgyvendinant šį didžiulį projektą;

52. pritaria Indijos Ministro pirmininko atidarytai naujai Srinagaro geležinkelio linijai, kuri sujungia Baramullą ir Qazigundą ir suteikia tūkstančius naujų darbo vietų; tiki, kad šio pobūdžio ekonominės iniciatyvos padidins Kašmyro gyventojų taikios ir klestinčios ateities galimybes;

53. palankiai vertina Indijos pažangą tampant ne tik vystomosios pagalbos gavėja, bet ir teikėja;

54. palankiai vertina pažangą bendradarbiaujant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse, įskaitant ES finansuojamą pagrindų programą; taip pat palankiai vertina tai, kad daug studentų iš Indijos mokosi Europos universitetuose pagal programą Erasmus Mundus;

55. pažymi, kad jei Indijos ir Europos Sąjungos ekonominiai ryšiai bus paremti visuotine ES vertybių sistema, jie turėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims.

56. pritaria tam, kad buvo pradėti specialieji veiksmai, skirti ES ir Indijos kultūriniam bendradarbiavimui 2007–2009 m. laikotarpiu, ypač švietimo, studentų mainų, mokymų ir kultūrų dialogo srityse;

57. reiškia susirūpinimą dėl pasaulyje vis didėjančių prekių kainų ir jų poveikio skurdžiausiems gyventojams, įskaitant Indijos gyventojus, nes dėl to kyla stabilaus augimo sunkumų ir didėja skirtumai pasaulio mastu; ragina Europos Sąjungą ir Indiją koordinuoti visapusę strategiją, skirtą bendrai spręsti šią problemą;

58. džiaugiasi tuo, kad Indija padarė didelę pažangą visuotinio pradinio lavinimo, skurdo mažinimo ir galimybių vartoti saugų geriamąjį vandenį didinimo srityse, tačiau pabrėžia, kad Indija vis dar atsilieka siekdama daugelio su sveikata susijusių TVT, pavyzdžiui, kūdikių mirtingumo mažinimo, motinų sveikatos gerinimo, vaikų mitybos gerinimo srityse ir susirgimų maliarija, tuberkulioze bei ŽIV / AIDS skaičiaus mažinimo srityse; yra susirūpinęs, kad dalitai ir adivasiai (vietinės gentys ir gyventojai) mažiausiai jaučia pažangą siekiant TVT ir toliau yra diskriminuojami apgyvendinimo, švietimo, užimtumo, galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir kitomis paslaugomis srityse;

59. pastebi, kad, nepaisant tvaraus ekonomikos augimo, vis dar egzistuoja dideli skirtumai, o daugiau nei 800 mln. žmonių gyvena už mažiau kaip 2 JAV dolerius per dieną; yra ypač susirūpinęs dėl mažai teisių turinčių gyventojų, ypač moterų, vaikų, paribio grupių ir diskriminacijos aukų, pavyzdžiui, dalitų ir adivasių, bei kaimo gyventojų, padėties; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog pagal LPS nebūtų ribojami įgaliojimai, kurių Indijos vyriausybei reikia kovojant su skurdu ir nelygybe; ragina Komisiją ir Tarybą dirbti kartu su Indijos vyriausybe, siekiant gerinti šių gyventojų grupių padėtį ir išnagrinėti bendradarbiavimą ateityje atsižvelgiant į jų indėlį siekiant panaikinti diskriminaciją lyties bei kastos pagrindu, ir atsižvelgti į minėtą Parlamento rezoliuciją dėl dalitų žmogaus teisių padėties Indijoje;

60. pabrėžia, kad didėjantis aplinkos niokojimas Indijoje virsta vis didesne problema, kuri turės neįsivaizduojamas ekonomines, socialines ir ekologines pasekmes, visų pirma daugumai skurdžiai gyvenančių Indijos gyventojų, taip pat pabrėžia, kad labai svarbu tęsti ES ir Indijos bendradarbiavimą šioje srityje;

61. džiaugiasi poveikiu, kurį ekonomikos augimas turėjo tam tikriems Indijos regionams, ir ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus, svarbiausius veikimo būdus ir pagrindines nacionalinės ir regionų politikos priemones, kurios skatina tokį poveikį, siekiant palengvinti mokymąsi regionuose ir pažangiosios patirties sklaidą;

62. mano, kad ES turi atkreipti ypatingą dėmesį į Indijos VMĮ sektorių, taigi siūlo stiprinti MVĮ pagal Europos Sąjungos ir Indijos vystomojo bendradarbiavimo programas taikant priemones, skirtas piliečių pasiūlytiems ir į rinką orientuotiems vietos projektams finansuoti.

63. džiaugiasi dėl to, kad visoje Indijoje pradėjo populiarėti mikrokreditai ir kad buvo pripažinta, jog tai veiksmingas būdas skatinti vystymąsi vietos lygmeniu;

o

o o

64. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Indijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

   OL C 285 E, 2006 11 22, p. 79.

(2)

.OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155.

(3)

OL C 227 E, 2006 9 21. 589.

(4)

DGExP/B/PolDep/Study/2005/06.

(5)

OL C 306 E, 2006 12 15, p. 399.

(6)

OL C 175 E, 2008 7 10, p. 591.

(7)

OL C 290 E, 2006 11 29. p. 107.

(8)

OL C 250 E, 2007 10 25, p. 87.

(9)

OL C 102 E, 2008 4 24, p. 128.

(10)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0407.

(11)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0366.

(12)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0455.

(13)

OL C 301 E, 2007 12 13, p. 45.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

Indija dėl savo dydžio, didėjančio gyventojų skaičiaus (2 %) ir sparčiai augančios ekonomikos (8,8 %) per pastaruosius du dešimtmečius tampa labai svarbi aukštųjų technologijų prekių ir paslaugų novatorė, kūrėja, gamintoja bei eksportuotoja ir viena iš pasaulio branduolinių valstybių, galinčių daryti įtaką pasaulio ekonomikos ir saugumo politikai, tad jai norima suteikti daugiau įsipareigojimų tokiuose daugiašaliuose forumuose kaip JT, PPO ar Tarptautinėje atominės energetikos agentūroje, taip pat Azijos regioninėse organizacijose.

Europos Sąjunga yra didžiausias pasaulyje ekonominis blokas, o Indija pagal gyventojų skaičių užima antrąją vietą pasaulyje. ES yra Indijos pagrindinė užsienio investuotoja ir svarbiausia prekybos partnerė. ES ir Indija puoselėja daug bendrų ekonomikos koncepcijų ir tikslų. Todėl ir ES, ir Indijai yra gyvybiškai svarbu sudaryti ekonominę sąjungą. ES ir Indijos veiksmų plane pabrėžiamas šis svarbus jų santykių aspektas, todėl Indija ir ES sėkmingai įgyvendina bendras iniciatyvas, siekdamos skatinti bendradarbiavimą daugelyje svarbių sričių, susijusių su prekyba ir investicijomis.

Bendrieji klausimai

Įgyvendindamos Aukšto lygio prekybos grupės 2006 m. priimtą rekomendaciją, Europos Sąjunga ir Indija 2007 m. pradėjo derybas dėl kompleksiško laisvosios prekybos susitarimo (LPS).

Laisvosios prekybos susitarimas su Indija sudaro Komisijos parengtos Globaliosios Europos strategijos dalį ir drauge su panašaus pobūdžio derybomis su Korėja ir ASEAN šalimis atlieka tramplino, o ne kliūties daugiašaliam liberalizavimui vaidmenį.

Šiuo pranešimu raginama sudaryti kompleksišką, ambicingą ir subalansuotą ES ir Indijos LPS, kuris palengvintų prekių ir paslaugų patekimą į rinką, apimtų iš esmės visą prekybą kaip svarbiausius LPS elementus, įskaitant nuostatas dėl dvišalės prekybos reguliavimo skaidrumo ir investavimo aktualiose srityse, tarp jų standartus ir atitikties vertinimą, sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus, intelektinės nuosavybės teises, vykdymą, prekybos palengvinimą ir muitus, viešuosius pirkimus, prekybą ir konkurenciją, taip pat straipsnį dėl prekybos, vystymosi ir žmogaus teisių.

Pranešime taip pat teigiama, kad ir ES, ir Indija turėtų toliau teikti pirmenybę PPO sukurtai taisyklėmis grindžiamai daugiašalės prekybos sistemai, kuri siūlo geriausias sąžiningos ir teisingos tarptautinės prekybos perspektyvas, nes joje apibrėžiamos tinkamos taisyklės ir užtikrinamas jų laikymasis.

Prekyba prekėmis

ES prekybos prekėmis su Indija vertė 2000–2007 m. išaugo daugiau negu dvigubai; eksportas padidėjo nuo 13,7 milijardo eurų iki 29,5 milijardo eurų, o importas – nuo 12,8 milijardo eurų iki 26,3 milijardo eurų. 2007 m. Indija sudarė 2,4 procento ES eksporto bei 1,8 procento ES importo ir buvo 9-oji pagal svarbą ES prekybos partnerė.

Svarbu, kad LPS patvirtintų PPO susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių nuostatas, taip pat apimtų nuostatas, kurios palengvintų patekimą į viena kitos rinkas ir nuostatas dėl pripažintų tarptautinių standartų patvirtinimo, kurie aprėpia tokius bendruosius principus kaip proporcingumas, per dideli apribojimai, skaidrumas ir nediskriminavimas.

Susitarimas taip pat turėtų apimti nuostatas, kurios atspindėtų PPO susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių bendruosius principus.

Todėl pranešėjas ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tokius neišspręstus klausimus kaip gyvūnų gerovė. Pranešėjas pažymi, kad sveikatos apsaugos priemonės ir sanitariniai bei fitosanitariniai ribojimai neturėtų būti naudojami siekiant apsaugoti vietos žemės ūkio produktų gamintojus nuo ekonominės konkurencijos.

Pranešėjas pripažįsta, kad Indijos standartų sistema šiuo metu kuriama, o Indijos standartų biuras nuveikė didžiulį darbą, tačiau jis pabrėžia, kad jo veiklą vis dar reikia gerinti, derinant standartus su tarptautiniais standartais ir didinant skaidrumą.

Prekyba paslaugomis. Steigimasis

Paslaugų sektorius yra sparčiausiai auganti Indijos ekonomikos dalis. Indija turi aktyvių interesų, ypač susijusių su GATS 1 būdo (skambučių centrai, programinės įrangos kūrimas) ir su 4 būdo (abiejų šalių verslo vizos, programinės įrangos kūrėjai, finansininkai, teisininkai) liberalizavimu, o ES mano, kad reikėtų užbaigti 3 būdo daugelio paslaugų patekimo į rinką ir nacionalinio vertinimo, Užsienio investicijų skatinimo valdybos atitikties patvirtinimo panaikinimo ir leidimo finansų sektoriaus pavaldžiosioms bendrovėms priklausyti nuosavybės teise liberalizavimą.

Apskritai kalbant, Indijos paslaugos nukenčia nuo daugelio horizontaliųjų kliūčių, pavyzdžiui, pasenusių įstatymų, taigi LPS siekiama ne tik paspartinti Indijos paslaugų sektorių liberalizavimo procesus, bet ir palengvinti daugelio papildomų reformų, skirtų reguliavimo kokybei gerinti, įgyvendinimą.

Indijos paslaugų sektorius galima suskirstyti į tris kategorijas – pirma, sektoriai, kurie yra iš esmės liberalizuoti ir nesusiduria su jokiomis akivaizdžiomis kliūtimis (su kompiuteriais ir telekomunikacijomis susijusios paslaugos), antra, sektoriai, kurie yra pakankamai liberalūs ir susiduria su keliomis akivaizdžiomis kliūtimis (statybos, sveikatos priežiūros, švietimo, draudimo, platinimo, bankų ir kitos finansinės paslaugos), ir trečia, paslaugos, kurios yra glaudžiai susijusios su užsieniečiais (teisės paslaugos ir sąskaityba).

Indija pirmauja daugelio 1 būdo paslaugų eksporto srityje, be to, ji yra svarbiausia tradicinių informacinių technologijų paslaugų teikėja. Indija tampa svarbiausia verslo procesų nuomos paslaugų eksportuotoja. Pranešėjas taip pat pažymi, kad pagal 1 būdą jau prisiimti įsipareigojimai, susiję su profesinėmis, kompiuterių, sveikatos priežiūros, švietimo, turizmo, finansų, duomenų perdavimo ir kitomis verslo paslaugomis.

Pranešėjas mano, kad Indija galėtų sutelkti daugiau dėmesio į mokslinių tyrimų ir plėtros, odontologijos bei sveikatos priežiūros ir telefonija grindžiamų sektorių pasektorius.

Remiantis konsultacinės bendrovės „Boston Consulting“ neseniai atliktos studijos duomenimis, pagal 1 būdą iki 2020 m. bus sukurta 6 mln. naujų darbo vietų ir gauta 109,2 milijardo eurų pajamų. Tai atspindi šio paslaugų teikimo Indijai būdo svarbą ir tai, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas LPS.

Pranešėjas atkreipia dėmesį, kad LPS numatyti siekiai nebus visiškai pasiekti, jeigu nebus įgyvendintos 4 būdo priemonės, kurios šiuo metu susiduria su daugybe kliūčių, pavyzdžiui, vizų formalumai, draudimai, darbo užmokesčio lygiavertiškumo sąlygos, profesinių kvalifikacijų diskriminacinis vertinimas ir nepripažinimas. Pašalinus šias kliūtis naudos gautų ne tik Indija, bet ir importuojančios ES valstybės narės. Pranešėjas, kalbėdamas apie 4 būdą, ragina valstybes nares pripažinti, kad būtina užtikrinti veiksmingą prieigą, abipusį kvalifikacijų ir licencijavimo reikalavimų pripažinimą, o didinat sektorinę aprėptį pagal 4 būdą, – užtikrinti reikiamą Indijos paslaugų specialistų užsienyje buvimo trukmę ir dvigubo socialinio draudimo išmokų apmokestinimo išvengimą.

Investicijos

Europos Sąjunga yra svarbus Indijos tiesioginių užsienio investicijų šaltinis, nes jos sudaro maždaug 20 procentų visų Indijos tiesioginių investicijų srautų, o Indijos kaupiamosios tiesioginės investicijos į bendrąsias įmones ir nuosavybės teise priklausančias pavaldžiąsias bendroves Europos Sąjungoje (nuo 1996 m. balandžio mėn. iki 2006–2007 m.) sudarė 4315,87 milijono eurų. Taigi Europos Sąjunga yra svarbiausias Indijos užsienio investicijų traukos objektas: ES ir Indijos investicijų srautai didėjo, nepaisant to, kad Indijos investicijų sistema vis dar atbaido daugelį ES įmonių nuo investavimo.

Pranešėjas pažymi, kad Indija jau pasirašė dvišalius investicijų apsaugos susitarimus su 18 ES valstybių narių.

Jis ragina Komisiją įtraukti į LPS skyrių dėl investicijų, kuris būtų svarbi susitarimo dalis, nebūtinai keičianti esamus susitarimus, o sudaranti sąlygas kur kas sklandesniam investavimo procesui abiejose rinkose, grindžiamam investavimo sandorių skatinimu ir apsauga. Jis teigia, kad tokiame investavimo susitarime galėtų būti numatyta vieno informacijos teikimo abiejų šalių investuotojams punkto sistema, iš kurio jie galėtų sužinoti investavimo taisyklių skirtumus ir tvarką ir gautų informacijos įvairiais teisiniais klausimais.

Viešieji pirkimai

Kitaip nei ES, Indija nėra pasirašiusi Susitarimo dėl vyriausybinių pirkimų ir todėl nėra įsipareigojusi laikytis jo nuostatų, tačiau ji neprieštarauja susitarimui dėl vyriausybinių pirkimų skaidrumo. Indijai kelia susirūpinimą tokie dalykai kaip „nacionalinio vertinimo“ reikalavimas, vyriausybinių pirkimų sąvoka bei veikimo sritis ir pirkimo būdų klausimas. Pranešėjas mano, kad į LPS svarbu įtraukti privalomuosius reikalavimus, kurie apimtų atitinkamas skaidrumo nuostatas, nustatysiančias veiksmingas ir skaidrias pirkimų sistemas.

Prekyba ir konkurencija

Pranešėjas sveikina Indiją, neseniai priėmusią naująjį konkurencijos įstatymą, kurio redakcijai buvo plačiai pritarta, tačiau pabrėžia, kad jo vykdymo dar neįmanoma įvertinti, kadangi jis dar tik bus įgyvendinamas. Jis mano, kad ES į LPS turėtų įtraukti formuluotes, grindžiamas EB sutarties 81 ir 82 straipsniais, siekdama užtikrinti konkurencijos politikos įsipareigojimų vykdymą. Jis taip pat pastebi, kad veiksminga ir skaidri konkurencijos sistema ir bendradarbiavimo susitarimas galėtų padėti spręsti įmonių senbuvių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi problemą.

Intelektinė nuosavybė, pramonės ir prekybos politik

Indija pastaraisiais metais sustiprino intelektinės nuosavybės teisių sistemą ir yra priėmusi įstatymus, atitinkančius Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, nuostatas. Indija taip pat parodė tvirtą įsipareigojimą užtikrinti griežtos intelektinės nuosavybės teisių sistemos įgyvendinimą. Vis dėlto dar kyla nesutarimų dėl kelių intelektinės nuosavybės teisių nuostatų ir susirūpinimas dėl jų vykdymo ir įgyvendinimo sistemos.

Būtina užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių įstatymų įgyvendinimą, parengti intelektinės nuosavybės teisių darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją, sudaryti sąlygas teisėsaugos tarnyboms ir teismams užkirsti kelią intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams bei už juos bausti ir modernizuoti intelektinės nuosavybės teisių gynimo įstaigas.

Todėl Komisijos ketinimas pateikti antrąjį prekybos ir pramonės plėtros projektą (angl. TIDP II), pratęsiant TIDP, yra teigiamai vertintina iniciatyva, kuria siekiama intelektinės nuosavybės teisių srityje rengti mokymus apie intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą ir sąmoningumo didinimą, siekiant apsaugoti įmones ir vartotojus.

Pranešėjas sveikina abi šalis, sudariusias bendrą veiklos programą dėl bendradarbiavimo patentų srityje, ypač dėl reguliarių ekspertų konsultacijų patentų suteikimo tvarkos, mokymų ir žmogiškųjų išteklių plėtros klausimais.

Prekyba ir tvarioji plėtra

Svarbu, kad laisvosios prekybos susitarime būtų pripažįstama, jog tvarioji plėtra yra ES ir Indijai rūpimas klausimas, kuriuo siekiama užtikrinti ir pagerinti tarptautiniuose susitarimuose dėl aplinkos apsaugos ir socialinių klausimų numatytų standartų laikymąsi.

Ir ES, ir Indija turi užtikrinti, kad tiesioginės užsienio investicijos nebūtų skatinamos mažinant aplinkos apsaugos, pagrindiniuose darbo ir sveikatos bei saugos darbe standartuose ir įstatymuose numatytus reikalavimus.

Žmogaus teisės ir demokratijos išlygos sudaro esminę LPS dalį. ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime Marselyje ES ir Indija dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą daugiau konsultuotis su Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ir stiprinti dialogą žmogaus teisių klausimais, siekiant skatinti žmogaus teisių visuotinumą. Tačiau išlieka nerimas dėl to, kad Indijoje nuolat persekiojamos religinės mažumos ir žmogaus teisių gynėjai, taip pat dėl neteisėtų žudymų ir nepažymėtų masinių kapaviečių Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje. Pranešėjas ragina Indijos vyriausybę leisti JT specialiesiems pranešėjams tirti šias masines kapavietes.

EP vaidmuo

Pranešėjas mano, kad siekiant susitarimo pagrįstumo ir viešo priimtinumo būtina, jog Parlamentas aktyviai dalyvautų visais derybų etapais ir turėtų progą pareikšti savo nuomonę dėl susitarimo teksto priimtinumo. Jis tikisi, kad Komisija ir Taryba stengsis pateikti tokios formos susitarimą, kuriam reikėtų Parlamento pritarimo pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies 2 pastraipą.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (9.12.2008)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo

(2008/2135(INI))

Nuomonės referentas: Charles Tannock

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   dar kartą primena apie Indijos ir ES strateginės partnerystės, kuri ne tik remiasi tvirtais ekonominiais ryšiais, bet ir bendromis demokratinėmis, žmogaus teisių, pliuralizmo, teisinės valstybės ir daugiašališkumo vertybėmis, svarbą; taip pat palankiai vertina Indijos ryžtą kovoti su terorizmu, kaip ir ES ir skatinti tarptautinę taiką ir saugumą; smerkia žiaurius išpuolius, vykusius lapkričio 26 d. Bombėjuje, Indijos prekybos centre; ragina Indiją nedelsiant imtis priemonių ir pagerinti savo piliečių ir užsienio svečių saugumą bei nubausti asmenis, kurie vykdė šiuos išpuolius; ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su Indija tiriant minėtuosius išpuolius;

2.   mano, kad ilgainiui Indija taps vis patrauklesnė prekybos partnerė ir, kad jos geografinė svarbą išaugs; todėl pritaria įsipareigojimui, išreikštam per 9-jąjį Europos ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį 2008 m. rugsėjo 29 d. Marselyje, toliau vysti ES ir Indijos politinius mainus ir bendradarbiavimą;

3.   pažymi, kad Indijoje sparčiai didėja infliacija; pripažįsta, kad Indija, norėdama išlikti konkurencinga ir vis svarbesnė prekybos su ES partnerė, privalės daug investuoti į infrastruktūrą ir labai padidinti energijos gamybos pajėgumus; palankiai vertina vyriausybės planą per ateinančius 5 metus šiai sričiai skirti 500 milijardų JAV dolerių ir ragina privačias ir valstybines įstaigas visapusiškai bendradarbiauti įgyvendinant šį didžiulį projektą;

4.   atkreipia dėmesį į branduolinės partnerystės susitarimą tarp Indijos ir JAV bei į Branduolinių medžiagų tiekėjų grupės pareiškimą, kad kitoms šalims leidžiama bendradarbiauti su Indija branduoliniais klausimais ir ES įmonės gali konkuruoti Indijos branduolinės energijos rinkoje; pabrėžia, kad šis pareiškimas dar kartą patvirtina Indijos įsipareigojimą neplatinti branduolinių ginklų;

5.   pritaria Indijos Ministro pirmininko atidarytai naujai Srinagaro geležinkelio linijai, kuri sujungia Baramullą ir Qazigundą ir suteikia tūkstančius naujų darbo vietų; tiki, kad šio pobūdžio ekonominės iniciatyvos padidins Kašmyro gyventojų taikios ir klestinčios ateities galimybes;

6.   palankiai vertina Indijos pažangą tampant ne tik vystomosios pagalbos gavėja, bet ir teikėja;

7.   palankiai vertina kasmetinį ES ir Indijos dialogą dėl žmogaus teisių , tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad Indija lėtai įgyvendina TDO darbo standartus, ypač susijusius su vaikų darbu ir priverstiniu darbu; ragina Indiją dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti moterų padėtį ir taip pat spręsti mirties bausmės klausimą bei religinių mažumų persekiojimo ir diskriminavimo problemas;

8.   palankiai vertina pažangą bendradarbiaujant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse, įskaitant ES finansuojamą pagrindų programą; taip pat palankiai vertina tai, kad daug studentų iš Indijos mokosi Europos universitetuose pagal programą Erasmus Mundus;

9.   ragina Komisiją LPS derybose skirti tinkamą dėmesį žmogaus teisių, netarifinių kliūčių, vis dar taikomų apribojimų tiesioginėms užsienio investicijoms į svarbius sektorius ir intelektinės nuosavybės teisių klausimams.

10. pažymi, kad jei Indijos ir Sąjungos ekonominiai ryšiai remsis visuotine ES vertybių sistema, jie turėtų tapti standartu kitoms šalims.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.12.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

2

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Angelika Beer, Bastiaan Belder, Elmar Brok, Colm Burke, Marco Cappato, Philip Claeys, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Michael Gahler, Jas Gawronski, Klaus Hänsch, Jana Hybášková, Anna Ibrisagic, Ioannis Kasoulides, Maria Eleni Koppa, Joost Lagendijk, Vytautas Landsbergis, Johannes Lebech, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Vural Öger, Ria Oomen-Ruijten, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, Samuli Pohjamo, Bernd Posselt, Raül Romeva i Rueda, Christian Rovsing, Flaviu Călin Rus, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Charles Tannock, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Marcello Vernola, Jan Marinus Wiersma, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Árpád Duka-Zólyomi, Martí Grau i Segú, David Hammerstein, Pierre Jonckheer, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Alexander Graf Lambsdorff, Erik Meijer


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (11.12.2008)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo

(2008/2135(INI))

Nuomonės referentas: Filip Kaczmarek

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   džiaugiasi, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. įvykusiame devintajame Indijos ir ES aukščiausio lygio susitikime ES ir Indija įsipareigojo stiprinti savo konsultacijas Jungtinių Tautų žmogaus teisų taryboje ir išlaikyti šį dialogą siekdamos skatinti žmogaus teisių universalumą, kaip nurodoma paskelbtame bendrame veiksmų plane; pabrėžia, kad svarbu neatskirti ES ir Indijos derybų nuo žmogaus teisių reformos Indijoje, ir pritaria plano praplėtimui įtraukiant mokslinius tyrimus ir bendradarbiavimą tinkamo darbo, tvarios plėtros ir klimato kaitos srityse;

2.   pritaria tam, kad buvo pradėti specialieji veiksmai, skirti ES ir Indijos kultūriniam bendradarbiavimui 2007–2009 m. laikotarpiu, ypač švietimo, studentų mainų, mokymų ir kultūrų dialogo srityse;

3.   išreiškia susirūpinimą dėl pasaulyje vis didėjančių prekių kainų ir jų poveikio skurdžiausiems gyventojams, įskaitant Indijos gyventojus, nes dėl to kyla stabilaus augimo sunkumų ir didėja skirtumai pasaulio mastu; ragina ES ir Indiją koordinuoti visapusišką strategiją, skirtą šiai problemai bendrai spręsti;

4.   džiaugiasi tuo, kad Indija pasiekė žymią pažangą visuotinio pradinio lavinimo srityje, mažindama skurdą ir didindama galimybes vartoti saugų geriamąjį vandenį, tačiau pabrėžia, kad Indija vis dar atsilieka siekdama daugelio su sveikata susijusių Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), pvz., kūdikių mirtingumo mažinimo, motinų sveikatos gerinimo, vaikų mitybos gerinimo srityse ir susirgimų maliarija, tuberkulioze bei ŽIV / AIDS skaičiaus mažinimo srityse; yra susirūpinęs, kad dalitai ir adivasiai (vietinės gentys ir gyventojai) mažiausiai jaučia pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir toliau yra diskriminuojami apgyvendinimo, švietimo, užimtumo, galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir kitomis paslaugomis srityse;

5.   pastebi, kad, nepaisant tvaraus ekonomikos augimo, vis dar egzistuoja dideli skirtumai, o daugiau kaip 800 mln. žmonių gyvena už mažiau kaip 2 JAV dolerius per dieną; ypač susirūpinęs dėl mažai teisių turinčių gyventojų, ypač moterų, vaikų, marginalinių grupių ir diskriminacijos aukų, pvz., dalitų ir adivasių, bei kaimo gyventojų, padėties; pabrėžia poreikį užtikrinti, kad pagal Laisvosios prekybos susitarimą nebūtų apribojami įgaliojimai, kurių Indijos vyriausybei reikia kovojant su skurdu ir nelygybe; ragina Komisiją ir Tarybą dirbti kartu su Indijos vyriausybe, siekiant gerinti šių gyventojų grupių padėtį ir išnagrinėti galimybes bendradarbiauti ateityje atsižvelgiant į jų indėlį siekiant panaikinti diskriminaciją lyties ir kastos pagrindu, ir atsižvelgti į Parlamento 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl dalitų žmogaus teisių padėties Indijoje;

6.   pabrėžia, kad didėjantis aplinkos niokojimas Indijoje virsta vis didesne problema, kuri turės neįsivaizduojamas ekonomines, socialines ir ekologines pasekmes, visų pirma daugumai skurdžiai gyvenančių Indijos gyventojų; taip pat pabrėžia, kad labai svarbu tęsti ES ir Indijos bendradarbiavimą šioje srityje;

7.  žavisi poveikiu, kurį ekonomikos augimas turėjo tam tikriems Indijos regionams, taigi ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus, svarbiausius veikimo būdus ir pagrindines nacionalinės ir regionų politikos priemones, kurios skatina tokį poveikį, siekiant palengvinti mokymąsi regionuose ir pažangiosios patirties sklaidą;

8.   mano, kad ES turi ypatingą dėmesį skirti Indijos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sektoriui, taigi siūlo stiprinti MVĮ pagal vystomojo bendradarbiavimo programas taikant priemones, skirtas piliečių pasiūlytiems ir į rinką orientuotiems vietos projektams finansuoti;

9.   džiaugiasi dėl to, kad visoje Indijoje pradėjo populiarėti mikrokreditai ir kad buvo pripažinta, jog tai veiksmingas būdas skatinti vystymąsi vietos lygmeniu;

10. siekiant laikytis pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartų ir išvengti socialinio dempingo, ragina ES ir Indiją bendradarbiaujant užimtumo ir socialinės politikos srityse sutelkti dėmesį įmoterų diskriminavimo darbo rinkoje, priverstinio darbo ir vaikų darbo klausimus, nes dirbančių vaikų skaičius Indijoje yra vienas iš didžiausių visame pasaulyje ir apytikriai sudaro 150 mln.;

11. pripažįsta naują Indijos vaikų darbo teisę, kuri pradėta taikyti 2006 m. ir pagal kurią jaunesniems kaip 14 m. vaikams draudžiama dirbti tarnais namų ūkiuose arba maisto produktų kioskuose, ir ragina ES toliau skatinti Indiją ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo, Konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus bei Konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, nes tai būtų teigiamas žingsnis siekiant galimo vaikų darbo panaikinimo;

12. ragina Komisiją derantis dėl laisvosios prekybos susitarimo reikalauti įtraukti skyrių apie tvarų vystymąsi, kuriame būtų nustatyti teisiškai privalomi būtiniausi socialiniai ir aplinkos standartai, kurių nevykdant būtų galima pareikšti ieškinį;

13. pabrėžia, kad ES turėtų daryti spaudimą Indijos vyriausybei, kad ji spręstų priverstino darbo už skolas problemą, su kuria susiduria milijonai Indijos žmonių, ypač dalitų ir adivasių bendruomenės. manoma, kad šis klausimas nėra tinkamai sprendžiamas dėl administracinės ir politinės valios trūkumo;

14. primygtinai ragina ES skatinti didesnę kolektyvinę ES įsikūrusių ir Indijoje investuojančių bei su ja prekiaujančių bendrovių atsakomybę, įskaitant pareigą gerbti darbo ir žmogaus teises bei saugoti aplinką, ir tuo pat metu ragina susitarti su Indijos vyriausybe dėl veiksmingos darbuotojų teisių šalies ir užsienio bendrovėse, įsikūrusiose Indijoje, stebėjimo sistemos sukūrimo, taip pat dėl veiksmingų priemonių, kurias taikant būtų užtikrinama, kad ES įsisteigusioms bendrovėms Indijoje vykdant veiklą nebūtų diskriminuojama ir sumažėtų poveikis aplinkai, nustatymo;

15. ragina ES į laisvosios prekybos su Indija susitarimą įtraukti nuostatą, pagal kurią būtų užtikrinama, kad ES bendrovės, naudodamosi specialiosiomis ekonominėmis zonomis, privalo gerbti pagrindines darbo teises ir kitas darbo teises, grindžiamas TDO konvencijomis, kurias ratifikavo Indija.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.12.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Alessandro Battilocchio, Josep Borrell Fontelles, Danutė Budreikaitė, Marie-Arlette Carlotti, Nirj Deva, Fernando Fernández Martín, Juan Fraile Cantón, Alain Hutchinson, Glenys Kinnock, Maria Martens, Gay Mitchell, Horst Posdorf, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Johan Van Hecke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Miguel Angel Martínez Martínez, Manolis Mavrommatis, Csaba Őry, Renate Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Fernando Fernández Martín, Francesco Ferrari, Zita Gurmai, Emilio Menéndez del Valle, Ramona Nicole Mănescu, Justas Vincas Paleckis, Leopold Józef Rutowicz


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.3.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

9

3

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Kader Arif, Francisco Assis, Françoise Castex, Glyn Ford, Jacky Hénin, Marusya Ivanova Lyubcheva, Erika Mann, David Martin, Georgios Papastamkos, Peter Šťastný, Gianluca Susta

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ole Christensen, Albert Deß, Sajjad Karim, Zbigniew Zaleski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

André Brie, Timothy Kirkhope, László Surján

Teisinė informacija - Privatumo politika