PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas
2.4.2009 - (COM(2008)0775 – C6‑0511/2008 – 2008/0220(CNS)) - *
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Miloslav Ransdorf
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas
(COM(2008)0775 – C6‑0511/2008 – 2008/0220(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0775),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 100 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0511/2008),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6‑0214/2009),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(1) Aprūpinimas žalia nafta ir naftos produktais Bendrijai išlieka labai svarbus, ypač transporto ir chemijos pramonės sektoriams. |
(1) Aprūpinimas žalia nafta ir naftos produktais Bendrijai išlieka labai svarbus, ypač transporto, chemijos ir energetikos sektoriams. Pertraukos tiekiant žalią naftą ir naftos produktus arba nepakankamos jų atsargos įmonėms galėtų sukelti didelių finansinių nuostolių ir paralyžiuoti kitus ekonomikos bei kasdienio Europos Sąjungos piliečių gyvenimo sektorius. |
Pagrindimas | |
Pertraukos tiekiant žalią naftą ir naftos produktus ir (arba) nepakankamos atsargos sukels didelio masto domino efektą ir paveiks visus sektorius. | |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(1a) Žalia nafta išlieka ir artimiausiais dešimtmečiais išliks vienu iš svarbiausių pirminės energijos šaltinių. Tačiau valstybėms narėms bus vis sunkiau užsitikrinti nuolatinį žalios naftos tiekimą prieinama kaina. |
Pagrindimas | |
Reikėtų deramai įvertinti šio pasiūlymo svarbą geresniam energijos tiekimo užtikrinimui. Nors visuomenė ir žiniasklaida dėl įvairių priežasčių gerokai daugiau dėmesio skiria kitiems energijos šaltiniams (branduolinei, atsinaujinančiai ir dujų energijai), nafta tebėra svarbiausias pirminės energijos šaltinis Europos Sąjungoje. | |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(2) Dėl didėjančios gamybos koncentracijos, naftos išteklių mažėjimo ir didėjančio naftos produktų vartojimo pasaulyje aprūpinimo nafta sutrikimų pavojus didėja.
|
(2) Dėl didėjančios gamybos koncentracijos, naftos išteklių mažėjimo ir nuolat didėjančio naftos produktų vartojimo pasaulyje aprūpinimo nafta sutrikimų pavojus ypač didėja. |
Pagrindimas | |
Atsižvelgiant į netikėtai padidėjusį naftos produktų suvartojimą pasaulyje, kurio augimą ateityje taip pat sunku numatyti, būtina pabrėžti staigių pusiausvyros tarp naftos atsargų ir suvartojimo pasaulyje pokyčių pavojų. | |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(2a) Kartu su priemonėmis, skirtomis sukurti palankią aplinką investicijoms siekiant išžvalgyti Europos Sąjungoje ir už jos ribų esančius naftos išteklius ir jais naudotis, o tai itin svarbu siekiant užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą nafta, naftos atsargų sukūrimas yra patikima priemonė kompensuoti trumpalaikį tiekimo sutrikimą. |
Pagrindimas | |
Būtina atskirti ilgalaikį tiekimo užtikrinimą ir trumpalaikių tiekimo sutrikimų kompensavimą. Ši direktyva skirta pastarajai veiklai. | |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(2a) valstybių narių priklausomybės nuo naftos importo, norint patenkinti savo energetinius poreikius, lygis yra labai aukštas; |
Pagrindimas | |
Būtina patvirtinti priemones, skirtas siekti kuo didesnės energetinės valstybių narių nepriklausomybės. Alternatyvūs energijos šaltiniai krizės atveju taptų papildoma parama kartu su atsargomis. | |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(4a) Europos Sąjunga yra pasaulinio masto veikėja, todėl jos energijos tiekimo saugumui stiprinti skirta politika turėtų sudaryti santykių su šalimis kandidatėmis ir kaimyninėmis šalimis politikos tikslų dalį. |
Pagrindimas | |
Šalys kandidatės ir kaimyninės šalys taip pat turėtų apsvarstyti galimybę patvirtinti prevencines priemones. | |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(4b) Komisija turėtų užtikrinti, kad aštuonios valstybės narės, kurios nėra Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narės1, būtų įtrauktos lygiomis teisėmis, kiek tai susiję su Europos Sąjungos pasikonsultavus su TEA priimtus sprendimus ir priemones, kurių buvo imtasi. |
|
|
1 Bulgarija, Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Rumunija ir Slovėnija. |
Pagrindimas | |
Siekiant Bendrijos sistemą priderinti prie Tarptautinės energetikos agentūros sistemos, būtina pasirūpinti, kad būtų įtrauktos ir šiai agentūrai nepriklausančios valstybės narės (Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Rumunija, Slovėnija, Kipras). | |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(5a) Komisija turėtų atitinkamai atstovauti ES valstybių narių, kurios nėra TEA narės, interesams ir jų laikytis.
|
Pagrindimas | |
Būtina vienodai palaikyti visų ES valstybių narių interesus. | |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(7) 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusiai Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadose pabrėžiama, kad poreikis nustatyti integruotą energetikos politiką, suderinant Europos ir valstybių narių mastu taikomas priemones, Bendrijai tampa vis svarbesnis ir skubesnis. Todėl labai svarbu kuo labiau suderinti skirtingose valstybėse narėse naudojamus atsargų saugojimo mechanizmus. |
(7) 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusiai Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadose pabrėžiama, kad poreikis nustatyti integruotą energetikos politiką, suderinant Europos ir valstybių narių mastu taikomas priemones, Bendrijai tampa vis svarbesnis ir skubesnis. Todėl labai svarbu užtikrinti skirtingose valstybėse narėse naudojamų įvairių atsargų saugojimo mechanizmų suderinamumą. |
Pagrindimas | |
ES teisėkūros pagrindinis tikslas turėtų būti suderinamumo, o ne visiško vienodumo užtikrinimas. Čia taip pat taikytinas vieningos įvairovėje Europos principas. | |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(7a) 2008 m. spalio 9 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio Tarybai pirmininkaujančios valstybės išvadose pabrėžiamas Sąjungos noras sukurti valstybių narių solidarumo sistemą energijos tiekimo sutrikimų atvejams ir siūloma nustatyti visas šiam tikslui būtinas priemones. Veiksminga žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargų laikymo sistema, kuri koordinuojama Bendrijos lygmeniu, taip pat yra svarbi solidarumo energetikos srityje praktinio įgyvendinimo dalis. |
Pagrindimas | |
Turėtų būti aišku, kad šis pasiūlymas yra svarbi Bendrijos priemonės, kurią taikant praktiškai įgyvendinamas solidarumas energetikos srityje, dalis. Pastarasis Ukrainos ir Rusijos konfliktas dėl dujų parodė kai kurių valstybių narių pažeidžiamumo mastą sutrikus tiekimui ir tai, kad neigiamos pasekmės gali būti sušvelnintos tik ES bendrai sprendžiant šias problemas. | |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(8) Naftos atsargų prieinamumas ir energijos tiekimo patikimumas valstybių narių ir Bendrijos saugumui labai svarbūs. Centralizuotų atsargas saugančių įstaigų ar tarnybų įsteigimas Bendrijoje leidžia iš dalies pasiekti šių tikslų. Siekiant, kad konkrečios valstybės narės galėtų kuo geriau pasinaudoti savo šalies teisės aktais, nustatydamos savo centrinių saugyklų statusą ir kartu apribodamos dėl šios veiklos galutiniams vartotojams tenkančias išlaidas, dabartinėmis sąlygomis, kai naftos atsargos gali būti saugomos bet kurioje Bendrijos vietoje ir jas gali saugoti bet kokia tuo tikslu įsteigta centralizuota įstaiga ar tarnyba, tereikia, kad pelno siekimo paskirtis būtų draudžiama. |
(8) Naftos atsargų prieinamumas ir energijos tiekimo patikimumas valstybių narių ir Bendrijos saugumui labai svarbūs. Centralizuotų atsargas saugančių įstaigų ar tarnybų įsteigimas Bendrijoje galėtų padėti rentabiliai pasiekti šių tikslų. Konkrečios valstybės narės turėtų galėti kuo geriau pasinaudoti savo šalies teisės aktais, nustatydamos savo centrinių saugyklų statusą ir sąlygas, kuriomis jos perleidžia savo atsargų laikymo įsipareigojimus kitoms valstybėms narėms arba kitoms saugykloms, kartu apribodamos dėl šios veiklos galutiniams vartotojams tenkančias išlaidas, dabartinėmis sąlygomis, kai naftos atsargos gali būti saugomos bet kurioje Bendrijos vietoje ir jas gali saugoti bet kokia tuo tikslu įsteigta centralizuota įstaiga ar tarnyba. |
Pagrindimas | |
Parama konretaus metodo taikymui, o tuo labiau subsidiarumo principą pažeidžiančios centralizuotos politikos skatinimas nėra Bendrijos užduotis. Čia taip pat taikytinas vieningos įvairovėje Europos principas. | |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(8a) Siekdamos palengvinti galutiniams naudotojams tenkančią finansinę naštą, valstybės narės turėtų užtikrinti glaudesnį centrinių saugyklų bendradarbiavimą ir regioninių saugyklų steigimą. |
Pagrindimas | |
Jei valstybės narės glaudžiau bendradarbiaus, mažiausių žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargų laikymas gali būti ekonomiškai efektyvesnis. Bendros tam tikrų ES regionų (Baltijos, Atlanto pakrantės, Viduržemio jūros, Centrinės Europos) saugyklos gali būti įdomi alternatyva, kurią naudojant būtų taupomos valstybės lėšoms ir palengvinama galutiniams naudotojams tenkanti naftos atsargų laikymo našta. | |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(9) Atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktais dėl naftos atsargų siekiamus tikslus, atsiradusį kai kurių valstybių narių susirūpinimą dėl saugumo ir siekį padidinti valstybių narių solidarumo mechanizmo tikslumą ir skaidrumą, centrinių saugyklų, veikiančių be tarpininkų, veiklos vietą reikėtų apriboti vienos valstybės teritorija.. |
Išbraukta. |
Pagrindimas | |
Nėra jokio pagrindo Komisijai riboti galimybes nustatyti didesnį tiekimo prievolės lankstumą ir taip labiau paremti „centrines saugyklas“. | |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(12) Dėl ekstremalių situacijų politikos įgyvendinimo bei nacionalinių atsargų saugojimo mechanizmų suderinimo poreikių ir būtinybės remtis tikslesniais duomenimis apie atsargų kiekį krizės atveju, valstybėms narėms ir Bendrijai būtinos stipresnės šių atsargų kontrolės priemonės. |
(12) Dėl ekstremalių situacijų politikos įgyvendinimo bei nacionalinių atsargų saugojimo mechanizmų suderinamumo užtikrinimo poreikių ir būtinybės remtis tikslesniais duomenimis apie atsargų kiekį krizės atveju, valstybėms narėms būtinos stipresnės šių atsargų kontrolės priemonės. |
Pagrindimas | |
Būtina dar kartą paaiškinti, kad siekiama ne vienodumo, o suderinamumo užtikrinimo. Be to, kontrolė neturėtų būti atliekama Bendrijos, tai valstybių narių atsakomybė. | |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(12a) Nors valstybėms narėms derėtų suteikti pakankamas galimybes pasirinkti atsargų laikymo sistemą, kuri labiausiai tiktų pagal jų geografines ir organizacines ypatybes, derėtų numatyti visas būtinas priemones, kurias taikydama Komisija galėtų bet kuriuo metu gauti tikslius ir patikimus duomenis apie atsargų kiekį. |
Pagrindimas | |
Derėtų paaiškinti, kad pasiūlymo tikslas – vadovaujantis subsidiarumo principu valstybėms narėms suteikti galimybes rinktis tinkamiausias naftos atsargų laikymo priemones, tačiau taip pat užtikrinti, kad sistema būtų veiksminga ir patikima atsiradus dar nepatirtoms tiekimo sutrikimo problemoms. | |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(12b) Turėtų būti stiprinamas valstybių narių vaidmuo saugant ir tvarkant privalomąsias naftos atsargas, skirtas nenumatytiems atvejams. |
Pagrindimas | |
Šiuo metu tik kelios valstybės narės turi naftos atsargas, tačiau šių valstybių narių patirtis itin teigiama. | |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(14) Siekiant sustiprinti naftos tiekimo patikimumą Bendrijoje, valstybių narių ar centrinių saugyklų įsigytų atsargų, vadinamų specialiosiomis atsargomis, sukauptų valstybėms narėms priėmus sprendimus, kiekis turėtų atitikti realius poreikius krizės atveju. Be to, turėtų būti nustatytas specialus tokių atsargų juridinis statusas, kad tos atsargos krizės atveju būtų prieinamos be apribojimų. Tuo tikslu susijusios valstybės narės turėtų priimti priemones, reikalingas minėtoms atsargoms besąlygiškai apsaugoti nuo priverstinių priemonių. |
(14) Siekiant sustiprinti naftos tiekimo patikimumą Bendrijoje, sukauptų atsargų pagal šią direktyvą turėtų užtekti patenkinti bent nurodyto laikotarpio poreikiams. Be to, turėtų būti nustatytas specialus tokių atsargų juridinis statusas, kad tos atsargos krizės atveju būtų prieinamos be apribojimų. Tuo tikslu susijusios valstybės narės turėtų priimti priemones, reikalingas minėtoms atsargoms besąlygiškai apsaugoti nuo priverstinių priemonių. |
Pagrindimas | |
Realūs poreikiai krizės atveju gali būti nustatyti tik jai pasibaigus, o ne prieš ją, nes jie priklauso nuo konkrečios krizės pobūdžio, o pirmiausiai nuo jos trukmės. Daug svarbiau, ar nurodytos atsargos faktiškai sukauptos. Šis kiekis pakankamas kompensuoti bet kokiems galimiems pagrįstiems ne politiniais sumetimais tiekimo sutrikimams. Jei politiniais sumetimais pagrįsti tiekimo sutrikimai trunka ilgiau negu 90 dienų, dėl tada susidariusios kritinės padėties visame pasaulyje bus vis tiek reikalingos kitos priemonės. | |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(15) Kiekį, kuris turėtų priklausyti centrinėms saugykloms arba valstybėms narėms, tuo etapu nepriklausomai savo nuožiūra turėtų nustatyti kiekviena susijusi valstybė narė. |
(15) Kiekį, kuris turėtų priklausyti centrinėms saugykloms arba valstybėms narėms, tuo etapu nepriklausomai savo nuožiūra iš anksto turėtų nustatyti kiekviena susijusi valstybė narė. |
Pagrindimas | |
Norint išvengti netikėto naftos trūkumo nepaprastųjų situacijų atveju, naftos atsargų kiekį būtina nustatyti iš anksto. | |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(18) Suvestinių apie atsargas teikimo dažnis ir terminas, per kurį jos turi būti pateiktos, kaip nustatyta Direktyvoje 2006/67/EB, skiriasi nuo naudojamų kitose pasaulio šalyse esančiose įvairiose naftos atsargų sistemose. Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl energetikos poveikio makroekonomikai pareiškė palaikąs pasiūlymą informaciją teikti dažniau. |
(18) Suvestinių apie atsargas teikimo dažnis ir terminas, per kurį jos turi būti pateiktos, kaip nustatyta Direktyvoje 2006/67/EB, skiriasi nuo naudojamų kitose pasaulio šalyse esančiose įvairiose naftos atsargų sistemose. Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl energetikos poveikio makroekonomikai pareiškė palaikąs pasiūlymą informaciją teikti dažniau. Taip pat būtina užtikrinti, kad duomenys būtų teisingi ir jų nereikėtų taisyti kiekvieną savaitę ar mėnesį, o tai dažnai pasitaiko Europos Sąjungoje. |
Pagrindimas | |
Kitų valstybių patirtis taip pat rodo, kad duomenų teisingumas yra svarbiau negu jų skelbimas kiekvieną savaitę. Turėtų būti nustatyti atitinkami prioritetai. | |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(21) Tais pačiais tikslais būtina parengti ir teikti statistines suvestines ne tik apie privalomąsias bei specialiąsias, bet ir kitas atsargas, bei nustatyti, kad tokios suvestinės būtų teikiamos kiekvieną savaitę. |
(21) Tais pačiais tikslais būtina parengti ir teikti statistines suvestines ne tik apie privalomąsias bei specialiąsias, bet ir kitas atsargas, bei nustatyti, kad tokios suvestinės būtų teikiamos kiekvieną mėnesį. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, atsižvelgus į perspektyvumo tyrimo, susijusio su savaitinių ataskaitų veiksmingumu, rezultatus, reikalauti, kad valstybės narės pateiktų šias suvestines kiekvieną savaitę, jei gali būti užtikrinama, kad reikės tik labai mažai pataisyti tokiu būdu surinktus duomenis ir kad šioms suvestinėms būdingi akivaizdūs privalumai, susiję su rinkos skaidrumu. |
Pagrindimas | |
Derėtų paaiškinti, kad pasiūlymo tikslas – vadovaujantis subsidiarumo principu valstybėms narėms suteikti galimybes rinktis tinkamiausias naftos atsargų laikymo priemones, tačiau taip pat užtikrinti, kad sistema būtų veiksminga ir patikima atsiradus dar nepatirtoms tiekimo sutrikimo problemoms. | |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(23) Komisijai teikiamose suvestinėse gali pasitaikyti klaidų ar neatitikimų. Komisijos tarnybų darbuotojams ar įgaliotiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos patikrinti faktinį atsargų kiekį ir valstybių narių turimus dokumentus. |
(23) Kadangi Komisijai teikiamose suvestinėse gali pasitaikyti klaidų ar neatitikimų, esant pagrįstiems įtarimams Komisijos tarnybų darbuotojams ar įgaliotiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos kartu su valstybių narių paskirtomis priežiūros institucijomis patikrinti faktinį atsargų kiekį ir valstybių narių turimus dokumentus. |
Pagrindimas | |
Už atitikimo nacionaliniams teisės aktams užtikrinimą pirmiausiai atsako valstybės narės. Taigi Komisijai turėtų būti suteiktos galios pačiai pradėti tyrimą tik tada, kai yra pagrįstų įtarimų. | |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(25) Asmenų apsauga valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/ EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir tokių duomenų laisvo judėjimo, o asmenų apsauga Komisijai tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 2000 m. gruodžio mėn. 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. Šiuose teisės aktuose keliamas reikalavimas, kad asmens duomenų tvarkymas būtų teisiškai pagrįstas ir atsitiktinai gauti asmens duomenys būtų sunaikinti nedelsiant. |
(25) Asmenų apsauga valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/ EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir tokių duomenų laisvo judėjimo, o asmenų apsauga Komisijai tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 2000 m. gruodžio mėn. 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. Šios direktyvos nuostatos neturėtų pažeisti Direktyvos 95/46/ EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų. |
Pagrindimas | |
Kai kurie ekspertai (įskaitant Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną) rekomenduoja, kad konstatuojamoje dalyje būtų aiškiai nurodyta, kad šios direktyvos nuostatos nepažeidžia minėtų teisės aktų. Paskutinis sakinys iš tiesų nereikalingas, nes taikomas bendras principas, pagal kurį asmens duomenys nesaugomi ir papildomai netvarkomi ilgiau negu reikalinga tiems tikslams, kuriais jie buvo renkami. | |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(29) Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos lygmeniu nenustatytas vienodas mažiausias privalomas specialiųjų atsargų kiekis, ir kad šia direktyva nustatoma nemažai naujų mechanizmų, direktyvos taikymas po jos įsigaliojimo turėtų būti įvertintas gana greitai. |
(29) Kadangi Bendrijos lygmeniu nenustatytas vienodas mažiausias privalomas specialiųjų atsargų kiekis, taip pat atsižvelgiant į dabar atliekamą naftos rinkos skaidrumo didinimo priemonių, įskaitant savaitines ataskaitas apie komercines naftos atsargas, tyrimą ir į tai, kad šia direktyva nustatoma nemažai naujų mechanizmų, direktyvos taikymas turėtų būti įvertintas ne vėliau kaip per trejus metus po jos įsigaliojimo. |
Pagrindimas | |
Komisija ką tik pradėjo įgyvendinamumo tyrimą apie savaitines komercinių naftos atsargų ataskaitas, kuriame nagrinėjamas galimas savaitinių ataskaitų poveikis ir pageidautinos ypatybės. Į šio įgyvendinamumo tyrimo rezultatus reikėtų atsižvelgti atliekant peržiūrą. Tik tada derėtų spręsti, ar savaitinės ataskaitos bus privalomos. | |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos e punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas (e) „tarptautiniu mastu priimtas sprendimas dėl atsargų pateikimo naudoti“: galiojantis Tarptautinės energetikos agentūros administracinės tarybos priimtas sprendimas, kurio tikslas – užtikrinti valstybės narės turimų naftos arba jos produktų atsargų pateikimą naudoti;
|
Pakeitimas (e) tarptautiniu mastu priimtas sprendimas dėl atsargų pateikimo naudoti“: galiojantis TEA administracinės tarybos priimtas sprendimas, kurio tikslas – užtikrinti TEA šalies narės turimų naftos arba jos produktų atsargų pateikimą naudoti; |
Pagrindimas | |
TEA sprendimas užtikrinti turimų naftos arba jos produktų atsargų pateikimą naudoti yra 28 TEA šalių narių sprendimas, iš kurių 8 nėra ES valstybės narės. | |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies la punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas (la) „nepaprastoji padėtis“: aplinkybės, kai įvyksta rimtas žalios naftos ir (arba) naftos produktų tiekimo sutrikimas; |
Pagrindimas | |
Trūksta nepaprastosios padėties apibrėžties. | |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4. Šiame straipsnyje numatytos taisyklės ir metodai saugoti privalomųjų atsargų kiekiui apskaičiuoti gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka. |
4. Šiame straipsnyje numatytos taisyklės ir metodai saugoti privalomųjų atsargų kiekiui apskaičiuoti gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka bei pasitarus su specialistais ir suinteresuotomis šalimis. |
Pagrindimas | |
Įpareigojimų saugoti atsargas apskaičiavimo metodas turėtų būti numatytas įstatymuose, o jo keitimai turėtų būti paremti šios srities specialistų vertinimais ir išvadomis. Vadovaujantis komiteto darbo tvarkos taisyklių 24 straipsnio 2 dalimi, pakeitimų atveju tai nėra garantuojama. | |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. 1 ir 2 dalyse numatytos atsargų apskaičiavimo taisyklės ir metodai gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka. |
3. 1 ir 2 dalyse numatytos atsargų apskaičiavimo taisyklės ir metodai gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka bei pasitarus su specialistais ir suinteresuotomis šalimis. |
Pagrindimas | |
Įpareigojimų saugoti atsargas apskaičiavimo metodas turėtų būti numatytas įstatymuose, o jo keitimai turėtų būti paremti šios srities specialistų vertinimais ir išvadomis. Vadovaujantis komiteto darbo tvarkos taisyklių 24 straipsnio 2 dalimi, pakeitimų atveju tai nėra garantuojama. | |
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Valstybės narės užtikrina nuolatinę fizinę prieigą prie jų teritorijose esančių naftos produktų privalomųjų ir specialiųjų atsargų, kaip apibrėžta 9 straipsnyje. Jos parengia minėtų atsargų identifikavimo, apskaitos ir patikrinimo taisykles taip, kad atsargas būtų galima bet kuriuo metu patikrinti. Privalomosioms ir specialiosioms atsargoms, kurios yra ūkinės veiklos vykdytojų atsargų dalis arba su tokiomis atsargomis yra kartu laikomos, turi būti taikoma atskira apskaita. |
1. Valstybės narės užtikrina nuolatinę fizinę prieigą prie jų teritorijose esančių naftos produktų privalomųjų ir specialiųjų atsargų, kaip apibrėžta 9 straipsnyje. Jos parengia minėtų atsargų identifikavimo, apskaitos ir patikrinimo taisykles taip, kad atsargas būtų galima bet kuriuo metu patikrinti. Šios taisyklės nustatomos gavus išankstinį Komisijos pritarimą. Privalomosioms ir specialiosioms atsargoms, kurios yra ūkinės veiklos vykdytojų atsargų dalis arba su tokiomis atsargomis yra kartu laikomos, turi būti taikoma atskira apskaita. |
Pagrindimas | |
Iš anksto suderinus apskaitos taisykles būtų galima suderinti skirtingų valstybių narių naudojamus metodus, kas palengvins vėlesnį kontrolės vykdymą. | |
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Valstybės narės sudaro išsamų, nuolat atnaujinamą visų joms laikomų privalomųjų atsargų, išskyrus specialiąsias atsargas, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, registrą. Šiame registre yra informacija apie tikslią aptariamų atsargų laikymo vietą, kiekį, savininką ir tikslų atsargų pobūdį remiantis ************* Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. ****** dėl energetikos statistikos C priedo 3.1 punkto 1 dalies kategorijomis. |
1. Valstybės narės sudaro išsamų, nuolat atnaujinamą visų joms laikomų privalomųjų atsargų, išskyrus specialiąsias atsargas, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, registrą. Šiame registre yra informacija apie tikslią naftos perdirbimo gamyklos, saugyklos ar bazės, kurioje laikomos aptariamos atsargos, vietą ir laikomą kiekį, savininką ir tikslų atsargų pobūdį remiantis 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos C priedo 3.1 punkto 1 dalies kategorijomis*.
|
|
|
* OL L 304, 2008 1114, p. 1. |
Pagrindimas | |
Iš valstybių narių patirties matyti, kad siekiant tikrinimo ir skaidrumo tikslų pakanka teikti saugyklų buvimo vietų ir lygmens ataskaitas kartą per mėnesį. | |
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Pasibaigus kalendoriniams metams per 30 dienų atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia paskutinės tų kalendorinių metų dienos atsargų registro kopiją. |
Pasibaigus kalendoriniams metams per 45 dienas atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia paskutinės tų kalendorinių metų dienos atsargų registro kopiją. |
Pagrindimas | |
Registro duomenys yra strategiškai svarbaus pobūdžio, todėl turėtų būti prieinami svarbią informaciją gaunančiam subjektui tik atidžiai juos patikrinus. | |
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies trečia a pastraipa (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Komisija užtikrina registruose esančių neapibendrintų duomenų konfidencialumą. |
Pagrindimas | |
Registro duomenys yra strategiškai svarbaus pobūdžio, todėl turėtų būti prieinami svarbią informaciją gaunančiam subjektui tik atidžiai juos patikrinus. | |
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 3 dalies antra a pastraipa (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Jei pagal susitarimą šie uždaviniai perleidžiami valstybei narei, kurios teritorijoje tos atsargos yra, arba centrinei saugyklai, kurią ta valstybė narė įsteigė, šiame susitarime nurodomos nuostatos, pagal kurias numatoma: |
|
|
a) valstybės narės arba centrinės saugyklos pareiga užtikrinti duomenų apie atsargų kiekį bet kuriuo metu tikslumą; |
|
|
b) šių privalomųjų atsargų, kurios įsigytos, sukauptos, laikomos ir tvarkomos jos teritorijoje, perdavimo valstybei narei, kuri perleido šias užduotis, laikotarpis; |
|
|
c) veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios nuobaudos tiems atvejams, kai valstybė narė arba centrinė saugykla nevykdo susitarimo sąlygų. |
Pagrindimas | |
Praeityje kildavo kai kurių abejonių dėl valstybių narių susitarimų įgyvendinimo veiksmingumo ir patikimumo labai sutrikus tiekimui. Šio teisės akto tikslas – nustatyti aiškias susitarimų, pagal kuriuos viena valstybė narė perleidžia savo užduotis kitai valstybei narei, taisykles. Šiuo tikslu bet kokiame susitarime turi būti aiškios nuostatos dėl tam tikros atsakomybės, kurias taikant bus užtikrintas veiksmingas ir patikimas vykdymas krizės atveju. | |
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 4 dalies b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams paskelbti paslaugų teikimo ūkinės veikloms vykdytojams sąlygas. |
b) likus ne mažiau kaip trims mėnesiams paskelbti paslaugų teikimo ūkinės veikloms vykdytojams sąlygas. |
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) vienai ar kelioms centrinėms saugykloms, galinčioms saugoti tokias atsargas, arba |
b) vienai ar kelioms centrinėms saugykloms, galinčioms saugoti tokias atsargas, jei atitinkama valstybė narė ir valstybė narė, kuri saugos atsargas, sudarė susitarimą, arba |
Pagrindimas | |
Geografinis atsargų pasiskirstymas turi didelę įtaką valstybių narių apsirūpinimo saugumui, taip pat sutrikimų atveju vykdomos veiklos spartai ir veiksmingumui. Valstybės narės turi išsaugoti teisę priimti sprendimus dėl šių atsargų paskirstymo. | |
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Valstybė narė, laikydamasi šio straipsnio sąlygų, gali neatšaukiamai įsipareigoti saugoti mažiausią naftos atsargų kiekį (toliau – „specialiosios atsargos“), apskaičiuotą suvartojimo dienomis. |
1. Valstybė narė, laikydamasi šio straipsnio sąlygų, gali įsipareigoti saugoti mažiausią naftos atsargų kiekį (toliau – „specialiosios atsargos“), apskaičiuotą suvartojimo dienomis. |
Pagrindimas | |
Nustatant neatšaukiamą įsipareigojimą saugoti specialiąsias atsargas valstybės narės gali būti atgrasomos nuo specialiųjų atsargų kaupimo, be to, neatsižvelgiama į galimus energetikos rinkos išorės sąlygų pokyčius. | |
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 dalies įvadinė dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Specialiosiomis atsargomis laikomi tik toliau išvardytų kategorijų, kaip apibrėžta ************* Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. ****** dėl energetikos statistikos B priedo 4 punkte, produktai: |
3. Specialiosiomis atsargomis gali būti laikomi tik toliau išvardytų kategorijų, kurios turi atitikti Bendrijos teisės aktus, ypač susijusius su kuro standartais ir aplinkos apsauga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 B priedo 4 punkte, produktai: |
Pagrindimas | |
Reikėtų paaiškinti, kad gali būti kaupiamos tik ES teisės aktus atitinkančių produktų specialiosios atsargos. Importuojami produktai, kurie nėra perdirbti taip, kad jie atitiktų ES kuro standartus ir aplinkos apsaugos teisės aktus, negali būti veiksmingai naudojami krizių metų nekeliant grėsmės bendrosios rinkos veikimui ir Bendrijos teisės įgyvendinimui. | |
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5. Valstybė narė, nusprendusi laikyti specialiąsias atsargas, Komisijai pateikia pranešimą, kuris paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; jame turi būti nurodytas kiekvienos kategorijos specialiųjų atsargų dydis, kurį ta valstybė narė neatšaukiamai ir nuolat įsipareigoja išlaikyti. Toks praneštas privalomas mažiausias dydis yra vienintelis ir taikomas vienodai visoms valstybės narės naudojamų specialiųjų atsargų kategorijoms. |
5. Valstybė narė, nusprendusi laikyti specialiąsias atsargas, Komisijai pateikia pranešimą, kuris paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; jame turi būti nurodytas kiekvienos kategorijos specialiųjų atsargų dydis, kurį ta valstybė narė nuolat įsipareigoja išlaikyti, ir įsipareigojimo laikotarpis. Toks praneštas privalomas mažiausias dydis yra vienintelis ir taikomas vienodai visoms valstybės narės naudojamų specialiųjų atsargų kategorijoms. |
Pagrindimas | |
Nustatant neatšaukiamą įsipareigojimą saugoti specialiąsias atsargas valstybės narės gali būti atgrasomos nuo specialiųjų atsargų kaupimo, be to, neatsižvelgiama į galimus energetikos rinkos išorės sąlygų pokyčius. | |
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Valstybės narės sudaro išsamų, nuolat atnaujinamą visų specialiųjų atsargų, saugomų jos teritorijoje, registrą. Šiame registre yra informacija apie tikslią aptariamų atsargų laikymo vietą. |
1. Valstybės narės sudaro išsamų, nuolat kas mėnesį atnaujinamą visų specialiųjų atsargų, saugomų jos teritorijoje, registrą. Šiame registre yra informacija apie naftos perdirbimo gamyklos, saugyklos ar bazės, kurioje laikomos aptariamos atsargos, vietą. |
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Komisijai pareikalavus ne senesnių kaip 10 metų duomenų, valstybė narė per 8 dienas jai pateikia registro kopiją. |
Be to, Komisijai pareikalavus, valstybė narė per 10 dienų jai pateikia registro kopiją. Tokie prašymai gali būti pateikti praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po datos, susijusios su duomenimis, kuriuos prašoma pateikti. |
Pagrindimas | |
Privalomosios atsargos yra krizių valdymo priemonė, joms nebūtinas nuolatinis duomenų rinkimas. Jei Komisija nori patikrinti atitiktį nuostatai dėl privalomųjų atsargų, pakanka trejų paskutinių metų informacijos. Pačios Komisijos pareiga – patikrinti laiku. | |
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 a dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Valstybės narės ir centrinės saugyklos susitarime nurodomos nuostatos, pagal kurias numatoma: |
|
|
a) valstybės narės arba centrinės saugyklos pareiga užtikrinti duomenų apie atsargų kiekį bet kuriuo metu tikslumą; |
|
|
b) šių privalomųjų atsargų, kurios įsigytos, sukauptos, laikomos ir tvarkomos jos teritorijoje, perdavimo valstybei narei, kuri perleido šias užduotis, laikotarpis; |
|
|
c) veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios nuobaudos tiems atvejams, kai valstybė narė arba centrinė saugykla nevykdo susitarimo sąlygų. |
Pagrindimas | |
Praeityje kildavo kai kurių abejonių dėl valstybių narių susitarimų įgyvendinimo veiksmingumo ir patikimumo labai sutrikus tiekimui. Šio teisės akto tikslas – nustatyti aiškias susitarimų, pagal kuriuos viena valstybė narė perleidžia savo užduotis kitai valstybei narei, taisykles. Šiuo tikslu bet kokiame susitarime turi būti aiškios nuostatos dėl tam tikros atsakomybės, kurias taikant bus užtikrintas veiksmingas ir patikimas vykdymas krizės atveju. | |
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Valstybės narės kiekvieną savaitę Komisijai siunčia valstybės narės teritorijoje laikomų komercinių atsargų dydžių suvestinę. Valstybės narės pasirūpina duomenų apsauga ir nenurodo tų atsargų savininkų pavadinimų. |
1. Valstybės narės kiekvieną mėnesį Komisijai siunčia valstybės narės teritorijoje laikomų komercinių atsargų dydžių suvestinę. Valstybės narės pasirūpina duomenų apsauga ir nenurodo tų atsargų savininkų pavadinimų. |
|
2. Komisija, remdamasi valstybių narių jai pateiktomis suvestinėmis, skelbia savaitinę statistinę komercinių atsargų suvestinę. |
2. Komisija, remdamasi valstybių narių jai pateiktomis suvestinėmis, skelbia mėnesinę statistinę komercinių atsargų suvestinę. |
|
3. Komisija, laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo tvarkos, priima 1 ir 2 dalių įgyvendinimo priemones. |
3. Komisija, laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo tvarkos, priima 1 ir 2 dalių įgyvendinimo priemones. |
|
|
3a. Jei, laikantis 23 straipsnio nuostatų, atidžiai apsvarsčius klausimą dėl savaitinių statistinių suvestinių įgyvendinamumo ir veiksmingumo nustatoma, kad joms būdingi akivaizdūs privalumai, susiję su rinkos skaidrumu, ir kad vėliau nereikės gerokai pataisyti tokiu būdu surinktų duomenų, Komisija gali pareikalauti, kad valstybės narės teiktų savaitines, o ne mėnesines komercinių naftos atsargų kiekio statistines suvestines. |
Pagrindimas | |
Prieš pateikiant siūlomas nuostatas būtina įvertinti pasekmes. Tai neatlikta reikalavimo teikti savaitines, o ne mėnesines statistines suvestines poveikio atžvilgiu. Taigi šis pakeitimas neturėtų būti atliktas prieš gaunant tyrimo, į kurį neabejotinai reikia atsižvelgti, rezultatus. | |
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Komisija bet kada gali nuspręsti patikrinti privalomąsias ir specialiąsias atsargas valstybėse narėse. Rengdamasi tokiam patikrinimui, Komisija gali paprašyti koordinavimo grupės pagalbos. |
1. Jei kyla pagrįstų įtarimų, Komisija gali nuspręsti patikrinti privalomąsias ir specialiąsias atsargas valstybėse narėse. Rengdamasi tokiam patikrinimui, Komisija gali paprašyti koordinavimo grupės pagalbos. |
Pagrindimas | |
Vadovaujantis subsidiarumo principu, priežiūra – valstybių narių atsakomybė ir Komisija turėtų pati pradėti tyrimą tik tada, kai kyla pagrįstų įtarimų. | |
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Pirmoje dalyje numatytų patikrinimų tikslas neįtraukiamas asmens duomenų rinkimas. Tikrinant rasti asmens duomenys nerenkami ir į juos neatsižvelgiama; jei tokie duomenys atsitiktinai surenkami, jie yra nedelsiant sunaikinami. |
2. Pirmoje dalyje numatytų patikrinimų tikslas neįtraukiamas asmens duomenų tvarkymas. Tikrinant rasti asmens duomenys nerenkami ir į juos neatsižvelgiama; jei tokie duomenys atsitiktinai surenkami, jie yra nedelsiant sunaikinami. |
Pagrindimas | |
Siekiant suderinti tekstą su formuluote, naudojama duomenų apsaugos teisės aktuose, ir išvengti neteisingo supratimo, rekomenduojama pakeisti žodį „rinkimas“ žodžiu „tvarkymas“. | |
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 4 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4. Valstybės narės rūpinasi, kad atliekant 1 dalyje numatytą patikrinimą, už jų teritorijoje privalomųjų ir specialiųjų atsargų priežiūrą ir administravimą atsakingi asmenys bendradarbiautų su Komisijos darbuotojais ar jos įgaliotais asmenimis. |
4. Valstybės narės rūpinasi, kad atliekant 1 dalyje numatytą patikrinimą, už jų teritorijoje privalomųjų ir specialiųjų atsargų priežiūrą ir administravimą atsakingi asmenys bendradarbiautų su įgaliotais Komisijos darbuotojais ar atstovais. |
Pagrindimas | |
Atsižvelgiant į informacijos apie privalomąsias naftos atsargas svarbą, reikia visiškai aiškiai nurodyti, kad Komisijos darbuotojams turi būti suteiktas konkretus leidimas atlikti patikrinimus. | |
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 7 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
7. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad su privalomosiomis ir specialiosiomis atsargomis susiję duomenys, įrašai, suvestinės ir dokumentai būtų saugomi ne trumpiau kaip dešimt metų. |
7. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad su privalomosiomis ir specialiosiomis atsargomis susiję duomenys, įrašai, suvestinės ir dokumentai būtų saugomi ne trumpiau kaip trejus metus. |
Pagrindimas | |
Privalomosios atsargos yra krizių valdymo priemonė, joms nebūtinas nuolatinis duomenų rinkimas. Jei Komisija nori patikrinti atitiktį šiems įsipareigojimams, pakanka išnagrinėti trejų paskutinių metų duomenis. Pačios Komisijos pareiga – patikrinti laiku. | |
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 straipsnio 3 ir 4 dalys | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Kai yra galiojantis tarptautinis sprendimas atsargas pateikti naudoti, kiekviena valstybė narė gali naudoti savo privalomąsias ir specialiąsias atsargas, kad galėtų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal tokį sprendimą. Tokiu atveju valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, kuri, siekdama įvertinti atsargų panaudojimo pasekmes, gali sušaukti koordinavimo grupę arba konsultuotis su jos nariais elektroniniu būdu.
4. Jei iškyla sunkumų, susijusių su žalios naftos ar naftos produktų tiekimu Bendrijai ar kuriai nors valstybei narei, Komisija, kuriai nors valstybei narei pasiūlius ar savo iniciatyva, kaip įmanoma greičiau sušaukia koordinavimo grupę. Koordinavimo grupė išnagrinėja padėtį. Komisija nustato, ar tai yra rimtas tiekimo sutrikimas.
Jei konstatuojama, kad tai yra rimtas tiekimo sutrikimas, Komisija gali leisti pateikti naudoti visą ar dalį kiekio, kurį tokiu atveju valstybės narės pasiūlo.
|
3. Komisija veikia glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kurios turi įgaliojimus priimti sprendimus pateikti naudoti atsargas, ir stiprina daugiašalį ir dvišalį šių klausimų derinimą visame pasaulyje. Kai yra galiojantis tarptautinis sprendimas atsargas pateikti naudoti, kiekviena valstybė narė gali naudoti savo privalomąsias ir specialiąsias atsargas, kad galėtų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal tokį sprendimą. Tokiu atveju valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, kuri, siekdama įvertinti atsargų panaudojimo pasekmes, gali sušaukti koordinavimo grupę arba konsultuotis su jos nariais elektroniniu būdu.
4. Jei iškyla sunkumų, susijusių su žalios naftos ar naftos produktų tiekimu Bendrijai ar kuriai nors valstybei narei, Komisija, kuriai nors valstybei narei pasiūlius ar savo iniciatyva, kaip įmanoma greičiau sušaukia koordinavimo grupę. Koordinavimo grupė išnagrinėja padėtį. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad ji galėtų būti atstovaujama asmeniškai arba elektroninėmis priemonėmis koordinavimo grupės posėdyje per 24 valandas po to, kai buvo sušauktas posėdis. Koordinavimo grupė išnagrinėja padėtį, remdamasi įsipareigojimu valstybių narių solidarumo principu ir objektyviu situacijos ekonominių ir socialinių pasekmių įvertinimu, ir Komisija nustato, remdamasi Koordinavimo grupės įvertinimu, ar tai yra rimtas tiekimo sutrikimas.
Jei konstatuojama, kad tai yra rimtas tiekimo sutrikimas, Komisija gali leisti pateikti naudoti visą ar dalį kiekio, kurį tokiu atveju valstybės narės pasiūlo.
|
Pagrindimas | |
Nors ir konfederaciniu lygmeniu laikydamasi solidarumo energetikos srityje principo, jokia valstybė narė jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti verčiama be jos visiško išankstinio sutikimo atiduoti savo naftos išteklių, ypač neišrinktai institucijai priėmus sprendimą. | |
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Per trejus metus nuo šios įsigaliojimo Komisija įvertins jos taikymą ir išnagrinės galimybę reikalauti, kad visos valstybės narės turėtų privalomą mažiausią specialiųjų atsargų dydį. |
Ne vėliau kaip per trejus metus nuo šios įsigaliojimo Komisija įvertins jos taikymą ir išnagrinės galimybę reikalauti, kad visos valstybės narės turėtų privalomą mažiausią specialiųjų atsargų dydį. |
|
|
a) ar duomenys apie atsargas yra tikslūs ir laiku perduodami; |
|
|
b) ar apie komercinių naftos atsargų kiekį turi būti pranešama kartą per savaitę ar kartą per mėnesį; |
|
|
c) ar derėtų reikalauti, kad visos valstybės narės turėtų privalomą mažiausią specialiųjų atsargų, skirtų ilgesniam laikotarpiui, dydį. |
Pagrindimas | |
Peržiūros metu reikia apsvarstyti tinkamiausią atsargų dydį (90 ar 120 dienų), taip pat ką tik Komisijos pradėto savaitinių ataskaitų apie komercines naftos atsargas įgyvendinamumo tyrimo rezultatus. Be to, reikia įvertinti, ar tinkamai atsižvelgta į ataskaitų teikimo problemas, kurios ir buvo pagrindinė naujo Komisijos teisėkūros pasiūlymo priežastis. | |
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais, įsigaliojusiais ne vėliau kaip iki 20XX m. gruodžio 31 d., ši direktyva įgyvendinama. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę. |
1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 20XX m. gruodžio 31 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie būtini atitikčiai šios direktyvos nuostatoms, išskyrus valstybes nares, kurioms pagal stojimo į Europos Sąjungą sutartį taikomas naftos ir naftos produktų atsargų sudarymo pereinamasis laikotarpis ir kurioms įgyvendinimo terminas yra pereinamojo laikotarpio pabaigos data. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę. |
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 11 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Apskaičiuodamos savo atsargas, kaip nurodyta pirmiau, valstybės narės iš apskaičiuoto apskaičiuotų atsargų kiekio atima 10 %. Tokiu dydžiu sumažinamas visas į konkretų apskaičiavimą įtrauktas kiekis. |
Apskaičiuodamos savo atsargas, kaip nurodyta pirmiau, valstybės narės iš apskaičiuoto apskaičiuotų atsargų kiekio atima 5 %. Tokiu dydžiu sumažinamas visas į konkretų apskaičiavimą įtrauktas kiekis. |
Pagrindimas | |
Naftos produktų saugojimo įrenginių techninės charakteristikos sudaro galimybes sumažinti naftos nuostolius iki 2 proc. Dėl žalios naftos likučių, kurie yra didesni nei minimalūs nuostoliai naftos produktus paimant iš saugyklos, didėja atsargų laikymo sąnaudos. | |
AIŠKINAMOJI DALIS
1. Įžanga
Nafta yra svarbiausias energijos šaltinis Europos Sąjungoje ir ekonomika yra labai priklausoma nuo jos nuolatinio, patikimo ir prieinamo tiekimo. Atsižvelgiant į didelę toliau didėjančią priklausomybę nuo naftos importo, naftos tiekimo saugumas yra ypač svarbus.
Komisija daro prielaidą, kad naftos paklausa iki 2030 m. ES ir toliau didės, nors tik 0,25 % per metus. 2030 m. nafta tebebus pagrindinis pirminės energijos šaltinis ES ir sudarys maždaug 35 % bendros suvartotos energijos. JAV energetikos informacijos administracija numato, kad 2030 m. naftos paklausa pasaulyje padidės daugiau nei trečdaliu, palyginti su 2006 m. Atsižvelgiant į tai, kad naftos tiekimo ir perdirbimo pajėgumai šiuo metu negali patenkinti didėjančios paklausos, padėtis rinkoje išliks įtempta.
Į šiuos veiksnius būtina atsižvelgti plėtojant darnią ir tikrovišką Europos energetikos politiką. Šios politikos dalis turi būti ES gebėjimas reaguoti į bet kokią galimą staigią tiekimo krizę. Atsargos yra svarbus veiksnys, sušvelninantis nenumatytus tiekimo sutrikimus. Pagal blogiausią scenarijų šalis galėtų būti priversta sumažinti savo atsargas, kad visiškai fiziškai nepritrūktų naftos, nes dėl to galėtų nustoti veikti keli ar visi ekonomikos sektoriai ir sumenktų kariniai pajėgumai. Šiuo požiūriu atsargų turėjimas yra pagrindinio nacionalinio saugumo klausimas ir susijęs su visai ES svarbiu pagrindiniu ekonominiu interesu.
ES jau septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo pradžioje priėmė teisės aktus, kuriais reglamentuojamas ilgalaikis ir trumpalaikis naftos tiekimo trūkumas, tai:
- 2006 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 2006/67/EB, įpareigojanti valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas[1];
- 1968 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 68/416/EEB dėl atskirų tarpvyriausybinių susitarimų, susijusių su valstybių narių įsipareigojimu išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, sudarymo ir įgyvendinimo[2];
- 1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/238/EEB dėl priemonių žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumų padariniams sušvelninti[3].
Siūloma direktyva būtų pakeisti visi trys minėti teisės aktai.
2. Problemos analizė
Pastaraisiais metais naftos tiekimo sutrikimų pavojus išaugo dėl daugelio priežasčių, kaip antai didėjančios pasaulinės paklausos, gamybos pajėgumų pagal paklausą, didėjančio naftos išteklių priklausymo kelioms (dažnai politiškai nestabilioms) šalims, daugiausia Artimųjų Rytų šalims, taip pat dėl su energetika susijusių geopolitinių konfliktų plitimo. Dėl tokių pasaulinių tendencijų, o kartu ir dėl mažėjančių ES vidaus naftos išteklių tampa dar svarbiau gerinti ES naftos atsargų valdymo sistemą. Išanalizavus dabartinę sistemą aptikta trūkumų, kurie gali neleisti jai tinkamai veikti, jei iš tikrųjų sutriktų tiekimas:
a. Įvairios atsargų nuosavybės formos
Šiuo metu valstybės narės gali nevaržomai pasirinkti savo atsargų saugojimo tvarką. Tai rodo nacionalinius skirtumus geografiniu, infrastruktūros, perdirbimo aprėpties ir tiekimo padėties požiūriu. Naftos atsargas gali laikyti įmonės ir (arba) vyriausybės ir (arba) agentūros. Remiantis Komisijos tyrimu, 62 % ES atsargų laiko įmonės, 35 % agentūros ir 3 % vyriausybė.
Daug atsargų saugoma privačiose rankose vyriausybės vardu. Vis dėlto įmonių turimos naftos atsargos gali būti naudojamos spekuliatyviais tikslais. Krintant realioms kainoms, spekuliatyviais tikslais atgrasoma nuo atsargų laikymo, nes krintanti kaina reiškia neigiamą pelną dėl atsargų laikymo. Pranešėjas mano, kad tam tikri apribojimai ar geresnio reguliavimo normos, taikomos įmonių turimoms nenumatytiems atvejams skirtoms atsargoms, pagerintų padėtį.
Pagal ES sistemą taip pat leidžiama šaliai laikyti atsargas kitos valstybės narės teritorijoje, jei tik yra sudarytas dvišalis tarpvyriausybinis susitarimas. Pavyzdžiui, 2007 m. Danija, Airija ir Švedija visos laikė kažkiek savo atsargų JK pagal dvišalius susitarimus. Taip pat spėjama, kad maždaug 11 % neatidėliotiniems atvejams skirtų atsargų laikomos pagal įsipareigojimų perleidimo principą, kai atsargų savininkė yra kita šalis, kurioje šios atsargos fiziškai laikomos. Toks principas susiklosčius krizinei padėčiai leidžia turėtojui nusipirkti atsargų susitarime nurodyta kaina. Tai gali būti labai ekonomiškas būdas vykdyti atsargų laikymo įsipareigojimą, tačiau sistema turi leisti teikti tikslias naftos atsargų ataskaitas ir duoti patikimą atsakymą tiekimo sutrikimų atveju.
Kyla abejonių dėl to, ar visos nacionalinės sistemos galėtų garantuoti, kad neatidėliotiniems atvejams saugomomis atsargomis būtų galima be išlygų pasinaudoti ir prireikus jas būtų galima veiksmingai sutelkti.
b. Pelnymosi kitų sąskaita pavojus
Atsargų laikymas kainuoja pinigus, nes reikia ne tik investuoti į infrastruktūrą, bet ir išlaikyti patalpas. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad JAV druskos kavernose laikomam strateginiam naftos rezervui reikalingos infrastruktūros investicijų sąnaudos sudaro maždaug 6 JAV dolerius už barelį[4]. Naftos atsargų pateikimas į rinką galėtų turėti naudos visoms naftą naudojančioms šalims, nes naftos rinka yra pasaulinė.
Atsižvelgiant į kolektyvinę naudą, tačiau ir į tai, kad sąnaudų patiria naftą laikanti šalis, kyla pavojus, kad bus pelnomasi kitų sąskaita: valstybės narės, kurių sistemos ne tokios patikimos, gali pasikliauti patikimas sistemas turinčiomis valstybėmis narėmis. Tačiau tai kenkia visos ES energetiniam pasirengimui.
Siekiant užtikrinti, kad ES naftos atsargų sistema veiktų aprūpinimo sutrikimų atveju, pranešėjas mano, kad ypač svarbu Komisijai turėti įgaliojimus tikrinti jos teisingą įgyvendinimą ir įpareigoti valstybes nares paisyti ES teisės aktų.
c. Derėjimas su TEA metodika
1974 m. įsteigta Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) valdo paralelią sistemą. Nors apskritai tos pačios atsargos gali būti naudojamos norint įvykdyti ES ir ETA įsipareigojimus atsargų laikymo srityje, dėl skaičiavimo metodikos ir ataskaitų teikimo skirtumų ES valstybėms narėms, kurios taip pat yra TEA narės, tenka papildoma administracinė našta.
d. Neatidėliotinų atvejų procedūrų patikslinimas
ES nėra koordinuotų intervencinių procedūrų, kurios leistų greitai priimti sprendimus ir veiksmingai veikti ir kurios yra itin svarbios ištikus krizei, tačiau jas labai sunku įgyvendinti praktiškai. ES nėra aiškių atsargų pateikimo į rinką taisyklių ir ES lygmeniu nėra aiškaus sprendimų priėmimo proceso. Iš tikrųjų sprendimus šioje srityje priima nacionalinės vyriausybės, o neatidėliotinais atvejais Komisijos vaidmuo per valstybes nares yra tik konsultacinis.
Nors apibrėžti kriterijai, kurie leistų neatidėliotiniems atvejams skirtų naftos atsargų pateikimą į rinką, sukurtų skaidrumą ir užtikrintų greitą reagavimą, tokiai sistemai gali trūkti lankstumo tinkamai reaguoti į įvairius tiekimo suvaržymus. Nepriklausomo subjekto ad hoc sprendimas, pritaikytas prie aplinkybių, galėtų būti tinkamesnė išeitis. Vis dėlto teisės aktuose turi būti reglamentuojamas veiksmingas sprendimų dėl naftos atsargų panaudojimo priėmimo mechanizmas. Šiomis aplinkybėmis dabar galiojančiuose teisės aktuose būtina patikslinti ES sistemos vaidmenį TEA atžvilgiu ir jos procedūras.
e. Naftos rinkų skaidrumo užtikrinimas
Rimtai susirūpinta duomenų patikimumu ir ataskaitų teikimo dažnumu. Norint padidinti rinkos skaidrumą, būtini tikslūs ir laiku pateikiami duomenys. Vartotojai turi būti tikri, kad jie moka teisingą kainą degalinėse. Dėl neteisingų duomenų gali būti priimami klaidingi sprendimai ir kainos gali tapti nepastovesnės. Komisija skundžiasi, kad valstybės narės retai ir pavėluotai teikia ataskaitas. Kartu rimtai abejojama, kiek iš „į ataskaitas įtrauktų“ atsargų iš tikrųjų gali būti panaudojama neatidėliotinais atvejais ir kiek jų reikėtų sistemai operaciniais tikslais, taigi ir kiek jų būtų neskirta vartojimui.
Komisija siūlo valstybėms narėms teikti ataskaitas kas savaitę, o ne kas mėnesį. Taip ES sistema atitiktų JAV praktiką. Tačiau naftos bendrovės ir kai kurios valstybės narės baiminasi papildomos administracinės naštos ir tvirtina, kad skelbimas apie naftos atsargas kas savaitę padidins rinkų netikrumą, nes savaitinės atsargų ataskaitos yra dar netikslesnės. Amerikos patirtis rodo, kad savaitiniai duomenys dažnai pataisomi atgaline data, o kas mėnesį teikiami duomenys tikslesni. Turi būti teikiama pirmenybė duomenų kokybei, o ne jų kiekiui.
3. Politinės sistemos tobulinimo alternatyvos
Komisijos prašymu buvo atliktas politikos alternatyvų poveikio vertinimas, sistemingai tikrinant pasirengimo neatidėliotiniems atvejams pasekmes, t. y. ES gebėjimą susidoroti su galimais naftos tiekimo sutrikimais, taip pat valstybių narių, pramonės bei Komisijos finansinė ir administracinė našta.
Buvo įvertintos keturios politikos alternatyvos:
§ 0 politikos alternatyva: politika nesikeičia, dėl to neabejotinai nebūtų papildomos finansinės ir administracinės naštos, tačiau nebūtų įmanoma užtikrinti veiksmingo pasiregimo neatidėliotiniems atvejams visoje ES;
§ 1 politikos alternatyva: dabartinės kontrolės ir koordinavimo sistemos mechanizmų stiprinimas;
§ 2 politikos alternatyva: centralizuotos ES sistemos sukūrimas ir reikalavimo, kad privalomosios neatidėliotiniems atvejams skirtų išteklių atsargos būtų valstybės / viešoji nuosavybė, nustatymas;
§ 3 politikos alternatyva: kai kurių specialiųjų neatidėliotiniems atvejams skirtų atsargų sutelkimas, tam valstybėms narėms reikėtų turėti privalomą neatidėliotiniems atvejams skirtų išteklių, kurie priklausytų vyriausybei ar agentūrai, dalį, tam reikėtų pertvarkyti dabartinę sistemą.
Komisija pageidauja 3 varianto; tačiau vis dar politiškai nepriimtina įpareigoti valstybes nares sudaryti specialiuosius išteklius. Todėl Komisijos pasiūlyme plėtojama ši alternatyva, kol kas paliekant specialiųjų išteklių sudarymo klausimą valstybių narių nuožiūrai.
Pasiūlyme numatoma persvarstymo sąlyga, kad praėjus tam tikram laikui Komisija galėtų įvertinti, ar specialiųjų atsargų nesudarančios valstybės narės taiko įtikinamus alternatyvius sprendimus.
4. Pranešėjo pasiūlymai dėl tobulinimo
Pranešėjas remia 3 politikos alternatyvą: tam tikros specialiųjų išteklių dalies sudarymas ilgesniam laikotarpiui, kartu apskaičiavimo pagrindo pakeitimas TEA standartais, komercinių atsargų naudojimo apribojimas, įsipareigojimų perleidimo ribojimas ir sprendimų priėmimo sistemos krizės atveju tobulinimas yra teisingas būdas užtikrinti, kad ES sistemoje būtų galima spręsti būsimas su nafta susijusias problemas. Apskritai reikėtų stiprinti valstybių narių vaidmenį išlaikant ir valdant neatidėliotiniems atvejams skirtas naftos atsargas.
Atsižvelgdamas į šią politikos alternatyvą pranešėjas norėtų pateikti kai kurių šio pasiūlymo pakeitimų, siekdamas:
§ stiprinti skaidrumą naftos rinkoje apskritai ir visų pirma turimų naftos išteklių skaidrumą jų vietos, kiekio ir nuosavybės atžvilgiu, kad paskatintų neatidėliotinų atvejų sistemos patikimumą;
§ užtikrinti tikslių ir laiku pateikiamų duomenų apie visas neatidėliotiniems atvejams skirtas atsargas, visų pirma apie nespecialiąsias atsargas, pateikimą ir tvarkymą (6 str., 15 str.);
§ aiškių taisyklių nustatymo valstybėms narėms dėl specialiųjų išteklių valdymo ne jų nacionalinėje teritorijoje (11 str.);
§ atitinkamo teisės aktų persvarstymo laikotarpio ir masto apibrėžimo (23 str.);
§ sudarymo Komisijai galimybės veiksmingai tikrinti, ar šie teisės aktai įgyvendinami tinkamai (19 str.; 22 str.);
§ aiškaus ir greito sprendimų priėmimo proceso nustatymo, kad ES galėtų imtis TEA neatidėliotinų atvejų politiką papildančių priemonių ir užtikrintų atitinkamus nepolitizuotus ar nežalingus sprendimus, atitinkančius ES energetinio solidarumo dvasią (21 str.);
§ užtikrinimo, kad bet kokia atsargų laikymo sistema, kaip antai vykdoma įsipareigojimų perleidimo principu, leistų tiksliai pranešti apie turimas atsargas ir būtų visiškai patikima sutrikus tiekimui (8, 11 str.).
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (25.3.2009)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, įpareigojančios valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas
(COM(2008)0775 galutinis – C6-0511/2008 – 2008/0220(CNS))
Nuomonės referentas: Slavi Binev
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, įpareigojančios valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas yra labai svarbus norint palaikyti ekonomikos stabilumą ir socialinę valstybių narių plėtrą krizių bei nepaprastųjų situacijų laikotarpiu.
Norint užtikrinti ilgalaikį žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargų tiekimo saugumą, prieinamumą bei patikimumą nutraukus energijos išteklių tiekimą, būtina pašalinti dabartinės sistemos trūkumus bei jos pažeidimus.
Rimta krizė dujų tiekimo srityje, su kuria šiuo metu susiduria kai kurios valstybės narės, kentėdamos nuo ją sukėlusių konfliktų, dar labiau sustiprino poreikius palaikyti minimalias energijos išteklių atsargas.
Pranešėjas sutinka su Komisijos požiūriu, tačiau norėtų pateikti keletą jos pasiūlymo pakeitimų.
Pranešėjas taip pat norėtų pabrėžti, kad pertraukos tiekiant žalią naftą ir naftos produktus ir (arba) nepakankamos atsargos, sukels didelio masto domino efektą ir paveiks visus sektorius. Priklausomybė nuo energijos įvairiose valstybėse narėse skiriasi, kas taip pat trukdo greitai ir tinkamai reaguoti nepaprastųjų situacijų metu. Todėl apskaičiuojant atsargų dydį būtina atsižvelgti į tokios priklausomybės laipsnį. Taip pat ypač svarbu remti ir skatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, kas krizės atveju galėtų taptų papildoma parama kartu su atsargomis.
Kas mėnesį teikiant statistines suvestines bus išvengiama administravimo naštos didėjimo.
Būtina pastebėti, kad ne visos Tarptautinei energijos agentūrai (TEA) priklausančios valstybės yra ES valstybės narės, todėl Komisijos ir TEA bendradarbiavimas ypatingai svarbus, norint apsisaugoti nuo skirtingo ES valstybėms narėms taikomo požiūrio.
Valstybėms narėms būtina suteikti teisę laisvai pasirinkti, kurį kiekį (90 dienų grynojo importo ar 70 dienų suvartojimo) naudoti apskaičiuojant privalomas minimalias atsargas.
PAKEITIMAI
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(1) Aprūpinimas žalia nafta ir naftos produktais Bendrijai išlieka labai svarbus, ypač transporto ir chemijos pramonės sektoriams. |
(1) Aprūpinimas žalia nafta ir naftos produktais Bendrijai išlieka labai svarbus, ypač transporto, chemijos ir energetikos sektoriams. Pertraukos tiekiant žalią naftą ir naftos produktus arba nepakankamos jų atsargos įmonėms galėtų sukelti didelių finansinių nuostolių ir paralyžiuoti kitus ekonomikos bei kasdienio Europos Sąjungos piliečių gyvenimo sektorius. |
Pagrindimas | |
Pertraukos tiekiant žalią naftą ir naftos produktus ir (arba) nepakankamos atsargos sukels didelio masto domino efektą ir paveiks visus sektorius. | |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(2) Dėl didėjančios gamybos koncentracijos, naftos išteklių mažėjimo ir didėjančio naftos produktų vartojimo pasaulyje aprūpinimo nafta sutrikimų pavojus didėja.
|
(2) Dėl didėjančios gamybos koncentracijos, naftos išteklių mažėjimo ir nuolat didėjančio naftos produktų vartojimo pasaulyje aprūpinimo nafta sutrikimų pavojus ypač didėja. |
Pagrindimas | |
Atsižvelgiant į netikėtai padidėjusį naftos produktų suvartojimą pasaulyje, kurio augimą ateityje taip pat sunku numatyti, būtina pabrėžti staigių pusiausvyros tarp naftos atsargų ir suvartojimo pasaulyje pokyčių pavojų. | |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(2a) valstybių narių priklausomybės nuo naftos importo, norint patenkinti savo energetinius poreikius, lygis yra labai aukštas; |
Pagrindimas | |
Būtina patvirtinti priemones, skirtas siekti kuo didesnės energetinės valstybių narių nepriklausomybės. Alternatyvūs energijos šaltiniai krizės atveju taptų papildoma parama kartu su atsargomis. | |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(4a) Europos Sąjunga yra pasaulinio masto veikėja, todėl jos energijos tiekimo saugumui stiprinti skirta politika turėtų sudaryti santykių su šalimis kandidatėmis ir kaimyninėmis šalimis politikos tikslų dalį. |
Pagrindimas | |
Šalys kandidatės ir kaimyninės šalys taip pat turėtų apsvarstyti galimybę patvirtinti prevencines priemones. | |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(4b) Komisija turėtų užtikrinti, kad aštuonios valstybės narės, kurios nėra Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narės1, būtų įtrauktos lygiomis teisėmis, kiek tai susiję su Europos Sąjungos pasikonsultavus su TEA priimtus sprendimus ir priemones, kurių buvo imtasi. |
|
|
Bulgarija, Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Rumunija ir Slovėnija. |
Pagrindimas | |
Siekiant Bendrijos sistemą priderinti prie Tarptautinės energetikos agentūros sistemos, būtina pasirūpinti, kad būtų įtrauktos ir šiai agentūrai nepriklausančios valstybės narės (Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Rumunija, Slovėnija, Kipras). | |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Komisija turėtų atitinkamai atstovauti ES valstybių narių, kurios nėra TEA narės, interesams ir jų laikytis.
|
Pagrindimas | |
Būtina vienodai palaikyti visų ES valstybių narių interesus. | |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(15) Kiekį, kuris turėtų priklausyti centrinėms saugykloms arba valstybėms narėms, tuo etapu nepriklausomai savo nuožiūra turėtų nustatyti kiekviena susijusi valstybė narė. |
(15) Kiekį, kuris turėtų priklausyti centrinėms saugykloms arba valstybėms narėms, tuo etapu nepriklausomai savo nuožiūra iš anksto turėtų nustatyti kiekviena susijusi valstybė narė. |
Pagrindimas | |
Norint išvengti netikėto naftos trūkumo nepaprastųjų situacijų atveju, naftos atsargų kiekį būtina nustatyti iš anksto. | |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(21) Tais pačiais tikslais būtina parengti ir teikti statistines suvestines ne tik apie privalomąsias bei specialiąsias, bet ir kitas atsargas, bei nustatyti, kad tokios suvestinės būtų teikiamos kiekvieną savaitę. |
(21) Tais pačiais tikslais būtina parengti ir teikti statistines suvestines ne tik apie privalomąsias bei specialiąsias, bet ir kitas atsargas, bei nustatyti, kad tokios suvestinės būtų teikiamos kiekvieną mėnesį. |
Pagrindimas | |
Statistines suvestines teikiant kas savaitę, valstybėms narėms būtų užkraunama per didelė administravimo našta. | |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos e punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas (e) „tarptautiniu mastu priimtas sprendimas dėl atsargų pateikimo naudoti“: galiojantis Tarptautinės energetikos agentūros administracinės tarybos priimtas sprendimas, kurio tikslas – užtikrinti valstybės narės turimų naftos arba jos produktų atsargų pateikimą naudoti; |
Pakeitimas (e) tarptautiniu mastu priimtas sprendimas dėl atsargų pateikimo naudoti“: galiojantis TEA administracinės tarybos priimtas sprendimas, kurio tikslas – užtikrinti TEA šalies narės turimų naftos arba jos produktų atsargų pateikimą naudoti; |
Pagrindimas | |
TEA sprendimas užtikrinti turimų naftos arba jos produktų atsargų pateikimą naudoti yra 28 TEA šalių narių sprendimas, iš kurių 8 nėra ES valstybės narės. | |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies la punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas (la) „nepaprastoji padėtis“: aplinkybės, kai įvyksta rimtas žalios naftos ir (arba) naftos produktų tiekimo sutrikimas; |
Pagrindimas | |
Trūksta nepaprastosios padėties apibrėžties. | |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas 1. Valstybės narės imasi visų reikiamų įstatyminių, reguliuojančiųjų ar administracinių veiksmų kad ne vėliau kaip iki 20XX m. gruodžio 31 d. jų naudai visoje Bendrijos teritorijoje būtų nuolat užtikrintas bendras naftos atsargų kiekis, lygus ne mažesniam kaip 90 dienų grynojo importo kiekiui arba 70 dienų suvartojimo kiekiui, priklausomai nuo to, kuris kiekis yra didesnis. |
Pakeitimas 1. Valstybės narės imasi visų reikiamų įstatyminių, reguliuojančiųjų ar administracinių veiksmų kad ne vėliau kaip iki 20XX m. gruodžio 31 d. jų naudai visoje Bendrijos teritorijoje būtų nuolat užtikrintas bendras naftos atsargų kiekis, lygus ne mažesniam kaip 90 dienų grynojo importo kiekiui arba 70 dienų suvartojimo kiekiui.
|
Pagrindimas | |
Lygiagrečiai skaičiuojant ir lyginant 90 dienų grynojo importo ir 70 dienų suvartojimo duomenis, padidės administracinės veiklos. | |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4. Šiame straipsnyje numatytos taisyklės ir metodai saugoti privalomųjų atsargų kiekiui apskaičiuoti gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka. |
4. Šiame straipsnyje numatytos taisyklės ir metodai saugoti privalomųjų atsargų kiekiui apskaičiuoti gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka bei pasitarus su specialistais ir suinteresuotomis šalimis. |
Pagrindimas | |
Įpareigojimų saugoti atsargas apskaičiavimo metodas turėtų būti numatytas įstatymuose, o jo keitimai turėtų būti paremti šios srities specialistų vertinimais ir išvadomis. Vadovaujantis komiteto darbo tvarkos taisyklių 24 straipsnio 2 dalimi, pakeitimų atveju tai nėra garantuojama. | |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. 1 ir 2 dalyse numatytos atsargų apskaičiavimo taisyklės ir metodai gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka. |
3. 1 ir 2 dalyse numatytos atsargų apskaičiavimo taisyklės ir metodai gali būti iš dalies pakeisti remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka bei pasitarus su specialistais ir suinteresuotomis šalimis. |
Pagrindimas | |
Įpareigojimų saugoti atsargas apskaičiavimo metodas turėtų būti numatytas įstatymuose, o jo keitimai turėtų būti paremti šios srities specialistų vertinimais ir išvadomis. Vadovaujantis komiteto darbo tvarkos taisyklių 24 straipsnio 2 dalimi, pakeitimų atveju tai nėra garantuojama. | |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Valstybės narės užtikrina nuolatinę fizinę prieigą prie jų teritorijose esančių naftos produktų privalomųjų ir specialiųjų atsargų, kaip apibrėžta 9 straipsnyje. Jos parengia minėtų atsargų identifikavimo, apskaitos ir patikrinimo taisykles taip, kad atsargas būtų galima bet kuriuo metu patikrinti. Privalomosioms ir specialiosioms atsargoms, kurios yra ūkinės veiklos vykdytojų atsargų dalis arba su tokiomis atsargomis yra kartu laikomos, turi būti taikoma atskira apskaita. |
1. Valstybės narės užtikrina nuolatinę fizinę prieigą prie jų teritorijose esančių naftos produktų privalomųjų ir specialiųjų atsargų, kaip apibrėžta 9 straipsnyje. Jos parengia minėtų atsargų identifikavimo, apskaitos ir patikrinimo taisykles taip, kad atsargas būtų galima bet kuriuo metu patikrinti. Valstybės narės stengiasi nustatyti šias taisykles iš anksto susitardamos su Komisija. Privalomosioms ir specialiosioms atsargoms, kurios yra ūkinės veiklos vykdytojų atsargų dalis arba su tokiomis atsargomis yra kartu laikomos, turi būti taikoma atskira apskaita. |
Pagrindimas | |
Iš anksto suderinus apskaitos taisykles būtų galima suderinti skirtingų valstybių narių naudojamus metodus, kas palengvins vėlesnį kontrolės vykdymą. | |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Valstybės narės sudaro išsamų, nuolat atnaujinamą visų joms laikomų privalomųjų atsargų, išskyrus specialiąsias atsargas, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, registrą. Šiame registre yra informacija apie tikslią aptariamų atsargų laikymo vietą, kiekį, savininką ir tikslų atsargų pobūdį remiantis ************* Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. ****** dėl energetikos statistikos C priedo 3.1 punkto 1 dalies kategorijomis. |
1. Valstybės narės sudaro išsamų, kas mėnesį atnaujinamą visų joms laikomų privalomųjų atsargų, išskyrus specialiąsias atsargas, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, registrą. Šiame registre yra informacija apie tikslią aptariamų atsargų laikymo pagal saugojimo vietą, kiekį, savininką ir tikslų atsargų pobūdį remiantis 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos1 C priedo 3.1 punkto 1 dalies kategorijomis. |
|
|
1 OL L 304, 2008 11 14, p. 1. |
Pagrindimas | |
Pakeitimu konkretizuojamas Komisijos pasiūlymas. | |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Centrinė saugykla negali įsigyti, sudaryti, saugoti ar administruoti privalomųjų atsargų ne ją įsteigusios valstybės narės teritorijoje išskyrus atvejį, kai sudarytu susitarimu šie uždaviniai perleidžiami valstybei narei, kurios teritorijoje tos atsargos yra, ar centrinei saugyklai, kurią ta valstybė narė įsteigė. |
3. Centrinė saugykla gali įsigyti, sudaryti, saugoti ar administruoti privalomąsias atsargas ne ją įsteigusios valstybės narės teritorijoje. |
|
Valstybė narė negali įsigyti, sudaryti, saugoti ar administruoti privalomųjų atsargų ne savo teritorijoje išskyrus atvejį, kai sudarytu susitarimu šie uždaviniai perleidžiami valstybei narei, kurios teritorijoje tos atsargos yra, ar centrinei saugyklai, kurią ta valstybė narė įsteigė. |
Valstybė narė gali įsigyti, sudaryti, saugoti ar administruoti privalomąsias atsargas ne savo teritorijoje. |
Pagrindimas | |
Saugykla gali perduoti savo įgaliojimus gimtojoje valstybėje narėje esančiai bendrovei, tačiau negali to atlikti su kitoje valstybėje narėje esančia bendrove. Taip pat tokia saugykla arba valstybė narė gali laikyti tik ribotas atsargas kitoje valstybėje, kuri yra Europos teritorijoje. Vadovaujantis Komisijos pasiūlymu tai būtų įmanoma atlikti tik ten esančios saugyklos arba dvišalio susitarimo pagalba ir pareikalautų daug administracinių išteklių bei laiko. | |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Valstybė narė, laikydamasi šio straipsnio sąlygų, gali neatšaukiamai įsipareigoti saugoti mažiausią naftos atsargų kiekį (toliau – „specialiosios atsargos“), apskaičiuotą suvartojimo dienomis. |
1. Valstybė narė, laikydamasi šio straipsnio sąlygų, gali įsipareigoti saugoti mažiausią naftos atsargų kiekį (toliau – „specialiosios atsargos“), apskaičiuotą suvartojimo dienomis. |
Pagrindimas | |
Neatšaukiamu įsipareigojimu valstybėms narėms nesuteikiamas reikalingas lankstumas, būtinas norint reaguoti į išorės pokyčius bei svyravimus rinkoje. | |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 dalies įvadas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Specialiosiomis atsargomis laikomi tik toliau išvardytų kategorijų, kaip apibrėžta ************* Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. ****** dėl energetikos statistikos B priedo 4 punkte, produktai: |
3. Specialiosiomis atsargomis gali būti laikomi toliau išvardytų kategorijų, kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 1009/2008 dėl energetikos statistikos B priedo 4 punkte, produktai: |
Pagrindimas | |
Siekiant suteikti daugiau lankstumo laikant specifines atsargas, sąrašas neturėtų būti baigtinis. Visos atsargos tokių produktų, kurie tenkina atitinkamas reikalaujamas sąlygas, turi būti laikomos specifinėmis atsargomis. | |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5. Valstybė narė, nusprendusi laikyti specialiąsias atsargas, Komisijai pateikia pranešimą, kuris paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; jame turi būti nurodytas kiekvienos kategorijos specialiųjų atsargų dydis, kurį ta valstybė narė neatšaukiamai ir nuolat įsipareigoja išlaikyti. Toks praneštas privalomas mažiausias dydis yra vienintelis ir taikomas vienodai visoms valstybės narės naudojamų specialiųjų atsargų kategorijoms. |
5. Valstybė narė, nusprendusi laikyti specialiąsias atsargas, Komisijai pateikia pranešimą, kuris paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; jame turi būti nurodytas specialiųjų atsargų dydis, kurį ta valstybė narė nuolat įsipareigoja išlaikyti. |
Pagrindimas | |
Nurodant mažiausią dydį pateikiant tai dienų, kurioms užtektų atsargų skaičiumi kiekvienai specialiųjų atsargų kategorijai reiškia, kad produktas turintis mažiausią dienų skaičių sudaro neatšaukiamai patvirtintą didžiausią leistiną visiems produktams taikomą kiekį. | |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 ir 2 dalys | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Valstybės narės kiekvieną savaitę Komisijai siunčia valstybės narės teritorijoje laikomų komercinių atsargų dydžių suvestinę. Valstybės narės pasirūpina duomenų apsauga ir nenurodo tų atsargų savininkų pavadinimų. |
1. Valstybės narės kiekvieną mėnesį Komisijai siunčia valstybės narės teritorijoje laikomų komercinių atsargų dydžių suvestinę. Valstybės narės pasirūpina duomenų apsauga ir nenurodo tų atsargų savininkų pavadinimų. |
|
2. Komisija, remdamasi valstybių narių jai pateiktomis suvestinėmis, skelbia savaitinę statistinę komercinių atsargų suvestinę. |
2. Komisija, remdamasi valstybių narių jai pateiktomis suvestinėmis, skelbia mėnesinę statistinę komercinių atsargų suvestinę. |
Pagrindimas | |
Statistines suvestines apie valstybės narės teritorijoje laikomų komercinių atsargų kiekį teikiant kas savaitę, būtų užkraunama per didelė administravimo našta. Būtina sąlyga naftos rinkų saugumui ir skaidrumui užtikrinti yra atsakingas adresatų elgesys ir griežtas šioje direktyvoje numatytų įpareigojimų laikymasis. | |
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Privalomosios žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargos |
|||||||
|
Nuorodos |
COM(2008)0775 – C6-0511/2008 – 2008/0220(CNS) |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
ITRE |
|||||||
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ECON 18.12.2008 |
|
|
|
||||
|
Nuomonės referentas Paskyrimo data |
Slavi Binev 17.12.2008 |
|
|
|||||
|
Svarstymas komitete |
20.1.2009 |
23.3.2009 |
|
|
||||
|
Priėmimo data |
23.3.2009 |
|
|
|
||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
17 0 0 |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Slavi Binev, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Elisa Ferreira, Jean-Paul Gauzès, Sophia in ‘t Veld, Wolf Klinz, Gay Mitchell, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Ieke van den Burg |
|||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Eva-Riitta Siitonen |
|||||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Privalomosios žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargos |
|||||||
|
Nuorodos |
COM(2008)0775 – C6-0511/2008 – 2008/0220(CNS) |
|||||||
|
Konsultacijos su EP data |
16.12.2008 |
|||||||
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ITRE 18.12.2008 |
|||||||
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
BUDG 18.12.2008 |
ECON 18.12.2008 |
ENVI 18.12.2008 |
TRAN 18.12.2008 |
||||
|
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
BUDG 1.12.2008 |
ENVI 2.12.2008 |
TRAN 8.12.2008 |
|
||||
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Miloslav Ransdorf 2.12.2008 |
|
|
|||||
|
Svarstymas komitete |
17.2.2009 |
19.3.2009 |
|
|
||||
|
Priėmimo data |
31.3.2009 |
|
|
|
||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
47 0 0 |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Šarūnas Birutis, Jan Březina, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Dragoş Florin David, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Adam Gierek, Fiona Hall, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Pia Elda Locatelli, Eugenijus Maldeikis, Eluned Morgan, Antonio Mussa, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Aldo Patriciello, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras |
|||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Ivo Belet, Danutė Budreikaitė, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Juan Fraile Cantón, Robert Goebbels, Edit Herczog, Gunnar Hökmark, Toine Manders, Bernhard Rapkay, Esko Seppänen, Hannes Swoboda, Silvia-Adriana Ţicău, Vladimir Urutchev, Lambert van Nistelrooij |
|||||||
|
Pateikimo data |
2.4.2009 |
|||||||