PRANEŠIMAS dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje (skolininkų turto skaidrumas)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (15.12.2008)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

6.4.2009 - (2008/2233(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėja: Neena Gill
Nuomonės referentas (*):
Antolín Sánchez Presedo, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

Procedūra : 2008/2233(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0252/2009

Pateikti tekstai :

A6-0252/2009

Debatai :

PV 21/04/2009 - 26
CRE 21/04/2009 - 26

Balsavimas :

PV 22/04/2009 - 6.22

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0238

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje (skolininkų turto skaidrumas)

(2008/2233(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į EB sutarties 65 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. kovo 6 d. Žaliąją knygą „Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje: skolininkų turto skaidrumas“ (COM(2008)0128),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. spalio 24 d. Žaliąją knygą „Teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo gerinimas: banko sąskaitų areštas“ (COM(2006)0618) ir į 2007 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu[1],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl e. teisingumo[2],

– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2008 m. gruodžio 3 d. nuomonę,

– atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2008 m. rugsėjo 22 d. nuomonę,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6‑0252/2009),

A. kadangi pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus Bendrijos priemonė teisminio bendradarbiavimo su užsieniu susijusiose civilinėse bylose srityje gali būti patvirtinta tik tuo atveju, jei galima įrodyti, kad nacionaliniu lygmeniu neįmanoma pašalinti kliūties, trukdančios kurti vidaus rinką ar jai veikti,

B. kadangi pavėluotas skolų mokėjimas ir jų nemokėjimas kelia pavojų įmonių ir vartotojų interesams, visų pirma tuomet, kai kreditorius ir vykdomosios institucijos neturi informacijos apie skolininko buvimo vietą ar jo turtą; kadangi padėtį apsunkina dabartinė ekonominė aplinka, kurioje norinčioms išlikti įmonėms itin svarbūs pinigų srautai,

C. kadangi su skolų išieškojimu kitoje valstybėje narėje susijusios problemos gali būti didelė kliūtis laisvam mokėjimo pavedimų judėjimui Europos Sąjungoje, taip pat trukdyti naudotis teise į teisingumą; kadangi neužtikrinus teismo sprendimų vykdymo taip pat kenkiama teisingumui ir verslo etikos standartams,

D. kadangi, apskritai, skolų išieškojimas yra didelė problema, kuri tampa dar didesnė, jei ieškiniai tarpvalstybinio pobūdžio, ypač turint mintyje mažąsias įmones, kurios neturi šioje srityje besispecializuojančių teisininkų ar skolų išieškojimo skyrių ir dažnai atsiduria keblioje padėtyje, nes turi skirti darbuotojų, trūkstamų finansinių išteklių ir, svarbiausia, laiko minėtajai problemai spręsti, o ne produktyviai veiklai vykdyti,

E. kadangi tam tikri kurie požymiai rodo, kad Pavėluoto mokėjimo direktyvos[3] nėra pakankamai laikomasi arba ji nėra žinoma; kadangi dabar atnaujinus ir tinkamai įgyvendinus šią direktyvą būtų galima tikėtis didelio poveikio mažinant pavėluoto mokėjimo arba nemokėjimo atvejų skaičių,

F. kadangi labai skiriasi įvairios nacionalinės sutarčių ir bankroto teisės nuostatos, reglamentuojančios tai, kaip sudarydami sutartį kreditoriai gali apsaugoti savo skolą, visų pirma naudodamiesi sąlygomis dėl nuosavybės teisės išsaugojimo arba kitomis panašiomis priemonėmis, kurios dėl tokių skirtumų kartais apeinamos,

G. kadangi priimti Bendrijos teisės aktai, susiję su veiksmingu teismo sprendimų vykdymu, turi būti taikomi visiems skolininkams, iš anksto niekaip neišskiriant sąžiningų ar nesąžiningų skolininkų,

H. kadangi vengimą mokėti skolas, pavėluotą skolų mokėjimą ir jų nemokėjimą dažnai apsunkina nepakankamas šalių atidumas prieš sudarant sutartį ir ją sudarant; kadangi būtina labiau pabrėžti sąmoningumą komercijos srityje ir galimybę numatyti europinio pobūdžio alternatyvias sąlygas pagal bendrą principų sistemą (angl. CFR), nes tai užtikrintų, kad šalys šiuos klausimus tinkamai apsvarstys užmegzdamos komercinius ryšius,

I. kadangi atkreiptas Parlamento dėmesys į tai, kad tarpvalstybiniais atvejais gali kilti didelių problemų dėl nuolat įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, t. y. asmenų, kurie galėtų sumokėti skolas ar įvykdyti įsipareigojimus, tačiau to nedaro, arba asmenų, kurių atveju esama rizikos, kad jie nesumokės pasiskolintų lėšų net jei būtų priimtas jiems nepalankus teismo sprendimas; kadangi galima teigti, kad tokie asmenys dažnai turi daug turto įvairiuose subjektuose, taip pat per sąskaitų tvarkytojus ir patikėtinius, o sėkmingo vykdymo neįmanoma užtikrint neturint reikiamos informacijos; kadangi dažnai būtina gauti tokią informaciją nepranešant apie tai nuolat įsipareigojimų nevykdančiam skolininkui, kuris daugeliu atvejų gali greitai perkelti turtą į kitą jurisdikciją,

J. kadangi taip pat atkreiptas Parlamento dėmesys į tai, kad tam tikros valstybės nevykdo arbitražo sprendimų ar kitos valstybės teismo priimtų sprendimų, o tai paskatino kurti grobuoniškus fondus, kurie daug mažesne kaina superka tokius valstybės skolos vertybinius popierius ir vėliau siekia pelno, užtikrindami skolos įsipareigojimų vykdymą; kadangi tikriausiai būtų geriau ir teisingiau suteikti pradiniams kreditoriams priemonių, kad jie galėtų patys ginti savo teises,

K. kadangi teigiama, kad tik nedaugelis valstybių neturi turto užsienyje, o tuo atveju, jei kreditorius negali tikėtis, kad bus užtikrintas vykdymas (tik) jo valstybėje narėje arba susijusioje valstybėje, vienintelė veiksminga teisių gynimo priemonė – kreiptis į užsienio teismus, visų pirma į kitų ES valstybių narių teismus,

L. kadangi pagal Briuselio I reglamentą[4] kiekviena valstybė narė taiko laikinąsias priemones, nustatomas ir reglamentuojamas pagal kiekvienos iš jų nacionalinę teisę, o pagal tą reglamentą abipusio pripažinimo ir vykdymo principas netaikomas ex parte nutartims; kadangi inter partes nutartis vykdo vykdančiosios šalies teismas, taikydamas kuo tinkamesnes turimas teisių gynimo priemones,

M. kadangi laikinosios priemonės apima i) nutartis suteikti informaciją apie turtą, kuriam gali būti taikomos sprendimo vykdymo priemonės, ii) nutartis išsaugoti turtą tol, kol bus įvykdytas sprendimas ir iii) taip pat gali apimti nutartis dėl laikinojo mokėjimo, pagal kurias kreditoriui iškart sumokama, kol sprendžiamas susijęs ginčas,

N. kadangi laikinosios priemonės turėtų būti taikomos panašiomis sąlygomis, kuriomis jas taiko Teisingumo Teismas, t. y. kreditorius turėtų įtikinti teismą, kad jo reikalavimas pagrįstas (vykdytina teisė – teismo sprendimas, dokumento originalas arba prima facie pagrįstas reikalavimo įrodymas (fumus boni juris)), taip pat įrodyti skubumą (pagrįsta rizika, jog reikalavimas gali būti neįvykdytas, jei nebus taikoma minėtoji priemonė (periculum in mora)); kadangi minėtosios priemonės gali būti taikomos su sąlyga, kad bus pateiktas užstatas,

O. kadangi bylose dėl mažesnių sumų, ypač, kai teisinės išlaidos gali būti pernelyg didelės, delsimas vykdyti teisingumą reiškia teisingumo nevykdymą, o bylose dėl didesnių sumų didžiausia kliūtis gali būti informacijos apie turtą trūkumas; kadangi, atsižvelgiant į tai, sprendžiant abiejų tipų bylas puikiu sprendimu galėtų tapti galimybė priimti nutartis dėl laikinųjų priemonių;

P. kadangi bet kokius Bendrijos veiksmus, pagal kuriuos būtų suteikiama informacija, taip pat reikia svarstyti turint mintyje minėtuosius atvejus, kuriais informacijos trūkumas lemia didelę neteisybę; kadangi neturėdamas informacijos apie skolininko (ir, a fortiori, nuolat įsipareigojimų nevykdančio skolininko) turtą, kurį būtų galima areštuoti vykdant sprendimą, kreditorius negalės užtikrinti sprendimo vykdymo,

Q. kadangi iš tikrųjų ši problema aktuali ne tik tais atvejais, kai jau priimtas sprendimas, kuris nevykdomas, tačiau taip pat gali kilti prieš ieškovams pateikiant ieškinius,

R. kadangi, nepaisant to, neabejotinai būtina užtikrinti, kad bet kokios siūlomos priemonės būtų proporcingos; kadangi, pagal siūlomas priemones taip pat neturėtų būti tiesiog atkartojama tai, ką jau galima užtikrinti pagal galiojančias nacionalines priemones, ir siūlomos priemonės turėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniams ieškiniams, be to, turėtų būti vengiama nereikalingo ir netinkamo derinimo,

S. kadangi pareikštas susirūpinimas, kad tam tikri pasiūlymai dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje užtikrinant skolininkų turto skaidrumą gali pažeisti pagrindines teises, įskaitant teisę į privatumą (duomenų apsauga), pakenkti procesinėms apsaugos priemonėms ir prieštarauti daugelio valstybių narių konstitucinėms tradicijoms,

T. kadangi visi pateikiami pasiūlymai turi būti rentabilūs ir derėti su kitomis Bendrijos politikos sritimis, siekiant išvengti nereikalingo pastangų dubliavimo,

1. džiaugiasi minėtąja 2008 m. kovo 6 d. Komisijos žaliąja knyga, kadangi ja prisidedama prie Lisabonos strategijos siekių;

2. pažymi, kad nepakankamas informacijos, būtinos norint priversti skolininkus vykdyti savo įsipareigojimus, skaidrumas neatitinka bendrųjų geros valios ir turtinės atsakomybės principų; teigia, kad dėl vykdymo procedūras reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų neišmanymo arba jų neveiksmingumo tikriausiai lėčiau kuriama bendra vidaus rinka ir randasi nereikalingų sąnaudų;

3. pabrėžia, kad dėl vėlavimo mokėti, nemokėjimo ir skolų išieškojimo sunkumų kenkiama kreditorių verslui ir vartotojams, mažinamas pasitikėjimas vidaus rinka ir trukdoma imtis teisinių veiksmų;

4. remia integruotą ir veiksmingą strategiją, kuri būtų grindžiama geresnės teisėkūros principu, ir mano, kad reikėtų siekti tikslo, jog mokėjimai užtikrintų nediskriminavimą, jautrių duomenų apsaugą ir teisines garantijas, numatant proporcingas priemones, kurios sudarytų galimybę taikyti skaidrumo reikalavimą ir labai sumažintų duomenų tvarkymo ir valdymo sąnaudas;

5. primygtinai reikalauja, kad kreditoriai turėtų galimybę gauti ne tik visiems prieinamos informacijos, bet, kompetentingai institucijai prižiūrint ar tarpininkaujant, ir duomenų, kurių reikia norint pradėti vykdymo procedūrą ir atgauti skolą visoje vidaus rinkoje taikant nesudėtingą tvarką;

6. pritaria Komisijai, kad tarpvalstybinis skolų išieškojimas vykdant teismo sprendimus yra didelė vidaus rinkos problema, tačiau mano, jog būtina toliau tobulinti Komisijos aptariamus sprendimo būdus norint išspręsti sudėtingiausią problemą, susijusią su nuolat įsipareigojimų nevykdančiais skolininkais;

Pasiūlymas parengti nacionalinių vykdymo teisės aktų ir praktikos vadovą

7. pažymi, kad tokį vadovą gali būti sunku ir brangu parengti ir atnaujinti, o asmenims, norintiems ginti savo teises, gali būti paprasčiau, jei būtų taikoma tik viena tvarka, ir daugeliu atvejų kreditoriams teks konsultuotis su susijusios užsienio jurisdikcijos teisininkais; vis dėlto mano, kad tol, kol netaikoma tinkama tarpvalstybinė tvarka, gali būti naudingas supaprastintas vadovo variantas;

8. yra tvirtai įsitikinęs, kad būtų naudinga skelbti nacionalinius užsienio teisininkų, kurie naudojasi savo teisėmis vidaus rinkoje pagal direktyvas 77/249/EB[5] ir 98/5/EB[6], žinynus; pažymi, kad tokie nacionaliniai žinynai galėtų būti susieti su Komisijos interneto svetaine, taip pat galėtų papildyti vadovą;

Viešųjų registrų informacinės bazės didinimas ir galimybės naudotis jais gerinimas

9. nepritaria galimybei nepagrįstai, be atrankos ir šališkai naudoti visą apie gyventojus turimą, taip pat socialinės apsaugos ir mokesčių registruose esančią informaciją, tačiau pritaria tinkamos ir proporcingos sistemos sukūrimui siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimų vykdymą Europos Sąjungoje;

10. teigia, kad galimybė naudotis gyventojų registrais (tais atvejais, kai jie egzistuoja) gali būti naudinga nustatant asmenų, kurie nevykdo su išlaikymu ar asmeninėmis paskolomis susijusių savo įsipareigojimų, buvimo vietą ir vengiant piktnaudžiavimo;

11. mano, kad tam tikrose jurisdikcijose sėkmingai pradėta naudotis didesniu socialinės apsaugos ir mokesčių registrų prieinamumu, tačiau taip pat būtina užtikrinti, jog būtų laikomasi duomenų apsaugos ir konfidencialumo taisyklių; pažymi, kad tai – visuomenei opus klausimas; be to, pažymi, kad gali kilti teisinių problemų, jei informacija būtų naudojama kitu tikslu nei tas, kuriuo ji surinkta;

12. taip pat pastebi, kad daugelyje valstybių narių mokesčių deklaracijos ir socialinės apsaugos duomenys yra konfidencialūs, o minčiai sukurti registrą, turint mintyje visą netinkamo registre kaupiamos informacijos naudojimo riziką, nebūtų pritarta ir tokia mintis būtų laikoma piktnaudžiavimu vykdomąja valdžia;

13. teigia, kad jei pasiūlymas būtų neproporcingas atsižvelgiant į jo tikslą, juo galėtų būti piktnaudžiaujama ir galėtų būti pažeidžiama teisė į privatumą;

Vykdomųjų institucijų keitimasis informacija

14. mano, kad galbūt verta toliau svarstyti mintį dėl geresnio viešųjų vykdomųjų institucijų bendradarbiavimo, tačiau pažymi, jog tokios institucijos egzistuoja ne visose valstybėse narėse;

Skolininko deklaracija

15. mano, kad skolininko deklaracija gali būti naudinga kaip vienas iš sprendimo vykdymo procedūros aspektų, kai deklaraciją gali papildyti pagal nacionalinę teisę numatomos sankcijos;

16. mano, kad Bendrijai nereikia imtis veiksmų šioje srityje tol, kol neįrodyta, jog valstybių narių taikomos priemonės neveiksmingos;

Kitos priemonės

17. teigia, kad galėtų būti svarstoma mintis numatyti tam tikrą Bendrijos laikinąją priemonę, kuri papildytų nacionalinių teismų taikomas priemones; mano, kad tai galėtų būti paprasta lanksti procedūra, kuri galėtų būti taikoma visoje ES, taigi būtų išvengta delsimo ir nereikalingų išlaidų; mano, kad tokia procedūra taip pat būtų veiksminga ir teisinga, kalbant apie trečiąsias šalis;

18. teigia, kad tokia priemonė taip pat galėtų būti taikoma arbitražo ieškiniams ir į ją galėtų būti atsižvelgta artimiausiu metu peržiūrint Briuselio I reglamentą;

19. ragina Komisiją teikti šiam klausimui pirmenybę ir atlikti a) išsamų problemos vertinimą, b) galimų Bendrijos priemonių pagrįstumo tyrimą ir c) teisių gynimo priemonių, kurios pagal Bendrijos teisę galėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniams aspektams, pagrįstumo tyrimą; mano, kad Komisijos tyrimo ataskaitoje taip pat turėtų būtų nurodytas ir deramai pagrįstas tinkamas visų siūlomų Bendrijos priemonių, kurios turėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniais atvejais, taip pat turėtų papildyti nacionalines šios srities teisių gynimo priemones ir netrukdyti jų taikyti, teisinis pagrindas;

20. ragina Komisiją išsamiai apsvarstyti prieš sudarant sutartį taikomas ir sutartines priemones, kurios gali būti susietos su bendros principų sistemos ir bet kurios su ja susijusios neprivalomos priemonės kūrimu, siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinių sutarčių šalys jas sudarydamos apsvarstytų pavėluoto mokėjimo ir nemokėjimo klausimus;

21. nekantriai laukia Pavėluoto mokėjimo direktyvos peržiūros ir ragina Komisiją kuo skubiau ją pradėti atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį;

22. siūlo atlikti skirtingų nacionalinių teisinių metodų, taikomų nuosavybės teisės išsaugojimui ir kitiems panašiems mechanizmams, tyrimą siekiant užtikrinti jų abipusį pripažinimą;

23. teigia, kad šalis, įgijusi nuosavybės teises pagal teismo sprendimą, turėtų turėti galimybę naudotis šiomis teisėmis tomis pačiomis sąlygomis kaip ir informaciją suteikusi šalis;

o o

24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

[1] OL C 263 E, 2008 10 16, p. 655.
[2] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0637.
[3] 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (OL L 200, 2000 8 8, p. 35).
[4] 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001 1 16, p. 1).
[5] 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL L 78, 1977 3 26, p. 17).
[6] 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL L 77, 1998 3 14, p. 36).

Komisijos konsultaciniame dokumente galima įžvelgti susirūpinimą, kad su skolų išieškojimu kitoje valstybėje susijusios problemos gali būti kliūtis laisvam mokėjimo pavedimų judėjimui Europos Sąjungoje ir trukdyti tinkamai veikti vidaus rinkai. „Sumokėjus pavėluotai ir nesumokėjus taip pat gali būti pakenkta verslininkų ir vartotojų interesams. Visų pirma tai taikytina tuomet, kai kreditorius ir vykdymo institucijos neturi informacijos apie skolininko buvimo vietą ar jo turtą.“

Nuolat įsipareigojimų nevykdantys skolininkai gali tapti didele problema visoje Europos Sąjungoje, ypač mažosioms įmonėms, kurios neturi didelių išteklių (sutartys su tam tikroje srityje besispecializuojančiais teisininkais ar skolų išieškojimo skyriai). Šią problemą galima išspręsti, jei skolininkas turi turto Europos Sąjungoje, jį galima rasti ir pradėti teismo procesą. Tačiau abejotina, ar riboti Komisijos pasiūlymai labai pagerintų padėtį.

Žaliojoje knygoje Komisija siūlo parengti nacionalinių vykdymo teisės aktų ir praktikos vadovą, kuris būtų pateikiamas Europos teisminiame tinkle.

Antra, Komisija domisi galimybe didinti verslo registrų informacinę bazę ir sudaryti geresnes sąlygas jais naudotis.

Šiuos klausimus būtų galima spręsti remiantis pasiūlymais dėl Europos e. teisingumo srities, dėl kurių Parlamentas jau pateikė savo nuomonę.

Trečia, keliama mintis dėl didesnės prieigos prie gyventojų registrų.

Ketvirta, Žaliojoje knygoje klausiama, ar vykdomosioms institucijoms reikėtų suteikti daugiau galimybių naudotis socialinio draudimo ir mokesčių registrais. Tai gana sėkmingai daroma tam tikrose jurisdikcijose, tačiau gali būti pažeidžiamos duomenų apsaugos ir konfidencialumo nuostatos.

Penkta, Komisija siūlo gerinti nacionalinių vykdomųjų institucijų bendradarbiavimą.

Šešta, keliama mintis numatyti europinę turto deklaraciją, kurioje skolininkai privalėtų pateikti informaciją apie visą Europos teisminėje erdvėje turimą turtą ir kurią galbūt papildytų sankcijos.

Galiausiai pranešėja reagavo į Komisijos raginimą imtis kitų galimų priemonių.

Pranešėja mano, kad kreditoriams būtų naudinga, jei būtų įdiegta paprasta lanksti procedūra, pagal kurią visoje ES galėtų būti taikomos šios laikinosios priemonės: 1) nutartis suteikti informaciją apie turtą, kuriam gali būti taikomos teismo sprendimo vykdymo priemonės; 2) nutartis išsaugoti turtą tol, kol bus įvykdytas sprendimas. Tokioms priemonėms gali būti nutartys dėl laikinojo mokėjimo, pagal kurias kreditoriui iškart sumokama, kol sprendžiamas susijęs ginčas.

Jei komitetas mano, kad šį būdą verta toliau nagrinėti, pranešėja siūlytų užsakyti ES laikinųjų priemonių tyrimą, kuriame būtų aptarti šie aspektai:

1) Kaip dabartinės nacionalinės sistemos veikia praktiškai? Tyrimas galėtų apsiriboti viena bendrosios teisės šalimi ir reprezentatyviu kontinentinės teisės šalių skaičiumi, įskaitant bent vieną Rytų Europos sistemą.

2) Dabartinių sistemų patobulinimai, kuriuos verta apsvarstyti. Taigi tyrimas turėtų būti parengtas taip, kad jame būtų apžvelgiamos ES ir trečiųjų šalių sistemos.

3) Sritys, kuriose galėtų būti naudingas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, tyrime turėtų būti nustatytos sistemose trūkstamos laikinosios priemonės, lyginamosios išlaidos ir veiksmingumas, taip pat tai, ar padėtį galima tinkamai pagerinti.

4) Kaip laikinosios nutartys galėtų būti integruotos į bankų sistemos veiklą? Bankai dažnai dalyvauja susijusiame ginče kaip trečiosios šalys, taigi turėtų būti sukurta tokia laikinųjų nutarčių sistema, kuri atitiktų bankų veiklos būdą.

5) Galimas poveikis duomenų apsaugos taisyklėms, norminiams reikalavimams ir konfidencialumui. Pavyzdžiui, ar, paskelbus informaciją, trečiajai šaliai galėtų kilti su reguliavimu susijusių problemų kitoje valstybėje?

6) Teisingumas trečiųjų šalių atžvilgiu (pvz., turto ar informacijos turėtojai), kurios nėra susijusios bylos šalys, tačiau kurioms laikinoji nutartis gali daryti poveikį. (Pavyzdžiui, ar galimi ieškiniai, susiję su nutarties vykdymu?)

7) Kokiai EB sistemai tikriausiai pritartų valstybės narės?

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje: skolininkų turto skaidrumas
(2008/2233(INI))

Pranešėjas (*): Antolín Sánchez Presedo

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. džiaugiasi Komisijos žaliąja knyga „Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje: skolininkų turto skaidrumas“ (COM(2008)0128), kadangi ja prisidedama prie Lisabonos strategijos siekių;

2. nurodo, kad informacijos, būtinos norint priversti skolininkus vykdyti savo įsipareigojimus, skaidrumo trūkumas neatitinka bendrųjų geros valios ir turtinės atsakomybės principų; teigia, kad dėl nepakankamo su vykdymo būdais susijusių nacionalinių teisės aktų išmanymo arba jų neveiksmingumo stabdomas bendrosios vidaus rinkos sukūrimas ir atsiranda nepagrįstų sąnaudų;

4. remia integruotą ir veiksmingą strategiją, kuri būtų pagrįsta geresnės teisėkūros principu, ir mano, kad reikėtų siekti tikslo, kad mokėjimai užtikrintų nediskriminavimą, slaptų duomenų apsaugą ir teisines garantijas, pagal kurias numatomos pakankamos priemonės, kurios sudarytų galimybę taikyti skaidrumo reikalavimą ir labai sumažintų duomenų tvarkymo ir valdymo sąnaudas;

5. primygtinai reikalauja, kad kreditoriai, siekdami pradėti vykdymo procedūrą ir atgauti skolą, turėtų prieigą ne tik prie viešosios informacijos, bet, kompetentingai institucijai vykdant priežiūrą ar tarpininkaujant ir visoje vidaus rinkoje taikant nesudėtingą tvarką, ir prie reikalingų duomenų;

6. siūlo parengti vykdymo teisės aktų ir praktikos vadovą, padidinti informacijos, kurią galima gauti registruose, kiekį ir kokybę, pagerinti prieigą prie šių registrų pagal Bendrijos ar nacionaliniu mastu numatytas taisykles, užtikrinti keitimąsi informacija tarp kompetentingų institucijų ir išnagrinėti kitas tinkamas priemones;

7. siūlo, kad šalis, įgijusi nuosavybės teises pagal teismo sprendimą, galėtų naudotis šiomis teisėmis tomis pačiomis sąlygomis kaip ir jas perdavusi šalis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Manuel António dos Santos, José Manuel García-Margallo y Marfil, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Louis Grech, Benoît Hamon, Othmar Karas, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Hans-Peter Martin, Sirpa Pietikäinen, John Purvis, Bernhard Rapkay, Heide Rühle, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Margarita Starkevičiūtė, Ieke van den Burg, Sahra Wagenknecht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Mia De Vits, Janusz Onyszkiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, Theodor Dumitru Stolojan, Kristian Vigenin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Michael Gahler, Monica Giuntini, Catiuscia Marini

Teisinė informacija - Privatumo politika