PRANEŠIMAS dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų

13.3.2009 - (2008/2155(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Gay Mitchell

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų

(2008/2155(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2007 m. metinę ataskaitą,

- atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) 2007 m. metinę ataskaitą,

- atsižvelgdamas į EB sutarties 9, 266 ir 267 straipsnius ir į EIB statuto 11 protokolą,

- atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 29 d. susitarimą dėl ERPB įsteigimo,

- atsižvelgdamas į EB sutarties 230 ir 232 straipsnius dėl Teisingumo Teismo veiklos,

- atsižvelgdamas į EB sutarties 248 straipsnį, kuriame apibrėžiamas Audito Rūmų vaidmuo,

- atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2006/1016/EB, suteikiantį Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti[1],

- atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl Sprendimo Nr. 2006/1016/EB teisinio pagrindo[2],

- atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 4 d. Tarybos sprendimą 2008/847/EB dėl Centrinės Azijos šalių atitikties reikalavimams pagal Sprendimą 2006/1016/EB, suteikiantį Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti[3],

- atsižvelgdamas į 1997 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 97/135/EB numatantį, kad Europos bendrija turi įsigyti papildomų akcijų, nusprendus padvigubinti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko kapitalą[4],

- atsižvelgdamas į 2006 m. atliktą dabartinę ERPB kapitalo išteklių apžvalgą (CRR3), kuri apima 2006–2010 m.,

- atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Bendrijų skolinimosi ir skolinimo 2007 m. (COM(2008)0590),

- atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2006 m. metinės ataskaitos[5],

- atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2005 m. metinės ataskaitos[6],

- atsižvelgdamas į savo 2003 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko veiklos[7],

- atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos 2008 m. birželio 6 d. rezoliuciją dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko: pagrindinis partneris besikeičiančiose šalyse,

- atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu[8] (Kotonu susitarimas),

- atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: „Europos konsensusas“[9],

- atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų investicijų sistemos: esamų regionui skirtų finansavimo priemonių darnumo didinimas siekiant sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir stabilumui,

- atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, iš dalies keičiančio 2006 m. spalio 24 d. reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (COM(2008)0095),

- atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 10 d. sprendimą dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) kompetencijos atlikti tyrimą Europos investicijų banke[10],

- atsižvelgdamas į Audito Rūmų, EIB ir Komisijos trišalį susitarimą dėl kontrolės būdų, numatytų EB sutarties 248 straipsnio 3 dalyje, kuriuos taiko Teismas, ir kuris buvo atnaujintas 2007 m. liepos mėnesį,

- atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos, EIB ir ERPB sudarytą trišalį susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo su Rytų Europos šalimis, Pietų Kaukazu Rusijoje ir Vidurio Azijos šalimis,

- atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 27 d. Europos Komisijos ir EIB pasirašytą susitarimo memorandumą dėl tolesnio Europos Sąjungos išorės skolinimo politikos koordinavimo,

- atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 16 d. EIB, Komisijos ir atitinkamų nacionalinių institucijų memorandumą, susijusį su dalyvavimu Europos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes ekspertų centruose,

- atsižvelgdamas į 2008–2010 m. EIB Banko veiklos planą, kurį 2007 m. lapkričio 20 d. patvirtino direktorių taryba,

- atsižvelgdamas į EIB konsultacijas su visuomene dėl jo 2008 m. pareiškimo dėl aplinkos apsaugos ir socialinių principų bei standartų,

- atsižvelgdamas į ERPB aplinkos apsaugos ir socialinę politiką, kurią 2008 m. gegužės 12 d. patvirtino direktorių taryba,

- atsižvelgdamas į ERPB energetikos veiklos politiką, kurią 2006 m. liepos 11 d. patvirtino direktorių taryba,

- atsižvelgdamas į EIB energetikos apžvalgą, kurią 2006 m. sausio 31 d. patvirtino direktorių taryba,

- atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 5 d. EIB trumpą pranešimą dėl sustiprinto EIB indėlio į ES energetikos politiką, kuriai 2007 m. birželio mėn. pritarė Valdytojų taryba,

- atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 11–12 d. Briuselyje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės išvadas ekonominiais ir finansiniais klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės mėn. EIB paskelbtą pranešimą „2007–2008 m. konsultacijos su MVĮ. Duomenys ir išvados“ ir tolesnį EIB grupės paramos EU MVĮ modernizavimą ir stiprinimą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 18 d. EIB pareiškimą dėl aplinkos apsaugos ir socialinių principų ir standartų,

-  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 7 d. ir 2008 m. gruodžio 2 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas dėl EIB vaidmens teikiant paramą MVĮ,

- atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“ (COM(2008)0706),

- atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)0800),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A6–0135/2009),

A. kadangi EIB buvo įkurtas 1957 m. Romos sutartimi ir jo akcininkės valstybės narės valdo 165 milijardų vertės turtą,

B.  kadangi EIB vykdė savo veiklą už Bendrijos ribų, nuo 1963 m. remdamas Bendrijos užsienio politiką,

C. kadangi ERPB buvo įkurtas 1991 m. ir jo akcininkėmis yra Europos bendrija, EIB ir 61 pasaulio šalis, kurios kartu valdo 20 milijardų eurų,

D. kadangi valstybės narės, Europos Komisija ir EIB kartu valdo 63 proc. ERPB akcijų,

E.  kadangi numatytas EIB uždavinys – naudojantis kapitalo rinka ir savo ištekliais prisidėti prie darnios ir stabilios vidaus rinkos plėtros įgyvendinant Bendrijos interesus,

F.  kadangi dėl šiuo metu kilusio su finansais susijusio sąmyšio, kai įmonėms trūksta likvidumo ir joms nesuteikiami kreditai, EIB turėtų atlikti svarbų vaidmenį rengiant Europos ir valstybių narių ekonomikos atgaivinimo planus,

G. kadangi numatytas ERPB tikslas – prisidėti prie ekonomikos pažangos ir rekonstrukcijos ir paremti perėjimą prie atviros, į rinką orientuotos ekonomikos ir skatinti privačių asmenų bei verslo iniciatyvą Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kurios laikosi daugiapartinės demokratijos, pliuralizmo ir rinkos ekonomikos principų ir taiko juos praktikoje,

H. kadangi reikia pabrėžti EIB vaidmenį išleidžiant aukšto AAA reitingo obligacijų emisiją, skirtą tarptautinėms kapitalo rinkoms, bei suteikti jam didesnę reikšmę,

I.   kadangi vadovaujantis susitarimo, pagal kurį įkuriamas ERPB, 11 straipsniu jis privalo bent 60 proc. savo investicijų panaudoti privačiame sektoriuje,

J.   kadangi susitarime, kuriuo įkuriamas ERPB, nurodoma, kad Valdytojų taryba mažiausiai kas penkis metus privalo peržiūrėti ERPB kapitalo išteklius, o kita peržiūra numatyta 2010 m.,

K. kadangi valdymo komitetas, kurį sudaro devyni ekspertai, ir kuris buvo įsteigtas 2008 m. spalio 1 d. ir prižiūri bei administruoja EIB vidutinės trukmės išorės skolinimo vertinimą, kaip nurodyta Sprendime Nr. 2006/1016/EB,

L.  kadangi šis tarpinis vertinimas turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu ir remiantis Sprendimu 2006/1016/EB,

M. kadangi pagal Sprendimą 2006/1016/EB dėl EIB paskolų suteikimo projektams ne Bendrijoje įgaliojimų 2007–2013 m. numatoma skirti paskolų už 25,8 mlrd. eurų šiems regionams: narystės siekiančioms šalims, įskaitant Kroatiją ir Turkiją – 8,7 mlrd. eurų; Viduržemio jūros regiono šalims – 8,7 mlrd. eurų; Rytų Europai, Pietų Kaukazui ir Rusijos Federacijai – 3,7 mlrd. eurų; Lotynų Amerikai – 2,8 mlrd. eurų; Azijai – 1 mlrd. eurų; ir Pietų Afrikos Respublikai – 0,9 mlrd. eurų,

N. kadangi 2007 m. EIB suteiktų paskolų, skirtų plėtoti ES politikos tikslus, suma sudarė 47,8 mlrd. eurų, iš kurių 41,4 mlrd. eurų buvo skirta Europos Sąjungos šalims ir EFTA šalims, o 6,4 mlrd. eurų – šalims partnerėms ir šalims kandidatėms,

O. kadangi 2007 m. EIB skolinimo veikla už ES ribų pagal geografinius regionus pasiskirstė taip: Azija ir Lotynų Amerika – 925 mln. eurų, Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija – 230 mln. eurų, Viduržemio jūros regiono šalys – 1 438 mln. eurų, narystės siekiančios šalys – 2 870 mln. eurų, AKR šalys – 756 mln. eurų, Pietų Afrika – 113 mln. eurų,

P.  kadangi 2007 m. ERPB veiklos mastas – 5,6 mlrd. eurų. Ši suma skirta 353 projektams, įgyvendinamiems 29 veiklos šalyse: Vidurio Europos šalyse, Baltijos valstybėse[11], Pietryčių Europos šalyse[12], vakarinėje NVS dalyje ir Kaukaze esančiose šalyse[13], Rusijoje ir Vidurio Azijos šalyse[14],

Q. kadangi ERPB investicijos Rusijoje 2007 m. išaugo ir siekė 2,3 mlrd. eurų, kai bendras investicijų portfelis Rusijoje sudarė 5,7 mlrd. eurų, ir apėmė 83 projektus bei, palyginti su 38 proc. 2006 m., sudarė 42 proc. ERPB metinių įsipareigojimų,

R.  kadangi ERPB kapitalo investicijos išaugo nuo 1 mlrd. eurų 2006 m. iki 1,7 mlrd. eurų 2007 m. ir ERPB metinės veiklos akcinio kapitalo dalis išaugo nuo 20 proc. 2006 m. iki 30 proc. 2007 m.,

S.  kadangi 2008 m. spalio 28 d. ERPB Valdytojų taryba nusprendė pritarti tam, kad Turkija taptų ERPB investicijų gavėja; kadangi ERPB iki 2010 m. pabaigos ten tikisi investuoti 450 mln. eurų,

T.  kadangi EIB Turkijoje finansuoja projektus nuo 1965 m. ir visuose pagrindiniuose šios šalies ekonomikos sektoriuose jau investavo apie 10 mlrd. eurų,

U. kadangi pagal Kotonu susitarimą EIB be skolinimo iš savo nuosavų išteklių taip pat vykdo ir finansinę veiklą AKR šalyse, naudodamas su rizika susijusias investicijų priemones, ir tam lėšas suteikia Europos plėtros fondas,

V. kadangi Komisija, valstybės narės, Europos kaimynystės politikos (EKP) partnerės šalys, tarptautinės finansinės institucijos ir Europos regioninės ir dvišalės finansų institucijos šiuo metu bendradarbiauja pagal Kaimynystės investicijų priemonę (KIP), pagal kurią suteikiamas papildomas finansavimas infrastruktūros projektams, daugiausiai skirtiems energetikos, transporto ir aplinkos apsaugos sritims EKP šalyse,

W. kadangi EIB grupė ir toliau aktyviai remia MVĮ, suteikdama paskolas, o per Europos investicijų fondą – rizikos kapitalą ir paskolų garantijas,

EIB tikslai ir veikla

1.  teigiamai vertina 2007 m. EIP metinę ataskaitą, ypač jo finansinę veiklą Europos Sąjungoje, orientuojantis į šešias prioritetines politikos sritis: ekonomikos ir socialinės sanglaudos užtikrinimą; 2010 m. naujovių iniciatyvos įgyvendinimą; transeuropinių transporto tinklų ir jų prieigos vystymą; paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms; aplinkos apsaugą ir jos gerinimą; ir saugios, tvarios ir konkurencingos energijos užtikrinimą; taip pat teigiamai vertina EIB išorės skolinimo įgaliojimų įgyvendinimą trečiosiose šalyse;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB – vienintelė Sutartimi grindžiama finansų institucija ir kad didžioji jo veiklos dalis apima projektus valstybėse narėse, taip pat jis atlieka vis svarbesnį vaidmenį trečiosiose šalyse, kaip numatyta Sprendime 2006/1016/EB;

3.  pažymi, kad vykdydamas veiklą trečiosiose šalyse EIB iki šiol įgyvendino Tarybos nustatytus politikos tikslus; mano, kad EIB paskolų teikimo veikla, vykdoma jo kompetencijai priklausančiose srityse, turi atitikti padėtį šalyse; turi būti užtikrinti supaprastinti įvairių ES veikėjų metodai ir priemonių taikymas; turi būti užtikrintas lankstus Europos Sąjungos reagavimas į labai skirtingas aplinkybes įvairiose šalyse; užtikrinamas veiklos atitikimas Tūkstantmečio tikslams ir EIB atskaitomybė visuomenei ir Parlamentui už panaudotų lėšų, kurias suteikia ES, naudojimą ir veiksmingumą;

4. laikosi nuomonės, kad vykdant EIB veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Europos Sąjungos nustatytus tikslus ir įsipareigojimus, prisiimtus laikantis Jungtinių Tautų susitarimų, pvz., Kioto protokolo; todėl ragina EIB Parlamentui pateikti metinę ataskaitą, kurioje būtų nurodoma, kaip vykdant banko veiklą besivystančiose šalyse įgyvendinami ES ir JT tikslai;

5.  su pasitenkinimu pažymi, kad pastaraisiais metais EIB savo tolesnėse priemonėse sistemingai atsižvelgė į Parlamento rekomendacijas; rekomenduoja, kad šios tolesnės priemonės būtų paskelbtos visuomenei EIB metinėje ataskaitoje;

6.  EIB priežiūra:

a)   primena, kad EIB, kurio užduotys yra politiškai apibrėžtos, nėra kontroliuojamas taikant tradicinę riziką ribojančią priežiūros sistemą; mano, kad EIB veiklos metodų kontrolė vis dėlto būtina;

b)   siūlo stiprinti EIB tikrinimo komitetą (Audito komitetą), be trijų komiteto narių ir trijų stebėtojų numatant dar du narius, kurie dirba nacionalinėse priežiūros institucijose;

c)   teigiamai vertina techninį EIB bendradarbiavimą su nacionaline priežiūros institucija Liuksemburge, tačiau ragina stiprinti šį bendradarbiavimą;

d)   ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti platesnės EIB finansinės veiklos priežiūros tvarkos peržiūros galimybes, ši priežiūra galėtų būtų vykdoma taikant būsimą Europos riziką ribojančią priežiūros sistemą, siekiant apžvelgti EIB finansinės padėties kokybę, užtikrinti tikslų jo rezultatų vertinimą ir rūpintis, kad būtų laikomasi gero profesinio elgesio taisyklių;

7.  teigiamai vertina tai, kad 2007 m. buvo parengta ir paskelbta EIB sektorių, pvz., energetikos, transporto, vandens sektorių, veiklos politika, ir pripažįsta, jog tai svarbus žingsnis siekiant didinti skaidrumą suteikiant EIB paskolas;

8.  teigiamai vertina EIB informacijos atskleidimo politikos persvarstymą siekiant atsižvelgti į atitinkamas Orhuso reglamento nuostatas[15]; džiaugiasi tuo, kad buvo paskelbta EIB 2007 m. veiklos įvertinimo apžvalgos ataskaita, ir ragina EIB ir toliau plėtoti Veiklos vertinimo skyriaus veiklą;

9.  džiaugiasi, kad iš naujo svarstomas EIB pareiškimas dėl aplinkos apsaugos ir socialinių principų ir standartų; mano, kad EIB turėtų skirti pakankamai išteklių peržiūrėto pareiškimo įgyvendinimui ir parengti jo taikymo ataskaitą;

10. pabrėžia, kad Europos investicijų bankas (EIB) turėtų vykdyti sukčiavimo ir korupcijos netolerancijos politiką, ir atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad persvarstoma jo kovos su sukčiavimu ir korupcija, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politika; vis dėlto išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad ši politika atrodo esanti iš esmės tik pasyvaus pobūdžio; dar kartą ragina EIB, rengiant kovos su sukčiavimu politiką ir procedūras, apimti priemones, kuriomis būtų siekiama šių tikslų:

a)   įmonėms, kurias EIB ir kiti daugiašaliai plėtros bankai pripažino kaltomis dėl korupcijos, nustatyti administracinį tam tikrų teisių atėmimo mechanizmą;

b)   vykdyti vidaus informatorių apsaugos politiką ir

c)   sustiprinti savo tiriamąją funkciją ir prevencinį bei detektyvinį jos aspektą;

11. džiaugiasi, kad esama ad hoc etikos komiteto (jis daugiausia nagrinėja pasibaigus darbiniams santykiams kylančias problemas) ir nepriklausomo atitikties užtikrinimo pareigūno (angl. compliance officer); vis dėlto prašo informuoti jį apie pastarojo statusą ir konkrečias pareigas;

12. džiaugiasi, kad EIB 2007 m. spalio mėn. Vašingtone pasirašė deklaraciją dėl įmonių valdymo besiformuojančiose rinkose metodo;

pažymi, kad šią vadinamąją metodo deklaraciją taip pat pasirašė vystymosi finansavimo institucijos ir kad pagal ją įmonių valdymas tampa svarbiausiu veiklos, kurią vykdant skatinamas tvarus vystymasis sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse, aspektu;

13. džiaugiasi tuo, kad EIB valdymo komitetas pritarė EIB skundų nagrinėjimo tvarkai; tačiau dar kartą ragina EIB persvarstyti vidaus skundų teikimo mechanizmą ir parengti naujas skundų teikimo mechanizmo gaires, kurios būtų taikomos visoms EIB finansuojamoms operacijoms;

14. atkreipia dėmesį į teigiamą išorės audito nuomonę ir Audito komiteto metinės ataskaitos išvadas; dar kartą, atsižvelgdamas į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, ragina EIB taikyti tas pačias rizikos ribojimo taisykles kaip kredito įstaigos ir vykdyti tikrą rizikos ribojimo kontrolę;

ERPB tikslai ir veikla

15. pritaria 2007 m. ERPB metinei ataskaitai, ypač atsižvelgdamas į tai, kad ERPB investicinė veikla buvo orientuota į šalis, kurios yra pradinėje ar vidutinėje pokyčių stadijoje, ir pritaria jo veiklos pažangai finansuojant projektus, kurie vykdomi pagal Tvarios energetikos iniciatyvą, kurią vykdant ES energetikos projektams turėtų būti teikiama pirmenybė;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad ERPB visų pirma veikia trečiosiose šalyse, tačiau jo tam tikra veikla išlieka svarbi ir valstybėse narėse;

17. taip pat pažymi, kad regioninis ir tarptautinis ERPB veiklos kontekstas dabar labai skiriasi nuo buvusiojo 1991 metais ir, kad ERPB turi vykdyti savo įgaliojimus šioje naujoje aplinkoje, nes bankas turi reaguoti į pasikeitusias rinkos sąlygas ir veiklą perkelia toliau į Pietus ir Rytus;

18. taip pat pripažįsta, kad veiklos aplinka tampa vis sudėtingesnė, nes sudėtingėja verslo sąlygos, kadangi vietinių partnerių patirtis mažėja ir vis dažniau susirūpinimą kelia intergralumo klausimai;

19. mano, kad ERPB privalo stiprinti savo techninę pagalbą ir konsultavimo veiklą siekdamas propaguoti gero valdymo standartus ir užtikrinti, kad ES kaimyninėse šalyse projektai būtų tinkamai valdomi vietos lygmeniu;

20. pritaria pažangai, kurią padarė ERPB 2008 m. integruodamas lyčių aspektą; ragina abu bankus intensyvinti lyčių lygybės aspekto integravimą į institucinę struktūrą ir vykdant išorės politiką;

EIB, ERPB ir kitų tarptautinių, regioninių ir nacionalinių finansinių institucijų bendradarbiavimas

21. pažymi, kad EIB ir ERPB vis dažniau finansuoja veiklą tuose pačiuose geografiniuose ES nepriklausančiuose regionuose, pvz., Rytų Europoje, Pietų Kaukaze, Rusijoje, Vakarų Balkanuose, be to, netolimoje ateityje finansuos veiklą Turkijoje;

22. atkreipia dėmesį, kad šalyse, kuriose vykdoma bendra veikla, šiuo metu EIB ir ERPB taiko tris bendradarbiavimo būdus: Rytų Europoje vadovaujamasi susitarimo memorandumu, pagal kurį ERPB tenka vadovaujamasis vaidmuo ir paprastai atliekamos bendros investicijos; Vakarų Balkanuose pereinama nuo konkurencijos ar lygiagrečios veiklos prie bendradarbiavimo sujungiant lėšas; ir galiausiai, kaip bendradarbiavimo Turkijoje atvejais, vadovaujamasi susitarimu, pagal kurį apibrėžiamos atskiros ir bendros kompetencijos sritys, o vadovaujamasis bankas nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju;

23. pažymi, kad šių dviejų bankų tikslai, kompetencija ir veiklos būdai skiriasi, o skolinimo veiklos negalima aiškiai padalinti tik į viešąjį ir privatųjį sektorius; atkreipia dėmesį į tai, kad esama vis daugiau bendrų sričių, kuriose šie bankai vykdo veiklą, pvz., finansuoja MVĮ, su energetika ir klimato kaita susijusius bei viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių projektus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą;

24. mano, kad EIB ir ERPB neturėtų konkuruoti šalyse, kuriose vykdo bendrą veiklą, o priešingai turėtų papildyti vienas kito veiklą remdamiesi savo ypatingais privalumais, ir taip būtų išvengiama klientų išlaidų dubliavimosi;

25. todėl tam, kad būtų užtikrintas labiau struktūrizuotas EIB ir ERPB bendradarbiavimas šalyse, kuriose jie vykdo bendrą veiklą, rekomenduoja, kad:

a) abu bankai geriau pasidalytų darbo funkcijas ir labiau specializuotųsi, kad galėtų labiau išnaudoti atitinkamus savo gebėjimus ir pranašumus;

b)  EIB turėtų specializuotis finansuoti stambias privačiąsias ir viešąsias infrastruktūras bei projektus, įskaitant bendras privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijas bei ES įmonių tiesiogines užsienio investicijas; ERPB turėtų specializuotis mažesnių investicijų, institucijų steigimo, privatizacijos, prekybos lengvinimo, finansinių rinkų ir tiesioginių kapitalo investicijų, skirtų įmonių valdymo standartams propaguoti, srityse;

c)  turėtų būti nustatytos projektų, sektorių ir produktų rūšys, kurios galėtų dominti abu bankus ir dėl kurių būtų galima plėtoti bendrus žinių ir išteklių fondus, pvz., MVĮ finansavimo, ir didinti investicijas, padedančios kovoti su klimato kaita, pvz., investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamų teršalų kiekio mažinimą; šiose bendrų interesų srityse būtina numatyti pragmatinį ir konkrečiam atvejui pritaikytą veiklos metodą, kiekvienam bendro finansavimo projektui skirti vadovaujančią instituciją siekiant išvengti dubliavimosi ir iš anksto abipusiškai pripažinti procedūras; šiomis aplinkybėmis vykdant remiamus projektus būtina atsižvelgti į ES standartus, pvz., kovos su klimato kaita ar arba socialinių teisių srityje, nepriklausomai nuo to, ar EIB ar ERPB yra vadovaujanti institucija;

d)  valdymo grandinės ir apatiniu organizacinės struktūros lygmenimis turi būti nustatytas aiškus abiejų institucijų bendradarbiavimo mechanizmas;

e)  abu bankai, atsižvelgdami į bendruosius reikalavimus, turėtų pateikti konkretų pasiūlymą dėl darnesnio bendradarbiavimo, kuris būtų naudingas jų akcininkams, suinteresuotosioms ir paramą gaunančioms šalims;

f)   abu bankai Komisijai turėtų reguliariai teikti tarpusavio bendradarbiavimo ataskaitą;

g)  Komisija Parlamentui ir Tarybai kasmet teikia ataskaitas, kuriose vertinamas EIB ir ERPB finansavimo operacijų poveikis, veiksmingumas ir atitinkamas jų indėlis siekiant ES užsienio politikos tikslų, taip pat tarpusavio bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su kitomis finansinėmis institucijomis; taip pat

h)  Europos Parlamente kasmet turėtų būti rengiami svarstymai, kuriuose dalyvautų abiejų bankų prezidentai ir Komisijos narys, atsakingas už ekonomiką ir pinigų reikalus;

26. rekomenduoja, kad ateityje EIB akcininkai svarstytų galimybę valdyti daugiau ERPB akcijų, pavyzdžiui, jei didinamas kapitalas ar jei ERPB akcininkas planuotų atsisakyti savo banko akcijų; mano, kad ilgesniu laikotarpiu tai užtikrintų didesnį šių dviejų bankų politikos nuoseklumą ir specializaciją veiklos ir geografiniu požiūriais;

27. mano, kad būtina vengti Europos sąjungos išorės pagalbos priemonių didinimo; ragina glaudžiau bendradarbiauti su regioninėmis ir nacionalinėmis plėtros institucijomis arba agentūromis Europos Sąjungoje siekiant veiksmingai finansuoti ir išvengti veiklos dubliavimosi bei užtikrinti geresnį ES indėlio apčiuopiamumą; pritaria abipusio procedūrų perdavimo ir pripažinimo galimybei šioje srityje ;

28. primena, koks svarbus susitarimas, nurodytas Europos konsensuse, pagal jį reikėtų stiprinti EIB ir kitų finansinių institucijų remiamų programų bei Bendrijos finansuojamų programų sąveiką, siekiant užtikrinti maksimalų poveikį paramą gaunančiose šalyse; pabrėžia, kad tokiu atveju reikia, jog visų pirma būtų atsižvelgiama į paramos gavėjo interesus;

29. pripažįsta, kad EIB ir ERPB turi kartu dirbti su kitomis tarptautinėmis ar regioninėmis finansų institucijomis, tokiomis kaip: Pasaulio bankas, Azijos plėtros bankas ir Afrikos plėtros bankas, siekiant geresnių rezultatų regionuose, esančiuose toli už Europos Sąjungos ribų, ir siekiant išvengti nepageidaujamo finansavimo veiklos dubliavimosi; tačiau mano, kad EIB turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį propaguodamas Europos Sąjungos aplinkosaugos, socialinius ir vystymosi tikslus daugiašaliuose plėtros bankuose ir institucijose;

30. pažymi, kad daugiašaliai plėtros bankai ir institucijos daro teigiamą įtaką besivystančiam pasaulyje; mano, kad būtina toliau analizuoti šį poveikį ir svarstyti tolesnę veiklą atsižvelgiant į Europos plėtros fondo tikslus ir veiklą; siūlo, kad žemės nuosavybės įsigijimo finansavimas, jei jis atitinka aplinkosaugos ir socialiniais tikslais susijusias sąlygas, galėtų būti pripažintas tinkama investicija pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimus, nes ypač Afrikos šalyse tai būtų pagrindiniu vidaus vystymosi faktoriumi;

Pasaulinės finansų suirutė ir poveikis EIB ir ERPB

31. pabrėžia, kad pagal Komisijos pateiktą Europos ekonomikos atgaivinimo planą EIB skiriamas svarbus vaidmuo, ypač atsižvelgiant į didesnį MVĮ, energijai iš atsinaujinančiųjų išteklių ir ekologiškam transportui skirtą finansavimą; pritaria sprendimui 2009 m. ir 2010 m. maždaug 30 proc. (15 mlrd. EUR) padidinti EIB teikiamų paskolų mastą ir sprendimui padidinti EIB pasirašytąjį kapitalą maždaug 67 mlrd. EUR, kad jis siektų 232 mlrd. EUR, atsižvelgiant į Lisabonos strategiją; pabrėžia, kad šios papildomos lėšos turėtų padėti pasiekti ilgalaikių rezultatų; mano, kad didesnėms pareigoms atlikti reikia atitinkamų žmoniškųjų ir finansinių išteklių, padidinti EIB operacijų skaidrumą ir su jomis susijusią atskaitomybę;

32. ragina teikiant finansavimą MVĮ skatinti komercinių bankų ir EIB grupės rizikos pasidalijimo susitarimus; vis dėlto ragina budriai stebėti, kaip komerciniai bankai naudoja EIB paskolas, ir ragina parengti elgesio kodeksą, susijusį su komercinių bankų ir EIB santykiais; Pažymi, kad būtina atnaujinti EIB tarpininkaujančių bankų sąrašą;

33. mano, kad EIB ir Komisija turėtų paspartinti projektų įgyvendinimą labiausiai nuo krizės nukentėjusiose valstybėse narėse ir sektoriuose; atsižvelgdamas į tai, mano, kad svarbu mobilizuoti patirtį, įgytą vykdant tokias techninės pagalbos programas, kaip antai: JASPERS, JEREMIE, JESSICA ir JASMINE, siekiant paspartinti struktūrinės pagalbos paskirstymą;

34. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga paprašė, jog EIB, reaguodamas į finansų krizę, greičiau teiktų paramą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektams; ragina EIB ir ERPB tokius projektus vykdyti tik tais atvejais, kai su jais susijusias išlaidas galima padengti ir kai jie duoda tikros naudos; atsižvelgdamas į tai mano, kad reikia tobulinti informacijos atskleidimo, projekto rentabilumo ir įperkamumo vertinimo praktiką;

35. ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti rizikos kapitalo, visuotinių paskolų, mikrokredito instrumentais, kurie siūlomi pagal EIB programas ir priemones;

36. atkreipia dėmesį į tai, kad EIB skolinimosi ir skolinimo veikla Europos Sąjungoje ir už jos ribų palaipsniui plėtėsi ir šiandien yra pagrindinė skolinimosi ir skolinimo priemonė ES lygmeniu; taip pat pažymi, kad būta didelės EIB išleistų obligacijų paklausos, įskaitant Azijoje; todėl ragina EIB ir jo valdytojus iki galo išnaudoti šį skolinimosi potencialą ir toliau leisti obligacijas, ypač euru grindžiamas obligacijas, pasaulio rinkoje, kad EIB kaip bankas, kurio veikla grindžiama viešąja politika, galėtų padėti siekti ilgalaikių tikslų ir sušvelninti ekonominį nuosmukį Europos Sąjungoje ir jos kaimyninėse šalyse;

37. primygtinai ragina Komisiją ir EIB kartu ištirti, kaip naudojant naujoviškas finansų priemones realioje ekonomikoje būtų galima įveikti kreditų krizę;

38. pritaria ERPB sprendimui 2009 m. maždaug 20 proc. didinti banko operacijų mastą, kad jos sudarytų maždaug 7 mlrd. EUR ,siekiant sušvelninti esamą finansinę ir ekonominę krizę, ir pabrėžia, kad pusė milijardo papildomų išlaidų 2009 m. numatyta Vidurio ir Rytų Europoje;

39. pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu, kai ypač apribotos paskolų teikimo sąlygos, šie du bankai įgauna ypatingos svarbos tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų; ragina abu bankus vykdyti savo įsipareigojimus trečiosioms šalims net ir sunkiu ekonominiu laikotarpiu;

40. siūlo, kad, atlikus išsamų krizės poveikio realiajai ekonomikai tyrimą, EIB turėtų būti raginamas padidinti savo paramą naujoms valstybėms narėms; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad norint vėl stabilizuoti šių šalių ekonomiką itin svarbu į procesą įtraukti privatųjį sektorių; pritaria aktyvesnei ERPB veiklai naujose valstybėse narėse ir neseniai parengtam ERPB, EIB, Europos investicijų fondo (EIF) ir Pasaulio banko grupės planui „Bendras tarptautinių finansų institucijų veiksmų planas siekiant paremti bankų sistemą ir paskolų teikimą realiosios ekonomikos reikmėms Centrinėje ir Rytų Europoje“, kad būtų galima paremti bankų sistemą ir realiąją ekonomiją Centrinėje ir Rytų Europoje; vis dėlto siūlo deramu laiku iš naujo svarstyti sąvoką „pereinamojo laikotarpio šalis“ ir įvertinti ERPB pasitraukimą iš Europos Sąjungos;

41. su pasitenkinimu pažymi, kad finansinės suirutės poveikis EIB ir ERPB yra ribotas, nors ERPB dėl akcijų kritimo rinkoje patyrė pirmą per dešimt metų nuostolį;

Teisingumo Teismo sprendimo padariniai EIB išorės skolinimo įgaliojimams

42. pritaria 2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimui dėl Sprendimo 2006/1016/EB teisinio pagrindo;

43. rekomenduoja, kad priėmus minėtąjį sprendimą, būtų kuo skubiau sudarytas Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas siekiant užtikrinti, kad, viena vertus, būtų visapusiškai atsižvelgiama į Parlamento prerogatyvas ir, kita vertus, dėl to nukentėtų EIB išorės finansinė veikla; pabrėžia, kad šis greitai sudarytas susitarimas – tai laikinas sprendimas (nurodoma tiksli pabaigos data), kol 2010 m. bus atliktas tarpinis vertinimas;

44. mano, kad svarbiausia priimti sprendimą, kuris pakeistų Sprendimą 2006/1016/EB, remiantis Teisingumo Teismo sprendimu, ir pripažįsta, kad vykdomas tarpinis EIB išorės skolinimo veiklos bei bendradarbiavimo tvarkos vertinimas, kuris turi būti baigtas 2010 metais, turi būti galimybė tikrai esminėms plačioms diskusijoms Sąjungos tikslų ir EIB skiriamų išteklių tema; šiose diskusijose turėtų dalyvauti Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų; ragina Komisiją, kad ji po to, kai bus atliktas tarpinis vertinimas, rengdama naują pasiūlymą dėl sprendimo dėl EIB išorės skolinimo įgaliojimų visapusiškai atsižvelgtų į šioje rezoliucijoje pateikiamas rekomendacijas;

45. todėl rekomenduoja, kad Valdymo komitetas savo darbą baigtų 2010 metų pradžioje, ir ragina, kad tuomet komiteto pirmininkas kaip galima skubiau savo darbo išvadas pateiktų Parlamentui ir Tarybai; laukia Valdymo komiteto išvadų ir prašo, kad komitetas atsižvelgtų į šioje ir ankstesnėse Parlamento rezoliucijose pateikiamas rekomendacijas; prašo, kad Valdymo komitetas reguliariai informuotų apie savo veiklos pažangą;

°

° °

46. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]       OL L 414, 2006 12 30, p. 95.
• [2]       Byla C-155/07, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą, dar nepaskelbta Europos Teismo ataskaitose.
• [3]       OL L 301, 2008 11 12, p. 13.
• [4]       OL L 52, 1997 2 22, p. 17.
• [5]       Priimti tekstai, P6_TA(2008)0132.
• [6]       OL C 287 E, 2007 11 29, p. 544.
• [7]       OL C 38 E, 2004 2 12, p. 313.
• [8]       OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
• [9]       OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
• [10]     Byla C-11/00, Europos Bendrijų Komisija prieš Europos investicijų banką (Europos Teismo ataskaitos 2003, p. I-7141).
• [11]     Kroatijai, Čekijos Respublikai, Estijai, Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Slovakijai ir Slovėnijai.
• [12]     Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Bulgarijai, Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, Juodkalnijai, Rumunijai ir Serbijai.
• [13]     Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai.
• [14]     Kazachstanui, Kirgizijai, Mongolijai, Tadžikistanui, Turkmėnistanui ir Uzbekistanui.
• [15]             2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

AIŠKINAMOJI DALIS

Parlamentas pirmą kartą parengė bendrą pranešimą dėl EIB ir ERPB veiklos. Kadangi EIB yra Sutartimi įsteigta institucija, pranešimą apie šio banko veiklą Parlamentas rengia kasmet, o apie ERPB pranešimas rengiamas tik kartais, pvz., toks pranešimas buvo parengtas 2002 m.

Bendrą pranešimą apie šiuos du bankus buvo svarbu parengti dėl toliau nurodytų trijų pagrindinių priežasčių.

1)   EIB ir ERPB finansavimo veikla vis dažniau sutampa

EIB ir ERPB vis dažniau finansuoja veiklą tuose pačiuose geografiniuose ES nepriklausančiuose regionuose, pvz., Rytų Europoje, Pietų Kaukaze, Rusijoje, Vakarų Balkanuose, be to, netolimoje ateityje finansuos veiklą Turkijoje.

Toliau nurodyti ES nepriklausantiems regionams 2007 m. EIB suteiktų paskolų dydžiai: Azija ir Lotynų Amerika – 925 mln. EUR, Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija – 230 mln. EUR, Viduržemio jūros šalys partnerės – 1 438 mln. EUR, narystės siekiančios šalys – 2 870 mln. EUR, AKR šalys – 756 mln. EUR, Pietų Afrika – 113 mln. EUR.

2007 m. ERPB veiklos mastas – 5,6 mlrd. EUR. Ši suma skirta 353 projektams, įgyvendinamiems 29 veiklos šalyse: Vidurio Europos šalyse, Baltijos valstybėse, Pietryčių Europos šalyse, vakarinėje NVS dalyje ir Kaukaze esančiose šalyse, Rusijoje ir Vidurio Azijos šalyse.

Abiejų bankų bendradarbiavimas išplėtotas regioniniu pagrindu, taigi bendradarbiavimo pobūdis kiekviename regione skirtingas. Bendros veiklos šalyse taikomi trys skirtingi EIB ir ERPB bendradarbiavimo būdai; Rytų Europoje, dažniausiai vadovaujant ERPB ir darant bendras investicijas, remiamasi susitarimo memorandumais; Vakarų Balkanuose „konkurenciją“ ir (arba) lygiagrečią veiklą keičia nauji bendradarbiavimo būdai, grindžiami bendrų fondų sudarymu; pastaruoju metu pereinama prie susitarimų, kuriuose nustatomos specifinės ir bendros kompetencijos sritys ir numatomi lankstūs bendradarbiavimo būdai, kokie, pvz., bus taikomi finansuojant veiklą Turkijoje.

Tokia raida netinkama. Gerokai naudingiau būtų surengti išsamius svarstymus, kaip, atsižvelgiant į ES ir paramą gaunančių šalių interesus, būtų galima pagerinti šių dviejų bankų tarpusavio bendradarbiavimą ir jų bendradarbiavimą su kitomis paramą gaunančiomis šalimis.

Jau iš pat pradžių aišku, kad šių dviejų bankų tikslai, kompetencija ir veikimo būdai skiriasi. Be to, šių dviejų bankų darbo pasidalijimo ir bendradarbiavimo negalima valdyti tik regioniniu pagrindu arba nustatant tokias ribas, kaip skolinimas viešajam sektoriui ir skolinimas privačiajam sektoriui.

Šiuo pranešimu siekiama nustatyti sritis, kuriose šie du bankai galėtų veiksmingiau dirbti kartu ir sukurti didesnę pridėtinę vertę savo akcininkams, suinteresuotosioms ir paramą gaunančioms šalims.

Toliau pateikiamos konkrečios veiksmingesnio bendradarbiavimo rekomendacijos:

a)  abi institucijos turėtų geriau pasidalyti darbo funkcijas ir labiau specializuotis, didesnį dėmesį skirti atitinkamiems gebėjimams ir pranašumams, pvz., EIB turėtų orientuotis į stambaus finansavimo gebėjimus, ERPB – į vietinio masto veiklą ir žinias;

b)  EIB turėtų specializuotis finansuoti stambias privačiąsias ir viešąsias infrastruktūras bei projektus, įskaitant bendras privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijas bei ES įmonių tiesiogines užsienio investicijas; EPRB turėtų specializuotis mažesnių investicijų, institucijų steigimo, privatizacijos, verslo sąlygų gerinimo, finansinių rinkų ir tiesioginių kapitalo investicijų įmonių valdymo standartams gerinti srityse;

c)  turėtų būti nustatytos projektų, sektorių ir produktų rūšys, kurios galėtų dominti abu bankus ir dėl kurių būtų galima plėtoti bendrus žinių ir išteklių fondus, pvz., MVĮ finansavimo, ir plėtoti investicijas padedančias kovoti su klimato kaita, pvz., investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamų teršalų kiekio mažinimą; tokiose bendro intereso srityse būtina numatyti praktines konkrečiam atvejui pritaikytas priemones, kiekvienam bendro finansavimo projektui skirti vadovaujančią instituciją, vengti dubliavimo ir iš anksto tarpusavyje suderinti procedūras;

d)  turėtų būti parengtos abiejų institucijų bendradarbiavimo nuostatos, taikytinos valdymo grandinėje ir apatiniame organizacinės struktūros lygmenyje;

e)  abu bankai, atsižvelgdami į bendruosius reikalavimus, turėtų pateikti bendrą pasiūlymą dėl darnesnio bendradarbiavimo, kuris būtų naudingas jų akcininkams, suinteresuotosioms ir paramą gaunančioms šalims;

f)   abu bankai turėtų Komisijai teikti periodinę ataskaitą apie tarpusavio bendradarbiavimą;

g)  Komisija Parlamentui ir Tarybai turėtų kasmet teikti ataskaitas apie EIB ir ERPB finansavimo operacijų poveikį, veiksmingumą ir atitinkamą jų indėlį siekiant ES užsienio politikos tikslų, taip pat apie tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su kitomis finansinėmis institucijomis;

h)  Europos Parlamente kasmet turėtų būti rengiami svarstymai, kuriuose dalyvautų abiejų bankų prezidentai ir Komisijos narys, atsakingas už ekonomiką ir pinigų reikalus.

2)   Dėl paskolų krizės abiejų bankų darbas tampa dar svarbesnis

Šiuo metu, kai taikomos griežtos paskolų teikimo sąlygos, abiejų bankų finansinių operacijų ir tarpusavio bendradarbiavimo svarba tampa dar didesnė, nes šie bankai teikia daug viešajam ir privačiajam sektoriui reikalingų paskolų. Pvz., Europos Sąjungoje ir už jos ribų labai svarbu finansuoti MVĮ. Be to, šiuo metu labai ribota ES kaimyninių regionų bankininkystės sektorių veikla. Labai svarbu, kad abu bankai aktyviai remtų projektus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita ir skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.

3)   Būtina įgyvendinti Teisingumo Teismo sprendimą dėl EIB skolinimo užsienyje įgaliojimo

2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas dėl Tarybos sprendimo 2006/1016/EB teisinio pagrindo laiku parodė, koks svarbus bus Europos Parlamento vaidmuo taikant bendro sprendimo procedūrą dėl EIB skolinimo užsienyje įgaliojimo.

Tarybos sprendimas 2006/1016/EB, kuriuo EIB suteikiama garantija finansinėms operacijoms besivystančiose ir kitose trečiosiose šalyse, yra pagrįstas tik EB steigimo sutarties 181a straipsniu (ekonominis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis).

Europos Parlamentas pareiškė abejojantis dėl šio Tarybos sprendimo, nes, jo nuomone, kaip papildomas teisinis pagrindas turėtų būti taikomas EB steigimo sutarties 179 straipsnis (bendradarbiavimas vystymosi labui). Šis klausimas susijęs su Parlamento dalyvavimo svarba, nes EB steigimo sutarties 179 straipsnyje nustatyta, kad turi būti taikoma bendro sprendimo procedūra, o EB steigimo sutarties 181a straipsnyje reikalaujama tik konsultuotis.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad sprendimu, kuriuo numatomas finansinis bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis, taip pat siekiama socialinių ir ekonominių tikslų, minimų EB steigimo sutarties 177 straipsnyje. Todėl, kadangi sprendimas yra susijęs su besivystančiomis šalimis, kaip nustatyta EB steigimo sutarties XX antraštinėje dalyje, šis sprendimas patenka į tos antraštinės dalies, taigi ir į EB steigimo sutarties 179 straipsnio, taikymo sritį.

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sutarties XX ir XXI antraštinės dalys, taigi ir EB steigimo sutarties 179 ir 181a straipsniai, papildo viena (-as) kitą, ir kad šiomis nuostatomis nustatytos procedūros negali būti laikomis nesuderinamomis. Teisingumo Teismas nusprendė, kad turėtų būti taikoma bendro sprendimo procedūra.

Tai labai svarbu Europos Parlamentui, nes dabar jis turės gerokai didesnę įtaką priimant sprendimą dėl EIB skolinimo užsienyje įgaliojimo. Minėtu Teisingumo Teismo sprendimu Europos Parlamentui suteiktas reikiamas teisinis pagrindas su Taryba derinti, koks turėtų būti EIB veiklos pobūdis už ES ribų. Tai labai svarbus pokytis.

Teisingumo Teismas nurodė, kad neturėtų būti panaikinti tik tie vadovaujantis Sprendimu 2006/1016/EB sudaryti EIB finansiniai susitarimai, kurie įsigalioja per 12 mėnesių nuo Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo dienos.

Šio plano bus labai sunku laikytis; Teisingumo Teismas sprendimuose dėl institucijų bendro sprendimo procedūros tokius nurodymus duoda labai retai. Šią užduotį dar labiau apsunkina tai, kad kitais metais rengiami Parlamento rinkimai.

Kad EIB ir toliau galėtų kuo sklandžiau teikti paskolas už ES ribų ir būti naudingas visoms – ypač paramą gaunančioms – šalims, reikėtų įsteigti tarpinstitucinę grupę, atstovaujančią Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ši grupė aptartų, kokių veiksmų toliau reikėtų imtis, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą (C-155/1016/EB).

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (21.1.2009)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų
(2008/2155(INI))

Nuomonės referentė: Gabriele Stauner

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad Europos investicijų bankas (EIB) turėtų vykdyti sukčiavimo ir korupcijos netolerancijos politiką, ir atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad persvarstoma jo kovos su sukčiavimu ir korupcija, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politika; vis dėlto išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad ši politika atrodo esanti iš esmės tik pasyvaus pobūdžio; dar kartą ragina EIB, rengiant kovos su sukčiavimu politiką ir procedūras, apimti priemones, kuriomis būtų siekiama šių tikslų:

a.  įmonėms, kurias EIB ir kiti daugiašaliai plėtros bankai pripažino kaltomis dėl korupcijos, nustatyti administracinį tam tikrų teisių atėmimo mechanizmą;

b.  vykdyti vidaus informatorių apsaugos politiką; ir

c.  sustiprinti savo tiriamąją funkciją ir prevencinį bei detektyvinį jos aspektą;

2.  džiaugiasi, kad esama ad hoc etikos komiteto (kuris daugiausia nagrinėja pasibaigus darbiniams santykiams kylančias problemas) ir nepriklausomo atitikties pareigūno; vis dėlto prašo informuoti jį apie pastarojo statusą ir konkrečias pareigas;

3.  džiaugiasi, kad EIB 2007 m. spalio mėn. Vašingtone pasirašė deklaraciją dėl įmonių valdymo besiformuojančiose rinkose metodo, kurią taip pat pasirašė vystymosi finansavimo institucijos ir pagal kurią įmonių valdymas tampa svarbiausia jų veiklos, kurią vykdant skatinamas tvarus vystymasis sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse, rūšimi;

4.  džiaugiasi tuo, kad EIB valdymo komitetas pritarė EIB skundų nagrinėjimo tvarkai; tačiau dar kartą pabrėžia savo raginimą EIB persvarstyti vidaus skundų teikimo mechanizmą ir pasiūlyti naujas skundų teikimo mechanizmo gaires, kurios būtų taikomos visoms EIB finansuojamoms operacijoms;

5.  teigiamai vertina EIB informacijos atskleidimo politikos persvarstymą siekiant atsižvelgti į atitinkamas Orhuso reglamento nuostatas[1]; džiaugiasi tuo, kad buvo paskelbta EIB 2007 m. veiklos įvertinimo apžvalgos ataskaita, ir ragina EIB ir toliau plėtoti Veiklos vertinimo skyriaus veiklą;

6.  atkreipia dėmesį į teigiamą išorės audito nuomonę bei Audito komiteto metinės ataskaitos išvadas; dar kartą, atsižvelgdamas į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, ragina EIB taikyti tas pačias rizikos ribojimo taisykles kaip kredito įstaigos ir vykdyti tikrą rizikos ribojimo kontrolę;

7.  pabrėžia, kad skubiai reikia įsteigti nepriklausomą priežiūros misiją, kurios tikslas būtų užtikrinti EIB finansinės padėties kokybę, tikslų jo rezultatų vertinimą ir rūpintis, kad būtų laikomasi gero profesinio elgesio taisyklių; be to, rekomenduoja dar labiau sustiprinti EIB audito komitetą; kol neįsteigta oficiali Europos bankų priežiūros institucija, siūlo apsvarstyti visus galimus variantus, pvz.: įtraukti nacionalinę bankų priežiūros instituciją arba nacionalines bankų priežiūros institucijas pagal metinės rotacijos principą ar Komisijos galimybę remiantis EB sutarties 105 straipsnio 6 dalimi kreiptis į Tarybą;

8.  atsižvelgdamas į tiesioginį EIB banko ir valstybių narių, kurios yra vienintelės jo akcininkės, ryšį, apgailestauja dėl to, kad Parlamentas nerengia specialaus pranešimo dėl EIB, priešingai nei dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, kurio akcininkės yra įvairios ne Europos Sąjungos šalys, pvz., Šveicarija, Izraelis, Turkija, Rusija, Kanada, Korėjos Respublika, JAV, Japonija, Meksika.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	20.1.2009
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	11 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Herbert Bösch, Paulo Casaca, Esther De Lange, James Elles, Nils Lundgren, José Javier Pomés Ruiz, Bart Staes, Søren Bo Søndergaard
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Christopher Heaton-Harris

• [1]  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 09 25, p. 13).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	9.3.2009
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Paolo Bartolozzi, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Jonathan Evans, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Gunnar Hökmark, Sophia in ‘t Veld, Othmar Karas, Wolf Klinz, Kurt Joachim Lauk, Hans-Peter Martin, Gay Mitchell, Sirpa Pietikäinen, John Purvis, Bernhard Rapkay, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Cornelis Visser
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Harald Ettl, Margaritis Schinas, Eva-Riitta Siitonen