PRANEŠIMAS dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (8.12.2008)

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (2.12.2008)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

25.3.2009 - (2008/2242(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Antonio De Blasio

Procedūra : 2008/2242(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0180/2009

Pateikti tekstai :

A6-0180/2009

Debatai :

Balsavimas :

PV 24/04/2009 - 7.7
CRE 24/04/2009 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0315

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita

(2008/2242(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 22 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita“ (COM(2008)0475), įskaitant jos priedus (SEC(2008)2300 ir SEC(2008)2301),

– atsižvelgdamas į OLAF 2007 m. metinę veiklos ataskaitą[1] ir į šios tarnybos 2008 m. birželio 19 d. antrąją ataskaitą, susijusią su Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų taikymu, taip pat į gaires, kuriomis pakeičiamas OLAF vadovas Vademecum,

– atsižvelgdamas į OLAF Priežiūros komiteto 2007 m. birželio mėn. – 2008 m. gegužės mėn. veiklos ataskaitą[2],

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2007 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą[3],

– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnio 3 dalį ir 280 straipsnio 5 dalį,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[4],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6‑0180/2009),

Pažeidimų, apie kuriuos pranešta, mastas

1. palankiai vertina tai, kad įtrauktas tiesioginių išlaidų skyrius, tačiau pabrėžia besitikintis, jog šis skyrius bus toliau tobulinamas ir kitose ataskaitose bus pateikiami išsamesni duomenys;

2. dar kartą ragina, kad metinės finansinių interesų apsaugos ataskaitos ir atitinkamos Parlamento rezoliucijos būtų įtraukiamos į Tarybos darbotvarkę, o Taryba vėliau pateiktų savo pastabas Parlamentui ir Komisijai; yra labai nusivylęs dėl to, kad Taryba iki šiol to nepadarė, nors tai padaryti ragino Parlamentas ir Komisija;

3. pažymi, kad su pažeidimais, apie kuriuos 2007 m. pranešta nuosavų išteklių, žemės ūkio išlaidų, struktūrinių veiksmų ir tiesioginių išlaidų srityse, susijusi suma iš viso siekė 1 425 mln. eurų (palyginti su 2006 m., kai ši suma sudarė 1 143 mln. eurų); sumas, apie kurias valstybės narės 2007 m. pranešė Komisijai, galima suskirstyti taip:

– nuosavi ištekliai: 377 mln. eurų (353 mln. eurų 2006 m.),

– žemės ūkio išlaidos: 155 mln. eurų (87 mln. eurų 2006 m.),

– struktūriniai veiksmai: 828 mln. eurų (703 mln. eurų 2006 m.),

– pasirengimo narystei lėšos: 32 mln. eurų (14 mln. eurų 2006 m.),

– tiesioginės išlaidos: 33 mln. eurų;

4. palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento praėjusių metų pranešimą, savo ataskaitoje apibrėžė skirtumus tarp pažeidimo ir sukčiavimo; vis dėlto valstybėms narėms dar kyla sunkumų dėl sąvokos „įtariamas sukčiavimas“ apibrėžties;

Bendrosios pastabos

5. palankiai vertina valstybių narių dedamas pastangas, tačiau dar kartą pabrėžia, kad valstybės narės privalo užtikrinti savo finansų kontrolės priemonių tinkamumą, taip pat pažymi, kaip svarbu imtis prevencinių veiksmų valstybėse narėse, kad daugiau pažeidimų būtų nustatoma dar nesumokėjus lėšų gavėjams; pabrėžia, kad valstybės narės privalo nuolat kovoti su sukčiavimu ir korupcija, o norint, jog padėtis tikrai pagerėtų, reikia koordinuoti pastangas;

6. pabrėžia, kad reikia labiau vienodinti informacijos rinkimo ir naudojimo metodus, siekiant sukurti standartizuotą sistemą, kuri sudarytų sąlygas veiksmingiau vertinti sukčiavimo riziką įgyvendinant sustiprintos prevencijos strategiją;

7. pritaria tam, kad kai kurios valstybės narės teikia nacionalines Europos lėšų, valdomų valstybėse narėse, deklaracijas; ragina kitas valstybes nares įgyvendinti panašias iniciatyvas, o Komisiją – dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad tokios nacionalinės valdymo deklaracijos būtų teikiamos visoje Europos Sąjungoje;

Nuosavi ištekliai

8. pažymi, kad su pažeidimais susijusi nustatyta suma padidėjo 6 proc.; kaip ir praėjusiais metais, daugiausia pažeidimų būta televizorių ir cigarečių sektoriuose;

9. apgailestauja, kad delsiama priimti pasiūlymą dėl reglamento dėl tarpusavio administracinės pagalbos siekiant apsaugoti Europos bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veiklos (COM(2006)0473), taigi ragina Tarybą skubiai priimti šį reglamentą;

10. pritaria tam, kad Komisija, pateikusi komunikatą dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategiją (COM(2006)0254), priėmė komunikatą dėl suderintos strategijos kovai su sukčiavimu PVM srityje Europos Sąjungoje gerinti (COM(2007)0758), ir su ypatingu dėmesiu stebi Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (COM(2009)0028), ir Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (COM(2009)0029);

11. primygtinai teigia, kad, norint iš esmės pagerinti bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu PVM srityje, reikia naujo politinio postūmio;

12. apgailestauja dėl to, kad OLAF neturi prieigos prie duomenų, kuriais valstybės narės keičiasi pagal 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje[5], turinio ir dėl šios priežasties negali duoti papildomos naudos tiriant sukčiavimą PVM srityje, užkertant jam kelią ir padedant valstybėms narėms vykdyti kovos su sukčiavimu operacijas; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad 2007 m. OLAF netyrė jokio su sukčiavimu PVM srityje susijusio atvejo;

13. primena valstybėms narėms apie didelį tarptautinio sukčiavimo PVM srityje atvejų skaičių;

14. apgailestauja dėl to, kad padaugėjo sukčiavimo dėl produktų kilmės atvejų, susijusių ne tik su lengvatine tarifų tvarka, bet ir su GATT tarifų kvotomis;

15. ragina Komisiją konkrečiai įvertinti sukčiavimo galimybes, kalbant apie kiekvieną produktą ir šalį, taip pat atsižvelgti į galimybę atlikti sisteminę, tikslinę ir, jei reikia, nuolatinę patikrą tiek kilmės, tiek vartojimo šalyse, skiriant didžiausią dėmesį karuseliniam sukčiavimui;

Žemės ūkio išlaidos

16. primena, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie pažeidimus, susijusius su daugiau nei 10 000 eurų (ši riba nustatyta pagal 2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1848/2006 dėl su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu susijusių pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo bei šios srities informacinės sistemos[6]); pastebi, kad pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo 53 proc. (1 548 atvejai, palyginti su 3 294 atvejais 2006 m.); pažymi, kad šį palyginti nedidelį pažeidimų skaičių galima paaiškinti tuo, jog nustatyta aukštesnė pažeidimų, apie kuriuos pranešama, riba;

17. pažymi, kad nustatytų pažeidimų mastas padidėjo 44 proc., o tai iš dalies susiję su dideliais finansiniais padariniais, kurių būta arba kurie nustatyti ankstesniais metais, tačiau apie kuriuos pranešta tik 2007 m.; pažymi, kad didžiausių problemų kyla pieno ir jo produktų, vaisių ir daržovių, cukraus, kaimo plėtros, jautienos ir veršienos sektoriuose;

18. pažymi, kad su pieno, vaisių ir daržovių, cukraus ir kaimo plėtros sektoriais kartu susiję apytikriai 77 proc. visų pažeidimų, o vien su kaimo plėtra susiję apytikriai 38 proc. visų pažeidimų, apie kuriuos pranešama; taip pat pažymi, kad kaimo plėtros sektoriuje didžiausia pažeidimų, apie kuriuos pranešama, suma susijusi su miškininkystės paramos priemone, o didžiausias pažeidimų, apie kuriuos pranešama, skaičius susijęs su agrarinės aplinkosaugos paramos priemone; taigi prašo OLAF kitoje metinėje ataskaitoje skirti ypatingą dėmesį pažeidimams, turintiems įtakos kaimo plėtrai;

19. pažymi, kad pareigos teikti pranešimus, ypač teikti juos laiku, vykdymo laipsnis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi; apgailestauja dėl to, kad Austrijos ir Švedijos atveju laikotarpis, trunkantis nuo pažeidimų nustatymo iki pranešimo apie juos, daug ilgesnis už vidutinį (1–2 metai) ir siekia, atitinkamai, 3–4 metus ir 2–3 metus;

20. pritaria minėtosios Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitos 5.20 punkte pateikiamam teiginiui, kad integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) ir toliau efektyviai veikia ir padeda mažinti su netinkamomis išlaidomis susijusią riziką, jei ji deramai taikoma ir į sistemą įvedami teisingi ir patikimi duomenys; ragina taikyti šią sistemą naujose srityse, kuriose ji šiuo metu netaikoma; vis dėlto pažymi, kad reikėtų didinti pagal minėtąją sistemą atliekamų patikrinimų skaičių ir gerinti kokybę, siekiant dar griežčiau kovoti su sukčiavimu;

21. ragina Komisiją priimti ryžtingą politinį sprendimą, jei Graikijos institucijos nesilaikytų terminų, nustatytų veiksmų plane dėl naujos veiksmingos žemės sklypų identifikavimo sistemos (geografinės informacijos sistema) sukūrimo;

22. dar kartą ragina Komisiją kitoje metinėje ataskaitoje įvertinti su išmokomis ūkininkams susijusių kontrolės sistemų veiksmingumą ir skaidrumą;

Struktūriniai veiksmai

23. pritaria paprastesnėms ir aiškesnėms taisyklėms, numatytoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006[7] ir jį įgyvendinančiame Komisijos reglamente (EB) Nr. 1828/2006[8]; vis dėlto yra susirūpinęs dėl minėtosios EAR ataskaitos 6.31 punkte pateikiamo teiginio, kad valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemos ir Komisijos vykdoma šių priemonių priežiūra veiksmingos tik iš dalies;

24. pripažįsta, kad daugelyje valstybių narių esama pažeidimų ir net sukčiavimo atvejų naudojant ES lėšas; pažymi, kad 2007 m. valstybės narės pranešė apie 3 832 pažeidimus (19,2 proc. daugiau nei 2006 m.), bendra su pažeidimais susijusi suma 2007 m. siekė apie 828 mln. eurų (kiek mažiau nei 1,83 proc. įsipareigojimų asignavimų), įtariamo sukčiavimo atvejai sudarė 12–15 proc. visų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2007 m., o bendra su pažeidimais susijusi suma Europos regioninės plėtros fonde, palyginti su 2006 m., padidėjo 48 proc.;

25. pabrėžia, kad svarbus 2008 m. vasario 19 d. Komisijos priimtas veiksmų planas, pagal kurį siekiama stiprinti struktūrinių veiksmų priežiūrą ir bendrą valdymą, taip pat mažinti klaidų, kurių esama iš valstybių narių gaunamuose prašymuose dėl išmokų, skaičių; yra įsitikinęs, kad šis naujas veiksmų planas turėtų labai pagerinti padėtį, be kita ko, padėti valstybėms narėms didinti pajėgumą tikrinti, ar projektas atitinka lėšų skyrimo reikalavimus; pažymi, kad pirmojoje šio plano įgyvendinimo pažangos ataskaitoje pateikiama tam tikrų pradinių teigiamų rezultatų;

26. remia Komisijos poziciją, kad, pastebėjus rimtų pažeidimų, reikia imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant išmokų sustabdymą ir netinkamai ar klaidingai išmokėtų lėšų susigrąžinimą; primena, kad Komisija turėtų keturis kartus per metus teikti savo veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą; nepaisant to, ragina Komisiją labiau stengtis padėti valstybėms narėms užkirsti kelią pažeidimams ir perduoti reikalingas žinias kompetentingoms nacionalinėms ir regionų institucijoms;

27. palankiai vertina rezultatų, pasiektų įgyvendinant beveik visus projektus, kokybę ir pabrėžia, kad, norint išvengti neigiamos įtakos struktūrinių fondų kontrolei ir tinkamam jų lėšų naudojimui, būtina aiškiai atskirti šias sąvokas:

- administracinių pažeidimų, kuriuos reikia taisyti,

- sukčiavimo (t. y. 0,16 proc. Komisijos mokėjimų, atliktų 2000–2007 m.), už kurį reikia bausti;

28. pripažįsta, kad kilo didelių sunkumų panaudojant struktūrinių fondų lėšas, ypač naujosiose valstybėse narėse, kurios turi laikytis griežtų ir dažnai sudėtingų reikalavimų, norėdamos panaudoti šias lėšas; taigi palankiai vertina šių valstybių narių dedamas pastangas pagerinti įgyvendinimo gebėjimus ir ragina jas daryti tai aktyviau, kad būtų galima per priimtiną laikotarpį pasiekti akivaizdžių rezultatų;

29. ragina Komisiją atsižvelgti į administravimo išlaidas, kurių patiria valstybių narių nacionalinės, regionų ir vietos administravimo įstaigos, privalančios laikytis dažnai sudėtingų ir su didelėmis sąnaudomis susijusių reikalavimų, taikomų stebint ir tikrinant bendrai finansuojamus projektus;

30. šiuo tikslu ragina Komisiją ir valstybes nares nuosekliai dirbti ir teikti patarimus apie tai, kaip būtų galima išvengti pažeidimų, administravimo klaidų ir trūkumų;

31. ragina Komisiją dar labiau supaprastinti struktūrinių fondų programų valdymo ir kontrolės procedūras, kadangi pastarosios lėmė dalį pažeidimų, kuriuos tam tikros valstybės narės padarė įgyvendindamos minėtąsias programas;

32. yra pasibaisėjęs tuo, kad net ir praėjus daugybei metų valstybėms narėms trūksta drausmės teikiant pranešimus; mano esant nepriimtina, kad šešios valstybės narės[9] iki šiol netaiko elektroninio pranešimų teikimo būdo, 14[10] – nesilaiko pranešimų teikimo terminų, o kai kurios[11] – visiškai nesuklasifikavo pažeidimų, apie kuriuos pranešė; ragina Komisiją rasti veiksmingų sprendimų, kaip pagerinti padėtį, be to, kad pradedama pažeidimo tyrimo procedūra, taip pat ragina Komisiją rimtai apsvarstyti galimybę sukurti veiksmingą finansinių sankcijų sistemą, kuri būtų įtraukta į būsimus reglamentus, ir sistemingai ją taikyti;

33. pažymi, kad pažeidimų klasifikavimas (nurodant, ar tai – įtariamo sukčiavimo atvejis) yra vienas iš tobulintinų valstybių narių atskaitomybės aspektų, turint mintyje tai, jog kai kurios valstybės narės iki šiol niekaip neklasifikavo pažeidimų, o kitos valstybės narės sugebėjo suklasifikuoti tik nedidelę dalį pažeidimų, apie kuriuos pranešė;

34. primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nepradėjo naudoti elektroninių kovos su sukčiavimu informacinių sistemų modulių (angl. AFIS/ECR), sudarančių sąlygas siųsti pranešimus elektroniniu būdu, nedelsiant pradėti juos naudoti siekiant iki 2009 m. pabaigos pagerinti informacijos kokybę ir pateikti ją laiku; pažymi, kad Komisija kuria naują pranešimų teikimo internetu sistemą – pažeidimų valdymo sistemą (PVS), kuri turi būti pradėta taikyti nuo 2009 m. vasaros ir, kaip tikimasi, padidins pranešimų teikimo drausmę;

35. pritaria nuostatai, kad reikia labiau stengtis vienodinti pranešimo apie pažeidimus būdus, ypač turint mintyje Sanglaudos fondą;

36. apgailestauja dėl to, kad, nors pagal 2007–2013 m. struktūrinių fondų įgyvendinimo taisykles (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006) valdančiosios institucijos ir turi paskelbti visų įgyvendinant ES sanglaudos politiką atliktų mokėjimų gavėjus, Komisijos interneto svetainėje pateikiama duomenų bazė yra neišsami; taigi ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis pagreitinti informacijos srautą, siekiant, kad naudojama duomenų bazė būtų veiksmingesnė ir skaidresnė; be to, ragina valstybes nares ir Komisiją šį skaidrumo įsipareigojimą įvykdyti iki galo ir laiku, t. y. iki 2009 m. birželio mėn. – termino, nustatyto Parlamento 2009 m. vasario 19 d. rezoliucijoje dėl skaidrumo finansų srityje[12];

37. pritaria tam, kad, siūlant peržiūrėti 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[13], valstybėms narėms keliamas reikalavimas nuolat informuoti OLAF apie bylų, kurias perdavė ši tarnyba, tolesnę eigą; pažymi, kad tai galėtų padidinti pranešimų teikimo drausmę, susijusią su nacionalinių teismų sprendimais dėl nesąžiningo struktūrinių fondų lėšų naudojimo;

Pasirengimo narystei lėšos

38. ragina atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir sumažėjo pažeidimų skaičius, finansinis jų poveikis išaugo 2,2 karto, o įtariamo sukčiavimo finansinis poveikis padidėjo 3 kartus, daugiausia dėl reikalavimų neatitinkančių išlaidų;

39. pažymi, kad Komisija paskelbė keletą išsamių ir nuodugnių ataskaitų, kuriose kritiškai įvertinta Bulgarijos ir Rumunijos pažanga, padaryta teismų reformos ir kovos su korupcija srityse taikant bendradarbiavimo ir patikros priemones, taip pat paskelbė Bendrijos lėšų valdymo Bulgarijoje ataskaitą, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikia nuolatinio politinio ryžto ir įgyvendinimo vietoje, jei tikimasi visiškai pasiekti stojant nustatytus tikslus; be to, pažymi, kad, kalbant apie Bulgariją, dėl tikrinant ir atliekant auditą rastų pažeidimų Komisija visiškai sustabdė dalies ES lėšų skyrimą pagal „Phare“ programą; taigi ragina šias valstybes nares skubiai imtis veiksmų, siekiant įgyvendinti minėtosiose ataskaitose siūlomas konkrečias tolesnes priemones; remia pastangas, kurių jau ėmėsi šios valstybės narės, ir ragina jas imtis visų būtinų su tuo susijusių priemonių;

40. reiškia abejones dėl to, kad, OLAF duomenimis, 2007 m. vykdant ISPA programą nebūta įtariamo sukčiavimo atvejų; pažymi, kad Kipras ir Lietuva 2007 m. nepranešė nė apie vieną atvejį;

41. pabrėžia, kad vis dar kyla problemų dėl to, jog pateikiama informacija nepakankamai kokybiška; pažymi, kad mažiausiai patikima yra Bulgarijos ir Rumunijos teikiama informacija; tačiau, lyginamuoju požiūriu, nepatikimiausi Vengrijos teikiami pranešimai; pažymi, kad taip pat kyla problemų dėl reikalavimo teikti pranešimus laiku, ypač penkioms valstybėms narėms[14];

42. kadangi kyla didelių problemų, susijusių su teikiamos informacijos patikimumu ir apskritai reikalavimų laikymusi tam tikrose iš 12 naujųjų valstybių narių (tai priklauso nuo to, ar paramą gaunančioje šalyje taikoma pranešimų teikimo sistema tvirta administraciniu požiūriu), mano, kad kils panašių problemų, susijusių su struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimu; taigi ragina atitinkamas valstybes nares bendradarbiauti su Komisija siekiant rasti būdų, kaip pagerinti šią padėtį;

Tiesioginės išlaidos

43. pažymi, kad vis daugiau pažeidimų ir sukčiavimo atvejų išorės pagalbos srityje;

44. yra susirūpinęs dėl metinėje OLAF veiklos ataskaitoje pateikiamų išvadų, kad išorės pagalbos srityje OLAF tyrėjai dažnai susiduria su organizuotam sukčiavimui būdingais veiklos būdais, kadangi įvairios paramą teikiančios tarptautinės organizacijos netinkamai koordinuoja veiklą;

45. ragina Komisiją atkreipti dėmesį į dvigubo projektų finansavimo problemą; visų pirma ragina Komisiją sudarant ar keičiant susitarimus dėl projektų valdymo ir įgyvendinimo, už kuriuos atsakingos tarptautinės organizacijos, nuolat siųsti EAR ir Komisijos vidaus auditoriui visas su tuo susijusias vidaus ir išorės audito ataskaitas, kaip naudojamos Bendrijos lėšos;

Susigrąžintos lėšos

46. apgailestauja dėl to, vis dar susigrąžinama mažai lėšų, ypač sektoriuose, kuriuose už susigrąžinimą atsakingos valstybės narės; pažymi, kad, remiantis OLAF ataskaita, vis dar nesusigrąžinta apie 3,75 mlrd. eurų;

47. pritaria tam, kad susigrąžintos lėšos liktų toje pačioje biudžeto eilutėje, pagal kurią buvos nederamai išmokėtos;

48. pritaria tam, kad bus viešai prieinama nauja centrinė duomenų bazė, kurioje bus nurodomi Bendrijos lėšų gavę asmenys, nebegalintys gauti paramos, kadangi sukčiavo[15]; pažymi, kad ši duomenų bazė turi pradėti veikti nuo 2009 m. sausio 1 d., ir prašo Komisijos iki 2010 m. pradžios pateikti vertinimo ataskaitą;

49. pažymi, kad reikalinga greitesnė ir tinkamesnė lėšų susigrąžinimo procedūra; taigi dar kartą ragina Komisiją į būsimus teisės aktus bendro valdymo srityje įtraukti privalomąsias ir sustabdymo nuostatas, siekiant, kad netinkamai išmokėtos lėšos galėtų būti susigrąžinamos taikant susigrąžinimo procedūrą;

50. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pradėti taikyti apsaugos sistemą, pvz., tokią, kurią taikant tam tikra suma būtų įrašoma į rezervą arba atidedama siekiant paspartinti likusių sumų susigrąžinimą;

OLAF santykiai su Europolu ir Eurojustu

51. pažymi esąs patenkintas, kad Eurojustas ir OLAF 2008 m. rugsėjo 24 d. pasirašė Praktinį susitarimą dėl Eurojusto ir OLAF bendradarbiavimo tvarkos[16], kuriame pateikiama glaudaus aktyvesnio bendradarbiavimo tvarka, taip pat keitimosi bendraisiais ir asmens duomenimis nuostatos; pritaria tam, kad sudarytas panašus susitarimas su Europolu;

52. mano, kad nepaprastai svarbu sukurti tvirtą bendros su Eurojusto ir Europolu operatyvinės ir tiriamosios veiklos pagrindą, pvz., sukurti bendrą operatyvinės veiklos ir tyrimų grupę, kadangi tai tikrai duotų papildomos naudos kovojant su sukčiavimu;

53. taip pat pažymi, kad reikėtų patikslinti minėtųjų tarnybų kompetencijos sritis, kurios šiuo metu dubliuojasi;

OLAF bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

54. pritaria pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (COM(2006)0244), pagrindiniam tikslui – didinti OLAF savarankiškumą; vis dėlto primena, kad svarbu susieti OLAF, Komisijos tarnybų ir valstybių narių institucijų darbą ir rezultatus pasinaudojant veiksmingais ryšių kanalais, kad būtų išvengta dvigubo darbo ir netrūktų informacijos;

55. pažymi, kad OLAF yra vienintelė tarnyba, turinti visus įgaliojimus vykdyti tyrimus kovojant su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, kenkiančia bendrajam ES biudžetui, bei užkertant šiems dalykams kelią; taigi pabrėžia, kad OLAF tyrimų funkciją reikėtų toliau plėsti, ypač turint mintyje struktūrinių fondų ir išorės pagalbos sektorius, kuriuose pranešama apie didžiausią pažeidimų skaičių;

56. pažymi, kad nuo 2003 m. nuolat daugėjo vadinamųjų tolesnių bylų, o 2007 m. OLAF bylos daugiausia baigtos tuomet, kai susigrąžintos lėšos arba pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių teisminių veiksmų; daro išvadą, kad tai rodo, jog OLAF tyrimų rezultatai naudingi valstybėms narėms ir ES institucijoms;

57. pažymi, kad OLAF rekomendacijos neprivalomos, taigi nacionalinės institucijos savarankiškai priima atitinkamus sprendimus ir taiko sankcijas; mano, kad jei būtų įsteigta Europos prokuratūra, tai padėtų įveikti sunkumus, susijusius su tarpvalstybiniu bylų pobūdžiu;

58. pabrėžia, kad būtina tobulinti teisės aktus, kadangi sukčiavimo, įtariamo sukčiavimo ir kitų pažeidimų apibrėžtys išbarstytos įvairiuose teisės aktuose, nors Parlamentas ne kartą ragino išdėstyti kovos su sukčiavimu taisykles nauja redakcija;

59. pažymi, kad valstybės narės, taikydamos 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 ir 5 straipsnių nuostatas, susiduria su kvalifikavimo problemomis[17]; mano, kad, esant galimybių įvairiai traktuoti nuostatas, nacionaliniai teismai turėtų kreiptis į Teisingumo Teismą prašydami priimti prejudicinį sprendimą;

60. pritaria tam, kad paskelbta minėtoji antroji OLAF parengta vietoje atliekamo tikrinimo ir inspektavimo ataskaita, kurioje nurodoma geroji patirtis kiekvienu kontrolės etapu, taip pat pritaria tam, kad paskelbtas naujas OLAF vadovo Vademecum variantas (gairės); prašo Komisijos iki 2009 m. rugsėjo mėn. atsiųsti atsakingam Parlamento komitetui atnaujintą išsamų OLAF vadovo variantą;

61. pritaria tam, kad reikia aiškesnių nuostatų dėl kompetentingų institucijų procedūrų ir privalomųjų terminų teikiant reikalingą paramą ir apskritai daugiau privalomų nuostatų dėl bendradarbiavimo, pagal kurias būtų nustatoma paramą teikianti kompetentinga institucija; primygtinai teigia, kad sprendžiant minėtąją problemą naudinga 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[18];

62. ragina Komisiją imtis deramų priemonių (be kita ko, taikyti pažeidimo tyrimo procedūras) prieš valstybes nares, kurios nepadeda Komisijos tarnyboms vykdyti vietoje atliekamo tyrimo, numatyto 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[19];

63. pažymi, kad nors dažnai imamasi tolesnių teisminių veiksmų, OLAF surinktų įrodymų leistinumas nacionaliniuose teismuose labai ribotas, taigi siektina, kad teisminės institucijos labiau remtų OLAF tyrimų veiklą; be to, mano, kad reikėtų informuoti Eurojustą, kai informacija ar galutinės bylų ataskaitos perduodamos teisminėms institucijoms, jei ši informacija ar ataskaitos susijusios su sunkaus pobūdžio tarptautiniu nusikalstamumu ir dviem ar daugiau valstybių narių;

64. primena Komisijai apie Parlamento prašymą į 2008 m. finansinių interesų apsaugos ataskaitą įtraukti valstybių narių institucijų, dalyvaujančių kovoje su pažeidimais, analizę;

65. apgailestauja, kad valstybės narės nepakankamai informuoja apie veiksmus, kurių imamasi po to, kai OLAF perduoda informaciją ar galutines bylų ataskaitas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos perduotų OLAF pranešimą apie pažangą, padarytą imantis veiksmų po to, kai OLAF pateikė joms informaciją ar rekomendacijas;

66. pažymi, kad nacionalinės audito institucijos turi plačius įgaliojimus atlikti ES lėšų auditą ir yra pirmasis nacionalinių institucijų, atliekančių prokuratūros funkcijas, ir ES institucijų informacijos šaltinis; taigi mano, kad visi suinteresuoti kuo labiau plėsti audito institucijų, nacionalinių prokuratūros funkcijas atliekančių institucijų ir OLAF bendradarbiavimą, taip pat informacijos srautą tarp jų;

67. pažymi, kad, remiantis 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[20], valstybės narės turi nuolat informuoti OLAF apie bylų, kurias joms perdavė ši tarnyba, tolesnę eigą, taigi prašo OLAF kitoje savo metinėje ataskaitoje pateikti informacijos šiuo klausimu;

68. pažymi, kad valstybėse narėse, kurios į ES įstojo po 2004 m., veikiančios OLAF kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos yra labai svarbūs OLAF informacijos ir ryšių punktai; vis dėlto pažymi, kad tol, kol šios tarnybos nebus nepriklausomos nuo nacionalinių administracijų, papildoma jų funkcinė nauda bus minimali (ypač turint mintyje pranešimą Komisijai apie pažeidimus); taigi ragina Komisiją pateikti susijusiam Parlamento komitetui pasiūlymą, kaip užtikrinti, kad minėtųjų tarnybų veikla būtų vertingesnė, taip pat mano, jog būtina gerinti bendradarbiavimą su šalimis kandidatėmis;

Tabakas. Susitarimas su koncernu „Philip Morris“

69. apgailestauja, kad Komisija nepateikė išsamaus pranešimo dėl tolesnių veiksmų, po to kai buvo pateikta 2007 m. spalio 11 d. Parlamento rezoliucija dėl Bendrijos, valstybių narių ir koncerno „Philip Morris“ susitarimo dėl kovos cigarečių kontrabanda poveikio ir tolesnio tyrimo komiteto rekomendacijų dėl Bendrijos tranzito sistemos svarstymo², visų pirma atsižvelgiant į rezoliucijos 49 punktą, kuriame Komisijos aiškiai prašoma paskelbti šį pranešimą iki 2008 m. pabaigos; tikisi, kad Komisija pateiks minėtąjį pranešimą iki 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos;

70. negali pritarti tam, kad tuomet, kai pagal susitarimus su koncernu „Philip Morris“ ir bendrove „Japan Tobacco“ Bendrija gavo 1,65 mlrd. JAV dolerių kovai su sukčiavimu, Komisija, užuot nustačiusi bendrą koncepciją, apie 90 proc. šios sumos kaip netikslines lėšas tiesiogiai pervedė valstybių narių finansų ministerijoms; ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Parlamentu įsteigti trišalę darbo grupę, siekiant rasti tinkamų sprendimų, kaip protingai ir geriau naudoti šias ir panašias Sąjungos pajamas; mano esant nepriimtina, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu iš baudų gautus milijardus eurų, kuriuos sumokėjo Europos konkurencijos taisykles pažeidusios ir Europos vartotojams pakenkusios didelės įmonės, Sąjunga naudoja ne ekonomikai skatinti ir padėti bedarbiams ir (arba) besivystančioms šalims, kurios nuo krizės nukentės labiausiai, o tiesiog perveda šias lėšas į nacionalinius iždus;

Organizuotas nusikalstamumas

71. palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė 2008 m. lapkričio 20 d. komunikatą dėl pajamų iš organizuoto nusikalstamumo (COM(2008)0766), kuriame aptariamas pajamų iš nusikalstamos veiklos konfiskavimas ir susigrąžinimas, taip pat pritaria Komisijai, kad konfiskavimas – vienas veiksmingiausių būdų kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir reikėtų imtis priemonių siekiant padidinti nedidelį konfiskavimo atvejų skaičių ir kuklų susigrąžintų lėšų kiekį;

72. pabrėžia, kad būtina diegti tinkamas ir veiksmingas turto įšaldymo ir konfiskavimo užsienyje priemones, taigi reikėtų svarstyti galimybę išdėstyti galiojančius ES teisės aktus nauja redakcija; pabrėžia, kad reikėtų skubiai įgyvendinti Tarybos sprendimą 2007/845/TVR, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės įsteigtų ar paskirtų turto susigrąžinimo tarnybas;

73. dar kartą ragina Komisiją pateikti Parlamentui sistemos ar sistemų, kurias organizuoti nusikaltėliai taiko norėdami pakenkti Bendrijos finansiniams interesams, išsamią analizę; mano, kad šiuo požiūriu naudingas Europolo atliekamas organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimas, tačiau jo nepakanka;

74. apgailestauja, kad 1995 m. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir jos 1996 m. ir 2007 m. protokolų vis dar neratifikavo Čekija, Vengrija, Malta ir Lenkija, vieno iš šių protokolų neratifikavo Estija ir Italija, o septyniose valstybėse narėse esama problemų perkeliant nuostatas į nacionalinę teisę;

° °

75. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF Priežiūros komitetui ir OLAF.

[1] http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/doc/olaf_aar.pdf.
[2] http://ec.europa.eu/anti_fraud/reports/sup-com_en.html.
[3] OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
[4] OL L 390, 2006 12 30, p. 1.
[5] OL L 264, 2003 10 15, p. 1.
[6] OL L 355, 2006 12 15, p. 56.
[7] 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).
[8] OL L 371, 2006 12 27, p. 1.
[9] Prancūzija, Airija, Švedija, Ispanija, Latvija ir Liuksemburgas; nuo 2008 m. lapkričio mėn. padėtis pagerėjo, Vokietija ir Estija naudoja elektronines laikmenas ir nesiunčia pranešimų popieriuje.
[10] Kalbant apie pranešimų teikimą laiku, ypač daug problemų kyla Ispanijai, Prancūzija ir Nyderlandams.
[11] Ispanija, Prancūzija, Airija ir Liuksemburgas.
[12] P6_TA(2008)0051.
[13] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.
[14] Pranešimų teikimo terminų nesilaikė Kroatija, Vengrija, Slovakija, Bulgarija ir Lenkija.
[15] OL L 344, 2008 12 20, p. 12.
[16] OL C 314, 2008 12 9, p. 3.
[17] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
[18] Priimti tekstai, P6_TA-PROV(2008)0553.
[19] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.
[20] Priimti tekstai, P6_TA-PROV(2008)0553.

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita
(2008/2242(INI))

Nuomonės referentas: Bart Staes

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pripažįsta, kad naudojant ES lėšas, daugelyje valstybių narių pasitaiko pažeidimų ir net sukčiavimo atvejų; pažymi, kad 2007 m. valstybės narės pranešė apie 3 832 pažeidimus (palyginti su 2006 m., jų padaugėjo 19,2 proc.), kad bendra dėl pažeidimų susidariusi suma 2007 m. buvo apie 828 milijonus eurų (kiek mažiau nei 1,83 proc. asignavimų įsipareigojimams), kad įtariamo sukčiavimo atvejai sudarė 12–15 proc. visų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2007 m., ir kad bendra dėl pažeidimų susidariusi suma Europos regioninės plėtros fonde, palyginti su 2006 m., padidėjo 48 proc.; palankiai vertina valstybių narių dedamas pastangas, bet dar kartą pabrėžia, jog jos privalo užtikrinti, kad jų šalyse būtų naudojama pakankamai finansų kontrolės priemonių, ir pažymi, kaip svarbu imtis prevencinių veiksmų valstybėse narėse, kad daugiau pažeidimų būtų nustatoma dar neišmokėjus lėšų pareiškėjams; pabrėžia, kad valstybės narės privalo nuolat kovoti su sukčiavimu ir korupcija ir kad reikia koordinuoti pastangas, norint pasiekti ženklų pagerėjimą;

2. pabrėžia 2008 m. vasario 19 d. Komisijos priimto veiksmų plano, pagal kurį siekiama stiprinti struktūrinių veiksmų priežiūrą ir bendrą valdymą, svarbą; juo taip pat siekiama sumažinti klaidų skaičių iš valstybių narių gaunamuose prašymuose dėl išmokų; yra įsitikinęs, kad šis naujas veiksmų planas turėtų žymiai pagerinti padėtį, visų pirma padėtų valstybėms narėms išvystyti gebėjimus tikrinant, ar projektas atitinka reikalavimus išmokai skirti; pažymi, kad pirmojoje šio plano pažangos ataskaitoje pateikiama teigiamų rezultatų;

3. palankiai vertina rezultatų kokybę, kuri buvo pasiekta įgyvendinant beveik visus projektus, ir siekdamas išvengti neigiamos įtakos panaudojant struktūrinius fondus, pabrėžia, kad būtina aiškiai atskirti sąvokas:

– administracinių pažeidimų, kuriuos reikia ištaisyti,

– sukčiavimo (t. y. 0,16 proc. Komisijos išmokų 2000–2007 m.), už kurį reikia bausti;

4. pažymi, kad Komisija paskelbė keletą detalių ir išsamių ataskaitų, kuriose kritiškai įvertinta Bulgarijos ir Rumunijos teismų reformos ir kovos su korupcija pažanga, remiantis kooperacijos ir patikros mechanizmais, atkreipia dėmesį į atskirą ES fondų Bulgarijoje valdymo ataskaitą, kurioje išryškėja tvarių politinių įsipareigojimų ir jų įgyvendinimo poreikis, jei tikimasi visiškai pasiekti užsibrėžtus tikslus; pažymi, kad Komisija visiškai sustabdė dalį Bulgarijai iš ES fondų pagal „Phare“ programą skirto finansavimo dėl tikrinant ir atliekant auditą rastų pažeidimų; todėl ragina valstybes nares skubiai imtis veiksmų, kad būtų galima toliau taikyti konkrečias įgyvendinimo priemones, kurios nurodytos šiose ataskaitose; remia šių valstybių narių pastangas ir ragina jas imtis visų būtinų su tuo susijusių priemonių;

5. pažymi, kad Komisija paskelbė keletą ataskaitų, kuriose įvertinta Bulgarijos ir Rumunijos teismų reformos ir kovos su korupcija pažanga, remiantis kooperacijos ir patikros mechanizmais, atkreipia dėmesį į atskirą ES fondų Bulgarijoje valdymo ataskaitą, kurioje išryškėja tvarių politinių įsipareigojimų ir jų įgyvendinimo poreikis, jei tikimasi visiškai pasiekti užsibrėžtus tikslus; pažymi, kad konkrečiai Bulgarijos atveju Komisija laikinai sustabdė ES finansavimą dėl tikrinimo ir audito metu rastų pažeidimų; todėl ragina valstybes nares, jei jos dar to nepadarė, skubiai imtis veiksmų, kad būtų galima toliau taikyti konkrečias įgyvendinimo priemones, kurios nurodytos šiose ataskaitose;

6. apgailestauja, kad 18 proc. atvejų pranešimai pateikiami po daugiau nei dvejų metų, ir pabrėžia, kaip svarbu sumažinti atotrūkį tarp pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo atvejų nustatymo ir pranešimo apie juos, kad Komisija galėtų teisingai ir tinkamu momentu išanalizuoti kintančius pažeidimų ir sukčiavimo būdus ir tendencijas;

7. ragina Komisiją kuo greičiau supaprastinti struktūrinių fondų programų valdymo ir kontrolės procedūras, kadangi iš dalies dėl šių procedūrų sudėtingumo kai kurios valstybės narės jas taikydamos padarė pažeidimų;

8. primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nepradėjo naudoti elektroninių kovos su sukčiavimu informacinių sistemų modulių (angl. AFIS/ECR), kuriais naudojantis pranešimai būtų siunčiami elektroniniu būdu, nedelsiant pradėti juos naudoti, siekiant iki 2009 m. pabaigos pagerinti informacijos kokybę ir jos pateikimą laiku;

9. pažymi, kad pažeidimo klasifikacija (nurodant, ar tai įtariamo sukčiavimo atvejis, ar ne) yra dalis valstybių narių atskaitomybės, kurią reikia patobulinti, kadangi kai kurios valstybės narės iki šiol nepateikė jokios klasifikacijos, o kitos valstybės narės pateikė tik mažos dalies pažeidimų, apie kuriuos pranešta, klasifikaciją;

10. apgailestauja, kad nepaisant to, jog visų tiesioginių pagal ES sanglaudos politiką skirtų išmokų gavėjai valdančiųjų institucijų turi būti paskelbti, remiantis 2007–2013 m. struktūrinių fondų veiklos įgyvendinimo tvarka (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006), Komisijos tinklalapyje esanti duomenų bazė yra neišsami; todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis pagreitinti duomenų bazėje esančios informacijos srautą, siekiant, kad ji būtų skaidri ir geriau panaudojama; be to, ragina valstybes nares ir Komisiją šį skaidrumo įsipareigojimą įvykdyti iki galo ir laiku – iki 2009 m. birželio mėn., t. y. iki Parlamento rezoliucijoje nurodyto termino;

11. remia Komisijos poziciją, kad, pastebėjus rimtų pažeidimų, reikia imtis korekcinių veiksmų, įskaitant išmokų sustabdymą ir neteisėtai ar klaidingai išmokėtų lėšų susigrąžinimą; primena, kad Komisija keturis kartus per metus turėtų pateikti savo veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą; nepaisant to, ragina Komisiją dėti daugiau pastangų teikiant pagalbą valstybėms narėms, siekiant užkirsti kelią pažeidimams, ir perduoti reikalingą informaciją kompetentingoms nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms;

12. ragina Komisiją atsižvelgti į administracines išlaidas, kurių turi valstybių narių nacionalinės, regioninės ir vietinės administracijos įstaigos, nes privalo laikytis dažnai sudėtingų ir su didelėmis sąnaudomis susijusių reikalavimų stebėti ir tikrinti bendrai finansuojamus projektus;

13. tuo tikslu ragina Komisiją ir valstybes nares metodiškai dirbti ir teikti patarimus apie tai, kaip būtų galima išvengti pažeidimų, administracijos klaidų ir trūkumų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

Bendrijų finansinių interesų apsauga – kova su sukčiavimu – 2007 m. metinė ataskaita
(2008/2242(INI))

Nuomonės referentas: Vincent Peillon

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pritaria faktui, kad, ceteris paribus, 2007 m. OLAF atlikti finansiniai susigrąžinimai žymiai sumažėjo palyginus su praeitais finansiniais metais, t.y. nuo 1 180 000 eurų iki 840 000 eurų.

2. pritaria faktui, kad integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) puikiai veikia, tačiau pagal ją atliekamos patikros kokybė ir kiekybė turi būti sustiprinta, siekiant dar griežčiau kovoti su sukčiavimu;

3. vis dėlto mano, kad valstybėms narėms reikėtų skirti didesnes finansines baudas, jeigu jos ilgą laiką nepašalina išlaidų kontrolės struktūros trūkumų;

4. pritaria tam, kad kai kurios valstybės narės teikia nacionalines vadovybės deklaracijas dėl Europos lėšų, kurios tvarkomos nacionaliniu lygmeniu; prašo, kad kitos valstybės narės plėtotų panašias iniciatyvas, ir ragina Europos Komisiją dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad panašios nacionalinės vadovybės deklaracijos būtų teikiamos visoje Europos Sąjungoje;

5. pabrėžia didesnę būtinybę suvienodinti informacijos rinkimo ir naudojimo metodus, siekiant standartizuoti sistemą, skirtą veiksmingiau vykdyti sukčiavimo rizikos vertinimą, nes tai sudaro dalį sustiprintos prevencijos strategijos;

6. mano, kad būtina sustiprinti valstybių narių kovos su sukčiavimu žvalgybos skyrių bendradarbiavimą ir taip pat pagerinti bendradarbiavimą su šalimis kandidatėmis;

7. apgailestauja dėl sukčiavimo prekėmis, susijusiomis ne tik su lengvatinėmis tarifų priemonėmis, bet taip pat ir su GATT tarifų kvotomis;

8. ragina Komisiją atlikti specialų sukčiavimo prekėmis ir pagal šalis galimybių vertinimą, atsižvelgiant į galimybę atlikti sisteminę, tikslinę ir, kur būtina, nuolatinę patikrą tiek kilmės šalyse, tiek ir vartojimo šalyje, skiriant didžiausią dėmesį „karuselės“ tipo sukčiavimui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Jana Bobošíková, Wolfgang Bulfon, Giorgio Carollo, Antonio De Blasio, Bairbre de Brún, Petru Filip, Gerardo Galeote, Eugenijus Gentvilas, Monica Giuntini, Ambroise Guellec, Marian Harkin, Jim Higgins, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Florencio Luque Aguilar, Jamila Madeira, James Nicholson, Jan Olbrycht, Maria Petre, Pierre Pribetich, Wojciech Roszkowski, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Margie Sudre, Kyriacos Triantaphyllides, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Brigitte Douay, Emanuel Jardim Fernandes, Ramona Nicole Mănescu, Samuli Pohjamo, Jürgen Schröder, Czesław Adam Siekierski, Bart Staes, László Surján, Iuliu Winkler

Teisinė informacija - Privatumo politika