Procedūra : 2008/2063(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0145/2009

Pateikti tekstai :

A6-0145/2009

Debatai :

PV 06/05/2009 - 15
CRE 06/05/2009 - 15

Balsavimas :

PV 07/05/2009 - 9.2
CRE 07/05/2009 - 9.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0373

PRANEŠIMAS     
PDF 385kWORD 547k
19.3.2009
PE 407.780v03-00 A6-0145/2009

dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjas(*): Jo Leinen

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
  Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
  Vystymosi komiteto NUOMONĖ
  Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
  Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
  Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
  Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
  Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
  Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
  Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
  Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
  Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
  Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
  Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
  Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
  Peticijų komiteto NUOMONĖ
 PRIEDAS. BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS. PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytą Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

–   atsižvelgdamas į Suvestiniu Europos aktu, Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartimis iš dalies pakeistą Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 12 d. Pagrindinių teisių chartiją(1),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 15 d. Lakeno deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities(2),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos konstitucinio proceso gairių(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl tarpvyriausybinės konferencijos sušaukimo(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A6-0145/2008),

1. Nauja politika

1.1. Nauji tikslai ir horizontaliosios sąlygos

1.  teigiamai vertina tai, kad Sutartyje nustatyta, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija yra teisiškai privaloma, taip pat tai, kad Sutartimi pripažįstamos šioje chartijoje visiems ES piliečiams ir joje gyvenantiems asmenims numatytos teisės, laisvės ir taikytini principai; pabrėžia, kad Parlamentas sieks užtikrinti, kad chartijos būtų visiškai laikomasi;

2.  teigiamai vertina atstovaujamosios ir dalyvavimo demokratijos stiprinimą – inter alia nustatant vadinamąją piliečių iniciatyvą (ES sutarties, iš dalies keičiamos Lisabonos sutartimi, 11 straipsnis), pagal kurią ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių gali prašyti Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto;

3.  teigiamai vertina tai, kad visose ES politikos srityse aplinkos apsaugai skiriama daug dėmesio, ir kad Lisabonos sutartimi nustatytos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnyje aiškiai kalbama apie kovą su klimato kaita tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų ir toliau daryti poveikį Europos Sąjungos politikai, siekdamas, kad Europos Sąjunga taptų visų kovos su klimato kaita ir visuotiniu atšilimu programų lyderė;

4.  teigiamai vertina tai, kad SESV laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimas susiejamas su pagrindinių teisių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių teisinių sistemų apsauga (SESV 67 straipsnis);

5.  ypač pabrėžia tikslą sukurti „didelio konkurencingumo socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo“ (ES sutarties 3 straipsnio 3 dalis), kadangi tokiu būdu tikslas baigti kurti vidaus rinką susiejamas su kitais tikslais;

6.  su pasitenkinimu pažymi, kad moterų ir vyrų lygybė yra viena iš Sąjungos vertybių (ES sutarties 2 straipsnis) ir vienas tikslų (ES sutarties 3 straipsnio 3 punktas);

7.  teigiamai vertina tai, kad SESV 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kitą“, kadangi, remiantis galiojančios EB sutarties 177 straipsnio 1 dalimi, „bendradarbiavimo vystymosi labui srityje Bendrijos politika [papildo] valstybių narių vykdomos politikos kryptis“; pabrėžia didesnę Parlamento atsakomybę – atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga turės daugiau galių nustatydama politikos formavimo iniciatyvas, kurios turėtų padėti geriau koordinuoti donorų veiklą, paskirstyti darbą ir padarytų pagalbą veiksmingesnę – siekiant „sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą“ vadovaujantis Tūkstantmečio plėtros tikslais;

8.  mano, kad į Sąjungos tikslus įtrauktas teritorinės sanglaudos tikslas (ES sutarties 3 straipsnis) papildo ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslus ir kad šioms sritims nustačius teisinius pagrindus padidės Parlamento galios vertinant svarbiausių Sąjungos politinių programų poveikį teritoriniu požiūriu; su pasitenkinimu pažymi, kad SESV 349 ir 355 straipsniuose nustatytas ypatingas atokiausių regionų statusas;

9.  teigiamai vertina tai, kad įtrauktos horizontaliosios nuostatos dėl didelio užimtumo, socialinės apsaugos, kovos su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimo, mokymo ir sveikatos apsaugos, dėl kovos su diskriminacija ir dėl aplinkos apsaugos; šios nuostatos bus bendrieji Sąjungos politikos formavimo principai (SESV 9, 10 ir 11 straipsniai);

10. teigiamai vertina tai, kad stiprinama vartotojų apsauga kaip bendroji užduotis nustatant ir vykdant kitas Sąjungos politikos kryptis, nes ši bendroji užduotis, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnį, yra aiškiai svarbesnėje vietoje;

11. teigiamai vertina SESV 122 straipsnyje aiškiai išdėstytą solidarumo nuostatą, pagal kurią Taryba gali priimti sprendimą dėl atitinkamų veiksmų, jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje;

12. teigiamai vertina tai, kad SESV 214 straipsniu pripažįstama, kad humanitarinė pagalba yra visavertė Sąjungos politikos sritis; mano, kad SESV penktosios dalies III antraštinės dalies 1 (Bendradarbiavimas vystymosi labui) ir 3 (Humanitarinė pagalba) skyriai yra aiškus pagalbos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teisinis pagrindas, kurio atžvilgiu taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

13. be to, teigiamai vertina tai, kad civilinės apsaugos srityje Europos Sąjungai suteikiama daugiau galių – siekiant teikti ad hoc pagalbą ir paramą žmonėms trečiosiose šalyse (SESV 214 straipsnis);

1.2. Nauji teisiniai pagrindai

14. pažymi, kad dėl Sąjungos išorės veiksmų plėtimo pagal Lisabonos sutartį, taip pat dėl naujų teisinių pagrindų ir priemonių, turinčių poveikį užsienio politikos srityje (išorės veiksmai ir bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) bei bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP)), būtina nustatyti naują institucijų pusiausvyrą, kuri leistų Parlamentui vykdyti tinkamą demokratinę priežiūrą;

15. teigiamai vertina tai, kad energetikos klausimai bus reglamentuojami atskira SESV trečiosios dalies XXI antraštine dalimi ir tai, kad veiksmai šioje srityje turės teisinį pagrindą (SESV 194 straipsnis); tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, nors dažniausiai bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra, sprendimus dėl energijos išteklių derinio priims valstybės narės, o šioje srityje nustatant fiskalines priemones ir toliau reikės tik pasikonsultuoti su Europos Parlamentu.;

16. teigiamai vertina bendras Sąjungos vertybes bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų srityje, taip pat teisinį pagrindą, kuris leidžia taikant įprastą teisėkūros procedūrą nustatyti principus ir sąlygas, reguliuojančias bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų teikimą (SESV 14 straipsnis ir protokolas Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų);

17. mano, kad Lisabonos sutartyje nustatytais bendrosios prekybos politikos (BPP) pakeitimais (SESV 206 ir 207 straipsniai) iš esmės prisidedama prie jos demokratinio teisėtumo ir efektyvumo, ypač nustatant įprastą teisėkūros procedūrą ir reikalavimą, kad sudarant visus susitarimus būtina gauti sutikimą; atkreipia dėmesį į tai, kad visi BPP klausimai yra išimtinės Sąjungos kompetencijos reikalas – dėl to daugiau nebus sudaromi mišrūs prekybos susitarimai, kuriuose dalyvauja ir Sąjunga, ir valstybės narės;

18. teigiamai vertina tai, kad įtraukta nuostata dėl Europos kosmoso politikos (SESV 189 straipsnis), taip pat tai, kad Parlamentui ir Tarybai suteikta galimybė, taikant įprastą teisėkūros procedūrą, tvirtinti priemones, nustatančias Europos kosmoso programą; vis dėlto mano, kad šio straipsnio žodžiai „išskyrus bet kurį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą“ gali sudaryti kliūčių įgyvendinti bendrą Europos kosmoso politiką;

19. atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartyje nustatytas teisinis pagrindas, pagal kurį priimant teisės aktus dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos taikoma bendro sprendimo procedūra (SESV 118 straipsnis);

20. teigiamai vertina tai, kad išplečiama ES veiksmų sritis jaunimo politikos sektoriuje – siekiant skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime (SESV 165 straipsnis);

21. teigiamai vertina SESV 298 straipsnyje numatytą naują teisinį pagrindą, kuriuo nustatoma, kad „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“, kadangi juo nustatomas teisinis pagrindas reglamentui, reguliuojančiam Sąjungos administracines procedūras;

22. teigiamai vertina tai, kad stiprinamas būtinų Europos Sąjungos priemonių Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo srityse nustatymo teisinis pagrindas (SESV 325 straipsnis); pabrėžia, kad Lisabonos sutartimi pašalinama dabartinio EB sutarties 280 straipsnio nuostata, kad tokios priemonės „nesiejamos su nacionalinės baudžiamosios teisės taikymu ar nacionaliniu teisingumo vykdymu“;

23. atkreipia dėmesį į tai, kad į naujas Sutarties nuostatas dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose įtrauktas priemonių, skirtų remti teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą, teisinis pagrindas (SESV 81 ir 82 straipsniai);

24. pabrėžia, kad Lisabonos sutartyje nustatyta, kad, siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, gali būti įkurta Europos prokuratūra (SESV 86 straipsnis);

25. teigiamai vertina tai, kad į Lisabonos sutartyje nustatytus Europos Sąjungos išorės ir vidaus tikslus įtrauktos privalomos nuostatos dėl vaiko teisių (ES sutarties 3 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 5 dalis);

26. teigiamai vertina tai, kad į Lisabonos sutartį įtraukta nauja antraštinė dalis – „Turizmas“ (SESV 195 straipsnis), kurioje nustatyta, kad Sąjunga papildo valstybių narių veiksmus; be to, teigiamai vertina nuostatą, kad priimant į šios antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius pasiūlymus dėl teisės aktų bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

27. teigiamai vertina tai, kad Lisabonos sutartyje nustatytas ir sporto sektoriaus teisinis pagrindas (SESV 165 straipsnis); ypač pabrėžia, kad Sąjunga galų gale gali imtis veiksmų vystydama sportą, ypač Europos lygmens sportą, ir gali tinkamai atsižvelgti į specifinį sporto pobūdį taikydama kitų Europos politikos sričių nuostatas;

2. Naujos Parlamento galios

2.1. Naujos galios bendro sprendimo procedūroje

28. teigiamai vertina tai, kad Lisabonos sutartis sustiprins Europos Sąjungos demokratinį teisėtumą – ypač išplėsdama Parlamento galias bendro sprendimo procedūroje.

29. teigiamai vertina tai, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė visiškai integruota į SESV (67–89 straipsniai) ir taip formaliai panaikintas trečiasis ramstis; teigiamai vertina tai, kad dauguma sprendimų civilinės teisės, prieglobsčio, imigracijos, vizų politikos, taip pat teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose bus priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

30. mano, kad bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) sričiai taikant įprastą teisėkūros procedūrą pagerės Europos Sąjungos demokratinis atskaitingumas, nes Europos Parlamento galios bendro sprendimo procedūroje bus lygiavertės Tarybos galioms; pabrėžia, kad pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį bendro sprendimo procedūra taikoma visiems žemės ūkio srities teisės aktams, taip pat keturiems pagrindiniams žemės ūkio srities horizontaliesiems tekstams (vienos bendros rinkos organizavimui, tiesioginių išmokų reglamentui, kaimo plėtros reglamentui ir BŽŪP finansavimui); be to, pažymi, kad SESV 43 straipsnio 2 dalis taikoma ir teisės aktams dėl kokybės, ekologinio ūkininkavimo ir jo skatinimo;

31. pabrėžia, kad Taryba gali patvirtinti priemones pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį, jeigu, taikant įprastą teisėkūros procedūrą, pirmiau pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį patvirtinamas teisės aktas, kuriame nustatomos sąlygos ir apribojimai, susiję su Tarybai suteiktais įgaliojimais; mano, kad SESV 43 straipsnio 3 dalyje nenumatytas teisinis pagrindas arba kokia nors savarankiška galia, kuriais remiantis būtų galima priimti teisės aktą arba iš dalies keisti bet kokius Tarybos teisės aktus, dabar galiojančius BŽŪP srityje; ragina Tarybą susilaikyti nuo bet kokių SESV 43 straipsnio 3 dalyje minimų priemonių patvirtinimo, pirmiau nepasikonsultavus su Parlamentu;

32. atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartyje nustatyti žymūs pakeitimai priimant sprendimus bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) srityje ir padidinta demokratinė atskaitomybė; teigiamai vertina tai, kad Parlamentas ir Taryba, įgyvendindami BŽP tikslus, atitinkamas taisykles nustatys taikydami įprastą teisėkūros procedūrą (SESV 43 straipsnio 2 dalis); šiomis aplinkybėmis mano, kad sprendimai dėl bet kokių kitų oficialiai į metinį reglamentą įtrauktų klausimų (išskyrus žvejybos galimybių nustatymč ir kvotų paskirstymą), pvz., klausimų, susijusių su techninėmis priemonėmis ar žvejybos pastangomis, arba dėl regioninių žvejybos organizacijų priimtų susitarimų įtraukimo klausimų, bus priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą, nes jie turi savo teisinį pagrindą;

33. teigiamai vertina tai, kad priimant išsamias daugiašalės priežiūros procedūros taisykles (SESV 121 straipsnio 6 dalis), kurios turėtų pagerinti ekonominį koordinavimą, bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

34. mano, Europos centrinio banko (ECB) atsakomybė pranešti apie pinigų politiką yra didesnė, nes pripažįstama, kad ECB yra Europos Sąjungos institucija; teigiamai vertina tai, kad pagal Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statuto 40 straipsnio 2 punktą, pasikonsultavus su Parlamentu, gali būti keičiama keliolika ECBS ir ECB statutų nuostatų; patvirtina, kad tuo nesikėsinama į ECB nepriklausomybę pinigų politikos arba Sutartyje nustatytų prioritetų srityje;

35. mano, kad SESV 182 straipsnis pagerina padėtį, nes jame aptariamai daugiametei pagrindų programai ir Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimui bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra; atkreipia dėmesį į tai, kad šiame straipsnyje paminėtos konkrečios programos bus priimtos taikant specialią teisėkūros procedūrą – tai reiškia, kad su Europos Parlamentu bus tik konsultuojamasi (SESV 182 straipsnio 4 dalis);

36. teigiamai vertina tai, kad Lisabonos sutartyje numatyta, kad priimant sprendimus dėl struktūrinių fondų Europos Parlamento galios yra lygiavertės Tarybos galioms – pakeičiant šiuo metu taikomą pritarimo procedūrą įprasta teisėkūros procedūra; mano, kad tai ypač svarbu kalbant apie struktūrinius fondus po 2013 m., nes šia procedūra padidinamas skaidrumas ir šių fondų atskaitingumas piliečiams;

37. atkreipia dėmesį į tai, kad priimant teisės aktus, draudžiančius diskriminaciją dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, amžiaus arba seksualinės orientacijos bus taikoma speciali teisėkūros procedūra ir reikės Parlamento pritarimo (SESV 19 straipsnis);

38. teigiamai vertina tai, kad kovos su prekyba žmonėmis, ypač vaikais ir moterimis, ir seksualiniu išnaudojimu priemonėms taikoma įprasta teisėkūros procedūra (SESV 79 straipsnio 2 dalis ir 83 straipsnio 1 dalis);

39. teigiamai vertina tai, kad švietimo srityje, įskaitant sportą, sprendimai bus priimami kvalifikuota balsų dauguma (SESV 165 straipsnio 4 dalis);

40. teigiamai vertina tai, kad nuo šiol bendro sprendimo procedūra bus taikoma Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatams (SESV 336 straipsnis), nes tai leis Parlamentui derinti šiuos nuostatus lygiomis teisėmis su Taryba;

2.2. Naujos biudžeto valdymo galios

41. atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartyje nustatyti dideli Sąjungos finansų sektoriaus pakeitimai, ypač kalbant apie institucijų santykius ir sprendimų priėmimo procedūras;

42. atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba ir Parlamentas, neviršydami nuosavų išteklių, privalo priimti sprendimą dėl išlaidų programos, kuris tampa teisiškai privalomas (SESV 312 straipsnis); teigiamai vertina tai, kad visą biudžetą Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į daugiametę finansinę programą, turi tvirtinti kartu; teigiamai vertina tai, kad panaikintas skirtumas tarp privalomųjų ir neprivalomųjų išlaidų (SESV 314 straipsnis); teigiamai vertina tai, kad priimant finansinį reglamentą bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra (SESV 322 straipsnis);

43. atkreipia dėmesį į Biudžeto komiteto pateiktą pranešimo projektą „Lisabonos sutartyje numatytų naujovių įtaka biudžetui: instituciniai aspektai ir nauja Europos Sąjungos kompetencija“;

2.3. Nauja pritarimo procedūra

44. teigiamai vertina tai, kad nustatyta supaprastinta persvarstymo tvarka, pagal kurią sprendžiant klausimus, susijusius su sprendimų priėmimu kvalifikuota balsų dauguma ir įprastos teisėkūros procedūros taikymu tam tikrose ES sutarties V antraštinės dalies ar SESV srityse, reikės Parlamento sutikimo;

45. atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukta nauja nuostata dėl valstybių narių išstojimo iš Sąjungos sąlygų (ES sutarties 50 straipsnis); pabrėžia, kad susitarimą, kuriame nustatomos sąlygos valstybei narei išstoti iš Sąjungos, galima sudaryti tik tada, kai jam pritaria Parlamentas;  

46. teigiamai vertina tai, kad sudarant daugelį įvairių tarptautinių susitarimų, kuriuos pasirašo Europos Sąjunga, reikės Parlamento pritarimo; atkreipia dėmesį į savo ketinimą prireikus paraginti Tarybą derybas dėl tarptautinių susitarimų pradėti tik po to, kai Parlamentas pateikia savo poziciją, ir sudaryti sąlygas Parlamentui bet kuriuo derybų etapu patvirtinti rekomendacijas, kurios būtų pagrįstos atsakingo komiteto parengtu pranešimu ir į kurias reikėtų atsižvelgti prieš baigiant derybas;

47. ragina, kad paprastai būtų privaloma bet kokį būsimą vadinamąjį mišrų susitarimą, apimantį tiek BUSP priklausančius, tiek jai nepriklausančius elementus, vertinti remiantis bendru teisiniu pagrindu, kuris turėtų būti tiesiogiai susijęs su pagrindiniu susitarimo objektu; pažymi, kad Parlamentas turės teisę, kad su juo būtų konsultuojamasi, išskyrus tas susitarimo dalis, kurios išimtinai susijusios su BUSP;

2.4. Naujos priežiūros galios

48. teigiamai vertina tai, kad Komisijos pirmininką, pasiūlius Europos Vadovų Tarybai, rinks Europos Parlamentas (atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimus); atkreipia dėmesį į Konstitucinių reikalų komiteto parengtą pranešimo dėl institucijų pusiausvyros projektą;

49. teigiamai vertina tai, kad skiriant Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei kitus Komisijos, kaip institucijos, narius reikės Europos Parlamento pritarimo ir bus galima balsuoti dėl nepasitikėjimo, ir tai, kad įgaliotinis, kaip ir kiti Komisijos nariai, bus Europos Parlamentui atskaitinga institucija;

50. pritaria naujai Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų skyrimo procedūrai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnyje, pagal kurį prieš valstybių narių vyriausybėms skiriant kandidatą, komitetas, kurį sudaro septyni ekspertai, iš kurių vieną siūlo Europos Parlamentas, pateikia nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti tas pareigas;

51. pabrėžia, kad steigiant ES sutarties 27 straipsnio 3 dalyje nurodytą Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) būtinas skaidrumas ir demokratinė priežiūra, taip pat primena, kad su Parlamentu dėl steigimo reikės pasikonsultuoti; mano, kad EIVT administraciniu požiūriu turėtų būti prijungta prie Komisijos;

52. tikisi, kad bus pateikti išaiškinimai dėl ES ypatingųjų įgaliotinių paskyrimo ir vertinimo, jų uždavinių ir tikslų apibrėžimo, jų įgaliojimų trukmės, su būsimomis Sąjungos delegacijomis susijusio veiklos koordinavimo ir papildomumo;

53. pabrėžia, kad būtinas Europos gynybos agentūros (EGA) ir jos veiklos skaidrumas ir demokratinė priežiūra – visų pirma užtikrinant, kad EGA vykdomasis direktorius ir atsakingas Europos Parlamento komitetas reguliariai keistųsi informacija;

54. teigiamai vertina tai, kad pagal ECBS ir ECB statuto 40 straipsnio 2 punktą su Parlamentu bus konsultuojamasi dėl ECB valdančiosios tarybos sudėties keitimo;

55. teigiamai vertina tai, kad bus vykdoma didesnė agentūrų, ypač Europolo ir Eurojusto, parlamentinė priežiūra (SESV 85 ir 88 straipsniai); todėl mano, kad konsultavimosi procedūros taikymas steigiant bendras įmones mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje (SESV 187 ir 188 straipsniai) gali neatitikti Europos Sąjungos teisės aktų, pagal kuriuos steigiamos agentūros, principų;

2.5. Naujos teisės dėl informavimo

56. ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką nuolat išsamiai informuoti Parlamentą apie pasirengimą Europos Vadovų Tarybos sutikimams ir pranešti apie susitikimų rezultatus, kai įmanoma, per dvi darbo dienas (jeigu būtina specialiajam Parlamento posėdžiui);

57. ragina besikeičiančiai Tarybai vadovaujančiai šaliai atstovaujantį Tarybos pirmininką informuoti Parlamentą apie Tarybai pirmininkaujančios šalies programas ir pasiektus rezultatus;

58. ragina būsimą Komisijos Pirmininko pavaduotoją ir Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai su Parlamentu susitarti dėl tinkamų Parlamento informavimo apie Sąjungos išorės veiksmus ir konsultavimosi su Parlamentu būdų, tinkamai įtraukiant visus Parlamento komitetus, kurie yra atsakingi už sritis, patenkančias į Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio kompetenciją;

59. pabrėžia, kad kalbant apie derybas dėl tarptautinių susitarimų ir jų sudarymą Komisija bus teisiškai įpareigota pranešti Parlamentui ir SESV 218 straipsnyje nurodytam specialiam Tarybos sudarytam komitetui apie pažangą derybose; ragina tuo pat metu teikti tokią pačią informaciją kaip ir minėtame straipsnyje nurodytam komitetui;

2.6. Naujos iniciatyvos teisės

60. teigiamai vertina naują Parlamento vaidmenį inicijuojant Sutarčių pakeitimus; ketina šia teise pasinaudoti ir pateikti naujų idėjų dėl Europos ateities – kai nauji iššūkiai privers tai padaryti;

61. teigiamai vertina tai, kad teikiant pasiūlymus dėl Parlamento sudėties, Parlamentas turės iniciatyvos teisę – laikantis Sutartyse nustatytų principų (ES sutarties 14 straipsnis);

62. atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartyje nustatyta speciali teisėkūros procedūra, skirta priimti nuostatoms dėl laikinųjų tyrimo komitetų veiklos metodų ir galių (SESV 226 straipsnis);

3. Naujos procedūros

3.1. Nacionalinių parlamentų vykdoma priežiūra

63. teigiamai vertina naujas nacionaliniams parlamentams suteiktas teises vykdyti išankstinę priežiūrą, kaip visuose Sąjungos teisės aktuose taikomas subsidiarumo principas; mano, kad sustiprinus nacionalinių parlamentų vykdomą Europos politikos priežiūrą visuomenė daugiau žinos apie Sąjungos veiklą;

64. pabrėžia, kad nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo datos turi būti laikomasi visų nacionalinių parlamentų naujųjų prerogatyvų;

65. teigiamai vertina vietos ir regionų valdžios institucijų įpareigojimą laikytis subsidiarumo principo; atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų komitetas, nusprendęs, kad buvo pažeistas subsidiarumo principas, turės teisę pateikti ieškinį Teisingumo Teismui (protokolo Nr. 2 8 straipsnio antra pastraipa);

3.2. Deleguotieji teisės aktai

66. teigiamai vertina naująsias nuostatas dėl teisės aktų ir teisinių normų hierarchijos, ypač dėl deleguotojo teisės akto (SESV 290 straipsnis), kuriuo galima deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus arba iš dalies keisti neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas; pažymi, kad Parlamentas ir Taryba teisės akte privalo aiškiai apibrėžti bet kokio tokio delegavimo tikslus, turinį, taikymo sritį ir galiojimo laiką;

67. palankiai vertina visų pirma SESV 290 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriomis numatyta Parlamento (ir Tarybos) teisė atšaukti galių perdavimą ir prieštarauti atskiriems deleguotiesiems teisės aktams;

68. atkreipia dėmesį į tai, kad SESV nenustatytas deleguotųjų teisės aktų pagrindų priemonės teisinis pagrindas, bet siūlo, kad institucijos galėtų susitarti dėl standartinės tokio delegavimo formuluotės, kurią Komisija galėtų reguliariai įtraukti į patį teisės akto projektą; pabrėžia, kad tai padėtų užtikrinti teisėkūros institucijų nepriklausomybę;

69. ragina Komisiją išaiškinti, kaip ji ketina interpretuoti prie Tarpvyriausybinės konferencijos, patvirtinusios Lisabonos sutartį, Baigiamojo akto pridėtą deklaraciją Nr. 39 dėl konsultavimosi su ekspertais finansinių paslaugų srityje, ir kaip ji ketina taikyti šią interpretaciją (greta SESV numatytų nuostatų dėl deleguotųjų teisės aktų);

3.3. Įgyvendinimo aktai

70. atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartimi panaikinama šiuo metu galiojančios EB sutarties 202 straipsnio nuostatos dėl įgyvendinimo įgaliojimų ir pagal SESV 291 straipsnį nustatoma nauja procedūra, kurią taikant priimami „įgyvendinimo aktai“ – tai reiškia, kad, „kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis“, Komisijai gali būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

71. atkreipia dėmesį į tai, kad SESV 291 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Parlamentas ir Taryba iš anksto nustatytų bendras taisykles ir principus, kuriais vadovaudamosi valstybės narės vykdytų Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais kontrolę;

72. atkreipia dėmesį į tai, kad komitologijos procedūra nebesuderinama su Lisabonos sutartimi ir kad pasiūlymai dėl teisės aktų, kurie jai įsigaliojus dar nėra priimti, privalo būti pakeisti, kad atitiktų SESV 290 ir 291 straipsnių nuostatas;

73. mano, kad su Taryba būtų galima susitarti dėl pradiniam laikotarpiui taikytino laikino sprendimo, siekiant, kad dėl galimų teisinių spragų nekiltų problemų ir kad teisėkūros institucija galėtų priimti naujus teisės aktus tinkamai įvertinusi Komisijos pasiūlymus;

4. Pereinamojo laikotarpio prioritetai

74. ragina Komisiją perduoti teisėkūros institucijoms visus svarstomus pasiūlymus, kuriems taikomi nauji teisiniai pagrindai ir teisėkūros procedūrų pakeitimai;

75. atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas priims sprendimą dėl per konsultavimosi procedūrą priimtų nuomonių dėl klausimų, kuriems naujai taikoma įprasta teisėkūros procedūra – patvirtins ankstesnę nuomonę ar priims naują; pabrėžia, kad tik įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas gali balsuoti, ar patvirtinti nuomonę kaip Parlamento poziciją per pirmąjį svarstymą;

76. ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo neleidžiama priimti su pagrindinėmis teisėmis susijusių „trečiojo ramsčio“ teisėkūros pasiūlymų, kol neįsigalios Lisabonos sutartis – siekiant, kad šiems klausimams būtų galima visiškai taikyti teisminę priežiūrą, o priemones, kurių poveikis pagrindinėms teisėms yra ribotas arba jo visai nėra, būtų galima priimti iki jos įsigaliojimo;

5. Pasiūlymai

77. ragina kitas institucijas pradėti derybas dėl tarpinstitucinio susitarimo ir derėtis šiais klausimais:

a) dėl pagrindinių Europos Sąjungos tikslų po 2009 m., kurie galėtų būti nustatyti, pvz., trijų politinių institucijų pagrindų susitarime dėl Parlamento ir Komisijos kadencijų darbo programos laikotarpiu nuo 2009 m.;

b) dėl įgyvendinimo priemonių, kurias reikės patvirtinti siekiant, kad naujoji Sutartis būtų naudinga institucijoms ir Sąjungos piliečiams;

78. ragina remiantis ES sutarties 14 ir 36 straipsniai ir SESV 295 straipsniu atnaujinti Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinį susitarimą, kuriame apibrėžiami jų darbo santykiai užsienio politikos srityje, įskaitant dalijimąsi konfidencialia informacija;

79. ragina Tarybą ir Komisiją svarstyti galimybę derėtis su Parlamentu dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo, kuriuo būtu iš esmės apibrėžta, kaip Parlamentas dalyvauja kiekviename tarpinstitucinio susitarimo sudarymo etape;

80. ragina persvarstyti tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo, atsižvelgiant į naujas nuostatas dėl daugiametės finansinės programos (SESV 312 straipsnis) ir finansinio reglamento (SESV 322 straipsnis);

81. mano, kad reikia imtis visų reikalingų veiksmų siekiant nustatyti Europos informacijos ir ryšių politiką ir bendrą politinę trijų institucijų pateiktą ryšių deklaraciją laiko naudingu pirmuoju veiksmu siekiant šio tikslo;

82. ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl piliečių iniciatyvos, kuriame būtų pateiktos aiškios, paprastos ir palankios piliečių naudojimosi šia savo teise sąlygos; atkreipia dėmesį į Konstitucinių reikalų komiteto pateiktą pranešimo dėl piliečių iniciatyvos projektą;

83. ragina Komisiją priimti reglamentus, kuriais būtų įgyvendintas SESV 298 straipsnis dėl gero administravimo – taip būtų įvykdytas seniai pateiktas Parlamento ir Europos ombusdmeno raginimas sukurti bendrą administracinės teisės sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojama Europos administracijos veikla;

84. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lisabonos sutartį Europos plėtros fondą leidžiama įtraukti į Sąjungos biudžetą, o tai sustiprins svarbios ES plėtros politikos dalies demokratinį teisėtumą; ragina Tarybą ir Komisiją atliekant 2008–2009 m. laikotarpio vidurio peržiūrą imtis būtinų veiksmų, susijusių su Europos Sąjungos biudžetu;

85. rekomenduoja, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir Sąjungai pakeitus Europos Bendrijas, skubiai persvarstyti ir sustiprinti Sąjungos statusą tarptautinėse organizacijose;

86. ragina Komisiją ir Tarybą su Parlamentu susitarti dėl strategijos, skirtos užtikrinti priimtų teisės aktų suderinamumą su Pagrindinių teisių chartija ir įvairiomis Sutarčių nuostatomis dėl, pvz., diskriminacijos prevencijos, prieglobsčio prašančių asmenų apsaugos, skaidrumo didinimo, duomenų apsaugos, mažumų teisių ir nusikaltimų aukų bei įtariamųjų teisių;

87. ragina Komisiją ir Tarybą prisidėti gerinant europinių ir nacionalinių institucijų santykius, ypač teisėkūros ir teismų srityse;

88. ragina Komisiją ir Tarybą pasirūpinti, kad būtų parengta veiksminga bendra energetikos politika, kurios tikslas būtų efektyviai koordinuoti ir plėtoti ES valstybių narių energetikos rinkas, taip pat įtraukti išorės aspektus, atsižvelgiant į energijos šaltinius ir jos tiekimo trasas;

89. ragina Tarybą ir Parlamentą kartu svarstyti, kaip galima pasinaudoti SESV 127 straipsnio 6 dalies nuostata, kuria leidžiama „pavesti Europos centriniam bankui specialias užduotis, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūra“;

90. įsipareigoja pertvarkyti savoo vidinę struktūrą, kad Sutartyje numatytos naujos funkcijos būtų vykdomos kuo geriau ir racionaliau;

°

°         °

91. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių parlamentams.

(1)

2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija, oficialiai paskelbta 2007 m gruodžio 12 d. Strasbūre.

(2)

Lakeno Europos Vadovų Taryba, Lakeno deklaracija dėl Europos Sąjungos ateities, SN 273/01, 2001 12 15.

(3)

OL C 125 E, 2008 5 22, p. 215.

(4)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0328.

(5)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0055.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (4.6.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentas (*): Jacek Saryusz-Wolski

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis.

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymus dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad dėl Sąjungos išorės veiksmų plėtimo pagal Lisabonos sutartį, taip pat dėl naujo teisinio pagrindo ir teisės aktų, turinčių poveikį užsienio politikos srityje (išorės veiksmai ir BUSP bei BSGP), parengimo būtina nustatyti naują tarpinstitucinę pusiausvyrą ir vykdyti bendradarbiavimą, kuris užtikrintų Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą ir Europos Parlamento vykdomą tinkamą demokratinę priežiūrą;

2.  mano, kad vyriausiasis įgaliotinis (Komisijos pirmininko pavaduotojas) yra atsakingas už užsienio santykių plėtojimą, organizavimą, koordinavimą ir palaikymą, ypač BUSP ir BSGP srityje, ir atskaitingas Parlamentui;

3.  pabrėžia, kad rengiant ir vykdant BUSP vyriausiasis įgaliotinis (Komisijos pirmininko pavaduotojas) turi ne tik vadovautis ES sutarties 2, 3 ir 21 straipsniuose nurodytais principais, bet ir visapusiškai laikytis Pagrindinių teisių chartijos;

4.  tikisi, kad atitinkami ES Tarybos organai tiesiogiai bendradarbiaus su Europos Parlamento komitetais ir kompetentingais, už BUSP ir BSGP atsakingais organais;

5.  inter alia, remdamasis Užsienio reikalų komiteto dedamomis pastangomis, taip pat stengsis, kad būtų lengviau pasiektas valstybių narių parlamentų susitarimas dėl jų paramos ES išorės politikos iniciatyvoms;

Parlamento ryšiai su vyriausiuoju įgaliotiniu (Komisijos Pirmininko pavaduotoju)

6.  primygtinai reikalauja, kad būtų privaloma visapusiškai atsižvelgti į Europos Parlamento teises siūlant pirmojo vyriausiojo įgaliotinio (Komisijos pirmininko pavaduotojo) kandidatūrą, taip pat visus kitus laikinai skiriamus asmenis; pabrėžia, kad vyriausiasis įgaliotinis (Komisijos pirmininko pavaduotojas) yra visiškai ir tiesiogiai atskaitingas Europos Parlamentui;

7.  pakartotinai pabrėžia, kad būsimų vyriausiojo įgaliotinio (Komisijos pirmininko pavaduotojo) pareigų teisėtumas tiesiogiai priklausys nuo Europos Parlamento ir kad šie du įgaliojimai Komisijoje ir Taryboje bus neatsiejami ir visapusiškai darniai vykdomi; todėl ragina jį (ją) remtis dabartine praktika ir reguliariai atvykti į Parlamento plenarinius posėdžius ir Parlamento Užsienio reikalų komitetą, taip pat dalyvauti posėdžiuose, siekiant rengti reguliarias, nuolatines ir esmines konsultacijas su Parlamentu ir jo kompetentingais organais ir įtraukti Parlamentą į sprendimų priėmimo procesą, taip didinant Sąjungos užsienio politikos skaidrumą ir atskaitomybę;

8.  mano, kad diskusija su vyriausiuoju įgaliotiniu (Komisijos pirmininko pavaduotoju) dėl pagrindinių BUSP ir BSGP aspektų ir svarbiausių gairių ateinantiems metams sudaro puikią galimybę konsultuotis su Parlamentu kiekvienų metų pradžioje ir kad tolesnės diskusijos turėtų būti planuojamos dar po šešių mėnesių;

9.  tikisi, kad vyriausiasis įgaliotinis arba jo (jos) atstovas sustiprins Sąjungos pirmininkaujančios valstybės narės dabartinę praktiką atvykti į Užsienio reikalų komitetą ir pateikti kas mėnesį vykstančių Užsienio reikalų tarybos posėdžių rezultatus atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio uždavinį vadovauti Sąjungos BUSP ir pirmininkauti Užsienio reikalų tarybai (konsoliduotos ES sutarties 18 straipsnio 2 ir 3 dalys);

10. prašo vyriausiojo įgaliotinio atstovą, pirmininkaujantį Politiniam ir saugumo komitetui (PSK), reguliariai atvykti į Parlamento Užsienio reikalų komitetą ir pristatyti PSK posėdžiuose aptariamus einamuosius klausimus;

11. prašo, kad vyriausiojo įgaliotinio specialieji įgaliotiniai (kaip nurodyta konsoliduotos ES sutarties 33 straipsnyje) paprašyti atvyktų į Užsienio reikalų komitetą ir į kitus atsakingus komitetus;

12. tikisi, kad įsteigus Europos išorinių veiksmų tarnybą (EIVT) bus daugiau aiškumo turint mintyje kriterijus, taikomus ES specialiesiems atstovams, jų paskyrimą ir vertinimą, įskaitant jų uždavinių ir tikslų apibrėžimą, jų įgaliojimų trukmę, su būsimomis Sąjungos delegacijomis susijusį veiklos koordinavimą ir papildomumą;

Tarybos, Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimas užsienio politikos srityje

13. mano, kad Europos Parlamentas turėtų sistemingiau priimti nuomones dėl kiekvieno vėlesnio sprendimų priėmimo BUSP ir ESGP srityje etapo, taip pat dėl su pajėgų dislokacija susijusių sprendimų, kuriuos reikia priimti per labai trumpą laiką (kaip numatyta dėl su ES karinėmis grupėmis susijusiais atvejais), kad Taryba galėtų atsižvelgti į Europos Parlamento nuomonę, kai priimamos bendrosios pozicijos ir imamasi bendrųjų veiksmų, ir taip būtų didinamas jų demokratinis teisėtumas;

14. pabrėžia, kad vykdant ES išorės veiksmus visais aspektais būtina laikytis Pagrindinių teisių chartijos;

15. nutaria vienu iš svarbiausių savo reikalavimų pripažinti ES sutarties 2, 3 ir 21 straipsniuose nurodytų principų laikymąsi ir visapusišką Pagrindinės chartijos taikymą; paveda savo atsakingam komitetui stebėti, kad jų būtų efektyviai laikomasi;

16. prašo atnaujinti Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinį susitarimą, kuriame apibrėžiami jų darbo santykiai užsienio politikos srityje, įskaitant dalijimąsi konfidencialia informacija remiantis konsoliduotos Sutarties dėl ES veikimo 15 ir 295 straipsnių ir konsoliduotos ES sutarties 36 straipsnio nuostatomis;

17. pabrėžia poreikį garantuoti Europos gynybos agentūros vykdomų veiksmų demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą, visų pirma užtikrinant, kad Europos gynybos agentūros vykdomasis direktorius ir Parlamento Užsienio reikalų komitetas (AFET) ir jo Saugumo ir gynybos pakomitetis (SEDE) reguliariai keistųsi informacija, ir suteikiant SEDE pakomitečio pirmininkui stebėtojo statusą Europos gynybos agentūros valdančiojoje taryboje;

Parlamentas ir EIVT

18. pabrėžia, kad būtina užtikrinti viso proceso skaidrumą ir demokratinę priežiūrą, ir primena apie teisę, kad su Parlamentu būtų konsultuojamasi dėl EIVT steigimo remiantis konsoliduotos ES sutarties 26 straipsniu, ir teisę visapusiškai dalyvauti parengiamajame darbe; mano, kad EIVT administraciniu požiūriu turėtų būti priskirta Komisijai, ir remiasi savo rengiamu pranešimu šiuo klausimu;

19. praneša apie savo ketinimą pakviesti Europos Sąjungos delegacijų vadovus trečiosiose šalyse atvykti į Užsienio reikalų komitetą;

Parlamento ryšiai su nacionaliniais parlamentais užsienio politikos klausimais

20. teigiamai vertina nuostatas dėl glaudesnio Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo pagal Lisabonos sutartį; pabrėžia būtinybę užtikrinti glaudesnį atsakingų Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų komitetų bendradarbiavimą remiantis dabartine nacionalinių parlamentų užsienio reikalų, gynybos ir Europos reikalų komitetų pirmininkų ir Parlamento Užsienio reikalų komiteto posėdžių praktika; remiasi savo rengiamu pranešimu šiuo klausimu;

Parlamento nuomonė dėl tarptautinių susitarimų užsienio politikos klausimais

21. pritaria tam, kad Parlamentas turės daug platesnio masto galias, susijusias su pritarimu tarptautiniams susitarimams, ir ypač visiems tokiems susitarimams, kai vidaus reikmėms taikoma įprasta teisėkūros procedūra; ragina, kad būtų privaloma bet kokį būsimą vadinamąjį mišrų susitarimą, apimantį tiek BUSP priklausančius, tiek jai nepriklausančius elementus, vertinti remiantis bendru teisiniu pagrindu, kuris turėtų būti tiesiogiai susijęs su pagrindiniu susitarimo objektu; pažymi, kad Parlamentas turės teisę, kad su juo būtų konsultuojamasi visais kitais atvejais, išskyrus tuos, kai sudaromi tik su BUSP susiję susitarimai;

Parlamento nuomonė dėl Sąjungos vaidmens tarptautinėse organizacijose

22. ragina valstybes nares prieš priimant strateginius sprendimus užsienio politikos srityje, ypač susijusius su daugiašalėmis organizacijomis, konsultuotis su ES partneriais ir vyriausiuoju įgaliotiniu (Komisijos pirmininko pavaduotoju) siekiant, kad su strateginiais sprendimais susijusios jų pozicijos būtų suderintos ir dėl jų nebūtų pakenkta ES užsienio politikos darnai arba sumenkintas ES kaip pasaulinio lygmens dalyvės patikimumas trečiųjų šalių atžvilgiu; todėl primena, kad pagal Lisabonos sutartį valstybės narės privalo konsultuotis tarpusavyje ir rodyti abipusį solidarumą;

23. ragina visas ES valstybes nares, kurios taip pat yra ir JT Saugumo Tarybos narės, gerinti savo veiklos koordinavimą šioje srityje siekiant didinti Sąjungos veiksmų efektyvumą pasauliniu lygmeniu ir ateityje siekti užtikrinti ES vietą Saugumo Taryboje;

24. rekomenduoja, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir Sąjungai pakeitus Europos Bendrijas, skubiai persvarstyti ir sustiprinti Sąjungos statusą tarptautinėse organizacijose;

BUSP finansavimas pagal Lisabonos sutartį ir Parlamento vaidmuo

25. mano, kad visi Sąjungos išorės veiksmai, taip pat tie, kurie bus būsimos BSGP dalis (neįeina jokios karinės išlaidos), ateityje turėtų būti finansuojami iš bendro ES biudžeto;

26. rekomenduoja, kad Parlamento už išorės veiksmus atsakingų komitetų pirmininkai ir (arba) pranešėjai ex officio būtų visapusiškai įtraukti į naujojo Derinimo komiteto, numatyto vykdant naują biudžetinę procedūrą, veiklą;

27. primena, kad Europos Parlamentas atsakingas už savo paties vidinę organizaciją ir darnų darbą; taigi toliau laikysis pasitvirtinusios praktikos, susijusios su Užsienio reikalų komiteto vadovaujamų pakomitečių steigimu ir valdymu;

28. remiasi savo rengiamu pranešimu šiuo klausimu.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

46

7

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Monika Beňová, André Brie, Colm Burke, Philip Claeys, Véronique De Keyser, Hanna Foltyn-Kubicka, Georgios Georgiou, Bronisław Geremek, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Anna Ibrisagic, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Maria Eleni Koppa, Helmut Kuhne, Willy Meyer Pleite, Francisco José Millán Mon, Philippe Morillon, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Baroness Nicholson of Winterbourne, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, João de Deus Pinheiro, Samuli Pohjamo, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, Christian Rovsing, Katrin Saks, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, István Szent-Iványi, Inese Vaidere, Ari Vatanen, Jan Marinus Wiersma, Luis Yañez-Barnuevo García, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Giulietto Chiesa, Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Martí Grau i Segú, Evgeni Kirilov, Jaromír Kohlíček, Miloš Koterec, Jo Leinen, Doris Pack, Rihards Pīks, Adrian Severin, Jean Spautz, Karl von Wogau


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (28.5.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl naujo Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentė (*): Danutė Budreikaitė

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   palankiai vertina tai, kad, priešingai negu nustatyta Europos Bendrijos steigimo sutarties 177 straipsnio 1 dalyje, kurioje teigiama, jog Bendrijos vystomojo bendradarbiavimo politika papildo valstybių narių vykdomą šios srities politiką, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalyje nustatoma, jog „Sąjungos ir valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo politikos papildo ir stiprina viena kitą“; pabrėžia, kad taip Sąjungai suteikiama daugiau galimybių imtis iniciatyvos nustatant politiką, taigi ir geriau koordinuoti donorus, paskirstyti darbą bei veiksmingiau teikti pagalbą, tačiau tai taip pat reiškia, kad Sąjungos institucijoms, įskaitant Parlamentą, tenka didesnė atsakomybė;

2.   palankiai vertina tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą“; ir primygtinai ragina šį svarbų tikslą numatyti atsižvelgiant į rezultatus, gautus siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų; pakartoja, kad vykdant visų sričių politiką, kuri daro įtaką besivystančioms šalims, reikėtų vadovautis šiuo vystymosi siekiu ir kad Parlamentas atliks labai svarbų vaidmenį stebėdamas, kaip įgyvendinamas šis minėtojoje sutartyje numatytas siekis;

3.   palankiai vertina tai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 214 straipsnio nuostatas humanitarinės pagalbos teikimas pripažįstamas pilnaverte Sąjungos politikos, kurią vykdant turi būti vadovaujamasi tarptautinės teisės ir nešališkumo, neutralumo bei nediskriminavimo principais, sritimi; mano, kad III antraštinės dalies 1 skyriuje („Vystomasis bendradarbiavimas“) ir 3 skyriuje („Humanitarinė pagalba“) nurodomas aiškus vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikimo teisinis pagrindas ir atspindimas šių Sąjungos kompetencijos sričių, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra (bendro sprendimo priėmimo procedūra), vientisumas;

4.   primygtinai ragina nuo 2014 m. lapkričio 1 d. apribojus Komisijos narių skaičių (Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Lisabonos sutartimi, 17 straipsnio 5 dalis) nepanaikinti Komisijos nario, atsakingo už vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo klausimus, posto, kadangi šis asmuo, artimai bendradarbiaudamas su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu bendrai užsienio ir saugumo politikai, turi būti ir toliau atsakingas už Sąjungos vystymosi politiką, taip pat už generalinio direktorato bei už tarnybų, atsakingų už nustatomą politiką, už politikos konsultacijas ir už ES vystomojo bendradarbiavimo politikos valdymą, veiklą, siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai vykdomi išorės veiksmai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalyje: „Sąjunga atsižvelgia į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“;

5.   primygtinai ragina ES viduje skirti daugiau dėmesio vystymosi klausimams ir suformuoti administravimo struktūrą, kuri būtų atsakinga už šios srities politiką ir jos įgyvendinimą; pabrėžia, kad už vystymosi ir humanitarinės pagalbos klausimus atsakingas Komisijos narys turėtų tvirčiau nei dabar vadovauti šiai politikos sričiai;

6.   pabrėžia, kad įsteigus Europos išorinių veiksmų tarnybą Komisijai bus lengviau toliau spartinti už išorės veiksmus atsakingų generalinių direktoratų reformą ir paprastinti jų veiklos procedūras; primygtinai ragina įtraukti Parlamentą apibrėžiant Europos išorinių veiksmų tarnybos pobūdį; reikalauja, kad ši nauja tarnyba visapusiškai atsiskaitytų Parlamentui; vis dėlto ragina priskirti atsakomybę už vystomojo bendradarbiavimo politiką ir šios politikos įgyvendinimą Komisijos nariui, atsakingam už vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikimo klausimus;

7.   teigia, kad siekiant vystymosi politikos darnos svarbu administraciniu lygmeniu įsteigti už vystymąsi atsakingą generalinį direktoratą, kuris būtų atsakingas už ES vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą, konsultavimą vystymosi politikos klausimais ir šios politikos valdymą;

8.   pabrėžia, kad siekiant padidinti ES vystomojo bendradarbiavimo politika veiksmingumą reikėtų atsisakyti dabartinės praktikos, pagal kurią vystomojo bendradarbiavimo politika skaidoma į tris etapus, t. y. politikos numatymas, įtraukimas į programas ir įgyvendinimas;

9.   pabrėžia būtinybę užtikrinti nuoseklumą ir įtraukti į programas Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikimo klausimus;

10. ragina Komisiją pašalinti esamą jos generalinių direktoratų struktūros ir kompetencijos nenuoseklumą politiniu ir biudžeto aspektais; ragina Vystymosi generaliniam direktoratui suteikti atsakomybę už visą ES vystomąją politiką, įskaitant bendradarbiavimą su AKR nepriklausančiomis besivystančiomis šalimis, ir priskirti EuropAid agentūrą Vystymosi generalinio direktorato kompetencijai;

11. palankiai vertina tai, kad sudarant susitarimus, kuriuose aprėpiamos sritys, kurioms taikoma įprasta arba speciali teisėkūros procedūra, reikalaujama Parlamento sutikimo (pritarimo) (jei Parlamento sutikimas būtinas) (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktis); pabrėžia, kad taip bus užtikrinta daugiau skaidrumo ir Parlamentas galės vykdyti visų Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos aspektų demokratinę priežiūrą;

12. pažymi, kad Lisabonos sutartyje vystomojo bendradarbiavimo srityje paliekama bendro sprendimo priėmimo procedūra (įprastinė teisėkūros procedūra); pabrėžia, kad tai turi reikšti, kad Europos Parlamentas turės realią veiksmingą visų ES vystomojo bendradarbiavimo politikos aspektų demokratinės priežiūros teisę;

13. palankiai vertina Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Lisabonos sutartimi, 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias numatoma, kad nacionaliniai parlamentai stebės, ar tinkamai laikomasi subsidiarumo principo; mano, kad, nacionaliniams parlamentams aktyviau dalyvaujant ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje, Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu vykdoma veikla geriau papildytų viena kitą ir visuomenė būtų geriau informuojama apie Sąjungos veiklą šioje srityje; pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų kuo veiksmingiau tam pasirengti.

14. palankiai vertina tai, kad į Lisabonos sutartyje pateiktus ES išorės ir vidaus tikslus įtrauktos įpareigojančios nuostatos dėl vaikų teisių apsaugos;

15. palankiai vertina tai, kad iš Lisabonos sutarties išbraukta Europos Bendrijos steigimo sutarties 179 straipsnio 3 dalis, pagal kurią Europos plėtros fondui (EPF) nebuvo taikomos Sutarties nuostatos; pažymi, kad tai suteikia galimybę įtraukti EPF į Sąjungos biudžetą iš naujo nepersvarsčius šios Sutarties; ragina Tarybą ir Komisiją įtraukti EPF į ES biudžetą per 2008–2009 m. laikotarpio vidurio persvarstymą ir taip padidinti svarbios ES vystymosi politikos dalies ir jos biudžeto demokratinį teisėtumą;

16. pabrėžia, kad tik skirdama daug dėmesio vystymosi politikos darnai Sąjunga galės įgyvendinti vystymosi tikslus ir ES vertybes, nurodytas Lisabonos sutartyje;

17. džiaugiasi, kad ES lygmeniu ketinama sukurti geriau organizuotą institucinę sistemą, skirtą koordinuoti Europos išorės santykių politiką, tačiau įspėja, kad vystymosi politika, norint, kad ji iš tiesų būtų veiksminga, turi būti paremta partneryste su šalimis gavėjomis ir nuosavybės teise.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Alessandro Battilocchio, Thijs Berman, Danutė Budreikaitė, Marie-Arlette Carlotti, Corina Creţu, Beniamino Donnici, Fernando Fernández Martín, Juan Fraile Cantón, Alain Hutchinson, Filip Kaczmarek, Glenys Kinnock, Maria Martens, Gay Mitchell, Luisa Morgantini, Horst Posdorf, José Ribeiro e Castro, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Feleknas Uca, Anna Záborská, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

John Bowis, Ana Maria Gomes, Miguel Angel Martínez Martínez, Manolis Mavrommatis, Mihaela Popa, Renate Weber, Gabriele Zimmer


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (27.5.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl naujo Parlamento vaidmens ir įsipareigojimų įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentas (*): Georgios Papastamkos

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad Lisabonos sutartyje numatyti bendros prekybos politikos (BPP) pakeitimai sudaro sąlygas didinti jos demokratinį teisėtumą ir veiksmingumą; atsižvelgiant į tai, pabrėžia, kad BPP taikymo sritis buvo išplėsta, visos BPP sritys priskirtos išskirtinei kompetencijai ir labai sustiprintas Parlamento vaidmuo ir galios;

2.  pabrėžia aiškų reikalavimą, kad BPP turi būti vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais, inter alia, ginti jos vertybes ir pagrindinius interesus, paremti demokratiją ir teisinę valstybę, skatinti tvarų vystymąsi ir tinkamą pasaulio valdymą; pabrėžia būtinybę užtikrinti įvairių ES išorės veiksmų nuoseklumą ir tarpusavio suderinamumą; tačiau mano, kad toliau reikalinga savarankiška prekybos politika, kurią taikant kuria būtų tinkamai atsižvelgiama į Europos Sąjungos prekybos interesų svarbą užimtumui ir klestėjimui; įspėja, kad BPP neturėtų būti vertinama kaip derybų kontrargumentas kitų politikos tikslų įgyvendinimo atžvilgiu;

3.  labai pritaria veiksmingam ne prekybos klausimų, pvz., aplinkos, socialinių ir maisto saugos standartų laikymosi, skatinimui vykdant BPP dvišaliu, tarpregioniniu ir daugiašaliu lygmenimis;

Tolesni santykiai su Europos Komisija

4.  pabrėžia, kad vesdama derybas ir sudarydama susitarimus pagal BPP Komisija bus teisiškai įpareigota informuoti Parlamentą ir specialųjį Tarybos paskirtą komitetą, nurodytą Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 207 straipsnyje, apie derybų eigą; ragina šią informaciją pateikti tokiu pat mastu ir tokiu pat metu, kaip ir atitinkamam Tarybos komitetui pagal minėtąjį straipsnį;

5.  apgailestauja, kad neišlaikyta Parlamento vaidmens ir galių pusiausvyra tarp jo vidaus ir išorės kompetencijos įvairiose BPP srityse; mano, kad ypač nepriimtina yra tai, kad Lisabonos sutartyje Parlamentui nesuteikta teisė pritarti Komisijos mandatui derėtis dėl prekybos susitarimų;

6.  tačiau mano, kad Parlamentas gali pateikti išankstines sąlygas, kurias įvykdžius jis suteiktų savo pritarimą, būtiną sudarant visus prekybos susitarimus; todėl pabrėžia būtinybę sustiprinti pagrindų susitarimą dėl Parlamento ir Komisijos santykių, ypač jo 19 straipsnį;

7.  prašo į šį atnaujintą pagrindų susitarimą įtraukti specialias dalis, kuriose Komisija būtų raginama:

a.  reaguoti į išankstines sąlygas, kurias Parlamentas gali nustatyti tam, kad duotų sutikimą prekybos susitarimo sudarymui prieš pradedant derybas iš tikrųjų ;

b.  suteikti Parlamentui visą būtiną informaciją, susijusią su bendrąja prekybos politika ir derybomis dėl prekybos susitarimų arba derybomis dėl kiekvienos su prekyba susijusios bet kurio susitarimo dalies, įskaitant visus pasiūlymus ir pasiūlymų dėl derybų įgaliojimų ir (arba) direktyvų projektus tinkamu metu, kad Europos Parlamentas galėtų pareikšti savo požiūrį, o Komisija galėtų tinkamai į juos atsižvelgti;

c.  atsižvelgiant į SESV 207 straipsnio komiteto operacijų skaidrumą, suteikti atsakingam Parlamento komitetui prieigą prie visų dokumentų;

d.  įtraukti stebėtojų delegaciją iš Parlamento į bet kokias derybas dėl komercinių susitarimų arba bet kokio kito tarptautinio susitarimo komercinių komponentų;

Tolesni santykiai su Taryba

8.  pažymi, kad pagal SESV 207 straipsnio 2 dalį Parlamentas ir Taryba bendrai priims sprendimus nustatydami bendros prekybos politikos (BPP) įgyvendinimo sistemą, į kurią gali būti įtraukti politiniai ir techniniai BPP aspektai;

9.  mano, kad SESV 207 straipsnio 2 dalies formuluotė „priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistemą“ reiškia, kad pagrindiniai BPP elementai bus įtraukti į teisės aktus, priimamus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, o neesminius šių teisės aktų elementus Komisija galės keisti arba papildyti pagal SESV 290 straipsnį priimdama „deleguotuosius teisės aktus“, jei taip nurodyta pagrindiniame teisėkūros akte;

10.  pažymi, kad „deleguotųjų teisės aktų“ atžvilgiu Parlamentas turės dideles galias, kurios gali apimti ir prieštaravimą atitinkamo deleguotojo akto įsigaliojimui, jei tai nustatyta pagrindiniame bendru sprendimu priimtame akte;

11.  mano, kad kai BPP teisės aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, pagal tuos aktus turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai Komisijai priimti „įgyvendinimo aktus“ pagal SESV 291 straipsnį; todėl ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti reglamentą, nustatantį įgyvendinimo aktų taisykles ir bendruosius principus, įskaitant valstybių narių vykdomos šių galių kontrolės tvarką, ir ragina Parlamentą ir Tarybą priimti šį reglamentą kuo greičiau po Sutarties įsigaliojimo;

12.  pabrėžia, kad šiame reglamente Komisija turėtų būti raginama priimant su BPP susijusius įgyvendinimo teisės aktus iš esmės nekeisti pagrindinių teisės aktų arba neįtraukti patikslinimų, kuriais remiantis būtų daromas poveikis pagrindiniuose teisės aktuose išreikštai politinei valiai;

13.  ragina Europos Vadovų Tarybą, Tarybą ir Komisiją apsvarstyti galimybę susitarti dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo su Parlamentu, kuriame būtų aiškiai apibrėžtas jo dalyvavimas visuose tarptautinių susitarimų sudarymo etapuose;

14.  ragina Tarybą pakviesti Parlamento atstovus dalyvauti visuose Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER II) posėdžiuose, kuriuose sprendžiami klausimai, susiję su įprastos teisėkūros procedūros taikymo sritimi;

Tolesni santykiai su Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoju Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai. Išorės veiksmai

15.  ragina būsimą Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (Vyriausiasis įgaliotinis / Pirmininko pavaduotojas) apsvarstyti su Parlamentu tinkamus metodus, kuriais remiantis Parlamentas būtų informuojamas ir su juo būtų konsultuojamasi dėl visų Sąjungos išorės veiksmų; siekiant šio tikslo normalia praktika turėtų tapti reguliarūs bendri Komisijos narių, atsakingų už išorės santykius, grupės (pirmininkauja Vyriausiasis įgaliotinis / Pirmininko pavaduotojas) ir atsakingų Parlamento komitetų delegacijų posėdžiai ir reguliarūs bendri Tarybos darbo grupių, COREPER, Politikos ir saugumo komiteto, 207 straipsnio komiteto ir Europos Komisijos bei Parlamento pranešėjų ir delegacijų posėdžiai;

16.  ragina numatyti ad hoc svarstymo procedūrą su Užsienio reikalų, Tarptautinės prekybos ir Vystymosi komitetais skiriant Vyriausiąjį įgaliotinį / Pirmininko pavaduotoją;

Tolesni santykiai su ES valstybių narių nacionaliniais parlamentais

17.  mano, kad Komisijos narių kolegijoje būtina išlaikyti atskirą Komisijos narį, atsakingą tik už prekybos politiką, kad būtų tinkamai atspindima BPP svarba;

18.  pabrėžia, kad visi su BPP (SESV Penktosios dalies II antraštinė dalis) susiję klausimai, įskaitant prekybą prekėmis, paslaugomis, intelektinės nuosavybės komercinius aspektus ir tiesiogines užsienio investicijas, priklausys išskirtinei Sąjungos kompetencijai, todėl prekybos susitarimai bus „Sąjungos susitarimai“ ir nebeliks mišrių prekybos susitarimų, sudarytų Europos Sąjungos ir valstybių narių;

19.  todėl rengiasi pradėti struktūrinį dialogą su valstybių narių nacionaliniais parlamentais ir bendromis jėgomis užtikrinti Europos Sąjungos BPP demokratinį teisėtumą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Kader Arif, Françoise Castex, Christofer Fjellner, Glyn Ford, Béla Glattfelder, Ignasi Guardans Cambó, Jacky Hénin, Marusya Ivanova Lyubcheva, Erika Mann, Helmuth Markov, David Martin, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Pierre Audy, Albert Deß, Eugenijus Maldeikis, Javier Moreno Sánchez, Salvador Domingo Sanz Palacio, Frithjof Schmidt, Zbigniew Zaleski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Emanuel Jardim Fernandes


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (4.6.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl naujo Parlamento vaidmens ir naujos jo atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentė (*): Pervenche Berès

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad pripažinus Europos centrinį banką (ECB) Europos institucija (tai netrukdo jam nepriklausomai vykdyti pinigų politiką), padidėja Parlamento, kaip institucijos, kuriai ECB atsiskaito už savo pinigų politikos sprendimus, atsakomybė, ypač už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingo jo komiteto atsakomybė; mano, kad taip pat turėtų būti sustiprintas Parlamento įnašas skiriant ECB vykdomosios valdybos narius; mano, kad atsižvelgiant į ECB vaidmenį kovojant su kenkimu Europos Sąjungos finansiniams interesams, Parlamento komitetai turėtų glaudžiai bendradarbiauti;

2.  džiaugiasi, kad keičiant ECB vykdomosios valdybos narių skyrimo tvarką pagal ECB Statuto 40 straipsnio 2 dalį Parlamentas atliks naują konsultavimo vaidmenį;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad oficialiai pripažįstama Eurogrupė ir jos pirmaujantis vaidmuo vykdant ekonominę euro zonos politiką; taigi mano, kad būtina plėsti savo už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingo komiteto inicijuotų mainų patirtį; ragina Eurogrupę ir Komisiją paaiškinti, kokie bus šio pakeitimo padariniai ištekliams ir vertinimui; mano, kad biudžeto valdymo institucija turėtų apsvarstyti galimybę Eurogrupės pripažinimą patvirtinti biudžeto priemonėmis;

4.  mano, kad sukūrus teisinę bazę, kuri leistų euro zonos bendrąsias ekonominės politikos gaires suderinti su būsimos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsniu, bei įvedus priemones, stiprinančias valstybių narių biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą, Komisija nedelsdama turėtų pasinaudoti šia nauja baze ir imtis iniciatyvos įtraukti Europos Parlamentą į procedūros nustatymo ir jos įgyvendinimo procesą;

5.  mano, kad nedelsiant turėtų būti įtvirtinta galimybė euro zonos valstybėms narėms turėti bendrą poziciją bei būti vieningai atstovaujamoms tarptautinėse finansinėse institucijose; taip pat atstovauti turėtų tie Parlamento komitetas, atsakingo už ekonomikos ir pinigų politiką, nariai, kurie yra Eurogrupėje atstovaujamos valstybės narės piliečiai;

6.  ragina Komisiją ir pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų patvirtinti daugiašalės priežiūros procedūrą, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsnio 6 dalyje;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, stiprėja Komisijos, kuri galės tiesiogiai pranešti atitinkamoms valstybėms narėms apie tai, kad nesilaikoma bendrųjų ekonomės politikos gairių, arba apie geram Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui kylančią grėsmę, vaidmuo pagal SESV, ir kad, kita vertus, priimant išsamias daugiašalės stebėjimo procedūros, kuri padėtų pagerinti ekonominį koordinavimą, taisykles taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

8.  džiaugiasi, kad priimti EB sutarties 16 straipsnio, tapsiančio SESV 14 straipsniu, pakeitimai, susiję su bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, ir ypač kad buvo padaryti teisinio pagrindo, kuriuo remiantis galima nustatyti principus ir sąlygas, pagal kuriuos šios paslaugos gali būti teikiamos, pakeitimai, o taip pat, kad priimtas protokolas dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų; taip pat džiaugiasi, kad buvo sukurta įprastos teisėkūros procedūra, pagal kurią Parlamentas ir Taryba gali nustatyti šių paslaugų teikimo principus ir sąlygas;

9.  džiaugiasi padidėjusiu nacionalinių parlamentų vaidmeniu pagal įprastą teisėkūros procedūrą kontroliuojant susbsidiarumo principo taikymą; vis dėlto, kadangi nėra specifinių konsultacijų su valstybių narių parlamentais, įsipareigoja kasmet įtraukti šias atstovybes svarstant bendrąsias ekonomikos politikos gaires;

10. pažymi, kad SESV 209 straipsnyje numatyti deleguoti teisės aktai suderinti su finansų srities teisės aktais; džiaugiasi, kad Komisijai deleguotų galių taikymo sritis ir trukmė nustatytos aiškiau; tačiau kartu pabrėžia, kad egzistuoja Lamfalussy procedūros ypatumai, ypač susiję su informacijos judėjimu tarp institucijų ir Komisijos skaidrumu rengiant teisines priemones, ir kad bent jau šiuos ypatumus reikia išsaugoti arba juos netgi toliau plėtoti siekiant daugiau skaidrumo, geresnio įvairių institucijų bendradarbiavimo ir geresnės priežiūros ES lygmeniu;

11. klausia Komisijos, kaip ji žada aiškinti deklaraciją dėl SESV 290 straipsnio, susijusio su konsultavimusi su ekspertais finansinių paslaugų srityje ir kaip ji ketina tą aiškinimą taikyti, išskyrus nuostatų, susijusių su deleguotaisiais aktais, numatytų sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, taikymą;

12. ragina Komisiją, kiek tai įmanoma, pasinaudoti sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 209 straipsniu, skatinant naudotis reglamentu finansinių paslaugų srityje;

13. Ragina Komisiją nedelsiant pasinaudoti nauju sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 197 straipsniu ir taikyti priemones administracinio bendradarbiavimo mokesčių bei finansinių paslaugų rinkų priežiūros srityse;

14. ragina Tarybą, kartu su Parlamentu, pradėti svarstymus, kaip pasinaudoti sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurios suteikia jai teisę pavesti ECB specialias funkcijas, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūros politika;

15. būgštauja, kad į EB sutarties 57 straipsnį, tapusiantį SESV 64 straipsniu, įtraukta valstybių narių sprendimų priėmimo balsuojant vieningai procedūra, skirta laisvo kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis arba iš jų suvaržymams panaikinti, jeigu šie suvaržymai reiškia atžangą liberalizuojant rinką; mano, kad ši nauja sąlyga faktiškai užkirs kelią ES iniciatyvoms finansų rinkų srityje, kurios galėtų būti esminės, norint išsaugoti Europos finansinį stabilumą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Manuel António dos Santos, Jonathan Evans, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Andrea Losco, Astrid Lulling, Florencio Luque Aguilar, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Ieke van den Burg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Daniel Dăianu, Mia De Vits, Harald Ettl, Vladimír Maňka, Margaritis Schinas

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Tobias Pflüger


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (29.5.2008)

pateiktas Konstitucinių reikalų komitetui

dėl naujo Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentas (*): Jan Andersson

(*)Darbo su susijusiais komitetais procedūra – Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi rengdamas pranešimą dėl galimo naujo Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį Konstitucinių reikalų komitetas prašė visų Parlamento komitetų atsakyti į du klausimus, pateiktus šio komiteto darbo dokumente,

B.  kadangi Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas prašė frakcijų teikti pastabas dėl šių dviejų klausimų ir pats pasinaudojo šio komiteto sekretoriato teikiama pagalba,

1.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto politinius prioritetus dėl Lisabonos sutartyje numatyto padidėjusios Parlamento demokratinės atsakomybės naudojimo, kaip nurodyta 2008 m. balandžio 9 d. darbo dokumente dėl Lisabonos sutartyje įvestų pakeitimų, kurie svarbūs Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui, Lisabonos sutartyje numatyta palyginti mažai pokyčių, kurie turi įtakos Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto įgaliojimams, nustatytiems Darbo tvarkos taisyklių VI priede;

2.  todėl mano, kad Lisabonos sutartyje numatytos didesnės Parlamento demokratinės atsakomybės naudojimas turės, palyginti su dabartine padėtimi, tik nedidelį poveikį Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto kompetencijai bei reikalų tvarkymui;

3.  pabrėžia, kad Lisabonos sutartyje numatyta siekti tolesnės pažangos kuriant socialinę Europą ir tobulinant socialinius teisės aktus, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įpareigojimais, nors ir pažymi, kad kai kurios valstybės narės nesilaiko privalomų chartijos įpareigojimų, ir iš dalies pakeistos Europos Sąjungos sutarties 2–3 straipsniuose aiškiau apibrėžti vertybes, kurios yra Europos Sąjungos veiksmų ir pagrindinių tikslų pagrindas;

4.  taip pat pabrėžia, kaip svarbu, kad iš dalies pakeistos Europos Sąjungos sutarties 9 straipsnyje numatyta horizontalioji socialinė sąlyga, kuri tarnaus kaip bendrasis Europos Sąjungos politikos vykdymo principas;

5.  itin palankiai vertina iš dalies pakeistos EB sutarties 16 straipsnį ir Lisabonos sutarties protokolą dėl visuotinės svarbos paslaugų, kuriame nustatytas aiškus teisinis pagrindas siekiant apibrėžti valstybių narių atsakomybę teikti vartotojams visuotinai prieinamas ir aukštos kokybės viešąsias paslaugas;

6.  džiaugiasi, kad teisės aktai, kuriuose draudžiama diskriminacija, bus priimami taikant bendro sprendimo procedūrą;

7.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į klausimą, kaip Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas numato spręsti problemas, kylančias teisės aktų leidyboje pereinant nuo konsultavimo į bendro sprendimo procedūrą bei įgyvendinant kitus procedūrinius pakeitimus, iki šiol buvo išnagrinėti tiktai trys pasiūlymai dėl teisės aktų, kuriems turės įtakos Lisabonos sutartyje numatyti pakeitimai; pabrėžia, kad šie trys pasiūlymai susiję su socialinės apsaugos koordinavimu ir remiasi EB sutarties 42 ir 308 straipsniais:

- pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (COM(2006)0016 – C6 0037/2006 – 2006/0006(COD));

- pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatančio XI priedo turinį (COM(2006)0007 – C6 0029/2006 – 2006/0008(COD));

- pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo priedus (COM(2007)0376 – C6 0204/2007 – 2007/0129(COD));

pabrėžia, kad antras ir trečias nurodyti pasiūlymai bus sujungti ir priimtas vienas teisės aktas;

8.  pažymi, kad kalbant apie minėtus tris pasiūlymus dėl teisės aktų vienintelis pakeitimas, numatytas Lisabonos sutartyje, bus susijęs su jų priėmimu, nes Taryba juos priims kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiai, kaip numatyta iš dalies pakeistos EB sutarties 42 straipsnyje nustatytoje procedūroje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

29.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Edit Bauer, Philip Bushill-Matthews, Alejandro Cercas, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Jan Cremers, Harald Ettl, Richard Falbr, Roger Helmer, Stephen Hughes, Jan Jerzy Kułakowski, Jean Lambert, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Maria Matsouka, Elisabeth Morin, Juan Andrés Naranjo Escobar, Csaba Őry, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Pier Antonio Panzeri, Rovana Plumb, Jacek Protasiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Gabriele Stauner, Ewa Tomaszewska, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Françoise Castex, Gabriela Creţu, Sepp Kusstatscher, Roberto Musacchio, Ria Oomen-Ruijten, Csaba Sógor, Tatjana Ždanoka


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (3.6.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Parlamento naujojo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentas (*): David Martin

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi dėl to, kad aplinkai visose ES politikos srityse, įtrauktose į Lisabonos sutartį, buvo suteiktas toks svarbus vaidmuo, įskaitant aiškią nuorodą į kovai su aplinkos apsaugos problemomis skirtų priemonių skatinimą tarptautiniu mastu, o ypač į kovą su klimato kaita ir visuotiniu atšilimu;

2.  pabrėžia Europos Parlamento ir Europos Sąjungos svarbą toliau atliekant vadovaujantį vaidmenį visose politikos srityse, susijusiose su klimato kaita;

3.  todėl pabrėžia, kad Europos Parlamentui ypač svarbu kaip galima greičiau patvirtinti savo poziciją dėl siūlomo su klimato kaita susijusių dokumentų paketo, kurį Komisija pateikė anksčiau šiais metais;

4.  su džiaugsmu pastebi, kad Europos Sąjungos įgaliojimai žymiai sustiprinami visuomenės sveikatos srityje, suteikiant įgaliojimus dėl sveikatos priežiūros paslaugų pasienio regionuose, teisę imtis su visuomenės sveikata susijusių priemonių piktnaudžiavimo tabaku ir alkoholiu srityje bei dėl stebėjimo, ankstyvo įspėjimo apie ir kovos su rimtais tarptautinio masto pavojais sveikatai, neįtraukiant įstatymų ir taisyklių suderinimo, o taip pat su priemonių, susijusių su vaistų ir prietaisų naudojimu medicininiais tikslais; pritaria aiškioms nuorodoms į iniciatyvas, skirtas gairių ir indikatorių sukūrimui, pasikeitimui gerąja patirtimi bei stebėjimui ir vertinimui reikalingų elementų paruošimui. Apie visa tai būtina informuoti Parlamentą; džiaugiasi dėl to, kad visuomenės sveikatos politiką vadovaujantis naująja Sutartimi galima vykdyti veiksmingiau;

5.  atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į padidėjusį dėmesį sveikatos priežiūros paslaugų, tarptautiniu mastu plintančių ligų ir klimato kaitos sritims, į tokius klausimus, kai tai įmanoma, reikėtų atsižvelgti visuose vykdomos ES politikos aspektuose, o ypač tarptautiniuose prekybos susitarimuose;

6.  džiaugiasi dėl to, kad į Sutartį įtraukiama nauja antraštinė dalis dėl energijos (XXI dalis) ir kad į šioje antraštinėje dalyje minimus tikslus įtraukiamas energijos sunaudojimo efektyvumo skatinimas bei atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, atsižvelgiant į poreikį saugoti ir gerinti aplinkos padėtį;

7.  pritaria tolesniam Europos Sąjungos įgaliojimų stiprinimui civilinės apsaugos srityje, suteikiant ad hoc pagalbą ir paramą nelaimių atveju trečiosioms šalims vykdant ES humanitarinės pagalbos politiką, ir remiant valstybių narių veiksmus bei juos papildant, taip pat taikant solidarumo išlygą gamtos arba dėl žmogaus veiklos kilusių katastrofų atvejais;

8.  pabrėžia, kad patikslinus Sąjungos įgaliojimus su aplinkos apsauga, visuomenės sveikata ir vartotojų apsauga susijusiose politikos srityse bus suteikta didelės naudos piliečiams visoje Europoje, nes tuo skatinamas tvarusis vystymasis Europos Sąjungoje, sveikatos apsaugos politika bei aplinkos apsauga;

9.  atsižvelgdamas į vis labiau tarptautinius mastu besiplečiančius savo vykdomos politikos įgaliojimus, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina Parlamentą ir Komisiją sudaryti sąlygas tiesioginiams ryšiams, kuriuos sudarytų nuolatinės konsultacijos tarp Vyriausiojo įgaliotinio Bendrajai užsienio ir saugumo politikai ir komiteto;

10. mano, kad Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas turi veiksmingą sistemą, kuria galima užtikrinti, kad Parlamentas įgyvendins ir visapusiškai pasinaudos savo vaidmeniu vadovaujantis naujomis nuostatomis dėl tikrinimo komitologijos srityje, ir pabrėžia, kad komitetas susiduria su iššūkiu suderinti savo įprasto teisės aktų leidybos darbo programos krūvį su naujomis tikrinimo užduotimis;

11. pritaria nacionalinių parlamentų vaidmens teisės aktų leidybos procese stiprinimui taikant naują prievolę tikrinti visus pasiūlymus dėl teisės aktų, išskyrus atvejus, kai nėra taikomas subsidiarumo principas; pažymi, kad dar per anksti pasakyti, kaip ši nauja nuostata dėl tikrinimo praktikoje paveiks komiteto ir Parlamento darbą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

2

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Liam Aylward, Pilar Ayuso, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Martin Callanan, Dorette Corbey, Magor Imre Csibi, Chris Davies, Avril Doyle, Edite Estrela, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Marie Anne Isler Béguin, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Peter Liese, Jules Maaten, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Inés Ayala Sender, Iles Braghetto, Bairbre de Brún, Genowefa Grabowska, Rebecca Harms, Jutta Haug, Henrik Lax, Johannes Lebech, Alojz Peterle


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (3.6.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl naujo Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentė (*): Evelyne Gebhardt

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  konstatuoja, kad pagal Lisabonos sutartį vykdant vidaus rinkos, vartotojų apsaugos ir muitų sąjungos politiką ir toliau taikoma bendro sprendimo procedūra, dabar pervadinta į „įprastą teisėkūros procedūrą“; pabrėžia, kad ėmus taikyti minėtąją procedūrą tam tikriems sprendimams Europos Parlamentas įgijo daugiau teisių;

2.  iš visos širdies pritaria Lisabonos sutarčiai ir ypač atkreipia dėmesį į:

- tikslą sukurti vidaus rinką, susijusią su horizontaliaisiais socialiniais ir ekologiniais elementais

- Protokolą dėl vidaus rinkos ir konkurencijos ir atsižvelgdamas į jį pažymi, kad konkurencijos politika yra būtina vidaus rinkos veikimo priemonė, o ne tikslas savaime;

- vidaus rinką, ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, vartotojų apsaugą ir bendras su visuomenės sveikata susijusias saugumo priemones, kaip į pagrindines veiklos sritis, kuriose Europos Sąjunga dalijasi savo kompetencija su valstybėmis narėmis;

- raginimą valstybėms narėms dėti daugiau pastangų siekiant iš esmės liberalizuoti paslaugų rinką, kiek įmanoma atsižvelgiant į bendrą ekonominę padėtį ir į padėtį atitinkamuose ekonomikos sektoriuose

- Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros kompetenciją, susijusią bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, ypač atsižvelgiant į socialinės ir teritorinės sanglaudos svarbą; atkreipia dėmesį į Protokole dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų nurodytą veiksmų laisvę, kurią turi nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos;

- tai, kad sustiprinamas ir aiškiau apibrėžiamas subsidiarumo principas, kad nacionaliniai parlamentai įtraukiami į teisėkūros procesą, kaip nustatyta Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo bei Protokole dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje;

3.  pabrėžia, kad vartotojų apsauga yra svarbi užduotis, į kurią atsižvelgiama nustatant ir vykdant kitų sričių Sąjungos politiką;

4.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją muitų sąjungos srityje; pabrėžia Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros kompetenciją, susijusią priemonėmis bendradarbiavimui muitinių darbo srityje gerinti;

5.  taigi konstatuoja, kad, kai nacionaliniai parlamentai nuo 2009 m. sausio 1 d. vykdys subsidiarumo principo kontrolę, galėtų būti kontroliuojami ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimai, kurie nebaigti svarstyti per pirmąjį svarstymą iki 2008 m. pabaigos(1).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Charlotte Cederschiöld, Gabriela Creţu, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Martí Grau i Segú, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Edit Herczog, Iliana Malinova Iotova, Graf Alexander Lambsdorff, Toine Manders, Arlene McCarthy, Nickolay Mladenov, Zita Pleštinská, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Salvador Domingo Sanz Palacio, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Marianne Thyssen, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Emmanouil Angelakas, Giovanna Corda, Jan Cremers, Joel Hasse Ferreira, Filip Kaczmarek, Manuel Medina Ortega

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Dragoş Florin David, Jean-Paul Gauzès, Sirpa Pietikäinen

(1)

Tai, dabartiniu požiūriu, galėtų būti pasiūlymai dėl direktyvų dėl su gynyba susijusių pirkimo sutarčių sudarymo ir produktų siuntimo (COM(2007)0766) ir COM(2007)0765), taip pat Direktyva dėl žaislų saugos (COM(2008)0009).


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (29.5.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Naujo Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentas: Paolo Costa

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   primena, kad daugelį metų, įvairių Parlamento kadencijų metu, Transporto ir turizmo komitetui teko didelė procentinė dalis visos Europos Parlamento veiklos, susijusios su teisėkūra pagal bendro sprendimo procedūrą; nors ir nebuvo pamirštama vykdyti platesnio pobūdžio politinės veiklos ir rengti nuomonių, didžioji Transporto komiteto veiklos dalis buvo susijusi su bendro sprendimo procedūros dokumentais; pažymi, kad padėtis nepakis, jei bus ratifikuota Lisabonos sutartis ir bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

2.   pritaria tam, kad į Lisabonos sutartį įtraukta nauja antraštinė dalis „Turizmas“; pažymi, kad Lisabonos sutarties 195 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Sąjunga papildo valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje, įmonėms palankią aplinką ir keitimąsi pažangiąja patirtimi; džiaugiasi tuo, kad Parlamentui buvo suteikti nauji įgaliojimai turizmo srityje ir tikisi, kad tai padės vystyti naują turizmo politiką Europos Sąjungoje;

3.   taip pat pritaria nuostatai, kad pasiūlymų dėl teisės aktų, patenkančių į šios antraštinės dalies taikymo sritį, priėmimą reglamentuos įprasta teisėkūros procedūra;

4.   atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją apsvarstyti, ar reikia teisės aktų arba kitų veiksmų norint įgyvendinti prioritetus, nurodytus 2005 m. rugsėjo 8 d.(1) ir 2007 m. lapkričio 29 d.(2) Parlamento rezoliucijose dėl turizmo, konkrečiai – teisės aktų arba kitų veiksmų, susijusių su statistikos duomenų rinkimu turizmo srityje, Europos turistų apgyvendinimo klasifikavimo sistema ar sistemomis ir vartotojų apsaugos nuostatų taikymo srities išplėtimu taip, kad į ją patektų visos atostogų paslaugas siūlančios interneto svetainės; taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų ar kitų šios srities priemonių;

5.   džiaugiasi, kad į Lisabonos sutarties 189 straipsnį įtrauktas teisinis pagrindas dėl Europos kosmoso politikos ir Europos kosmoso programos rengimo pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

6.   pažymi, kad transporto veikla apima paleidimo paslaugas ir joms būtiną infrastruktūrą, todėl šios paslaugos ir infrastruktūra turėtų būti grindžiamos Lisabonos sutarties VI antraštine dalimi ir priklausyti Parlamento Transporto ir turizmo komiteto kompetencijai; pageidauja, kad Komisijos iniciatyvos, susijusios su minėtąja tikslia kosmoso sektoriaus sritimi, būtų aiškiai grindžiamos šiuo teisiniu pagrindu;

7.   pritaria tam, kad pagal Lisabonos sutarties 207 straipsnio 5 dalį pritarimo procedūros taikymo sritis išplečiama taip, jog ši procedūra būtų taikoma tarptautiniams susitarimams aviacijos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, ragina naudotis visomis galimybėmis, suteikiamomis pagal Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 83 ir 84 straipsnius, pagal kuriuos Parlamentas gali prašyti Tarybos nepradėti derybų tol, kol jis nepateikė savo pozicijos, taip pat gali, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, bet kuriuo derybų metu patvirtinti rekomendacijas, kad į jas būtų atsižvelgta prieš baigiant derybas;

8.   ragina bet kaip keičiant Darbo tvarkos taisykles, siekiant suderinti jas su Lisabonos sutartimi, išlaikyti esmines 83 ir 84 straipsnių nuostatas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

29.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Paolo Costa, Arūnas Degutis, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Brigitte Fouré, Mathieu Grosch, Georg Jarzembowski, Timothy Kirkhope, Sepp Kusstatscher, Jörg Leichtfried, Marian-Jean Marinescu, Willi Piecyk, Paweł Bartłomiej Piskorski, Luís Queiró, Reinhard Rack, Brian Simpson

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Nathalie Griesbeck, Zita Gurmai, Leopold Józef Rutowicz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Bart Staes

(1)

OL C 193 E, 2006 8 17, p. 325.

(2)

Priimti dokumentai, P6_TA(2007)0575.


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (30.5.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl naujo Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentas(*): Gerardo Galeote

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   palankiai vertina tai, kad Lisabonos sutartyje pritarimo procedūra, pagal kurią buvo tvirtinamas bendrasis reglamentas dėl struktūrinių fondų, pakeičiama vadinamąja įprasta teisėkūros procedūra, taigi sprendžiant ekonomikos, socialinės srities ir teritorinės sanglaudos klausimus Europos Parlamento vaidmuo ne mažiau svarbus negu Tarybos; taikant bendro sprendimo procedūrą Parlamentas įgyja daug daugiau teisėkūros galių, stipriai išplečiama Regionų plėtros komiteto kompetencijos sritis, o ši permaina bus ypač svarbi skirstant struktūrinių fondų lėšas po 2013 m., taigi skatinamas skaidrumas ir didesnė Parlamento atskaitomybė piliečiams;

2.   yra įsitikinęs, kad įtraukus į sutartį Europos Sąjungos siekį skatinti teritorinę sanglaudą papildomas ekonominės ir socialinės sanglaudos siekis ir papildoma Parlamento ir Regioninės plėtros komiteto kompetencijos sritis suteikiant Parlamentui ir minėtajam komitetui teisę vertinti svarbiausių ES politikos sričių poveikį teritorinei sanglaudai; pabrėžia, kad labai svarbu, jog teritorinės sanglaudos klausimai priklausytų bendrai ES ir valstybių narių kompetencijai, ir, norėdamas užtikrinti sparčią pažangą siekiant šio tikslo, rekomenduoja Regioninės plėtros komitetui visapusiškai dalyvauti vykdant įvairią su šia sritimi susijusią veiklą;

3.  ragina Tarybą ir Komisiją pasitarus su Parlamentu konkrečiau apibrėžti teritorinės sanglaudos koncepciją ir tikslą (įskaitant susijusius rodiklius, metodus ir priemones) ir vadovaujantis šia apibrėžtimi nedelsiant skirti didesnį dėmesį visų ES politikos sričių, kurios itin susijusios su teritoriniu aspektu, poveikį teritorinei sanglaudai; taigi atkreipia dėmesį į teritorinės sanglaudos svarbą svarstant klausimus, susijusius su Europos erdviniu planavimu, su policentrinės ir darnios miestų sistemos kūrimu, su naujo pobūdžio santykių tarp miestų ir kaimų kūrimu;

4.  pabrėžia svarbų Regioninės plėtros komiteto vaidmenį apibrėžiant teritorinę sanglaudą ir kuriant jai siekti skirtų sanglaudos politikos finansavimo priemonių sąsajas; be to, ragina valstybes nares parodyti reikiamą politinę valią ir įtraukti teritorinės sanglaudos siekį į nacionalinius teisės aktus;

5.  teigiamai vertina tai, kad Lisabonos sutartyje pateikiama tikslesnė ir išsamesnė regionų apibrėžtis, pvz., kaimo regionai, regionai, kuriuose susiduriama su demografiniais sunkumais, ypač nutolę ir tarpvalstybiniai regionai, kuriai, siekdama savo sanglaudos politikos tikslų, Bendrija turėtų skirti ypač daug dėmesio;

6.  palankiai vertina tai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 ir 355 straipsnius patvirtintas ypatingas atokiausių regionų statusas, kuris dabar pateikiamas ir specialiose su valstybės parama susijusiose nuostatose;

7.  pažymi, kad sanglaudos politikai skiriama viena iš didžiausių ES biudžeto dalių; yra tvirtai įsitikinęs, kad pakeitus biudžeto procedūrą, ypač nusprendus sušaukti taikinimo komitetą Parlamentui tvirtinant pakeitimus per pirmąjį svarstymą, iškils būtinybė stiprinti Regioninės plėtros ir Biudžeto komitetų bendradarbiavimą, t. y. Regioninės plėtros komitetui turės būti atstovaujama taikinimo komiteto posėdžiuose;

8.  palankiai vertina tai, kad praplečiama subsidiarumo principo taikymo sritis, ypač vietos ir regioninės valdžios institucijų atžvilgiu, ir tai, kad ketinama taikyti išankstinio įspėjimo sistemą, kuria naudodamiesi nacionaliniai parlamentai galės geriau įvertinti, ar rengiant Bendrijos teisėkūros pasiūlymus nuosekliai vadovaujamasi subsidiarumo ir proporcingumo principais; taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti Regioninės plėtros komiteto ir nacionalinių parlamentų ryšius. pvz., kuriant ar remiant specialius ryšių kanalus; todėl yra įsitikinęs, kad svarbus vietos, regioninių valdžios institucijų ir parlamentų dalyvavimas veikloje, susijusioje su subsidiarumo principo taikymu, ir primena, kad šis dalyvavimas priklauso nuo nacionalinių nuostatų;

9.  teigiamai vertina bendras Europos Sąjungos vertybes, susijusias su bendruoju ekonominiu interesu, kuris nurodytas protokole dėl visuotinės svarbos paslaugų, ir ypač pabrėžia atitinkamą nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį;

10. pabrėžia, kad bendradarbiaujant Parlamentui ir Regionų komitetui svarbų vaidmenį atlieka Regioninės plėtros komitetas;

11. ragina Regionų komitetą pateikti Regioninės plėtros komitetui nuomonę dėl Lisabonos sutarties poveikio regionų politikai ir Regionų komiteto kompetencijos sričiai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

29.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Victor Boştinaru, Wolfgang Bulfon, Bairbre de Brún, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Zita Gurmai, Gábor Harangozó, Mieczysław Edmund Janowski, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Florencio Luque Aguilar, Sérgio Marques, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Kyriacos Triantaphyllides, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Bernadette Bourzai, Jan Březina, Den Dover, Emanuel Jardim Fernandes, Fernando Fernández Martín, Francesco Ferrari, Louis Grech, Ramona Nicole Mănescu, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Christa Prets, Jürgen Schröder, Richard Seeber, Bart Staes, László Surján, Manfred Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Manuel Medina Ortega, Nicolae Vlad Popa


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (27.5.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl naujo Parlamento vaidmens ir įsipareigojimų įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentas (*): Niels Busk

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria bendro sprendimo procedūros išplėtimui siekiant įtraukti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP);

2.  mano, kad nustačius įprastą teisės aktų priėmimo tvarką, t. y.  bendro sprendimo procedūrą BŽŪP srityje, gerėja Europos Sąjungos demokratinė atskaitomybė, nes Sąjungos piliečiams atstovaujantis Europos Parlamentas lygiomis sąlygomis su Taryba, kuri atstovauja valstybėms narėms, kartu leis teisės aktus;

3.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas yra vienintelė demokratiškai išrinkta institucija, atstovaujanti Sąjungos piliečiams;

4.  mano, kad žemės ūkio nuostatas reikia išplėsti atsižvelgiant į dabartinę padėtį; be to, pabrėžia, kad maisto gamybai ir toliau turi būti teikiama pirmenybė turint mintyje apsirūpinimo maistu užtikrinimą pasaulyje, drauge negalima pamiršti su energetiniu saugumu ir aplinkos apsauga susijusių problemų;

5.  pabrėžia, kad Parlamentas turi užtikrinti, jog nuostatos, būtinos siekiant BŽŪP tikslų, būtų nustatomos teisės aktuose, o ne aktuose, kuriuos priima tik Taryba arba Komisija, naudodamasi su deleguotaisiais teisės aktais ir įgyvendinamosiomis priemonėmis susijusiomis galiomis;

6.  pabrėžia, kad visiems dabartiniams Tarybos teisės aktams, priimtiems remiantis EB sutarties 36 ir 37 straipsniais, bus taikoma naujo 37 straipsnio 2 dalis, t. y. bendro sprendimo procedūrai; būtent taip yra keturių pagrindinių horizontaliųjų klausimų žemės ūkio srityje atveju (bendras žemės ūkio rinkų organizavimas, Tiesioginių išmokų reglamentas, Kaimo plėtros reglamentas ir BŽŪP finansavimas); be to, pabrėžia, kad teisės aktai dėl kokybės, ekologinio ūkininkavimo ir skatinimo taip pat pateks į 37 straipsnio 2 dalies taikymo sritį;

7.  mano, kad 37 straipsnio 3 dalis neturi savarankiškos galios; pabrėžia, kad remiantis 37 straipsnio 2 dalimi pagal bendro sprendimo procedūrą priimtas teisės aktas būtinas siekiant nustatyti, ar ir kaip pagal 37 straipsnio 3 dalį Taryba gali naudoti savo galias;

8.  ragina, kad Taryba viena, nepasikonsultavusi su Parlamentu, negalėtų imtis 37 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių;

9.  mano, kad nė vieno esamo Tarybos teisės akto negalėjo būti priimta remiantis 37 straipsnio 3 dalimi, ir todėl mano, kad ši dalis dėl savo apimties ir galimo taikymo negali turėti galios kaip bendras teisės aktų pagrindas;

10. pažymi, kad komitologijos procedūros, priimtos remiantis EB sutarties 202 straipsniu, bus panaikintos; pabrėžia su 249C straipsniu susijusį pagrindinį vaidmenį, kurį turi atlikti Parlamentas rengiant naują komitologijos teisinį pagrindą (t. y. priimant teisės aktus pagal įprastą teisės aktų priėmimo procedūrą), ypač atsižvelgiant į komitetų vaidmenį žemės ūkio srityje; taigi pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui būtų atstovaujama institucijų derybose, kurioms vykstant bus parengta nauja komitologijos tvarka;

11. pabrėžia, kad tam tikri Parlamento komitetai, kurie specializavosi tam tikroje srityje, turėtų būti atitinkamai įtraukiami į vykstančias diskusijas apie komitologijos tvarką pagal Lisabonos sutartį, siekiant, kad būtų sklandžiai pereita nuo dabartinės sistemos prie būsimų nuostatų; mano, kad turi būti užtikrinta deleguotųjų teisės aktų ir įgyvendinamųjų priemonių parlamentinė kontrolė;

12. pabrėžia poreikį stiprinti santykius ir kurti intensyvesnį nuolatinį dialogą su valstybių narių parlamentais, atsižvelgiant į tai, kad 3B straipsnio 3 dalyje nustatoma papildoma valstybių narių parlamentų atliekama patikra, grindžiama subsidiarumo principu;

13. pabrėžia, kad Lisabonos sutartis turės būti taikoma inicijuojant visus teisėkūros pasiūlymus, kai ji įsigalios;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Vincenzo Aita, Peter Baco, Bernadette Bourzai, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Giovanna Corda, Joseph Daul, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Constantin Dumitriu, Michl Ebner, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Lily Jacobs, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Vincenzo Lavarra, Stéphane Le Foll, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, James Nicholson, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Czesław Adam Siekierski, Alyn Smith, Petya Stavreva, Witold Tomczak, Donato Tommaso Veraldi, Janusz Wojciechowski, Andrzej Tomasz Zapałowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Liam Aylward, Esther De Lange, Hans-Peter Mayer, Brian Simpson, Struan Stevenson, Kyösti Virrankoski


Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (28.5.2008)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Parlamento naujo vaidmens ir naujų įsipareigojimų taikant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentė: Rosa Miguélez Ramos

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra – Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Lisabonos sutartyje numatytas svarbus sprendimų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) srityje priėmimo pokytis, nes jai įsigaliojus 2009 m. sausio 1 d. Europos Parlamentas nustos būti vien konsultacine institucija ir iš esmės taps teisėkūros institucija, kuri vienodomis sąlygomis dalysis sprendimų priėmimo galiomis su Taryba;

2.  mano, kad žinant dabartinę geopolitinę, ekonominę ir socialinę padėtį ir tai, kad rengiamas Europos ir pasaulio vandenynų ir jūrų išsaugojimo ir tvaraus vystymosi strateginis ir veiksmų planas (Europos jūrų politika), galima pateisinti, kodėl buvo išplėstos Europos Parlamento sprendimų priėmimo galios BŽP srityje;

3.  mano, kad, atsižvelgiant į naujai susiklosčiusias aplinkybes, negalima išvengti būtinybės persvarstyti ir atnaujinti Darbo tvarkos taisyklių VI priede apibrėžtų Žuvininkystės komiteto atsakomybės sričių, kurios nustatytos 1994 m., kai įsteigtas Žuvininkystės komitetas, ir kurios nepakito 2002 m. įvykdžius didelę bendros žuvininkystės politikos reformą, be to, po Komisijos Žuvininkystės generalinio direktorato vidaus restruktūrizavimo, kuris atliktas siekiant atsižvelgti į naujas su žuvininkystės valdymu susijusias tarptautines aplinkybes, būtina pakeisti du pavadinimus;

4.  prašymą atnaujinti Žuvininkystės komiteto atsakomybės sritis grindžia tuo, kad be minėtosios 2002 m. reformos vieni iš svarbiausių BŽP raidai įtaką padariusių pokyčių yra nuosekliai atlikti pakeitimai, susiję su žuvininkystei skiriamomis lėšomis, kol galiausiai šios lėšos buvo pašalintos iš Bendrijos struktūrinių fondų skyriaus, žvejybos susitarimų virtimas žuvininkystės partnerystės susitarimais, padidėjusi regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų svarba ir stiprėjantis Europos Sąjungos jose atliekamas vaidmuo, iš esmės pakitusi prekyba žuvininkystės produktais, naujų technologijų taikymas žuvininkystėje ir pasikeitęs Bendrijos žuvininkystės valdymo uždavinys – dabar jis turės būti vykdomas vadovaujantis ekosistemomis pagrįstu požiūriu, atsižvelgiant į Europos Sąjungai nustatytą naują integruotą jūrų politiką;

5.  pabrėžia, kad būtų nenuoseklu, jei bendro sprendimo galią turintis komitetas ir toliau liktų neutralus, todėl rekomenduoja, siekiant išvengti tokios padėties, įgyvendinti reikiamus pokyčius;

6.  teigiamai vertina naują tvarką, pagal kurią Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą parengs reikiamas taisykles BŽP tikslams pasiekti (Sutarties 37 straipsnio 2 dalis);

7.  mano, kad taikant šio principo, kuris grindžiamas abiejų institucijų lygiavertiškumu, išimtis, griežtai ribojamas Sutartyje nurodytais atvejais, reikės laikytis Teisingumo Teismo precedentų teisės išimčių ir bendrųjų taisyklių srityje;

8.  pažymi, kad Sutarties 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog žvejybos galimybių (bendro leidžiamo sugauti kiekio ir kvotų) nustatymas ir paskirstymas tarp valstybių narių išimtinai priklausys Tarybos kompetencijai, todėl Parlamentas neturės dalyvauti sprendžiant šiuos klausimus, kaip buvo įprasta iki šiol;

9.  mano, kad šios kompetencijos išimtinumo aprėptis turės būti apsvarstyta remiantis pasiūlymų turiniu, ir tie pasiūlymai, kurių pagrindinis tikslas – apsaugoti žvejybos išteklius, turės būti traktuojami kaip žuvininkystės politikos dalis;

10. šiomis aplinkybėmis mano, kad sprendimai dėl bet kokių kitų oficialiai į metinį reglamentą įtrauktų klausimų, neskaitant žvejybos galimybių nustatymo ir kvotų paskirstymo, pvz., susijusių su techninėmis priemonėmis ar žvejybos pastangomis, arba dėl regioninių žvejybos organizacijų (RŽO) priimtų susitarimų įtraukimo klausimų, bus priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą, t. y. bendro sprendimo procedūrą, nes jie turi savo teisinį pagrindą;

11. pabrėžia, kad žuvininkystės srityje Sąjunga dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis, išskyrus biologinių jūrų išteklių apsaugos priemones, kurios priklauso ES išimtinei kompetencijai; pažymi, kad naujojoje Sutartyje numatyta, kad nacionaliniai parlamentai kontroliuos subsidiarumo principo taikymą, o pasidalijamosios kompetencijos žuvininkystės srityje atveju nacionaliniams parlamentams nustatytas aštuonių savaičių terminas pateikti pagrįstą nuomonę dėl svarstomo pasiūlymo; mano, kad Taryba ir Parlamentas turės laukti, kol praeis šis terminas, nes jei jie nesilaikys subsidiarumo principo, bus galima kreiptis į Teisingumo Teismą;

12. pažymi, kad aplinkos apsauga paprastai priklauso pasidalijamosios kompetencijos sričiai; todėl prašo aiškiau apibrėžti Sutarties dėl ES veikimo 3 straipsnyje vartojamą terminą „biologiniai jūrų ištekliai“ ir aplinkybes, kuriomis jų išsaugojimas „patenka į bendros žuvininkystės politikos sritį“, kad būtų galima tiksliau apibrėžti išimtinės kompetencijos aprėptį;

13. atkreipia dėmesį į naują tarptautinių žuvininkystės susitarimų priėmimo sistemą, kurios pagrindinė naujovė susijusi su šių susitarimų sudarymo procesu, nes Sutartyje aiškiai nurodyta, kad prieš jas sudarydama Taryba turės gauti Parlamento pritarimą; pabrėžia, kad ši veto teisė Parlamento požiūriu praktiškai išplės ir patobulins iki šiol galiojusias nuostatas, kurios taikomos tik didelį finansinį poveikį turintiems susitarimams arba susitarimams, kuriems turi būti sukurta speciali institucinė bazė, kaip antai RŽO sudaromi susitarimai;

14. mano, jog norint, kad Europos Parlamento Žuvininkystės komitetas galėtų vykdyti savo su žuvininkystės partnerystės susitarimų tvirtinimu susijusias užduotis, Komisija turi tiksliai informuoti jį apie derybų dėl šių susitarimų eigą;

15. taip pat mano, jog, kaip ne kartą reikalavo Parlamentas, būtina, kad Žuvininkystės komitetas kaip stebėtojas dalyvautų žuvininkystės susitarimuose numatytų jungtinių komitetų veikloje, ir prašo, kad ši sąlyga būtų paminėta tarpinstituciniame susitarime;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad išnagrinėjus įvairias naujoves, kurios pagal naują Sutartį taikytinos bendrai žuvininkystės politikai:

- dabar labai sunku aiškiai nustatyti Sutarties 37 straipsnio 3 dalies taikymo aprėptį;

- naujoji Sutartis turės būti taikoma visiems teisėkūros pasiūlymams, kurie bus svarstomi, kai ji įsigalios;

- teisės aktų leidėjai (Taryba ir Parlamentas) turi didelę interpretavimo laisvę, todėl iš principo reikės laukti įvykių eigos ir nepamiršti, kad yra galimybė sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, pagal kurį būtų aiškiau apibrėžta Sutarties 37 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo sritis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jim Allister, Elspeth Attwooll, Iles Braghetto, Niels Busk, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Avril Doyle, Emanuel Jardim Fernandes, Carmen Fraga Estévez, Duarte Freitas, Ioannis Gklavakis, Ian Hudghton, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Willi Piecyk, Struan Stevenson, Catherine Stihler, Margie Sudre, Cornelis Visser

 - 


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (4.6.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl naujo Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008(INI))

Nuomonės referentė: Maria Badia i Cutchet

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  siekdamas suartinti Europą ir jos piliečius, džiaugiasi, kad į Lisabonos sutartį (2 straipsnio 124 punktas) buvo įrašytas sportas kaip vienas iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) teisinių pagrindų ir taip iš dalies pakeistas EB sutarties 149 straipsnis;

2.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga, ypač siekdama išplėsti, be kita ko, europinį sporto matmenį, gali veikti sporto srityje ir glaudžiai susieti savo socialinį ir šviečiamąjį vaidmenį, skatinti nešališkumą bei atvirumą rengiant sporto varžybas ir už sportą atsakingų institucijų bendradarbiavimą, taip pat apsaugoti sportininkų, ypač jauniausių, fizinį ir moralinį vientisumą;

3.  džiaugiasi, kad kvalifikuota balsų dauguma sprendimai bus priimami ir kultūros srityje, ši procedūra pagal įprastą teisėkūros procedūrą bus taikoma ir sporto srityje priimant nacionalinių sprendimų paramos, bendradarbiavimo ir papildomas priemones išskyrus bet kokias vidaus teisės aktų derinimo priemones;

4.  džiaugiasi, kad buvo pakeistas EB sutarties 149 straipsnis ir išplėstos ES veiksmų jaunimo sektoriuje galimybės, įskaitant jaunimo skatinimą dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime, ir siekdamas geresnio jaunųjų piliečių dalyvavimo visuomenės gyvenime, pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti ES iniciatyvas ir plėtoti įvairių sričių politiką, skatinant jaunimą ir palengvinant jam sąlygas visais lygmenimis aktyviai dalyvauti demokratiniame gyvenime;

5.  dar kartą pabrėžia su kultūros aspekto įtraukimu į Lisabonos darbotvarkę susijusius principus ir priemones, kuriuos Parlamentas patvirtino savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliucijoje dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(1), atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui, Tarybai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui;

6.  išreiškia pasitenkinimą dėl to, kad SESV išsaugojo EB sutarties 151 straipsnio 4 dalies, kurioje numatyta, kad „Bendrija į kultūros aspektus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas šios Sutarties nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę“, horizontalųjį pobūdį;

7.  pažymi, kad remiantis šia horizontaliąja sąlyga kultūros srityje, kaip ir SESV numatytos naujos horizontaliosios sąlygos, susijusios su bendros rinkos socialiniu aspektu, tvaria plėtra ir kova su bet kokios formos diskriminacija, bus galima rengti bendrąsias veiksmų programas, apibrėžiančias siektinus tikslus kultūros srityje;

8.  mano, kad tokių programų tikslas – pabrėžti Europos kultūros ypatumus, kurie, viena vertus, yra tapatumo, abišalio pripažinimo ir pilietiškumo veiksnys ir Europos kūrimo variklis, o, kita vertus, apibūdina Europos kultūros vietą pasaulyje;

9.  mano, jog būtina dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų užtikrinta Europos informavimo ir komunikacijos politikos plėtra, ir pakartoja savo prašymą pasirašyti tarpinstitucinį susitarimą, kuriame būtų apibrėžti Europos institucijų bendradarbiavimo šioje srityje bendrieji principai;

10. atsižvelgdamas į didelę SESV naujovę, t. y. į nacionaliniams parlamentams suteiktą galimybę užtikrinti, kad teisingai būtų paskirstyti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įgaliojimai taikant subsidiarumo principą, ragina nacionalinius parlamentus prireikus parengti darbotvarkes ir darbo metodus, kad būtų užtikrintas subsidiarumo principo taikymas svarstant bet kokį Sąjungos teisėkūros pasiūlymą kultūros, garso ir vaizdo, švietimo, jaunimo ir sporto reikalų srityse.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Badia i Cutchet, Katerina Batzeli, Ivo Belet, Guy Bono, Nicodim Bulzesc, Marielle De Sarnez, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Claire Gibault, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Mikel Irujo Amezaga, Ramona Nicole Mănescu, Manolis Mavrommatis, Marianne Mikko, Ljudmila Novak, Doris Pack, Christa Prets, Pál Schmitt, Hannu Takkula, Helga Trüpel

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Victor Boştinaru, Jean-Marie Cavada, Den Dover, Ignasi Guardans Cambó, Elisabeth Morin

(1)

Tos dienos Priimti tekstai. P6_TA(2008)0124.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (1.7.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentė (*): Diana Wallis

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis.

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas mano, kad Lisabonos sutartis teigiamai prisideda prie Parlamento galių stiprinimo ir teisėkūros srityje, ir teisės aktų delegavimo bei Komisijos įgyvendinimo galių stebėsenos srityje, ir ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad Lisabonos sutartyje nustatyti du specifiniai mechanizmai suteikia valstybių narių parlamentams gerokai didesnį vaidmenį tikrinant, kaip laikomasi subsidiarumo principo; kiekvienu atveju valstybių narių parlamentai turės aštuonias savaites, kurias Komisija privalo jiems suteikti, reaguoti į teisės aktų pasiūlymus; pirma, jei viena trečioji ES parlamentų rūmų pateikia pagrįstą nuomonę, kad teisės akto pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo, Komisija privalės jį persvarstyti; antra, jei Europos Sąjungos parlamentų dauguma pateikia pagrįstą priešingą teisės akto projektui nuomonę, grindžiamą tuo, kad teisės aktas neatitinka subsidiarumo principo, tai ir Europos Parlamentas, ir Taryba tuo klausimu turės balsuoti prieš Parlamentui paskelbiant bet kurį sprendimą per pirmąjį to klausimo svarstymą;

2.  atsižvelgdamas į tai, kad Protokolo dėl subsidiarumo nuostatos naujiems teisės aktų pasiūlymams bus taikomos iš karto įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, mano, kad Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse privalu nustatyti tinkamą vidaus procedūrą siekiant Parlamentui sudaryti sąlygas greitai ir veiksmingai paskelbti sprendimą subsidiarumo klausimu ir užtikrinti, kad valstybių narių parlamentų pagrįstos nuomonės būtų svarstomos tinkamai ir nevilkinant teisėkūros procedūros;

3.  pabrėžia, kad pagal Bendrijos teisės aktus, subsidiarumo principo laikymasis vadovaujantis 35 straipsniu dabar patenka į jo įgaliojimus, ir mano, kad prieš pasiūlymui patenkant į komitetą pirmajam svarstymui Parlamente, kai dauguma valstybių narių parlamentų jau paskelbė Komisijos pasiūlymui priešingą sprendimą, speciali procedūra subsidiarumui nagrinėti galėtų vykti Teisės reikalų komitete, kuris plenariniam posėdžiui pateiktų specialų pasiūlymą dėl subsidiarumo principo paisymo;

4.  nurodo, kad į Lisabonos sutartį įtrauktas naujas teisinis pagrindas, pagal kurį numatomas bendras sprendimas dėl intelektinės nuosavybės teisių, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 118 straipsnyje nustatyta: „Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu“; apgailestauja, kad Parlamento vienbalsiškumas ir paprastas konsultavimas išliko kaip sprendimų priėmimo procedūra, susijusi su nuostatomis dėl kalbos vartojimo, atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teises;

5.  mano, kad Komisija turėtų pasinaudoti šiuo nauju teisiniu pagrindu ir pakartotinai paskelbti Europos Sąjungos patento koncepciją bei baigti kurti Europos teisėkūrą, susijusią su intelektinės nuosavybės teisėmis, ir ją įtvirtinti;

6.  pritaria naujam teisiniam pagrindui, išdėstytam SESV 298 straipsnyje, pagal kurį „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“, nes tai suteikia pagrindą reglamentui dėl Sąjungos administracinės procedūros įstatymo;

7.  mano, kad tokį reglamentą derėtų skubiai parengti, ir atsižvelgdamas į įvairias teisines valstybių narių tradicijas išreiškia savo ketinimą dar iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo išnagrinėti, kokia turėtų būti jo forma;

8.  nurodo, kad naujosios Sutarties nuostatos dėl teisminio bendradarbiavimo civilinės ir baudžiamosios teisės klausimais sudaro teisinį pagrindą teisėjų ir teisininkų mokymo rėmimo priemonėms priimti; mano, kad tokias priemones, kurios turi būti priimamos bendru sprendimu ir gali apimti valstybių narių įstatymų ir reglamentų derinimą, reikėtų laikyti neatidėliotinu klausimu atsižvelgiant į pastaruosiuose Teisės reikalų komiteto pranešimuose iškeltus klausimus;

9.  apgailestauja, kad tolesnę didelę pažangą teisinio bendradarbiavimo srityje civiliniais klausimais ir toliau ribos SESV 65 straipsnyje nurodyti „tarpvalstybinės reikšmės klausimai“;

10. pritaria naujai Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų skyrimo procedūrai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnyje, pagal kurią prieš valstybių narių vyriausybėms skiriant kandidatą, komitetas, kurį sudaro septyni asmenys, iš kurių vieną siūlo Europos Parlamentas, pateikia nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti tas pareigas; mano, kad Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse privalu nustatyti specialią šio komiteto nario, kuris skiriamas plenarinio posėdžio sprendimu remiantis atsakingojo komiteto nuomone, skyrimo procedūrą;

11. mano, kad naujosios nuostatos dėl teisės aktų ir normų hierarchijos, ypač dėl deleguotų aktų kūrimo, labai pagerins Sąjungos teisėkūros kokybę; mano, kad siekiant palengvinti nuostatų dėl deleguotų teisės aktų taikymą, institucijos turi sutarti dėl standartinės formuluotės, kurią galima būtų nuolat vartoti teisės aktų pasiūlymuose; be to, mano, kad remiantis SESV 291 straipsniu, būtina kuo greičiau taikant bendro sprendimo procedūrą priimti reglamentą dėl įgyvendinimo aktų;

12. atsižvelgdamas į tai, kad prisitaikyti prie naujosios Sutarties prireiks laiko, mano, kad acquis derinimo su dabartiniu komitologijos sprendimu procesą privalu užbaigti iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo; laikosi nuomonės, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai turės būti atliktas naujas derinimas, kuris, atsižvelgiant į deleguotus aktus, bus sudėtingesnis nei šiuo metu vykdoma procedūra, ir tikisi, kad Komisija šiuo tikslu pateiks būtinus pasiūlymus; nurodo, kad nors deleguotų aktų apibrėžtis yra panaši į norminių teisės aktų, kuriems taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, apibrėžtį, šios dvi sąvokos nėra tapačios, ir todėl mano, kad dabar vykdoma derinimo procedūra negali būti laikoma precedentu ateičiai;

13. išreiškia susirūpinimą dėl daugybės kodifikavimo procedūrų, kurias turi priimti Taryba, kuriai teks daug dirbti siekiant priimti kodifikuotus teisės aktus iki naujosios Sutarties įsigaliojimo;

14. pritaria tam, kad nuo šiol pareigūnų tarnybos nuostatams bus taikomas bendras sprendimas, nes jis leis Parlamentui lygiomis sąlygomis su Taryba tuos nuostatus derinti; mano, kad tai ypač svarbu turint mintyje būsimąjį EP narių padėjėjų statutą, kurio priėmimą Parlamentas nusprendė paspartinti ir jį įgyvendinti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Carlo Casini, Titus Corlăţean, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Neena Gill, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Sharon Bowles, Vicente Miguel Garcés Ramón, Jean-Paul Gauzès, Eva Lichtenberger, József Szájer, Ieke van den Burg


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (30.6.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl naujo Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentas(*): Johannes Voggenhuber

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra – Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Lisabonos sutartis. Iššūkis institucijoms, susijęs su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve

1.   Dauguma sutaria, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai (Pagrindinių teisių chartija), Europos Sąjunga galės tapti „laisvės, saugumo ir teisingumo [erdve, LSTE], kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnis). LSTE, kurios, kaip pagal Mastrichto sutartį, neberibos specialūs tikslai, taps esminiu valstybių narių ir ES santykių aspektu. Be to, šioje palyginti naujoje srityje, susijusioje su nacionalinės konstitucinės santvarkos branduoliu, visi nacionalinio ir Europos lygmens dalyviai itin suinteresuoti palaikyti tarpusavio dialogą.

2.   Atsižvelgiant į tai, taip pat siekiant, kad Parlamentas būtų tinkamai pasirengęs nuo pirmosios dienos, kai įsigalios naujoji Sutartis, bus labai svarbu, jog ES institucijos sutartų dėl tarpinstitucinio susitarimo, kuriame būtų aptariami šie aspektai:

a) nauja vizija ir svarbiausi tikslai, kuriuos ES turi įgyvendinti po 2009 m.;

b) nauji bendradarbiavimo metodai, kuriuos taikant į minėtąją politiką būtų įtraukiami nacionaliniai parlamentai;

c) priemonės, kurias reikia patvirtinti siekiant, kad pereinamasis laikotarpis būtų sėkmingas institucijoms ir Europos piliečiams.

Turėdama mintyje tarpinstitucinę strategiją, kiekviena institucija vėliau turėtų pakoreguoti savo vidinę tvarką ir metodus.

Nauja vizija ir svarbiausi tikslai, kuriuos ES turi įgyvendinti po 2009 m.

3.   Iki 2009 m. pabaigos LSTE ateitį turėtų apibrėžti Europos Vadovų Taryba. Valstybės narės rengiasi pokyčiams ir dėl galimų minčių, kaip nustatyti kitą daugiametę programą, diskutuoja Aukšto lygio patariamojoje grupėje Europos vidaus reikalų politikos klausimais (FUTURE). Be to, Komisija rengia išsamią ataskaitą, kuri turėtų pasirodyti 2009 m. pavasarį ir galėtų tapti vėlesnių svarstymų Parlamente ir Taryboje pagrindu.

Turėdamas mintyje tokią darbotvarkę, Parlamentas taip pat galėtų iki 2009 m. pavasario parengti vertinamąjį pranešimą.

Remdamasis valstybių narių (grupės FUTURE ataskaita) ir Komisijos indėliu, taip pat savo paties rekomendacijomis, Parlamentas, kuris bus išrinktas 2009 m. birželio mėn., galės sutarti dėl teisėkūros programos LSTE srityje su naująja Komisija ir Europos Vadovų Taryba.

4.   Pagal būsimą teisėkūros programą LSTE srityje turėtų būti skatinamas policijos ir teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose, atsižvelgiant į naujoje Sutartyje numatytą teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principą, taip palengvinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir siekiant ateityje sukurti Europos baudžiamąją teisę.

5.   Laikantis tokio požiūrio būtų labai pageidautina, kad Komisija patvirtintų strategiją, kuri padėtų:

a) stiprinti ryšį tarp Sutarties nuostatų, kurios yra konkrečių politikos krypčių (pvz., diskriminacijos prevencija, prieglobsčio prašytojų apsauga, skaidrumo didinimas, duomenų apsauga, mažumų teisės, taip pat nukentėjusių asmenų ir įtariamųjų teisės) teisinis pagrindas, ir atitinkamų Pagrindinių teisių chartijos straipsnių. Priėmus privalomą Pagrindinių teisių chartiją bus galima peržiūrėti minėtąjį acquis, turint mintyje svarbiausią ES institucijų pareigą saugoti pagrindines teises. Būsimų pokyčių pavyzdys – duomenų apsaugos, kuri taps savarankiška pagrindine teise, klausimas;

b) užmegzti nuolatinius glaudesnius ryšius tarp Europos ir valstybių narių teisės aktų leidėjų, taip pat tarp Europos ir valstybių narių teisėjų tais klausimais, kuriais dalijamasi kompetencija su valstybėmis narėmis.

6.   Kaip ragino Parlamentas(1), Komisija ir valstybės narės turėtų tikrinti būsimų pasiūlymų dėl teisės aktų atitiktį ne tik Pagrindinių teisių chartijai, bet ir visiems Europos ir tarptautiniams teisės aktams pagrindinių teisių srityje, kurių šalys yra valstybės narės. Pagrindinių teisių chartija, jos privalomas pobūdis ir tinkamumas, taip pat Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) padidins pagarbą pagrindinėms laisvėms minėtojoje srityje. Be to, teisėkūros procesą paskatins tai, kad bus pradėta taikyti įprasta teisėkūros procedūra.

7.   Daugiametė programa LSTE srityje turėtų būti toliau aptariama per kasmetines diskusijas, kurių metu didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas pagrindinių teisių apsaugai Europos Sąjungoje, Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimui ir tam, kaip valstybės narės laikosi vertybių ir principų, nustatytų naujame Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje(2). Programa turėtų būti grindžiama Tarybos, Komisijos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitomis. Europos Parlamentas pritaria trejeto Tarybai pirmininkausiančių valstybių narių (Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos) nuomonei(3), kad „[galbūt] iki 2009 m. gruodžio 31 d. bus pradėta Pagrindinių teisių agentūros įgaliojimų peržiūra“, kuri suteiktų galimybę stiprinti bendradarbiavimą su Europos Taryba, jos generaliniu sekretoriumi, žmogaus teisių komisaru ir susijusiais Parlamentinės Asamblėjos komitetais.

Nauji bendradarbiavimo metodai, kuriuos taikant į politiką LSTE srityje būtų įtraukiami nacionaliniai parlamentai

8.   Didžiausia problema, su kuria Parlamentas susidurs įgyvendindamas pasidalijamąją su Taryba teisėkūros atsakomybę, susijusią su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, bus galimybė gauti aktualios informacijos valstybėse narėse. Kadangi klausimai, sprendžiami įgyvendinant su LSTE susijusias politikos kryptis, itin opūs, tiesiog būtina kuo skubiau įgyvendinti naująsias Sutarties nuostatas dėl skaidrumo ES institucijose, taip pat leisti Parlamentui susipažinti su konfidencialia informacija, pvz., su informacija, kuria naudojasi Europolas, ES jungtinis situacijų centras (SITCEN) ir būsimasis Vidaus saugumo nuolatinis komitetas (COSI) (Sutarties dėl ES veikimo 71 straipsnis). Naujasis Sutarties dėl ES veikimo 15 straipsnis, pagal kurį dabartinė galimybė susipažinti su Parlamento, Komisijos ir Tarybos dokumentais (EB sutarties 255 straipsnis) išplečiama taip, kad būtų galima susipažinti su visų ES institucijų ir agentūrų dokumentais, padidins ES institucijų atskaitomybę, visų pirma minėtosiose srityse.

9.   Laikantis to paties požiūrio, susijusio demokratine atskaitomybe, Parlamentui būtina:

a) nuolat įtraukti nacionalinius parlamentus nustatant bendrąsias LSTE strategijas, priimant teisės aktus ar vertinant jų poveikį nacionaliniu lygmeniu(4);

b) gauti oficialią Komisijos poziciją(5) dėl valstybių narių iniciatyvų, visų pirma dėl galimo siūlomų naujų taisyklių poveikio pagrindinių teisių apsaugai ir Europos teisinės tvarkos išlaikymui;

c) įtraukti pilietinę visuomenę, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties nuostatas dėl piliečių iniciatyvos: informuoti piliečius apie šią naują teisę ir užtikrinti, kad taisyklėse, kurios bus priimtos siekiant įgyvendinti piliečių iniciatyvą, būtų nustatytos aiškios, paprastos ir palankios naudojimosi minėtąja teise sąlygos;

d) įtraukti pilietinės visuomenės tinklus, kurie LSTE klausimais palaikytų ryšius su Europos ir nacionalinėmis institucijomis (pvz., tinklai, susieti su Pagrindinių teisių agentūra, Europos baudžiamosios teisės forumu ir t. t.).

10. Teks spręsti ir bendresnio pobūdžio klausimą, kaip su LSTE susijusių politikos krypčių atveju įgyvendinti naująsias Sutarties nuostatas dėl deleguotų ir įgyvendinimo įgaliojimų (Sutarties dėl ES veikimo 290 ir 291 straipsniai). Turėtų būti laikomasi bendro principo, kad teisės aktai, galintys turėti įtakos pagrindinių teisių apsaugai, turėtų būti priimami pagal deleguotų įgaliojimų tvarką, suteikiančią Parlamentui galimybę atšaukti sprendimą.

11. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dabar Parlamentas bus įtraukiamas į derybas dėl tarptautinių susitarimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis (pvz., asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims), ir į tokių susitarimų sudarymą. Taigi susiję komitetai taip pat turėtų užmegzti stiprius ryšius su atitinkamais Europos Tarybos organais, JT agentūromis, taip pat su susijusių trečiųjų šalių parlamentais.

Ką daryti su dar nepriimtais pasiūlymais dėl teisės aktų pereinamuoju laikotarpiu?

12. Pereinamuoju laikotarpiu Parlamentas susidurs su keliais pokyčiais, susijusiais su dar nepriimtų teisės aktų forma ir turiniu. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto požiūriu, Parlamentas turėtų ir toliau primygtinai reikalauti sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, pagal kurį, dar nepriimtų pasiūlymų dėl trečiojo ramsčio teisės aktų atveju, konsultavimosi procedūra būtų prilyginta pirmajam svarstymui pagal bendro sprendimo procedūrą, siekiant sudaryti sąlygas visapusiškai teisminei priežiūrai.

Taigi visi dar nepriimti pasiūlymai dėl trečiojo ramsčio teisės aktų, kurie neturės didesnės įtakos pagrindinėms teisėms ir laisvėms (pvz., pamatiniai sprendimai dėl in absentia priimtų sprendimų vykdymo, sprendimas dėl Eurojusto stiprinimo ir sprendimas dėl Europos teisminio tinklo), gali būti priimti nedelsiant. Visi šie dokumentai svarbūs siekiant pagerinti teisminį bendradarbiavimą.

13. Kitas Parlamentui rūpimas klausimas – sutarti su Taryba, kad iki 2009 m. sausio 1 d. nebūtų svarstomi teisės aktai, kurie bus priimami pagal bendro sprendimo procedūrą ir kurių dabartinę formą Parlamentas laiko netinkama politiniu požiūriu. Tipiškas šiai kategorijai priskiriamas pasiūlymas – pasiūlymas dėl pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teisėsaugoje.

14. Dar vienas kol kas nepriimtas ir su procedūros pasikeitimu susijęs pasiūlymas dėl teisės akto – pamatinis sprendimas dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos. Pagal šį pasiūlymą tik iš dalies panaikinama teisinė tuštuma, atsirasianti panaikinus trečiąjį ramstį. Galėtų būti taikoma dviejų etapų strategija, pagal kurią dabartinis trečiojo ramsčio pasiūlymas būtų priimtas su sąlyga, kad iškart po to, kai įsigalios Lisabonos sutartis, jis būtų papildytas nauju tekstu.

15. Be to, dar nebaigtos dvi su legalia migracija susijusios procedūros dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų (mėlynoji kortelė), taip pat dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių. Jei šie pasiūlymai nebus priimti prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, procedūros turi būti pradėtos iš naujo.

16. Dalis pasiūlymų dėl teisės aktų (pvz., pamatinis sprendimas dėl procesinių teisių baudžiamosiose bylose) buvo svarstomi ne vienus metus dėl to, kad buvo neįmanoma priimti vieningo sprendimo, tačiau šie pasiūlymai vis dar reikalingi. Jų reikia skubiau ir labiau nei bet kada, ir įprasta teisėkūros procedūra suteiks galimybę rasti išeitį iš minėtosios aklavietės.

17. Taip pat dar nepriimtas pasiūlymas, kuriam pritarė Parlamentas, pakeisti Europolo teisinį pagrindą (šiuo metu – konvencija) į trečiojo ramsčio sprendimą, numatant, kad Europolas bus finansuojamas iš Bendrijos biudžeto. Jei sprendimas nebus priimtas iki tol, kol įsigalios Lisabonos sutartis, Parlamentas turėtų iš naujo pradėti procedūrą, siekdamas paversti Europolą tikra Bendrijos įstaiga.

18. Kai valstybės narės naudos ypatingąją blokavimo procedūrą, kuri, kalbant apie baudžiamąsias bylas, numatyta Sutarties dėl ES veikimo 82 straipsnio 3 dalyje ir 83 straipsnio 3 dalyje, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkas raštu kreipsis į Europos Vadovų Tarybą ir praneš apie diskusijų pažangą.

19. Galima teigti, kad skubiausios iniciatyvos, kurių Komisija turėtų imtis po 2009 m. sausio 1 d., bus susijusios su:

a) ES įsipareigojimu ratifikuoti EŽTK;

b) ES įsipareigojimu ratifikuoti tarptautinius susitarimus, dėl kurių susitarta, tačiau kurie dar nesudaryti pagal dabartinės ES sutarties 24 straipsnį;

c) Teisingumo Teismo reikalavimais (žr. bylą dėl juodųjų sąrašų reglamento);

d) Europos prokuratūros įkūrimu siekiant pagerinti Eurojusto veiklą.

Laikydamasi šio požiūrio Komisija turėtų imtis iniciatyvos perkelti su pagrindinėmis teisėmis susijusius teisės aktus, kurie dabar priklauso trečiajam ramsčiui (pvz., Europolas), į Bendrijos ramstį. Pakeitus teisės aktų, kurie dabar priklauso trečiajam ramsčiui, teisinį pagrindą, taip pat būtų užtikrinti Teisingumo Teismo įgaliojimai prieš pasibaigiant penkerių metų laikotarpiui (žr. Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 10 straipsnį).

20. Europos Parlamentas pritaria trejeto Tarybai pirmininkausiančių valstybių narių pozicijai, kad „[be] prievartinių priemonių turėtų būti taikomos ir atitinkamos taisyklės siekiant stiprinti asmens – įtariamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo – teises. Remiantis Komisijos atliktu Pamatinio sprendimo dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose įgyvendinimo įvertinimu, bus nagrinėjamos galimybės išplėsti nukentėjusiųjų teises. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Komisija arba valstybės narės turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisinio dokumento, susijusio su procesinėmis teisėmis baudžiamuosiuose procesuose.“

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alexander Alvaro, Emine Bozkurt, Philip Bradbourn, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Michael Cashman, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Carlos Coelho, Esther De Lange, Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Armando França, Urszula Gacek, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Roland Gewalt, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Roselyne Lefrançois, Baroness Sarah Ludford, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Rareş-Lucian Niculescu, Martine Roure, Inger Segelström, Csaba Sógor, Vladimir Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Renate Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Edit Bauer, Evelyne Gebhardt, Ignasi Guardans Cambó, Sophia in ‘t Veld, Ona Juknevičienė, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Nicolae Vlad Popa, Johannes Voggenhuber

(1)

Žr. 2007 m. kovo 15 d. Parlamento rezoliuciją dėl Pagrindinių teisių chartijos laikymosi Komisijos pasiūlymuose dėl teisės aktų: sistemingos ir griežtos priežiūros metodologijos (OL C 301 E, 2007 12 13, p. 229).

(2)

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal dabartines Parlamento taisykles Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas atsakingas už daugumą su LSTE susijusių politikos krypčių, taip pat už ES sutarties 7 straipsnyje nustatytą vadinamąją įspėjimo sistemą.

(3)

Tarybos 18 mėnesių programos projektas, Tarybos dokumento Nr. 10093/08.

(4)

Visų pirma žr. Sutarties dėl ES veikimo 70 straipsnį.

(5)

Tai jau kartais daroma remiantis praktika, kurią ankstesnės kadencijos metu pradėjo taikyti Komisijos narys A. Vitorino.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (27.5.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl naujo Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentė (*): Claire Gibault

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis.

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  su džiaugsmu pažymi, kad moterų ir vyrų lygybė yra viena iš Sąjungos vertybių (ES sutarties 2 straipsnis) ir tikslų (ES sutarties 3 straipsnio 3 dalies antra pastraipa);

2.  džiaugiasi, kad išplėstas integruoto požiūrio į moterų ir vyrų lygybę principo taikymas ir kad šis principas ateityje bus taikomas visuose Sąjungos veiksmuose – bendrai taikomose nuostatose jam skirtas atskirtas straipsnis (SESV 8 straipsnis), todėl jis tampa tikra horizontaliąją sąlyga, taikytina visuose Sąjungos veiklos srityse;

3.  džiaugiasi, kad SESV sutarties 8, 9 ir 10 straipsniuose aiškiai nurodyta, kad įgyvendindama savo politikos sritis ES turi aktyviai skatinti socialinę aprėptį, socialinę apsaugą, moterų ir vyrų lygybę ir nediskriminavimą;

4.  todėl ragina laikytis dvejopos nuostatos, papildančios lyčių lygybės principo taikymą praktikoje, t. y. vykdyti teigiamą veiklą ir nustatyti aiškius privalomus tikslus ir priemones;

5.  džiaugiasi, kad SESV 19 straipsnyje nustatyta nauja procedūra, pagal kurią nuo šiol Europos Parlamentui pritarus Taryba nusprendžia (deja, kol kas ji dar turi spręsti vieningai) imtis veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;

6.  džiaugiasi, kad pagal įprastą teisėkūros procedūrą tvirtinamos kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, bei seksualiniu išnaudojimu priemonės (SESV 79 straipsnio 2 dalies d punktas ir 83 straipsnio 1 dalies antra pastraipa);

7.  su džiaugsmu pabrėžia, kad pripažinta tokia pati, kaip sutarčių Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos teisinė vertė (ES sutarties 6 straipsnis), kuri netrukdo toliau taikyti arba priimti priemones, kuriomis numatomos tam tikros palankesnės sąlygos nepakankamai atstovaujamos lyties atstovams, ir kurioje numatyta didesnė motinystės apsauga, visų pirma darbo srityje (Chartijos 23, 33 ir 24 straipsniai);

8.  mano, kad naujosios nuostatos suteikia Komisijai galimybę nedelsiant Tarybai ir Parlamentui pasiūlyti teisėkūros priemones, kuriomis būtų siekiama padaryti aiškesnes ir veiksmingesnes įvairias Bendrijos politikos kryptis kovos su prekyba moterimis ir vaikais, siekiant juos seksualiai išnaudoti, srityje;

9.  ragina Komisiją per trejus metus nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo jam pateikti pirmąją šios sutarties poveikio, nustatyto valstybėse narėse joms kovojant su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, siekiant juos seksualiai išnaudoti, ataskaitą;

10.  džiaugiasi, kad 19–ojoje deklaracijoje dėl SESV 8 straipsnio valstybės narės raginamos imtis visų reikiamų priemonių siekiant užkirsti kelią bet kokio pobūdžio smurtui ir bausti už jį bei padėti aukoms ir jas ginti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Emine Bozkurt, Věra Flasarová, Claire Gibault, Esther Herranz García, Anneli Jäätteenmäki, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Teresa Riera Madurell, Raül Romeva i Rueda, Eva-Britt Svensson, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Gabriela Creţu, Iratxe García Pérez, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Kartika Tamara Liotard, Marusya Ivanova Lyubcheva, Zuzana Roithová, Petya Stavreva, Bernadette Vergnaud

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Ewa Tomaszewska


Peticijų komiteto NUOMONĖ (29.5.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl naujo Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

(2008/2063(INI))

Nuomonės referentas (*): Carlos Carnero González

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pabrėžia, kad, neskaitant naujose sutartyse numatytų svarbių institucinių patobulinimų, ES piliečiams akivaizdžiai naudingas Sąjungos politikos demokratinės priežiūros ir kontrolės stiprinimas, taip pat ES piliečių teisių didinimas;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad naujojoje Sutartyje išsaugota peticijų teikimo procedūra – svarbi priemonė, kurią naudodami Europos žmonės gali asmeniškai arba dalyvaudami savanoriškų asociacijų veikloje aktyviai prisidėti prie Sąjungos raidos; nurodo tokios veiklos pavyzdžius: atkreipiamas Parlamento dėmesys į atvejus, kai valstybės narės tinkamai neįgyvendina ES teisės aktų, Parlamentui pranešama apie galiojančių ES teisės aktų trūkumus, protestuojama dėl galimų ES piliečių ir Sąjungoje gyvenančių asmenų pagrindinių teisių pažeidimų;

3.   pabrėžia Peticijų komiteto vaidmenį ir įgaliojimus šioje srityje, taip pat tai, jog svarbu pasiekti, kad visos ES institucijos ir įstaigos, taip pat visos valstybės narės bei regionų ir vietos valdžios institucijos paisytų Lisabonos sutarties esmės bei visapusiškai ir veiksmingai bendradarbiautų reaguodamos į ES piliečių problemas ir jas spręsdamos;

4.   atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos sutarties su pakeitimais, padarytais pagal Lisabonos sutartį, 11 straipsnyje sudaromas naujas ES piliečių galimybes, susijusias su vadinamąja piliečių iniciatyvos nuostata, pagal kurią ne mažiau kaip milijonas piliečių iš kelių valstybių narių gali raginti Europos Komisiją, kad ji parengtų teisės aktą, kurio reikia Sutartims įgyvendinti;

5.   pasiryžęs užtikrinti, kad būsimame piliečių iniciatyvos įgyvendinimo reglamente būtų išdėstytos aiškios, paprastos ir lengvai vykdomos sąlygos, kaip naudotis šia piliečių teise; mano, kad Peticijų komitetas turėtų aktyviai dalyvauti piliečių iniciatyvos procedūrose ir galėtų veikti kaip individualių iniciatyvų ir pačios iniciatyvos teisės rėmėjas, nors pripažįsta, kad piliečių iniciatyvos pateikiamos tik Komisijai; mano, kad įgyvendinimo reglamente turi būti numatytos priemonės, kurias taikydamas Parlamentas galėtų pareikšti poziciją dėl šių iniciatyvų ir, jei reikia, jas ginti;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai jau dabar turi galimybę pateikti peticiją ir pareikalauti, kad Parlamentas pagal EB sutarties 192 straipsnį pasinaudotų savo teise prašyti, kad būtų pateiktas teisėkūros pasiūlymas, taip pat į tai, jog, jei piliečiai nuspręstų siūlyti priimti ES teisės aktą tuo pačiu metu pateikdami piliečių iniciatyvą Europos Komisijai ir peticiją Europos Parlamentui, nebūtų jokių kliūčių tai atlikti;

7.  mano, kad Parlamentui reikia apsvarstyti, kaip jis galėtų nustatyti tinkamas piliečių iniciatyvų stebėjimo ir paramos procedūras, taip pat mano, kad Peticijų komitetas, kuris jau turi didelės darbo su piliečiais jiems rūpimais klausimais patirties, turėtų atlikti svarbų vaidmenį taikant šias procedūras;

8.  teigiamai vertina tai, kad paskelbta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir pripažintos joje išdėstytos visų ES piliečių teisės, laisvės ir principai, ypač įvairios teisės, susijusios su gyvybe, žmogaus orumu, lygybe, teisingumu, laisve ir privačia nuosavybe; pasiryžęs su kitomis institucijomis paaiškinti, kad tiesioginis chartijos taikymas valstybių narių veiksmams nėra pernelyg varžomas plačiai interpretuojant apribojimus, kurie atitinkamai nustatyti chartijos horizontaliojo pobūdžio straipsniuose, ypač 51 jos straipsnyje, kuriame nurodoma, kad valstybės narės chartiją privalo taikyti tik įgyvendindamos ES teisę;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad sustiprintas Pagrindinių teisių chartijos vaidmuo ir išplėsta veiklos, kuriai gali būti taikoma pažeidimo procedūra, sritis (ypač susijusi su teisingumo ir vidaus reikalų klausimais) turės tiesioginį poveikį Peticijų komiteto darbui, kai šis komitetas piliečių vardu vykdys parlamentinę kontrolę;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad SESV 298 straipsnyje nustačius gero administravimo teisinį pagrindą ir priėmus šio straipsnio nuostatas įgyvendinančius reglamentus, bus patenkintas seniai pateiktas Europos ombudsmeno ir Europos Parlamento prašymas nustatyti bendrą Europos administracijai taikomą administracinės teisės sistemą, taip pat ragina, kad Peticijų komitetas visapusiškai dalyvautų minėtų reglamentų priėmimo procedūroje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.5.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Sir Robert Atkins, Margrete Auken, Inés Ayala Sender, Victor Boştinaru, Michael Cashman, Alexandra Dobolyi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, David Hammerstein, Marian Harkin, Carlos José Iturgaiz Angulo, Lasse Lehtinen, Marcin Libicki, Miguel Angel Martínez Martínez, Manolis Mavrommatis, Willy Meyer Pleite, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Frank Vanhecke, Diana Wallis, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Marie-Hélène Descamps, Henrik Lax, Grażyna Staniszewska, Margie Sudre

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Christopher Beazley, Tunne Kelam, Vytautas Landsbergis


PRIEDAS. BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS

Jo Leinenui, EP nariui,

Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkui

Europos Parlamentas

Briuselis

Gerb. J. Leinen,

Tema: Biudžeto kontrolės komiteto nuomonė dėl Konstitucinių reikalų komiteto pranešimo dėl

naujo Europos Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

Savo 2008 m. balandžio 3 d. darbo dokumente jūs paraginote komitetus pateikti savo nuomonę dviem pagrindiniais klausimais:

1)     Kokie komiteto politiniai prioritetai atsižvelgiant į Lisabonos sutartyje numatytų naujų Parlamento galių naudojimą?

2)     Kaip komitetas numato spręsti problemas, kylančias teisės aktų leidyboje pereinant nuo konsultavimosi prie bendro sprendimo procedūros bei įgyvendinant kitus procedūrinius pakeitimus?

Jūsų klausimas visų pirma svarbus su teisės aktų leidyba tikrai susijusiems komitetams. Vis dėlto komitetas nepateiks oficialios nuomonės. Su mūsų komiteto galiomis susiję tokie pasikeitimai:

· pabrėžta valstybių narių atsakomybė už biudžeto vykdymą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 317 straipsnis)(1); šių nuostatų praktinės pasekmės šiuo metu nežinomos;

· Komisija teikia Sąjungos finansų įvertinimo pranešimą, kurį Parlamentas svarsto per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (SESV 318 ir 319 straipsniai);

· finansinis reglamentas bus priimamas nebe pagal konsultavimosi procedūrą, bet pagal įprastą teisėkūros procedūrą, t. y. bendro sprendimo procedūrą (SESV 322 straipsnis); priėmus naujas nuostatas dėl daugiametės finansinės programos (SESV 312 str.) ir dėl finansinio reglamentavimo (SESV 322 str.) tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo turės būti persvarstytas;

· sustiprintas teisinis pagrindas, priimant priemones Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo srityse (SESV 325 str.);

· Lisabonos sutartyje taip pat nustatyta, kad, siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, gali būti įkurta Europos prokuratūra (SESV 86 str.).

Pagarbiai

Herbert Bösch

Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkas

(1)

Numeracija pagal konsoliduota Lisabonos sutarties redakciją, paskelbtą OL C 115, 2008 5 9, p. 1.


PRIEDAS. PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS

Pirmininkė

Konstitucinių reikalų komiteto

pirmininkui

gerb. p. Jo Leinenui

Briuselis

Briuselis,

Ref.: D(2008)27597

GC/mlt

Tema:      Konstitucinių reikalų komiteto pranešimas savo iniciatyva dėl naujo Parlamento vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį

ITRE komiteto nuomonė laiško forma

Gerbiamas p. Leinen, gerbiamas kolega,

Atsakydama į Jūsų 2008 m. kovo 13 d. laišką, norėčiau pranešti, kad Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitetas nusprendė neskirti oficialaus pranešėjo, ir įpareigojo mane, kaip komiteto pirmininkę, perduoti ITRE komiteto nuomonę laiško forma. Šis laiškas suderintas su ITRE komiteto koordinatoriais.

Remdamasi Lisabonos sutarties tekstu, kuris buvo paskelbtas 2007 m. gruodžio 17 d. Oficialiajame leidinyje (C360), norėčiau pakomentuoti du pagrindinius klausimus, kurie buvo iškelti prie minėto laiško pridėtame darbo dokumente, t. y. ITRE komiteto prioritetai atsižvelgiant į naujus Parlamento įgaliojimus ir perėjimas nuo konsultavimosi prie bendro sprendimo procedūros.

Energetika

Mano komitetui tai prioritetinė politikos sritis, nes dabar energetika numatyta atskirame Sutarties XX skyriuje, taigi turi teisinį pagrindą (176A straipsnis). Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad, nors dažniausiai bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra, sprendimus dėl energijos išteklių derinio priims valstybės narės. Be to, šioje srityje nustatant fiskalines priemones toliau reikės konsultuotis su Europos Parlamentu ir gauti vienbalsį Tarybos pritarimą.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į solidarumo išlygą. Ji taikoma, „jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje“ (100 straipsnio 1 dalis).

Pavyzdžiui, norėčiau informuoti, kad mano komitetas dėjo visas įmanomas pastangas, kad laiku pasirengtų balsuoti dėl elektros energijos ir dujų teisės aktų paketo, taip pat dėl klimato kaitos teisės aktų paketo (atnaujinama direktyva). Taigi Europos Parlamentui bus suteikta pakankamai laiko savo pozicijai patvirtinti pirmojo svarstymo metu, o Taryba galės patvirtinti savo poziciją dar neįsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Tai svarbu mūsų teisėkūros darbui, visų pirma taikant Subsidiarumo protokolą, ir todėl reikėtų konsultuotis su nacionaliniais parlamentais dėl visų pasiūlymų dėl teisės aktų, kurie buvo dar nepriimti 2008 m. gruodžio 31 d.

Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis

Esu priversta tikėti, kad Euratomo sutartis kol kas išlieka nepakeičiamu teisiniu pagrindu, ir reikėtų pažymėti, kad Lisabonos sutartimi nebuvo padaryta didelių pakeitimų.

Iš tiesų Protokolas Nr. 12 pridėtas prie Lisabonos sutarties siekiant pritaikyti Euratomo sutartį taip, kad būtų atsižvelgiama į bendras nuostatas, numatytas kitose sutartyse, pvz., institucines ir finansines nuostatas. Vis dėlto pridėjus šį protokolą sutarties tekstas tampa sunkiai skaitomas ir labai sudėtingas dėl daugybės nuorodų ir tam tikrų Euratomo sutarties straipsnių panaikinimo. Taigi, reikėtų dar kartą pakartoti ITRE komiteto nuomonę, kad reikalingas konsoliduotas Euratomo sutarties tekstas.

Elektroniniai ryšiai ir informacinė visuomenė

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai labai daug kas šioje srityje nepasikeis, išskyrus tai, kad šiam sektoriui bus taip pat taikomas Subsidiarumo protokolas. Taigi, dabartinės sutarties 95 straipsnis liks teisės aktų priėmimo teisiniu pagrindu ir bus taikoma įprastinė teisėkūros procedūra.

Vis dėlto siekiant, kad šios srities teisės aktai atitiktų ateities poreikius ir būtų pritaikomi greitiems technologiniams pokyčiams, svarbus vaidmuo teks ir deleguotiesiems bei įgyvendinimo teisės aktams (Lisabonos sutarties 249B ir 249C straipsniai). Taigi yra šiek tiek neaiškumų, susijusių su naujos sistemos poveikiu ir reikalingais vykdomų teisėkūros procedūrų patikslinimais.

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra ir kosmosas

Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į šias Lisabonos sutarties nuostatas. Turėtų būti laikoma, kad iš dalies pakeistais EB sutarties 163, 165 ir 166 straipsniais pagerinama padėtis, nes pagal juos įkūrus Europos mokslinių tyrimų erdvę sustiprinami mokslinis ir technologinis pagrindai. Iš tiesų Europos mokslinių tyrimų erdvei įgyvendinti reikalingos priemonės tvirtinamos pagal įprastą teisėkūros procedūrą (166 straipsnio 5 dalis).

Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tris galimai ginčytinus klausimus, susijusius su Europos Parlamentu ir Taryba.

a) ES ir trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų susitarimams (170 straipsnis) nebebus taikomas 300 straipsnis, nes nėra aiškiai nurodyta sprendimų priėmimo procedūra;

b) Paliekant galioti 171 ir 172 straipsnius dėl bendrų įmonių kūrimo reikštų, kad kuriant agentūras ir toliau bus taikoma konsultavimosi procedūra ir kad galbūt paliekant galioti šiuos straipsnius bus neatitinkama Sąjungos teisės aktų dvasios;

c) Kadangi daugiametė pamatinė programa bus tvirtinama taikant įprastinę teisėkūros procedūrą (166 straipsnio 5 dalis), konkrečios programos bus tvirtinamos taikant specialią teisėkūros procedūrą, o tai reiškia – tiesiog konsultuojantis su Europos Parlamentu (166 straipsnio 4 dalis).

Kosmosas

Nepaisant šio susirūpinimo mano komitetas išreiškė pasitenkinimą, kad į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros skyrių buvo įtraukta nuostata dėl Europos kosmoso politikos (172a straipsnis), ir pritarė tam, kad Europos Parlamentui ir Tarybai suteikta galimybė, taikant įprastinę teisėkūros procedūrą, patvirtinti reikalingas priemones, pagal kurias būtų parengta Europos kosmoso programa.

Mano komitetas taip pat mano, kad išskiriant bet kurį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą (172 a straipsnio 2 dalis) gali kilti kai kurių kliūčių įgyvendinant bendrą Europos kosmoso politiką.

Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondas

Norėčiau atkreipti jūsų komiteto dėmesį į Protokolą Nr. 11 dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo, į kurį įtrauktos procedūrinės nuostatos, kuriomis neišplečiamas Europos Parlamento dalyvavimas sprendimų priėmimo procese (paliekama konsultavimosi procedūra).

Pramonė

Manau, kad iš dalies pakeitus dabartines Sutarties nuostatas (157 straipsnį) nebus suardoma dabartinė struktūra, nes pramonė patenka į ES kompetenciją remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus.

Tačiau yra nuostata, kuria išskiriamas bet koks valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimas (157 straipsnio 3 dalis) ir kurią galima interpretuoti kaip pabaigiančią bendro požiūrio į pramonę taikymą. Iš tiesų, įprasta teisėkūros procedūra bus taikoma konkrečioms priemonėms, pagal kurias remiama valstybių narių veikla (157 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto Europos Parlamentas nedalyvaus priimant sprendimus, kai laikoma, kad reikia imtis suderintų veiksmų; jis bus apie tai informuojamas (157 straipsnio 2 dalis).

Horizontalūs klausimai

Atsižvelgiant į teisinius pasiūlymus, kurie dar nepatvirtinti ar kurie turėtų būti pateikti iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, reikėtų paminėti du dalykus:

a) Komitologijos procedūra taikoma pasiūlymams, kurie patenka į ITRE komiteto kompetenciją. Todėl pageidautina, kad EP primygtinai reikalautų, kad kuo greičiau būtų panaikinta Tarybos direktyva 1999/468/EB ir kad tučtuojau įsigaliojus Lisabonos sutarčiai būtų iš naujo bendrai suderinti visi galiojantys teisės aktai.

b) Nacionaliniai parlamentai iš Komisijos gauna pasiūlymus dėl teisės aktų pagal bendro sprendimo procedūrą, nes pastaroji jau nuo 2006 m. neoficialiai jiems siunčia savo pasiūlymus. Nacionaliniai parlamentai atsakydavo įvairiai, jų atsakymai buvo siunčiami tiesiogiai Komisijai, o Parlamentas jų negaudavo net susipažinimui. Tai galima laikyti skaidrumo trūkumu ir galbūt glaudaus bendradarbiavimo nebuvimu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ir Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo bei į ankstesnėje dalyje minėtą ad hoc praktiką, kad ir koks bebūtų teisinis aiškinimas ir praktiniai susitarimai dėl vykstančių bendro sprendimo procedūrų įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, reikėtų rasti sąžiningą politinį sprendimą dėl konsultavimosi su nacionaliniais parlamentais naujo procedūrinio aspekto siekiant laikytis Lisabonos sutarties dvasios.

Pagarbiai

Angelika Niebler


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

9.3.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Enrique Barón Crespo, Bastiaan Belder, Richard Corbett, Jean-Luc Dehaene, Andrew Duff, Anneli Jäätteenmäki, Aurelio Juri, Martin Kastler, Timothy Kirkhope, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Adrian Severin, József Szájer, Riccardo Ventre, Johannes Voggenhuber, Andrzej Wielowieyski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Costas Botopoulos, Catherine Boursier, Elmar Brok, Carlos Carnero González, Panayiotis Demetriou, Sirpa Pietikäinen, György Schöpflin

Teisinė informacija - Privatumo politika