PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių

6.4.2009 - (COM(2008)0721 – C6‑0510/2008 – 2008/0216(CNS)) - *

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Raül Romeva i Rueda

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių

(COM(2008)0721 – C6‑0510/2008 – 2008/0216(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0721),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0510/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6‑0253/2009),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) Šiuo metu taikomos kontrolės nuostatos yra išskaidytos įvairiuose sudėtinguose iš dalies sutampančiuose teisės aktuose. Tam tikras kontrolės sistemos nuostatas valstybės narės įgyvendina prastai, dėl to už bendrosios žuvininkystės politikos pažeidimus taikomos įvairios nepakankamos priemonės, o tai trukdo visoje Bendrijoje sukurti vienodas žvejų veiklos sąlygas. Todėl galiojanti tvarka ir ją taikant nustatyti įpareigojimai turėtų būti sujungti, apibendrinti ir supaprastinti, visų pirma mažinant dvigubą reguliavimą ir administracinę naštą.	(4) Šiuo metu taikomos kontrolės nuostatos yra išskaidytos įvairiuose sudėtinguose iš dalies sutampančiuose teisės aktuose. Tam tikras kontrolės sistemos nuostatas valstybės narės įgyvendina prastai ir Komisija nepasiūlė visų reikalingų Reglamento (EEB) Nr. 2847/1993 įgyvendinimo taisyklių. Dėl to už bendrosios žuvininkystės politikos pažeidimus taikomos įvairios nepakankamos priemonės, o tai trukdo visoje Bendrijoje sukurti vienodas žvejų veiklos sąlygas. Todėl galiojanti tvarka ir ją taikant nustatyti įpareigojimai turėtų būti sujungti, apibendrinti ir supaprastinti, visų pirma mažinant dvigubą reguliavimą ir administracinę naštą.
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl reglamento 14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(14a) Bendrajai žuvininkystės politikai priskiriamas gyvųjų vandens išteklių išsaugojimas, valdymas ir naudojimas siekiant, kad bet kokia veikla, kurią vykdant naudojami šie ištekliai, būtų vertinama vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar ji komercinė, ar nekomercinė. Būtų diskriminuojama, jei komercinei žuvininkystei būtų taikoma griežta kontrolė ir apribojimai, o neverslinei žuvininkystei jie dažniausiai būtų netaikomi.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) Kontrolės veikla ir metodai turėtų būti pagrįsti rizikos valdymu, kurį atliekant sistemingai ir išsamiai būtų taikomos kryžminio tikrinimo procedūros.	(19) Kontrolės veikla ir metodai turėtų būti pagrįsti rizikos valdymu, kurį atliekant valstybės narės sistemingai ir išsamiai taikytų kryžminio tikrinimo procedūras. Valstybėms narėms taip pat būtina keistis atitinkama informacija.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) Priežiūros, stebėjimo, atpažinimo ir sekimo sistemos, kurias naudojant užtikrinama jūrų sauga ir saugumas, apsaugoma jūrų aplinka, kontroliuojama žuvininkystė, vykdoma pasienio kontrolė, užtikrinamas bendrasis teisės normų įgyvendinimas ir palengvinama prekyba, turėtų būti sujungtos į integruotąjį jūrų kontrolės tinklą. Šis tinklas yra pritaikytas taip, kad jį naudojant nuolatos būtų įmanoma gauti informacijos apie jūrų sektoriuje vykdomą veiklą ir kad ta informacija būtų pasitelkiama laiku priimant sprendimus. Sukūrus šį tinklą, priežiūros veiklą vykdančios valstybės institucijos savo ruožtu paslaugas galėtų teikti veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Tuo tikslu automatinėmis atpažinimo sistemomis, laivų stebėjimo sistemomis, nurodytomis 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiame išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų, ir įgyvendinant šį reglamentą surinkti laivų aptikimo sistemų duomenys turėtų būti perduoti kitoms valstybės institucijoms, kurios vykdo minėtą priežiūros veiklą, ir jos turėtų juos naudoti.	(24) Priežiūros, stebėjimo, atpažinimo ir sekimo sistemos, kurias naudojant užtikrinama jūrų sauga ir saugumas, apsaugoma jūrų aplinka, kontroliuojama žuvininkystė, vykdoma pasienio kontrolė, užtikrinamas bendrasis teisės normų įgyvendinimas ir palengvinama prekyba, turėtų būti sujungtos į integruotąjį jūrų kontrolės tinklą, kuris galėtų veikti įvairiomis valstybėse narėse esančiomis sąlygomis. Šis tinklas yra pritaikytas taip, kad jį naudojant nuolatos būtų įmanoma gauti informacijos apie jūrų sektoriuje vykdomą veiklą ir kad ta informacija būtų pasitelkiama laiku priimant sprendimus. Sukūrus šį tinklą, priežiūros veiklą vykdančios valstybės institucijos savo ruožtu paslaugas galėtų teikti veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Tuo tikslu automatinėmis atpažinimo sistemomis, laivų stebėjimo sistemomis, nurodytomis 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiame išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų, ir įgyvendinant šį reglamentą surinkti laivų aptikimo sistemų duomenys turėtų būti perduoti kitoms valstybės institucijoms, kurios vykdo minėtą priežiūros veiklą, ir jos turėtų juos naudoti.
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad stebėsenos priemonės būtų tinkamos.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl reglamento 29 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(29) Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai uždrausti žvejoti tam tikrame žvejybos rajone, jeigu valstybės narės kvota ar BLSK jau išnaudotos. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti išskaičiavimus iš kvotų, neduoti leidimo perleisti kvotas ar keistis kvotomis, jeigu reikia užtikrinti, kad valstybės narės siektų bendrosios žuvininkystės politikos tikslų.	(29) Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai uždrausti žvejoti tam tikrame žvejybos rajone, jeigu valstybės narės kvota ar BLSK jau išnaudotos.
Pagrindimas
Turi būti baudžiamos visos valstybės narės, nuolat leidžiančios, kad laivynas viršytų savo kvotą, ar nesiimančios reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos normų. Tačiau tai turi būti daroma ne atliekant išskaičiavimus iš kvotų, neduodant leidimo perleisti kvotas ar keistis kvotomis, nes tai kenkia ne normų nesilaikančiai valstybei narei, o laivynams, kurie gali būti visiškai nesusiję su normų nesilaikymu, ir, keitimosi kvotomis atveju, net kitoms valstybėms narėms, kurios neturi nieko bendra su pažeidimu. Be to, šiomis priemonėmis Komisija galėtų vienašališkai pakeisti santykinį valstybių narių stabilumą.
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl reglamento 34 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(34) Šio reglamento įgyvendinimo priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką. Visos Komisijos priimtos šio reglamento įgyvendinimo priemonės atitiks proporcingumo principą.	(34) Šio reglamento įgyvendinimo priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, su pakeitimais, padarytais 2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimu 2006/512/EB. Visos Komisijos priimtos šio reglamento įgyvendinimo priemonės atitiks proporcingumo principą.
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl reglamento 39 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) Laikantis proporcingumo principo privaloma ir tinkama sukurti įvairiapusę ir vienodą kontrolės priemonių sistemą, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą. Šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti pagal Sutarties 5 straipsnio trečią pastraipą.	(39) Laikantis proporcingumo principo privaloma ir tinkama sukurti įvairiapusę ir vienodą kontrolės priemonių sistemą, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad smulki ir amatininkų žuvininkystė aiškiai skiriasi nuo pramoninės, pragyventi skirtos ir pramoginės žvejybos, ir į tai, kad kontrolės reguliavimo sistema turėtų tinkamai atspindėti šiuos skirtumus. Šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti pagal Sutarties 5 straipsnio trečią pastraipą.
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu nustatoma bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių kontrolės, stebėjimo, priežiūros, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo Bendrijos sistema (toliau – „Bendrijos kontrolės sistema“).	Šiuo reglamentu nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių.
Pagrindimas
Pagal šį reglamentą siekiama kontroliuoti bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) įgyvendinimą, nepažeidžiant papildomų valstybių narių įsipareigojimų.
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) „Žvejybos veikla“ – žuvų paieška, žvejybos įrankių metimas, statymas, vilkimas, sugautų žuvų patalpinimas laive, perkrovimas, laikymas bei perdirbimas laive, jų perkėlimas į varžas ir žuvų bei akvakultūros produktų laikymas varžose.	(1) „Žvejybos veikla“ – žuvų paieška, žvejybos įrankių metimas, statymas, vilkimas, sugautų žuvų patalpinimas laive, perkrovimas, laikymas, iškrovimas bei perdirbimas laive, jų perkėlimas į varžas, žuvų bei akvakultūros produktų laikymas varžose ir tukinimas.
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 6 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) „Sunkus pažeidimas“ – Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla.
Pagrindimas
Termino „sunkus pažeidimas“ apibrėžtis turi derėti su reglamente dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos pateikiama apibrėžtimi, kad būtų išvengta painiavos.
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 7 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7a) „Pramoginė žvejyba“ – nekomercinė gyvųjų vandens išteklių žvejyba poilsio arba sporto tikslais ir, inter alia, pramoginė žūklė, sportinė žvejyba, sporto turnyrai ir kitokių formų pramoginė žvejyba;
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 8 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) „Žvejybos leidimas“ – Bendrijos žvejybos laivui kartu su jo turima žvejybos licencija išduotas žvejybos leidimas, kuriuo laivui suteikiama teisė vykdyti žvejybos veiklą Bendrijos vandenyse apskritai ir (arba) vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą nurodytą laikotarpį nustatytame rajone ar tam tikrame žvejybos rajone laikantis tam tikrų sąlygų.	(8) „Žvejybos leidimas“ – Bendrijos žvejybos laivui kartu su jo turima žvejybos licencija išduotas žvejybos leidimas, kuriuo laivui suteikiama teisė vykdyti žvejybos veiklą ir (arba) tam tikrą žvejybos veiklą nurodytą laikotarpį nustatytame rajone ar tam tikrame žvejybos rajone laikantis tam tikrų sąlygų.
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 17 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) „Perdirbimas“ – procesas, kurį naudojant buvo paruošta gaminių partija. Perdirbimas – tai valymas, filė gamyba, žuvų apdėjimas ledu, pakavimas, konservavimas, užšaldymas, rūkymas, sūdymas, terminis apdorojimas, marinavimas, vytinimas ar ruošimas parduoti kokiu nors kitu būdu.	(17) „Perdirbimas“ – procesas, kurį naudojant buvo paruošta gaminių partija. Perdirbimas – tai filė gamyba, pakavimas, konservavimas, užšaldymas, rūkymas, sūdymas, terminis apdorojimas, marinavimas, vytinimas ar ruošimas parduoti kokiu nors kitu būdu.
Pagrindimas
Įtraukti į perdirbimo procesą valymą ir žuvų apdėjimą ledu yra perdėta ir gali turėti neigiamų pasekmių, pvz., apibrėžiant perdirbtų produktų ženklinimą etiketėmis su užrašu „eco“. Žuvis apdėjus ledu tik galima užtikrinti, kad jas būtų galima išlaikyti laive ir paskui parduoti kaip šviežią, o ne šaldytą produktą. O skubiai išvalyti žuvis praktiškai būtina siekiant išvengti, kad neplistų parazitai, dėl kurių žuvų gali tapti neįmanoma parduoti.
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės kontroliuoja veiklą, kurią jų teritorijoje ar joms ar jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse pagal bendrąją žuvininkystės politiką vykdo bet kurie juridiniai ar fiziniai asmenys, visų pirma žvejybą, perkrovimą, žuvų perkėlimą į varžas arba akvakultūros įrenginius, įskaitant tukinimo įrenginius, žuvininkystės produktų iškrovimą, importą, vežimą, pardavimą ir laikymą.	1. Valstybės narės kontroliuoja veiklą, kurią jų teritorijoje ar joms, ar jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse pagal bendrąją žuvininkystės politiką vykdo bet kurie juridiniai ar fiziniai asmenys, visų pirma žvejybą, akvakultūros produktų auginimą, perkrovimą, žuvų perkėlimą į varžas arba akvakultūros įrenginius, įskaitant tukinimo įrenginius, žuvininkystės produktų iškrovimą, importą, vežimą, pardavimą ir laikymą.
Pagrindimas
Akvakultūros produktų auginimas įeina į šio pasiūlyto reglamento taikymo sritį.
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kontroliuojant, tikrinant, atliekant stebėjimą ir užtikrinant vykdymą nebūtų diskriminuojami sektoriai, laivai ar asmenys, kurie buvo pasirinkti patikrinti, ir kad pirmiau nurodyti veiksmai būtų vykdomi taikant rizikos valdymą.	4. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kontroliuojant, tikrinant, atliekant stebėjimą ir užtikrinant vykdymą nebūtų diskriminuojami sektoriai, laivai ar asmenys ir kad pirmiau nurodyti veiksmai būtų vykdomi taikant rizikos valdymą.
Pagrindimas
Tikrinimo vykdymas priklauso valstybių narių kompetencijos sričiai, tačiau tikrinimą kontroliuoja ir stebi Komisija.
Pakeitimas  16 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, laikinai sustabdo laivo, kuriam taikomas laikinas draudimas plaukioti ir kurio žvejybos leidimo galiojimas sustabdytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 45 straipsnio 1 dalies d pastraipą, žvejybos licencijos galiojimą.	3. Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, laikinai sustabdo laivo, kuriam taikomas laikinas draudimas plaukioti ir kurio žvejybos leidimo galiojimas sustabdytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 45 straipsnio 4 punktą, žvejybos licencijos galiojimą.
Pagrindimas
Klaida, įsivėlusi perrašant Komisijos pasiūlymą.
Pakeitimas  17 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, panaikina žvejybos licenciją to laivo, kuriam taikoma žvejybos pajėgumų reguliavimo priemonė, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje, arba kurio žvejybos leidimas buvo atšauktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 45 straipsnio 1 dalies d pastraipą.	4. Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, panaikina žvejybos licenciją to laivo, kuriam taikoma žvejybos pajėgumų reguliavimo priemonė, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje, arba kurio žvejybos leidimas buvo atšauktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 45 straipsnio 4 punktą.
Pagrindimas
Klaida, įsivėlusi perrašant Komisijos pasiūlymą.
Pakeitimas  18 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalies f punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) leidimas žvejybos veiklą dugniniais žvejybos įrankiais vykdyti tik tuose rajonuose, už kuriuos neatsakingos Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos;	f) leidimas žvejybos veiklą dugniniais žvejybos įrankiais vykdyti tik tuose tarptautiniuose vandenyse, už kuriuos neatsakingos Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos; sudaromas šiame straipsnyje nurodytos įrangos sąrašas;
Pagrindimas
Turi būti sudaromas išsamus šios įrangos sąrašas, nes šios įrangos naudojimas gali daryti didelį poveikį jūrų ekosistemai.
Pakeitimas  19 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Žvejybos laive, kurios bendras ilgis viršija 10 metrų, įmontuojamas nenutrūkstamai veikiantis ir reguliariai laivo buvimo padėties duomenis perduodantis įtaisas, kuris leidžia užtikrinti, kad laivo stebėjimo sistema būtų įmanoma automatiškai nustatyti laivo buvimo padėtį ir jį atpažinti. Tas prietaisas pritaikytas taip, kad duomenis iš laivo galėtų gauti valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, žuvininkystės stebėjimo centras. Ilgesniems kaip 10 metrų laivams ir laivams, kurių didžiausias ilgis neviršija 15 metrų, šios dalies reikalavimai taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d.	2. Žvejybos laive, kurios bendras ilgis viršija 10 metrų, įmontuojamas nenutrūkstamai veikiantis ir reguliariai laivo buvimo padėties duomenis perduodantis įtaisas, kuris leidžia užtikrinti, kad laivo stebėjimo sistema būtų įmanoma automatiškai nustatyti laivo buvimo padėtį ir jį atpažinti. Tas prietaisas pritaikytas taip, kad duomenis iš laivo galėtų gauti valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, žuvininkystės stebėjimo centras. Ilgesniems kaip 10 metrų laivams ir laivams, kurių didžiausias ilgis neviršija 15 metrų, šios dalies reikalavimai taikomi nuo 2013 m. liepos 1 d.
Pakeitimas  20 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Laivo stebėjimo sistemos įtaisų įmontavimui skiriama finansinė parama atitinka finansavimo reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 861/2006 8 straipsnio a punktą. Bendrijos bendro finansavimo norma yra 80 proc.
Pakeitimas  21 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 6 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) veiklą vykdo tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, teritoriniuose vandenyse; arba	a) veiklą vykdo tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, teritoriniuose vandenyse ir
Pagrindimas
Ši išlyga turi būti taikoma tik laivams, kurie žvejoja teritoriniuose vandenyse ir ne ilgiau negu 24 valandas.
Pakeitimas  22 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė laivų aptikimo sistemą nustatytą laiką naudotų tam tikrame žvejybos rajone.	2. Komisija, remdamasi dokumentais, t. y. pateikusi įrodymų, kad tinkamai netaikomos kontrolės priemonės, ar mokslinio pobūdžio ataskaitų, gali reikalauti, kad valstybė narė laivų aptikimo sistemą nustatytą laiką naudotų tam tikrame žvejybos rajone.
Pagrindimas
Komisijai suteikiami per dideli įgaliojimai veikti savo nuožiūra. Visus vienašališkai priimtus sprendimus Komisija turi deramai pagrįsti.
Pakeitimas  23 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Laivo žurnale kilogramais nurodant laive laikomų žuvų kiekius, leidžiama nukrypti 5 %.	3. Laivo žurnale kilogramais nurodant laive laikomų žuvų kiekius, leidžiama nukrypti 10%.
Pagrindimas
Nepakanka, kad leidžiama nukrypti 5 %, nes pateikiant duomenis apie sugautų žuvų kiekį, reikia atsižvelgti į gyvojo svorio 2% paklaidą, taigi de facto paklaida yra tik 3%. Pavyzdžiui sugavus 40 kg žuvų, būtų baudžiama, jei perteklius viršytų 1,2 kg. Žuvininkystės sektorius ir daugelis nacionalinių valdžios institucijų praktiškai vieningai nepritaria staigiam nuokrypio sumažinimui nuo 20 iki 5 %. 20 % gali būti per daug, bet reikia prisiminti, kad nustatyta tų rūšių žuvų, kurios įtrauktos į išteklių atkūrimo planą, 8 % riba. Sumažinti ją iki 5 % apskritai visų rūšių žuvims yra perdėta.
Pakeitimas  24 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Elektroninių laivo žurnalų įmontavimui skiriama finansinė parama atitinka finansavimo reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 861/2006 8 straipsnio a punktą. Bendrijos bendro finansavimo norma yra 80 proc.
Pakeitimas  25 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Šio straipsnio 1 dalis Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 15 metrų, tačiau ne didesnis kaip 24 metrai, taikoma nuo 2011 m. liepos 1 d., o Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 metrų, tačiau ne didesnis kaip 15 metrų – nuo 2012 m. sausio 1 d. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, šio straipsnio 1 dalies leidžiama netaikyti, jeigu tie laivai:	2. Šio straipsnio 1 dalis Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 15 metrų, tačiau ne didesnis kaip 24 metrai, taikoma nuo 2011 m. liepos 1 d., o Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 metrų, tačiau ne didesnis kaip 15 metrų – nuo 2013 m. liepos 1 d. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, šio straipsnio 1 dalies leidžiama netaikyti, jeigu tie laivai:
a) veiklą vykdo išimtinai valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, teritoriniuose vandenyse; arba	a) veiklą vykdo išimtinai valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, teritoriniuose vandenyse ir
b) jūroje niekada nebūna ilgiau kaip 24 valandas, jeigu trukmė skaičiuojama nuo išplaukimo iš uosto iki sugrįžimo į jį.	b) jūroje niekada nebūna ilgiau kaip 24 valandas, jeigu trukmė skaičiuojama nuo išplaukimo iš uosto iki sugrįžimo į jį.
Pakeitimas  26 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Nepažeisdami daugiamečių planų specialiųjų nuostatų, Bendrijos žvejybos laivų kapitonai ar jų atstovai valstybės narės, kurios uosto ar iškrovimo įrenginiais jie ketina pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms bent prieš 4 valandas iki numatyto atplaukimo laiko (jeigu kompetentingos institucijos nėra davusios leidimo į uostą įplaukti anksčiau) praneša šią informaciją:	1. Nepažeisdami daugiamečių planų specialiųjų nuostatų, Bendrijos žvejybos laivų kapitonai ar jų atstovai, kurių laivuose esama tų rūšių žuvų, kurioms taikomi sugautų žuvų kiekio arba žvejybos pastangų apribojimai, valstybės narės, kurios uosto ar iškrovimo įrenginiais jie ketina pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms bent prieš 4 valandas iki numatyto atplaukimo laiko (jeigu kompetentingos institucijos nėra davusios leidimo į uostą įplaukti anksčiau) praneša šią informaciją:
Pakeitimas  27 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 1 dalies d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) žvejybos pradžios bei pabaigos datą ir rajonus, kuriuose laive laikomos sugautos žuvys;	d) žvejybos pradžios bei pabaigos datą ir rajonus, kuriuose laive laikomos sugautos žuvys; rajonas turi būti nurodomas taip pat išsamiai, kaip reikalaujama pagal 14 straipsnio 1 dalį.
Pagrindimas
Dabartiniame pasiūlyme dėl reglamento esama kelių skirtingų formuluočių, kaip įvairiuose dokumentuose reikia nurodyti žuvų geografinę kilmę. Šiuo ir kitais pakeitimais siekiama suvienodinti šias formuluotes, kad būtų lengviau taikyti šio reglamento nuostatas.
Pakeitimas  28 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 1 dalies f punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) kiekvienos rūšies žuvų, kurios laikomos laive, kiekį, įskaitant nesugautų ir (arba) nesugrąžintų žuvų kiekį;	f) kiekvienos rūšies žuvų, kurios laikomos laive, kiekį;
Pagrindimas
Ši dalis nesuprantama. Visų pirma, neįmanoma „laikyti laive“ to, ko nėra. Antra, jei reikia žymėti ir tai, ko nesužvejota, kaip turi elgtis žvejys? Turėti visų žuvų, gyvenančių, pvz., Atlanto vandenyne, rūšių sąrašą ir žymėti „nulis kilogramų“ prie visų, kurių nebuvo sugauta? Šis nuostata kelia per daug painiavos ir, kad jai būtų galima pritarti, turi būti pateikta daug paaiškinimų. Šis reikalavimas nepagrįstas, nes reikalaujama pateikti informaciją apie nesugautų žuvų kiekį.
Pakeitimas  29 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Laikydamasi 111 straipsnyje nurodytos tvarkos Komisija tam tikrų kategorijų žvejybos laivams gali leisti tam tikrą laikotarpį, kurio trukmę galima pratęsti, netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo arba numatyti nuostatą dėl pranešimo pateikimo kito laikotarpio, atsižvelgiant inter alia į žuvininkystės produktų tipą, atstumą tarp žvejybos rajonų, iškrovimo vietų ir uostų, kuriuose atitinkami laivai įregistruoti.	4. Komisijos siūlymu Taryba tam tikrų kategorijų žvejybos laivams gali numatyti nuostatą dėl pranešimo, susijusio su 1 dalyje nustatytu įpareigojimu, pateikimo kito laikotarpio, atsižvelgdama, inter alia, į žuvininkystės produktų tipą, atstumą tarp žvejybos rajonų, iškrovimo vietų ir uostų, kuriuose atitinkami laivai įregistruoti.
Pagrindimas
Tam tikrų kategorijų laivams, atsižvelgiant į atstumą tarp žvejybos rajonų ir iškrovimo vietą, būtų galima sudaryti lankstesnes pranešimo pateikimo sąlygas, bet jokiam laivui neturėtų būti leista nesilaikyti šių įpareigojimų. Išimčių, ypač kai iš anksto nežinoma, kokiais konkrečiais kriterijais jos grindžiamos, keliamas pavojus yra tas, kad dėl jų taisyklės gali netekti prasmės, jos gali apsunkinti kontrolės institucijų vykdomą darbą ir sukelti veiklos vykdytojų tarpusavio nepasitikėjimą, ypač jei Komisija pati turėtų spręsti, kuriems laivams bus taikoma išimtis, prieš tai nenustačius minėtųjų išimties taikymo kriterijų.
Pakeitimas  30 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 4 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Žvejybos laivo šeimininkas valstybės narės, kurios uosto ar iškrovimo įrenginiais ketinama pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms bent prieš 4 valandas iki numatyto atplaukimo į uostą laiko pateikia leidimo prašymą, o valdžios institucijos per dvi valandas nuo prašymo gavimo laiko išduoda atitinkamą leidimą.
Pagrindimas
Tai tik pagrįstas reikalavimas, kad žvejybos laivo šeimininkas valdžios institucijų leidimą naudotis iškrovimo įrenginiais gautų per tinkamą laikotarpį.
Pakeitimas  31 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Perkrovimo deklaracijoje nurodomi perkrauti kiekvienos žuvų rūšies žuvininkystės produktų kiekiai, kiekvieno žuvų sugavimo data ir vieta, perkrovimo operacijoje dalyvavusių laivų pavadinimai ir perkrovimo bei paskirties uostai. Abiejų laivų kapitonai laikomi atsakingais už tų deklaracijų tikslumą.	3. Perkrovimo deklaracijoje nurodomi perkrauti kiekvienos žuvų rūšies žuvininkystės produktų kiekiai, kiekvieno žuvų sugavimo data ir vieta, perkrovimo operacijoje dalyvavusių laivų pavadinimai ir perkrovimo bei paskirties uostai. Abiejų laivų kapitonai laikomi atsakingais už tų deklaracijų tikslumą. Rajonas turi būti nurodytas taip pat išsamiai kaip pagal 14 straipsnio 1 dalį.
Pagrindimas
Dabartiniame pasiūlyme dėl reglamento esama kelių skirtingų formuluočių, kaip įvairiuose dokumentuose reikia nurodyti žuvų geografinę kilmę. Šiuo ir kitais pakeitimais siekiama suvienodinti šias formuluotes, kad būtų lengviau taikyti šio reglamento nuostatas.
Pakeitimas  32 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Laikydamasi 111 straipsnyje nurodytos tvarkos, Komisija tam tikrų kategorijų žvejybos laivams gali leisti kurį laiką (jo trukmę galima pratęsti) netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo arba numatyti nuostatą dėl pranešimo pateikimo kito laikotarpio, kurį nustatant būtų atsižvelgiama inter alia į žuvininkystės produktų tipą, atstumą tarp žvejybos rajonų, iškrovimo vietas ir uostus, kuriuose atitinkami laivai įregistruoti.	išbraukta
Pagrindimas
Šios dalies redakcija identiška 17 straipsnio 4 daliai, kurioje aptariami su pranešimu apie iškrovimą susiję įpareigojimai, o šiuo atveju aptariamos perkrovimo deklaracijos. Atsižvelgiant į tai, kad perkrovimas yra viena iš silpniausių kontrolės, kurią atliekant siekiama atsekti žvejybos produktų kilmę, grandinės grandžių, šioje srityje neturėtų būti taikoma išimčių.
Pakeitimas  33 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Išduodamos leidimą iškrauti, kompetentingos institucijos iškrovimo operacijai suteikia atskirą iškrovimo operacijos numerį (ULN) ir jį praneša atitinkamo laivo kapitonui. Jeigu iškrovimas nutraukiamas, iš naujo pradedant iškrovimą būtina gauti leidimą.	išbraukta
Pagrindimas
Reglamente daugiau neminimas iškrovimo operacijos numeris (ULN), taigi jį reikia išbraukti, o atitinkamą informaciją įtraukti į 50 straipsnio dėl atsekamumo nuostatas, pagal kurias kiekvienai partijai suteikiamas numeris.
Pakeitimas  34 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Nepažeisdami daugiamečių planų specialiųjų nuostatų Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendras ilgis viršija 10 metrų, kapitonas ar jo atstovas valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms iškrovimo deklaraciją elektroninio ryšio priemonėmis perduoda per 2 valandas nuo iškrovimo pabaigos.	2. Nepažeisdami daugiamečių planų specialiųjų nuostatų Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendras ilgis viršija 10 metrų, kapitonas ar jo atstovas valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms iškrovimo deklaraciją elektroninio ryšio priemonėmis perduoda per 6 valandas nuo iškrovimo pabaigos.
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu siekiama keisti laikotarpio trukmę, t. y. pailginti jį nuo 2 iki 6 valandų, kadangi aukcionų centrų laivų eismo sąlygos, logistikos ir krovos priemonės, ir pardavimų sistemos nedera su trumpesniu terminu. Reikia pabrėžti, kad dabartinis terminas, per kurį turi būti pranešama, yra 48 valandos, todėl šis pasiūlymas iš esmės keisti esamą tvarką dar labiau nepriimtinas. Tai įrodo, kad teisėkūros institucija nėra susipažinusi su veiklos, kai pirmą kartą parduodamos šviežios ir šaldytos žuvys, ypatybėmis. Nors kalbama apie informacijos perdavimą elektroninio ryšio priemonėmis, kuris vyksta jau surinkus duomenis, kaip reikalaujama 14 straipsnyje, dviejų valandų terminas yra per trumpas. Reikia atsižvelgti į tai, kad, kadangi kalbama apie laivus, kurių ilgis viršija 10 metrų ir kurie gali plukdyti labai didelį kiekį sugautų žuvų, ir kadangi pagal 14 straipsnį reikalaujama teikti labai detalią informaciją, dėl pernelyg trumpo termino vėliau gali reikėti daryti patikslinimus, taigi bus komplikuojamas ir padvigubės ir taip labai įtemptas administravimo darbas.
Pakeitimas  35 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Šio straipsnio 2 dalis Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 15 metrų, tačiau ne didesnis kaip 24 metrai, taikoma nuo 2011 m. liepos 1 d., o Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 metrų, tačiau ne didesnis kaip 15 metrų – nuo 2012 m. sausio 1 d. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, leidžiama šio straipsnio 2 dalies netaikyti, jeigu jie:	4. Šio straipsnio 2 dalis Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 15 metrų, tačiau ne didesnis kaip 24 metrai, taikoma nuo 2011 m. liepos 1 d., o Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 metrų, tačiau ne didesnis kaip 15 metrų – nuo 2013 m. liepos 1 d. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, šio straipsnio 2 dalies leidžiama netaikyti, jeigu jie:
a) veiklą vykdo išimtinai valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, teritoriniuose vandenyse; arba	a) veiklą vykdo išimtinai valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, teritoriniuose vandenyse ir
b) jūroje niekada nebūna ilgiau kaip 24 valandas, jeigu trukmė skaičiuojama nuo išplaukimo iš uosto iki sugrįžimo į jį.	b) jūroje niekada nebūna ilgiau kaip 24 valandas, jeigu trukmė skaičiuojama nuo išplaukimo iš uosto iki sugrįžimo į jį.
Pakeitimas  36 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Laivų, kuriems leidžiama netaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, kapitonas ar jo atstovas, atlikdamas iškrovimą, parengia ir kiek galima greičiau (tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas nuo iškrovimo) valstybės narės, kurioje buvo atliktas iškrovimas, kompetentingoms institucijoms įteikia iškrovimo deklaraciją.	5. Laivų, kuriems leidžiama netaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, kapitonas ar jo atstovas, atlikdamas iškrovimą, parengia ir kiek galima greičiau (tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas nuo iškrovimo) valstybės narės, kurioje buvo atliktas iškrovimas, kompetentingoms institucijoms įteikia iškrovimo deklaraciją, kurią jos nedelsdamos persiunčia valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas.
Pagrindimas
Reikia taip pat informuoti valstybę narę, su kurios vėliava plaukioja laivas.
Pakeitimas  37 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Kiekviena valstybė narė registruoja šiame skyriuje nurodytus visus susijusius žvejybos galimybių duomenis (jie nurodomi kaip sugautų žuvų kiekiai ir žvejybos pastangos) ir atsižvelgdama į nacionalines taisykles tų duomenų originalus laiko trejus metus ar ilgiau.	1. Kiekviena valstybė narė registruoja šiame skyriuje nurodytus visus susijusius žvejybos galimybių duomenis (jie nurodomi kaip sugautų žuvų kiekiai, į jūrą išmestų žuvų kiekiai ir žvejybos pastangos) ir atsižvelgdama į nacionalines taisykles tų duomenų originalus laiko trejus metus ar ilgiau. Duomenys elektronine forma saugomi mažiausiai dešimt metų.
Pagrindimas
Turi būti renkami ir analizuojami duomenys apie žuvų išmetimą į jūrą. Nors originalūs įrašai popieriuje gali būti sunaikinti po trejų metų, juose esantys duomenys turėtų būti laikomi ilgiau mokslinių tyrimų, kuriems dažnai reikalingi istoriniai duomenys, tikslais.
Pakeitimas  38 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Visi Bendrijos žvejybos laivais sugautų išteklių ar išteklių grupės, kuriems turi būti skiriama kvota, žuvų kiekiai išskaičiuojami iš valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, skirtos tų išteklių ar išteklių grupės kvotos neatsižvelgiant į iškrovimo vietą.	3. Visi Bendrijos žvejybos laivais sugautų ir į jūrą išmestų išteklių ar išteklių grupės, kuriems turi būti skiriama kvota, žuvų kiekiai išskaičiuojami iš valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, skirtos tų išteklių ar išteklių grupės kvotos neatsižvelgiant į iškrovimo vietą.
Pagrindimas
Į jūrą išmestų žuvų kiekis turėtų būti išskaičiuojamas iš valstybei narei skirtos kvotos, siekiant sukurti paskatas selektyviau žvejoti, kad visų pirma jų nebūtų sugaunama.
Pakeitimas  39 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą atitinkama valstybė narė paskelbia ir nedelsdama apie jį praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje). Atitinkamai valstybei narei paskelbus tą sprendimą, valstybės narės užtikrina, kad su sprendimą paskelbusios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai jų vandenyse ir teritorijoje atitinkamų rūšių žuvų nelaikytų laive, neiškrautų, neperkeltų į varžas arba neperkrautų.	3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą atitinkama valstybė narė paskelbia ir nedelsdama apie jį praneša Komisijai, o ši informuoja apie jį kitas valstybes nares. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje). Atitinkamai valstybei narei paskelbus tą sprendimą, valstybės narės, remdamosi atitinkamais dokumentais, tikrina, kad su sprendimą paskelbusios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai jų vandenyse ir teritorijoje atitinkamų rūšių žuvų, sugautų nutraukus žvejybą, nelaikytų laive, neiškrautų, neperkeltų į varžas arba neperkrautų.
Pakeitimas  40 Pasiūlymas dėl reglamento 28 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Šie išskaitymai ir vėlesni paskyrimai atliekami visų pirma atsižvelgiant į žuvų rūšis ir zonas, kuriose žvejybos galimybės buvo nustatytos. Išskaitymus ir paskyrimus galima atlikti žalos padarymo metais, kitais metais ar po kelerių metų.	3. Šie išskaitymai ir vėlesni paskyrimai atliekami visų pirma atsižvelgiant į žuvų rūšis ir zonas, kuriose žvejybos galimybės buvo nustatytos. Išskaitymus ir paskyrimus galima atlikti žalos padarymo metais ar kitais metais.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į dabartinę žvejybos pramonės krizę, žala turi būti atitaisoma, kiek įmanoma anksčiau.
Pakeitimas  41 Pasiūlymas dėl reglamento 28 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	28a straipsnis Neišnaudotų kvotų perleidimas
	1. Jei kurios nors valstybės narės kvotos, visos arba jų dalis, nebus išnaudotos tais metais, kuriems jos buvo nustatytos, jas tais pačiais metais gali naudoti kitos valstybės narės. Komisija visų pirma informuoja visas suinteresuotąsias valstybes ir prašo patvirtinti, kad jos nesinaudos šiomis žvejybos galimybėmis. Gavusi tokį patvirtinimą, Komisija įvertina, kiek žvejybos galimybių liko neišnaudota, ir praneša apie tai valstybėms narėms, kad vėliau galėtų priimti sprendimą dėl jų perskirstymo, glaudžiai bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis.
	2. Prašymų teikimas pagal šį straipsnį neturi jokios įtakos žvejybos galimybių paskirstymui ar valstybių narių keitimuisi jomis pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio nuostatas.
	3. Išsamios šio straipsnio nuostatų, ypač susijusių su kvotų naudojimo ar perdavimo sąlygomis, taikymo taisyklės patvirtinamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.
Pakeitimas  42 Pasiūlymas dėl reglamento 33 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
33 straipsnis
Perkrovimai uoste
Iš žvejybos rajonuose, kuriuose įdiegtas daugiametis planas, žvejybos veiklą vykdančių Bendrijos žvejybos laivų sugautų žuvų kiekių neleidžiama perkrauti į jokį kitą laivą ar transporto priemonę, jeigu prieš perkrovimą tie kiekiai nebuvo iškrauti, kad būtų pasverti aukcionų centre arba kitoje valstybių narių įgaliotoje institucijoje.	išbraukta
Pagrindimas
Pagal šio straipsnio nuostatas praktiškai neįmanoma naudoti transporto priemonių sužvejotoms žuvims pervežti iš laivo į aukcionų centrą. Be to, pavyzdžiui, tai taip pat reiškia, kad laivai, kuriuose esama šaldyto jūros vandens rezervuarų, negali iš jų iškrauti silkių ar skumbrių, kad jos būtų perdirbtos. Iki šiol nekilo jokių abejonių, kad iškrautų žuvų kiekį galima visapusiškai tikrinti pagal šią procedūrą. Taigi neaišku, dėl kokių priežasčių siekiama tai uždrausti.
Pakeitimas  43 Pasiūlymas dėl reglamento 34 straipsnio 4 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Valstybės narės gali nustatyti 4 dalyje nustatytų kriterijų neatitinkantį uostą, kad laivams iki uosto nereikėtų plaukti daugiau kaip 50 mylių.
Pagrindimas
Gali atsitikti taip, kad nebus priimtinu atstumu nutolusio uosto, taigi valstybės narės turi turėti tam tikrų galimybių veikti lanksčiai.
Pakeitimas  44 Pasiūlymas dėl reglamento 37 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Žvejybos rajonuose, kuriuose laive leidžiama turėti daugiau kaip dviejų tipų žvejybos įrankių, nenaudojami žvejybos įrankiai sukraunami taip, kad jie nebūtų parengti naudoti pagal šias sąlygas:	2. Žvejybos rajonuose, kuriuose laive leidžiama turėti daugiau kaip vieno tipo žvejybos įrankių, nenaudojami žvejybos įrankiai sukraunami taip, kad jie nebūtų parengti naudoti pagal šias sąlygas:
Pagrindimas
Regis, tai klaida ir to nėra galiojančiame reglamente. Atrodo logiška sukrauti nenaudojamus įrankius net jei jų yra tik du.
Pakeitimas  45 Pasiūlymas dėl reglamento 41 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Žvejybos laivo kapitonas registruoja visus atvejus, kai į jūrą išmetama daugiau kaip 15 kg žuvų (nurodant gyvojo žuvų svorio ekvivalentą), ir, jeigu įmanoma, elektroninio ryšio priemonėmis šią informaciją nedelsdamas perduoda kompetentingoms institucijoms.	1. Žvejybos laivo kapitonas registruoja visus atvejus, kai į jūrą per vienu žvejybos įrankiu atliekamą operaciją ir per vieną reisą išmetama daugiau kaip 15 kg žuvų (nurodant gyvojo žuvų svorio ekvivalentą), ir, jeigu įmanoma, elektroninio ryšio priemonėmis šią informaciją nedelsdamas perduoda kompetentingoms institucijoms. Komisija svarsto sistemą, pagal kurią būtų diegiama vaizdo stebėsenos įranga, kad būtų užtikrinama, jog laikomasi šio reglamento nuostatų. Kai žuvys paleidžiamos per pramoginę žvejybą, jos pagal šio reglamento nuostatas nelaikomos išmetamomis į jūrą ar žuvusiomis žuvimis.
Pagrindimas
Kalbant apie įterpiamą žodžių junginį „per vieną reisą“, pasakytina, kad būtina nustatyti laikotarpį, per kurį reikia atlikti registraciją.
Pakeitimas  46 Pasiūlymas dėl reglamento 42 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės sistemingai tikrina, ar žuvininkystės stebėjimo centre iš laivų, kuriuose įmontuota laivo stebėjimo sistema, gauta informacija atitinka laivo žurnale įrašytas veiklas, ir tam tikrinimui atlikti jos naudojasi laivo stebėjimo sistemos ir, jeigu turima, stebėtojų pateiktais duomenimis. Tokios kryžminės patikros registruojamas kompiuteriu nuskaitomoje laikmenoje, kuri laikoma trejus metus.	Valstybės narės sistemingai tikrina, ar žuvininkystės stebėjimo centre iš laivų, kuriuose įmontuota laivo stebėjimo sistema, gauta informacija atitinka laivo žurnale įrašytas veiklos rūšis, ir tam tikrinimui atlikti jos naudojasi laivo stebėjimo sistemos ir, jeigu turima, stebėtojų pateiktais duomenimis. Tokios kryžminės patikros registruojamas kompiuteriu nuskaitomoje laikmenoje, kuri laikoma dešimt metų.
Pakeitimas  47 Pasiūlymas dėl reglamento IV skyriaus 4 skirsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4 skirsnis	Visas 4 skirsnis išbraukiamas.
Žvejybos nutraukimas tam tikrame rajone realiuoju laiku
Pagrindimas
Žvejybos nutraukimo reglamentavimas – tai techninė priemonė, kuri ir toliau turi būti reguliuojama pagal minėtąjį reglamentą, o ne Kontrolės reglamentą. Be to, Žuvininkystės komitetas dar nenusprendė dėl žvejybos nutraukimo pobūdžio, nes dar nebalsuota dėl pranešimo projekto ir atitinkamų pakeitimų, o abu tekstai turėtų būti suderinti. Šiomis aplinkybėmis, priėmus galutinį sprendimą dėl žvejybos nutraukimo, Taryba ir Komisija turėtų nuspręsti, ar būsimajame reglamente reikėtų nustatyti kokią nors žvejybos nutraukimo kontrolės priemonę.
Pakeitimas  48 Pasiūlymas dėl reglamento 47 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Bendrijos vandenyse organizuojamai pramoginei išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, žuvų žvejybai iš laivo, valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, išduoda leidimą.	1. Valstybė narė, kurios vandenyse žvejojama, gali vertinti Bendrijos jūrų vandenyse organizuojamą pramoginę vandens išteklių, kuriems taikomas daugiametis išteklių atkūrimo planas, žvejybą, vykdomą iš laivo. Tai netaikoma nuo kranto vykdomai žvejybai meškere ir rite.
Pakeitimas  49 Pasiūlymas dėl reglamento 47 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Vykdant pramoginę išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, žuvų žvejybą, sugautų žuvų kiekius registruoja valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas.	2. Per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo datos valstybės narės gali įvertinti jų vandenyse vykdomos pramoginės žvejybos poveikį ir pateikti atitinkamą informaciją Komisijai. Atitinkama valstybė narė ir Komisija, remdamosi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto patarimais, nusprendžia, kokia pramoginės žvejybos veikla turi didelį poveikį tokiems ištekliams. Atitinkama valstybė narė, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, parengia tų žvejybos rūšių, kurios daro didelį poveikį, stebėjimo sistemą, kurią naudojant būtų galima tiksliai nustatyti iš kiekvieno išteklių tipo vykdant pramoginę žvejybą sugautą visą žuvų kiekį. Pramoginė žvejyba turi atitikti bendrosios žuvininkystės politikos tikslus.
Pakeitimas  50 Pasiūlymas dėl reglamento 47 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Vykdant tų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, žuvų pramoginę žvejybą, sugautų žuvų kiekiai išskaitomi iš atitinkamų tos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kvotų. Atitinkamos valstybės narės nustato, kokia tų kvotų dalis skiriama išimtinai pramoginės žvejybos reikmėms.	3. Jei nustatoma, kad pramoginė žvejyba daro didelį poveikį, sugautų žuvų kiekiai išskaitomi iš atitinkamos tos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kvotos. Valstybė narė gali nustatyti, kokia tos kvotos dalis skiriama išimtinai tos pramoginės žvejybos reikmėms.
Pakeitimas  51 Pasiūlymas dėl reglamento 48 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jeigu nustatomas mažiausias tam tikros rūšies žuvų dydis, už pardavimą, laikymą ir vežimą atsakingi operatoriai turi sugebėti įrodyti geografinę produktų kilmę, kuri patvirtinama nuoroda į parajonį, rajoną, pokvadratį arba, jeigu taikoma, statistinį stačiakampį, kuriame pagal Bendrijos teisės aktus taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai.	3. Už pardavimą, laikymą ir vežimą atsakingi operatoriai turi sugebėti įrodyti geografinę produktų kilmę, kuri nurodoma taip pat išsamiai kaip reikalaujama pagal 14 straipsnio 1 dalį.
Pagrindimas
Esama skirtingų reikalavimų, kaip įvairiuose dokumentuose nurodyti žuvų sugavimo rajoną. Paprasčiausia būtų sunorminti šiuos reikalavimus ir reikalauti daryti atitinkamus įrašus laivo žurnale.
Pakeitimas  52 Pasiūlymas dėl reglamento 50 straipsnio 2 d a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) rajonas, kuris nurodomas taip pat išsamiai, kaip reikalaujama pagal 14 straipsnio 1 dalį.
Pagrindimas
Dabartiniame pasiūlyme dėl reglamento esama kelių skirtingų formuluočių, kaip įvairiuose dokumentuose reikia nurodyti žuvų geografinę kilmę. Šiuo ir kitais pakeitimais siekiama suvienodinti šias formuluotes, kad būtų lengviau taikyti šio reglamento nuostatas.
Pakeitimas  53 Pasiūlymas dėl reglamento 54 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai, kitos institucijos ar asmenys, atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pirmąjį pardavimą, valstybės narės, kurios teritorijoje buvo atliktas pirmasis pardavimas, kompetentingoms institucijoms per 2 valandas nuo pirmojo pardavimo elektroninio ryšio priemonėmis pateikia pardavimo pažymą. Jeigu ši valstybė narė – tai ne valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, iš kurio buvo iškrautos žuvys – ji užtikrina, kad pardavimo pažymos kopija būtų įteikta valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, kai tik bus gauta atitinkama informacija. Už pardavimo pažymos tikslumą atsako pirkėjai, aukcionai, institucijos arba asmenys.	1. Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai, kitos institucijos ar asmenys, atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pirmąjį pardavimą, valstybės narės, kurios teritorijoje buvo atliktas pirmasis pardavimas, kompetentingoms institucijoms per 6 valandas nuo pirmojo pardavimo elektroninio ryšio priemonėmis pateikia pardavimo pažymą. Jeigu ši valstybė narė – tai ne valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, iš kurio buvo iškrautos žuvys – ji užtikrina, kad pardavimo pažymos kopija būtų nedelsiant įteikta valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, kai tik bus gauta atitinkama informacija. Už pardavimo pažymos tikslumą atsako pirkėjai, aukcionai, institucijos arba asmenys.
Pagrindimas
Nors kalbama apie informacijos perdavimą elektroninio ryšio priemonėmis, kuris vyksta jau surinkus duomenis, kaip reikalaujama 14 straipsnyje, dviejų valandų terminas yra per trumpas. Reikia atsižvelgti į tai, kad, kadangi kalbama apie laivus, kurių ilgis viršija 10 metrų ir kurie gali plukdyti labai didelį kiekį sugautų žuvų, ir kadangi pagal 14 straipsnį reikalaujama teikti labai detalią informaciją, dėl pernelyg trumpo termino vėliau gali reikėti daryti patikslinimus, taigi bus komplikuojamas ir dukart padidės ir taip labai įtemptas administravimo darbas.
Pakeitimas  54 Pasiūlymas dėl reglamento 55 straipsnio e punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) kiekvienos žuvų rūšies pavadinimas ar Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) triraidis kodas ir tos rūšies žuvų geografinės kilmės nuoroda, t. y. parajonis, rajonas arba pokvadratis, kuriame pagal Bendrijos teisės aktus taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai;	e) kiekvienos žuvų rūšies pavadinimas ar Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) triraidis kodas ir tos rūšies žuvų geografinė kilmė, kuri nurodoma taip pat išsamiai, kaip reikalaujama pagal 14 straipsnio 1 dalį.
Pagrindimas
Dabartiniame pasiūlyme dėl reglamento esama kelių skirtingų formuluočių, kaip įvairiuose dokumentuose reikia nurodyti žuvų geografinę kilmę. Šiuo ir kitais pakeitimais siekiama suvienodinti šias formuluotes, kad būtų lengviau taikyti šio reglamento nuostatas.
Pakeitimas  55 Pasiūlymas dėl reglamento 55 straipsnio e a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) kiekvienos rūšies žuvų kiekis nurodomas gyvojo svorio kilogramais;
Pagrindimas
Atrodo, kad būtų naudinga pardavimo pažymoje nurodyti informaciją apie žuvų kiekį.
Pakeitimas  56 Pasiūlymas dėl reglamento 63 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Visas išlaidas, kurių stebėtojai patiria vykdydami veiklą pagal šį straipsnį, padengia valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas. Valstybės narės visas šias išlaidas ar jų dalį gali įpareigoti apmokėti tų laivų, kurie atitinkamame žvejybos rajone plaukioja su jų vėliava, operatorius.	6. Visas išlaidas, kurių stebėtojai patiria vykdydami veiklą pagal šį straipsnį, padengia valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir Komisija.
Pagrindimas
Komisija turi apmokėti stebėsenos programų sąnaudas, kadangi ji, siekdama veiksmingesnės kontrolės sistemos, nusprendė, kad šios programos turi būti privalomos.
Pakeitimas  57 Pasiūlymas dėl reglamento 69 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės sukuria ir reguliariai atnaujina elektroninę duomenų bazę, į kurią įkelia visas tų valstybių narių pareigūnų parengtas tikrinimų ir priežiūros ataskaitas.	Valstybės narės sukuria ir reguliariai atnaujina elektroninę duomenų bazę, į kurią įkelia visas tų valstybių narių pareigūnų parengtas tikrinimų ir priežiūros ataskaitas, įskaitant stebėtojų ataskaitas.
Pagrindimas
Regis, nėra jokios priežasties neįtraukti į duomenų bazę ir stebėtojų ataskaitų.
Pakeitimas  58 Pasiūlymas dėl reglamento 78 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tikrinimą atliekanti valstybė narė pažeidimo nagrinėjimą gali perduoti ir valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, laivo registravimo valstybei narei arba valstybei narei, kurios pilietis yra pažeidimą padaręs asmuo, jeigu perdavimas atliekamas gavus pastarosios valstybės narės sutikimą ir su sąlyga, kad perdavus pažeidimo nagrinėjimą galima tikėtis, jog bus pasiektas 81 straipsnio 1 dalyje nurodytas rezultatas.	Tikrinimą atliekanti valstybė narė pažeidimo nagrinėjimą gali perduoti ir valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms arba valstybei narei, kurios pilietis yra pažeidimą padaręs asmuo, jeigu perdavimas atliekamas gavus pastarosios valstybės narės sutikimą ir su sąlyga, kad perdavus pažeidimo nagrinėjimą galima tikėtis, jog bus pasiektas 81 straipsnio 2 dalyje nurodytas rezultatas.
Pakeitimas  59 Pasiūlymas dėl reglamento 82 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad šiurkštų pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, kuris laikomas atsakingas už šiukštų pažeidimą, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios administracinės sankcijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 IX skyriuje numatytų sankcijų ir priemonių kategoriją.	1. Valstybės narės užtikrina, kad šiurkštų pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, kuris laikomas atsakingas už šiurkštų pažeidimą, būtų taikomos iš esmės veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios administracinės sankcijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 IX skyriuje numatytų sankcijų ir priemonių kategoriją.
Pagrindimas
Siekiant sudaryti visiems vienodas sąlygas, visose valstybėse narėse turi būti imamasi priemonių, kurios atitiktų šių valstybių narių teisės aktų nuostatas, be to šios priemonės turi būti tokio paties svarbumo ir turėti tokį patį poveikį, laikantis proporcingumo principo, kuris būtų privalomas, o ne viena iš pasirinkimo galimybių.
Pakeitimas  60 Pasiūlymas dėl reglamento 82 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jeigu per 5 metus padaromas pakartotinis šiurkštus pažeidimas, valstybė narė skiria ne mažesnę kaip 10 000 EUR ir ne didesne kaip 600 000 EUR administracinę baudą.	3. Jeigu per 5 metus padaromas pakartotinis šiurkštus pažeidimas, valstybė narė skiria ne mažesnę kaip 10 000 EUR ir ne didesnę kaip 600 000 EUR administracinę baudą.
Pagrindimas
Šis pakeitimas politiniu požiūriu tekstui lietuvių kalba įtakos neturi. Atliktas tik lingvistinis pataisymas.
Pakeitimas  61 Pasiūlymas dėl reglamento 82 straipsnio 6 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. Valstybės narės užtikrina, kad operatoriams, kurie laikomi atsakingais už bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių sunkų pažeidimą, nebūtų leidžiama naudotis Europos žuvininkystės fondu, žvejybos partnerystės susitarimais ar kitokia viešąja pagalba. Šiame skyriuje numatytos sankcijos taikomos kartu su kitomis sankcijomis ir priemonėmis, ypač reikalavimu grąžinti viešąją paramą arba subsidijas, kurias per atitinkamą finansavimo laikotarpį gavo nelegalios, nedeklaruojamos ir nereguliuojamos (NNN) žvejybos laivai.
Pagrindimas
Laikantis Tarybos reglamento Nr. 1005/2008 45 straipsnio 7 dalies, kurioje kaip sankcija numatomas laikinas arba nuolatinis draudimas gauti viešąją paramą arba subsidijas, nurodžius, jog viešoji parama gali būti gaunama tik laikantis taisyklių, veiklos vykdytojams būtų suteikiama paskata laikytis bendrosios žuvininkystės politikos nuostatų ir būtų sukuriamos vienodos sąlygos bei užtikrinama, kad skiriant viešąją paramą neremiama neteisėta veikla. NNN laivai neturėtų gauti mokesčių mokėtojų pinigų, o laivai, kurie šių pinigų gavo veiklos programos laikotarpiu, turėtų juos sugrąžinti.
Pakeitimas  62 Pasiūlymas dėl reglamento 84 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės taiko baudos taškų sistemą, pagal kurią žvejybos leidimo turėtojui už bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimą skiriamas atitinkamas baudos taškų skaičius.	1. Valstybės narės taiko baudos taškų sistemą, pagal kurią žvejybos leidimo turėtojui už sunkų bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimą skiriamas atitinkamas baudos taškų skaičius.
Pagrindimas
Baudos taškai turi būti skiriami tik už tuos pažeidimus, kurie pagal Tarybos pasiektą susitarimą laikomi sunkiais.
Pakeitimas  63 Pasiūlymas dėl reglamento 84 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Kai fizinis asmuo pažeidžia bendrosios žuvininkystės politikos taisykles arba kai už šių taisyklių pažeidimą laikomas atsakingas juridinis asmuo, žvejybos leidimo turėtojui už pažeidimą skiriamas atitinkamas baudos taškų skaičius. Žvejybos leidimo turėtojui suteikiama teisė persvarstyti tvarką pagal nacionalinius teisės aktus.	2. Kai fizinis asmuo padaro sunkų bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimą arba kai už sunkų šių taisyklių pažeidimą laikomas atsakingas juridinis asmuo, žvejybos leidimo turėtojui už sunkų pažeidimą skiriamas atitinkamas baudos taškų skaičius. Žvejybos leidimo turėtojui suteikiama teisė persvarstyti tvarką pagal nacionalinius teisės aktus.
Pagrindimas
Baudos taškai turi būti skiriami tik už tuos pažeidimus, kurie pagal Tarybos pasiektą susitarimą laikomi sunkiais.
Pakeitimas  64 Pasiūlymas dėl reglamento 84 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Tol, kol žvejybos leidimo turėtojas turi baudos taškų, jis visą šį laikotarpį negauna Bendrijos subsidijų ir nacionalinės viešosios paramos.
Pagrindimas
Laivai, kurie padarė sunkių BŽP pažeidimų, neturi teisės gauti viešosios paramos. Pagal dabar galiojančias nuostatas laivų savininkai, kurie nubausti už sunkius pažeidimus, negali gauti Bendrijos paramos tik tais atvejais, jei valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose esama nuostatų, pagal kurias tai draudžiama. Būtų privaloma juos išbraukti iš galinčiųjų gauti paramą sąrašų, kad mokesčių mokėtojų pinigais nebūtų subsidijuojami laivai ir operatoriai, kurie bausti už nusikalstamą veiklą.
Pakeitimas  65 Pasiūlymas dėl reglamento 84 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Už šiurkštų pažeidimą skiriamas taškų skaičius yra lygus bent pusei to taškų skaičiaus, kuris nurodytas šio straipsnio 3 dalyje.	Išbraukta.
Pagrindimas
Baudos taškai turi būti skiriami tik už tuos pažeidimus, kurie pagal Tarybos pasiektą susitarimą laikomi sunkiais. Ši dalis nebereikalinga.
Pakeitimas  66 Pasiūlymas dėl reglamento 84 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Jeigu žvejybos leidimo, kurio galiojimas sustabdytas, turėtojas per trejus metus nuo paskutinio pažeidimo dienos nepadaro kito pažeidimo, visi į žvejybos leidimą įrašyti taškai išbraukiami.	5. Jeigu žvejybos leidimo, kurio galiojimas sustabdytas, turėtojas per trejus metus nuo paskutinio sunkaus pažeidimo dienos nepadaro kito sunkaus pažeidimo, visi į žvejybos leidimą įrašyti taškai išbraukiami.
Pagrindimas
Baudos taškai turi būti skiriami tik už tuos pažeidimus, kurie pagal Tarybos pasiektą susitarimą laikomi sunkiais.
Pakeitimas  67 Pasiūlymas dėl reglamento 84 straipsnio 7 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Valstybės narės taip pat įdiegia baudos taškų sistemą, pagal kurią laivo kapitonui ir laivo pareigūnams už jų padarytus bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus būtų skiriami atitinkami baudos taškai.	7. Valstybės narės taip pat įdiegia baudos taškų sistemą, pagal kurią laivo kapitonui ar savininkui už jo padarytus bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus būtų skiriami atitinkami baudos taškai.
Pagrindimas
Bausti ir laivo pareigūnus , o ne tik laivo savininką ir kapitoną, absurdiška ir kontrolės politikos požiūriu tai neduotų jokios papildomos naudos. Priešingai, dėl to gali būti dar sunkiau įdarbinti įgulos narius, jei jie galės būti baudžiami už sprendimus dėl sugavimo, už kuriuos praktiškai niekada nebūna atsakingi. Tokiu atveju jau būtų nubaustas laivas, jo savininkas ir kapitonas.
Pakeitimas  68 Pasiūlymas dėl reglamento 85 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės nacionalinėje duomenų bazėje registruoja visus bendrosios žuvininkystės politikos pažeidimus, kuriuos padarė su jų vėliava plaukiojantys laivai arba jų piliečiai, įskaitant jiems skirtas sankcijas ir paskirtų taškų skaičių. Su jų vėliava plaukiojančių laivų arba jų piliečių padarytus pažeidimus, kurie nagrinėjami kitose valstybėse narėse, valstybės narės, gavusios galutinio sprendimo pranešimą iš tos valstybės narės, kurios jurisdikcija galioja pagal 82 straipsnį, taip pat registruoja savo nacionalinėse pažeidimų duomenų bazėse.	1. Valstybės narės nacionalinėje duomenų bazėje registruoja visus bendrosios žuvininkystės politikos pažeidimus, kuriuos padarė asmenys, atsakingi už laivus, plaukiojančius su jų vėliava, arba jų piliečiai, įskaitant jiems skirtas sankcijas ir paskirtų taškų skaičių. Su jų vėliava plaukiojančių laivų arba jų piliečių padarytus pažeidimus, kurie nagrinėjami kitose valstybėse narėse, valstybės narės, gavusios galutinio sprendimo pranešimą iš tos valstybės narės, kurios jurisdikcija galioja pagal 82 straipsnį, taip pat registruoja savo nacionalinėse pažeidimų duomenų bazėse.
Pagrindimas
Pažeidimus daro ne patys laivai, o už juos atsakingi asmenys. Šis akivaizdus faktas reiškia, kad reikia kruopščiai įvertinti atitinkamiems fiziniams ir juridiniams asmenims, būtent už laivų eksploatavimą tenkančią atsakomybės kaip laivų savininkų arba kaip žvejybos leidimo turėtojų dalį. Patys laivai negali priimti sprendimų; taigi būtų juokinga, jei jiems, kaip laivams, būtų skiriamos baudos. Pažeidimų pobūdis gali labai pakisti, jei pradėtų dirbti naujas kapitonas arba jį perimtų kitas savininkas.
Pakeitimas  69 Pasiūlymas dėl reglamento 85 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jeigu valstybė narė prašo, kad kita valstybė narė pateiktų informacijos apie pažeidimo nagrinėjimą, ta kita valstybė narė pateikia susijusią informaciją apie atitinkamus žvejybos laivus ir asmenis.	3. Jeigu valstybė narė prašo, kad kita valstybė narė pateiktų informacijos apie pažeidimo nagrinėjimą, ta kita valstybė narė nedelsdama pateikia susijusią informaciją apie atitinkamus žvejybos laivus ir asmenis.
Pagrindimas
Siekiant tinkamai taikyti Komisijos siūlomą rizikos analizės metodą, būtina informacija keistis sparčiai.
Pakeitimas  70 Pasiūlymas dėl reglamento 85 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Informacija apie padarytus nusižengimus ir apie nusižengimus, už kuriuos nuteisti žvejybos laivai ir susiję asmenys, bus skelbiama viešai prieinamoje 107 straipsnyje nurodytos svetainės dalyje.
Pagrindimas
Daug valstybių narių riboja informaciją apie neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų pavadinimus ir skaičių jų vandenyse. Direktyvos 31995L0046 (Europos Parlamento ir Tarybos 1995 m. spalio 24 d. direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 281, 1995 11 23, p. 31–50) 34 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad „valstybės narės taip pat turi gauti leidimą, kai tai pateisinama dėl svarbių visuomenės interesų, nesilaikyti draudimo tvarkyti ypatingų kategorijų duomenis tokiose srityse kaip visuomenės sveikatos ar socialinė apsauga […], taip pat mokslinių tyrimų ir valstybinės statistikos srityse“. Atsižvelgiant į bauginantį žuvų išteklių išeikvojimo mastą ir į tai, kaip valdomi žuvų ištekliai, visuomenei turi būti prieinami duomenys apie sunkius žvejybos sektoriaus taisyklių pažeidimus, nes šie duomenys susiję su viešaisiais ištekliais, taigi jiems gali būti taikoma svarbių visuomenės interesų apibrėžtis.
Pakeitimas  71 Pasiūlymas dėl reglamento 91 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės pareigūnams sudaroma galimybė dalyvauti tikrinimuose; paprašyti Komisijos pareigūnų, Komisijos pareigūnams jie padeda atlikti jų užduotis.	4. Valstybės narės pareigūnai visada dalyvauja atliekant tikrinimus ir, paprašyti Komisijos pareigūnų, Komisijos pareigūnams padeda atlikti jų užduotis.
Pakeitimas  72 Pasiūlymas dėl reglamento 95 straipsnio 1 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
α) dėl veiksmo ar neatlikto veiksmo, tiesiogiai siejamo su atitinkama valstybe nare, nesilaikyta šio reglamento nuostatų ir kad	Išbraukta.
Pagrindimas
Laikinai nutraukus arba atšaukus Bendrijos finansavimą, būtų imamasi labai griežtos priemonės, dėl kurios kiltų labai daug problemų, susijusių su žvejybos pramonės plėtra ir pažanga, taigi būtų daromas socialinis, ekonominis, aplinkos apsaugos ir struktūrinis poveikis. Šios priemonės įgyvendinimas turi būti svarstomas tik esant aplinkybėms, kurios gali būti įvardijamos kaip didelis pavojus.
Pakeitimas  73 Pasiūlymas dėl reglamento 96 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Jeigu valstybė narė nevykdo savo įsipareigojimo įgyvendinti daugiametį planą ir jeigu Komisija turi pagrindą manyti, kad nevykdant šių įsipareigojimų daroma ypač didelė žala atitinkamiems ištekliams, Komisija gali paskelbti, kad žvejyba laikinai uždraudžiama tuose rajonuose, kuriems minėti trūkumai turi įtakos.	1. Jeigu valstybė narė nevykdo savo įsipareigojimo įgyvendinti daugiametį planą ir jeigu Komisija turi įrodymų, kad nevykdant šių įsipareigojimų daroma ypač didelė žala atitinkamiems ištekliams, Komisija gali paskelbti, kad žvejyba laikinai uždraudžiama tuose rajonuose, kuriems minėti trūkumai turi įtakos.
Pagrindimas
Komisija gali turėti pagrindą manyti daug ką, bet tai nėra objektyvus kriterijus. Turi būti reikalaujama, kad nutraukti žvejybą būtų galima remiantis kuo nors daugiau nei vien įtarimais.
Pakeitimas  74 Pasiūlymas dėl reglamento 97 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Jeigu Komisija nustato, kad valstybė narė pereikvojo savo kvotą, paskirtus sugautų žuvų išteklius arba išteklių grupes ar jų dalį, iš žuvininkystės išteklius pereikvojusios valstybės narės metinės kvotos, paskyrimo ar dalies Komisija kitais metais ar per kelerius ateinančius metus atlieka išskaitymus taikydama daugiklį pagal šią lentelę:	1. Jeigu Komisija nustato, kad valstybė narė pereikvojo savo kvotą, paskirtus sugautų žuvų išteklius arba išteklių grupes ar jų dalį, iš žuvininkystės išteklius pereikvojusios valstybės narės metinės kvotos, paskyrimo ar dalies Komisija kitais metais atlieka išskaitymus taikydama daugiklį pagal šią lentelę:
Pagrindimas
Iki šiol Reglamente (EB) Nr. 847/96 buvo numatyta tik pagal Komisijos reglamentą ateinančiais metais taikomos nuobaudos. Daugiametės baudos, kurias skiriant siekiama panaikinti žuvininkystės išteklių pereikvojimą, turi būti reglamentuojamos pagal Tarybos reglamentą.
Pakeitimas  75 Pasiūlymas dėl reglamento 97 straipsnio 1 dalies lentelė
Komisijos siūlomas tekstas
Žuvininkystės išteklių pereikvojimo mastas atsižvelgiant į leidžiamąjį iškrovimą Daugiklis Iki 5 % Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1.0 Daugiau kaip 5 % – ne daugiau kaip 10 % Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1,1 Daugiau kaip 10% – ne daugiau kaip 20% Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1,2 Daugiau kaip 20% – ne daugiau kaip 40% Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1,4 Daugiau kaip 40% – ne daugiau kaip 50% Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1,8 Bet koks kitas didesnis kaip 50 % žuvininkystės išteklių pereikvojimas Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 2,0
Pakeitimas
Žuvininkystės išteklių pereikvojimo mastas atsižvelgiant į leidžiamąjį iškrovimą Daugiklis Pirmą kartą – 10 % Išskaitymas = Per didelis sugautas kiekis x 1,00 Antrą kartą – 10 %, tačiau ne daugiau kaip 20 % (iš viso) Išskaitymas = Per didelis sugautas kiekis x 1,10 Antrą kartą – 20%, tačiau ne daugiau kaip 40% (iš viso) Išskaitymas = Per didelis sugautas kiekis x 1,20 Bet koks kitas didesnis kaip 40% žuvininkystės išteklių pereikvojimas Išskaitymas = Per didelis sugautas kiekis x 1,40   Pastaba: Procentiniai dydžiai keičiami 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas, 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais dydžiais.
Pagrindimas
Baudų lentelėje pateikiamos procentais išreikštos baudos tinkamai neatspindi su kvotų pereikvojimu susijusios padėties. Tai ypač pasakytina turint mintyje giliavandenes žuvis, kurių žvejybos kai kuriose valstybėse narėse kvotos ribojamos iki labai mažo kiekio, kuris gali būti net mažesnis nei 30–50 tonų.
Pakeitimas  76 Pasiūlymas dėl reglamento 97 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Jei valstybei narei skirta kvota, paskirtų sugauti žuvų išteklių dydis arba išteklių ar išteklių grupės dalies dydis neviršija 100 tonų, kvotos mažinimas dėl jos pereikvojimo vykdomas linijiniu, o ne procentiniu būdu, išskyrus atvejus, kai tos rūšies žuvims taikomas daugiametis planas ir taikoma 1 dalis.
Pagrindimas
Tais atvejais, kai taikomos santykinai mažos tam tikrų rūšių žuvų kvotos, ištekliai gali būti pereikvojami tik per labai nedaugelį žvejybos reisų ir tik labai nedaugelio laivų. Jei tokiais atvejais, kaip numatyta, būtų taikoma procentinė sistema, žvejyba galėtų būti iš karto nutraukta, o dėl to būtų padaryta nepataisoma žala kitiems laivams. Taigi tokiais atvejais būtų teisingiau taikyti linijinę sistemą.
Pakeitimas  77 Pasiūlymas dėl reglamento 97 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jeigu per praėjusius dvejus metus valstybė narė pakartotinai pereikvojo išteklių ar išteklių grupės kvotą, paskyrimą ar tų išteklių dalį ir jeigu žuvininkystės išteklių pereikvojimas buvo ypač žalingas atitinkamam ištekliui ar jeigu ištekliui buvo taikomas daugiametis planas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas daugiklis didinamas du kartus.	2. Jeigu per praėjusius dvejus metus valstybė narė pakartotinai pereikvojo kvotą, paskirtus sugauti žuvų išteklius, kurie, ypač tikėtina, gali būti pereikvoti ir kuriems taikomas daugiametis planas, arba jų ar išteklių grupės dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas daugiklis didinamas du kartus.
Pagrindimas
Tokia priemonė kaip baudos daugiklių didinimas du kartus turi būti taikoma tik tų rūšių žuvims, kurių ištekliams yra kilusi biologinė rizika: toms, kurių ištekliai, ypač tikėtina, gali būti pereikvoti arba kurioms taikomas daugiametis planas. Reikia atsižvelgti į tai, kad kvotos nesusijusios su žvejybos biologine padėtimi ir kad dėl santykinio stabilumo daugelis valstybių narių gauna žvejybos kvotas, kurių nenaudoja, taigi pereikvojus kitos valstybės narės kvotą nebūtinai prisidedama prie išteklių pereikvojimo. Tačiau logiška, kad būtų baudžiama už kvotos pereikvojimą, kaip jau numatyta 1 dalyje.
Pakeitimas  78 Pasiūlymas dėl reglamento 97 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jeigu valstybė narė žvejoja tų išteklių, kuriems privaloma turėti kvotą ir kuriems ji neturi žuvų išteklių ar išteklių grupės kvotos, paskyrimo ar tų išteklių dalies, žuvis, pagal šio straipsnio 1 dalį Komisija kitais metais ar per kelerius ateinančius metus gali atlikti išskaitymus iš tai valstybei narei paskirtų kitų išteklių ar išteklių grupės kvotų.	Išbraukta.
Pagrindimas
Naujai nustatytos priemonės nėra pakankamai išaiškintos. Nepaaiškinta, ar į sugautų žuvų kiekį įskaičiuojamos ir į jūrą išmetamos žuvys, kokių kitų rūšių žuvų kvotos mažinamos, ir nenustatyta kvotų mažinimo vienus ar kelerius metus kriterijų. Žvejoti neturint kvotos – vienas iš didžiausių pažeidimų, kurį galima padaryti BŽP srityje, ir jį padaryti leidžianti valstybė narė turi būti griežtai baudžiama, taip pat ir pagal Reglamentą Nr. 1005/2008, nes tai reikštų neteisėtą žvejybą. Tačiau nėra prasmės bausti kitus nenusižengusius tos pačios valstybės narės laivynus. Siekiant teisingumo turi būti baudžiami tie, kas padarė pažeidimą ir kas leido jį padaryti, o ne trečiosios šalys.
Pakeitimas  79 Pasiūlymas dėl reglamento 98 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
98 straipsnis	Išbraukta.
Išskaitymai iš kvotų, jeigu nesilaikoma bendrosios žuvininkystės politikos tikslų
1. Jeigu turima įrodymų, kad valstybė narė nesilaiko išsaugojimo, kontrolės, patikrinimo ar vykdymo užtikrinimo taisyklių pagal bendrąją žuvininkystės politiką ir kad dėl to gali kilti didelė grėsmė gyvųjų vandens išteklių išsaugojimui arba veiksmingam Bendrijos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos veikimui, Komisija gali atlikti išskaitymus iš tai valstybei narei metinių žuvų išteklių arba išteklių grupės kvotų, paskyrimo ar tų išteklių dalių.
2. Komisija atitinkamai valstybei narei raštu praneša apie savo išvadas ir nustato ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą, per kurį valstybė narė turi įrodyti, kad žuvininkystės išteklius galima saugiai naudoti.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos tik jeigu valstybė narė per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą neatsako į Komisijos prašymą arba jeigu laikoma, kad atsakymas nepakankamas ar kad iš atsakymo galima daryti aiškią išvadą, kad privalomos priemonės neįgyvendintos.
4. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės, visų pirma nustatant atitinkamus kiekius, priimamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.
Pagrindimas
Siekiant teisingumo turi būti baudžiami tie, kas padarė pažeidimą ir kas leido jį padaryti, o ne trečiosios šalys. Valstybė narė turi būti nubausta, ir esama įvairių galimybių, kaip tai galima padaryti, viena iš jų – bausti pagal šio reglamento 95 straipsnį. Tačiau Komisija negali nei bausti žvejų dėl jų vėliavos valstybės narės prastai atliekamos kontrolės, nei vienašališkai keisti valstybės narės santykinio stabilumo. Galimybe sumažinti valstybės narės kvotas – Komisijos iniciatyva, jei ši negauna atsakymo iš atitinkamos valstybės narės arba jei atsakymas laikomas nepatenkinamu, – turėtų būti naudojamasi tik puikiai pagrįstais ir pateisinamais atvejais, Tarybai priėmus sprendimą. Pasiūlyme tinkamai nepagrindžiamos naudojimosi šia galimybe sąlygos, dėl to atsiranda daug teisinio netikrumo.
Pakeitimas  80 Pasiūlymas dėl reglamento 100 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
100 straipsnis	Išbraukta.
Atsisakymas išduoti leidimą pasikeisti kvotomis
Komisija gali nesuteikti galimybės pasikeisti kvotomis pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį, jeigu:
a) viena iš atitinkamų valstybių narių per vienerius iš dvejų pastarųjų metų iš jai paskirtos kvotos pereikvojo daugiau kaip 10 %; arba
b) jeigu atitinkama valstybė narė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti, kad tam tikrų išteklių žvejybos galimybės būtų valdomos tinkamai, visų pirma ji netaikė 102 straipsnyje nurodytos kompiuterinės tvirtinimo sistemos arba netinkamai naudojo šiai patvirtinimo sistemai duomenis teikiančias sistemas.
Pagrindimas
Komisija negali prieštarauti keitimuisi kvotomis, numatytam Tarybos reglamente (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002) dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausaus naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką. Akivaizdu, kad valstybė narė turi būti baudžiama už kvotos pereikvojimą. Tačiau žuvininkystės išteklių pereikvojimas 10 % aiškiai rodo, kad vienai valstybei narei skirta nepakankama kvota, o kitai valstybei narei skirta kvota per didelė, nes gali ja pasikeisti. Todėl nėra prasmės bausti draudžiant keistis kvotomis, nes taip būtų nubausta ir antroji valstybė narė. Taigi šis klausimas turėtų būti išspręstas Reglamente Nr. 2371/2002, kuriame taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, kurias taikant būtų sudarytos sąlygos išnaudoti neišnaudotas kvotas.
Pakeitimas  81 Pasiūlymas dėl reglamento 101 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Jeigu turima įrodymų, įskaitant Komisijos atliktų imčių rezultatais pagrįstus įrodymus, kad žvejybos veikla ir (arba) priemonės, kurių ėmėsi valstybė narė arba valstybės narės, prieštarauja bendrajai žuvininkystės politikai ar kelia grėsmę jūrų ekologinei sistemai ir dėl to reikia imtis skubių veiksmų, tai gavusi pagrįstą bet kurios valstybės narės prašymą ar savo nuožiūra Komisija gali nuspręsti imtis neatidėliotinų priemonių, kurios būtų taikomos ne ilgiau kaip vienerius metus. Komisija gali dar kartą nuspręsti pratęsti neatidėliotinų priemonių taikymą ne ilgiau kaip šešis mėnesius.	1. Jeigu turima įrodymų, įskaitant Komisijos atliktų imčių rezultatais pagrįstus įrodymus, kad žvejybos veikla ir (arba) priemonės, kurių ėmėsi valstybė narė arba valstybės narės, prieštarauja bendrajai žuvininkystės politikai ar kelia grėsmę jūrų ekologinei sistemai ir dėl to reikia imtis skubių veiksmų, gavusi pagrįstą bet kurios valstybės narės prašymą ar savo nuožiūra Komisija gali nuspręsti imtis neatidėliotinų priemonių, kurios būtų taikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Komisija gali dar kartą nuspręsti pratęsti neatidėliotinų priemonių taikymą ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje aptariamų sankcijų griežtumą, vieni metai atrodo per daug. Šeši mėnesiai – pakankamas laikotarpis, kad pažeidimą padariusi valstybė narė galėtų imtis reikiamų taisomųjų priemonių.
Pakeitimas  82 Pasiūlymas dėl reglamento 101 straipsnio 2 dalies g punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) draudimas su atitinkamos valstybės narės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams žvejoti kitų valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;	g) draudimas su atitinkamos valstybės narės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams žvejoti kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse arba atviroje jūroje;
Pagrindimas
Uždraudus laivams žvejoti kitų valstybių narių vandenyse, bet neuždraudus išplaukti į vandenis už ES ribų, būtų diskriminuojama, nes valstybių narių laivai, kurie nesilaiko BŽP taisyklių galėtų arba būtų skatinami žvejoti už ES ribų.
Pakeitimas  83 Pasiūlymas dėl reglamento 101 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybė narė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą vienu metu perduoda ir Komisijai, ir atitinkamai valstybei narei. Kitos valstybės narės savo pastabas raštu Komisijai gali įteikti per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo. Gavusi prašymą, Komisija sprendimą priima per 15 darbo dienų.	3. Valstybė narė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą vienu metu perduoda ir Komisijai, ir atitinkamai valstybei narei. Kitos valstybės narės savo pastabas raštu Komisijai gali įteikti per penkiolika darbo dienų nuo prašymo gavimo. Gavusi prašymą, Komisija sprendimą priima per 15 darbo dienų.
Pagrindimas
Neatrodo tinkama, kad valstybė narė pastaboms įteikti turėtų tik penkias dienas, kai Komisija sprendimui dėl jų priimti turi 15 dienų.
Pakeitimas  84 Pasiūlymas dėl reglamento 101 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Atitinkamos valstybės narės Komisijos sprendimą per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo gali perduoti Tarybai.	5. Atitinkamos valstybės narės Komisijos sprendimą per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo gali perduoti Tarybai.
Pagrindimas
Kaip ir 83 pakeitime, siekiama, kad valstybių narių valdžios institucijos turėtų panašiai laiko kaip ir skirtingos Bendrijos institucijos.
Pakeitimas  85 Pasiūlymas dėl reglamento 104 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Fizinių asmenų pavardės Komisijai arba kitai valstybei narei nepranešamos, nebent šis pranešimas aiškiai numatytas šiame reglamente arba jeigu jas pranešti privaloma, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, kad už juos būtų persekiojama arba kad būtų patikrinami akivaizdūs pažeidimai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys neperduodami, jeigu su kitais duomenimis jie nėra sujungti taip, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų įmanoma atpažinti fizinių asmenų.	2. Asmens duomenys Komisijai arba kitai valstybei narei nepranešami, nebent šis pranešimas aiškiai numatytas šiame reglamente arba jeigu juos pranešti privaloma, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, kad už pažeidimus būtų persekiojama arba kad būtų patikrinami akivaizdūs pažeidimai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys neperduodami, jeigu su kitais duomenimis jie nėra sujungti taip, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų įmanoma atpažinti fizinių asmenų.
Pakeitimas  86 Pasiūlymas dėl reglamento 105 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės ir Komisija imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad taikant šį reglamentą surinkti ir gauti duomenys būtų tvarkomi laikantis slaptumo reikalavimų ir atsižvelgiant į visas profesinės ir komercinės paslapties taisykles.	1. Valstybės narės ir Komisija imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad taikant šį reglamentą surinkti ir gauti duomenys būtų tvarkomi laikantis slaptumo reikalavimų ir atsižvelgiant į visas profesinės ir komercinės paslapties taisykles, kurios derėtų su visomis galiojančiomis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyvos 95/46/EB nuostatomis.
Pakeitimas  87 Pasiūlymas dėl reglamento 105 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Taikant šį reglamentą kompetentingose institucijose, teismuose, kitose valstybės institucijose ir Komisijoje ar jos paskirtoje institucijoje dirbantiems asmenims perduoti duomenis, kuriuos atskleidus būtų:	Išbraukta.
a) pažeista asmens privatumo ir jo neliečiamybės apsauga pagal Bendrijos asmens duomenų apsaugos teisės aktus;
b) paviešinti fizinio ar juridinio asmens komerciniai interesai, įskaitant intelektualinės nuosavybės teisės pažeidimą,
c) trikdomas teismo procesas ir užkertamas kelias gauti teisininko konsultaciją;
d) daroma įtaka tikrinimų ir tyrimų mastui,
būtų leidžiama tik jeigu juos perduoti reikia dėl to, kad būtų nutrauktas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimas ar kad jis būtų uždraustas ir jeigu informaciją perduodanti valdžios institucija sutinka, jog ji būtų atskleista.
Pagrindimas
Pakeitimas  88 Pasiūlymas dėl reglamento 108 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Kiekviena valstybė narė Komisijai ar jos paskirtai institucijai užtikrina nuotolinę prieigą prie svetainės saugiosios dalies. Valstybė narė Komisijos pareigūnams prieigą suteikia naudodama elektroninius pažymėjimus, kuriuos sukuria Komisija ar jos paskirta institucija.	3. Kiekviena valstybė narė Komisijai ar jos paskirtai institucijai užtikrina nuotolinę prieigą prie svetainės saugiosios dalies. Valstybė narė Komisijos pareigūnams prieigą suteikia naudodama elektroninius pažymėjimus, kuriuos sukuria Komisija ar jos paskirta institucija.
	Trečiosioms šalims turi būti pateikiama 1 straipsnio b, d ir f dalyse nurodoma informacija apie Bendrijos laivus, kurie prašo licencijos žvejoti jų vandenyse. Informacija nedelsiant teikiama atitinkamos trečiosios šalies prašymu, laikantis sąlygos, kad trečioji šalis raštu užtikrina informacijos konfidencialumą. Pagal šią nuostatą perduodant asmens duomenis, turi būti laikomasi Direktyvos 95/46/EB 26 straipsnio 1 dalies d punkto.
Pagrindimas
Kai ES laivas prašo leidimo žvejoti trečiosiose šalyse pagal partnerystės arba asmeninius susitarimus, turi būti užtikrinama trečiųjų šalių vyriausybės teisė gauti tam tikros informacijos apie šiuos laivus, jeigu jos sutinka laikytis duomenų konfidencialumo reikalavimų.
Pakeitimas  89 Pasiūlymas dėl reglamento 112 straipsnis Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 17a straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 1. Nepažeisdama Sutartimi Komisijai suteiktų vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, agentūra padeda Komisijai vertinti ir kontroliuoti, kaip valstybės narės taiko bendrosios žuvininkystės politikos taisykles. Agentūra valstybėse narėse gali tikrinti valstybės institucijas ir privačius operatorius. Laikydamasi atitinkamos valstybės narės teisės normų, agentūra gali: 1. Nepažeisdama Sutartimi Komisijai suteiktų vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, agentūra padeda Komisijai vertinti ir kontroliuoti, kaip valstybės narės taiko bendrosios žuvininkystės politikos taisykles. Agentūra valstybėse narėse gali, naudodama nuosavus išteklius, tikrinti valstybės institucijas ir privačius operatorius. Laikydamasi atitinkamos valstybės narės teisės normų, agentūra gali:
Pagrindimas
Ateityje agentūra turėtų turėti nuosavų išteklių, kaip antai gerai įrengti laivai, kad, remdamasi jai šiame reglamente suteiktomis teisėmis, galėtų atlikti tikrinimus.

AIŠKINAMOJI DALIS

Veiksmingas ir nešališkas taisyklių įgyvendinimas turi būti vienas iš pagrindinių bendros žuvininkystės politikos (BŽP) ramsčių. Taisyklių paisymas ir nuoseklus požiūris į kontrolę yra geriausias būdas ilgainiui apsaugoti žuvininkystės sektoriaus interesus. Jei asmenys, besiverčiantys žuvininkyste, – pradedant laivuose dirbančiais ir baigiant žuvį vartotojams parduodančiais subjektais, – nesilaiko taisyklių, politikai lemta žlugti. Žuvų ištekliai išnyks kartu su tais, kurie nuo jų priklauso.

Ir Komisija, ir Europos Parlamentas ne kartą apgailestavo dėl prasto taisyklių laikymosi ir ragino valstybes nares taikyti griežtesnę kontrolę, nustatyti suderintus patikrų kriterijus ir sankcijas, užtikrinti patikrų rezultatų skaidrumą, stiprinti Bendrijos patikrų sistemą ir pan.[1].

Taisyklės suderinamos ES lygmeniu, tačiau už jų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą atsakingos valstybės narės, taigi yra kelios galimos priežastys, kodėl nepavyksta jų tinkamai taikyti. Pirmoji priežastis yra teisinė, t. y. kontrolės reguliavimo ir panašių priemonių nepakanka ir jos nesuteikia tinkamų teisinių įgaliojimų inspektoriams, kad jie galėtų atlikti savo darbą. Kita priežastis politinė – ar valstybės narės laikosi savo teisinių įsipareigojimų visiškai įgyvendinti taisykles, dėl kurių jos sutarė Taryboje, ir ar paskyrė pakankamai išteklių, kad tai būtų padaryta? Ar Komisija tinkamai tikrina, ką valstybės narės daro? Be to, reikėtų pažymėti, kad Komisija taip pat neatliko savo pareigų, nes dabartiniam reglamentui reikia daugiau kaip dvidešimties įgyvendinimo reglamentų, o nuo 1993 m. Komisija dėl jų pateikė vos kelis pasiūlymus.

2007 m. Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje[2] nagrinėtas vieno iš BŽP aspektų įgyvendinimo klausimas (išteklių apsaugos taisyklės) ir prieita prie išvados, kad esama rimtų problemų:

125. Audito Rūmų darbas parodė, kad, nepaisant neseniai atliktų patobulinimų, kontrolės, inspektavimo ir sankcijų priemonės negali užtikrinti, kad žuvininkystės išteklių valdymo taisyklės, visų pirma TAC ir kvotų sistema, būtų veiksmingai taikomos.

Audito Rūmai pateikė labai daug rekomendacijų, kaip gerinti padėtį, ir Komisija tiek pat kartų pažadėjo išspręsti šią problemą naujoje Kontrolės reglamento redakcijoje. Pasiūlymas dėl tokio reglamento yra šio pranešimo tema.

Naujasis reglamentas bus paskutinis iš trijų reglamentų, kurie sudarys kontrolės sistemą, priėmus NNN žvejybos reglamentą[3] ir reglamentą dėl žvejybos leidimų[4]. Ypač svarbu, kad į pasiūlymą įtrauktos priemonės ne tik apimtų visus būtinus dabartinio kontrolės reglamento aspektus ir Audito Rūmų rekomendacijas, bet ir derėtų su šių kitų dviejų reglamentų nuostatomis.

Tikriausiai svarbiausia 27 valstybėms narėms taikoma kontrolės sistemos ypatybė yra ta, kad visiems būtų taikomos vienodos sąlygos, kad visi gamybos proceso dalyviai – žvejai, perdirbėjai, pirkėjai ir kiti – jaustų, jog jie yra nediskriminuojami ir turi savo atsakomybės dalį. Visoje Bendrijoje ir visuose kontrolės proceso etapuose turi būti taikomos vienodos sąlygos. Pasiūlymas apima kelis aspektus, kurie sudarytų galimybę pasiekti nemažą pažangą šiuo klausimu, ir tai turėtų būti palankiai vertinama. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra šiuo atžvilgiu atlieka labai svarbų vaidmenį, atsižvelgiant į jos, kaip Bendrijos agentūros, pobūdį ir nešališkumo įsipareigojimus.

Bendra pastaba – kadangi kontrolės sistema ES tampa vis sudėtingesnė, Komisija turi užtikrinti, kad visos taisyklės būtų praktiškos, taikytinos ir veiksmingos. Pasitelkiant konkrečius tikrais kontrolės padėties pavyzdžiais pagrįstus tyrimus, reikėtų išnagrinėti kelis bandomuosius atvejus, kad būtų išbandytas siūlomų priemonių veiksmingumas. Tai turėtų būti padaryta prieš Tarybai priimant kontrolės reglamentą ir tai turėtų padėti Komisijai teikiant pasiūlymus dėl įgyvendinimo reglamentų, kurių reikia visoms trims kontrolės sistemos dalims. Tokie veiksmai galėtų išryškinti galimus sunkumus ir padėti išspręsti juos prieš priimant šiuos teisės aktus.

Didžiąją pasiūlymo dalį sudaro priemonės, kurios reglamente buvo nustatytos jau daug metų, bet tam tikrus naujus elementus vertėtų apsvarstyti.

Pramoginė žvejyba. Šia tema buvo aktyviai diskutuojama žiniasklaidoje ir ji apima visą pasiūlymo aptarimo dalį. Iš teksto neaišku, ką Komisija siūlo. Aišku tai, kad tam tikrais atvejais pramoginė žvejyba gali būti didelio masto ir daryti didelį poveikį žuvų ištekliams. Pvz., pagal valstybių narių duomenis prancūzų žvejai sportininkai sugauna 5 000 mt akmeninių ešerių, o vokiečių pramoginės žvejybos entuziastai Baltijos jūroje sugauna iki 5 200 mt menkių. Pramoginės žvejybos metu sugaunama tiek daug Ramiojo vandenyno tunų, kad Tarptautinė komisija dėl Atlanto tuno apsaugos (angl. International Commission for the Conservation of Atlantic Tuna, ICCAT) nustatė sugaunamų tunų kontrolės priemones. Ar teisinga žvejų profesionalų atžvilgiu ir toliau leisti pramoginės žvejybos entuziastams žvejoti, netaikant jokių kontrolės priemonių? Šiame dokumente siūlomas pakeitimas, pagal kurį į reglamento taikymo sritį patektų tik nekomercinė žvejyba iš laivų (t. y. ne nuo kranto) jūros vandenyse (t. y. ne vidaus vandenyse). Valstybės narės turėtų laiko įvertinti tokios žvejybos poveikį žuvų ištekliams ir tais atvejais, kai tokios žvejybos įtaka būtų didelė, pasiūlyti jos stebėjimo būdą. Kadangi būtų neteisinga žvejams profesionalams taikyti pagaunamų žuvų kiekio ir kitus apribojimus, bet leisti nekomercinės žvejybos atstovams žvejoti be jokių apribojimų, visoms sužvejojamoms žuvims galiausiai turėtų būti taikomos nacionalinės kvotos.

Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra. Ši agentūra veikia dar tik kelerius metus, bet ji jau įrodė savo vertę gerinant patikrinimų jūroje koordinavimą tarp valstybių narių, vykdydama kelias jungtines diegimo programas. Komisija siūlo didinti agentūros vaidmenį įvairiose srityse, pvz., mokymo programų pagrindinių planų kūrimo, pagalbos kuriant bendras patikros procedūras, valstybių narių informavimo ir informacijos mainų gerinimo srityse ir pan. Agentūra turi atlikti ypač svarbų vaidmenį švelninant ir galbūt išsklaidant daugelio įsitikinimą, kad jie yra kontroliuojami griežčiau nei jų kaimynai. Didesni agentūros įgaliojimai yra svarbi sudedamoji geresnės kontrolės sistemos dalis. 2005 m. E. Attwoollo pranešime[5] buvo džiaugiamasi agentūros įkūrimu ir jame tuomet buvo raginama suteikti jai svarbesnį vaidmenį.

Rizikos analizė. Svarbi Audito Rūmų rekomendacija valstybės narėms nustatyti „rizikos analize pagrįstą kontrolės strategiją“, kuri bus įtraukta į kontrolės reglamentą[6]. Audito Rūmų nuomone,

75. Geros žinios apie įvairią žuvininkystės veiklą, susijusius subjektus, praeityje nustatytus pažeidimus ir skirtas sankcijas yra būtinos rengiant patikimą rizikos analizę bei nustatant tinkamą kontrolės strategiją ir programą.

Planavimas vadovaujantis rizikos analize sudarytų galimybę nustatyti tikrinimo prioritetus ir padėtų paskirstyti išteklius, todėl kontrolės veikla būtų veiksmingesnė. Komisija atsižvelgė į šią rekomendaciją ir įtraukė kelias priemones, kurios aprūpintų valstybes nares būtinomis struktūromis, įskaitant sugaunamų žuvų, tikrinimų ir kitos informacijos, duomenų tikrinimo procedūrų duomenų bazes ir pan.

Kai kuriomis iš šių priemonių valstybės narės galėtų dalytis, kad būtų skatinamas sklandus keitimasis informacija, kuris padėtų joms sukurti bendrą savo rizikos analizės pagrindą. Siekiant užtikrinti konfidencialumą ir teisę į privatumą vertėtų atidžiai apsvarstyti, kokio lygio informacija būtų galima keistis tokiais klausimais, kaip pažeidimų tyrimas. Vis dėlto, įgyvendinant bendrą politiką, pvz., BŽP, pagal kurią visi laivai gali laisvai žvejoti visuose Bendrijos vandenyse, valstybėms narėms akivaizdžiai reikia turėti galimybę susipažinti su svarbia informacija, kad jų kontrolės programos būtų kuo veiksmingesnės ir efektyvesnės. Agentūra galėtų būti atsakinga už tokios informacijos analizės ir mainų struktūrizavimą ir sisteminimą ir už tai, per kiek laiko būtų galima susipažinti su tokia informacija.

Išlaidos ir administracinė našta. Daugeliui valstybių narių rūpestį kelia tai, kad dėl pasiūlymo gali didėti jų kontrolės programų išlaidos ir joms gali prireikti sukurti sudėtingas naujas administracines sistemas. Pagal Komisijos pateiktus duomenis patikros jūroje kainuoja daugiau kaip dešimt kartų brangiau už patikras sausumoje (7 552 EUR – jūroje, 306 EUR – sausumoje, 541 EUR – prekyvietėje). Šie duomenys rodo, kad būtina numatyti optimalų kontrolės priemonių taikymą. Patikros jūroje ir toliau turi būti pagrindinis kontrolės sistemos aspektas, nes plaukimas į jūrą yra vienintelis būdas patikrinti, kas ten vyksta. Vis dėlto rizikos analizės metodo taikymas, kaip numatyta pasiūlyme, suteiktų galimybę valstybėms narėms mažinti savo jūroje atliekamų patikrų skaičių, darant juos tikslesnius ir veiksmingesnius. Pasiūlyme numatyta daug šiuolaikinių technologijų, kurios suteikia galimybę gerokai sumažinti išlaidas, pvz., elektroninės sistemos, kurios sudaro sąlygas greitai ir lengvai atlikti kryžminę duomenų patikrą, todėl duomenų nereikia lyginti ranka.

Patikros jūroje. Pasiūlyme išplečiamos valstybių narių galios atlikti patikras viena kitos vandenyse. Tokios abipusių patikrų procedūros jau taikomos kai kuriose regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, kurioms priklauso Bendrija. Taip pat didėtų Komisijos pajėgumas atlikti savo tyrimus. Vėlgi, siekiant išsklaidyti pojūtį, kad esama diskriminavimo, ir sukurti visiems vienodas sąlygas, tai yra labai pavėluotai parengtas pasiūlymas. Jei žvejybos laivai gali laisvai plaukioti Bendrijos vandenyse, tikrinimo laivams turėtų būti suteikta tokia pat galimybė. Vienas iš šiame dokumente pateikiamų pakeitimų yra susijęs su laivų persekiojimu. Pasiūlyme teigiama, kad jei vienos valstybės narės tikrinimo laivas persekioja laivą, kuris įplaukia į kitos valstybės narės vandenis, jis turi paprašyti pakrantės valstybės narės leidimo atlikti patikrą. Kadangi tai stipriai trukdo įgyvendinti tokio persekiojimo tikslą, siūloma, kad tikrinančioji valstybė narė informuotų pakrantės valstybę narę, prieš įplaukdama į jos vandenis.

Sankcijos. Komisija ir vėl bando suderinti sankcijas už rimtus pažeidimus. Ši idėja buvo svarstoma ir anksčiau – M. H. Auberto pranešime dėl NNN žvejybos reglamento[7]. Tuomet Parlamentas pritarė Komisijai, kad reikia suderinti didžiausias administracines sankcijas. Šįkart Komisija siūlo ir mažiausių (ne mažiau kaip 5 000 EUR), ir didžiausių (ne mažiau kaip 300 000 EUR) administracinių sankcijų ribas.

Taip pat pateikiama nauja idėja – sukurti baudos taškų, kurie būtų skiriami pažeidimus padariusiems laivams ir kapitonams, sistemą. Už pakartotinai padarytus pažeidimus būtų skiriama daugiau taškų ir būtų nustatytas taškų skaičius, kurį surinkus žvejybos leidimas būtų laikinai sustabdomas arba panaikinamas. Nepadarius jokių naujų pažeidimų po tam tikro laiko baudos taškai būtų anuliuojami. Ši sistema galėtų padėti valstybėms narėms nuosekliau spręsti su pažeidimais susijusius klausimus, taikant visiems vienodas sąlygas. Pasiūlyme numatytas pakeitimas, kuriuo į dokumentą įtraukiami laivų savininkai, kadangi jie yra atsakingi už tai, ką daro laivas.

Išvados. Komisijos pasiūlymas yra svarbus žingsnis kuriant „atitikties nustatytiems teisės aktams kultūrą“ ir siekiant išsklaidyti daugelio įsitikinimus, kad jie yra griežtai kontroliuojami, o jų kaimynai nevaržomi gali daryti viską, ką nori. Visi, kuriuos sieja BŽP, turėtų tikėti, kad sistema yra teisinga, o nešališka kontrolės sistema yra ypač svarbi siekiant užtikrinti ilgalaikę žvejybos pramonės ateitį.

• [1]   Pvz., žr. 2006 m. rugsėjo 6 d. (A6-0228/2006, P. Morillon), 2003 m. spalio 23 d. (A5-0331/2003, I. Figueiredo), 2002 m. liepos 4 d. (A5-0228/2002, E. Attwooll), 2002 m. sausio 17 d. (A5-0470/2001, R. Miguelez Ramos) ir 1997 m. lapkričio 6 d. (A4-0298/1997,C. Fraga Estevez) EP rezoliucijas.
• [2]   Specialioji ataskaita Nr. 7/2007 dėl su Bendrijos žuvininkystės išteklių apsaugos taisyklėmis susijusių kontrolės, inspektavimo ir sankcijų sistemų.
• [3]   2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.
• [4]   2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse.
• [5]   E. Attwoollo pranešimas A6-0022/2005 dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra, 2005 m. vasario 23 d. EP rezoliucija.
• [6]   Žr. Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 7/2007 129 ir 130 dalis.
• [7]   M. H. Auberto pranešimas A6-0193/2008 dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

MAŽUMOS NUOMONĖ

pagal Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnio 3 dalį pateikė

Hélène Goudin

Komisijos pasiūlyme, kurį priėmė ir Europos Parlamento Žuvininkystės komitetas, siekiama išleisti teisės aktą dėl pramoginės žvejybos Bendrijos lygmeniu. Šis tikslas matyti Komisijos pasiūlymo 47 straipsnyje. Komitetui pateikiau pakeitimą, kuriame siūliau išbraukti visą 47 straipsnį. Mano pakeitimo komitetas nepriėmė, taigi balsavau prieš šį pranešimą.

Pramoginės ir sportinės žvejybos klausimo jokiu būdu nereikėtų spręsti ES lygmeniu. Tai klausimas, dėl kurio pagal subsidiarumo principą sprendimus priimti turėtų nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (18.2.2009)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių
(COM(2008)0721 – C6‑0510/2008 – 2008/0216(CNS))

Nuomonės referentas: Roberto Musacchio

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų – numatyti išsaugojimo priemones siekiant užtikrinti, kad žuvų ištekliai būtų naudojami tausojant aplinką. Tačiau atsižvelgus į esamą žuvų išteklių ES vandenyse padėtį matyti, kad jų naudojama per daug. Vertinant išteklius nustatyta, kad 30 proc. atvejų viršijamos saugios biologinės ribos, o 88 proc. atvejų žvejojama taip daug, kad sumažėjo sugaunamų žuvų kiekis. Mokslininkai įspėja, kad subrendusių žuvų kiekis yra mažesnis nei tas, kurio reikia, kad būtų užtikrintas ilgalaikis tausus komercinių išteklių naudojimas, ir kad kyla pavojus ilgalaikiam žvejybos tvarumui bei jūrų ekosistemos pusiausvyrai.

Viena iš BŽP nesėkmės priežasčių yra tai, kad valstybės narės netinkamai kontroliavo, kiek kiekvienais metais buvo sužvejojama jūros žuvų, ir neįdiegė veiksmingos žuvų išteklių atsinaujinimo stebėsenos sistemos. Be to, sankcijų dydis ES iš esmės toks mažas, kad jos neatbaido žmonių nuo neteisėtos žvejybos. Žuvininkystės įmonės gali traktuoti joms skirtas sankcijas kaip einamąsias veiklos išlaidas, taigi joms nėra reikalo imtis iniciatyvos ir iš tiesų laikytis BŽP nuostatų. Už taikomų taisyklių pažeidimus turėtų būti skiriamos griežtos sankcijos. Tačiau valstybėms narėms, turinčioms veiksmingą kontrolės sistemą, turėtų būti suteikiama pirmenybė naudotis Bendrijos ištekliais ir Europos bendrija turėtų parengti atitinkamas finansines iniciatyvas, kurios būtų grindžiamos apdovanojimo sistema.

Pagrindinis BŽP tikslas – užtikrinti tausų žuvų išteklių naudojimą, taip pat reikia itin sustiprinti kontrolės, tikrinimo ir sankcijų sistemas. Galutinis kontrolės ir politikos įgyvendinimo tikslas – užtikrinti tikrai tvarią žvejybos veiklą ir tai, kad veiklos vykdytojai, pereikvodami žuvų išteklius, nedarytų žalos jūrų ekosistemai. Kol nėra veiksmingos kontrolės, neįmanoma gauti patikimų duomenų apie sugautų ir iškrautų žuvų kiekį. Itin svarbu rinkti tikslius duomenis siekiant įvertinti mokslines rekomendacijas dėl to, kokį kiekį žuvų būtų galima sužvejoti ateityje nekeliant grėsmės jų ištekliams, ir užtikrinti jūrų gyvųjų išteklių apsaugą bei tvarų ir ekonomiškai perspektyvų verslą toms žvejų bendruomenėms, kurios priešingu atveju turėtų mažai galimybių išsilaikyti.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl reglamento 18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18a) Komisija 2010 m. turėtų siūlyti privalomų teisėkūros priemonių siekiant sumažinti ES žvejybos pajėgumus.
Pagrindimas
Viena iš pagrindinių žuvininkystės išteklių pereikvojimo priežasčių yra ta, kad Europos laivyno pajėgumai itin dideli. Iš tikrųjų, neseniai atliktame Komisijos vertinime nurodoma, kad laivyno pajėgumai yra 40 proc. per dideli. Jokia kontrolės sistema, net ir labai griežta, negalės užtikrinti, kad nebus sukčiaujama, kol nebus įgyvendintos veiksmingos pajėgumų mažinimo programos. Taigi reikia, kad Europos Komisija kreiptųsi į valstybes nares ragindama spręsti per didelių žvejybos pajėgumų problemą kaip būtiną veiksmingos kontrolės sistemos įdiegimo sąlygą.
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Žvejybos laive, kurios bendras ilgis viršija 10 metrų, įmontuojamas nenutrūkstamai veikiantis ir reguliariai laivo buvimo padėties duomenis perduodantis įtaisas, kuris leidžia užtikrinti, kad laivo stebėjimo sistema būtų įmanoma automatiškai nustatyti laivo buvimo padėtį ir jį atpažinti. Tas prietaisas pritaikytas taip, kad duomenis iš laivo galėtų gauti valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, žuvininkystės stebėjimo centras. Ilgesniems kaip 10 metrų laivams ir laivams, kurių didžiausias ilgis neviršija 15 metrų, šios dalies reikalavimai taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d.	2. Žvejybos laive, kurios bendras ilgis viršija 10 metrų, įmontuojamas nenutrūkstamai veikiantis ir reguliariai laivo buvimo padėties duomenis perduodantis įtaisas, kuris leidžia užtikrinti, kad laivo stebėjimo sistema būtų įmanoma automatiškai nustatyti laivo buvimo padėtį ir jį atpažinti. Tas prietaisas pritaikytas taip, kad duomenis iš laivo galėtų gauti valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, žuvininkystės stebėjimo centras. Ilgesniems kaip 10 metrų laivams ir laivams, kurių didžiausias ilgis neviršija 15 metrų, šios dalies reikalavimai taikomi nuo 2010 m. sausio 1 d.
Pagrindimas
Šios prievolės taikymas turėtų būti suderintas su 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojimo data, ypač atsižvelgiant į 3 straipsnio b, c ir k dalių nuostatas, kuriose numatoma, kad vietose, kuriose taikomi apribojimai, registravimas, duomenų rinkimas apie sugautų žuvų kiekį ir žvejybos veiklos stebėsena turėtų būti vertinama naudojantis palydovine stebėsenos sistema.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Šio straipsnio 1 dalis Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 15 metrų, tačiau ne didesnis kaip 24 metrai, taikoma nuo 2011 m. liepos 1 d., o Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 metrų, tačiau ne didesnis kaip 15 metrų – nuo 2012 m. sausio 1 d. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, šio straipsnio 1 dalies leidžiama netaikyti, jeigu tie laivai:	2. Šio straipsnio 1 dalis Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 metrų, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, šio straipsnio 1 dalies leidžiama netaikyti, jeigu tie laivai:
Pagrindimas
Šios prievolės taikymas turėtų būti suderintas su 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojimo data, ypač atsižvelgiant į 3 straipsnio b dalies nuostatas, kuriose numatoma, kad registruojant ir renkant duomenis apie sugautų žuvų kiekį turėtų būti naudojama palydovinė sistema.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Šio straipsnio 2 dalis Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 15 metrų, tačiau ne didesnis kaip 24 metrai, taikoma nuo 2011 m. liepos 1 d., o Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 metrų, tačiau ne didesnis kaip 15 metrų – nuo 2012 m. sausio 1 d. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, šio straipsnio 2 dalies leidžiama netaikyti, jeigu jie:	4. Šio straipsnio 2 dalis Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 metrų, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, šio straipsnio 2 dalies leidžiama netaikyti, jeigu jie:
Pagrindimas
Norima suderinti su 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojimo data, bei su šio reglamento 9 ir 15 straipsnių nuostatomis, pagal kurias numatoma prievolė perduoti duomenis apie sugautų žuvų kiekį.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl reglamento 82 straipsnio 6 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojams, kurie buvo pripažinti kaltais dėl bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių rimto pažeidimo, nebūtų leidžiama naudotis Europos žuvininkystės fondu, žvejybos partnerystės susitarimais ar kitokia viešąja pagalba. Šiame skyriuje numatytos sankcijos taikomos kartu su kitomis sankcijomis ir priemonėmis, ypač reikalavimu grąžinti viešąją paramą arba subsidijas, kurias per finansavimo laikotarpį gavo nelegalios, nedeklaruojamos ir nereguliuojamos (NNN) žvejybos laivai.
Pagrindimas
Laikantis Tarybos reglamento Nr. 1005/2008 45 straipsnio 7 dalies, kurioje kaip sankcija numatomas laikinas arba nuolatinis draudimas gauti viešąją paramą arba subsidijas, nurodžius, jog viešoji parama gali būti gaunama tik laikantis taisyklių, veiklos vykdytojams būtų suteikiama paskata laikytis bendrosios žuvininkystės politikos nuostatų ir būtų sukuriamos vienodos sąlygos bei užtikrinama, kad skiriant viešąją paramą neremiama neteisėta veikla. NNN laivai neturėtų gauti mokesčių mokėtojų pinigų, o laivai, kurie šių pinigų gavo veiklos programos laikotarpiu, turėtų juos sugrąžinti.
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl reglamento 85 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Informacija apie atitinkamus žvejybos laivus ir asmenis skelbiama viešai.
Pagrindimas
Daug valstybių narių riboja informaciją apie NNN žvejybos laivų pavadinimus ir skaičių jų vandenyse.
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl reglamento 87 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Valstybėms narėms, kurios visiškai laikosi bendrosios žuvininkystės politikos išsaugojimo, kontrolės ir vykdymo taisyklių, Komisija nustato veiklos rodiklius ir finansines paskatas, kurie būtų skatinimo sistemos pagrindas.
Pagrindimas
Valstybėms narėms, kurios įdiegė veiksmingas kontrolės sistemas, turėtų būti atlyginama suteikiant joms pirmenybę pasinaudoti ištekliais. Bendrija galėtų finansiškai prisidėti ir apdovanoti valstybes nares, turinčias veiksmingas kontrolės sistemas, bei paremti jų žuvininkystės kontrolės programas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių
Nuorodos	COM(2008)0721 – C6-0510/2008 – 2008/0216(CNS)
Atsakingas komitetas	PECH
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 18.12.2008
Nuomonės referentas        Paskyrimo data	Roberto Musacchio 10.12.2008
Svarstymas komitete	22.1.2009
Priėmimo data	17.2.2009
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	45 2 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Adamos Adamou, Margrete Auken, Liam Aylward, Irena Belohorská, Maria Berger, John Bowis, Hiltrud Breyer, Martin Callanan, Dorette Corbey, Magor Imre Csibi, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Jill Evans, Elisabetta Gardini, Matthias Groote, Satu Hassi, Christa Klaß, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Peter Liese, Marios Matsakis, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Daciana Octavia Sârbu, Richard Seeber, María Sornosa Martínez, Salvatore Tatarella, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman, Glenis Willmott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Kathalijne Maria Buitenweg, Philip Bushill-Matthews, Christofer Fjellner, Jutta Haug, Johannes Lebech, Caroline Lucas, Hartmut Nassauer, Justas Vincas Paleckis, Alojz Peterle, Lambert van Nistelrooij

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių
Nuorodos	COM(2008)0721 – C6-0510/2008 – 2008/0216(CNS)
Konsultacijos su EP data	15.12.2008
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	PECH 18.12.2008
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 18.12.2008
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Raül Romeva i Rueda 10.11.2008
Priėmimo data	31.3.2009
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 5 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Iles Braghetto, Niels Busk, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Avril Doyle, Emanuel Jardim Fernandes, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Hélène Goudin, Pedro Guerreiro, Daniel Hannan, Ian Hudghton, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Ulrike Rodust, Struan Stevenson, Catherine Stihler, Margie Sudre, Cornelis Visser
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Ole Christensen, Constantin Dumitriu, Nigel Farage, Raül Romeva i Rueda, Thomas Wise
Pateikimo data	6.4.2009