PRANEŠIMAS su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (SBGN) ateities

3.4.2009 - (2008/2324(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėja: Angelika Beer

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS TARYBAI

dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (SBGN) ateities

(2008/2324(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Annemie Neyts-Uyttebroeck ALDE frakcijos vardu ir Angelikos Beer Verts/ALE frakcijos vardu Tarybai pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (SBGN) ateities (B6-0421/2008),

- atsižvelgdamas į būsimą Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. konferenciją šios sutarties persvarstymo klausimu,

- atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją[1], 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją[2], 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją[3] ir 2007 m. kovo 14 d. rezoliuciją[4] branduolinių ginklų neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimo[5],

- atsižvelgdamas į Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 2003 m. gruodžio 12 d.,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos pareiškimą dėl didesnio tarptautinio saugumo ir ypač į šio pareiškimo 6, 8 ir 9 punktus, kuriuose išreiškiamas ES „pasiryžimas kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu ir jų pristatymo būdais“,

–   atsižvelgdamas į žvalgybinę Branduolinių medžiagų tiekėjų grupės funkciją ginklų neplatinimo aplinkybėmis,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, susijusias su ginklų neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo klausimais, ypač į Rezoliuciją Nr. 1540 (2004),

–   atsižvelgdamas į Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, TATENA visapusiškų saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus, Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl kovos su branduolinio terorizmo aktais, Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksą, Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START I), baigsiančią galioti 2009 m., ir į Strateginių branduolinių ginklų arsenalo mažinimo sutartį (SORT),

- atsižvelgdamas į Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą, dėl kurios Europos Vadovų Taryba susitarė 2008 m. gruodžio 11 d.,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 90 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0234/2009),

A.     pabrėždamas poreikį toliau stiprinti visus tris SBGN ramsčius, būtent, ginklų neplatinimą, nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikiems tikslams vartojant branduolinę energiją,

B.     yra labai susirūpinęs dėl to, kad padaryta maža pažanga siekiant konkrečių tikslų (pvz., vadinamųjų 13 tikslų[6]), susijusių su SBGN tikslais, kaip susitarta ankstesnėse persvarstymo konferencijose, ypač dabar, kai atsiranda įvairaus pobūdžio pavojų, įskaitant suintensyvėjusį branduolinės technologijos platinimą ir padidėjusią jos paklausą bei prieinamumą, tikimybę, kad tokia technologija ir radioaktyvios medžiagos gali patekti į nusikalstamų organizacijų ir teroristų rankas, ir branduolinių ginklų turinčių valstybių, kurios yra pasirašiusios SBGN, nenorą sumažinti ar panaikinti savo branduolinį arsenalą ir mažiau naudoti savo karinę branduolinio atgrasinimo doktriną,

C.     kadangi valstybinių ir nevalstybinių subjektų vykdomas masinio naikinimo ginklų (angl. MNG) platinimas ir jų pristatymo būdai yra viena didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui,

D.     primindamas ES įsipareigojimą naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad užkirstų kelią ginklų platinimo programoms, keliančioms susirūpinimą pasauliniu lygmeniu, jas sulaikyti, sustabdyti arba, jei įmanoma, panaikinti, kaip aiškiai teigiama ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2003 m. gruodžio 12 d.,

E.     pabrėždamas poreikį, kad ES labiau stengtųsi kovoti su ginklų platinimo srautais ir finansavimu, taikytų sankcijas ginklų platinimo veiksmams ir kurtų priemones nematerialiam žinių ir pažangiosios patirties perdavimui naudodamasi visomis turimomis priemonėmis, įskaitant daugiašales sutartis ir patikrinimo mechanizmus, nacionalinę ir tarptautiniu mastu koordinuojamą eksporto kontrolę, kooperacines grėsmės mažinimo programas ir politinį bei ekonominį lygmenis,

F.     paskatintas dviejų naujų pasiūlymų dėl nusiginklavimo, tokių, kuriuos pateikti 2007 m. sausio mėn. ir 2008 m. sausio mėn. skatino Henry Kissinger, George P. Shultz, William J. Perry ir Sam Nunn, ir kampanijų, pvz., „Global Zero“, kurias vykdant skelbiama, kad vienas iš pagrindinių būdų, kaip užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui ir pasiekti pasaulio saugumo, – visiškai uždrausti ir sunaikinti branduolinius ginklus,

G.     šiuo atžvilgiu palankiai vertina Prancūzijos ir Britanijos vyriausybių iniciatyvas, skirtas branduolinių ginklų arsenalams mažinti,

H.     ypač paskatintas daugelio išrinktojo Prezidento Baracko Obamos pareiškimų dėl JAV branduolinės politikos, kuriuose jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos sieks, kad pasaulyje nebūtų branduolinių ginklų, ir bendradarbiaus su Rusija siekdamos JAV ir Rusijos balistines raketas atjungti nuo ūmaus perspėjimo sistemos ir žymiai sumažinti JAV branduolinių ginklų ir medžiagų atsargas; pritaria JAV TATENA saugos garantijų susitarimų papildomų protokolų ratifikavimą, nes tai kuria pasitikėjimą stiprinančias priemones; taip pat labai palankiai vertindamas prezidento B. Obamos ketinimą, kad JAV baigs ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (angl. CTBT),

I.      pabrėždamas Europos Sąjungos ir jos partnerių, visų pirma įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir Rusiją, glaudaus koordinavimo ir bendradarbiavimo poreikį, siekiant atnaujinti ir sustiprinti ginklų neplatinimo režimą,

J.      pabrėždamas, kad gyvybiškai svarbu stiprinti SBGN kaip visuotinio ginklų neplatinimo režimo kertinį akmenį ir pripažindamas, kad skubiai reikės tvirto politinio vadovavimo ir daug naujų pažangių, nuoseklių veiksmų, siekiant iš naujo patvirtinti SBGN galiojimą ir stiprinti susitarimus, sutartis ir agentūras, kurios sudaro esamą platinimo ir nusiginklavimo sistemą, įskaitant visų pirma Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį ir Tarptautinę atominės energijos agentūrą,

K.     šiuo atžvilgiu palankiai vertindamas bendrą Didžiosios Britanijos ir Norvegijos iniciatyvą, kuria siekiama vertinti galimo branduolinių ginklų išmontavimo įvykdomumą ir nustatyti aiškias tokio išmontavimo procedūrines priemones bei su tuo susijusias patikros procedūras; laikydamas šią iniciatyvą labai palankia ES, NATO ir kitiems susijusiems subjektams,

L.     atkreipdamas dėmesį į 2008 m. gruodžio 5 d. ES pirmininkaujančios Prancūzijos laišką nusiginklavimo klausimais JT Generaliniam sekretoriui Banui Ki-moonui,

M.    pritardamas 2008 m. gruodžio 9 d. ES vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) Javier Solanos kalbai, pasakytai konferencijoje „Taika ir nusiginklavimas. Pasaulis be branduolinių ginklų“, kurioje jis išreiškė džiaugsmą dėl to, kad branduolinio nusiginklavimo klausimas vėl yra vienas svarbiausių tarptautinėje darbotvarkėje, ir pabrėžė, kad ES turi įtraukti ginklų neplatinimą į bendrą politiką,

N.     pabrėždamas platesnį „ginklų neplatinimo nuostatų“ įtraukimo į ES ir trečiųjų valstybių susitarimus, sudarytus nuo 2003 m., taikymą

O.     atsižvelgdamas į ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo iniciatyvas, vykdomas ne JT sistemoje ir patvirtintas ES, pvz., Ginklų neplatinimo saugumo iniciatyvą ir „Didžiojo aštuoneto“ visuotinę partnerystę,

P.     palankiai vertindamas tą faktą, kad Komisija dalyvauja Branduolinių tiekėjų grupėje SBGN persvarstymo konferencijoje stebėtojo teisėmis, ir kad Tarybos sekretoriatas taip pat dalyvauja SBGN pakartotinio svarstymo konferencijoje priklausydamas EK delegacijai arba su ES pirmininkaujančia valstybe nare,

1.      pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

(a)  rengiantis siekti sėkmingų 2010 m. SBGN šalių m. konferencijos šios sutarties persvarstymo klausimu rezultatų, persvarstyti ir atnaujinti 2005 m. balandžio 25 d. Tarybos bendrąją poziciją 2005/329/PESC dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2005 m. peržiūros konferencijos[7], kurią ketinama patvirtinti per 2009 m. gruodžio mėn. vyksiančią Europos Vadovų Tarybą, o ši pozicija toliau stiprins visus tris esamus SBGN ramsčius;

(b)  dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas ginklų neplatinimo taisyklių ir priemonių visuotinis taikymas bei įgyvendinimas, visų pirma gerinant patikros priemones;

(c)             aktyviai remti, bendradarbiaujant su partneriais, konkrečius pasiūlymus dėl to, kad visas branduolinio kuras būtų gaminamas, naudojamas ir perdirbamas taikant TATENA kontrolę, įskaitant tarptautinio branduolinio kuro banko sukūrimą; be to, remti perspektyviausias su branduolinio kuro ciklu susijusios veiklos daugiašališkumo iniciatyvas, atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas pritaria Tarybos ir Komisijos pasirengimui finansiškai prisidėti skiriant iki 25 mln. EUR branduolinio kuro bankui, valdomam TATENA, sukurti ir norėtų matyti greitą Bendrų veiksmų minėtąja tema patvirtinimą;,

d)   toliau remti pastangas stiprinti TATENA įsipareigojimus, įskaitant TATENA saugos garantijų susitarimų papildomų protokolų platesnį taikymą ir kitus veiksmus, skirtus pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms kurti; užtikrinti, kad šiam tikslui pasiekti bus skirtos pakankamos lėšos, nes tokiu būdu pavyks įvykdyti esminį įsipareigojimą - užtikrinti branduolinės veiklos saugumą;

(e)  daryti didelę pažangą dėl „Didžiojo aštuoneto“ partnerystės iniciatyvos, Ginklų neplatinimo saugumo iniciatyvos ir Pasaulinę grėsmių mažinimo iniciatyvos, taip pat siekti išankstinio Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (angl. CTBT) įsigaliojimo;

(f)   palaikyti išsamesnį dialogą su naująja JAV administracija ir visomis branduolinių ginklų turinčiomis šalimis, siekiant dirbti pagal bendrą darbotvarkę, kurios tikslas – palaipsniui mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas; ypač remti tuos JAV ir Rusijos veiksmus, kuriais siekiama žymiai sumažinti jų turimų branduolinių ginklų skaičių, kaip numatyta START I ir SORT; skubinti ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (angl. CTBT) ir atnaujinti START susitarimą;

(g)  SBGN 2010 m. konferencijoje šios sutarties persvarstymo klausimu parengti strategijas, kurių tikslas – pasiekti susitarimą dėl sutarties, kuria būtų siekiama ginklams gaminti naudojamos daliosios medžiagos gamybą sustabdyti nediskriminuojant, t. y. susiderėtoje sutartyje turi būti reikalaujama, kad ginklams gaminti naudojamos daliosios medžiagos gamybos atsisakytų ir išmontuotų visus savo esamus ginklams naudojamos daliosios medžiagos gamybos įrenginius ne tik branduolinių ginklų neturinčios valstybės ar valstybės, nepasirašiusios SBGN, bet ir penkios JT Saugumo Tarybos narės, kurių visos turi branduolinių ginklų;

(h)  visapusiškai remti priemonių, kuriomis tikrinama, kaip įgyvendinami visi turimi dokumentai dėl ginklų neplatinimo, stiprinimą ir tobulinimą;

(i)  prašo atlikti masinio naikinimo ginklų neplatinimo nuostatų naudojimo veiksmingumo ES ir trečiųjų valstybių susitarimuose vertinimą;

(j)  reguliariai pranešti Parlamentui apie visus parengiamuosius susitikimus rengiantis 2010 m. SBGN persvarstymo konferencijai ir tinkamai atsižvelgti į jo nuomonę ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais, susijusiais su šia konferencija;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. konferencijos šios sutarties persvarstymo klausimu pirmininkui, ES valstybių narių parlamentams, organizacijai „Parlamentų nariai už branduolinių ginklų neplatinimą ir nusiginklavimą“ ir organizacijai „Merai už taiką“.

• [1]  OL C 98 E, 2007 4 23, p. 152.
• [2]  OL C 320 E, 2005 12 15, p. 253.
• [3]  OL C 280E, 2006 11 18, p. 453.
• [4]  OL C 301 E, 2007 12 13, p. 146.
• [5]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0255.
• [6]  Jungtinės Tautos: Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2000 m. konferencija šios sutarties persvarstymo klausimu, NPT/CONF.2000/28 (I ir II dalys).
• [7]  OL L 106, 2005 4 27, p. 32.

AIŠKINAMOJI DALIS

Rekomendacija Tarybai dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (BGNS) ateities.

Daugelį metų Europos Parlamentas vaidino pagrindinį vaidmenį skatinant griežtai kontroliuoti ginklų, kurie laikomi pernelyg kenksmingais arba beatodairiškai paveikiančiais ir kariškius, ir civilius, rūšis. Todėl Parlamentas visapusiškai remia tarptautines sutartis, kaip antai JT veiksmų programą, skirtą kovai su neteisėtu šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės (ŠGLG) naudojimu, taip pat pasaulines sutartis dėl priešpėstinių minų, kasetinių sprogmenų, cheminių ginklų ir biologinių ginklų uždraudimo.

Branduolinių ginklų klausimais Europos Parlamentas metodiškai priima rezoliucijas kiekvienos konferencijos dėl BGNS peržiūros proga nuo 1970 m., kai BGNS įsigaliojo, taip pat Parengiamojo komiteto posėdžių proga. Visomis šiomis rezoliucijomis siekiama sustiprinti BGNS ir jos įgyvendinimą, taip pat teikti Europos Vadovų Tarybai ir valstybėms narėms rekomendacijas.

Šiame rašte trumpai paaiškinamos pagrindinės BGNS savybės ir nevienareikšmiški 2000 m. bei 2005 m. BGNS peržiūros konferencijų rezultatai. Jame išdėstomi pagrindiniai 2010 m. BGNS peržiūros konferencijos klausimai, pabrėžiama, kad susiformavo naujas tarptautinis klimatas, kuriame palankiai žiūrima į derybas dėl branduolinio nusiginklavimo. Tuomet išdėstomas dviejų pagrindinių pasiūlymų, t. y. Branduolinių ginklų konvencijos ir Hirosimos ir Nagasakio protokolo, turinys bei bendrosios aplinkybės. Tvirtinama, kad Europos Sąjunga ir BGNS pasirašiusios valstybės gali užtikrinti, kad 2010 m. BGNS peržiūros konferencija susilauks sėkmės tik tuomet, jei bus priimta ir Branduolinių ginklų konvencija, ir Hirosimos ir Nagasakio protokolas.

BGNS ir su ja susijusios problemos

Sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo iš principo yra esminis susitarimas tarp branduolinio ginklo neturinčių valstybių (BGNV), kurios įsipareigoja neįsigyti branduolinių ginklų ir pritarti garantijoms dėl branduolinių įrenginių, o branduolinį ginklą turinčios valstybės (BGTV) įsipareigoja derėtis dėl branduolinio nusiginklavimo. Nors BGNS leido sąlyginai užkirsti kelią masiškam branduolinio ginklo platinimui, bet nepavyko užtikrinti, kad BGTV įgyvendintų savo įsipareigojimus pradėti derybas dėl branduolinio nusiginklavimo, kurio reikalaujama BGNS VI straipsnyje. Be to, nors po šaltojo karo BGTV ėmėsi veiksmų savo branduoliniam arsenalui sumažinti, kai kurios BGTV taip pat ėmėsi modernizuoti savo branduolinę ginkluotę arba ketina tai daryti[1]. Kai kurios BGTV vadovaujasi branduolinio atgrasymo doktrina, kurioje numatyta galimybė smogti pirmąjį smūgį valstybėms, kurios neturi branduolinių ginklų[2].

Nepakankama BGTV pažanga įgyvendinant savo branduolinio nusiginklavimo įsipareigojimus kelia pavojų sutarčiai, ir jei šis klausimas nebus tinkamai sprendžiamas, valstybės gali pasitraukti iš sutarties ir įgyti branduolinių pajėgumų. Nuo sutarties įsigaliojimo Indija, Izraelis ir Pakistanas jos nepasirašė arba neratifikavo ir sukūrė savo branduolinį ginklą. Indija ir Pakistanas tvirtina, kad BGNS yra diskriminacinė, kadangi joje draudžiama branduolinį ginklą turėti visoms valstybėms, išskyrus P5 (Kiniją, Prancūziją, Rusiją, Jungtinę Karalystę ir Jungtines Amerikos Valstijas), ir reikalaujama, kad valstybės, sutarties šalys, išskyrus P5, pritartų garantijoms dėl jų branduolinių įrenginių.

Šiaurės Korėja ratifikavo sutartį, tačiau 2003 m. paskelbė apie pasitraukimą iš jos. Iranas plėtoja savo urano sodrinimo įrenginius, kurie gali jam leisti įgyti branduolinių pajėgumų, jei Irano vyriausybė nuspręstų pasitraukti iš BGNS ir atsisakyti dabar galiojančių garantijų dėl savo branduolinių įrenginių. Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja pasisako už visapusišką ir nediskriminacinę programą, kuria būtų siekiama atsisakyti branduolinių ginklų įgyvendinant branduolinių ginklų konvenciją (BGK).

Turbūt galima suprasti, kad šaltojo karo metu supervalstybių konfrontacija neleido pasiekti pažangos įgyvendinant BGNS numatytą branduolinio nusiginklavimo įsipareigojimą. Iškart po šaltojo karo atrodė, kad atsirado naujų nusiginklavimo galimybių. Išties 1995 m. ir 2000 m. BGNS peržiūros konferencijose buvo reikšmingų diplomatinių laimėjimų.

1995 m. valstybės, sutarties šalys, susitarė, pasibaigus numatytam 25 metų sutarties galiojimo laikotarpiui, pratęsti jos galiojimą „neribotam laikui“, papildydamos ją esminėmis sąlygomis, įskaitant įsipareigojimą iki 1996 m. sudaryti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, pradėti derybas dėl sutarties dėl skiliųjų medžiagų kontrolės ir siekti visiško branduolinio nusiginklavimo. Valstybės taip pat priėmė rezoliuciją, kurioje raginama Artimuosiuose Rytuose suformuoti zoną be branduolinio ginklo, ir susitarė stiprinti BGNS peržiūros procesą.

2000 m. valstybės, sutarties šalys, bendru sutarimu pritarė trylikai praktinių žingsnių, siekiant metodiškų ir pažangių pastangų įgyvendinti BGNS VI straipsnį, kuriame įtvirtintas valstybių, sutarties šalių, branduolinio nusiginklavimo įsipareigojimas. Šiuos žingsnius būtų galima apibendrinti taip: aiškus branduolinį ginklą turinčių valstybių įsipareigojimas visiškai sunaikinti savo branduolinį arsenalą, konkrečios suderintos priemonės, siekiant dar labiau sumažinti branduolinių ginklų sistemų operacinius pajėgumus, visų branduolinį ginklą turinčių valstybių veiksmai, lemiantys branduolinį nusiginklavimą siekiant tarptautinio stabilumo, branduoliniam nusiginklavimui taikomas negrįžtamumo principas, tikrinimo pajėgumų plėtra, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi susitarimų dėl branduolinio nusiginklavimo, kuriant ir išsaugant pasaulį be branduolinių ginklų.

Tačiau pažanga įgyvendinant žingsnius, dėl kurių sutarta 2000 m., yra nepakankama, jei jos išvis būta. 2005 m. BGNS peržiūros konferencijoje valstybėms, sutarties šalims, sunkiai sekėsi parengti bendrą darbotvarkę ir nepavyko susitarti dėl jokio baigiamojo dokumento pirmiausia dėl branduolinį ginklą turinčių valstybių ir branduolinio ginklo neturinčių valstybių nesutarimų. Pirmosios pabrėžė, kad svarbu stiprinti branduolinio ginklo neplatinimo pastangas ir sutelkti dėmesį į konkrečius faktinio ar įtariamo sutartyje nustatytų neplatinimo įsipareigojimų pažeidimo atvejus. Branduolinio ginklo neturinčios valstybės pabrėžė nusiginklavimo įsipareigojimų laikymosi ir įgyvendinimo svarbą. Įvykiai, nesusiję su peržiūros procesu, taip pat trukdė pažangai: 2003 m. įvyko JAV ir Didžiosios Britanijos vadovaujama invazija į Iraką, apkaltinus jį turint branduolinių ginklų, t. y. neįgyvendinus Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties; Jungtinės Amerikos Valstijos pasitraukė iš sutarties dėl antibalistinių raketų; valstybėms nepavyko pradėti derybų dėl sutarties, uždraudžiančios skiliųjų medžiagų branduoliniams ginklams gamybą.

Nuo 2005 m. BGNS peržiūros konferencijos susirūpinimą branduolinio ginklo neplatinimo klausimais padidino Šiaurės Korėjos sprendimas atlikti branduolinį bandymą, tariamas Irano ketinimas sukurti patobulintą urano sodrinimo programą, kai kurių kitų valstybių (ypač Artimųjų Rytų) pareiškimai apie planus pradėti civilines branduolinės energijos programas ir tebesitęsiantis BGTV nenoras įgyvendinti savo nusiginklavimo įsipareigojimus.

Kas bus svarstoma 2010 m. BGNS peržiūros konferencijoje?

Kita peržiūros konferencija vyks 2010 m. balandžio ir gegužės mėn. Niujorke. Parengiamojo komiteto posėdžiai, kurie yra atviri visoms BGNS pasirašiusioms valstybėms, buvo surengti 2007 m. ir 2008 m. Trečiasis ir paskutinis Parengiamojo komiteto posėdis prieš šią konferenciją vyks 2009 m. gegužės 4–15 d. Niujorke. Klausimai, kurie bus nagrinėjami šio peržiūros proceso metu:

· 1995 m. ir 2000 m. branduolinio nusiginklavimo įsipareigojimų įgyvendinimas;

· 1995 m. rezoliucijos dėl Artimųjų Rytų operacionalizavimas;

· Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties įsigaliojimas;

· derybų dėl sutarties dėl skiliųjų medžiagų pradžia;

· kokybinis ir kiekybinis branduolinių pajėgų gerinimas branduolinį ginklą turinčiose valstybėse;

· sutarties visuotinimo didinimas;

· „neigiamos saugumo garantijos“;

· papildomų zonų be branduolinio ginklo steigimas;

· susitarimai su NATO valstybėmis dėl bendro branduolinių pajėgumų naudojimo;

· derybų dėl branduolinių ginklų konvencijos pradžia ir praktiniai parengiamieji darbai tokioms deryboms remti;

· Šiaurės Korėjos, Irano ir Sirijos branduolinės programos;

· ataskaitų apie branduolinį nusiginklavimą teikimo sistemos sukūrimas;

· nuolatinio BGNS sekretoriato įsteigimas.

2009 m. BGNS parengiamojo komiteto posėdis bus pirmasis BGNS posėdis dalyvaujant naujajai JAV administracijai, surengtas po naujos vyraujančios politinės paramos branduolinio nusiginklavimo visame pasaulyje tikslui bangos, įskaitant buvusių aukšto rango BGTV pareigūnų, įvairių politinių pakraipų parlamentarų, pilietinės visuomenės lyderių, Nobelio premijos laureatų ir merų ateities vizijas. Šiose vizijose taip pat pabrėžiama Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties, Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (angl. START I), kurių galiojimas baigiasi 2009 m., ir Puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties (angl. SORT) visapusiško ratifikavimo svarba.

Taigi yra nemenka galimybė, kad visuotinio branduolinio nusiginklavimo programa sulauks paramos 2009 m. BGNS parengiamojo komiteto posėdyje ir dėl jos bus susitarta 2010 m. BGNS peržiūros konferencijoje. Čia dėmesys turi būti sutelktas į pasaulio be branduolinio ginklo siekio įgyvendinimą per branduolinių ginklų konvenciją, kuri patvirtinama kaip vienintelė viską apimanti sutartis arba kaip susitarimų paketas.

Europos Parlamentas jau ne kartą pasisakė už branduolinį nusiginklavimą, ypač artėjant parengiamųjų komitetų posėdžiams rengiantis 2010 m. BGNS peržiūros konferencijoms[3]. Be to, EP 2005 m. kovo 9 d. rezoliucijoje pareiškė, kad ES turi paremti pavyzdinės Branduolinių ginklų konvencijos patvirtinimą[4].

EP taip pat parėmė tarptautinės merų kampanijos nusiginklavimo iniciatyvas. 2005 m. kovo 10 d. rezoliucijoje EP pareiškė, kad jis „iš naujo reiškia paramą Hirosimos ir Nagasakio merų pradėtai tarptautinei merų kampanijai už branduolinį nusiginklavimą ir rekomenduoja, kad tarptautinė bendruomenė atidžiai apsvarstytų šios kampanijos „2020 m. vizijos projektą“, kuriame primygtinai siūloma parengti visų branduolinių ginklų sunaikinimo programą ir jos tvarkaraštį“[5].

Kas yra Branduolinių ginklų konvencija ir kaip ji atsirado?

Branduolinių ginklų konvencija yra siūloma tarptautinė sutartis, kuria siekiama uždrausti branduolinių ginklų kūrimą, bandymą, gamybą, kaupimą, perdavimą, naudojimą ir grasinimą panaudoti, taip pat numatomas jų sunaikinimas. Jos forma būtų panaši į dabar galiojančių konvencijų, kuriomis draudžiami kitų kategorijų ginklai, kaip antai biologiniai ginklai, cheminiai ginklai, priešpėstinės minos ir kasetiniai sprogmenys.

Pavyzdinėje konvencijoje[6] būtų reikalaujama, kad branduolinių ginklų turinčios valstybės juos sunaikintų per keletą etapų, pirmiausia panaikindamos jų aukščiausios parengties statusą, išveždamos juos iš dislokacijos vietų, nuimdamos kovines galvutes nuo jų gabenimo priemonių, deaktyvuodamos kovines galvutes pašalinant sprogstamuosius užtaisus ir perduodamos skiliąsias medžiagas JT kontrolei. Konvencijoje būtų uždrausti ne tik branduoliniai ginklai, bet ir jiems gaminti tinkamų skiliųjų medžiagų, konkrečiai labai prisodrinto urano ir atskirto plutonio, gamyba.

Konvencija būtų įsteigta agentūra, užtikrinsianti, kad valstybės narės laikytųsi sutarties nuostatų. Šiai įstaigai branduolinių ginklų turinčios valstybės teiktų ataskaitas, ji vykdytų ginkluotės objektų patikras, palydovinėmis fotografijomis ir nuotoliniais davikliais rinktų žvalgybinius duomenis, taip pat atliktų branduoliniams ginklams gaminti tinkamų medžiagų gamybos ir perdavimo stebėseną.

Branduolinių ginklų konvencijos bendrosios aplinkybės

Kasmet nuo 1996 m. JT Generalinė asamblėja priima rezoliuciją, kurioje visos valstybės raginamos nedelsiant įvykdyti savo nusiginklavimo įsipareigojimus, kaip suformuluota Tarptautinio Teisingumo Teismo 1996 m. patariamojoje nuomonėje, „pradėdamos daugiašales derybas siekiant greitai pasirašyti branduolinių ginklų konvenciją“. 2007 m. už šią rezoliuciją balsavo 127 valstybės, įskaitant keturias branduolinių ginklų turinčias valstybes: Kiniją, Indiją, Pakistaną ir Šiaurės Korėją.

1997 m. teisės, mokslo, nusiginklavimo ir derybų ekspertų grupė parengė pavyzdinę branduolinių ginklų konvenciją, kurią Kosta Rika pateikė JT Generaliniam Sekretoriui kaip svarstytiną projektą.

2000 m. Kosta Rika ir Malaizija BGNS peržiūros konferencijoms pateikė darbinį dokumentą[7], kuriame raginama pradėti derybas dėl BGK, kuri būtų veiksmingiausias būdas įgyvendinti BGNS nustatytą nusiginklavimo įsipareigojimą ir užtikrint BGNS visuotinumą (atsižvelgiant į tai, kad Indija ir Pakistanas remia BGK, bet ne dabar galiojančios redakcijos BGNS). Pavyzdinė BGK buvo pristatyta kaip dokumentas, galintis būti naudingas tokiose derybose.

Naujesnės redakcijos pavyzdinė konvencija buvo pateikta 2007 m. per pirmąjį Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijos parengiamojo komiteto posėdį (2007 m. balandžio 30 d. – gegužės 11 d., Viena).

Ta proga Kosta Rika vėl pateikė darbo dokumentą, atsižvelgdama į ankstesniuose darbo dokumentuose pareikštus raginimus ir juos pakartodama[8]. Darbo dokumente buvo aprašyta, kaip Branduolinių ginklų konvencijoje numatoma pasinaudoti dabartiniais branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo mechanizmais ir priemonėmis, kaip antai BGNS, zonomis be branduolinio ginklo, Visuotine branduolinių bandymų uždraudimo sutartimi, Tarptautinės atominės energetikos agentūros garantijomis, Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartimi (VNBP) ir Strateginės ginkluotės mažinimo sutartimi (angl. START). Tuomet išnagrinėti papildomi mechanizmai ir priemonės, kurie būtų reikalingi.

Darbo dokumente konkrečiai sutarties šalys raginamos „pradėti daugiašales derybas dėl branduolinių ginklų konvencijos sudarymo ir pakviesti kitas valstybes, dar neprisijungusias prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, pradėti tokias derybas“[9]. Siekiant palengvinti šį procesą, darbo dokumente sutarties šalys taip pat raginamos imtis parengiamųjų veiksmų dėl branduolinių ginklų konvencijos priėmimo „toliau svarstant branduolinių ginklų konvencijai arba priemonių sistemai aktualius teisinius, techninius ir politinius klausimus“[10].

Darbo dokumente pripažįstama, kad visiškas branduolinis nusiginklavimas yra kompleksinis procesas, susidėsiantis iš daugelio veiksmų ir mechanizmų. Todėl jos siūlo metodą, suderinantį laipsnišką procesą su išsamiu procesu. Jų nuomone, svarbu sutelkti tarptautinės bendruomenės dėmesį į konkrečius veiksmus siekiant branduolinio nusiginklavimo, kuriuos galima atlikti trumpuoju laikotarpiu. Taip pat būtina tuo pačiu metu apsvarstyti reikalavimus dėl visapusiško branduolinio nusiginklavimo režimo, kad būtų aišku, koks yra galutinis branduolinio nusiginklavimo tikslas.

2008 m. spalio 24 d. Jungtinių Tautų būstinėje Rytų – Vakarų instituto surengtame renginyje, JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon pareiškė savo paramą BGK – svarbiausiam savo penkerių metų plano punktui: „[BGNS pasirašiusios valstybės] galėtų apsvarstyti galimybę susitarti dėl branduolinių ginklų konvencijos, sustiprintos rimta patikros sistema, kaip jau ilgą laiką siūlo Jungtinės Tautos. Kosta Rikos ir Malaizijos prašymu aš visoms JT valstybės narėms išplatinau tokios konvencijos projektą, kuris yra tinkamas atskaitos taškas.“

Kas yra Hirosimos ir Nagasakio protokolas ir kaip jis susijęs su pasiūlymu dėl Branduolinių ginklų konvencijos?

Hirosimos ir Nagasakio protokole, kurį 2008 m. gegužės mėn. parengiamojo komiteto posėdyje pateikė kampanijos „Merai už taiką“ dalyviai, numatyti trys pagrindiniai tikslai: pirma, raginti ir užtikrinti, kad BGNS pasirašiusios valstybės 2010 m. peržiūros konferencijoje įsipareigotų pradėti derybas dėl Branduolinių ginklų konvencijos; antra, raginti įgyvendinti tai, dėl ko jau susitarta anksčiau branduolinio nusiginklavimo srityje; trečia, numatyti priemones, dėl kurių būtų galima susitarti iki derybų ar derybų metu. Paprastais žodžiais tariant, Hirosimos ir Nagasakio protokolu siekiama paspartinti diplomatines pastangas užtikrinti, kad būtų imamasi veiksmų įgyvendinti ankstesnius ir naujus nusiginklavimo pasiūlymus.

Hirosimos ir Nagasakio protokolas susideda iš trijų straipsnių:

I straipsnyje valstybės, įgyvendinančios branduolinio ginklo programas, raginamos imtis veiksmų, kurių galima imtis nedelsiant ir reikalaujančių mažų arba nereikalaujančių jokių sąnaudų, tačiau parodančių pasiryžimą atsisakyti branduolinės ginkluotės.

Įsigijimo programos ir pasirengimas naudoti turi būti nutraukti. Imantis atsargumo priemonių, visi branduoliniai ginklai ir jiems reikalingos medžiagos turi būti patalpinti į saugyklas laikantis saugos ir saugumo reikalavimų.

II straipsnyje nustatytas įpareigojimas pradėti derybas dėl Branduolinių ginklų konvencijos, numatant aiškius rodiklius, pagal kuriuos 2015 m. BGNS peržiūros konferencijoje būtų vertinama pažanga siekiant pasaulio be branduolinių ginklų iki 2020 m.

III straipsnyje pabrėžiama, kad Protokolo pagrindas – BGNS, nedviprasmiškai pareiškiama, kad juo jokiu būdu nesumažinami nė vienos valstybės, Sutarties Šalies, įsipareigojimai pagal BGNS.

Protokolas, kuris bus pateiktas 3-iajame Parengiamojo komiteto posėdyje, turėtų būti patvirtintas 2010 m. peržiūros konferencijoje kaip atskiras protokolas arba kaip sutarties papildymas. Jį patvirtinus, šalys būtų įpareigotos iškart pradėti derybas ir jas be pertraukos tęsti iki pabaigos.

Protokole raginama įsteigti sekretoriatą, kuris talkintų derybose. Jame nenurodyta, kada tiksliai turi būti užbaigtos derybos, bet numatyti konkretūs tam tikrų branduolinio nusiginklavimo aspektų įgyvendinimo tikslai 2015 m. ir 2020 m. Iki 2015 m. turi būti nutrauktas įsigijimas ir atsisakyta grasinimų (atliekant atitinkamas patikras), o iki 2020 m. turi būti sunaikinti branduoliniai ginklai, taip pat infrastruktūra ir medžiagų sankaupos. Iš to galima daryti išvadą, kad derybas teks užbaigti iki pirmojo tikslo įgyvendinimo datos, kad iki 2015 m. būtų galima numatyti atitinkamus tolesnius tikslus. „Merai už taiką“ pasirinko 2020 m., kadangi dabartiniuose branduolinių ginklų išmontavimo objektuose branduolinių ginklų sunaikinimo darbai galėtų būti užbaigti, jei jie bus tęsiami tuo pačiu tempu, kuriuo buvo dirbama nuo šaltojo karo pabaigos (1991 m.).

Protokole laikomasi nuomonės, kad branduolinių ginklų turinčios valstybės privalo įsipareigoti branduolinio ginklo neturinčioms valstybėms nustoti naudotis BGNS suteiktu diskriminaciniu pranašumu, numatydamos abipusius naujų branduolinių ginklų įsigijimo moratoriumus. Protokole taip pat raginama branduolinius ginklus ir juos gaminti tinkamas medžiagas kuo skubiau patalpinti į saugyklas laikantis saugos ir saugumo reikalavimų. Taip pat labai svarbu, kad branduolinių ginklų turinčios valstybės ir organizacijos, pvz., NATO, pareikštų, kad jos nenaudos branduolinio ginklo gindamosi nuo įprastinių užpuolimų.

• [1]  Pvz., Gynybos sekretorius Robert Gates 2008 m. sausio mėn. užsiminė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų atnaujinti savo branduolinių ginklų arsenalą. 2008 m. spalio 29 d. „Gates' nuclear Warning“. Los Angeles Times, p. A-8. Originali kalba: Robert Gates: Nuclear Weapons and Deterrence in the 21st century. Carnegie Endowment for international peace (2008 m. spalio 28 d.).
• [2]  Ibid. George Perkovich ir James N. Acton (2008 m. kovo 1 d.). Chapter one: Establishing the Political Conditions to Enhance the Feasibility of Abolishing Nuclear Weapons. Adelphi Papers. 48 t., Routledge. (pvz., žr. p. 18–21 dėl prevencinio branduolinio smūgio panaudojimo). David S. Yost, (2006) France's new nuclear doctrine. International Affairs, 82 t., Nr. 4.
• [3] ¹ Priimti tekstai, P6_TA(2008)0255.
• [4] ² 2005 m. kovo 9 d. rezoliucija (10 punktas): „ragina ES daug dirbti siekiant priimti pavyzdinę Branduolinių ginklų konvenciją, kuri jau pateikta JT ir kurioje galėtų būti numatyti pagrindiniai veiksmai teisiškai privalomame nusiginklavimo procese.“
• [5] ³ EP rezoliucija dėl Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties peržiūros konferencijos: branduoliniai ginklai Šiaurės Korėjoje ir Irane, P6_TA(2005)0075, 20 punktas.
• [6] ⁴ NPT/Conf.2010/P.CI/WP17.                                                                                                                 
• [7] ¹ NPT/Conf.2000/MC.I/SB.1/WP.4, 2000 m. gegužės 8 d., 200 Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo Šalių peržiūros konferencija. Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamosios nuomonės dėl grasinimo panaudoti branduolinį ginklą ar jo panaudojimo tolesnis nagrinėjimas. Malaizijos ir Kosta Rikos pateikti darbo dokumentai.
• [8] ² NPT/Conf.2010/P.CI/WP17.
• [9] ³ Ibid, 5.B punktas.
• [10] ⁴ Ibid, 5.C punktas.

PASIŪLYMAS DĖL REKOMENDACIJOS (B6-0421/2008) (11.9.2008  )

pagal Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 1 dalį

pateikė Annemie Neyts-Uyttebroeck ALDE frakcijos vardu ir Angelika Beer Verts/ALE frakcijos vardu

dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (SBGN) ateities

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1540 (2004) ir Nr. 1673 (2006) dėl masinio naikinimo ginklų (MNG) neplatinimo,

–   atsižvelgdamas į tai, kad įgyvendinama Europos saugumo strategija, ir ypač į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurią 2003 m. gruodžio 12 d. priėmė Europos Vadovų Taryba,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl SBGN,    

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 1 dalį,

A. pabrėždamas bendrą Europos Sąjungos sutarimą dėl SBGN atnaujinimo ir stiprinimo nuo dabar iki būsimos SBGN šalių 2010 m. konferencijos šios sutarties persvarstymo klausimu,

B.  kadangi, atsižvelgiant į didėjantį branduolinio ginklo neplatinimo tvarkos žlugimo pavojų, ypač svarbu atkurti bendrą tarptautinį sutarimą dėl skubaus branduolinio nusiginklavimo,

1.  pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

a)   dalyvauti ir aktyviai bendradarbiauti rengiant SBGN šalių 2010 m. konferenciją šios sutarties persvarstymo klausimu;

b)   sukurti SBGN stiprinimo strategiją glaudžiai bendradarbiaujant su NATO partnerėmis, kurios nėra ES valstybės narės;

c)   skatinti parengti Branduolinių ginklų konvenciją, kuri apimtų ir stiprintų jau taikomas neplatinimo ir nusiginklavimo priemones, įskaitant SBGN, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį ir Tarptautinę atominės energetikos agentūrą, taip pat pasiūlymus dėl Daliųjų medžiagų mažinimo sutarties ir žemyno bei regioninių sutarčių dėl zonų be branduolinio ginklo;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti Komisijai, valstybėms narėms, Jungtinėms Tautoms ir prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (BGNS) prisijungusių šalių parlamentams.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	31.3.2009
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	40 5 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Sir Robert Atkins, Angelika Beer, Călin Cătălin Chiriţă, Véronique De Keyser, Jas Gawronski, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Jelko Kacin, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Johannes Lebech, Willy Meyer Pleite, Francisco José Millán Mon, Baroness Nicholson of Winterbourne, Raimon Obiols i Germà, Justas Vincas Paleckis, Ioan Mircea Paşcu, Béatrice Patrie, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, João de Deus Pinheiro, Hubert Pirker, Pierre Pribetich, Libor Rouček, Flaviu Călin Rus, Katrin Saks, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Hannes Swoboda, István Szent-Iványi, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Andrzej Wielowieyski, Jan Marinus Wiersma, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Laima Liucija Andrikienė, Árpád Duka-Zólyomi, Milan Horáček, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Jules Maaten, Erik Meijer, Nickolay Mladenov, Rihards Pīks
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Brigitte Fouré