Procedūra : 2008/0180(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0185/2009

Pateikti tekstai :

A6-0185/2009

Debatai :

PV 05/05/2009 - 15
CRE 05/05/2009 - 15

Balsavimas :

PV 06/05/2009 - 6.11
CRE 06/05/2009 - 6.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0369

PRANEŠIMAS     *
PDF 360kWORD 895k
24.3.2009
PE 414.334v02-00 A6-0185/2009

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos žudant

(COM(2008)0553 – C6‑0451/2008 – 2008/0180(CNS))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėjas: Janusz Wojciechowski

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos žudant

(COM(2008)0553 – C6‑0451/2008 – 2008/0180(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0553),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0451/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6‑0185/2009),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal EB sutarties  250 straipsnio  2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

Pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos žudant

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl skerdžiamų ir žudomų gyvūnų apsaugos

Pagrindimas

Atsižvelgiant į pasiūlyme pateikiamą apibrėžimą („skerdimas – gyvūnų žudymas žmonių maistui“), terminas „žudyti“ neatrodo tinkamas šiame pasiūlyme, kuriame svarstomi paprastai su žmonių maistui auginamais gyvūnais susiję klausimai. Bendrojo pobūdžio pastaba būtų ta, kad skerdimo ir su juo susijusią veiklą nurodantis žodis „skersti“ labiau tinkamas šiame kontekste ir turėtų būti atitinkamai vartojamas pasiūlyme.

Kaskart prireikus žodis „žudymas“ turėtų būti pakeičiamas žodžiu „skerdimas“, o žodis „žudyti“ turėtų būti pakeičiamas žodžiu „skersti“.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė dvi nuomonės dėl tam pagrindinių tikrų rūšių gyvūnų svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų, būtent 2004 m. nuomonę dėl dažniausių prekybos tikslais auginamų rūšių gyvūnų pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų ir 2006 m. nuomonę dėl prekybos tikslais ūkiuose auginamų elnių, ožkų, triušių, stručių, ančių, žąsų ir putpelių pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų. Rekomendacijos laipsniškai atsisakyti anglies dioksido naudojimo kiaulėms ir naminiams paukščiams žudyti ir svaiginimo vandens voniose naminiams paukščiams žudyti neįtrauktos į šį pasiūlymą, nes atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad šiuo metu ES būtų ekonomiškai neperspektyvų atsisakytų šių metodų. Be to, šiame reglamente neatsižvelgta į tam tikras kitas rekomendacijas, nes jos susijusios su techniniais parametrais, kurie turėtų būti įtraukti į įgyvendinimo priemones arba gerosios patirties kodeksus. Rekomendacijos dėl ūkinių žuvų neįtrauktos į pasiūlymą, nes prireikė papildomos šios srities mokslinės nuomonės arba ekonominio vertinimo.

(6) Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė dvi nuomonės dėl tam tikrų rūšių gyvūnų pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų, būtent 2004 m. nuomonę dėl dažniausių prekybos tikslais auginamų rūšių gyvūnų pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų ir 2006 m. nuomonę dėl prekybos tikslais ūkiuose auginamų elnių, ožkų, triušių, stručių, ančių, žąsų ir putpelių pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų. 2001 m. Gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės mokslinis komitetas (GSGGMK) patvirtino ataskaitą dėl kailinių gyvūnų gerovės, kurioje buvo pateikta ir kailinių gyvūnų ūkiuose naudojamų gyvūnų skerdimo metodų analizė. Reikėtų atnaujinti Bendrijos įstatymus, taikomus šioje srityje, kad būtų atsižvelgta į minėtąsias mokslines nuomones. Rekomendacijos laipsniškai atsisakyti anglies dioksido naudojimo kiaulėms ir naminiams paukščiams žudyti neįtrauktos į šį pasiūlymą, nes atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad šiuo metu ES būtų ekonomiškai neperspektyvų atsisakytų šių metodų. Be to, šiame reglamente neatsižvelgta į tam tikras kitas rekomendacijas, nes jos susijusios su techniniais parametrais, kurie turėtų būti įtraukti į įgyvendinimo priemones arba gerosios patirties kodeksus. Rekomendacijos dėl ūkinių žuvų neįtrauktos į pasiūlymą, nes prireikė papildomos šios srities mokslinės nuomonės arba ekonominio vertinimo.

Pagrindimas

Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinio komiteto ataskaitoje pateikiama analizė, susijusi su įvairių metodų, naudojamų gyvūnams žudyti ES kailinių gyvūnų ūkiuose, gerovės aspektais.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) Gyvūnų apsaugos ir gerovės protokole pabrėžiama, kad formuojant ir įgyvendinant įvairių sričių, inter alia, žemės ūkio ir vidaus rinkos Bendrijos politiką reikia laikytis teisinių ar administracinių valstybių narių nuostatų ir tradicijų, visų pirma susijusių su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir regionų paveldu. Todėl reikėtų netaikyti šio reglamento kultūros renginiams, jei gyvūnų gerovės reikalavimų laikymasis neigiamai paveiktų paties renginio esmę.

(15) Gyvūnų apsaugos ir gerovės protokole pabrėžiama, kad formuojant ir įgyvendinant įvairių sričių, inter alia, žemės ūkio ir vidaus rinkos Bendrijos politiką reikia laikytis teisinių ar administracinių valstybių narių nuostatų ir tradicijų, visų pirma susijusių su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis arba religinį pagrindą turinčiomis tradicijomis ir regionų paveldu. Todėl reikėtų netaikyti šio reglamento kultūros, religiniams ir tradiciniams renginiams, jei gyvūnų gerovės reikalavimų laikymasis neigiamai paveiktų paties renginio esmę.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) Kultūros tradicijos – tai paveldėti, nusistovėję arba įprasti mąstymo, veiklos ar elgesio modeliai, į kuriuos iš esmės įtraukiama protėvių perduotų arba iš jų įgytų dalykų sąvoka. Jos padeda puoselėti ilgalaikius socialinius kartų ryšius. Jei šie veiksmai neturi įtakos gyvūninės kilmės produktų rinkai ir negrindžiami gamybos reikmėmis, reikėtų netaikyti šio reglamento gyvūnų žudymui per tokius renginius.

(16) Kultūros tradicijos arba religinį pagrindą turinčios tradicijos – tai paveldėti, nusistovėję arba įprasti mąstymo, veiklos ar elgesio modeliai, į kuriuos iš esmės įtraukiama protėvių perduotų arba iš jų įgytų dalykų sąvoka. Jos padeda puoselėti ilgalaikius socialinius kartų ryšius. Jei šie veiksmai neturi įtakos gyvūninės kilmės produktų rinkai, reikėtų netaikyti šio reglamento gyvūnų skerdimui per tokius renginius.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

22a straipsnis

Finansinės nuostatos

Dėl minėtųjų naujų užduočių Sąjungos ūkio subjektai neišvengiamai pajus žymius finansinius padarinius. Norint, kad būtų laikomasi šiame reglamente nurodytų taisyklių, turi būti skiriamas tinkamas Sąjungos finansavimas siekiant teikti finansinę paramą, kad būtų galima tarptautiniu mastu užtikrinti pirmaujančią atitinkamo Sąjungos sektoriaus padėtį gyvūnų gerovės klausimu.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) Kai kuriais svaiginimo metodais, priklausomai nuo to, kaip jie naudojami skerdžiant ar žudant, gyvūnus galima nužudyti, išvengiant skausmo ir sumažinant gyvūnų nerimą ar kančias. Todėl nebūtina atskirti grįžtamųjų ir negrįžtamųjų svaiginimo metodų.

(24) Kai kuriais svaiginimo metodais, priklausomai nuo to, kaip jie naudojami skerdžiant ar žudant, gyvūnus galima nužudyti, išvengiant skausmo ir sumažinant gyvūnų nerimą ar kančias.

Pagrindimas

Kai kurie veikimo dujomis metodai, naudojami gyvūnams svaiginti ar skersti dėl kailio, yra grįžtamieji, taigi gyvūnams grįžta sąmonė. Kadangi tai paskutinis skerdimo proceso etapas ir po jo gyvūnams nenuleidžiamas kraujas, gali būti, kad gyvūnams diriant odą jie tebėra sąmoningi.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32) Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytas įmonių, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti tam tikrus gyvūninės kilmės produktus, sąrašas. Šiame sąraše turėtų būti atsižvelgiama į skerdykloms taikomus bendrus ir papildomus reikalavimus, nustatytus šiame reglamente.

(32) Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytas įmonių, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti tam tikrus gyvūninės kilmės produktus, sąrašas. Šiame sąraše turėtų būti atsižvelgiama į skerdykloms taikomus bendrus ir papildomus reikalavimus, nustatytus šiame reglamente. Komisija turėtų užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių importuojami mėsa ir mėsos produktai, skirti vidaus rinkai, atitiktų bendrąsias taisykles, nustatytas šiame reglamente.

Pagrindimas

Tų pačių taisyklių atitikimas svarbus siekiant išvengti rinkos iškraipymų.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33) Skerdyklos ir jose naudojami įrengimai suprojektuoti konkrečių kategorijų gyvūnams, numatant konkretų pajėgumą. Jei šis pajėgumas viršijamas arba jei įrengimai naudojami nenumatytoms reikmėms, kenkiama gyvūnų gerovei. Todėl informacija apie šiuos dalykus turėtų būti teikiama kompetentingoms institucijoms ir į ją turėtų būti atsižvelgiama tvirtinant skerdyklas.

(33) Skerdyklos ir jose naudojami įrengimai suprojektuoti konkrečių kategorijų gyvūnams, numatant konkretų pajėgumą. Jei šis pajėgumas viršijamas arba jei įrengimai naudojami nenumatytoms reikmėms, kenkiama gyvūnų gerovei. Todėl informacija apie šiuos dalykus turėtų būti teikiama kompetentingoms institucijoms ir į ją turėtų būti atsižvelgiama tvirtinant skerdyklas. Nedidelėms nuolat tikrinamoms skerdykloms, kurių skerdimo pajėgumas neviršija 50 gyvulių vienetų per savaitę arba 150 000 naminių paukščių vienetų per metus ir iš kurių maistas dažniausiai parduodamas tiesiai galutiniam vartotojui, nereikia brangios leidimų išdavimo procedūros siekiant laikytis šio reglamento principų.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

34 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34a) Būtina vengti kančių, kurias gyvūnai patiria iš baimės ar streso prieš skerdimą. Taigi derėtų suprojektuoti skerdyklų konstrukciją, suplanuoti skerdyklų procedūras ir apmokyti darbuotojus taip, kad laikotarpiu nuo iškrovimo iki skerdimo gyvūnai nepatirtų streso, baimės ir skausmo.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) Skerdyklų konstrukcijos, išplanavimo ir įrengimų srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti skerdyklų konstrukcijos, išplanavimo ir įrengimų reikalavimus, išlaikant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą.

(35) Skerdyklų konstrukcijos, planavimo ir įrengimų srityse nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti skerdyklų konstrukcijos, planavimo ir įrengimų reikalavimus, išlaikant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą. Reikėtų nuolat stengtis ieškoti geresnių svaiginimo procedūrų. Be to, reikėtų paspartinti tyrimus ieškant alternatyvių būdų paukščių jauniklių pertekliui naikinti.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37) Žudant neapsvaigintus gyvūnus reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Be to, mechaniškai nesuvaržyti gyvūnai po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali lėčiau kraujuoti ir ilgiau patirti nebūtinų kančių. Todėl kiekvieną gyvūną, kuris žudomas neapsvaigintas, reikėtų suvaržyti atskirai.

(37) Skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Be to, mechaniškai nesuvaržyti gyvūnai po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali lėčiau kraujuoti ir ilgiau patirti nebūtinų kančių. Todėl kiekvieną gyvūną, kuris žudomas neapsvaigintas, reikėtų suvaržyti atskirai ir veiksmingai apsvaiginti iš karto po to, kai jis papjaunamas.

Pagrindimas

Be abejo reikia atsižvelgti į gyvūnų skerdimą pagal religines apeigas. Vis dėlto, siekiant apsaugoti gyvūnus nuo nereikalingo kentėjimo, reikia taikyti pagrindinį reikalavimą dėl apsvaiginimo papjovus.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38) Gyvūnų paruošimo ir suvaržymo priemonių srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti reikalavimus, taikomus gyvūnų paruošimui ir suvaržymui prieš skerdimą, išlaikant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą.

(38) Gyvūnų paruošimo ir suvaržymo priemonių, kurios taikomos skerdyklose ir intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkiuose, srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti reikalavimus, taikomus gyvūnų paruošimui ir suvaržymui prieš žudymą, išlaikant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą.

Pagrindimas

Siekiant, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, į šią nuostatą turi būti įtraukti ir intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkiai. Reglamente „skerdimas“ apibūdinimas kaip „gyvūnų žudymas maistui“, taigi, remiantis šia apibrėžtimi, į minėtąją nuostatą neįtraukti intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkiuose žudomi gyvūnai.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) per techninius ar mokslinius eksperimentus, atliekamus kompetentingai institucijai prižiūrint,

i) vykdant veiklą, regluliuojamą pagal 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo1;

 

 

OL L 358, 1986 12 18, p. 1.

Pagrindimas

Bendrijos nuostatose terminas „techniniai eksperimentai“ nevartojamas. Turėtų būti pateikiama nuoroda į 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvą 86/609/EEB. Tuo pagrindu iš reglamento taikymo srities turėtų būti išskiriami ne tik eksperimentų metu žūvantys gyvūnai, bet visi gyvūnai, kuriems taikomas šis reglamentas, arba visi gyvūnai, kurie naudojami arba ketinami naudoti eksperimentuose, arba kurie siekiant rezultatų po eksperimento turi būti sunaikinami.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) per medžioklę,

ii) per medžioklę ir pramoginę žvejybą;

Pagrindimas

Nors žvejybai, kaip nustatyta, taikoma tik 3 straipsnio 1 dalis, pramoginę žvejybą, atsižvelgiant į nuostatas dėl medžioklės, derėtų išskirti iš bendros reglamento taikymo srities.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalies a punkto iv a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iva) didžiosioms religinėms šventėms, pavyzdžiui, Velykoms ar Kalėdoms, kurių metu atnašaujamos tradicinės aukos, skirtos asmeniniam vartojimui, ir tik dešimties dienų laikotarpiu prieš konkrečias šventes.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalies ba punktas(naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) pusiau prijaukintiems elniams, nušautiems laukuose ir apdorotiems medžiojamų gyvūnų fermoje;

Pagrindimas

Pusiau prijaukinti elniai Šiaurės Europoje, ganomi didelėse ganyklose, dažnai nužudomi kulkos šūviu į galvą lauke netoli apdorojimo įmonės. Tokia procedūra kelia mažiau su gyvūnų gerove susijusių problemų, nei laukinių elnių žudymas.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio b dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(b) susiję veiksmai – gyvūnų ruošimo, laikymo aptvaruose, suvaržymo (fiksavimo), svaiginimo ir kraujo nuleidimo veiksmai, vykdomi gyvūnų žudymo vietoje, rengiantis juos nužudyti;

(b) „susiję veiksmai“ – gyvūnų ruošimo, iškrovimo, laikymo aptvaruose, suvaržymo (fiksavimo), svaiginimo ir kraujo nuleidimo veiksmai, vykdomi gyvūnų skerdimo vietoje ir rengiantis juos skersti;

Pagrindimas

Svarbu išaiškinti, kad ši apsauga apima ir gyvūnų iškrovimą atgabenus juos į skerdyklą.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) kompetentinga institucija – valstybės narės pagrindinė institucija, įgaliota užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi, arba bet kuri kita institucija, kuriai pagrindinė institucija suteikė šiuos įgaliojimus;

Pagrindimas

Reikia įtraukti kompetentingos institucijos apibrėžimą, kadangi šis terminas nuolat kartojamas tekste.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

da) nesąmoningumas – nesąmoninga būklė, kurios metu smegenų funkcijos laikinai arba visiškai nutrūksta ir po kurios gyvūnas nebegali reaguoti į įprastus dirgiklius, įskaitant skausmą;

Pagrindimas

Aiškesnis nesąmoningumo apibrėžimas padėtų geriau suprasti tekstą.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) svaiginimas – tyčinis veiksmas, dėl kurio gyvūnas praranda sąmonę ir jautrumą, bet nepatiria skausmo, taip pat staigią mirtį sukeliantis veiksmas;

f) svaiginimas – tyčinis veiksmas, dėl kurio gyvūnas praranda sąmonę ir jautrumą, taip pat staigią mirtį sukeliantis veiksmas;

Pagrindimas

Naudojant daugumą priede išvardytų svaiginimo metodų sukeliamas didesnis ar mažesnis skausmas, taigi atsiranda prieštaravimas tarp apibrėžimo ir patvirtinto metodo.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(g) religinės apeigos – veiksmai, susiję su gyvūnų skerdimu pagal religinius, pvz., islamo ar judaizmo, nurodymus;

(g) religinės apeigos – veiksmai, susiję su gyvūnų skerdimu pagal religinius nurodymus arba atliekami tam tikrų religinių švenčių metu;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio k punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

k) skerdykla – įmonė, kurioje skerdžiami sausumos gyvūnai;

k) skerdykla – įmonė, kurioje skerdžiami ir išdarinėjami gyvūnai, kurių mėsa skirta žmonių maistui.

Pagrindimas

Siūlomas apibrėžimas keičiamas kitu, jau naudojamu Reglamente Nr. 853/2004. Pagrįsta būtų naudoti jau esamus apibrėžimus ir kiekviename naujame reglamente nekurti naujų apibrėžimų.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio m punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

m) kailiniai gyvūnai – žinduoliai, daugiausia auginami kailiams gauti, kaip antai: audinės, šeškai, lapės, meškėnai, nutrijos ir šinšilos;

m) kailiniai gyvūnai – žinduoliai, daugiausia auginami kailiams, kaip antai: audinės, šeškai, lapės, meškėnai, usūriniai šunys, nutrijos, triušiai ir šinšilos;

Pagrindimas

Šių rūšių gyvūnai ES veisiami kailiams, taigi turėtų būti įtraukti į kailinių gyvūnų apibrėžimą.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) gyvūnams sudaromos patogios sąlygos ir užtikrinama apsauga, visų pirma jie laikomi švarioje aplinkoje, palaikant tinkamą temperatūrą ir užtikrinant, kad jie nekristų ar neslystų;

a) gyvūnams sudaromos patogios sąlygos ir užtikrinama apsauga, visų pirma jie laikomi tinkamoje temperatūroje, taip pat užtikrinama, kad jie nekristų ar neslystų;

Pagrindimas

Reikalavimas dėl gyvūnų švaros nepagrįstas, kadangi ši sąlyga jau įtraukta į reglamentą dėl higienos. Jo kartoti nereikia. Tai higienos klausimas, jis nėra ypač susijęs su gyvūnų gerove.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) gyvūnams nebūdingi skausmo, baimės, agresijos ar kitokio neįprasto elgesio požymiai;

d) gyvūnams nepasireikštų skausmo, agresijos ar kitokio neįprasto elgesio požymiai;

Pagrindimas

Galima įgyvendinti priemones, padėsiančias išvengti gyvūnų kančių, tačiau reikalavimas užtikrinti, kad gyvūnai nepajustų baimės, ir neįvykdomas, ir nerealus.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(f) gyvūnai nežalotų kitų gyvūnų.

Išbraukta.

Pagrindimas

Terminas „nežaloti“ labai neapibrėžtas, todėl sunku laikytis tokio reikalavimo ir kontroliuoti, ar jo laikomasi.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei tokie metodai būtini pagal religines apeigas, gyvūnus galima žudyti neapsvaigintus, jeigu jie žudomi skerdykloje.

 

2. Pagal religines apeigas gyvūnus galima skersti neapsvaigintus, jeigu jie skerdžiami skerdykloje.

 

Pagrindimas

Komisijos siūlomas tekstas nėra aiškus. Šio nukrypimo pobūdis nepaaiškintas ir dėl to gali atsirasti dviprasmiškumas. Šiuo pakeitimu siekiama paaiškinti padėtį ir išlaikyti dabartinę apeiginio skerdimo neapsvaiginus padėtį.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas     

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šios leidžiančios nukrypti nuostatos.

Išbraukta.

Pagrindimas

Reikia suderinti įvairius leistinus skerdimo būdus siekiant užtikrinti, kad visi Bendrijos gamintojai laikytųsi tų pačių gyvūnų gerovės reikalavimų.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Svaiginimas vykdomas I priede nurodytais metodais.

1. Svaiginimas vykdomas I priede nurodytais metodais. Siekdama atsižvelgti į mokslinę ir techninę pažangą Komisija, remdamasi Europos maisto saugos tarnybos vertinimu ir laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, gali patvirtinti naujus svaiginimo metodus.

Pagrindimas

23 konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad Komisija gali leisti naudoti naujus svaiginimo metodus. Šiuo pakeitimu nustatoma tvarka, kurios laikantis būtų nusprendžiama, ar patvirtinti naują svaiginimo metodą.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Už svaiginimą atsakingi darbuotojai vykdo reguliarius patikrinimus, siekdami užtikrinti, kad nuo svaiginimo pabaigos iki mirties patvirtinimo gyvūnams nebūdingi jokie sąmoningumo ar jautrumo požymiai.

2. Už svaiginimą atsakingi darbuotojai vykdo reguliarius patikrinimus, siekdami užtikrinti, kad nuo svaiginimo pabaigos iki mirties gyvūnams nepasireikštų jokie sąmoningumo ar jautrumo požymiai.

Pagrindimas

Jei būtų naudojamas terminas „patvirtinimas“, atrodytų, kad reikia techninių patvirtinimo metodų, ir tai nesiderintų su skerdyklose įprasta ir pagrįsta nusistovėjusia tvarka.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Kraują nuleisti pradedama iš karto, kai tik apsvaiginama.

Pagrindimas

Šio patikslinimo reikia siekiant užtikrinti, kad gyvūnas žūtų tuo metu, kai yra apsvaigintas.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tačiau šiais pakeitimais užtikrinamas gyvūnų gerovės lygis turi būti bent jau lygiavertis pasiektam taikomais metodais ir pakeitimai turi būti pagrįsti moksliniais įrodymais, paskelbtais tinkamuose, tarptautiniu lygmeniu pripažintuose ir šios srities specialistų įvertintuose leidiniuose.

Tačiau šiais pakeitimais užtikrinamas gyvūnų gerovės lygis turi būti bent jau lygiavertis pasiektam taikomais metodais ir pakeitimai turi būti pagrįsti tinkamais moksliniais įrodymais.

Pagrindimas

Svarbiausia, kad moksliniai įrodymai būtų įvertinti pagal 22 straipsnyje nustatytą tvarką.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Bendrijos gerosios patirties kodeksai, susiję su I priede nurodytais metodais, gali būti priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

4. Bendrijos procedūrų rengimo ir taisyklių įgyvendinimo gairės, susijusios su I priede nurodytais metodais, gali būti priimamos laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Ūkio subjektai parengia ir taiko minėtas įprastines veiklos procedūras, siekdami užtikrinti, kad žudymas ir susiję veiksmai vykdomi laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos.

2. Ūkio subjektai parengia ir taiko minėtas įprastines veiklos procedūras, siekdami užtikrinti, kad skerdimas ir susiję veiksmai vykdomi laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Tuo tikslu skerdyklose gali būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnyje nustatytos procedūros.

Pagrindimas

Siekiant supaprastinti administravimą, šiame reglamente nustatytas procedūras reikia derinti su kitomis panašiomis Higienos teisės aktų pakete nustatytomis procedūromis.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Įprastinės veiklos procedūros pateikiamos kompetentingoms institucijoms, jei jos pateikia atitinkamą prašymą.

3. Įprastinės veiklos procedūros pateikiamos kompetentingoms institucijoms, jei jos pateikia atitinkamą prašymą. Pakeitus įprastines veiklos procedūras oficialiam veterinarijos gydytojui apie tai pranešama raštu.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Kompetentinga valdžios institucija gali iš dalies pakeisti įprastinės veiklos procedūras, jei jos aiškiai neatitinka šiame reglamente nustatytų bendrųjų taisyklių ir reikalavimų.

Pagrindimas

Turėtų būti nustatyta tvarka, kurios laikydamasi kompetentinga valdžios institucija galėtų reikalauti, jog ūkio subjektai pakeistų įprastinės veiklos procedūras, kurios yra aiškiai netinkamos.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) Gyvūnų paruošimas ir priežiūra prieš suvaržymą;

a) gyvūnų paruošimas suvaržymo, svaiginimo ar skerdimo tikslais;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas     

(f) gyvų gyvūnų kraujo nuleidimas.

(f) gyvų gyvūnų kraujo nuleidimas ir (arba) 4 straipsnio 2 dalyje minimi skerdimo metodai.

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(fa) kailinių gyvūnų skerdimas.

Pagrindimas

Nėra priežasties, dėl kurios visiems su gyvūnų skerdimu kailių ūkiuose susijusiems darbuotojams neturėtų būti taikomi tie patys kriterijai, kaip skerdyklų darbuotojams.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Kailinių gyvūnų žudymą stebi asmuo, turintis 18 straipsnyje nurodytą kompetencijos sertifikatą, susijusį su visais jam prižiūrint atliekamais veiksmais.

Išbraukta.

Pagrindimas

Pakeitimo tikslas – išvengti pasikartojimo.

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(a) gyvūnų, kuriems skirta ši įranga, kategorijos ar svoris;

(a) gyvūnų, kuriems skirta ši įranga, rūšys ar svoris;

Pagrindimas

Rūšys yra tinkamesnis terminas.

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(ca) įrangos priežiūros ir kalibravimo metodai.

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Atliekant skerdimo veiksmus skerdimo vietoje yra tinkama atsarginė svaiginimo įranga, naudojama, jei iš pradžių naudota svaiginimo įranga sugenda.

2. Atliekant skerdimo veiksmus skerdimo vietoje yra tinkamas atsarginis svaiginimo metodas, naudojamas, jei iš pradžių naudota svaiginimo įranga sugenda. Kai šis atsarginis svaiginimo metodas susijęs su sunkiais įrenginiais, tinkama naudoti kilnojamą įrangą.

Pagrindimas

Taikant kai kuriuos 1 priede paminėtus svaiginimo metodus nereikalinga įranga, tačiau jie labai tinkami naudoti kaip atsarginis svaiginimo metodas.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Gyvūnas nesuvaržomas, jei skerdikas, atsakingas už šio gyvūno apsvaiginimą ar paskerdimą, yra nepasirengęs atlikti šių veiksmų.

Pagrindimas

Suvaržymas gali kelti gyvūnams labai didelę įtampą ir būtina, kad laikas, praleistas suvaržymo sistemoje arba aptvare, būtų kuo trumpesnis.

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šio reglamento II ir III skyriuose nustatyti reikalavimai taikomi, įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 854/2004 12 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas.

Tikrindami skerdyklas arba įmones, kurios buvo arba turi būti patvirtintos trečiosiose šalyse, kad galėtų eksportuoti į Europos Sąjungą laikydamosi Sąjungos teisės aktų, Komisijos ekspertai įsitikina, kad 5 straipsnyje minimi gyvūnai būtų skerdžiami sąlygomis, kurios bent jau atitinktų šiame reglamente nurodytus su gyvūnų gerove susijusius reikalavimus.

 

Kartu su iš trečiosios šalies importuojama mėsa pateikiamas sveikatos sertifikatas kartu su patvirtinimu, kad laikomasi minėtųjų reikalavimų.

Pagrindimas

Lentelės dešinėje pusėje nurodyti reikalavimai, kurie numatyti šiuo metu galiojančioje Direktyvoje 93/119, kurioje pateikiama nuoroda į patvirtinimą, kad laikomasi reikalavimo užtikrinti lygiavertes sąlygas skerdimo metu, kurių turi laikytis patvirtintos į Bendriją importuojančios įstaigos. Siekiant sustiprinti 32 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas nuostatas, būtų tinkama, atsižvelgiant į tai, kad didėja mėsos importo į Bendriją svarba, laikytis direktyvos formuluotės, kad šį reikalavimą tučtuojau galėtų pradėti taikyti bet kokio lygmens ūkio subjektai.

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas     

10a straipsnis

Importo iš trečiųjų šalių tvarka

Komisija prižiūri, kad mėsa ir mėsos produktai iš trečiųjų šalių, kurie numatyti vartoti vidaus rinkoje, atitiktų šio reglamento nuostatas.

Pagrindimas

Mėsos gamybos sąlygos ir metodai turi atitikti Bendrijos teisę, kad nebūtų nesąžiningos gamintojų konkurencijos.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Taikydama šį reglamentą Reglamento (EB) Nr. 854/2004 4 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija tvirtina visų skerdyklų:

2. Taikydama šį reglamentą Reglamento (EB) Nr. 854/2004 4 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija, kiekvienai skerdyklai išduodama leidimą, atsižvelgia į maisto įmonės savininko pateiktą informaciją apie:

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(a) didžiausią kiekvienos skerdimo linijos našumą;

Išbraukta.

Pagrindimas

Žodžiai „didžiausią kiekvienos skerdimo linijos našumą“ turėtų būti išbraukti, nes tai reiškia, kad reikės atsižvelgti ne tik į gyvūnų gerovę, bet ir į kitus aspektus, pvz., patikrinimą po skerdimo. Pvz., Reglamento 854/2004 (Higienos teisės aktų paketas) I priede numatyta, kad „skerdimo linijos greitis (...) turi sudaryti sąlygas tinkamai atlikti patikrinimą“.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) didžiausią Equidae ir galvijų, avių, ožkų ir kiaulių rūšių gyvūnų, naminių paukščių ir kiškiažvėrių, kuriuos galima laikyti kiekvienoje laikymo aptvaruose teritorijoje, skirtoje šiems gyvūnams, skaičių.

c) didžiausią Equidae ir galvijų, avių, ožkų ir kiaulių rūšių gyvūnų, naminių paukščių, bėgiojančiųjų paukščių (ratitae) ir kiškiažvėrių, kuriuos galima laikyti kiekviename šiems gyvūnams laikyti skirtame aptvare, skaičių.

Pagrindimas

Įtraukiami bėgiojantieji paukščiai, nes pagal Higienos paketo teisės aktus jie nelaikomi naminiais paukščiais.

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Ūkio subjektai užtikrina, kad žudomi neapsvaiginti gyvūnai būtų mechaniškai suvaržomi.

2. Ūkio subjektai užtikrina, kad prireikus ir gyvūnų skerdimo pagal religines apeigas atveju, kai skerdžiami neapsvaiginti gyvūnai, gyvūnai būtų mechaniškai suvaržomi.

Pagrindimas

Pirminę formuluotę galima aiškinti įvairiai. Be to, šis reikalavimas nevisiškai įgyvendinamas, kai atliekamas ritualinis naminių paukščių pjovimas.

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 3 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) naudoti elektros srovę, kuri neapsvaigina ar nenužudo gyvūno valdomomis sąlygomis, visų pirma, elektros srovę, neveikiančią visų smegenų.

Išbraukta.

Pagrindimas

Taikant mažos įtampos imobilizaciją elektros srove po apsvaiginimo ir prieš kraujo nuleidimą galima apsisaugoti nuo pavojingų refleksinių gyvūnų judesių, dėl kurių įvyksta daug nelaimingų atsitikimų skerdikų darbo vietose.

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tačiau a ir b punktai netaikomi naminių paukščių pančiams.

Tačiau a ir b punktai netaikomi naminių paukščių ir kiškiažvėrių pančiams.

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Ūkio subjektai parengia ir įgyvendina tinkamą stebėsenos tvarką, skirtą tikrinti ir tvirtinti, kad skersti skirti gyvūnai yra veiksmingai apsvaiginti nuo svaiginimo pabaigos iki mirties patvirtinimo.

1. Ūkio subjektai parengia ir įgyvendina tinkamą stebėsenos tvarką, skirtą tikrinti ir tvirtinti, kad skersti skirti gyvūnai yra veiksmingai apsvaiginti nuo svaiginimo pabaigos iki mirties patvirtinimo. Prieš atliekant bet kokią kitą galimai skausmingą skerdenos išdarinėjimo procedūrą ar prieš apdorojimą gyvūnai turi būti negyvi.

Pagrindimas

Tinkamai apsvaiginus gyvūnus nukraujavimo metu neturėtų būti matyti jautrumo požymių. Jei matyti, kad gyvūnas gali atgauti jautrumą, jis turi būti nedelsiant vėl apsvaigintas. Neturi būti pradėta jokia skerdimo procedūra, kol gyvūnas dar gyvas.

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4b. Kailinių gyvūnų ūkius eksploatuojantys subjektai iš anksto praneša kompetentingoms institucijoms, kada bus skerdžiami gyvūnai, kad oficialus veterinarijos gydytojas galėtų patikrinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir įprastinių veiklos procedūrų.

Pagrindimas

Dauguma kailinių gyvūnų ūkiuose dauguma gyvūnų paskerdžiami greitai, vos tik baigiasi pirmasis gyvūnų žiemos šėrimasis. Kitas skerdimo laikotarpis paprastai vyksta pasibaigus veisimo sezonui. Taigi, kailiniai gyvūnai skerdžiami ne visus metus, o trumpu, keletą dienų trunkančiu, laikotarpiu. Labai svarbu informuoti kompetentingą instituciją, kad ši galėtų stebėti šiuos veiksmus.

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Bendrijos gerosios patirties kodeksai, susiję su stebėsenos tvarka skerdyklose, gali būti priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

5. Bendrijos procedūrų rengimo ir taisyklių įgyvendinimo gairės, susijusios su stebėsenos tvarka skerdyklose, gali būti priimamos laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

Pagrindimas

Išsamūs reikalavimai, susiję su MOKSLINIO VERTINIMO apibrėžtimi, nepatenka į šio pasiūlymo taikymo sritį. Norint, kad nauji ES patvirtinti gyvūnų apsvaiginimo metodai būtų pripažinti, tikriausiai reikėtų juos tinkamai įvertinti, pvz., pasitelkus patvirtintas nepriklausomas nacionalines vertinimo įstaigas.

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a. Oficialus veterinarijos gydytojas nuolat tikrina, ar laikomasi minėtų stebėsenos procedūrų ir įprastinių veiklos procedūrų.

Pagrindimas

Norint tinkamai taikyti šį reglamentą, itin svarbus veterinarijos gydytojų vaidmuo.

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio -1 dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

- 1. Ūkio subjektai atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių.

Pagrindimas

Atsakomybė užtikrinti taisyklių laikymąsi turi tekti ūkio subjektui ir jokiu būdu ne tam tikram darbuotojui.

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Ūkio subjektai kiekvienoje skerdykloje skiria gyvūnų gerovės specialistą, atsakingą už šiame reglamente nustatytų taisyklių laikymosi užtikrinimą toje skerdykloje. Jis arba ji teikia klausimų, susijusių su gyvūnų gerove, ataskaitas tiesiogiai ūkio subjektui.

1. Ūkio subjektai kiekvienoje skerdykloje skiria gyvūnų gerovės specialistą, atsakingą už šiame reglamente nustatytų taisyklių laikymosi priežiūrą toje skerdykloje. Jis arba ji teikia klausimų, susijusių su gyvūnų gerove, ataskaitas tiesiogiai ūkio subjektui.

Pagrindimas

Atsakomybė užtikrinti taisyklių laikymąsi turi tekti ūkio subjektui ir jokiu būdu ne tam tikram darbuotojui.

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. 1 ir 4 dalys netaikomos skerdykloms, kuriose skerdžiama ne daugiau kaip 1 000 žinduolių vienetų arba 150 000 naminių paukščių vienetų per metus.

5. 14 dalys netaikomos skerdykloms, kuriose skerdžiama ne daugiau kaip 50 gyvulių vienetų per savaitę arba 150 000 naminių paukščių vienetų per metus, tam naudojant tik skerdykloje dirbančius darbuotojus.

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Naikinimo veiksmuose dalyvaujantys kompetentinga institucija ir ūkio subjektai, prieš pradėdami naikinimą parengia veiksmų planą, kuriuo užtikrinama, kad laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių.

Išbraukta.

Visų pirma nepaprastosios padėties planuose, būtinuose pagal gyvūnų sveikatos Bendrijos teisės aktus, nurodomi žudymo metodai, kuriuos planuojama taikyti ir atitinkamos įprastinės veiklos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių, remiantis nepaprastosios padėties planuose numatyta prielaida dėl įtariamų protrūkių dydžio ir vietos.

 

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas     

3. Taikydama šį straipsnį ir išimtinėmis aplinkybėmis kompetentinga institucija gali nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl vienos ar kelių šio reglamento nuostatų, jei ji mano, kad šių nuostatų laikymasis gali paveikti žmonių sveikatą arba labai sulėtinti ligos likvidavimą.

3. Taikydama šį straipsnį ir tais atvejais, kai atsiranda force majeure aplinkybių, kompetentinga institucija gali nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl vienos ar kelių šio reglamento nuostatų, jei ji mano, kad laikantis šių nuostatų gali būti daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai, labai sulėtintas ligos likvidavimas arba daroma dar didesnė žala gyvūnų gerovei.

Pagrindimas

Įtraukus išlygą dėl force majeure aplinkybių numatomas tikslus ir teisiniu požiūriu konsoliduotas pagrindas, kuriuo remdamasi kompetentinga institucija gali imtis nediskriminuojančių veiksmų, siekdama paremti nukentėjusius gyvūnų augintojus. Be to, būtina įtraukti su gyvūnų gerove susijusią nuorodą siekiant numatyti atvejus, kai taikant šio reglamento nuostatas gyvūnai būtų pasmerkti didesnėms kančioms.

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Per vienerius metus nuo naikinimo veiksmų pabaigos 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija perduoda Komisijai veiksmų rezultatų vertinimo ataskaitą ir ją paskelbia, visų pirma internete.

Išbraukta.

Šioje ataskaitoje visų pirma nurodoma:

 

(a) naikinimo priežastys;

 

(b) nužudytų gyvūnų skaičius ir rūšys;

 

(c) taikyti svaiginimo ir žudymo metodai;

 

(d) patirti sunkumai ir, jei tinkama, priemonės, kurių imtasi gyvūnų kančioms malšinti ar mažinti;

 

(e) visos leidžiančios nukrypti nuostatos, priimtos pagal 3 dalį.

 

Pagrindimas

Valstybės narės Sveikatos ir vartotojų apsaugos generaliniam direktoratui privalomai siunčia visą šioje dalyje nurodytą informaciją tais atvejais, kai vykdoma likvidavimo programa ir gyvūnai skerdžiami dėl priežasčių, susijusių su sveikata. Norint išvengti administracinės naštos dubliavimosi, ši dalis turėtų būti išbraukta.

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jei vykdomas priverstinis žudymas, už gyvūnus atsakingas asmuo imasi visų būtinų priemonių gyvūnams kuo greičiau nužudyti.

Jei vykdomas priverstinis skerdimas, už gyvūnus atsakingas asmuo, nepažeisdamas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VI skyriaus reikalavimų dėl priverstinio gyvūnų skerdimo ne skerdykloje, imasi visų būtinų priemonių gyvūnams kuo greičiau paskersti.

Pagrindimas

Suderinama su higienos teisės aktų paketo reglamentais.

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas     

17 straipsnis

 

Pavyzdiniai centrai

 

1. Kiekvienoje valstybėje narėje steigiamas nacionalinis pavyzdinis centras (toliau – pavyzdinis centras) ir jam pavedamos šios užduotys:

Išbraukta.

(a) teikti kompetentingą mokslinę ir techninę pagalbą, susijusią su skerdyklų tvirtinimu;

 

(b) vertinti naujus svaiginimo metodus;

 

(c) aktyviai raginti ūkio subjektus ir kitas suinteresuotąsias šalis rengti šio reglamento įgyvendinimo gerosios patirties kodeksus, juos skelbti, skleisti ir stebėti jų taikymą;

 

(d) rengti kompetentingai institucijai skirtas gaires, susijusias su šio reglamento nuostatų taikymu;

 

(e) akredituoti kompetencijos sertifikatus išduodančias įstaigas ir padalinius, kaip nurodyta 18 straipsnyje;

 

(f) dalytis informacija ir bendradarbiauti su Komisija ir kitais pavyzdiniais centrais, siekiant keistis techniniais ir moksliniais duomenimis bei geriausia patirtimi, susijusia su šio reglamento įgyvendinimu.

 

2. Per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms išsamią informaciją apie savo pavyzdinius centrus ir skelbia šią informaciją internete.

 

3. Galima steigti pavyzdinių centrų tinklą, sudarytą iš atskirų padalinių, jei visos 1 dalyje išvardytos užduotys vykdomos dėl visos susijusios veiklos toje valstybėje narėje.

 

Valstybė narė gali pavesti vieną ar kelias iš šių užduočių kitos valstybėse teritorijoje esančiam padaliniui.

 

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) atitinkamų kompetencijos sertifikatų išdavimą nešališką baigiamąjį egzaminą išlaikiusiems darbuotojams; per egzaminą tikrinami dalykai susiję su atitinkamų gyvūnų kategorijomis, 7 straipsnio 2 dalyje išvardytais veiksmais ir IV priede nurodytais dalykais;

b) kad visi asmenys, kurie parengia arba prižiūri šio reglamento 6 straipsnyje nurodytas įprastines veiklos procedūras, buvo tinkamai apmokyti;

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(c) a punkte nurodytų mokymų programos ir b punkte nurodyto egzamino turinio ir sąlygų tvirtinimą.

Išbraukta.

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Kompetentinga institucija gali pavesti mokymų ir baigiamojo egzamino rengimą ir kompetencijos sertifikatų išdavimą atskirai įstaigai ar padaliniui:

2. Mokymo programas parengiamos ir prireikus vykdomos pačios verslo įmonės arba organizacijos, kuriai kompetentinga institucija suteikė leidimą užsiimti šią veikla.

a) turintiems reikiamos kompetencijos, darbuotojų ir įrangą;

Verslo įmonė arba organizacija išduoda šios srities kompetencijos sertifikatus.

b) nepriklausomiems ir neturintiems interesų konfliktų dėl kompetencijos sertifikatų išdavimo;

Kompetentinga institucija prireikus gali rengti ir vykdyti mokymo programas bei išduoti kompetencijos sertifikatus.

c) akredituotiems pavyzdinio centro.

 

Išsami informacija apie šias įstaigas ar padalinius skelbiama viešai, visų pirma internete.

 

Pagrindimas

Kadangi norima atsižvelgti į tuos pačius akcentus, kaip ir higienos teisės aktų paketo reglamentuose, už mokymus turi būti atsakingi ūkinės veiklos vykdytojai. Verslo įmonėms turėtų būti suteikta galimybė parengti ir vykdyti mokymų programas, kurių turinį patvirtino kompetentinga institucija.

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Kompetencijos sertifikatuose nurodoma, kokioms gyvūnų kategorijoms ir 7 straipsnio 2 ar 3 dalyse išvardytiems veiksmams galioja šis sertifikatas.

3. Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už 2 dalyje nurodytų mokymo programų turinio tvirtinimą.

Pagrindimas

Kadangi norima atsižvelgti į tuos pačius akcentus, kaip ir higienos teisės aktų paketo reglamentuose, už mokymus turi būti atsakingi ūkio subjektai. Verslo įmonėms turėtų būti suteikta galimybė parengti ir vykdyti mokymų programas, kurių turinį patvirtino kompetentinga institucija.

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalies 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kompetencijos sertifikatai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

Išbraukta.

Pagrindimas

Kompetencijos sertifikatai turėtų galioti neribotą laiką, neapribojant jų galiojimo penkeriais metais.

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalies 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kompetencijos sertifikatai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

Kompetencijos sertifikatai galioja neribotą laiką. Reikalaujama, kad kompetencijos sertifikatų turėtojai reguliariai dalyvautų mokymuose.

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali priimti nuostatas, pagal kurias 18 straipsnyje nurodyti kompetencijos sertifikatai būtų išduodami be egzamino asmenims, kurie įrodo atitinkamą ir ne trumpesnę nei [dešimties] metų tęstinę profesinę patirtį.

2. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali priimti nuostatas, pagal kurias 18 straipsnyje nurodyti kompetencijos sertifikatai būtų išduodami be egzamino asmenims, kurie įrodo tinkamą mokymą ir atitinkamą profesinę patirtį, ne trumpesnę kaip 12 mėnesių iki šio reglamento įsigaliojimo.

Pagrindimas

Tinkamas apmokymas ir ne trumpesnė nei 12 mėnesių patirtis, kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, užtikrina būtiną apsaugą.

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Komisija vėliausiai iki 2013 m. sausio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai teisės akto pasiūlymą dėl kilnojamųjų skerdyklų naudojimo Sąjungoje sąlygų ir taisyklių nustatymo norint užtikrinti, kad šiose kilnojamosiose skerdyklose būtų imtasi visų atsargumo priemonių, siekiant nepakenkti gyvūnų gerovei.

Pagrindimas

Naudojant kilnojamąsias skerdyklas, gyvūnai patiria mažesnį stresą juos ruošiant ir gabenant skersti, be to, mažiau rizikuojama, kad mėsos kokybė bus blogesnė. Tai svarbios priemonės, kuriomis gali būti išvengta skausmingo jautrių gyvūnų, pvz., išsekusių vištų dedeklių ir laktuojančių pieninių karvių, gabenimo, o tai dažna gyvūnų susižalojimo ar kritimo priežastis. Be to, šios skerdyklos naudingos aplinkosaugos požiūriu, kadangi jas naudojant daroma ne tokia didelė žala aplinkai.

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I skyriaus I lentelės skilties „Gyvūnų kategorija“ antra eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atrajotojai iki 10 kg, naminiai paukščiai ir kiškiažvėriai.

Atrajotojai, naminiai paukščiai ir kiškiažvėriai.

Pagrindimas

Metodas, susijęs su neskverbiamojo strypinio pistoleto naudojimu, plačiai paplitęs visame pasaulyje (JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Brazilijoje ir t. t.). Naudojama įranga palaipsniui buvo tobulinama ir šiuo metu nekelia ypatingų problemų, jeigu ją tinkamai naudoja apmokyti darbuotojai, vadovaudamiesi konkrečiomis gamintojų rekomendacijomis. Be to, tai vienintelis metodas, kurį taikant nesužalojamos gyvūno smegenys.

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I skyriaus I lentelės skilties „Pagrindiniai parametrai“ antra pastraipa

_

Pakeitimas

Gyvūno dydį ir rūšį atitinkantis strypo greitis ir skersmuo.

Gyvūno dydį ir rūšį atitinkantis strypo greitis ir skersmuo (plokščio kontaktinio paviršiaus metodas).

 

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I skyriaus 2 lentelės antros eilutės pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Žudymas, elektros srove veikiant gyvūno kūną

Apsvaiginimas arba skerdimas, elektros srove veikiant gyvūno galvos smegenis ir širdį arba gyvūno kūną

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I skyriaus 2 lentelės skilties „Gyvūnų kategorija“ antra eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Visos rūšys, išskyrus lengvesnius nei 5 kg ėriukus ar paršelius ir galvijus.

Visos rūšys.

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I skyriaus 3 lentelės skilties „Gyvūnų kategorija“ antra eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas     

Kiaulės ir naminiai paukščiai.

Kiaulės, naminiai paukščiai ir kailiniai gyvūnai.

Pagrindimas

Naudojant anglies dioksidą galima užtikrinti, kad laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų ir kad skerdimo išlaidos nėra didelės.

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II skyriaus 7 punkto 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7.1a. Didesnės kaip 30 % koncentracijos anglies dioksidas nenaudojamas paukšiams svaiginti ar skersti skerdyklose. Šios koncentracijos dioksidas gali būti naudojamas tik paukščių jauniklių pertekliui naikinti arba ligų kontrolės tikslais.

Justification

The Scientific Panel on Animal Health and Welfare of the European Food Safety Authority concluded that more than 30% of CO2 is aversive for poultry and may cause pain and respiratory distress before loss of consciousness. Accordingly, the use of concentrations of CO2 above 30% should not be permitted on conscious animals in commercial slaughterhouses but only for disease control on farms and killing of surplus chicks. Only one gas mixture containing over 30% of CO2 has been established by scientific research as being relatively humane and an exception for this is included in point 7.3. Any other gas mixture with a concentration of CO2 over 30% must be approved for use under the terms of the Regulation before being used.

CO2 is not an acceptable method for ducks and geese as, being aquatic birds, they are highly resistant to gassing techniques.

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2.3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.3. Įrengiamas lygių grindų ir vientisų sienų laikinas aptvaras tarp laikymo aptvarų ir tako, kuriuo gyvūnai varomi į svaiginimo vietą, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai tolygiai pasiektų svaiginimo ir žudymo vietą, ir darbuotojams nereikėtų jų priverstinai varyti iš laikymo aptvarų. Laikini aptvarai projektuojami taip, kad gyvūnai juose neįstrigtų ar nebūtų sutrypti.

2.3. Įrengiamas laikinas aptvaras tarp laikymo aptvarų ir tako, kuriuo gyvūnai varomi į svaiginimo vietą, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai tolygiai pasiektų svaiginimo ir skerdimo vietą, ir darbuotojams nereikėtų jų priverstinai varyti iš laikymo aptvarų. Laikini aptvarai projektuojami taip, kad gyvūnai juose neįstrigtų ar nebūtų sutrypti.

Pagrindimas

Sprendimus dėl gardų architektūros ir projektavimo detalių bei dėl tikslaus aptvarų išplanavimo turėtų priimti vietoje veikiančios tarnybos ir atitinkamas ūkio subjektas.

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 3,2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Suvaržymo priemonėse, naudojamose kartu su strypiniu pistoletu, įrengiamas įtaisas, ribojantis gyvūno galvos horizontalųjį ir vertikalųjį judėjimą.

Išbraukta.

Pagrindimas

Naudojant įtaisus, ribojančius gyvūno galvos horizontalųjį ir vertikalųjį judėjimą, tam tikromis aplinkybėmis gali padėti užtikrinti tikslesnį gyvūno apsvaiginimą. Vis dėlto atsižvelgiant į kitus veiksnius, pvz., skirtingą gyvūnų dydį, gali sumažėti šio būdo veiksmingumas. Pagal reglamentą maisto pramonės subjektams turėtų būti palikta galimybė pasirinkti sistemą, kuri geriausia tinka atsižvelgiant į konkrečias sąlygas atitinkamoje skerdykloje.

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 3.3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas     

3.3. Draudžiama naudoti galvijų suvaržymo sistemas, jei jie suvaržomi apverčiant ar kitoje nenatūralioje padėtyje.

Išbraukta.

Pagrindimas

Šis draudimas be kita ko prieštarauja nuostatoms, pagal kurias leidžiama naudotis skerdimo metodais, kurie būtini pagal religines apeigas.

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 4.1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.1a Kai naudojama svaiginimo elektros srove įranga:

 

a) prietaise įmontuotas matomas arba girdimas įtaisas, rodantis prietaiso panaudojimo vienam gyvūnui trukmę;

 

b) prietaisas sujungtas su prietaisu, rodančiu užtaiso įtampą ir srovę ir įtaisytu taip, kad būtų gerai matomas operatoriui.

Pagrindimas

Šios nuostatos yra šiuo metu galiojančioje direktyvoje, tačiau neįtrauktos į siūlomą reglamentą. Jos naudingos siekiant užtikrinti, kad svaiginimą vykdantis ūkio subjektas žinotų, kiek laiko prietaisas buvo naudotas ir kokia įtampa ir srovės stiprumas naudojami. Taigi, šios taisyklės turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą.

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 4.2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.2. Elektros aparatas tiekia nuolatinę srovę.

Išbraukta.

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 7.2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7.2. Naminiams paukščiams skirtos priemonės projektuojamos ir konstruojamos taip, kad gyvūnai į dujų mišinio kameras patektų tik gabenimo dėžėse, jų prieš tai neiškraunant.

7.2. Gyvi naminiai paukščiai turėtų patekti į dujų mišinio kameras arba gabenimo dėžėse, arba ant konvejerio juostų.

Pagrindimas

Ši priemonė prieštarauja sistemoms, kurios naudojamos šiuo metu ir kurios pagrįstai (moksliniu pagrindu) laikomos turinčiomis teigiamą poveikį gyvūnų gerovei. Įrašius šią nuostatą, būtų pakenkta šioms gyvūnų gerovės reikalavimus atitinkančioms apsvaiginimo sistemoms ir ūkinės veiklos vykdytojams, kurie investavo į šią įrangą. Siūlomas tekstas atitinka Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (TEB) Sausumos gyvūnų kodeksą, kuriame sakoma, kad gyvi naminiai paukščiai turėtų patekti į dujų mišinio kameras arba gabenimo dėžėse, arba ant konvejerio juostų.

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1.2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2. Atvežtus gyvūnus būtina kuo greičiau iškrauti ir paskersti, nedelsiant, jei tam nėra pagrįstų priežasčių.

Išbraukta.

Visas naminių paukščių ar kiškiažvėrių gabenimas, kartu su laikotarpiu tarp iškrovimo ir skerdimo, trunka ne ilgiau kaip 12 valandų.

 

Visas žinduolių, išskyrus kiškiažvėrius, gabenimas, kartu su laikotarpiu tarp iškrovimo ir skerdimo, trunka ne ilgiau kaip:

 

(a) gabenant nenujunkytus gyvūnus – 19 valandų;

 

(b) gabenant Equidae ir kiaules – 24 valandų;

 

(c) gabenant atrajotojus – 29 valandų.

 

Viršijus nurodytą laiką gyvūnai turi būti suvaryti į aptvarus ir pašerti, ir vėliau tinkamais laiko tarpais šeriami nedideliu pašarų kiekiu. Tuomet gyvūnams paklojama pakankamai pakratų ar lygiaverčių medžiagų, užtikrinant, kad atitinkamam skaičiui konkrečios rūšies gyvūnams būtų pakankamai patogu. Medžiagos turi tinkamai sugerti šlapimą ir išmatas.

 

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1.5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.5. Gabenant gyvūnus skersti, pirmenybė teikiama nenujunkytiems gyvūnams, laktuojantiems pieniniams gyvūnams, kelionės metu atsivedusioms patelėms ar konteineriuose atvestiems jaunikliams. Jei tai neįmanoma, tokių gyvūnų kančioms malšinti visų pirma imamasi šių priemonių:

Išbraukta.

(a) pieniniai gyvūnai melžiami ne rečiau kaip kas 12 valandų;

 

(b) sudaromos tinkamos sąlygos žindyti ir užtikrinti jauniklių gerovę, jei patelė jų atsivedė;

 

(c) jei jaunikliai atsivedami konteineriuose, jiems duodama vandens.

 

Pagrindimas

Kadangi gyvūnų gabenimas šiomis sąlygomis prieštarauja galiojančiam reglamentui, šio aspekto nereikėtų įtraukti į pasiūlymą, susijusį su skerdimu.

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1.7 punkto c papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(c) kelti ar tempti gyvūnus už galvos, ausų, ragų, kojų, uodegos ar vilnų, ar elgtis su jais taip, kad patirtų išvengiamą skausmą arba kančių;

(c) kelti ar tempti gyvūnus už galvos, ausų, ragų, kojų (išskyrus naminių paukščių ir kiškiažvėrių kojas), uodegos ar vilnų, ar elgtis su jais taip, kad patirtų išvengiamą skausmą arba kančių;

Pagrindimas

Naminius paukščius ir triušius paprastai sugauna už kojų ir laiko už pėdų. Praktiškai neįmanoma pagauti naminių paukščių kitaip, naudojant dabartinę technologiją.

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1.8 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.8a Elektrinio svaiginimo prietaiso negalima naudoti kaip suvaržymo ar imobilizacijos priemonės ir tada, kai norima priversti gyvūnus judėti.

Pagrindimas

Ši nuostata yra šiuo metu galiojančioje direktyvoje (B priedo 4 punktas), tačiau neįtraukta į siūlomą reglamentą. Ji naudinga siekiant išvengti piktnaudžiavimo svaiginimo elektros srove įranga ir todėl turėtų būti įrašyta į šį reglamentą.

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1.8 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.8b Gyvūnų, kurie negali paeiti, negalima vilkti į skerdimo vietą, jie turi būti skerdžiami vietoje, kurioje guli.

Pagrindimas

Gyvūnams labai dideles kančias sukelia vilkimas į skerdimo vietą, kai jie nepajėgia paeiti. Šiuo gyvūnus reikėtų paskersti ten, kur jie guli, neperkeliant. Panaši nuostata įtraukta į šiuo metu galiojančią direktyvą, bet neįtraukta į siūlomą reglamentą.

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2.1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.1. Kiekvienas gyvūnas turi pakankamai erdvės atsistoti, atsigulti ir apsisukti.

2.1. Išskyrus didelius galvijus, kurie laikomi atskiruose garduose pagrįstų ribų neviršijantį laikotarpį, kiekvienas gyvūnas turi pakankamai erdvės atsistoti, atsigulti ir apsisukti.

Pagrindimas

Kai dideli galvijai laikomi garduose pagal šiuo metu galiojančias taisykles, sudaroma galimybė užtikrinti, kad jie nesistumdytų ir būtų apsaugoti. Tai nekenkia jų gerovei, jei laikotarpis, kurį galvijai laikomi garde, neviršija nustatytų ribų.

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 a skirsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Svaiginimas strypiniu pistoletu

 

2a.1 Pistoletas nukreipiamas taip, kad strypas pataikytų tiesiai į galvos smegenų žievę. Ypač draudžiama šauti galvijams į tarpuragį. Avims ir ožkoms galima šauti į tarpuragį, jeigu šauti į pakaušį trukdo jų ragai. Tokiu atveju šaunama ten, kur prasideda ragai, nukreipiant šūvį snukio link ir pradedant kraujo nuleidimą per 15 sekundžių nuo šūvio.

 

2a.2 Jei naudojamasi strypiniu pistoletu, operatorius privalo įsitikinti, kad strypas po kiekvieno šūvio grįžta į savo pradinę padėtį. Jei taip nėra, tokio instrumento, kol jis nebus pataisytas, naudoti negalima.

Pagrindimas

Šios nuostatos yra šiuo metu galiojančioje direktyvoje, tačiau neįtrauktos į siūlomą reglamentą. Jos naudingos siekiant užtikrinti, kad svaiginimas pistoletu būtų atliekamas veiksmingai, todėl šios nuostatos turėtų būti įrašytos į šį reglamentą.

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 b skirsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2b. Gyvūnų suvaržymas

 

Gyvūnas netalpinamas į svaiginimo aptvarą ir jo galva neturėtų būti talpinama į atitinkamą įtaisą siekiant suvaržyti gyvūno judesius, kol asmuo, kuris turi apsvaiginti gyvūną, nėra pasiruošęs gyvūno apsvaiginti tuoj pat, kai tik atitinkamas gyvūnas patalpinamas į svaiginimo aptvarą ar kai tik jo galva pritvirtinama.

Pagrindimas

Suvaržymas gali kelti gyvūnams labai didelę įtampą ir būtina, kad laikas, praleistas suvaržymo sistemoje arba aptvare, būtų kuo trumpesnis.

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 3.1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.1. Jeigu gyvūnus svaigina, pančioja, kelia ir jiems kraują nuleidžia vienas asmuo, visas šias operacijas jis privalo atlikti su vienu gyvūnu ir tik po to imtis kito.

3.1. Jeigu gyvūnus svaigina, pančioja, kelia ir jiems kraują nuleidžia vienas asmuo, visas šias operacijas jis privalo atlikti su vienu gyvūnu ir tik po to imtis kito. Šis reikalavimas netaikomas, kai gyvūnai svaiginami grupėmis.

Pagrindimas

Šis reikalavimas nepraktiškas įmonėms, kuriose taikomas svaiginimas grupėmis, arba įmonėms, kuriose viskas vyksta palyginti lėtai, kai apsvaiginama vienu kartu. Procedūra, kurią naudojant laikotarpis nuo apsvaiginimo iki nužudymo trumpiausias, žymiai geresnė.

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 3 skirsnio 3.1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.1a. Kraujo nuleidimas turi būti pradedamas nedelsiant po apsvaiginimo ir atliekamas taip, kad nukraujavimas būtų greitas, smarkus ir visiškas.

Pagrindimas

Būtina, kad kraujo nuleidimas būtų atliktas nedelsiant po apsvaiginimo siekiant išvengti pavojaus, kad gyvūnas atgaus sąmonę prieš mirtį. Ši nuostata įtraukta į šiuo metu galiojančią direktyvą, bet ji neįtraukta į siūlomą reglamentą. Siūlomu pakeitimu ši nuostata vėl įrašoma.

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 3 skirsnio 3.2 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.2a Perpjovus kraujagysles, tolesnio dorojimo ir tikrinimo elektra neatliekama, kol nebaigiama nuleisti kraujo ir bet kuriuo atveju ne anksčiau kaip praėjus:

 

a) jei pjaunamas kalakutas arba žąsis – ne mažiau kaip 120 sekundžių;

 

b) jei pjaunamas bet kuris kitas paukštis – ne mažiau kaip 90 sekundžių;  

 

c) jei skerdžiamas apsvaigintas galvijas – ne mažiau kaip 30 sekundžių;

 

d) jei skerdžiamas galvijas, kuris nebuvo apsvaigintas, – ne mažiau kaip 120 sekundžių;

 

e) jei skerdžiama avis, ožka, kiaulė ar elnias – ne mažiau kaip 20 sekundžių.

Pagrindimas

Svarbu, kad gyvūnai būtų dorojami ar tikrinami elektra tik kai jie negyvi. Šiuo metu galiojančioje direktyvoje yra atitinkama nuostata, tačiau ji neįrašyta į siūlomą reglamentą. Siūlomu pakeitimu ši nuostata vėl įrašoma. Nurodyti skaičiai daugiausia pagrįsti Jungtinės Karalystės įstatymais.

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 3.3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.3. Paukščiai neskerdžiami automatiniu kaklo perpjovimo įtaisu, jei nepatvirtinama, kad juo patikimai perpjaunamos kraujagyslės. Jei perpjovimo įtaisu kraujagyslės neperpjaunamos, paukštis nedelsiant nužudomas.

3.3. Paukščiai neskerdžiami automatiniu kaklo perpjovimo įtaisu, jei nepatvirtinama, kad juo patikimai perpjaunamos kraujagyslės. Jei perpjovimo įtaisu kraujagyslės neperpjaunamos, paukštis nedelsiant papjaunamas.

Pagrindimas

Šie gyvūnai vis tiek bus skirti žmonių maistui.

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa) kailinių gyvūnų skerdimas.

Praktiniai gyvūnų paruošimo ir suvaržymo aspektai.

 

Praktiniai svaiginimo būdų aspektai.

 

Atsarginiai svaiginimo ir (arba) skerdimo metodai.

 

Svaiginimo ir (arba) skerdimo įrengimų priežiūra.

 

Svaiginimo veiksmingumo stebėsena.

Pagrindimas

Svarbu nurodyti operacijas, kurias atlikdami asmenys, skerdžiantys gyvūnus kailinių gyvūnų ūkiuose, privalo turėti reikiamą kompetenciją.


AIŠKINAMOJI DALIS

Dabartinė padėtis

Kasmet Europos Sąjungos skerdyklose paskerdžiama apie 360 mln. kiaulių, avių, ožkų ir galvijų ir daugiau nei 4 mlrd. naminių paukščių, o peryklose daugiau kaip 330 mln. vienadienių paukščių jauniklių ir kailinių gyvūnų ūkiuose maždaug 25 mln. kailinių gyvūnų. Kontroliuojant užkrečiamąsias ligas taip pat nužudoma milijonai gyvūnų.

Dauguma ūkiuose auginamų gyvūnų skedžiami laikantis procedūrų, kurių metu patiria nereikalingas kančias, ne tik auginimo ir gabenimo metu, bet taip pat ir skerdžiant arba žudant ir atliekant su tuo susijusius veiksmus. Europos visuomenėje auga vartotojų ir gamintojų susirūpinimas siekiant didesnės gyvūnų gerovės.

Gyvūnų gerovės apsauga skerdimo ar žudymo arba su tuo susijusių procesų metu vykdoma pagal Direktyvą 92/119/EB. Šiuo metu valstybės narės ir Europos Sąjunga įgyvendina šios direktyvos nuostatas skirtingu mastu. Todėl atsirado rūpesčių, susijusių su būtinybe užtikrinti gyvūnų gerovę, ir tai turėjo neigiamą poveikį ūkio subjektų konkurencijai vidaus rinkoje. Be to, 2004 m. priimti nauji įstatymai ir higienos teisės aktų paketas, pagal kurį ūkio subjektai atsakingi už maisto produktų kokybę.

Nuo įsigaliojimo datos Direktyva 93/119/EB nebuvo keičiama, nors tuo tarpu pasiekta technologijų pažangos gyvūnų svaiginimo, skerdimo ir žudymo metodų srityse.

Komisijos pasiūlymo tikslas ir taikymo sritis

Svarbiausias Komisijos pasiūlymo tikslas yra padidinti gyvūnų gerovę, ūkiuose auginamų gyvūnų, skirtų vartoti, kailinių gyvūnų ir gyvūnų, skerdžiamų kilus užkrečiamųjų ligų protrūkiui, taip pat kilus kitiems pavojams, susijusiems su visuomenės sveikata, arba ekologiniais tikslais žudymo metu. Komisijos pasiūlymu taip pat siekiama skatinti naujoves gyvūnų svaiginimo, skerdimo ir žudymo metodų srityse ir patobulinti suderinimą vidaus rinkoje.

Vienas iš pagrindinių pakeitimų siūlomame teisės akte yra direktyvos pakeitimas reglamentu, kuris būtų teisinis pagrindas, suteikiantis galimybę geriau suderinti valstybių narių įstatymus, paskatinti konkurenciją vidaus rinkoje ir pagreitinti naujų gyvūnų svaiginimo, skerdimo ir žudymo metodų patvirtinimą. Pagal naujus įstatymus ūkio subjektai atsakingi už gyvūnų gerovę, tuo pat metu jiems suteikiama daugiau lankstumo įgyvendinant naujus šios srities standartus. Iš ūkio subjektų reikalaujama parengti ir įgyvendinti įprastines veiklos procedūras, paskirti gyvūnų gerovės specialistą, užtikrinti, kad už gyvūnų žudymą ir su tuo susijusias operacijas atsakingi darbuotojai turėtų reikiama kvalifikaciją, reikalaujant, kad šie darbuotojai būtų mokomi ir gautų kompetencijos sertifikatus, taip pat vykdyti patikrinimus ir stebėti svaiginimo procesų veiksmingumą. Įrašyta leidžianti nukrypti nuostata, taikoma smulkiems ūkio subjektams. Pasiūlyme pateiktos nuostatos, susijusios su valstybių narių kompetentingų institucijų galimybe stebėti ūkio subjektų veiklą ir teikti atitinkamus leidimus.

Pasiūlyme numatyta įsteigti nacionalinius pavyzdinius centrus, kurie teiks mokslinę ir techninę pagalbą, susijusią su gyvūnų gerove, vykdys naujų svaiginimo metodų vertinimą ir teiks paramą įgyvendinant šį reglamentą.

Pasiūlyme pateikiamas gyvūnų svaiginimo ir žudymo metodų sąrašas kartu su išsamia informacija, susijusia su techninėmis sąlygomis ir reikalavimais. Naujoji gyvūnų gerovės apsaugos skerdimo metu samprata apima pagrindinį principą, kad gyvūnai turi būti apsvaiginti, kai yra žudomi.

Pagal pasiūlymą reikalaujama, kad gyvūnų suvaržymo ir svaiginimo įrangos gamintojai pateiktų instrukcijas, susijusias su minėtosios įrangos naudojimu ir priežiūra, siekiant užtikrinti tinkamiausias gyvūnų gerovės sąlygas jos naudojimo metu.

Turint mintyje pagrindines piliečių teises, Komisijos pasiūlyme numatyta taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas tais atvejais, kai gyvūnai skerdžiama laikantis religinių apeigų.

Pranešėjo nuomonė

Pranešėjas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir tai, kad pasiūlyme sprendžiamos problemos, susijusios su gyvūnų gerovės jų skerdimo ar žudymo ir su tuo susijusių procesų metu standartų griežtinimu. Pasiūlymas dera su Bendrijos Gyvūnų apsaugos ir gerovės veiksmų plano ir Gyvūnų sveikatos strategijos tikslais ir principais.

Pranešėjas mano, kad didelio masto gyvūnų skerdimas turėtų būti vykdomas tinkamai atsižvelgiant į pačius aukščiausius humaniškumo standartus, kuo labiau apribojant fizines ir psichines kančias, kurias gyvūnai patiria, ir siekiant panaikinti nereikalingą žiaurumą.

Skerdžiamų gyvūnų kančių sumažinimas turėtų būti laikomas svarbiu kultūriniu ir moraliniu Europos civilizacijos uždaviniu atsižvelgiant į tai, kad gyvūnai yra jautrios būtybės, galinčios jausti skasmą ir baimę, ir su jais negalima elgtis kaip su daiktais. Civilizuotos Eropos kultūroje negalime likti abejingi gyvūnų kančioms.

Reglamento, kurio siekiama smažinti skerdžiamų gyvūnų kančias, taikymas yra sveikintina iniciatyva. Nuo 1993 m. galiojančios dabartinės ES nuostatos išreikštos direktyva ir nėra tinkamos, nes pagal jas neužtikrinamas vienodas požiūris visoje Europos Sąjungoje ir atskirose valstybėse narėse. Nuo 1993 m. galiojančios dabartinės ES nuostatos išreikštos direktyva ir nėra tinkamos, nes pagal jas neužtikrinama vienodas požiūris visoje Europos Sąjungoje ir atskirose valstybėse narėse. Pasiūlymas pakeisti šias nuostatas nauju ir tiesiogiai taikomu reglamentu yra visiškai pagrįstas. Reglamentas susijęs su ūkiuose augimanų maisto, vilnos, odos, kailo ar kitų produktų gamybai skirtų gyvūnų apsauga juos žudant ar skerdžiant. Jis neapima gyvūnų žudymų, kurie yra medžioklės, kultūrinės ar sportinėsveiklos dalis, ar veterinarų medicininės praktikos metu atliekamų žudymų, arba naminių paukščių ar kiškiažvėrių skerdimo ne skerdykloje arba gyvūnų savininkų asmeniniam naudojimui. Nors galima pripažinti šių išimčių pagrįstumą, reikalingas atskiras įstatymas, kuris būtų direktyva dėl kitų nei ūkiuose aginami gyvūnų žudymo ekonominiais tiklais. Šis reglamentas turėtų apimti ir gyvūnų, naudojamų eksperimentams, bei kitų minėtų gyvūnų, taip pat naminių ir benamių gyvūnų žudymą. Minėtųjų gyvūnų žudymo metu turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į būtinybę sumažinti kančias. Pranešėjas ragina Komisiją parengti atitinkamą direktyvą, susijsią su šia sritimi.

Pranešėjas visiškai pritaria bendros taisyklės, kad gyvūnai neturi patirti jokio nereikalingo skausmo, nerimo ar kančių žudymo ir su tuo susijusių operacijų metu, nustatymui. Jis ragina imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas šios taisyklės laikymasis.

Pranešėjas mano, kad tinkama raginti, jog žudymo metodais būtų akimirksniu pasiekiama gyvūnų mirtis ar jų apsvaiginimas.

Pranešėjas pripažįsta ritualinio skerdimo, kai dėl religinių priežasčių negalima atimti gyvūnui sąmonės prieš jį nužudant, problemą. Tinkamas sprendimas būtų palikti šią problemą spręsti nacionaliniams įstatymų leidėjams, kad jie įstatymais įtvirtintų ritalinio skerdimo nepriimtinumą. Kartu reikėtų plėtoti dialogą su religinėmis bendumenėmis, kurios taiko ritualinį skerdimą, siekiant imtis galimų priemonių, kuriomis būtų sumažintos tokiu būdu žudomų gyvūnų kančios.

Reikėtų pabrėžti, kad rituališkai paskerstų gyvūnų mėsa labai dažnai patenka vartotojams, kurie nepriklauso bendruomenėms, praktikuojančioms šį žudymo būdą. Atsižvelgdamas į tai, Parlamentas skatina pradėti taikyti principą, kad ritualinio skerdimo mėsa privalo būti pažymėta atitinkama etikete, informuojančia vartotojus, kad jie turėtų galimybę pasirinkti valgyti gyvūnų, paskerstų prieš tai jų neapsvaiginus, mėsą, ar jos nevalgyti.

Pranešėjas pripažįsta, kad, išskyrus religinio pagrindo išimtis, pagrindinis gyvūnų skerdimo ir žudymo metodas Europos Sąjungos teritorijoje turėtų būti taikant gyvūnų apsvaiginimą tokiu būdu, kad apsvaiginimas būtų visiškai veiksmingas ir kontroliuojamas.

Pranešėjas pripažįsta, kad būtų tinkama pradėti taikyti įprastines veiklos procedūras, nustatytas gyvūnų žudymui ir su tuo susijusioms operacijoms. Gamintojai turėtų atsižvelgti į rekomendacijas gamintojams ir nustatyti svarbiausius svaiginimui naudojamų metodų parametrus.

Pranešėjas mano, kad reikėtų pradėti taikyti reikalavimus visiems procesams, susijusiems su gyvūnų paruošimu žudymui ir jų žudymu, kurį turėtų atlikti darbuotojai, turintys tinkamą kvalifikaciją, įgytą tinkamo mokymo metu. Taipo pat būtina reikalauti, kad gyvūnų žudymo ar jų pirminio suvaržymo įranga būtų pateikiama su atitinkamomis gamintojo instrukcijomis ir kad šių instrukcijų būtų griežtai laikomasi, kai įranga naudojama.

Taip pat reikėtų drausti gyvūnų suvaržymo prieš žudant metodus, kurie žiaurūs arba didina gyvūnų kančias, įskaitant gyvūnų pakabinimą ar kėlimą už pėdų ar kojų.

Pranešėjas pritaria reikalavimui taikyti procedūras, skirtas stebėti veiksmingą gyvūnų apsvaiginimą prieš žudant, ir būtinybę paskirti atsakingais už šias procedūras konkrečius asmenis.

Ypač svarbu, kad kiekvienoje didelėje skerdykloje, kurioje skerdžiama ne mažiau kaip 1000 gyvulių vienetų arba 150 000 naminių paukščių vienetų per metus, būtų paskirtas gyvūnų gerovės specialistas, kuris būtų atsakingas, jog būtų užtikrinama atitiktis taisyklėms, nustatytoms šiame reglamente. Tačiau tarp skerdyklą eksploatuojančio ūkio subjekto taikomų minėtojo pareigūno įdarbinimo sąlygų turėtų būti užtikrinimas, jog pareigūno pozicija bus saugoma nuo galimo spaudimo nepaisyti atsakomybės, kuri nustatyta šiai pareigybei. Išsamiose nuostatose, kuriomis apibrėžiamas šio pareigūno statusas, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad jo vaidmuo nėra simbolinis. Tuo tarpu mažesnėms skerdykloms, iš kurių nereikalaujama įdarbinti šios rūšies pareigūną, turėtų būti aiškiai nurodyta, jog skerdyklos savininkas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi gyvūnų gerovės taisyklių.

Pranešėjas pritaria nuostatų dėl atvejų, kai gali reikėti naikinti gyvūnus siekiant sustabdyti ligų proveržius, įrašymui. Būtina, kad šis naikinimas būtų vykdomas laikantis tinkamo veiksmų plano, pritaikyto tikrosioms reikmėms. Taip pat naikinimas turėtų būti visada ribotas pagal moksliškai pagrįsta poreikį ir turi būti vykdomas tokiu būdu, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų.

Jei gyvūnų žudymas yra būtinybė, tai reikia atlikti kuo greičiau, kad nebūtų tęsiamos atitinkamų gyvūnų kančios.

Ypač svarbu įsteigti nacionalinius pavyzdinius centrus, atsakingus už priemones, kurios būtinos, siekiant užtikrinti, jog gyvūnų žudymas ir skerdimas būtų vykdomas tinkamai, įskaitant svaiginimo metodų vertinimo vykdymą ir įstaigų bei padalinių, išduodančių kompetencijos sertifikatus, akreditavimą. Parlamentas mano, kad šių centrų vaidmuo svarbiausias, ir nenorėtų, jog šis vaidmuo būtų skiriamas jau veikiančioms institucijoms, pvz., veterinarinės kontrolės institucijoms, kaip dar viena užduotis. Šie centrai turėtų būti nepriklausomai veikiančios institucijos. Jiems taip pat galėtų būti suteikti atitinkami priežiūros įgaliojimai, susiję su gyvūnų skerdimo ir žudymo nuostatų įgyvendinimu.

Pranešėjas pritaria siūlomai kompetencijos sertifikatų įsigijimo procedūrai, taikomai operacijoms, susijusioms su gyvūnų skerdimu ir žudymu.

Jis taip pat pritaria siūlomoms nuostatoms dėl neatitikties, ypač dėl galimybės kompetentingoms institucijoms sustabdyti gamybą. Tačiau tai turėtų būti aiškiai susije su teise vykdyti kontrolę.

Pranešėjas pritaria, kad reikia atitinkamų nuobaudų už gyvūnų skerdimo ir žudymo taisyklių pažeidimus, kartu pabrėždamas, jog šios nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir at grasančios.

Pritardamas direktyvai, pranešėjas kartu norėtų pabrėžti, kad dėl reikalavimų, susijusių su gyvūnų skerdimu ir žudymu, didinimo padidės sišlaidos (atitiktis svarbiems techniniams reikalavimams, mokymas, papildomi darbuotojai ir kt.). Išlaidų problema gali būti šios direktyvos nuostatų įgyvendinimo kliūtimi. Komisija nepateikia nuostatų dėl ES biudžeto išlaidų šiam tikslui is visą finansinę naštą užkrauna valstybėms narėms bei ūkinės veiklos vykdytojams. Reikėtų baimintis, kad ši finansinė sistema nebus veiksminga. Jei gyvūnų apsauga juos žudant dėl šios direktyvos bus privaloma pagal Europos įstatymus, Sąjunga turėtų numatyti finansinį įnašą šių nuostatų įgyvendinimui. Turėtų būti teikiamos Bendrijos biudžeto lėšos ypač veiksmams, susijusiems su naujų metodų skatinimu, darbuotojų mokymu, pagalba, teikiama planuojant atitinkamas procedūras, ir t. t.

Reikėtų atkreipti dėmesį į konkurencijos klausimą. Padidėjusios išlaidos, susijusios su griežtesniais gyvūnų apsaugos standartais juos žudant, gali susilpninti Europos konkurencingumą mėsos sektoriuje. Taigi reikėtų dėti pastangas, kad būtų nustatyti atitinkami standartai importui į ES rinką. Reikėtų leisti importuoti į ES rinką tik tų ūkio subjektų, kurie laikosi tokių pačių arba panašių standartų kaip nustatytieji šioje direktyvoje, pagamintus gyvulinės kilmės produktus.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (2.02.2009)

pateiktas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos žudant

(COM(2008)0553 – C6‑0451/2008 – 2008/0180(CNS))

Nuomonės referentas: Jens Holm

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Kasmet milijonai gyvūnų, pvz., kiaulių, avių, ožkų ir galvijų, nužudoma ES skerdyklose. Be to, kasmet ES nužudoma 4 milijardai naminių paukščių.

Daugelis šių gyvūnų patiria didžiules kančias ne tik juos gabenant į skerdyklas, bet ir jų skerdimo metu. Europos Sąjunga, atsižvelgdama į tai, kad daug ES piliečių reikalauja aukštesnių gyvūnų gerovės apsaugos standartų, yra įsipareigojusi padaryti esminius pakeitimus siekiant sumažinti šias kančias.

Mėsos vartojimo sumažinimas būtų akivaizdžiausias būdas sumažinti milijonų gyvūnų patiriamas kančias ir kartu užbaigti tokio didelio masto gyvūnų žudymą. Šiam klausimui reikėtų teikti didelę pirmenybę siekiant tam tikrų skubių permainų. Deja, visiškai neįtikėtina, kad artimiausiu metu bus nustota vartoti mėsą. Taigi svarbiausia, kad būtų kiek galima sumažintos gyvūnų kančios juos skerdžiant.

Taigi kaip nuomonės referentas, teigiamai vertinu Komisijos pasiūlymą persisvarstyti Direktyvą 93/119/EB. Siūlomame reglamente įtraukiamos visoje ES taikytinos būtinos elgesio su gyvūnais juos skerdžiant taisyklės. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ūkio subjektai privalo užtikrinti gyvūnų gerovę, iki minimalaus lygio sumažinti jų kančias skerdimo metu.

Vis dėlto nuomonės referentas mano, kad Komisijos pasiūlymą reikia šiek tiek patobulinti. Reikėtų skatinti kilnojamųjų skerdyklų steigimą ir naudojimą. Jos gali veiksmingai prisidėti mažinant būtinybę gabenti gyvūnus didelius atstumus visoje Europoje ir taip užtikrinti, kad gyvūnai nepatirs įtampos, kurią jie yra priversti kęsti juos gabenant didelius atstumus. Šios kilnojamosios skerdyklos yra plačiai naudojamos Norvegijoje. ES turėtų sugebėti pasinaudoti Norvegijos patirtimi.

Komisijos reglamente reikalaujama, kad visos skerdyklos paskirtų oficialius gyvūnų gerovės apsaugos inspektorius, kurie reikalautų, jog ūkio subjektai iš tikrųjų rūpintųsi gyvūnų gerove. Šie inspektoriai vis dėlto negali ir neturėtų pakeisti įprastos kontrolės ir patikrinimų, kuriuos atlieka kiekvienos valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos. Remiantis valstybių narių patirtimi tokią kontrolę ir patikrinimus geriau atlikti dažniau ir jie turi būti patobulinti. Patikrinimus galima būtų finansuoti iš ūkio subjektų imant nedidelį mokestį už kiekvieną pagamintos mėsos kilogramą.

Nuomonės referentas taip pat norėtų pabrėžti, kad itin svarbu, jog siūlomi nacionaliniai pavyzdiniai centrai vykdytų veiklą nepriklausomai, kadangi šie centrai turėtų teikti žinias ir technines žinias gyvūnų gerovės klausimais.

Turi būti aiškiai pabrėžta, kad siūlomame reglamente nustatomos tik būtinos taisyklės. Atskiroms valstybėms narėms turėtų būti ne tik leista taikyti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, bet jos taip pat turėtų būti skatinamos taip daryti. Taikant aukštesnius standartus galima būtų paskatinti palaipsniui gerinti gyvūnų gerovės apsaugą ir tuo pat metu kiek galima labiau sumažinti gyvūnų kančias prieš skerdimą ir jo metu.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė dvi nuomonės dėl tam pagrindinių tikrų rūšių gyvūnų svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų, būtent 2004 m. nuomonę dėl dažniausių prekybos tikslais auginamų rūšių gyvūnų pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų ir 2006 m. nuomonę dėl prekybos tikslais ūkiuose auginamų elnių, ožkų, triušių, stručių, ančių, žąsų ir putpelių pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų. Rekomendacijos laipsniškai atsisakyti anglies dioksido naudojimo kiaulėms ir naminiams paukščiams žudyti ir svaiginimo vandens voniose naminiams paukščiams žudyti neįtrauktos į šį pasiūlymą, nes atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad šiuo metu ES būtų ekonomiškai neperspektyvų atsisakytų šių metodų. Be to, šiame reglamente neatsižvelgta į tam tikras kitas rekomendacijas, nes jos susijusios su techniniais parametrais, kurie turėtų būti įtraukti į įgyvendinimo priemones arba gerosios patirties kodeksus. Rekomendacijos dėl ūkinių žuvų neįtrauktos į pasiūlymą, nes prireikė papildomos šios srities mokslinės nuomonės arba ekonominio vertinimo.

(6) Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė dvi nuomonės dėl tam pagrindinių tikrų rūšių gyvūnų svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų, būtent 2004 m. nuomonę dėl dažniausių prekybos tikslais auginamų rūšių gyvūnų pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų ir 2006 m. nuomonę dėl prekybos tikslais ūkiuose auginamų elnių, ožkų, triušių, stručių, ančių, žąsų ir putpelių pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų. 2001 m. Gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės mokslinis komitetas patvirtino ataskaitą dėl kailių gamybai auginamų gyvūnų gerovės, į kurią įtrauktas intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkiuose naudojamų žudymo metodų sąrašas. Reikėtų atnaujinti Bendrijos įstatymus, taikomus šioje srityje, kad būtų atsižvelgta į minėtąsias mokslines nuomones. Rekomendacijos laipsniškai atsisakyti anglies dioksido naudojimo kiaulėms ir naminiams paukščiams žudyti ir svaiginimo vandens voniose naminiams paukščiams žudyti neįtrauktos į šį pasiūlymą, nes atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad šiuo metu ES būtų ekonomiškai neperspektyvų atsisakytų šių metodų. Be to, šiame reglamente neatsižvelgta į tam tikras kitas rekomendacijas, nes jos susijusios su techniniais parametrais, kurie turėtų būti įtraukti į įgyvendinimo priemones arba gerosios patirties kodeksus. Rekomendacijos dėl ūkinių žuvų neįtrauktos į pasiūlymą, nes prireikė papildomos šios srities mokslinės nuomonės arba ekonominio vertinimo.

Pagrindimas

Gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės mokslinis komiteto apžvalgoje pateikta svarbios informacijos apie gyvūnų žudymą ES kailių ūkiuose.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) Žuvų fiziologija labai skiriasi nuo sausumos gyvūnų fiziologijos, o ūkinės žuvys skerdžiamos ir žudomos labai skirtingomis sąlygomis, visų pirma labai skiriasi tikrinimas. Be to, palyginti su kitomis ūkinių gyvūnų rūšimis, žuvų svaiginimo moksliniai tyrimai kur kas mažiau išplėtoti. Reikėtų nustatyti atskiras žuvų apsaugos jas žudant normas. Todėl šiuo metu žuvims taikomos nuostatos turėtų apimti tik esminį principą. Tolesnėse iniciatyvose reikėtų atsižvelgti į teisines arba neteisines galimybes – Bendrija galėtų jų imtis, remdamasi Europos maisto saugos tarnybos atliktu moksliniu žuvų skerdimo ir žudymo rizikos vertinimu bei atsižvelgdama į socialines, ekonomines ir administracines pasekmes.

(11) Žuvų fiziologija labai skiriasi nuo sausumos gyvūnų fiziologijos, o ūkinės žuvys skerdžiamos ir žudomos labai skirtingomis sąlygomis, visų pirma labai skiriasi tikrinimas. Be to, palyginti su kitomis ūkinių gyvūnų rūšimis, žuvų svaiginimo moksliniai tyrimai kur kas mažiau išplėtoti. Vis dėlto per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo reikėtų nustatyti atskiras žuvų apsaugos žudymo metu normas. Todėl iki tol žuvims taikomos nuostatos turėtų apimti tik esminį principą. Šiose tolesnėse iniciatyvose reikėtų atsižvelgti į teisines arba neteisines galimybes – Bendrija galėtų jų imtis, remdamasi Europos maisto saugos tarnybos atliktu moksliniu žuvų skerdimo ir žudymo rizikos vertinimu bei atsižvelgdama į socialines, ekonomines ir administracines pasekmes.

Pagrindimas

Dar reikia rasti daugelio ūkiuose auginamų gyvūnų tinkamiausią skerdimo būdą. Vis dėlto turima mokslinių žinių (2004 m. birželio 15 d. Europos maisto saugos tarnybos ataskaita), kad kai kurie būdai turi neigiamų padarinių gyvūnams, pvz., sukelia stresą ir baimę, juos taikant žuvys dar ilgą laiką nepraranda sąmonės.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) Medžioklės sąlygos labai skiriasi nuo ūkinių gyvūnų žudymo sąlygų ir medžioklė reglamentuojama specialiais teisės aktais. Todėl reikėtų netaikyti šio reglamento žudymui medžiojant.

(14) Medžioklės sąlygos labai skiriasi nuo ūkinių gyvūnų žudymo sąlygų ir medžioklė reglamentuojama specialiais nacionaliniais teisės aktais. Todėl žudymas medžioklės metu neturėtų būti įtrauktas į šio reglamento taikymo sritį ir jam turėtų būti taikomi valstybių narių teisės aktai.

Pagrindimas

Medžioklė priklauso valstybių narių kompetencijos sričiai. Ši veikla turėtų būti reglamentuojama pagal atitinkamus nacionalinius teisės aktus.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) Kai kuriais svaiginimo metodais, priklausomai nuo to, kaip jie naudojami skerdžiant ar žudant, gyvūnus galima nužudyti, išvengiant skausmo ir sumažinant gyvūnų nerimą ar kančias. Todėl nebūtina atskirti grįžtamųjų ir negrįžtamųjų svaiginimo metodų.

(24) Kai kuriais svaiginimo metodais, priklausomai nuo to, kaip jie naudojami skerdžiant ar žudant, gyvūnus galima nužudyti, išvengiant skausmo ir sumažinant gyvūnų nerimą ar kančias.

Pagrindimas

Kai kurie veikimo dujomis metodai, naudojami gyvūnams svaiginti ar žudyti dėl kailio, yra grįžtamieji, taigi gyvūnai atgauna sąmonę. Jei tai paskutinis žudymo proceso etapas ir po jo gyvūnams nenuleidžiamas kraujas, gali būti, kad gyvūnams diriant odą jie tebėra sąmoningi.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27) Tinkamai išmokyti ir kvalifikuoti darbuotojai užtikrina geresnes gyvūnų paruošimo sąlygas. Gyvūnų gerovės kompetencija apima pagrindinių atitinkamų rūšių gyvūnų elgesio modelių, poreikių, sąmoningumo ir jautrumo požymių išmanymą. Be to, reikia turėti techninių žinių, susijusių su naudojama svaiginimo įranga. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad darbuotojai, žudantys žmonėms vartoti skirtus gyvūnus, ir asmenys, prižiūrintys sezoninį kailinių gyvūnų žudymą, turėtų kompetencijos sertifikatą, atitinkantį jų vykdomą veiklą. Tačiau, palyginti su siekiamais tikslais, būtų neproporcinga reikalauti, kad kiti gyvūnus žudantys darbuotojai taip pat turėtų kompetencijos sertifikatus.

(27) Tinkamai išmokyti ir kvalifikuoti darbuotojai užtikrina geresnes gyvūnų paruošimo sąlygas. Gyvūnų gerovės kompetencija apima pagrindinių atitinkamų rūšių gyvūnų elgesio modelių, poreikių, sąmoningumo ir jautrumo požymių išmanymą. Be to, reikia turėti techninių žinių, susijusių su naudojama svaiginimo įranga. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad darbuotojai, žudantys žmonėms vartoti ir kailiams gaminti skirtus gyvūnus, turėtų kompetencijos sertifikatą, atitinkantį jų vykdomą veiklą. Tačiau, palyginti su siekiamais tikslais, būtų neproporcinga reikalauti, kad kiti gyvūnų žudymo procedūroje dalyvaujantus darbuotojai taip pat turėtų kompetencijos sertifikatus.

Pagrindimas

Nėra priežasties kailinių gyvūnų ūkiuose dirbantiems asmenims netaikyti reikalavimo įgyti kompetenciją įrodantį sertifikatą.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36) Reikia priimti gaires, kuriose ūkio subjektai ir kompetentingos institucijos galėtų rasti konkrečios informacijos apie skerdyklų konstrukciją, išplanavimą ir įrengimus, užtikrinant vienodas sąlygas visiems ūkio subjektams. Todėl būtina, kad Bendrija įgaliotų Komisiją priimti tokias gaires.

(36) Reikia priimti gaires, kuriose ūkio subjektai ir kompetentingos institucijos galėtų rasti konkrečios informacijos apie skerdyklų ir intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkių konstrukciją, išplanavimą ir įrengimus, užtikrinant vienodas sąlygas visiems ūkio subjektams. Todėl būtina, kad Bendrija įgaliotų Komisiją priimti tokias gaires.

Pagrindimas

Siekiant, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, į šią nuostatą turi būti įtraukti ir intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkiai.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37) Žudant neapsvaigintus gyvūnus reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Be to, mechaniškai nesuvaržyti gyvūnai po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali lėčiau kraujuoti ir ilgiau patirti nebūtinų kančių. Todėl kiekvieną gyvūną, kuris žudomas neapsvaigintas, reikėtų suvaržyti atskirai.

(37) Žudant neapsvaigintus gyvūnus reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Be to, mechaniškai nesuvaržyti gyvūnai po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali lėčiau kraujuoti ir ilgiau patirti nebūtinų kančių. Todėl kiekvieną gyvūną, kuris žudomas neapsvaigintas, reikėtų suvaržyti atskirai ir veiksmingai apsvaiginti iš karto po to, kai jis papjaunamas.

Pagrindimas

Be abejo reikia atsižvelgti į gyvūnų skerdimą pagal religines apeigas. Vis dėlto, siekiant apsaugoti gyvūnų nuo nereikalingo kentėjimo, reikia taikyti pagrindinį reikalavimą dėl vėlesnio apsvaiginimo.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38) Gyvūnų paruošimo ir suvaržymo priemonių srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti reikalavimus, taikomus gyvūnų paruošimui ir suvaržymui prieš skerdimą, išlaikant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą.

(38) Gyvūnų paruošimo ir suvaržymo priemonių, kurios taikomos skerdyklose ir intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkiuose, srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu, kad Bendrija įgaliotų Komisiją iš dalies keisti reikalavimus, taikomus gyvūnų paruošimui ir suvaržymui prieš žudymą, išlaikant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti nuoseklumas, į šią nuostatą turi būti įtraukti ir intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkiai. Reglamente „skerdimas“ apibūdinimas kaip „gyvūnų žudymas maistui“, taigi, remiantis šia apibrėžtimi, į minėtąją nuostatą neįtraukti intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkiuose žudomi gyvūnai.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39) Reikia priimti gaires, kuriose ūkio subjektai ir kompetentingos institucijos galėtų rasti konkrečios informacijos apie gyvūnų paruošimą ir suvaržymą prieš skerdimą, užtikrinant vienodas sąlygas visiems ūkio subjektams. Todėl būtina, kad Bendrija įgaliotų Komisiją priimti tokias gaires.

(39) Reikia priimti gaires, kuriose ūkio subjektai ir kompetentingos institucijos galėtų rasti konkrečios informacijos apie gyvūnų paruošimą ir suvaržymą prieš žudymą, užtikrinant vienodas sąlygas visiems ūkio subjektams. Todėl būtina, kad Bendrija įgaliotų Komisiją priimti tokias gaires.

Pagrindimas

Žr. 6 pakeitimo pagrindimą.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Žuvims taikoma tik 3 straipsnio 1 dalis.

Žuvims laikinai taikoma tik 3 straipsnio 1 dalis. Tačiau Komisija per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo pateikia teisės akto pasiūlymą dėl žuvų apsaugos jų žudymo metu standartų.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) susiję veiksmai – gyvūnų ruošimo, laikymo aptvaruose, suvaržymo (fiksavimo), svaiginimo ir kraujo nuleidimo veiksmai, vykdomi gyvūnų žudymo vietoje, rengiantis juos nužudyti;

b) susiję veiksmai – gyvūnų iškrovimo, ruošimo, laikymo aptvaruose, suvaržymo (fiksavimo), svaiginimo ir kraujo nuleidimo veiksmai, vykdomi gyvūnų žudymo vietoje, rengiantis juos nužudyti;

Pagrindimas

Iškrovimas taip pat sudaro dalį susijusių veiksmų ir todėl turėtų būti įtrauktas į apibrėžtį.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) svaiginimas – tyčinis veiksmas, dėl kurio gyvūnas praranda sąmonę ir jautrumą, bet nepatiria skausmo, taip pat staigią mirtį sukeliantis veiksmas;

f) svaiginimas – tyčinis veiksmas, dėl kurio gyvūnas praranda sąmonę ir jautrumą, bet nepatiria skausmo, nerimo ar kančių, taip pat staigią mirtį sukeliantis veiksmas;

Pagrindimas

Kadangi skausmo supratimas yra subjektyvus, reikėtų naudoti tokią pat formuluotę kaip ir 3 straipsnio 1 dalyje.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio j punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

j) skerdimas – gyvūnų žudymas žmonių maistui;

j) skerdimas – gyvūnų žudymas žmonių maistui ar kailių gamybai;

Pagrindimas

Daugelyje pasiūlymo nuostatų į skerdimo apibrėžimą neįtraukiami kailiniai gyvūnai. Gyvūnams, žudomiems dėl jų kailio, turėtų būti užtikrinama tokia pat apsauga kaip ir kitiems gyvūnams, kuriems taikomas šis reglamentas.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio k punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

k) skerdykla – įmonė, kurioje skerdžiami sausumos gyvūnai;

k) skerdykla – įmonė, kurioje skerdžiami sausumos ir kailių gamybai auginami gyvūnai;

Pagrindimas

Į skerdyklos apibrėžtį reikėtų įtraukti ir kailiams auginamų gyvūnų žudymą, kitaip daugelis kitų siūlomo reglamento nuostatų šiems gyvūnams nebus taikoma. Nepakeitus minėtosios apibrėžties, su kailiams žudomais gyvūnais negalėtų būti siejama nė viena III skyriaus nuostata.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio m punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

m) kailiniai gyvūnai – žinduoliai, daugiausia auginami kailiams gauti, kaip antai: audinės, šeškai, lapės, meškėnai, nutrijos ir šinšilos;

m) kailiniai gyvūnai – žinduoliai, daugiausia auginami kailiams gauti, kaip antai: audinės, šeškai, lapės, meškėnai, usūriniai šunys, nutrijos, triušiai ir šinšilos;

Pagrindimas

Įtraukus dar dviejų rūšių gyvūnus, kurie ES veisiami kailiams, užtikrinama daugiau nuoseklumo.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Gyvūnai ypač saugomi laikotarpiu iki ir po jauniklių atsivedimo.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei tokie metodai būtini pagal religines apeigas, gyvūnus galima žudyti neapsvaigintus, jeigu jie žudomi skerdykloje.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei tokie metodai būtini pagal religines apeigas, gyvūnus galima žudyti neapsvaigintus, jeigu jie žudomi skerdykloje ir veiksmingai apsvaiginami iš karto po to, kai atliekamas pjūvis.

Pagrindimas

Be abejo reikia atsižvelgti į gyvūnų skerdimą pagal religines apeigas. Vis dėlto, siekiant apsaugoti gyvūnų nuo nereikalingo kentėjimo, reikia taikyti pagrindinį reikalavimą dėl vėlesnio apsvaiginimo.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti nurodyti tam tikrų rūšių gyvūnų apsvaiginimui naudoti konkrečius būdus, kuriuos taikant gyvūnai patiria mažiau skausmo ar kančių.

Pagrindimas

Kai kuriose valstybėse narėse atsižvelgiant į apsvaiginimo būdus taikoma griežtesnė tvarka nei numatoma šiame pasiūlyme dėl reglamento. Šioms valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė ir toliau taikyti tokią tvarką.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies 1 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Be to, nuo 2014 m. sausio 1 d. visoje Bendrijoje uždraudžiamas naminių paukščių svaiginimas elektros srove vandens vonioje.

Pagrindimas

Atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos išreikštą susirūpinimą dėl svaiginimo elektros srove vandens vonioje, šio metodo reikėtų palaipsniui atsisakyti.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. I priedas, atsižvelgus į mokslo ir technikos pažangą, gali būti iš dalies keičiamas laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

3. I priedas, atsižvelgus į mokslo ir technikos pažangą, gali būti iš dalies keičiamas laikantis 22 straipsnio 2a dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa) kailinių gyvūnų žudymas.

 

Priėmus šį pakeitimą turi būti išbraukta Komisijos pasiūlymo 7 straipsnio 3 dalis.

Pagrindimas

Nėra priežasties, dėl kurios visiems su gyvūnų žudymu intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkiuose susijusiems darbuotojams neturėtų būti taikomi tie patys kriterijai, kaip skerdyklų darbuotojams.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Kailinių gyvūnų žudymą stebi asmuo, turintis 18 straipsnyje nurodytą kompetencijos sertifikatą, susijusį su visais jam prižiūrint atliekamais veiksmais.

Išbraukta.

Pagrindimas

Nėra jokio pagrindo nereikalauti, kad darbuotojai, dirbantys kailinių gyvūnų ūkiuose, turėtų kompetencijos sertifikatą.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) didžiausią kiekvienos skerdimo linijos našumą;

a) didžiausią kiekvienos skerdimo linijos ir kiekvieno intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkio našumą;

Pagrindimas

Intensyviosios gyvulininkystės kailių ūkiuose gyvūnai žudomi partijomis. Šis trumpas laikotarpis prasideda iš karto po to, kai baigiasi pirmasis gyvūnų žiemos šėrimasis, taigi vos per keletą dienų gali būti nužudoma daugybė tūkstančių gyvūnų. Siekiant išvengti aplaidumo ir pakenkti jų gerovei, labai svarbu nustatyti maksimalų šio pobūdžio operacijos metu nužudomų gyvūnų skaičių.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės gali nuspręsti taikyti griežtesnes taisykles nei nustatytos III priede.

Pagrindimas

Kai kurios valstybės narės taiko griežtesnes veiklos taisykles nei nustatytos šiame pasiūlyme dėl reglamento. Šioms valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė ir toliau taikyti šias taisykles.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Ūkio subjektai paliudija ir patvirtina, kad gyvūnai, kurie žudomi neapsvaiginti, yra veiksmingai apsvaiginami iš karto po to, kai padaromas pjūvis, ir būna apsvaiginti iki mirties patvirtinimo.

Pagrindimas

Be abejo reikia atsižvelgti į gyvūnų skerdimą pagal religines apeigas. Vis dėlto, siekiant apsaugoti gyvūnų nuo nereikalingo kentėjimo, reikia taikyti pagrindinį reikalavimą dėl vėlesnio apsvaiginimo.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a. Oficialus veterinarijos gydytojas kasdien reguliariai tikrina, ar teisingai įgyvendinama minėtoji stebėsenos tvarka. Atitinkami įrašai turi būti saugomi. Kasdieniniai gerovės patikrinimai taip pat apima gerovės rodiklių ir pagrindinių parametrų, apibrėžtų nustatant įprastines veiklos procedūras, kontrolę.

Pagrindimas

Komisijos pasiūlyme nenurodomas oficialaus veterinarijos gydytojo vaidmuo atliekant stebėseną, kadangi jam jau yra taikomas Reglamentas (EB) Nr. 854/2004, kuriame nustatytos konkrečios žmonių vartojimui skirtų gyvūninės kilmės produktų oficialių patikrinimų taisyklės. Vis dėlto oficialaus veterinarijos gydytojo vaidmuo užtikrinant šio reglamento įgyvendinimą yra itin svarbus ir jį reikia aiškiai pabrėžti.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a. Kailių ūkius eksploatuojantys subjektai iš anksto informuoja kompetentingas institucijas apie tai, kada ketinama žudyti gyvūnus, kad būtų sudarytos sąlygos stebėsenai atlikti.

Pagrindimas

Dauguma gyvūnų kailių ūkiuose žudomi partijomis. Šis trumpas laikotarpis prasideda iš karto po to, kai baigiasi pirmasis gyvūnų žiemos šėrimasis. Kitas žudymo laikotarpis paprastai vyksta pasibaigus veisimo sezonui. Taigi kailiniai gyvūnai žudomi ne visus metus, o trumpu, keletą dienų trunkančiu, laikotarpiu. Labai svarbu informuoti kompetentingą instituciją, kad ši galėtų stebėti šiuos veiksmus.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalies įvadinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kiekvienoje valstybėje narėje steigiamas nacionalinis pavyzdinis centras (toliau – pavyzdinis centras) ir jam pavedamos šios užduotys:

1. Kiekvienoje valstybėje narėje steigiamas nacionalinis pavyzdinis centras (toliau – pavyzdinis centras), kurį sudaro nepriklausomi mokslininkai ir kiti gyvūnų gerovės specialistai, ir jam pavedamos šios užduotys:

Pagrindimas

Reikia užtikrinti nepriklausomumą ir kompetentingumą.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa) jei ūkio subjektas nusprendžia vykdyti procesą pagal parametrus, kurie nėra nurodyti paskelbtose gairėse ar gerosios patirties kodeksuose, šie parametrai turi būti iš anksto įvertinti.

Pagrindimas

Turi būti taikomos veiksmingos vykdymo priežiūros priemonės.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) reikalauti, kad ūkio subjektai pakeistų savo įprastines veiklos procedūras, visų pirma sulėtintų arba sustabdytų gamybą;

a) reikalauti, kad ūkio subjektai pakeistų savo įprastines veiklos procedūras, visų pirma sulėtintų arba sustabdytų gamybą;

Pagrindimas

Turi būti taikomos veiksmingos vykdymo priežiūros priemonės.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Pateikiant nuorodą į šią dalį taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalių ir 7 straipsnio nuostatos, laikantis šio sprendimo 8 straipsnio nuostatų.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. 11 straipsnio 1 dalis taikoma tik naujoms skerdykloms ar bet kuriai naujai konstrukcijai, išplanavimui ar įrangai, kuriems taikomos II priede nustatytos taisyklės ir kurie pradėti eksploatuoti iki šio reglamento [taikymo ir (arba) įsigaliojimo] dienos.

1. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. 11 straipsnio 1 dalis taikoma tik naujoms skerdykloms ar bet kuriai naujai konstrukcijai ar išplanavimui, kuriems taikomos II priede nustatytos taisyklės ir kurie pradėti eksploatuoti iki šio reglamento [taikymo ir (arba) įsigaliojimo] dienos.

Pagrindimas

Nebūtina įrangai (pvz., II priedo 4 dalyje nurodytai svaiginimo elektros srove įrangai) taikyti tas pačias išimtis, kaip ir konstrukcijai.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali priimti nuostatas, pagal kurias 18 straipsnyje nurodyti kompetencijos sertifikatai būtų išduodami be egzamino asmenims, kurie įrodo atitinkamą ir ne trumpesnę nei [dešimties] metų tęstinę profesinę patirtį.

2. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali priimti nuostatas, pagal kurias 18 straipsnyje nurodyti kompetencijos sertifikatai būtų išduodami po supaprastinto egzamino asmenims, kurie įrodo atitinkamą ir ne trumpesnę nei [dešimties] metų tęstinę profesinę patirtį.

Pagrindimas

„Ne trumpesnės nei [dešimties] metų tęstinės profesinės patirties“ laikotarpis neužtikrina kompetencijos, vadinasi, gali įsigalėti bloga praktika. Turėtų būti atsižvelgta į teisės akto paskirtį ir vertinami visi su žudymu susiję asmenys.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Komisija iki 2013 m. sausio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai teisės akto pasiūlymą dėl kilnojamųjų skerdyklų naudojimo Bendrijoje sąlygų ir taisyklių nustatymo siekiant užtikrinti, kad šiose kilnojamosiose skerdyklose būtų imamasi visų atsargumo priemonių, padedančių išvengti pavojaus gyvūnų gerovei.

Pagrindimas

Naudojant kilnojamąsias skerdyklas, gyvūnai patiria mažesnį stresą juos ruošiant ir gabenant skersti, be to, mažiau rizikuojama mėsos kokybe. Tai svarbios priemonės, kuriomis gali būti išvengta skausmingo jautrių gyvūnų, pvz., išsekusių vištų dedeklių ir laktuojančių pieninių karvių, gabenimo, o tai dažna gyvūnų susižalojimo ar kritimo priežastis. Be to, šios skerdyklos naudingos aplinkosaugos požiūriu, kadangi jas naudojant daroma ne tokia didelė žala aplinkai.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2 lentelės 2 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Nr.

Pavadinimas

Apibūdinimas

Gyvūnų kategorija

Pagrindiniai parametrai

Konkretūs šio priedo II skyriuje nustatyti reikalavimai

2

Žudymas, elektros srove veikiant gyvūno kūną

 

Kūno veikimas elektros srove, kai EEG registruojama generalizuota epilepsija (svaiginimas) ir fibriliacija arba širdies sustojimas (žudymas).

 

Visos rūšys, išskyrus lengvesnius nei 5 kg ėriukus ar paršelius ir galvijus.

 

Mažiausias srovės stipris (A arba mA).

Mažiausia įtampa (V).

Didžiausias dažnis (Hz).

Mažiausias poveikio laikas.

Įrengimų kalibravimo priemonės dažnumas.

Elektros srovės optimizavimas.

Elektros šoko prevencija prieš svaiginimą.

 

3 punktas.

 

Lapėms ir šinšiloms – 4 punktas.

 

Pakeitimas

Nr.

Pavadinimas

Apibūdinimas

Gyvūnų kategorija

Pagrindiniai parametrai

Konkretūs šio priedo II skyriuje nustatyti reikalavimai

2

Žudymas, elektros srove veikiant gyvūno kūną

 

Kūno veikimas elektros srove, kai EEG registruojama generalizuota epilepsija (svaiginimas) ir fibriliacija arba širdies sustojimas (žudymas).

 

Visos rūšys, išskyrus lengvesnius nei 5 kg ėriukus ar paršelius, galvijus ir kailinius gyvūnus.

 

Mažiausias srovės stipris (A arba mA).

Mažiausia įtampa (V).

Didžiausias dažnis (Hz).

Mažiausias poveikio laikas.

Įrengimų kalibravimo priemonės dažnumas.

Elektros srovės optimizavimas.

Elektros šoko prevencija prieš svaiginimą.

 

3 punktas.

 

 

Pagrindimas

Įrodyta, kad sąmonės nepraradusių lapių žudymas elektros srove nehumaniškas. Šis žudymo metodas uždraustas Niujorko valstijoje. Pasak veterinaro dr. Butterwortho, žudymas elektros srove reikalauja suvaržymo; taikant šį metodą, elektrodai įvedami į tam tikrų rūšių gyvūnų kūno angas. Jeigu gyvūno širdis pradeda stoti anksčiau negu dingsta sąmonė, gali būti, kad jis jaus didžiulį skausmą ir stresą. Veikimo elektra įranga pavojinga ją naudojančiam asmeniui. Amerikos veterinarijos medikų asociacija nepritaria elektros srovės naudojimui šiomis aplinkybėmis. Remiantis šios organizacijos pastabomis, nepriimtini metodai, pagal kuriuos gyvūnas veikiama elektros srove nuo galvos iki uodegos. Panašų susirūpinimą kelia ir šinšilų žudymas, veikiant šiuos gyvūnus elektros srove nuo ausies iki uodegos.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 3 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

No

Pavadinimas

Apibūdinimas

Gyvūnų kategorija

Pagrindiniai parametrai

Konkretūs šio priedo II skyriuje nustatyti reikalavimai

1

Labai koncentruotas anglies dioksidas

Sąmoningų gyvūnų veikimas dujų mišiniu, kuriame anglies dioksido daugiau nei 30 %.

Kiaulės, naminiai paukščiai ir kailiniai

gyvūnai.

Anglies dioksido koncentracija. Veikimo trukmė. Ilgiausias laikotarpis nuo apsvaiginimo iki kraujo nuleidimo (kiaulių).

6 punktas.

Naminiams paukščiams – 7 punktas.

2

Mažai koncentruotas anglies dioksidas

Sąmoningų gyvūnų veikimas dujų mišiniu, kuriame anglies dioksido mažiau nei 30 %.

Kiaulės ir naminiai paukščiai.

Anglies dioksido koncentracija.

Veikimo trukmė.

Ilgiausias laikotarpis nuo apsvaiginimo ir nužudymo (kiaulių).

Naminiams paukščiams – 7 punktas.

3

Inertinės dujos

Sąmoningų gyvūnų veikimas inertinių dujų, pvz., argono ar azoto, mišiniu, kuriame deguonies mažiau nei 2 %.

Kiaulės ir naminiai paukščiai.

Deguonies koncentracija. Veikimo trukmė.

Ilgiausias laikotarpis nuo apsvaiginimo ir nužudymo (kiaulių).

Naminiams paukščiams – 7 punktas.

4

Anglies monoksidas (grynas šaltinis)

Sąmoningų gyvūnų veikimas dujų mišiniu, kuriame anglies monoksido daugiau nei 4 %.

Kailiniai gyvūnai ir paršeliai.

Dujų šaltinio kokybė.

Anglies monoksido koncentracija.

Veikimo trukmė.

Dujų temperatūra.

8 punktas.

5

Anglies monoksido ir kitų dujų mišinys

 

Sąmoningų gyvūnų veikimas anglies monoksido ir kitų toksinių dujų mišiniu, kuriame anglies monoksido daugiau nei 1 %.

 

 

Kailiniai gyvūnai.

Anglies monoksido koncentracija. Veikimo trukmė.

Dujų temperatūra.

Variklio tiekiamų dujų filtravimas.

8 punktas.

9 punktas.

Parlamento siūlomas tekstas

No

Pavadinimas

Apibūdinimas

Gyvūnų kategorija

Pagrindiniai parametrai

Konkretūs šio priedo II skyriuje nustatyti reikalavimai

1

Labai koncentruotas anglies dioksidas

Sąmoningų gyvūnų veikimas dujų mišiniu, kuriame anglies dioksido daugiau nei 30 %.

Kiaulės ir naminiai paukščiai.

Anglies dioksido koncentracija.

Veikimo trukmė.

 

6 punktas.

Naminiams paukščiams – 7 punktas.

2

Mažai koncentruotas anglies dioksidas

Sąmoningų gyvūnų veikimas dujų mišiniu, kuriame anglies dioksido mažiau nei 30 %.

Kiaulės ir naminiai paukščiai.

Anglies dioksido koncentracija.

Veikimo trukmė.

Svaiginant – ilgiausias laikotarpis nuo apsvaiginimo iki kraujo nuleidimo (kiaulių).

Naminiams paukščiams – 7 punktas.

3

Inertinės dujos

Sąmoningų gyvūnų veikimas inertinių dujų, pvz., argono ar azoto, mišiniu, kuriame deguonies mažiau nei 2 %.

Kiaulės ir naminiai paukščiai.

Deguonies koncentracija.

Veikimo trukmė.

Svaiginant – ilgiausias laikotarpis nuo apsvaiginimo iki kraujo nuleidimo (kiaulių).

Naminiams paukščiams – 7 punktas.

4

Anglies monoksidas (grynas šaltinis)

Sąmoningų gyvūnų veikimas dujų mišiniu, kuriame anglies monoksido daugiau nei 4 %.

Paršeliai

Dujų šaltinio kokybė.

Anglies monoksido koncentracija.

Veikimo trukmė.

Dujų temperatūra.

8 punktas.

Pagrindimas

Kadangi didelės koncentracijos CO2 turi labai neigiamą poveikį naminiams paukščiams, reikėtų neleisti jo naudoti skerdyklose sąmonę turintiems gyvūnams, o leisti tik ūkiuose ligų kontrolės tikslais. Vienintele išimtimi galėtų būti broileriams naudojamas dviejų fazių būdas, kai pirmosios fazės metu 30 sekundžių yra veikiama 40 % CO2, 30 % deguonies ir 30 % azoto mišiniu, o po to, paukščiams jau praradus sąmonę, jie veikiami oru, kuriame 80 % sudaro CO2. Bet kokie kitokie dujų mišiniai, kuriuose CO2 sudaro daugiau kaip 30 %, turi patvirtinti prieš juos naudojant. CO2 nėra tinkama priemonė antims ir žąsims, kurios yra labai atsparios dujų poveikiui. Kadangi didelės koncentracijos CO2 turi labai neigiamą poveikį kailiniams gyvūnams, jo negalima naudoti kailiniams gyvūnams. Anglies monoksidas turi būti naudojamas tik iš gryno šaltinio, nes tik filtruotas jis gali sukelti gyvūnams dirginimą ir kančią. Argono naudojimas yra pageidaujama alternatyva ir anglies dvideginiui ir anglies monoksidui iš gryno šaltinio.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II skyriaus 4.2 ir 4.3 punktai

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.2 Lapės

Išbraukta.

Elektrodai turi būti įvedami į nasrus ir tiesiąją žarną, mažiausias elektros srovės stipris – 0,3 A, mažiausia įtampa – 110 V, srovė leidžiama ne trumpiau kaip 3 sekundes.

 

4.3 Šinšilos

 

Elektrodai turi būti uždėti nuo ausų iki uodegos, mažiausias elektros srovės stipris – 0,57 A, srovė leidžiama ne trumpiau kaip 60 s.

 

Pagrindimas

Žr. 17 pakeitimą.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II skyriaus 7 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Labai ir mažai koncentruotas anglies dioksidas, inertinės dujos arba šių dujų mišiniai (naminiai paukščiai)

7. Labai ir mažai koncentruotas anglies dioksidas, inertinės dujos arba šių dujų mišiniai (naminiai paukščiai)

 

7.1 Didelės koncentracijos anglies dvideginio negalima naudoti skerdyklose, o galima naudoti tik ūkiuose paukščių jauniklių pertekliui naikinti arba ligų kontrolės tikslais.

 

7.2 Vienintelė 7.1 pastraipos taisyklės išimtis yra dviejų fazių metodas, kai pirmosios fazės metu 30 sekundžių yra veikiama 40 % CO2, 30 % deguonies ir 30 % azoto mišiniu, o po to, paukščiams jau praradus sąmonę, jie veikiami oru, kuriame 80 % sudaro CO2.

Jokiomis aplinkybėmis dujos neleidžiamos į kamerą ar kitą patalpą, kurioje ketinama svaiginti ir žudyti naminius paukščius, jei jos gali nudeginti arba sujaudinti, sušaldydamos ar sukeldamos drėgmės trūkumą.

7.3 Jokiomis aplinkybėmis dujos neleidžiamos į kamerą ar kitą patalpą, kurioje ketinama svaiginti ir žudyti naminius paukščius, jei jos gali nudeginti arba sujaudinti, sušaldydamos ar sukeldamos drėgmės trūkumą.

 

7.4. Anglies dvideginis nenaudojamas antims ir žąsims.

 

7.5 Kraujo nenuleidžiama, kol paukščiai dar gyvi.

Pagrindimas

Kadangi didelės koncentracijos CO2 turi labai neigiamą poveikį naminiams paukščiams, reikėtų neleisti jo naudoti skerdyklose sąmonę turintiems gyvūnams, o leisti tik ūkiuose ligų kontrolės tikslais. Vienintele išimtimi galėtų būti broileriams naudojamas dviejų fazių būdas, kai pirmosios fazės metu 30 sekundžių yra veikiama 40 % CO2, 30 % deguonies ir 30 % azoto mišiniu, o po to, paukščiams jau praradus sąmonę, jie veikiami oru, kuriame 80 % sudaro CO2. Bet kokie kitokie dujų mišiniai, kuriuose CO2 sudaro daugiau kaip 30 %, turi patvirtinti prieš juos naudojant. CO2 nėra tinkama priemonė antims ir žąsims, kurios yra labai atsparios dujų poveikiui. Kadangi didelės koncentracijos CO2 turi labai neigiamą poveikį kailiniams gyvūnams, jo negalima naudoti kailiniams gyvūnams.

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II skyriaus 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8. Anglies monoksidas (grynas šaltinis arba naudojamas su kitomis dujomis) (kailiniai gyvūnai)

Išbraukta.

8.1 Gyvūnai visada vizualiai stebimi.

 

8.2 Jie įleidžiami po vieną arba užtikrinama, kad kitas gyvūnas būtų įleistas tik tada, kai anksčiau įleistasis neteko sąmonės arba nugaišo.

 

8.3. Gyvūnai turi likti kameroje tol, kol nugaiš.

 

Pagrindimas

Žr. 19 ir 20 pakeitimus.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II skyriaus 9 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9. Anglies monoksidas, naudojamas su kitomis dujomis (kailiniai gyvūnai)

Išbraukta.

9.1 Dujos tiekiamos specialiai šiam tikslui pritaikytais varikliais, gali būti naudojamos po to, kai tyrimais nustatyta, kad:

 

a) dujos pakankamai atšaldytos,

 

b) dujos pakankamai perfiltruotos,

 

c) dujose nėra dirginančių medžiagų arba dujų.

 

9.2 Gyvūnai neįleidžiami į kamerą, kol nepasiekta mažiausia anglies monoksido koncentracija.

 

Pagrindimas

Žr. 20 pakeitimą.

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 dalies 1.-1 punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1.-1. Su perkeliamais gyvūnais turi būti elgiamasi ramiai. Jie turi turėti pakankamai erdvės judėti ir reikia išnaudoti jų bandos instinktą. Kai reikia, pvz., arklinių šeimos gyvūnų atvejais, gyvūnai vis dėlto vedami atskirai, t. y. po vieną.

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 dalies 1.2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2 Atvežtus gyvūnus būtina kuo greičiau iškrauti ir paskersti, nedelsiant, jei tam nėra pagrįstų priežasčių.

1.2 Atvežtus gyvūnus būtina kuo greičiau iškrauti ir paskersti, nedelsiant, jei tam nėra pagrįstų priežasčių.

Visas naminių paukščių ar kiškiažvėrių gabenimas, kartu su laikotarpiu tarp iškrovimo ir skerdimo, trunka ne ilgiau kaip 12 valandų.

Visas gabenimas, kartu su laikotarpiu tarp iškrovimo ir skerdimo, trunka ne ilgiau kaip:

Visas žinduolių, išskyrus kiškiažvėrius, gabenimas, kartu su laikotarpiu tarp iškrovimo ir skerdimo, trunka ne ilgiau kaip:

 

a) gabenant nenujunkytus gyvūnus – 19 valandų;

a) gabenant nenujunkytus gyvūnus ir gyvūnus, kurie gabenimo ar laikymo aptvare metu negali būti pašerti, – 6 valandas;

b) gabenant Equidae ir kiaules – 24 valandų;

b) gabenant visus kitus gyvūnus - 12 valandų.

c) gabenant atrajotojus – 29 valandų.

 

Viršijus nurodytą laiką gyvūnai turi būti suvaryti į aptvarus ir pašerti, ir vėliau tinkamais laiko tarpais šeriami nedideliu pašarų kiekiu. Tuomet gyvūnams paklojama pakankamai pakratų ar lygiaverčių medžiagų, užtikrinant, kad atitinkamam skaičiui konkrečios rūšies gyvūnams būtų pakankamai patogu. Medžiagos turi tinkamai sugerti šlapimą ir išmatas.

Viršijus nurodytą laiką gyvūnai turi būti suvaryti į aptvarus ir pašerti, ir vėliau tinkamais laiko tarpais šeriami nedideliu pašarų kiekiu. Tuomet gyvūnams paklojama pakankamai pakratų ar lygiaverčių medžiagų, užtikrinant, kad atitinkamam skaičiui konkrečios rūšies gyvūnams būtų pakankamai patogu. Medžiagos turi tinkamai sugerti šlapimą ir išmatas.

Pagrindimas

Gyvūnų gerovei užtikrinti itin svarbu sutrumpinti gabenimo ir laikymo aptvare laiką. Gyvūnų, kurie nėra šeriami gabenimo ar laikymo aptvare metu, pvz., naminių paukščių, gabenimo ar laikymo aptvare laiką reikėtų dar labiau sutrumpinti.

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

III straipsnio 1 dalies 1.5 pastraipos c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca) laktuojantys pieniniai gyvūnai turi būti nužudyti kilnojamojoje skerdykloje per 12 valandų.

Pagrindimas

Laktuojantys pieniniai gyvūnai labai kenčia gabenimo metu, taip pat, jeigu jie nepamelžiami bent kas 12 valandų. Priežastis – menkai išsivystę jų užpakaliniai raumenys ir nuolatinės pastangos palaikyti pusiausvyrą gabenimo metu. Jie dažnai krinta transporto priemonėse ir dar labiau kenčia, kai į skerdyklą pristatomi apgailėtinos būklės. Vadinasi, turi būti vystomos kilnojamosios skerdyklos, kurios būtų įrengtos ir pritaikytos visapusiškai paisant gyvūno gerovės reikalavimų. Todėl būtina įtraukti ir šį papildymą.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

7 straipsnio 2 dalyje nurodyti skerdimo veiksmai

Kompetencijos egzamino dalykai

Visi 7 straipsnio 2 dalies a–f punktuose nurodyti veiksmai.

Gyvūnų elgesys, gyvūnų kančios, sąmoningumas ir jautrumas, gyvūnų įtampa.

a) Gyvūnų paruošimas ir priežiūra prieš suvaržymą;

Praktiniai gyvūnų paruošimo ir suvaržymo aspektai.

b) gyvūnų suvaržymas svaiginimo ar žudymo tikslais;

c) gyvūnų svaiginimas;

Praktiniai svaiginimo būdų aspektai. Atsarginiai svaiginimo ir (arba) žudymo metodai. Svaiginimo ir (arba) žudymo įrengimų techninė priežiūra.

d) veiksmingo apsvaiginimo vertinimas;

Svaiginimo veiksmingumo stebėsena. Atsarginiai svaiginimo ir (arba) žudymo metodai.

e) gyvų gyvūnų pančiojimas ar kėlimas;

Praktiniai gyvūnų paruošimo ir suvaržymo aspektai.

f) gyvų gyvūnų kraujo nuleidimas.

Svaiginimo veiksmingumo stebėsena. Atsarginiai svaiginimo ir (arba) žudymo metodai.

Pakeitimas

7 straipsnio 2 dalyje nurodyti skerdimo veiksmai

Kompetencijos egzamino dalykai

Visi 7 straipsnio 2 dalies a–fa punktuose nurodyti veiksmai.

Gyvūnų elgesys, gyvūnų kančios, sąmoningumas ir jautrumas, gyvūnų įtampa.

a) Gyvūnų paruošimas ir priežiūra prieš suvaržymą;

Praktiniai gyvūnų paruošimo ir suvaržymo aspektai.

b) gyvūnų suvaržymas svaiginimo ar žudymo tikslais;

c) gyvūnų svaiginimas;

Praktiniai svaiginimo būdų aspektai. Atsarginiai svaiginimo ir (arba) žudymo metodai. Svaiginimo ir (arba) žudymo įrengimų techninė priežiūra.

d) veiksmingo apsvaiginimo vertinimas;

Svaiginimo veiksmingumo stebėsena. Atsarginiai svaiginimo ir (arba) žudymo metodai.

e) gyvų gyvūnų pančiojimas ar kėlimas;

Praktiniai gyvūnų paruošimo ir suvaržymo aspektai.

f) gyvų gyvūnų kraujo nuleidimas.

Svaiginimo veiksmingumo stebėsena. Atsarginiai svaiginimo ir (arba) žudymo metodai.

fa) kailinių gyvūnų žudymas.

Praktiniai gyvūnų paruošimo ir suvaržymo aspektai.

 

Praktiniai svaiginimo būdų aspektai.

 

Atsarginiai svaiginimo ir (arba) žudymo metodai.

 

Svaiginimo ir (arba) žudymo įrengimų techninė priežiūra.

 

Svaiginimo veiksmingumo stebėsena.

 

Pagrindimas

Žr. 11 pakeitimą. Turi būti užtikrinta, kad būtų nuosekliai įtraukti visi kailinių gyvūnų žudymo aspektai.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Žudomų gyvūnų apsauga

Nuorodos

COM(2008)0553 – C6-0451/2008 – 2008/0180(CNS)

Atsakingas komitetas

AGRI

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

20.11.2008

 

 

 

Nuomonės referentas

       Paskyrimo data

Jens Holm

11.11.2008

 

 

Svarstymas komitete

1.12.2008

 

 

 

Priėmimo data

22.1.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Liam Aylward, John Bowis, Frieda Brepoels, Martin Callanan, Dorette Corbey, Magor Imre Csibi, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jens Holm, Marie Anne Isler Béguin, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Urszula Krupa, Marie-Noëlle Lienemann, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Riitta Myller, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Dimitrios Papadimoulis, Guido Sacconi, Daciana Octavia Sârbu, Richard Seeber, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Inés Ayala Sender, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Žudomų gyvūnų apsauga

Nuorodos

COM(2008)0553 – C6-0451/2008 – 2008/0180(CNS)

Konsultacijos su EP data

19.11.2008

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AGRI

20.11.2008

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

20.11.2008

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Janusz Wojciechowski

6.10.2008

 

 

Svarstymas komitete

2.12.2008

19.1.2009

16.2.2009

 

Priėmimo data

16.3.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Luis Manuel Capoulas Santos, Joseph Daul, Gintaras Didžiokas, Carmen Fraga Estévez, Lily Jacobs, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Stéphane Le Foll, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, Neil Parish, Sebastiano Sanzarello, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Dimitar Stoyanov, Csaba Sándor Tabajdi, Janusz Wojciechowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Katerina Batzeli, Milan Horáček, Astrid Lulling, Sebastiano (Nello) Musumeci, Catherine Neris, Maria Petre

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Iratxe García Pérez, Leopold Józef Rutowicz

Pateikimo data

24.3.2009

Teisinė informacija - Privatumo politika