Procedūra : 2008/0223(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0254/2009

Pateikti tekstai :

A6-0254/2009

Debatai :

PV 21/04/2009 - 17
CRE 21/04/2009 - 17

Balsavimas :

PV 23/04/2009 - 8.4
CRE 23/04/2009 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0278

PRANEŠIMAS     ***I
6.4.2009
PE 418.275v02-00 A6-0254/2009

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

(COM(2008)0780 – C6-0413/2008 – 2008/0223(COD))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Silvia-Adriana Ţicău

(Nauja redakcija. Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnis)

ERRATA/ADDENDA
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS: TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS: EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS GRUPĖS NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

(COM(2008)0780 – C6-0413/2008 – 2008/0223(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0780),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0413/2008),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2009 m. vasario 3 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnio 3 dalį pateiktą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80a ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0254/2009),

A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, ir su toliau pateikiamais pakeitimais;

2.  ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Pastatų sektoriuje suvartojamos energijos kiekio mažinimas – viena iš svarbių priemonių, būtinų tam, kad būtų mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir įgyvendinamas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas ir kiti Europos bei tarptautiniai įsipareigojimai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir po 2012 m. Vartojant mažiau energijos taip pat galima daug prisidėti didinant energijos tiekimo saugumą, skatinant technologijų plėtrą ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo vietovėse.

(3) Kadangi pastatų sektoriuje sunaudojama 40 proc. visos ES sunaudojamos energijos, suvartojamos energijos kiekio mažinimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimas pastatų sektoriuje – viena iš svarbių priemonių, būtinų tam, kad būtų mažinama ES energetinė priklausomybė ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Daugiau naudojant energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir kartu imantis priemonių siekiant sumažinti ES sunaudojamos energijos kiekį, ES bus sudarytos galimybės įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolą ir įvykdyti ilgalaikį savo įsipareigojimą užtikrinti, kad pasaulio temperatūra pakiltų mažiau kaip 2°C ir pačios Bendrijos įsipareigojimas sumažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 20 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir 30 proc. sumažinti išmetamą šių dujų kiekį, jei bus sudarytas tarptautinis susitarimas. Vartojant mažiau energijos ir daugiau naudojant energijos iš atsinaujinančių šaltinių taip pat galima daug prisidėti didinant energijos tiekimo saugumą, skatinant technologijų plėtrą ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo vietovėse.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) 2007 m. kovą Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį didinti energijos vartojimo efektyvumą Bendrijoje, kad būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. 20 % sumažinti Bendrijoje suvartojamos energijos kiekį, ir paragino visapusiškai ir greitai įgyvendinti Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ nustatytus prioritetus. Šiame veiksmų plane nustatyta, kad pastatų sektoriuje yra daug galimybių ekonomiškai taupyti energiją. 2008 m. sausio 31 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino sugriežtinti Direktyvos 2002/91/EB nuostatas.

(5) 2007 m. kovą Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį didinti energijos vartojimo efektyvumą Bendrijoje, kad būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. 20 % sumažinti Bendrijoje suvartojamos energijos kiekį, ir paragino visapusiškai ir greitai įgyvendinti Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ nustatytus prioritetus. Šiame veiksmų plane nustatyta, kad pastatų sektoriuje yra daug galimybių ekonomiškai taupyti energiją. 2008 m. sausio 31 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino sugriežtinti Direktyvos 2002/91/EB nuostatas ir ne kartą ragino (paskutinį kartą savo rezoliucijoje dėl antrosios energetikos srities strateginės peržiūros) nustatyti, kad tikslas padidinti energijos naudojimo efektyvumą 20 proc. taptų privalomas. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. .../2009/EB dėl bendrų veiksmų, kurių imantis energijos naudojimo efektyvumas pastatų sektoriuje bus itin svarbus, nustatomi nacionaliniai privalomi tikslai sumažinti CO2 kiekį, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/.../EC dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių raginama skatinti efektyviai naudoti energiją atsižvelgiant į privalomą tikslą, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių iki 2020 m. sudarytų 20 proc. bendro sunaudotos energijos kiekio.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5a) 2007 m. kovo mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino Bendrijos įsipareigojimą visos Bendrijos mastu plėtoti energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą ir pritarė privalomam tikslui, kad energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis iki 2020 m. turi sudaryti 20 proc. Direktyvoje 2009/.../EC [dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių] nustatoma bendra skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių tvarka. Direktyvoje pabrėžiama, kad būtina energijos iš atsinaujinančių šaltinių veiksnį įtraukti į minimalių energinio naudingumo reikalavimų laikymosi nuostatas, numatytas Direktyvoje 2002/91/EB, siekiant, kad greičiau būtų nustatytos minimalios energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimo normos pastatų sektoriuje.

Pagrindimas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/(...)/EB dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių nurodomas reikalavimas, kokia turi būti minimali pastatų sektoriuje naudojamos energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių dalis iki 2015 m., taip pat raginama energijos iš atsinaujinančių šaltinių veiksnį įtraukti į PEND.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) Pastatų energinis naudingumas turėtų būti apskaičiuojamas taikant metodiką, kurią nacionaliniu ir  regioniniu lygiu būtų galima diferencijuoti ir kurioje papildomai prie šiluminių savybių  būtų numatomi kiti elementai, įgaunantys vis daugiau svarbos, tokie kaip šildymo ir oro kondicionavimo įranga, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas , pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, patalpų oro kokybė, pakankama natūrali šviesa  ir pastatų projektinis sprendimas. Energinio naudingumo skaičiavimo metodika turėtų būti pagrįsta ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas, bet turėtų apimti metinį pastato energinį naudingumą.

(9) Pastatų energinis naudingumas turėtų būti apskaičiuojamas taikant bendrą metodiką, kuri gali pagrįstai skirtis atsižvelgiant į regionų klimato skirtumus ir kurioje papildomai prie šiluminių savybių būtų numatomi kiti elementai, įgaunantys vis daugiau svarbos, tokie kaip šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemos, šilumos rekuperacija, zonų kontrolė, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, patalpų oro kokybė, pakankami natūralios šviesos kiekiai, izoliacija ir apšvietimo sistemos, stebėsenos ir kontrolės sistemos bei pastatų projektinis sprendimas. Energinio naudingumo skaičiavimo metodika turėtų būti pagrįsta ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas, bet turėtų apimti metinį pastato energinį naudingumą. Rengiant metodiką reikėtų atsižvelgti į Europos standartus.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) Komisija turėtų nustatyti lyginamąją metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiams apskaičiuoti. Šią lyginamąją metodiką valstybės narės turėtų naudoti tam, kad palygintų rezultatus su savo nustatytais minimaliais energinio naudingumo reikalavimais. Šio palyginimo rezultatus ir šiems rezultatams gauti naudotus duomenis reikėtų reguliariai pranešti Komisijai. Šios ataskaitos turėtų suteikti Komisijai galimybę įvertinti valstybių narių pažangą siekiant užtikrinti sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius ir teikti tos pažangos ataskaitas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui šią lyginamąją metodiką valstybės narės turėtų naudoti peržiūrėdamos savo minimalius energinio naudingumo reikalavimus.

(12) Komisija turėtų nustatyti bendrą metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiams apskaičiuoti. Ši metodika turėtų būti suderinta su metodika, taikoma pagal Bendrijos teisės aktus, susijusius su pastatą sudarantiems gaminiams, jo dalims ir techninėms pastatų sistemoms keliamais naudingumo reikalavimais. Šią bendrą metodiką valstybės narės turėtų naudoti tam, kad nustatytų minimalius energinio naudingumo reikalavimus. Šio skaičiavimo rezultatus ir šiems rezultatams gauti naudotus duomenis reikėtų reguliariai pranešti Komisijai. Šios ataskaitos turėtų suteikti Komisijai galimybę įvertinti valstybių narių pažangą siekiant užtikrinti sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius ir teikti tos pažangos ataskaitas. Šią metodiką valstybės narės turėtų taikyti peržiūrėdamos ir apibrėždamos savo minimalius energinio naudingumo reikalavimus.

Pagrindimas

Pagal direktyvą turėtų būti užtikrinamas suderinamumas su esamais teisės aktais.

Reikalinga ne lyginamoji metodika, o bendras skaičiavimo metodas, kurį taikant naudojami objektyvūs kintamieji siekiant atsižvelgti į regioninius skirtumus ir kuris grindžiamas bendros rinkos koncepcija.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) Pastatai turi įtakos  energijos suvartojimui ilgalaikėje perspektyvoje, taigi nauji pastatai turėtų atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, pritaikytus  atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas. Kadangi alternatyvių aprūpinimo energija sistemų taikymo galimybės didžiąja dalimi dar nevisiškai ištirtos, turėtų būti aptartas techninis, aplinkosauginis ir ekonominis alternatyvių energijos tiekimo sistemų pagrindimas, neatsižvelgiant į pastato dydį .

(13) Pastatai turi didžiausią įtaką energijos suvartojimui vertinant ilgalaikės perspektyvos aspektu. Kadangi esamų pastatų renovacijos ciklas ilgas, tai nauji pastatai ir esami pastatai, kurie atnaujinami dideliu mastu, turėtų atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, pritaikytus atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas. Kadangi alternatyvių aprūpinimo energija sistemų taikymo galimybės didžiąja dalimi dar nevisiškai ištirtos, turėtų būti aptartas alternatyvių energijos tiekimo sistemų taikymas naujiems ir esamiems pastatams, neatsižvelgiant į dydį ir vadovaujantis principu, kad pirmiausia užtikrinama, jog su šildymu ir vėsinimu susiję energijos poreikiai būtų sumažinti iki minimalaus ir sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio.

Pagrindimas

Kadangi esamų pastatų renovacijos ciklas trunka apie 25 metus, tai reikalavimas naudoti energijos iš atsinaujinančių šaltinių sistemas ar vykdyti bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą turėtų tik ribotą poveikį, jei nebūtų įtraukiami esami pastatai. Turint mintyje tai, kad esami pastatai sudaro 95 proc. visų pastatų, tai būtų neišnaudota galimybė.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) Kapitalinė esamų pastatų , neatsižvelgiant į jų dydį,  renovacija yra  proga imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant energinį naudingumą. Siekiant ekonominio efektyvumo, reikėtų suteikti galimybę minimalius energinio naudingumo reikalavimus taikyti tik renovuotoms pastato dalims, kurios turi daugiausia įtakos pastato energiniam naudingumui.

(14) ) Kapitalinė esamų pastatų, neatsižvelgiant į jų dydį,  renovacija yra  proga imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant viso pastato energinį naudingumą. Nustačius su ekonomiškai efektyviomis priemonėmis susijusius reikalavimus bus užtikrinama, kad nebus sudaroma kliūčių, kurios galėtų trukdyti vykdyti didelio masto renovacijas.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14a) Tyrimais nustatyta, kad statybų sektoriuje esama neefektyvumo, todėl galutinio vartotojo patiriamos išlaidos kur kas didesnės už optimalias išlaidas. Iš skaičiavimų galima spręsti, kad statyboms skirtos išlaidos galėtų būti sumažintos net 30–35 % sumažinus atliekų kiekį, kuris susidaro vykdant daugelį statybos procesų ir gaminant daugelį gaminių. Dėl neefektyvumo statybų sektoriuje kyla didžiulė grėsmė siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, nes dėl nepagrįstai didelių statybos ir renovacijos išlaidų mažėja ekonominis sektoriaus efektyvumas ir efektyvumas energetiniu požiūriu. Komisija, siekdama užtikrinti, kad direktyva būtų tinkamai įgyvendinama, turėtų įvertinti statybos rinkos veikimą ir pateikti savo išvadas bei pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti skaidrią kainodarą statybų ir renovacijos sektoriuje, taip pat imtis atitinkamų priemonių tam, kad naujiems dalyviams, ypač MVĮ, pašalintų kliūtis patekti į rinką ir naudotis atitinkamomis paslaugomis ir infrastruktūra.

Pagrindimas

Tyrimai rodo, kad net 30–35 % statybai skirtų išlaidų gali būti tiesiogiai susietos su atliekomis, kurios atsiranda statybos proceso ir gamybos metu. ("Waste in construction projects - call for a new approach", Josephson/Saukkoriipi, The Centre for Management of the Built Environment Building Economics and Management, Chalmers University of Technology, Gothenburg 2007). Sumažinus nebūtinas išlaidas statybų sektoriuje labai padidėtų renovacijų, kurios padeda padidinti pastatų energinį efektyvumą, skaičius, kadangi renovacija mažiau kainuotų galutiniam vartotojui.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14b) Tam, kad naudojant buitinius įrenginius, šildant ir vėsinant energija būtų vartojama efektyviau, reikėtų kurti ir taikyti naujas technologijas siekiant tikslo, kad pastatai būtų pažangūs.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) Būtina imtis priemonių, kad kuo daugiau pastatų ne tik atitiktų galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, bet ir efektyviau naudotų energiją. Siekdamos šio tikslo valstybės narės turėtų parengti nacionalinius planus, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis būtų mažas arba lygus nuliui, ir tuos planus reguliariai pateikti Komisijai.

(15) Būtina imtis priemonių, kad kuo daugiau pastatų ne tik atitiktų galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, bet ir būtų užtikrintas didžiausias įmanomas energinis jų naudingumas. Siekdamos šio tikslo valstybės narės turėtų parengti nacionalinius planus, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui, ir tuos planus reguliariai pateikti Komisijai.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16a) Valstybės narės turėtų būti skatinamos imtis papildomų priemonių be numatytųjų šioje direktyvoje tam, kad skatintų efektyvesnį energijos naudojimą pastatuose. Šios priemonės gali apimti finansines ir fiskalines paskatas įmonėms, namų savininkams ir nuomininkams, taip pat mažesnius renovacijos paslaugų PVM tarifus.

Pagrindimas

Atsižvelgiant į tai, kad dažnai iš pradžių reikia didelių investicijų, skirtų energijos naudojimo efektyvumui gerinti, įmonėms, namų savininkams ir nuomininkams reikalinga finansinė parama, kad jie galėtų atlikti pradines investicijas. Minėtoji parama gali būti paskolos be procentų namų savininkams ar mažesni paslaugų, susijusių su energijos naudojimo efektyvumui gerinti skirta renovacija, PVM tarifai. Jei sumažintas PVM tarifas taikomas tik gaminiams, tai gali paskatinti naudotis nekvalifikuota darbo jėga, dėl to sumažėtų atliekamų darbų efektyvumas ir nebūtų užtikrinamas energijos taupymas.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16b) Valstybės narės turėtų vengti reguliuoti energijos kainas taip, kad kainos vartotojams būtų iškraipomos ir nebūtų skatinama taupyti energijos.

Pagrindimas

Kai reguliuojamos energijos kainos, dažnai galutiniai vartotojai pradeda naudoti daugiau energijos ir iškraipoma energijos rinka. Reikėtų vengti minėtųjų reguliavimo priemonių ir jas pakeisti priemonėmis, kurias taikant vartotojai būtų skatinami papildomai taupyti energiją.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) Būsimam pastato ar jo dalių pirkėjui ir nuomininkui teisingą informaciją apie pastato energinį naudingumą ir praktinių patarimų, kaip jį didinti, reikėtų suteikti energinio naudingumo sertifikate. Šiame sertifikate taip pat reikėtų pateikti informaciją apie faktinį šildymo ir vėdinimo poveikį pastato energijos reikmėms, pirminės energijos suvartojimui ir pastatą eksploatuojant išmetamam anglies dvideginio kiekiui.

(17) Būsimam pastato ar jo dalių pirkėjui ir nuomininkui teisingą informaciją apie pastato energinį naudingumą ir praktinių patarimų, kaip jį didinti, reikėtų suteikti energinio naudingumo sertifikate. Komercinių pastatų savininkai ir nuomininkai taip pat turėtų būti įpareigoti teikti informaciją apie tikrąjį sunaudojamos energijos kiekį, siekiant užtikrinti galimybę naudotis visais duomenimis, reikalingais pagrįstiems sprendimams dėl būtinų patobulinimų priimti. Šiame sertifikate taip pat reikėtų pateikti informaciją apie faktinį šildymo ir vėdinimo poveikį pastato energijos reikmėms, pirminės energijos suvartojimui ir pastatą eksploatuojant išmetamam anglies dvideginio kiekiui. Pastatų savininkai turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu, ne tik tada, kai pastatai yra nuomojami, parduodami ar atnaujinami, prašyti atlikti sertifikavimą arba atnaujinti sertifikatą.

Pagrindimas

Energinio naudingumo sertifikatas turėtų būti išduodamas ne tik kai pastatas ar jo dalis nuomojama, atnaujinama ar parduodama, bet ir pateikus prašymą.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17a) Valdžios institucijos turėtų rodyti pavyzdį ir energinio naudingumo sertifikato galiojimo laikotarpiu įgyvendinti jame nurodytas rekomendacijas. Valstybės narės į savo nacionalinius planus turėtų įtraukti priemones, kurios padėtų remti valdžios institucijas, kad jos anksti atliktų su energijos vartojimo efektyvumu susijusius patobulinimus ir per energinio naudingumo sertifikato galiojimo laikotarpį įgyvendintų jame nurodytas rekomendacijas. Sudarydamos nacionalinius planus valstybės narės turėtų konsultuotis su vietos ir regionų valdžios atstovais.

Pagrindimas

Valdžios institucijos turėtų rodyti pavyzdį ir įgyvendinti energinio naudingumo sertifikatuose nurodytas rekomendacijas. Valstybės narės į savo nacionalinius planus turėtų įtraukti priemones, kurios padėtų remti valdžios institucijas, kad jos anksti atliktų su energijos vartojimo efektyvumu susijusius patobulinimus. Sudarydamos savo nacionalinius planus valstybės narės turėtų konsultuotis su vietos ir regionų valdžios atstovais.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17b) Atsižvelgiant į Direktyvoje 2006/32/EB nustatytus pažangiųjų skaitiklių įrengimo reikalavimus, savininkai ir nuomininkai turėtų gauti tikslią realiu laiku teikiamą informaciją apie pastate, kuriame jie įsikūrę, sunaudojamą energiją.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) Valdžios institucijų naudojami  pastatai ir visuomenės dažnai lankomi pastatai suteikia galimybę parodyti pavyzdį, kaip atsižvelgiama  į aplinkosauginius ir energijos taupymo aspektus, todėl tų pastatų  energinis naudingumas turėtų būti nuolat sertifikuojamas. Visuomenei turėtų būti sudarytos sąlygos geriau  susipažinti su informacija apie energinį naudingumą visiems matomoje vietoje rodant šiuos energetinius sertifikatus.

(18) Valdžios institucijų naudojami pastatai ir visuomenės dažnai lankomi pastatai turėtų būti pavyzdžiu, kaip atsižvelgiama į aplinkosauginius ir energijos taupymo aspektus, todėl tų pastatų energinis naudingumas turėtų būti nuolat sertifikuojamas. Visuomenei turėtų būti sudarytos sąlygos geriau susipažinti su informacija apie energinį naudingumą visiems matomoje vietoje rodant šiuos energetinius sertifikatus. Jei valstybės narės nusprendžia į reikalavimus, susijusius su energinio naudingumo sertifikatais, įtraukti energijos naudojimo aspektą, galima vadovautis koncepcija, pagal kurią pagrindu imama tam tikra vieta ir kaimynystėje esančiuose keliuose pastatuose, priklausančiuose tai pačiai organizacijai, naudojamasi tais pačiais energijos skaitikliais.

Pagrindimas

Šiame pakeitime pabrėžiamas kai kurių valstybių narių rodomas pavyzdys. Šios valstybės narės išplėtė rodymo reikalavimus, kad būtų atsižvelgiama į pastato energinį naudingumą ir į tai, kaip pastato naudotojai naudoja energiją. Pagal koncepciją, kai pagrindu imama tam tikra vieta, atsižvelgiama į tai, kaip universitetai, ligoninės ir kiti panašūs viešojo sektoriaus objektai yra organizuoti, ir gali būti gautas išsamesnis bendras sunaudojamo energijos ir išmetamo anglies dioksido kiekio minėtoje vietoje vaizdas.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18a) Tikėtina, kad siekiant vystyti tarpvalstybinę finansinių ir kitų paslaugų, padedančių didinti energijos naudojimo efektyvumą, rinką svarbu užtikrinti kitų valstybių narių išduotų energinio naudingumo sertifikatų abipusį pripažinimą. Komisija, siekdama palengvinti šį procesą, turėtų nustatyti bendrus minimalius sertifikatų turinio ir pateikimo bei ekspertų akreditavimo standartus. Siekiant, kad rekomendacijos būtų nesunkiai suprantamos, visi energinio naudingumo sertifikatai turėtų būti išduodami savininko ir nuomininko kalba.

Pagrindimas

Reikia, kad energinio naudingumo sertifikatas būtų abipusiai pripažįstamas. Sertifikato turinį turėtų perskaityti ir suprasti ir nuomininkas, ir savininkas, kad abu galėtų vykdyti jame pateikiamas rekomendacijas.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) Paskutiniu metu Europos šalyse daugėjo oro kondicionavimo įrangos. Dėl to tose šalyse susidaro nemažų sunkumų didžiausios apkrovos metu, išauga išlaidos elektros energijai ir pažeidžiamas energijos balansas.

(19) Paskutiniu metu Europos šalyse daugėjo oro kondicionavimo įrangos. Dėl to visose valstybėse narėse susidaro nemažų sunkumų didžiausios apkrovos metu, išauga išlaidos elektros energijai ir pažeidžiamas energijos balansas. Pirmenybė turėtų būti teikiama pastatų šiluminio naudingumo padidinimo vasaros sezonu strategijoms. Šiuo tikslu turėtų toliau būti plėtojami pasyvaus vėsinimo metodai, visų pirma tie, kuriuos taikant galima pagerinti patalpų vidaus ir pastato aplinkos mikroklimatą.

Pagrindimas

Visų pirma turint mintyje tai, kad tikimasi klimato atšilimo ES, jau netikslinga šalyse, kurias labiausiai paveikė minėtoji problema, teikti pirmenybę strategijoms, kurias įgyvendinant būtų siekiama pagerinti patalpų vidaus klimatą. Pastarųjų metų pavyzdžiai rodo, kad karštos vasaros pietinėse ES valstybėse narėse taip pat daro poveikį elektros energijos tiekimui centrinėje Europoje. Tai rodo, kad reikia imtis veiksmų.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) Kvalifikuotam personalui nuolat tikrinant  šildymo  ir oro kondicionavimo sistemas jos tiksliau sureguliuojamos pagal gaminio specifikacijoje pateiktus reikalavimus, ir taip užtikrinamas optimalus veikimas aplinkos, saugos ir energijos požiūriu. Visos  šildymo ir oro kondicionavimo  sistemos nepriklausomą įvertinimą reikėtų atlikti reguliariais intervalais per visą jos gyvavimo ciklą, ypač prieš ją pakeičiant ar modernizuojant.

(20) Kvalifikuotam personalui nuolat tikrinant  šildymo  ir oro kondicionavimo sistemas jos tiksliau sureguliuojamos pagal gaminio specifikacijoje pateiktus reikalavimus, ir taip užtikrinamas optimalus veikimas aplinkos, saugos ir energijos požiūriu. Visos šildymo ir oro kondicionavimo sistemos nepriklausomą įvertinimą reikėtų atlikti reguliariais intervalais per visą jos gyvavimo ciklą, ypač prieš ją pakeičiant ar modernizuojant. Siekdamos sumažinti administracinę pastatų savininkų ir nuomininkų naštą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atliekant energinio naudingumo sertifikavimą visada būtų tikrinamos šildymo ir oro kondicionavimo sistemos; ir kad, jei įmanoma, šildymo bei oro kondicionavimo sistemos būtų tikrinamos tuo pačiu metu.

Pagrindimas

Svarbu, kiek galima sumažinti pastatų savininkams ir nuomininkams tenkančią biurokratinę naštą.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21a) Vietos ir regioninės valdžios institucijos itin svarbios siekiant sėkmingai įgyvendinti šią direktyvą. Su jų atstovais turėtų būti konsultuojamasi visais jos įgyvendinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis klausimais. Vietos projektuotojams ir pastatų tikrintojams turėtų būti teikiama tinkami nurodymai ir pakankamai išteklių, kad jie galėtų vykdyti šias būtinas užduotis.

Pagrindimas

Vietos ir regioninės valdžios institucijos itin svarbios siekiant sėkmingam įgyvendinti šią direktyvą. Su jų atstovais turėtų būti konsultuojamasi visais jos įgyvendinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis klausimais. Vietos projektuotojams ir pastatų tikrintojams turėtų būti teikiama tinkami nurodymai ir pakankamai išteklių, kad jie galėtų vykdyti šias būtinas užduotis.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21b) Jeigu galimybė užsiimti montuotojo profesine veikla arba ši profesinė veikla priskiriama reglamentuojamai profesijai, taikomos profesinės kvalifikacijos pripažinimo išankstinės sąlygos, nustatytos Direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Todėl ši direktyva taikoma nepažeidžiant Direktyvos 2005/36/EB nuostatų. Nors Direktyvoje 2005/36/EB nustatyti abišalio profesinės kvalifikacijos, įskaitant architektų, pripažinimo reikalavimai, būtina toliau užtikrinti, kad architektai ir projektuotojai savo planuose ir projektuose tinkamai atsižvelgtų į galimybę naudoti labai efektyvias technologijas. Todėl valstybės narės turėtų pateikti atitinkamas gaires. Tai turėtų būti padaryta nepažeidžiant Direktyvos 2005/36/EB ir visų pirma jos 46 bei 49 straipsnių nuostatų.

Pagrindimas

Abipusis sertifikatų pripažinimas valstybėse narėse sudarytų geresnes sąlygas specialistams laisvai judėti iš vienos valstybės narės į kitą ir nebūtų ribojama prekyba. Ši konstatuojamoji dalis padės direktyvą suderinti su direktyva dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23) Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus derinti tam tikras I priede nustatytos bendrosios sistemos dalis su technikos pažanga, nustatyti metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiams apskaičiuoti ir nustatyti bendrus pastatų, kuriuos eksploatuojant išmetamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis yra mažas arba lygus nuliui, apibrėžimo principus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, jos turi būti priimamos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

(23) Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus derinti tam tikras I priede nustatytos bendrosios sistemos dalis su technikos pažanga, nustatyti bendrą metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiams apskaičiuoti ir nustatyti pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui, apibrėžtį, pagal kurią atsižvelgiama į įprastines regiono oro sąlygas ir ilgainiui numatomus šių sąlygų pokyčius. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, jos turi būti priimamos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Pagrindimas

Komisija turėtų parengti metodiką, skirtą apskaičiuoti optimalius sąnaudų požiūriu minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius, ir bendrą pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamas energijos kiekis lygus nuliui, apibrėžtį, pagal kurią atsižvelgiama į įprastines regiono oro sąlygas ir ilgainiui numatomus šių sąlygų pokyčius.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23a) Kadangi šiandien dėl apšvietimo įrangos sunaudojama maždaug 14 % visos ES sunaudojamos energijos ir kadangi įrengus modernias šiuolaikines apšvietimo sistemas galima sutaupyti daugiau kaip 80 % energijos ir išlaikyti Europos standartus atitinkančias apšvietimo sąlygas – šia galimybe pasinaudojama per mažai siekiant ES 2020 m. tikslų – Komisija, siekdama papildyti šioje direktyvoje numatytas priemones ir tikslus, turėtų imtis tam tikrų veiksmų tam, kad būtų priimta direktyva dėl apšvietimo projekto. Laikoma, kad dėl geresnės apšvietimo įrangos ir energijos požiūriu efektyvesnių šviesos šaltinių, kurie atitinka Direktyvos dėl gaminių energijos vartojimo nuostatas, naudojimo padidėjęs energijos vartojimo efektyvumas būtų svarbus indėlis siekiant didesnio energinio naudingumo pastatuose.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) Kadangi pastatų energinio naudingumo didinimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl pastatų sektoriaus sudėtingumo ir nacionalinių būsto rinkų nesugebėjimo tinkamai spręsti energijos vartojimo efektyvumo problemas ir kadangi dėl veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones,  laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo . . Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą  šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti .

(24) Kadangi pastatų energinio naudingumo didinimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl pastatų sektoriaus sudėtingumo ir nacionalinių būsto rinkų nesugebėjimo tinkamai spręsti energinio naudingumo problemas ir kadangi dėl veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones,  laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą  šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagrindimas

Siekiama, kad visas pasiūlymas būtų nuoseklus.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šia direktyva skatinama  didinti pastatų energinį naudingumą Bendrijoje atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas ir vietos ypatybes, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį efektyvumą.

Šia direktyva skatinama  didinti pastatų energinį naudingumą Bendrijoje atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas ir vietos ypatybes, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir optimalius sąnaudų požiūriu energinio naudingumo lygius.

Pagrindimas

Į direktyvos dalyką turėtų būti įtraukiama nuoroda į sąnaudų požiūriu optimalių lygių apskaičiavimo metodiką, taip pat į minimalius energinio naudingumo reikalavimus, skirtus pastato apvalkalo sudedamosioms dalims ir techninėms pastato sistemoms, bei į jų taikymą naujiems ir esamiems pastatams. Tikslai, numatyti pastatų, kurių galutinis sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui, požiūriu yra svarbus šios naujos redakcijos elementas. Reikėtų įtraukti švietimo, mokymo ir abipusio pripažinimo reikalavimus, taikomus valstybių narių sertifikatus dėl pastatų energinio naudingumo išduodantiems specialistams ir šildymo bei oro kondicionavimo įrangos inspektoriams.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) kompleksinio pastatų ir jų dalių  energinio naudingumo skaičiavimo metodikos bendros sistemos;

a) kompleksinio pastatų ir jų dalių, pastato sudedamųjų dalių ir techninių pastato sistemų energinio naudingumo skaičiavimo metodika;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) minimalių reikalavimų esamų pastatų ir jų dalių, kuriuos reikia kapitališkai renovuoti, energiniam naudingumui;

c) minimalių reikalavimų esamų pastatų, kuriuos reikia kapitališkai renovuoti, ir pastato sudedamųjų dalių bei techninių pastato sistemų, kai jos turi būti pakeistos arba modernizuojamos, energiniam naudingumui;

Pagrindimas

Į direktyvos dalyką turėtų būti įtraukiama nuoroda į sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių apskaičiavimo metodiką, taip pat į minimalius energinio naudingumo reikalavimus, skirtus pastato apvalkalo sudedamosioms dalims ir techninėms pastato sistemoms, bei į jų taikymą naujiems ir esamiems pastatams. Tikslai, numatyti pastatų, kurių galutinis sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui, požiūriu yra svarbus šios naujos redakcijos elementas. Reikėtų įtraukti švietimo, mokymo ir abipusio pripažinimo reikalavimus, taikomus valstybių narių sertifikatus dėl pastatų energinio naudingumo išduodantiems specialistams ir šildymo bei oro kondicionavimo įrangos inspektoriams.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) nacionalinių planų, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis yra mažas arba lygus nuliui;

d) nacionalinių planų ir tikslų, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamas energijos kiekis lygus nuliui;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ga) švietimo, mokymo ir abipusio pripažinimo reikalavimų, taikomų valstybių narių sertifikatus dėl pastatų energinio naudingumo išduodantiems specialistams ir šildymo bei oro kondicionavimo įrangos inspektoriams.

Pagrindimas

Į direktyvos dalyką turėtų būti įtraukiama nuoroda į sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių apskaičiavimo metodiką, taip pat į minimalius energinio naudingumo reikalavimus, skirtus pastato apvalkalo sudedamosioms dalims ir techninėms pastato sistemoms, bei į jų taikymą naujiems ir esamiems pastatams. Tikslai, numatyti pastatų, kurių galutinis suvartojamos energijos kiekis lygus nuliui, požiūriu yra svarbus šios naujos redakcijos elementas. Reikėtų įtraukti švietimo, mokymo ir abipusio pripažinimo reikalavimus, taikomus valstybių narių sertifikatus dėl pastatų energinio naudingumo išduodantiems specialistams ir šildymo bei oro kondicionavimo įrangos inspektoriams.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio g b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

gb) nacionalinių planų, skirtų kliūtims pagal statybos, nuomos ir paveldo išsaugojimo teisę šalinti ir finansinėms paskatoms nustatyti.

Pagrindimas

Valstybės narės turėtų būti raginamos parengti papildomas finansines paskatas, pvz., pagal mokesčių teisės aktus, ir šalinti esamas kliūtis pagal statybos, nuomos ir paveldo išsaugojimo teisę, įskaitant modernizavimo darbų, kuriuos atliekant siekiama energijos taupymo, taisykles ir pastatų, klasifikuojamų kaip paminklai, modernizavimo reikalavimus.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a) naujas pastatas – pastatas, kuriam išduotas atitinkamas statybų leidimas įsigaliojus šiai direktyvai;

Pagrindimas

Atsižvelgiant į tai, kad naujo pastato statyba trunka mėnesius ar metus, reikia nustatyti naujo pastato apibrėžimą. Svarbu, kad tiems pastatams, kuriems išduotas atitinkamas statybų leidimas įsigaliojus šiai direktyvai, būtų nustatyti nauji reikalavimai.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b) pastato dalys – butai arba daugiabučio pastato atskiro naudojimo patalpos;

Pagrindimas

Žodžiai „ir jo dalys“ vartojami daugelyje direktyvos straipsnių. Todėl jie turėtų būti apibrėžti, antraip kils grėsmė, kad šie žodžiai gali būti interpretuojami kaip sudedamosios dalys ir techninės pastato sistemos. Jie vartojami sertifikavimo straipsniuose siekiant nurodyti daugiabučių arba komercinių pastatų dalis, pvz., butus ir biurus, skirtas atskirai naudoti.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1c) pastatas, kuriame galutinis sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui – pastatas, kuriame dėl pastato labai didelio energinio naudingumo bendras metinis sunaudojamos pirminės energijos kiekis yra lygus vietoje iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagaminamos energijos kiekiui arba už jį mažesnis;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2) techninė pastato sistema – techninė šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens, apšvietimo ir elektros energijos gamybos įranga arba tų funkcijų deriniui užtikrinti skirta įranga;

2) techninė pastato sistema – techninė šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens, apšvietimo ir elektros energijos gamybos įranga, matavimo, stebėsenos ir kontrolės sistemos arba tų funkcijų deriniui užtikrinti skirta įranga;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3) pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba išmatuotas  energijos kiekis, reikalingas energijos poreikiui , siejamam su įprastu  pastato naudojimu, patenkinti, įskaitant , inter alia, energiją  šildymo, karšto vandens , vėsinimo, vėdinimo ir apšvietimo reikmėms;

3) pastato energinis naudingumas –apskaičiuotas arba išmatuotas pirminės energijos kiekis, išreikštas kWh/m2 per metus ir reikalingas energijos poreikiui, siejamam su įprastu pastato naudojimu, patenkinti, įskaitant , inter alia, energiją šildymo, karšto vandens, vėsinimo, vėdinimo ir įmontuoto apšvietimo, atsižvelgiant į pasyviai gaunamą saulės šviesą, apsaugą nuo saulės ir natūralų apšvietimą, reikmėms;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4) pirminė energija – energija iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota;

4) pirminė energija – energija iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota;

Pagrindimas

Reikia užtikrinti ES politikos apibrėžčių nuoseklumą. Formuluotę siūloma keisti siekiant susieti su „energijos iš atsinaujinančių šaltinių“ apibrėžtimi, pateikta Europos Parlamento 2008 m. gruodžio 17 d. plenariniame posėdyje priimtos direktyvos dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių 2 straipsnio a punkte.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 4 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a) energija iš atsinaujinančių šaltinių – energija iš atsinaujinančių neiškastinių energijos šaltinių (vėjo, saulės energija, geoterminiai, oro terminiai, hidroterminiai šaltiniai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, kanalizacijos atliekų perdirbimo įrenginių dujos ir biologinės dujos);

Pagrindimas

Energija iš atsinaujinančiųjų šaltinių atlieka svarbų vaidmenį naujos redakcijos pasiūlyme ir nuo šiol turėtų būti atitinkamai apibrėžta. Reikia užtikrinti ES politikos apibrėžčių nuoseklumą. Siūloma apibrėžtis perkeliama iš 2008 m. gruodžio 17 d. Parlamento plenarinio posėdžio metu priimtos Direktyvos dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių 2 straipsnio.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5) pastato apvalkalas – pastato elementai, atskiriantys jo vidų nuo išorinės aplinkos, įskaitant langus, sienas, pamatus, rūsio grindų plokštę, lubas, stogą ir izoliaciją;

5) pastato apvalkalas – integruoti pastato elementai, atskiriantys jo vidų nuo išorinės aplinkos;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 5a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a) sudedamoji pastato dalis – atskira pastato dalis, kuri daro poveikį pastato energiniam naudingumui ir neįtraukta į techninės pastato sistemos apibrėžtį, pvz., langai, lauko durys, apsauga nuo saulės, sienos, pamatai, rūsio grindų plokštė, lubos, stogas ir izoliacijos sistemos;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6) kapitalinė renovacija – pastato renovacija, kai:

6) didelio masto renovacija – pastato renovacija, kai:

a) visa su pastato apvalkalu arba techninėmis pastato sistemomis susijusios renovacijos kaina sudaro daugiau kaip 25 % pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, arba

a) visa su pastato apvalkalu arba techninėmis pastato sistemomis susijusios renovacijos kaina sudaro daugiau kaip 20 % pastato vertės, kai vertė grindžiama dabartinėmis statybos sąnaudomis atitinkamoje valstybėje narėje, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, arba

b) renovuojama daugiau nei 25 % pastato apvalkalo;

b) renovuojama daugiau nei 25 % pastato apvalkalo, kuris daro tiesioginę įtaką pastato energiniam naudingumui;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 10 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10) sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – mažiausias sąnaudų lygis per pastato gyvavimo ciklą, nustatomas atsižvelgiant į investicijų sąnaudas, techninės priežiūros ir eksploatacijos sąnaudas (taip pat energijos sąnaudas), pelną iš pagamintos energijos, jei yra, ir eksploatacijos nutraukimo sąnaudas, jei yra;

10) sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis –sąnaudų lygis tuo atveju, kai per pastato gyvavimo ciklą apskaičiuotų sąnaudų ir naudos analizės balansas teigiamas, nustatomas atsižvelgiant bent į grynąją dabartinę investicijų vertę ir eksploatacijos sąnaudas (taip pat energijos sąnaudas), techninės priežiūros sąnaudas, pelną iš pagamintos energijos ir eksploatacijos nutraukimo sąnaudas, jei yra.

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 14 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14) šilumos siurblys – įtaisas ar įrenginys, kuriuo išgaunama žemos temperatūros šiluma iš oro, vandens ar žemės ir pastatui tiekiama šiluma.

14) šilumos siurblys – mechanizmas, įtaisas ar įrenginys, kuriuo perduodama šiluma iš natūralios aplinkos, pvz., oro, vandens ar grunto, pastatams ar pramonės įrenginiams natūralų šilumos srautą pakeičiant taip, kad jis tekėtų iš žemesnės temperatūros į aukštesnę kryptimi. Aplinkos energijos kiekis, kurį surenka šilumos siurbliai, ir kuris šioje direktyvoje laikomas atsinaujinančia energija, yra nustatytas Direktyvoje 2009/.../EB [dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių].

Pagrindimas

Šilumos siurblių apibrėžimas ir pirminės energijos kiekiui bei minėtų įtaisų efektyvumui apskaičiuoti naudojama metodika turi atitikti neseniai priimtą direktyvą dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių.

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 14 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14a) energijos nepriteklius – padėtis, kai namų ūkyje reikia išleisti daugiau kaip 10 proc. savo pajamų sąskaitoms už elektros energiją apmokėti, kad būstas būtų šildomas iki priimtinos normos, kuri grindžiama Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamais lygiais;

Pagrindimas

Techniškai būtina apibrėžti energijos nepriteklių – sąvoką, kuri minima 31 pakeitime.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 14 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14b) apšvietimo sistema – sudėtinių dalių, reikalingų tam tikram šviesos lygiui užtikrinti, visuma.

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 14 c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14c) centralizuotas šildymas ar vėsinimas – šilumos energijos garų, karšto vandens ar atvėsintų skysčių pavidalu paskirstymas iš centrinio gamybos šaltinio per atitinkamą tinklą daugelio pastatų, erdvės ar procesų šildymui, vėsinimui ar vandens šildymui.

Pagrindimas

Į direktyvą turėtų būti įrašyta centralizuoto šildymo ar vėsinimo apibrėžtis. Tai svarbi infrastruktūra, kuri padeda užtikrinti energijos naudojimo efektyvumo ir energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo sąveiką.

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 14 d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14d) apšvietimo projektas – schema ar brėžinys, kuriame nurodyta apšvietimo elementų, taip pat susijusios valdymo įrangos, konfigūracija ir išdėstymas.

Pagrindimas

Apšvietimo projekto tikslas – naudojant efektyviausias energijos požiūriu apšvietimo sistemas atrinkti tinkamus apšvietimo kriterijus, kurie atitiktų darniuosius Europos standartus.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės taiko pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką pagal  bendrąją sistemą, apibrėžtą I priede.

1. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotais subjektais ir ypač su vietos, regionų ir nacionalinės valdžios atstovais, iki 2010 m. kovo 31 d. parengia bendrą pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką pagal  bendrąją sistemą, apibrėžtą I priede.

 

Tos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos taikant 21 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Ši metodika priimama  nacionaliniu ar regioniniu lygiu.

2. Valstybės narės taiko šią bendrą metodiką.

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Pastatų energinis naudingumas išreiškiamas skaidriai ir apima išmetamo C02 ir pirminės energijos paklausos rodiklius.

Pagrindimas

Bendras politinis šios direktyvos tikslas – sumažinti pastatų daromą CO2 poveikį. Taigi šis tikslas turėtų būti aiškiai paminėtas 3 straipsnyje.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai būtų nustatomi siekiant įgyvendinti sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius  ir būtų apskaičiuojami  pagal 3 straipsnyje nurodytą metodiką .

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad minimalūs pastatų, jų sudedamųjų dalių, techninių pastato sistemų ir jų dalių energinio naudingumo reikalavimai būtų nustatomi tam, kad būtų įgyvendinami bent sąnaudų atžvilgiu optimalūs lygiai ir jie būtų apskaičiuojami pagal 3 straipsnyje nurodytą bendrą metodiką.

Valstybės narės gali nustatyti skirtingus reikalavimus naujiems ir esamiems pastatams , taip pat  įvairių kategorijų pastatams.

Valstybės narės konsultuojasi su valdžios institucijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir gali nustatyti skirtingus reikalavimus naujiems ir esamiems pastatams, taip pat  įvairių kategorijų pastatams.

Šiuose reikalavimuose atsižvelgiama į bendras patalpų mikroklimato sąlygas siekiant išvengti galimų negatyvių reiškinių, tokių kaip netinkamas vėdinimas, taip pat į vietos sąlygas ir numatytą paskirtį bei pastato amžių.

Šie reikalavimai atitinka kitų taikomų Bendrijos teisės aktų reikalavimus ir juose atsižvelgiama į bendras patalpų mikroklimato ir vidaus ir išorės apšvietimo sąlygas siekiant išvengti galimų negatyvių reiškinių, tokių kaip netinkamas vėdinimas, nepakankamas natūralus apšvietimas, taip pat į vietos sąlygas ir numatytą paskirtį bei pastato amžių.

Šie reikalavimai reguliariai, ne rečiau kaip kas penkeri metai, peržiūrimi ir, esant reikalui, atnaujinami, kad juose atsispindėtų technikos pažanga pastatų sektoriuje.

Šie reikalavimai reguliariai, ne rečiau kaip kas ketveri metai, persvarstomi ir atnaujinami, kad juose atsispindėtų technikos pažanga pastatų sektoriuje.

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės gali apsispręsti nenustatyti ar netaikyti 1 dalyje nurodytų reikalavimų šių kategorijų pastatams:

2. Valstybės narės gali apsispręsti nenustatyti ar netaikyti 1 dalyje nurodytų reikalavimų šių kategorijų pastatams:

a) pastatai, oficialiai  saugomi kaip tam tikros aplinkos dalys arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, jeigu laikantis minimalių energinio naudingumo  reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;

a) pastatai, oficialiai  saugomi kaip tam tikros aplinkos dalys arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, jeigu laikantis specialaus minimalaus energinio naudingumo reikalavimo nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;

b) pastatai, naudojami kaip garbinimo ar maldos namai ar religinei veiklai vykdyti;

b) pastatai, naudojami kaip garbinimo ar maldos namai ar religinei veiklai vykdyti;

c) laikini pastatai, kuriuos naudoti planuojama ne ilgiau kaip dvejus metus, pramoniniai statiniai, dirbtuvės ir negyvenamieji žemės ūkio pastatai, kuriuose suvartojama nedaug energijos, bei negyvenamieji žemės ūkio pastatai, kuriuos naudoja sektorius, kuriam taikomas nacionalinis sektorinis susitarimas dėl energinio naudingumo;

c) laikini pastatai, kuriuos naudoti planuojama trumpiau kaip 18 mėnesių, pramoniniai statiniai, dirbtuvės ir negyvenamieji žemės ūkio pastatai, kuriuose suvartojama nedaug energijos, bei negyvenamieji žemės ūkio pastatai, kuriuos naudoja sektorius, kuriam taikomas nacionalinis sektorinis susitarimas dėl energinio naudingumo;

d) gyvenamieji pastatai, skirti naudoti trumpiau nei keturis mėnesius per metus;

 

e) pavieniai pastatai, kurių naudingasis vidaus patalpų plotas yra ne didesnis kaip 50 m2.

e) pavieniai pastatai, kurių naudingasis vidaus patalpų plotas yra ne didesnis kaip 50 m2.

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Nuo 2014 m. birželio 30 d. valstybės narės neteikia paskatų statyti ar renovuoti pastatus ar jų dalis, neatitinkančius minimalių energinio naudingumo reikalavimų, kuriuos taikant gaunami 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto skaičiavimo rezultatai.

3. Nuo 2012 m. birželio 30 d. valstybės narės teikia paskatas tik statyti ar dideliu mastu renovuoti pastatus ar jų dalis, įskaitant sudėtines pastatų dalis, atitinkančius bent minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kuriuos taikant gaunami 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto skaičiavimo rezultatai.

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Nuo 2017 m. birželio 30 d. valstybės narės, peržiūrėdamos savo minimalius energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus pagal šio straipsnio 1 dalį, užtikrina, kad taikant šiuos reikalavimus būtų gaunami 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto skaičiavimo rezultatai.

4. Ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 30 d. valstybės narės peržiūri savo minimalius energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus pagal šio straipsnio 1 dalį, ir užtikrina, kad taikant šiuos reikalavimus būtų gaunami bent 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto skaičiavimo rezultatai.

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. Valstybės narės teikia subsidijas ir technines konsultacijas, kad siekiant, jog istoriniai pastatai ar centrai atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus, jie būtų įtraukti į specialias programas.

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4b. Turi būti atliekamas vizualusis istoriniuose centruose esančių energijos gamybos sistemų ir izoliacijos priemonių poveikio vertinimas.

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija nustato lyginamąją metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų, taikomų pastatams ar jų dalims, lygiams apskaičiuoti. Taikant lyginamąją metodiką atskiriami nauji ir esami pastatai, taip pat skirtingų kategorijų pastatai.

1. Iki 2010 m. kovo 31 d. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotais subjektais, ypač su vietos, regionų ir nacionalinės valdžios atstovais, ir vadovaudamasi IIIa priede nustatytais principais, nustato bendrą metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų, taikomų pastatams ar jų dalims, lygiams apskaičiuoti. Ši bendra metodika gali būti parengta atsižvelgiant į susijusius Europos standartus ir ją taikant:

 

- atskiriami nauji ir esami pastatai, taip pat skirtingų kategorijų pastatai,

 

- atsižvelgiama į nevienodas skirtingų valstybių narių klimato sąlygas ir galimą šių sąlygų pasikeitimą per tam tikro pastato naudojimo laikotarpį ir

 

- nustatomos bendros prielaidos arba energijos sąnaudų skaičiavimo metodai.

 

Jei reikia, Komisija kas penkerius metus persvarsto ir atnaujina šią lyginamąją metodiką.

Tos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros.

Tos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 21 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

2. Sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius valstybės narės apskaičiuoja naudodamos lyginamąją metodiką, nustatytą pagal 1 dalį, ir svarbius parametrus, kaip antai klimato sąlygos, ir šio skaičiavimo rezultatus palygina su savo nustatytais minimaliais energinio naudingumo reikalavimais.

2. Sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius valstybės narės apskaičiuoja naudodamos bendrą metodiką, nustatytą pagal 1 dalį, ir svarbius parametrus, kaip antai klimato sąlygos.

Jos pateikia Komisijai visus skaičiuojant naudotus įvesties duomenis bei prielaidas ir visus skaičiavimo rezultatus. Šią ataskaitą galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus. Tokias ataskaitas valstybės narės teikia Komisijai kas trejus metus. Pirma ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d.

Jos pateikia Komisijai visus skaičiuojant naudotus įvesties duomenis bei prielaidas ir visus skaičiavimo rezultatus. Ši ataskaita įtraukiama į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus. Tokias ataskaitas valstybės narės teikia Komisijai kas trejus metus. Pirma ataskaita pateikiama ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 30 d.

3. Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo valstybių narių pažangą siekiant atitikti sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius.

3. Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo valstybių narių pažangą taikant šį straipsnį.

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nauji pastatai atitiktų pagal  4 straipsnį nustatytus  minimalius energinio naudingumo reikalavimus.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nauji pastatai atitiktų pagal 4 straipsnį ir 9 straipsnio nuostatas nustatytus  minimalius energinio naudingumo reikalavimus.

Naujų pastatų atveju valstybės narės užtikrina, kad prieš pradedant statybą būtų apsvarstytas toliau išvardytų  alternatyvių sistemų techninis, aplinkosauginis ir ekonominis pagrindimas ir į jį būtų atsižvelgta  :

Naujų pastatų atveju valstybės narės užtikrina, kad būtų apsvarstytas labai efektyvių alternatyvių sistemų pagrindimas ir į jį būtų atsižvelgta. Šios alternatyvios sistemos gali apimti, bet neturi apsiriboti:

a) decentralizuotų aprūpinimo energija sistemų, paremtų atsinaujinančia energija;

a) decentralizuotomis aprūpinimo energija sistemomis, kurios naudoja energiją iš atsinaujinančių šaltinių;

b) bendros šilumos ir elektros energijos gamybos  ;

b) bendros šilumos ir elektros energijos gamyba;

c) centralizuoto ar grupinio šildymo ar vėsinimo sistemų, jei tokių yra;

c) centralizuoto ar grupinio šildymo ar vėsinimo sistemomis, jei tokių yra, ypač sistemomis, kurios visiškai ar iš dalies naudoja energiją iš atsinaujinančių šaltinių;

d) šilumos siurblių.

d) šilumos siurbliais;

 

da) IRT įranga, skirta stebėsenai ir kontrolei vykdyti.

2. Valstybės narės užtikrina, kad prašant išduoti statybos leidimą arba norint gauti galutinį pastato statybos darbų patvirtinimą 1 dalyje nurodytų alternatyvių sistemų analizė būtų skaidriai įforminta dokumentais.

 

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kapitališkai renovuojamų pastatų energinis naudingumas būtų pagerintas taip, kad atitiktų minimalius energinio naudingumo  reikalavimus, kiek tai techniškai, funkcionaliai ir ekonomiškai įmanoma. Valstybės narės nustato šiuos minimalius energinio naudingumo reikalavimus pagal 4 straipsnį . Reikalavimai gali būti nustatomi visam renovuotam pastatui arba renovuotai sistemai ar sudėtinėms dalims, kai jos yra renovacijos , kurią reikia atlikti per apibrėžtą laiką siekiant tikslo pagerinti bendrą energinį pastato ar jo dalių  naudingumą, dalis.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad dideliu mastu renovuojamų pastatų ar pastatų sudedamųjų dalių ir techninių pastato sistemų ar jų dalių, kai jos turi būti atnaujintos arba pakeistos, energinis naudingumas būtų pagerintas taip, kad atitiktų bent minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kiek tai techniškai, funkcionaliai ir ekonomiškai įmanoma. Valstybės narės nustato šiuos minimalius energinio naudingumo reikalavimus pagal 4 straipsnį ir 9 straipsnio nuostatas. Reikalavimai nustatomi renovuotai sistemai ir pastato sudėtinėms dalims, kai jos turi būti atnaujintos arba pakeistos ir visam renovuotam pastatui jį renovuojant dideliu mastu.

 

Valstybės narės, vykdant pastatų renovaciją dideliu mastu, skatina apsvarstyti toliau išvardytas labai efektyvias alternatyvias sistemas ir į jas atsižvelgti:

 

a) decentralizuotos aprūpinimo energija sistemos, paremtos atsinaujinančia energija;

 

b) bendra šilumos ir elektros energijos gamyba;

 

c) centralizuoto ar grupinio šildymo ar vėsinimo sistemos, jei tokių yra, ypač sistemos, kurios visiškai ar iš dalies naudoja energiją iš atsinaujinančių šaltinių;

 

d) šilumos siurbliai;

 

da) IRT įranga, skirta stebėsenai ir kontrolei vykdyti.

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Techninės pastato sistemos

Techninės pastato sistemos ir sudedamosios pastato dalys

1. Valstybės narės nustato pastatuose įrengtų techninių pastato sistemų minimalius energinio naudingumo reikalavimus. Reikalavimai nustatomi techninėms pastato sistemoms ir jų dalims, kurios yra naujos, pakeistos ir modernizuotos.

1. Valstybės narės nustato sudedamųjų pastato dalių ir pastatuose įrengtų ir eksploatuojamų techninių ir pastato sistemų, kuriems netaikoma Direktyva 2009/.../EB [kurioje nustatoma gaminių, susijusių su energijos naudojimu, ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema] ir jos įgyvendinimo priemonės, minimalius energinio naudingumo reikalavimus. Reikalavimai nustatomi naudojamai įrangai, techninėms pastato sistemoms ir sudedamosioms pastato dalims ir jų dalims, kurios yra naujos, pakeistos ir modernizuotos, ir taikomi tiek, kiek įmanoma techniniu ir funkciniu požiūriu.

Reikalavimai visų pirma taikomi šioms sudėtinėms dalims:

Reikalavimai visų pirma taikomi šioms sudėtinėms dalims:

a) katilams ar kitiems šildymo sistemos šilumos generatoriams;

a) katilams, kitiems šildymo sistemos šilumos generatoriams arba šilumokaičiams, įskaitant centralizuotą ar grupinį šildymą ir vėsinimą;

b) karšto vandens sistemų vandens šildytuvams;

b) karšto vandens sistemų vandens šildytuvams;

c) oro kondicionavimo sistemų centralizuoto oro kondicionavimo įrenginiui arba šalto oro generatoriui.

c) oro kondicionavimo sistemų centralizuoto oro kondicionavimo įrenginiui arba šalto oro generatoriui;

 

ca) įrengtam apšvietimui;

 

cb) sudedamosioms pastato dalims, kaip apibrėžta 2 straipsnio 5a dalyje.

2. Pagal 1 dalį nustatyti minimalūs energinio naudingumo reikalavimai turi būti suderinami su sistemą sudarantiems gaminiams taikomais teisės aktais ir grindžiami teisingu gaminių instaliavimu ir tinkamu techninės pastato sistemos sureguliavimu bei kontrole. Visų pirma tais reikalavimais užtikrinama, kad būtų pasiekta tinkama vandenį naudojančių šildymo sistemų hidraulinė pusiausvyra ir kad įrenginiuose būtų naudojami tinkamo dydžio ir tipo gaminiai, atsižvelgiant į numatytą techninės pastato sistemos paskirtį.

2. Pagal 1 dalį nustatyti minimalūs energinio naudingumo reikalavimai turi būti suderinami su sistemą sudarantiems gaminiams ir sudedamosioms pastato dalims taikomais visais teisės aktais ir grindžiami teisingu gaminių instaliavimu ir tinkamu techninės pastato sistemos sureguliavimu bei kontrole. Techninių pastato sistemų atveju tais reikalavimais užtikrinama, kad sistemos prieš pradedant jas naudoti yra tinkamai suderintos, kad pasiekta tinkama vandenį naudojančių šildymo sistemų hidraulinė pusiausvyra ir kad įrenginiuose būtų naudojami tinkamo dydžio ir tipo gaminiai, atsižvelgiant į numatytą techninės pastato sistemos paskirtį.

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 2a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės užtikrina, kad visuose naujuose ir dideliu mastu renovuojamuose pastatuose ir tais atvejais, kai keičiami skaitikliai, būtų instaliuojami pažangieji skaitikliai, ir skatina įrengti, jei reikia, aktyvios kontrolės sistemas, pvz., automatizavimo, kontrolės ir stebėsenos sistemas.

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pastatai, kuriuos eksploatuojant išmetamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis yra mažas arba lygus nuliui

Pastatas, kuriame galutinis sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui

1. Valstybės narės parengia nacionalinius planus, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis būtų mažas arba lygus nuliui. Jos nustato tikslus, kokią minimalią bendro pastatų skaičiaus ir bendro naudingojo vidaus patalpų ploto procentinę dalį turi sudaryti tokie pastatai 2020 m.

1. Valstybės narės parengia nacionalinius planus, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui, kaip nustatyta 2 straipsnio 1c dalyje.

Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų tokie, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamos energijos kiekis būtų lygus nuliui.

 

Valstybės narės nustato tikslus, kokią minimalią bendro pastatų skaičiaus ir bendro naudingojo vidaus patalpų ploto procentinę dalį iki 2015 m. turi sudaryti pastatai, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui, ir kokią procentinę dalį šie pastatai turi sudaryti iki 2020 m.

Atskiri tikslai nustatomi:

Atskiri tikslai nustatomi:

a) naujiems ir atnaujintiems gyvenamiesiems pastatams;

a) naujiems ir atnaujintiems gyvenamiesiems pastatams;

b) naujiems ir atnaujintiems negyvenamiesiems pastatams;

b) naujiems ir atnaujintiems negyvenamiesiems pastatams;

c) valdžios institucijų naudojamiems pastatams.

c) valdžios institucijų naudojamiems pastatams.

Tikslus, nurodytus c punkte, valstybės narės nustato atsižvelgdamos į tai, kad valdžios institucijos turėtų rodyti pavyzdį pastatų energinio naudingumo srityje.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad valdžios institucijos turėtų rodyti pavyzdį pastatų energinio naudingumo srityje, c punkte nurodytiems pastatams nustato tikslus, kuriuos reikia pasiekti kur kas anksčiau, negu nurodyta pirmoje ir antroje pastraipoje.

2. 1 dalyje nurodytame nacionaliniame plane turi būti, inter alia, šie elementai:

2. 1 dalyje nurodytas nacionalinis planas, rengiamas pasikonsultavus su visais susijusiais subjektais, įskaitant vietos ir regionų valdžios įstaigas, ir jame turi būti, inter alia, šie elementai:

a) valstybės narės nustatyta pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis mažas arba lygus nuliui, apibrėžtis;

 

b) tarpiniai tikslai, kokią bendro pastatų skaičiaus ir bendro naudingojo vidaus patalpų ploto procentinę dalį turi sudaryti tokie pastatai 2015 m.; c)

b) tarpiniai tikslai, kokią bendro pastatų skaičiaus ir bendro naudingojo vidaus patalpų ploto procentinę dalį turi sudaryti tokie pastatai 2015 m. ir 2020 m.;

 

ba) išsami informacija apie nacionalinius reikalavimus dėl minimalaus naujuose arba esamuose pastatuose, kurie dideliu mastu renovuojami, sunaudojamo energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekio, kaip reikalaujama Direktyvoje 2009/xx/EB dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimo skatinimo ir šios direktyvos 6 ir 7 straipsniuose;

c) informacija apie priemones, kurių imtasi tokiems pastatams skatinti.

c) visų politikos krypčių suvestinė ir informacija apie priemones, kurių imtasi tokiems pastatams skatinti.

 

ca) nacionalinės, regioninės arba vietinės programos, skirtos remti priemonėms, kuriomis skatinama naudoti tokius pastatus, pvz., fiskalinės paskatos, finansinės priemonės, arba mažesnis PVM.

3. Ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytus nacionalinius planus ir kas trejus metus teikia jai savo nacionalinių planų įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Nacionalinius planus ir pažangos ataskaitas galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus.

3. Ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytus nacionalinius planus ir kas trejus metus teikia jai savo nacionalinių planų įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Nacionaliniai planai ir pažangos ataskaitos įtraukiami į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus.

 

3a. Per du mėnesius nuo tada, kai valstybė narė perduoda 3 dalyje nurodytą nacionalinį planą, Komisija, visiškai atsižvelgdama į subsidiarumo principą, gali atmesti minėtąjį planą arba bet kurį jo aspektą dėl to, kad nesilaikoma visų šio straipsnio reikalavimų. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė siūlo pakeitimus. Per vieną mėnesį nuo šių pakeitimų gavimo datos Komisija nurodo, kad ji pritaria pataisytam planui, arba paprašo atlikti papildomus konkrečius pakeitimus. Komisija ir atitinkama valstybė narė imasi visų pagrįstų veiksmų siekdamos sutarti dėl nacionalinio plano per penkis mėnesius nuo pirmojo pateikimo datos.

4. Komisija nustato pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis mažas arba lygus nuliui, bendrus apibrėžimo principus.

4. Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnyje nurodytą apibrėžtį, ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. nustato išsamią bendrą pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamas energijos kiekis lygus nuliui, apibrėžtį.

Tos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 21 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros.

Tos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 21 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros.

5. Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo valstybių narių pažangą didinant pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis yra mažas arba lygus nuliui, skaičių. Remdamasi šia ataskaita, Komisija parengia strategiją ir prireikus siūlo priemones tokių pastatų skaičiui didinti.

5. Iki 2012 m. birželio 30 d., o po to kas treji metai Komisija paskelbia valstybių narių ataskaitą, kurioje nurodo valstybių narių pažangą didinant skaičių pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui. Remdamasi šia ataskaita, Komisija parengia veiksmų planą ir prireikus siūlo priemones tokių pastatų skaičiui didinti.

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9a straipsnis

 

Finansinės paskatos ir rinkos kliūtys

 

1. Valstybės narės iki 2011 m. birželio 30 d. parengia nacionalinius planus, taip pat siūlomas priemones, skirtus šios direktyvos reikalavimams įvykdyti sumažinant esamas teisines ir rinkos kliūtis ir plėtojant esamas ir naujas finansines ir fiskalines priemones, kad būtų didinamas naujų ir esamų pastatų energijos naudojimo efektyvumas.

 

Šios siūlomos priemonės turi būti pakankamos, veiksmingos, skaidrios ir nediskriminacinės, jomis turi būti remiamas į energinio naudingumo sertifikatą įtrauktų rekomendacijų vykdymas, siekiama skatinti didelę pažangą pastatų energinio naudingumo srityje, kai kitu atveju pažanga ekonominiu požiūriu nebūtų įgyvendinama, ir įtraukiamos paramos namų ūkiams, kuriems gresia energijos nepriteklius, priemonės.

 

Valstybės narės palygina savo finansines ir fiskalines priemones su IIIb priede išvardytomis priemonėmis ir, nepažeisdamos nacionalinės teisės aktų, įgyvendinta ne mažiau kaip dvi tame priede pateiktas priemones.

 

2. Valstybės narės perduoda šiuos nacionalinius planus Komisijai, įtraukdamos juos į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus, ir juos atnaujina kas trejus metus.

 

3. Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 30 d., atlikusi poveikio įvertinimą, pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais siekiama sustiprinti esamas Bendrijos finansines priemones ir pasiūlyti papildomų priemonių, skirtų padėti įgyvendinti šią direktyvą.

 

Šiuose pasiūlymuose apsvarstomos šios priemonės:

 

a) didžiausios Europos regioninės plėtros fondo asignavimo sumos, kurią galima panaudoti investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant centralizuotą šildymą ir vėsinimą, ir atsinaujinančius energijos šaltinius pagal Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 7 straipsnį, paremti padidinimas iki 15 proc. visos asignavimo sumos;

 

b) projektų, skirtų pastatų energijos vartojimo efektyvumui, įskaitant centralizuotą šildymą ir vėsinimą, didinti ir energijai iš atsinaujinančių šaltinių naudoti, tinkamumo gauti Europos regioninės plėtros fondo finansavimą kriterijų išplėtimas;

 

c) kitų Bendrijos lėšų naudojimas siekiant remti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, informavimo kampanijas arba mokymus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu;

 

d) Energijos vartojimo efektyvumo fondo, kurį sudarytų Bendrijos biudžeto, Europos investicijų banko ir valstybių narių įnašai ir kuris padėtų iki 2020 m. didinti privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijas į projektus, kuriais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą pastatuose arba pastatų dalyse, įsteigimas. Šis Energijos vartojimo efektyvumo fondas integruojamas į kitas Bendrijos struktūrinės pagalbos programas. Jo lėšų skirstymo kriterijai nustatomi remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1083/2006 ir jis įsteigiamas ne vėliau kaip iki 2014 m.;

 

 

e) sumažintas su energijos vartojimo efektyvumu susijusių paslaugų ir gaminių, įskaitant atsinaujinančių šaltinių energiją pastatuose arba jų dalyse, PVM.

Pagrindimas

Šis pakeitimas nesusijęs su naujos redakcijos pasiūlymo dalimis, kuriose yra pakeitimų. Tačiau jis būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika ir glaudaus ryšio su kitomis keičiamomis teksto dalimis, ypač 9 straipsnio.

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės parengia būtinas priemones energinio pastatų naudingumo sertifikavimo sistemai nustatyti. Energinio naudingumo sertifikatuose nurodomi  pastato energinis naudingumas ir  kontroliniai dydžiai, tokie kaip  minimalūs energinio naudingumo reikalavimai , kad  pastato ar jo dalių savininkai ar nuomininkai galėtų palyginti ir įvertinti  jų  energinį naudingumą.

1. Valstybės narės parengia būtinas priemones energinio pastatų naudingumo sertifikavimo sistemai nustatyti. Energinio naudingumo sertifikatuose nurodomi pastato energinis naudingumas arba, jei jis dar nepastatytas, numatomas energinis naudingumas, ir  kontroliniai dydžiai, skirtumas tarp apskaičiuoto energijos poreikio ir faktinio sunaudotos energijos kiekio, tokie kaip minimalūs energinio naudingumo reikalavimai , kad pastato ar jo dalių savininkai ar nuomininkai  galėtų įvertinti jų  energinį naudingumą ir lengvai palyginti jį su kitų gyvenamųjų arba negyvenamųjų pastatų energetiniu naudingumu. Negyvenamųjų pastatų sertifikate, jei reikia, galima pateikti faktiškai per metus suvartojamos energijos kiekį, kaip nurodyta I priede.

2. Sertifikate pateikiamos  rekomendacijos dėl pastato ar jo dalių  ekonomiškai efektyvaus energinio naudingumo gerinimo.

2. Sertifikate pateikiamos  rekomendacijos dėl pastato ar jo dalių  ekonomiškai optimalaus energinio naudingumo gerinimo.

Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos apima:

Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos apima:

a) priemones, susijusias su kapitaline pastato apvalkalo arba techninės (-ių) pastato sistemos (-ų) renovacija; taip pat

a) priemones, susijusias su kapitaline pastato apvalkalo, įskaitant jo izoliacijos sistemas, arba techninės (-ių) pastato sistemos (-ų) renovacija;

b) priemones atskiroms pastato dalims ar elementams, neatsižvelgiant į kapitalinę pastato apvalkalo arba techninės (-ių) pastato sistemos (-ų) renovaciją.

b) priemones atskiroms pastato dalims ar elementams, neatsižvelgiant į kapitalinę pastato apvalkalo, įskaitant jo izoliacijos sistemas, arba techninės (-ių) pastato sistemos (-ų) renovaciją.

3. Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos, kurias konkrečiame pastate įmanoma techniškai įgyvendinti, taip pat nurodoma skaidri informacija apie jų ekonominį efektyvumą. Ekonominis efektyvumas įvertinamas remiantis standartinėmis sąlygomis, kaip antai sutaupytos energijos įvertinimu ir bazinėmis energijos kainomis, taip pat investicijų, kurių reikia rekomendacijoms įgyvendinti, palūkanų normomis.

3. Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos, kurias konkrečiame pastate įmanoma techniškai įgyvendinti, taip pat nurodoma skaidri informacija apie jų ekonominį efektyvumą. Ekonominis efektyvumas įvertinamas remiantis standartinėmis sąlygomis, kurios mažų mažiausiai turi apimti sutaupytos energijos įvertinimą ir bazines energijos kainas, finansines arba fiskalines paskatas, taip pat investicijų, kurių reikia rekomendacijoms įgyvendinti, palūkanų normas.

 

3a. Valstybės narės užtikrina, kad valdžios ir kitos institucijos, kurios teikia finansavimą pastatams pirkti arba renovuoti, nustatydamos finansinių paskatų, fiskalinių priemonių ir paskolų dydį ir sąlygas, atsižvelgtų į nurodytą energinį naudingumą ir energinio naudingumo sertifikate pateiktas rekomendacijas.

4. Energinio naudingumo sertifikate nurodoma, kur savininkas arba nuomininkas gali gauti išsamesnės informacijos apie sertifikate pateiktas rekomendacijas. Be to, jame pateikiama informacijos apie rekomendacijoms įgyvendinti reikalingus veiksmus.

4. Energinio naudingumo sertifikate nurodoma, kur savininkas arba nuomininkas gali gauti išsamesnės informacijos apie sertifikate pateiktas rekomendacijas. Be to, jame pateikiama informacijos apie rekomendacijoms įgyvendinti reikalingus veiksmus, įskaitant informaciją apie turimas fiskalines ir finansines paskatas ir finansavimo galimybes.

 

4a. Valdžios institucijos, atsižvelgdamos į joms tenkantį pagrindinį vaidmenį pastatų energinio naudingumo srityje, įgyvendina savo užimamų pastatų energinio naudingumo sertifikate pateiktas rekomendacijas iki sertifikato galiojimo laiko pabaigos.

Butų arba daugiabučio pastato atskiro naudojimo patalpų sertifikatas gali būti išduotas remiantis:

Butų arba daugiabučio pastato atskiro naudojimo patalpų sertifikatas gali būti išduotas remiantis:

a) bendru viso daugiabučio pastato su bendra šildymo sistema sertifikavimu arba

a) bendru viso daugiabučio pastato su bendra šildymo sistema sertifikavimu arba

b) kito tipinio to paties daugiabučio pastato buto įvertinimu.

b) to buto arba patalpos energinio naudingumo įvertinimu.

6. Vienai šeimai skirti namai gali būti sertifikuojami remiantis kito tipinio panašiai suprojektuoto ir panašaus dydžio pastato, kurio faktinis energinis naudingumas yra panašus, įvertinimu, jei šį panašumą gali patvirtinti energinio naudingumo sertifikatą išduodantis ekspertas.

6. Vienai šeimai skirti namai gali būti sertifikuojami remiantis kito tipinio panašiai suprojektuoto ir panašaus dydžio pastato, kurio faktinis energinis naudingumas yra panašus, įvertinimu, jei šį panašumą gali patvirtinti energinio naudingumo sertifikatą išduodantis ekspertas.

7. Energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.

7. Energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.

 

7a. Komisija iki 2010 m. birželio 30 d. patvirtina gaires, kuriose nurodomi minimalūs energinio naudingumo sertifikatų turinio, kalbos ir pateikimo standartai.

 

Ši priemonė, skirta neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti ją papildant, priimama laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

 

7b. Kiekviena valstybė narė pripažįsta kitų valstybių narių pagal šias gaires išduotus sertifikatus ir neriboja laisvės teikti finansines paslaugas dėl priežasčių, susijusių su tuo, kad sertifikatas išduotas kitoje valstybėje narėje.

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad statomiems, parduodamiems arba nuomojamiems pastatams ar jų dalims ir pastatams, kurių bendrą naudingąjį didesnį nei 250 m2 vidaus patalpų plotą naudoja valdžios institucijos, būtų išduotas energinio naudingumo sertifikatas.

1. Valstybės narės užtikrina, kad statomiems, parduodamiems arba nuomojamiems pastatams ar jų dalims ir pastatams, kurie dažnai lankomi ir kurių bendrą naudingąjį vidaus patalpų plotą sudaro daugiau kaip 250 m2, ir pastatams, kuriuos naudoja valdžios institucijos, būtų išduotas energinio naudingumo sertifikatas.

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. Pastato savininkas gali bet kada paprašyti akredituoto eksperto išduoti, perskaičiuoti ir atnaujinti energinio naudingumo sertifikatą, nepriklausomai nuo to, ar pastatas statomas, rekonstruojamas, išnuomojamas arba parduodamas.

Pagrindimas

Siekiant pagerinti pastato energinį naudingumą, suinteresuotas asmuo turi turėti galimybę paprašyti tokio sertifikato, nepriklausomai nuo to, ar pastatas statomas, rekonstruojamas, išnuomojamas arba parduodamas.

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad pastate, kurio visą naudingąjį didesnį kaip 250  m2 vidaus patalpų plotą naudoja valdžios institucijos, gerai matomoje vietoje būtų rodomas  žmonėms gerai įžiūrimas energinio naudingumo sertifikatas.

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad pastate, kurį naudoja valdžios institucijos, arba pastate, kurio bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis nei 250 m2 ir kuris dažnai lankomas, gerai matomoje vietoje būtų rodomas žmonėms gerai įžiūrimas energinio naudingumo sertifikatas.

2. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad pastate, kuriam išduotas energinio naudingumo sertifikatas pagal 11 straipsnio 1 dalį ir kurio didesnė nei 250 m2 bendro naudingojo vidaus patalpų ploto dalis dažnai lankoma visuomenės, gerai matomoje vietoje būtų rodomas žmonėms gerai įžiūrimas energinio naudingumo sertifikatas.

 

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės nustato priemones, būtinas reguliariems šildymo sistemų su  katilais, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei  20 kW, tikrinimams. Šio tikrinimo  metu dar įvertinamas šildymo katilo naudingumo koeficientas ir katilo dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais.

1. Valstybės narės nustato priemones, būtinas reguliariems šildymo sistemų su  katilais, kurie kūrenami skystu arba kietu kuru iš neatsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei  20 kW, tikrinimams. Valstybės narės gali nutraukti šiuos tikrinimus, jei įdiegiama elektroninė stebėsenos ir kontrolės sistema.

Pagrindimas

Elektroninė stebėsenos ir kontrolės sistema padeda vertinti elektrą naudojančios įrangos ir įrenginių energinį naudingumą, taigi gali būti, kad nebereikia atlikti papildomų tikrinimų.

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į šildymo sistemos katilo tipą ir vardinę atiduodamąją galią, gali nustatyti skirtingą tikrinimų dažnumą. Nustatydamos tikrinimų dažnumą valstybės narės atsižvelgia į šildymo sistemos tikrinimo sąnaudas ir apskaičiuotas energijos išlaidas, kurias būtų galima sutaupyti dėl tikrinimo.

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į šildymo sistemos tipą ir vardinę atiduodamąją galią, gali nustatyti skirtingą tikrinimų dažnumą. Nustatydamos tikrinimų dažnumą valstybės narės atsižvelgia į šildymo sistemos tikrinimo sąnaudas ir apskaičiuotas energijos išlaidas, kurias būtų galima sutaupyti dėl tikrinimo.

Pagrindimas

Jeigu būtų tikrinama visa šildymo sistema, įskaitant katilus, būtų išvengiama papildomos administracinės naštos ir tai būtų atliekama veiksmingiau.

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 4 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jei Komisija mano, kad antroje pastraipoje nurodyta valstybės narės ataskaita neatspindi pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės lygiavertiškumo, ji per šešis mėnesius nuo ataskaitos gavimo gali paprašyti, kad valstybė narė pateiktų papildomų įrodymų arba įgyvendintų konkrečias papildomas priemones. Jei praėjus vieniems metams nuo šio prašymo pateikimo Komisijos netenkina pateikti įrodymai arba įgyvendintos papildomos priemonės, ji gali panaikinti leidžiančias nukrypti nuostatas.

Pagrindimas

Svarbu nustatyti aiškią patvirtinimo procedūrą, susijusią su leidžiančiomis nukrypti nuo 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis. Valstybėms narėms reikia tikrumo taikant šias nukrypti leidžiančias nuostatas.

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės nustato priemones, būtinas reguliariems didesnės kaip 12 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų tikrinimams numatyti. Tikrinimo metu įvertinamas oro kondicionavimo įrangos naudingumo koeficientas ir jos dydžio atitikimas pastato vėsinimo poreikiams.

1. Valstybės narės nustato priemones, būtinas reguliariems didesnės kaip 5 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų bei reversinių šilumos siurblių tikrinimams numatyti. Tikrinimo metu įvertinamas oro kondicionavimo įrangos naudingumo koeficientas ir jos dydžio atitikimas pastato vėsinimo poreikiams. Tikrinant vėdinimo sistemas įvertinami ir oro srautai.

 

Valstybės narės gali nutraukti šiuos tikrinimus, jei įdiegiama elektroninė stebėsenos ir kontrolės sistema.

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į oro kondicionavimo sistemos tipą ir vardinę atiduodamąją galią, gali nustatyti skirtingą tikrinimų dažnumą. Nustatydamos tikrinimų dažnumą valstybės narės atsižvelgia į oro kondicionavimo sistemos tikrinimo sąnaudas ir apskaičiuotas energijos išlaidas, kurias būtų galima sutaupyti dėl tikrinimo.

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į oro kondicionavimo sistemos, vėdinimo sistemos arba reversinių šilumos siurblių tipą ir vardinę atiduodamąją galią, gali nustatyti skirtingą tikrinimų dažnumą. Nustatydamos tikrinimų dažnumą valstybės narės atsižvelgia į tikrinimo sąnaudas ir apskaičiuotas energijos išlaidas, kurias būtų galima sutaupyti dėl tikrinimo.

 

2a. Nustatydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones, valstybės narės, kiek tai ekonomiškai ir techniškai įmanoma, užtikrina, kad atliekami tikrinimai derėtų su šildymo sistemų ir su šios direktyvos 13 straipsnyje nurodytų kitų techninių sistemų tikrinimu ir su nuotėkio tikrinimu, atliekamu pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 reikalavimus.

2b. Nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalies nuostatų, valstybės narės gali nuspręsti imtis veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti, kad naudotojams būtų teikiamos konsultacijos dėl oro kondicionavimo sistemų pakeitimo arba kitų oro kondicionavimo sistemos modifikacijų, kurios gali apimti tikrinimus naudingumo koeficientui ir tinkamam jų dydžiui įvertinti. Bendras rezultatas taikant šį būdą didele dalimi turi sutapti su 1 ir 2 dalyse pateiktomis nuostatomis.

 

Valstybės narės, taikančios pirmoje pastraipoje nurodytas priemones, ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 30 d. Komisijai pateikia tų priemonių lygiavertiškumo 1 ir 2 dalyse nurodytoms priemonėms ataskaitą. Šias ataskaitas valstybės narės teikia Komisijai kas trejus metus. Šias ataskaitas galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus.

 

Jei Komisija mano, kad antroje pastraipoje nurodyta valstybės narės ataskaita neatspindi pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės lygiavertiškumo, ji per šešis mėnesius nuo ataskaitos gavimo gali paprašyti, kad valstybė narė pateiktų papildomų įrodymų arba įgyvendintų konkrečias papildomas priemones. Jei praėjus vieniems metams nuo šio prašymo pateikimo Komisijos netenkina pateikti įrodymai arba įgyvendintos papildomos priemonės, ji gali panaikinti leidžiančias nukrypti nuostatas.

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad pastatų energinio naudingumo  sertifikavimą ir šildymo sistemų  bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimą nepriklausomai atliktų kvalifikuoti ir akredituoti ekspertai, dirbantys savarankiškai arba viešose įstaigose  ar privačiose įmonėse.

1. Valstybės narės užtikrina, kad pastatų energinio naudingumo  sertifikavimą ir šildymo sistemų  bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimą nepriklausomai atliktų kvalifikuoti ir akredituoti ekspertai, dirbantys savarankiškai arba viešose įstaigose  ar privačiose įmonėse.

Ekspertai akredituojami atsižvelgiant į jų kompetenciją ir nepriklausomumą.

Ekspertai akredituojami atsižvelgiant į jų kompetenciją ir nepriklausomumą.

 

2. Valstybės narės užtikrina abipusį nacionalinės kvalifikacijos ir akreditacijos pripažinimą.

 

3. Iki 2011 m. Komisija nustato gaires, kurios apima rekomendacijas dėl minimalių ekspertų reguliaraus mokymo standartų.

 

Ši priemonė, skirta neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti ją papildant, priimama laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

 

4. Valstybės narės visuomenei pateikia informaciją apie mokymą ir akreditavimą. Valstybės narės taip pat sudaro ir pateikia kvalifikuotų ir akredituotų ekspertų registrą.

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad vadovaujantis II priedu būtų nustatyta energinio naudingumo sertifikatų ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistema.

1. Valstybės narės užtikrina, kad vadovaujantis II priedu būtų nustatyta energinio naudingumo sertifikatų ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistema. Valstybės narės nustato atskiras įgyvendinimo sistemas: vieną skirtą organizacijoms, kurios atsako už energinio naudingumo sertifikatų išdavimą, kitą – organizacijoms, kurios teikia šildymo ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitas.

Pagrindimas

Labai svarbu diegti atskiras (vieną skirtą organizacijoms, kurios atsako už energinio naudingumo sertifikatų išdavimą, kitą – organizacijoms, kurios teikia šildymo ir (arba) oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitas) įgyvendinimo sistemas, kad direktyvos nuostatos būtų įgyvendinamos veiksmingai ir būtų išvengta kitaip neišvengiamų interesų konfliktų, kai organizacija gali būti priversta pati sau pranešti apie baudą.

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija, padedama pagal 21 straipsnį įsteigto komiteto, įvertina šią direktyvą, atsižvelgdama į jos taikymo metu sukauptą patirtį ir, jei būtina, teikia pasiūlymus, inter alia, dėl:

Komisija, padedama pagal 21 straipsnį įsteigto komiteto, įvertina šią direktyvą ir iki 2015 m. numato ją persvarstyti, atsižvelgdama į jos taikymo metu sukauptą patirtį ir padarytą pažangą, jei būtina, teikia pasiūlymus, inter alia, dėl:

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

 

 

 

 

 

(ba) visoje Bendrijoje taikomo reikalavimo, kad esami pastatai būtų pastatai, kuriuos eksploatuojant sunaudojamas energijos kiekis lygus nuliui.

Pagrindimas

Komisijos pateiktoje pažangos ataskaitoje turėtų būti analizuojama dabartinė direktyvos įgyvendinimo padėtis ir siūlomos priemonės, kaip padidinti esamų pastatų, kurių sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui.

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės imasi  būtinų priemonių informuoti pastatų ar jų dalių  savininkus arba nuomininkus  apie įvairius efektyvesnio energijos vartojimo metodus ir būdus.

1. Valstybės narės imasi  būtinų priemonių informuoti pastatų ar jų dalių  savininkus ir nuomininkus  apie įvairius efektyvesnio energijos vartojimo metodus ir būdus.

Valstybės narės visų pirma teikia pastatų savininkams ar nuomininkams informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus ir patikrinimo ataskaitas, jų paskirtį ir tikslus, ekonomiškai efektyvius būdus pastato energiniam naudingumui didinti ir vidutinės trukmės bei ilgalaikes finansines pasekmes, jei nebus imtasi veiksmų pastato energiniam naudingumui didinti.

2. Valstybės narės visų pirma teikia pastatų savininkams ir nuomininkams informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus ir patikrinimo ataskaitas, jų paskirtį ir tikslus, ekonomiškai efektyvius būdus pastato energiniam naudingumui didinti ir vidutinės trukmės bei ilgalaikes finansines pasekmes, jei nebus imtasi veiksmų pastato energiniam naudingumui didinti ir apie finansines priemones, kuriomis galima pasinaudoti. Informacijos kampanijomis siekiama skatinti savininkus ir nuomininkus laikytis bent jau minimalių reikalavimų, nustatytų 4 ir 9 straipsniuose.

 

3. Valstybės narės užtikrina, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų rengiant informacijos ir mokymo bei visuomenės sąmoningumo didinimo programas.

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Valstybės narės, dalyvaujant vietos ir regioninės valdžios atstovams, taip pat užtikrina, kad asmenims, atsakingiems už šios direktyvos įgyvendinimą vykdant projektavimą ir užtikrinant statybos standartų laikymąsi, būtų teikiamos tinkamos gairės ir mokymai. Teikiant tokias gaires ir mokymus ypač pabrėžiama energinio naudingumo svarba ir sudaromos sąlygos apsvarstyti, kaip optimaliai suderinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir centralizuoto šildymo ir aušinimą planuojant, projektuojant, statant ir rekonstruojant pramoninius ar gyvenamuosius rajonus.

Pagrindimas

Svarbu, kad vykdant projektavimą ir užtikrinant statybos standartų laikymąsi būtų teikiamos tinkamos gairės ir mokymai. Teikiant tokias gaires ir mokymus ypač turėtų būti pabrėžiama energinio naudingumo svarba ir sudaromos sąlygos apsvarstyti, kaip optimaliai suderinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir centralizuoto šildymo ir aušinimą planuojant, projektuojant, statant ir rekonstruojant pramoninius ar gyvenamuosius rajonus.

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 3 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3b. Komercinių pastatų savininkai ir nuomininkai turėtų būti įpareigoti keistis informacija apie tikrąjį sunaudojamos energijos kiekį.

Pagrindimas

Kadangi energinis naudingumas labai priklauso nuo to, kaip pastatas naudojamas, ir nuo nuomininkų pasirinktų energijos šaltinių, taigi ir savininkams, ir nuomininkams turi būti sudarytos galimybės gauti informacijos apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo būdus. Komercinių pastatų savininkai ir nuomininkai turėtų būti įpareigoti keistis informacija, susijusia su pastato ar jo dalies naudojimu, siekiant užtikrinti galimybę naudotis visais prieinamais duomenimis, reikalingais pagrįstiems sprendimams dėl būtinų patobulinimų priimti.

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 3 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

3c. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją apie:

 

(a) nacionalines, regionų ir vietos lygmens paramos sistemas, kuriomis siekiama skatinti energiją naudoti veiksmingai, taip pat skatinti pastatuose naudoti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių;

 

(b) kokią dalį visos pastatuose nacionaliniu ir regionų lygmeniu sunaudotos energijos sudaro energija iš atsinaujinančių šaltinių, įskaitant tikslią informaciją apie tai, ar energija iš atsinaujinančių šaltinių gaminama vietos įrenginiuose, tiekiama centralizuoto šildymo ir aušinimo sistema, ar šilumos ir elektros energija gaminamos bendrai;

 

Ši informacija įtraukiama į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus.

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 3 d dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3d. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų rengiama daugiau montuotojų ir kad būtų užtikrintas mokymas, suteikiantis didesnę kompetenciją vykdant energiją efektyviai vartojančių ir energiją iš atsinaujinančių šaltinių naudojančių technologijų montavimą ir integravimą, siekiant sudaryti sąlygas atlikti svarbų vaidmenį, kuris jiems tenka gerinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą.

Pagrindimas

Svarbu, kad montuotojams būtų teikiami tinkami mokymai. Per tokius mokymus turi būti pabrėžiama energinio naudingumo svarba.

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 3 e dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3e. Iki 2010 m. Komisija sukuria tinklavietę, kurioje pateikiama ši informacija:

 

(a) naujausias Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto energijos efektyvumo veiksmų plano variantas;

 

(b) išsami informacija apie šiuo metu Bendrijos lygmeniu taikomas priemones, kuriomis siekiama padidinti pastatų energinį naudingumą, įskaitant bet kokias susijusias finansines arba fiskalines priemones, atitinkamą paraiškų teikimo tvarką ir kontaktinius duomenis;

 

(c) išsami informacija apie nacionalinius veiksmų planus ir nacionalines, regionines ir vietos priemones, šiuo metu taikomas kiekvienoje valstybėje narėse siekiant padidinti pastatų energinį naudingumą, įskaitant bet kokias susijusias finansines arba fiskalines priemones, atitinkamą paraiškų teikimo tvarką ir kontaktinius duomenis;

 

(d) pažangiausios patirties gerinant pastatų energinį naudingumą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu pavyzdžiai.

 

Ši pirmoje pastraipoje nurodyta informacija pateikiama tokia forma, kad būtų lengvai prieinama ir suprantama visų valstybių narių nuomininkams, savininkams ir įmonėms ir visoms vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios įstaigoms. Ji pateikiama forma, kuri padės šiems asmenims ir organizacijoms lengvai įvertinti paramą, kurią jie gali gauti siekiant padidinti pastatų energinį naudingumą, ir palyginti skirtingų valstybių narių paramos priemones.

Pagrindimas

Direktyvos įgyvendinimas bus greitesnis pradėjus veikti tinklavietei, kurią sukurtų ir atnaujintų Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir kuri būtų skirta padėti valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotoms šalims gauti ir dalintis informacija apie pažangiausią praktiką, nacionalines programas ir finansines/fiskalines priemones, kuriomis galima pasinaudoti.

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, taisykles ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas nuostatas ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius šių nuostatų pakeitimus.

Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, taisykles ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas nuostatas ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius šių nuostatų pakeitimus. Valstybės narės Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Energijos efektyvumo veiksmų planuose pateikia informaciją, įrodančią sankcijų taisyklių veiksmingumą.

Pagrindimas

Svarbu analizuoti valstybių narių taikomų sankcijų veiksmingumą.

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Pastato energinis naudingumas nustatomas remiantis apskaičiuotu arba faktiškai per metus suvartojamu energijos kiekiu, kurio reikia įvairiems poreikiams, susijusiems su įprastu pastato naudojimu, patenkinti, ir atspindi šildymo energijos ir vėsinimo energijos (energija, būtina siekiant išvengti perkaitimo) poreikius, kad pastate būtų užtikrintos numatytos temperatūros sąlygos.

1. Pastato energinis naudingumas nustatomas remiantis apskaičiuotu arba faktiškai per metus suvartojamu pirminės energijos kiekiu, kurio reikia įvairiems poreikiams, susijusiems su įprastiniu pastato naudojimu, patenkinti, ir atspindi šildymo energijos ir vėsinimo energijos (energija, būtina siekiant išvengti perkaitimo) poreikius, kad pastate būtų užtikrintos numatytos temperatūros sąlygos. Sunaudojamas kiekis, jei tinkama, koreguojamas atsižvelgiant į vietoje pagamintos energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių kiekį.

Pagrindimas

Rengiant pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodiką, turi būti atsižvelgta į kitos kartos pastatus, visų pirma, į galimybes atsirandančias energijos požiūriu nepriklausomuose pastatuose, kuriuose energija ir gaminama, ir naudojama. Taigi bendrojoje skaičiavimų sistemoje turi būti atsižvelgiama ir į sunaudojamą kiekį, ir į vidaus gamybos apimtis.

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Pastato energinis naudingumas išreiškiamas skaidriai ir apima išmetamo anglies dvideginio ir suvartojamos pirminės energijos skaitinius rodiklius.

2. Pastato energinis naudingumas išreiškiamas skaidriai ir apima suvartojamos pirminės energijos skaitinius rodiklius, išreikštus kWh/m2 per metus.

Rengiant pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodiką reikėtų atsižvelgti į Europos standartus.

Rengiant pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodiką remiamasi Europos standartais ir susijusiais Bendrijos teisės aktais, įskaitant Direktyvą 2009/.../EB [dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių].

Pagrindimas

Jei naudojami bendri pastatų energinio naudingumo matavimo vienetai, išreikšti pirminės energijos kiekiu, užtikrinamas skaidrumas ir palyginamumas. Vienintelis matavimo vienetas, kuris pateikia patikimą informaciją – kWh/m2 per metus. Be to, reikia atsižvelgti į skaičiavimų metodiką, kuri įtraukta į susijusius ES teisės aktus. Neseniai patvirtinta direktyva dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių – aiškus pavyzdys, kaip, pavyzdžiui, apskaičiuojamas grynasis šiluminiais siurbliais perduodamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekis.

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 punkto 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Kai vertinamas pastate sunaudotos elektros energijos energinis naudingumas, naudojant galutinio suvartojamos energijos kiekio perskaičiavimo į pirminės energijos kiekį koeficientą atsižvelgiama į atitinkamo elektros energijai gaminti naudojamo kuro šaltinių derinio metinį svorinį vidurkį.

Pagrindimas

Šiuo pasiūlymu siekiama išvengti rizikos, kad pastato energinis naudingumas nebūtų keičiamas paprasčiau pasirenkant kitą elektros energijos tiekėją. Iš tiesų, elektros energijos gamybos našumas skiriasi ir priklauso nuo naudojamo kuro rūšies ir technologijos.

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 3 punkto a papunkčio ii punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(ii) izoliacija;

(ii) izoliacija; jei naudojamos prieinamos mažiausio šilumos laidumo medžiagos;

Pagrindimas

Izoliacijos būdai labai svarbūs nustatant pastato energinį naudingumą. Valstybės narės atsižvelgia į rinkoje esančių geriausiai izoliuojančių izoliacinių putų izoliacijos varžą.

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 3 punkto c papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(c) oro kondicionavimo įrenginiai  ;

(c) oro kondicionavimo įrenginiai, įskaitant aušinimo sistemas;

Pagrindimas

Skaičiuojant pastatų energinį naudingumą svarbu atsižvelgti į šildymo, aušinimo ir ventiliacijos sistemų sąveiką. Pavyzdžiui, tam tikros sistemos, įskaitant šilumos atgavimo įrenginius, gali prisidėti prie veiksmingesnio energijos naudojimo. Pavyzdžiui, aušinant vieną kambarį aušinimo įrangos išskiriama šilumos energija naudojama kito kambario šildymui. Taip pat šilumos mainai gali vykti tarp šilumos atgavimo ventiliacijos įrangos įtraukiamo ir išpučiamo oro. Taip pat tinkama zonų kontrolė, t. y. šildymo ar aušinimo įrenginių išdėstymas erdvėje, gali padėti taupyti energiją.

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 3 punkto e papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(e) įmontuota apšvietimo įranga (daugiausia negyvenamųjų namų sektoriuje);

(e) įmontuotos apšvietimo sistemos, kurios nustatomos apšvietimo projektavimo etape atsižvelgiant į tai, ar apšvietimo lygis tinka kambaryje numatytiems darbams atlikti, ar esama žmonių, ar patenka pakankamai natūralios šviesos, ar lengva keisti apšvietimo lygį, atsižvelgiant į tai, kad skiriasi atliekami darbai, taip pat, ar įranga skirta gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų sektoriui.

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 5 punkto h a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(ha) didmeninei prekybai ar logistikos paslaugoms naudojami pastatai;

Pagrindimas

Kategorija „didmeninės ir mažmeninės prekybos paslaugų pastatai“ yra per plati, nes jai priskiriama logistikos centrai, savarankiškos parduotuvės, prekybos centrai ir komerciniai pastatai, kuriuose vykdoma įvairiarūšė veikla, be to, kiekviena šių pastatų grupė apibūdinama skirtingu energijos poreikiu.

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 1 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kompetentingos institucijos arba įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos perdavė atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą, atsitiktine tvarka atrenka bent 0,5 % visų per metus išduotų energinio naudingumo sertifikatų, kad jie būtų patikrinti. Tikrinimas atliekamas pasirinkus vieną iš trijų toliau nurodytų alternatyvių lygių, ir kiekvienu lygiu turi būti patikrinta bent statistiškai reikšminga atrinktų patikrinimo ataskaitų dalis:

1. Kompetentingos institucijos arba įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos perdavė atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą, atsitiktine tvarka atrenka bent 0,5 % visų kiekvieno eksperto per metus išduotų energinio naudingumo sertifikatų, kad jie būtų patikrinti. Jeigu nepriklausomas ekspertas išduoda tik kelis sertifikatus, kompetentingos institucijos arba įstaigos atsitiktine tvarka atrenka bent vieną sertifikatą ir jį tikrina. Tikrinimas atliekamas pasirinkus vieną iš trijų toliau nurodytų alternatyvių lygių, ir kiekvienu lygiu turi būti patikrinta bent statistiškai reikšminga atrinktų patikrinimo ataskaitų dalis:

Pagrindimas

Turi būti griežtinama nepriklausoma kontrolės sistema, pagal kurią būtų tikrinama sertifikatų pagrįstumas ir kokybė, ir patikrinimo ataskaitos ir užtikrinama, kad kiekvieno eksperto darbas reguliariai kontroliuojamas. Jei nustatoma pažeidimų, atliekama antro lygmens kontrolė, o prasižengusiam ekspertui skiriama nuobauda, taigi atgrasoma nuo sertifikatų ir patikrinimo ataskaitų kokybės taisyklių pažeidimų.

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Jei patikrinus nustatoma pažeidimų, kompetentingos institucijos arba įstaigos atsitiktine tvarka atrenka dar penkis šio eksperto išduotus sertifikatus ir juos tikrina. Jei papildomai tikrinus nustatoma pažeidimų, kompetentingos institucijos arba įstaigos prasižengusiam ekspertui skiria nuobaudą; už pačius rimčiausius pažeidimus gali būti baudžiama eksperto akreditacijos panaikinimu.

Pagrindimas

Turi būti griežtinama nepriklausoma kontrolės sistema, pagal kurią būtų tikrinama sertifikatų pagrįstumas ir kokybė, ir patikrinimo ataskaitos ir užtikrinama, kad kiekvieno eksperto darbas reguliariai kontroliuojamas. Jei nustatoma pažeidimų, atliekama antro lygmens kontrolė, o prasižengusiam ekspertui skiriama nuobauda, taigi atgrasoma nuo sertifikatų ir patikrinimo ataskaitų kokybės taisyklių pažeidimų.

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Kompetentingos institucijos arba įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos perdavė atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą, atsitiktine tvarka atrenka bent 0,1 % visų per metus parengtų patikrinimo ataskaitų, kad jos būtų patikrintos. Tikrinimas atliekamas pasirinkus vieną iš trijų toliau nurodytų alternatyvių lygių, ir kiekvienu lygiu turi būti patikrinta bent statistiškai reikšminga atrinktų patikrinimo ataskaitų dalis:

2. Kompetentingos institucijos arba įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos perdavė atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą, atsitiktine tvarka atrenka bent 0,1 % visų kiekvieno eksperto per metus parengtų patikrinimo ataskaitų, kad jos būtų patikrintos. Jeigu nepriklausomas ekspertas pateikia tik kelias patikrinimo ataskaitas, kompetentingos institucijos arba įstaigos atsitiktine tvarka atrenka bent vieną patikrinimo ataskaitą ir ją tikrina. Tikrinimas atliekamas pasirinkus vieną iš trijų toliau nurodytų alternatyvių lygių, ir kiekvienu lygiu turi būti patikrinta bent statistiškai reikšminga atrinktų patikrinimo ataskaitų dalis:

Pagrindimas

Turi būti griežtinama nepriklausoma kontrolės sistema, pagal kurią būtų tikrinama sertifikatų pagrįstumas ir kokybė, ir patikrinimo ataskaitos ir užtikrinama, kad kiekvieno eksperto darbas reguliariai kontroliuojamas. Jei nustatoma pažeidimų, atliekama antro lygmens kontrolė, o prasižengusiam ekspertui skiriama nuobauda, taigi atgrasoma nuo sertifikatų ir patikrinimo ataskaitų kokybės taisyklių pažeidimų.

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Jei patikrinus nustatoma pažeidimų, kompetentingos institucijos arba įstaigos atsitiktine tvarka atrenka dar penkias šio eksperto pateiktas patikrinimo ataskaitas ir jas tikrina. Jei papildomai tikrinus nustatoma pažeidimų, kompetentingos institucijos arba įstaigos prasižengusiam ekspertui skiria nuobaudą; už pačius rimčiausius pažeidimus gali būti baudžiama eksperto akreditacijos panaikinimu.

Pagrindimas

Turi būti griežtinama nepriklausoma kontrolės sistema, pagal kurią būtų tikrinama sertifikatų pagrįstumas ir kokybė, ir patikrinimo ataskaitos ir užtikrinama, kad kiekvieno eksperto darbas reguliariai kontroliuojamas. Jei nustatoma pažeidimų, atliekama antro lygmens kontrolė, o prasižengusiam ekspertui skiriama nuobauda, taigi atgrasoma nuo sertifikatų ir patikrinimo ataskaitų kokybės taisyklių pažeidimų.

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl direktyvos

III a priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

III a priedas

 

Bendros metodikos sąnaudų atžvilgiu optimaliems lygiams apskaičiuoti principai

Nustatydama bendrą metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems lygiams apskaičiuoti Komisija atsižvelgia bent jau į šiuos principus:

 

-apibrėžia standartinius pastatus, kurie būtų tipiniai tam tikros paskirties pastatai, esantys tam tikroje geografinėje vietovėje ir turintys visas šiems pastatams būdingas savybes, įskaitant vidaus ir išorės klimato sąlygas. Šie standartiniai pastatai apima naujus ir jau pastatytus gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus;

 

- apibrėžia techninius vertintinų priemonių, kuriomis siekiama veiksmingo energijos naudojimo ir tiekimo, rinkinius (pavyzdžiui, pastato apdangos ar jos dalių izoliacija arba veiksmingesnio energijos naudojimo techninės pastatų sistemos);

- apibrėžia visapusiškus techninius priemonių rinkinius, skirtus tam, kad eksploatuojant pastatus sunaudojamas energijos kiekis būtų lygus nuliui;

 

- apskaičiuoja standartinių pastatų (įskaitant pritaikytus techninius priemonių rinkinius) šildymo ir vėsinimo energijos poreikį, tiekiamos energijos kiekį, sunaudotą pirminės energijos kiekį ir išmestą CO2 kiekį;

 

 

- apskaičiuoja atitinkamas su energiniais sprendimais susijusių investicijų sąnaudas, energines sąnaudas ir kitas standartiniams pastatams pritaikytų techninių priemonių rinkinių eksploatacijos sąnaudas.

 

Įvairių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių ekonominis efektyvumas vertinamas apskaičiuojant per visą pastato eksploatacijos ciklą patiriamas sąnaudas, atsižvelgiant į standartiniams pastatams pritaikytus techninius priemonių rinkinius, ir lyginant jas su energiniu naudingumu ir (arba) išmetamu CO2 kiekiu.

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl direktyvos

III b priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

III b priedas

 

Finansinės priemonės pastatų energiniam naudingumui gerinti

 

Nepažeisdamos nacionalinės teisės aktų, valstybės narės įgyvendina bent jau dvi iš šiame sąraše pateiktų finansinių priemonių:

 

(a) mažinamas PVM tarifas, jei taupoma energija, už didelio energinio naudingumo pastatus ir jei prekėms ir paslaugoms naudojama energija iš atsinaujinančiųjų šaltinių;

 

(b) mažinami kiti mokesčiai, įskaitant pajamų arba nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas, jei prekėms ir paslaugoms naudojama energija iš atsinaujinančiųjų šaltinių, arba už pastatus, kuriuose energija naudojama veiksmingai;

 

(c) tiesioginės subsidijos;

 

(d) subsidijuojamos paskolų programos arba teikiamos paskolos už mažas palūkanas;

 

(e) dotacijų programos;

 

(f) paskolų garantijų programos;

 

(g) energijos tiekėjams keliami reikalavimai, arba su jais sutariama, kad visų kategorijų vartotojams būtų teikiama finansinė parama;

Pagrindimas

Šis pakeitimas nesusijęs su naujos redakcijos pasiūlymo dalimis, kuriose yra pakeitimų. Tačiau jis būtinas dėl priežasčių, susijusių su teksto vidine logika ir glaudaus ryšio su kitomis keičiamomis teksto dalimis, ypač 9 straipsnio.

(1)

OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


AIŠKINAMOJI DALIS

Energijos naudojimo efektyvumo svarba

Europa susiduria su įvairiais dideliais trumpalaikiais, vidutinės trukmės ir ilgalaikiais iššūkiais energijos paklausos ir pasiūlos srityje.

Europai reikia tvarios ateities, kurioje taikomos mažai anglies junginių išmetančios technologijos. ES nusistatė labai ambicingus tikslus 2020 m.: 20 proc. (30 proc., jei bus pasiektas tarptautinis susitarimas) sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, 20 proc. sumažinti energijos naudojimą didinant energijos naudojimo efektyvumą ir pasiekti, kad 20 proc. mūsų energijos sudarytų energija iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių.

ES taip pat susiduria su dideliu ekonomikos nuosmukiu. BVP ES 27 valstybėse narėse trečiąjį 2008 m. ketvirtį sumažėjo 0,2 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Euro zonoje (EZ15) pagal sezoną pakoreguotas nedarbo rodiklis 2008 m. lapkričio mėn. siekė 7,8 proc.

Energijos tiekimo kaina ir patikimumas bus labai svarbus veiksnys ir ES konkurencingumui, ir jos piliečių gerovei. ES lygiu pastaruosius dvejus metus namų ūkių energijos kainos labai padidėjo: 15 proc. už elektrą, 21 proc. už gazolį ir 28 proc. už gamtines dujas. Tai turės didelio poveikio pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.

„Žalių darbų“ skatinimas gali būti labai svarbi ES atsigavimo plano dalis. Investicijos į energijos naudojimo efektyvumą, kurios dažnai reikalauja daug darbo jėgos, kuriant darbo vietas turi atlikti ypač svarbų vaidmenį. Komisijos užsakyti moksliniai tyrimai rodo, kad investicijos į energijos naudojimo efektyvumą sukuria tokį patį ar dar didesnį užimtumą, kaip ir investicijos į tradicinę infrastruktūrą (kelius, tiltus ar energijos perdavimo linijas).

Dujų krizė 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje parodė ES tiekimo saugumui kylančius iššūkius ir priklausomybę nuo išorės dujų tiekimo. ES 27 valstybėse narėse 51 proc. joms reikalingos energijos sudaro importuojama energija.

Didėjantis energijos naudojimo efektyvumas – ekonomiškiausias būdas ES įvykdyti savo CO2 išmetimo tikslus, kurti darbo vietas, mažinti verslo sąnaudas, spręsti socialines problemas, kurias sukelia didėjančios energijos kainos, ir mažinti didėjantį ES priklausomumą nuo išorinių energijos tiekėjų.

Labai svarbu didinti pastatų, kurie sunaudoja maždaug 40 proc. energijos, naudingumą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, dabar tinkamas momentas ES persvarstyti ir patobulinti Pastatų energinio naudingumo direktyvą.

Kliūtys pažangai

Komisijos ketinimai, nurodyti siūlant šią naują redakciją, dvejopi:

· taikyti patirtį, įgytą nuo pirminės direktyvos įsigaliojimo 2002 m.;

· užtikrinti vienodesnį ir tikslesnį šio teisės akto nuostatų taikymą.

Naujos redakcijos principas palankiai vertinamas statybos ir energetikos sektoriuose. Tačiau tai nereiškia, kad dokumento nereikia atidžiai nagrinėti ir keisti.

Visų pirma, sudarant naują redakciją teks įveikti nusivylimą, kurį kelia dabar galiojančios direktyvos įgyvendinimo lygis. 22 valstybės narės teigia ją visiškai perkėlusios, bet Komisija nusivylė energijos naudojimo efektyvumo priemonių perkėlimo lygiu daugelyje valstybių narių; ir (nors nėra konkrečių duomenų) manoma, kad daugelyje valstybių narių naujų ir renovuotų pastatų, kuriuose būtų gerokai padidintas energijos naudojimo efektyvumas, yra nedaug.

Kai kurios kliūtys pažangai yra tokios:

1. Per mažai žinoma apie galimybes sutaupyti pinigų. Ši kliūtis turi būti pašalinta vykdant informacines kampanijas.

2. Abejonės ir nepasitikėjimas dėl to, kiek bus galima sutaupyti. Sertifikavimas ir kokybės valdymas gali padėti padidinti pasitikėjimą energijos taupymo priemonėmis.

3. Per mažai galimybių gauti finansų didelėms investicijoms į energijos taupymo priemones. Vyriausybės turėtų sukurti finansinės paramos programas ir padėti užtikrinti, kad bankai galėtų suteikti finansavimą.

4. Reikalingos „pastangos“, visų pirma skirtos atnaujinti ir renovuoti. Informacinėse kampanijose ir paramos programose dėmesys turėtų būti skiriamas natūralioms investavimo galimybėms, pvz., kai keičiasi gyventojai, ir rajono atnaujinimo programoms.

Ką direktyvoje reikia patobulinti

Finansai

Direktyvoje turi atsispindėti tinkamo finansavimo, kad būtų galima laikytis minimalių standartų ir reikalavimų, kurie bus nustatyti, poreikis. Direktyvos tikslo bus pasiekta, tik jei bus prieinamos įvairios finansinės priemonės, būtų idealu, jei jos būtų skirtos pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

Yra daug galimų priemonių, kurias valstybės narės ir (arba) Komisija gali ir turėtų panaudoti:

· tiesioginių viešųjų išlaidų projektai

· paskolų garantijos ir subsidijos (naudinga, kai sunku gauti kreditą)

· socialinės garantijos

· PVM lengvatos paslaugoms ir produktams, susijusiems su pastatų energijos panaudojimo efektyvumo didinimu

· nuosavybės mokesčio nuolaidos

· inovaciniai finansavimo modeliai, pvz., finansavimas, kai grąžinama pagal tai, kiek sutaupoma sąskaitose už energiją

· Europos energijos naudojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondo steigimas, siekiant paremti direktyvos įgyvendinimą

Iki dabar pastatų energijos naudojimo efektyvumui užtikrinti struktūriniais fondais ribotai leista naudotis tik toms valstybėms narėms, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau. Komisija pasiūlė leisti tuo naudotis visoms valstybėms narėms. Pranešėjas siūlo didžiausią ERPF finansavimo, kuris gali būti skirtas tokiems projektams, sumą padidinti nuo 3 iki 15 proc.

Informacija ir žinojimas

Labai svarbu, kad visi susiję dalyviai žinotų energijos naudojimo efektyvumo didinimo naudą ir galėtų gauti svarbios informacijos, kaip tai padaryti. Valstybės narės turėtų galėti keistis su geriausia patirtimi susijusia informacija.

Turėtų būti sukurta bendra Europos priemonė – tinklalapis ar duomenų bazė, kurioje būtų visi galiojantys teisės aktai, visos viešosios programos, skatinančios statyti pastatus, išmetančius mažai CO2 ir efektyviai naudojančius energiją, ir galiojančios finansinės ir fiskalinės priemonės.

Informacinėse ir žinių plėtimo kampanijose turėtų būti kreipiamas dėmesys į aspektus, kuriems netaikomi minimalūs standartai.

Vietos ir regioninės institucijos

Valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant pastatų energetinio naudingumo didinimo priemones.

Su vietos ir regioninėmis institucijomis turėtų būti konsultuojamasi kuriant standartizuotą minimalių standartų apskaičiavimo metodiką.

Be to, valstybės narės turi užtikrinti, kad planuotojams ir pastatų inspektoriams būtų prieinamos konsultacijos ir mokymai, kad jie, planuodami, projektuodami, statydami ir renovuodami pramonines ar gyvenamąsias teritorijas, galėtų tinkamai atsižvelgti į optimalų atsinaujinančiosios energijos šaltinių derinį, labai našias technologijas ir rajono šildymo ir vėsinimo sistemas.

Energetinio naudingumo sertifikatai

„Energetinis naudingumas“, apibrėžtas direktyvoje, gali neatspindėti tikro energijos naudojimo. Pastatų, kuriuose didesnį kaip 250 m2 bendrą naudingą plotą užima viešosios institucijos, ir pastatų, kuriuose dažnai lankosi visuomenė ir kurių bendras naudingas plotas yra didesnis kaip 250 m2, energetinio naudingumo sertifikatuose būtų svarbu suteikti ir parodyti informaciją apie tikrą energijos sunaudojimą.

Informacija, pateikta energetinio naudingumo sertifikatų lentoje pastate, kuriame įsikūrusios viešosios institucijos, ir kituose pastatuose, kuriuose dažnai lankosi visuomenė, turi būti prieinama ir lengvai palyginama. Bendrus informacijos rodymo standartus, įskaitant bendrą tokiems pastatams energijos ženklą, turėtų parengti Komisija.

Kadangi pastatai, kuriuose įsikūrusios viešosios institucijos, turi rodyti pavyzdį demonstruodami ir skatindami energijos naudojimo efektyvumą, pagrįsta reikalauti, kad juose per protingą laiką būtų įgyvendintos energetinio naudingumo sertifikate pateiktos rekomendacijos. Tačiau visi pastatų savininkai, jei nesutinka su pateiktomis rekomendacijomis, turėtų turėti teisę bet kuriuo metu inicijuoti ar peržiūrėti energetinio efektyvumo sertifikatą, naudodamiesi įvairių ekspertų paslaugomis.

Galiausiai, labai svarbu, kad ir abipusio pripažinimo energetinio efektyvumo sertifikatų, ir juos išduodančių ekspertų mokymo ir akreditavimo srityje būtų daugiau standartizacijos visose valstybėse narėse. Komisija turėtų sukurti bendras gaires abiejose srityse, kurios leistų tai daryti.

Minimalūs standartai

Pranešėjas palaiko Komisijos požiūrį, kad reikia užtikrinti valstybių narių konvergenciją pagal jų minimalius reikalavimus ir pasiūlytus plačius tvarkaraščius. Laikantis tokio požiūrio bus užtikrintas lankstumas, atspindintis geografinius ir klimato skirtumus, kartu užtikrinant, kad standartai būtų griežti ir gerai pagrįsti. Tačiau reikia kai kurių nedidelių pakeitimų.

Atsižvelgiant į nuolatinį pažangiosios patirties, susijusios su technologijomis ir konstrukcijomis, tobulėjimą ir į valstybių narių patirtį ją taikant, logiška, kad Komisija turėtų reguliariai persvarstyti ir atnaujinti standartizuotą optimalaus energetinio efektyvumo sąnaudų apskaičiavimo metodiką.

Valstybės narės po 2014 m. neturėtų skatinti statyti naujų pastatų, kurie neatitinka sąnaudų požiūriu optimalių energetinio naudingumo lygių, nustatytų taikant standartizuotą metodiką. Tačiau pranešėjas susirūpinęs, kad tokių laiko ribų taikymas atnaujinimui yra problemiškas – didelio masto atnaujinimo projektų planavimas ir vykdymas yra ilgas, taigi 2014 m. terminas gali reikšti, kad svarbūs didelio masto projektai daugelyje šalių bus vilkinami ar žlugdomi.

Dėl lengvatų, pranešėjas nemato priežasties, kodėl nepagrindiniam gyvenamajam būstui turėtų būti netaikomi minimalūs standartai. Tačiau pranešėjas mano, kad dveji metai yra per trumpas laikotarpis, kad pastatą būtų galima apibrėžti kaip skirtą laikinam naudojimui, pavyzdžiui, didelėms bendrovėms reikės laikinos vietos pastatuose ilgesnį laikotarpį, kol bus atnaujinamos jų pagrindinės patalpos.

Pranešėjas sutinka su Komisijos pasiūlymu išplėsti minimalius standartus ir taikyti juos visam didelio masto atnaujinimui. Bet lengvata, pagrįsta techninėmis ir ekonominėmis galimybėmis, taikoma. Greičiausiai, skirtingos valstybės narės ir net skirtingos vietos vykdymo užtikrinimo agentūros galimybes apibrėš skirtingai, taigi šioje srityje reikia aiškių gairių.

Mažai anglies junginių išmetantys arba visai jų neišmetantys pastatai

Komisijos pasiūlymus čia galima sugriežtinti. Nėra priežasčių, kodėl visi nauji pastatai neturėtų atitikti šio standarto iki 2020 m. Viešieji pastatai turi juos atitikti anksčiau.

Komisija turėtų iki 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl bendro mažai anglies junginių išmetančių arba visai jų neišmetančių pastatų apibrėžimo ir lyginamosios metodikos, kuria valstybės narės turėtų naudotis rengdamos savo nacionalinius planus ir apibrėžtis. Kad būtų užtikrintas griežtas, veiksmingas ir tinkamas nagrinėjimas, turi būti taikoma ne komitologijos procedūra, bet priimamas bendras sprendimas.

Šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimas

Kadangi šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimas gali būti didelė biurokratinė našta pastatų savininkams, svarbu, kad tikrinimai būtų suderinti, kad ir viena, ir kita būtų tikrinama tuo pačiu metu.

Komisija suteikia nukrypti nuo įprasto šildymo sistemų tikrinimo leidžiančią nuostatą, jei valstybės narės imasi kitų priemonių, kurios yra „lygiavertės“. Ta pati taisyklė turėtų būti taikoma ir oro kondicionavimo sistemoms. Bet pasirodo, kad Komisija neturi priemonių neleisti taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos, jei, jos nuomone, priemonės iš tiesų nėra lygiavertės. Tai turi būti ištaisyta.


PRIEDAS: TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Ref.: D(2009)14334

Angelikai NIEBLER

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkei

LOW T06021

STRASBŪRAS

Tema:      Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo naujos redakcijos

                 (COM(2008)0780 – C6‑0413/2008 – 2008/0223(COD))

Gerbiamoji,

Teisės reikalų komitetas, kurio pirmininku esu išrinktas, išnagrinėjo minėtąjį pasiūlymą pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnį, įrašytą į Parlamento darbo tvarkos taisykles vadovaujantis Parlamento 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu ir susijusį su teisės akto išdėstymu nauja redakcija.

Šio straipsnio 3 dalyje rašoma:

„Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas mano, kad pasiūlyme nėra kitų esminių pakeitimų, be tų, kurie jau buvo nurodyti, apie tai jis praneša atsakingam komitetui.

Šiuo atveju, be 150 ir 151 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, atsakingame komitete priimtini tik tie pakeitimai, kurie susiję su pakeitimus numatančiomis pasiūlymo dalimis.

Tačiau nepakeistų dalių pakeitimus, išskirtiniu atveju ir kiekvieną pakeitimą atskirai, gali priimti šio komiteto pirmininkas, jeigu jis mano, kad tai būtina siekiant išlaikyti vidinę teksto logiką arba dėl ryšio su kitais priimtinais pakeitimais . Šios priežastys nurodomos rašytiniame pakeitimų pagrindime.“

Atsižvelgdamas į Teisės tarnybos, kurios atstovai dalyvavo Konsultacinės darbo grupės, nagrinėjusios pasiūlymą dėl išdėstymo nauja redakcija, posėdžiuose, nuomonę ir laikydamasis nuomonės referentės rekomendacijų, Teisės komitetas pažymėjo manantis, kad be aptariamame pasiūlyme arba darbo grupės nuomonėje nurodytų pakeitimų pasiūlyme kitų esminių pakeitimų nėra, o, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės.

Be to, Teisės reikalų komitetas, remdamasis Darbo tvarko taisyklių 80a straipsnio 2 dalimi ir 80 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo manantis, kad minėtosios darbo grupės nuomonėje pasiūlytos techninės pataisos būtinos siekiant užtikrinti pasiūlymo atitiktį išdėstymo nauja redakcija taisyklėms.

Taigi Teisės reikalų komitetas po diskusijų savo posėdyje ir 18 narių nubalsavus už, nė vienam nesusilaikius(1), rekomenduoja atsakingam komitetui apsvarstyti minėtąjį pasiūlymą atsižvelgiant į Teisės reikalų komiteto pasiūlymus ir vadovaujantis 80a straipsniu.

Pagarbiai,

Giuseppe GARGANI

Pridedama: Konsultacinės darbo grupės nuomonė

(1)

Posėdyje dalyvavo šie Parlamento nariai: Giuseppe Gargani (pirmininkas), Klaus-Heiner Lehne, Eva-Riitta Siitonen, Tadeusz Zwiefka, Neena Gill, Manuel Medina Ortega, Diana Wallis, Francesco Enrico Speroni, Monica Frassoni, Jean-Paul Gauzès, Kurt Lechner, Georgios Papastamkos, Gabriele Stauner, Ieke van den Burg, Vicente Miguel Garcés Ramón, Bill Newton Dunn.


PRIEDAS: EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS GRUPĖS NUOMONĖ

 

 

 

TEISĖS TARNYBŲ

KONSULTACINĖ DARBO GRUPĖ

 

2009 m. sausio 27 d., Briuselis

NUOMONĖ

PATEIKTA                                          EUROPOS PARLAMENTUI

                                                              TARYBAI

                                                              KOMISIJAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo

2008 m. lapkričio 13 d. COM(2008)780 – 2008/0223(COD)

Atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo, ypač į jo 9 dalį, konsultacinė darbo grupė, kurią sudaro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, 2008 m. lapkričio 26 d. ir 2008 m. gruodžio 4 d. susirinko į posėdžius, kuriuose, be kitų, buvo svarstytas Komisijos pateiktas minėtasis pasiūlymas.

Šiuose posėdžiuose(1), svarstydama pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuriuo siekiama nauja redakcija išdėstyti 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nustatė:

1) pasiūlyme dėl išdėstymo nauja redakcija kaip esminiai pakeitimai pilka spalva turėjo būti pažymėtos šios teksto dalys:

– 6 konstatuojamojoje dalyje – žodžiai „daugiau kaip“ (išbraukti dvigubu brūkšniu), taip pat žodis „maždaug“ (išskirtas pritaikytą tekstą žyminčiomis rodyklėmis);

– 9 konstatuojamojoje dalyje – paskutinis sakinys „Energinio naudingumo skaičiavimo metodika turėtų būti pagrįsta ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas, bet turėtų apimti metinį pastato energinį naudingumą“ (išskirtas pritaikytą tekstą žyminčiomis rodyklėmis);

– 10 konstatuojamojoje dalyje – pirmasis sakinys „Valstybės narės turėtų nustatyti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Tuos reikalavimus reikėtų nustatyti taip, kad būtų pasiekta sąnaudų atžvilgiu optimali susijusių investicijų ir sutaupytų energijos išlaidų per visą pastato gyvavimo ciklą pusiausvyra“ (išskirtas pritaikytą tekstą žyminčiomis rodyklėmis);

– 13 konstatuojamojoje dalyje – teksto dalis tarp pirmojo ir antrojo sakinių, išbraukta dvigubu brūkšniu: „Tinkamiausia tvarka šiuo atžvilgiu turėtų būti suderinta taip, kad energinį naudingumą didinantys veiksniai būtų išnaudojami optimaliai“; ir teksto dalis, einanti po antrojo sakinio, taip pat išbraukta dvigubu brūkšniu: „Valstybė narė tą padaryti gali vieną kartą atlikdama tyrimus, kurių metu būtų numatytas energijos taupymo priemonių sąrašas, pritaikytas vidutinėms vietos rinkos sąlygoms ir atitinkantis ekonominio efektyvumo kriterijus. Prieš pradedant statybas, gali prireikti konkrečių tyrimų, jeigu nusprendžiama, jog priemonė ar priemonės įgyvendinamos“;

– 18 konstatuojamojoje dalyje – dvigubu brūkšniu išbraukta teksto dalis prieš pirmąjį sakinį: „Vykdant sertifikavimą galima pasitelkti į pagalbą programas, kad būtų lengviau vienodomis sąlygomis pagerinti energinį naudingumą. Tokios programos turi būti paremtos suinteresuotųjų pusių ir valstybių narių nurodytų įstaigų susitarimais. Jas turi vykdyti energetikos sferos paslaugų bendrovės, sutinkančios įsipareigoti atlikti nustatytas investicijas. Valstybės narės turėtų prižiūrėti patvirtintas programas ir domėtis, kaip jos vykdomos, dėl to turėtų būti lengviau taikomos skatinamosios sistemos. Sertifikate kuo plačiau turėtų būti aprašyta faktiška pastato energinio naudingumo būklė, jis atitinkamai turėtų būti peržiūrimas ir taisomas“;

– dvigubu brūkšniu išbraukta teksto dalis, einanti po 11 straipsnio 5 dalies: „Sertifikatai skirti tik informacijos suteikimui, o visa jų galia nagrinėjimo procedūrose ar kitur nustatoma pagal nacionalines taisykles“;

– dvigubu brūkšniu išbraukta teksto dalis, einanti po 12 straipsnio 2 dalies: „Taip pat gali būti aiškiai rodomas rekomenduojamos temperatūros intervalas ir faktinė vidaus temperatūra ir, kai reikia, kiti atitinkami klimato rodikliai“;

– 13 straipsnio 1 dalyje – žodžiai „šildymo sistemų su“, įterpti prieš žodį „katilais“;

– I priede – formuluotė „Tarp šių charakteristikų gali būti ir sandarumas“, esanti tarp 3 punkto a ir b papunkčių ir išbraukta dvigubu brūkšniu;

2) toliau nurodytos naujos redakcijos teksto dalys atitinka dabar galiojančios Direktyvos 2002/91/EB teksto dalis, kurių nesiūloma niekaip keisti, todėl jos neturėtų būti pažymėtos pilka spalva:

– 4 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa;

– 4 straipsnio 2 dalies d punktas;

– 10 straipsnio 5 dalis;

– 10 straipsnio 7 dalis;

– 25 straipsnis;

3) žodžių„Šios priemonės“ įrašymas 20 straipsnio antrosios dalies pradžioje yra dabartinio Direktyvos 2002/91/EB 13 straipsnio antrosios dalies teksto pritaikymas, todėl juos reikėjo pažymėti atitinkamais teksto pritaikymą žyminčiais ženklais.

Apsvarsčiusi šį pasiūlymą konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nusprendė, kad be pasiūlyme arba šioje nuomonėje nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra. Konsultacinė darbo grupė taip pat nustatė, kad, kalbant apie nepakeistų ankstesniojo teisės akto nuostatų ir minėtųjų esminių pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamą tekstą nekeičiant jo esmės.

C. PENNERA                                  J. C. PIRIS                                      C.-F. DURAND

Juriskonsultas                                   Juriskonsultas                        Generalinis direktorius

(1)

Konsultacinė darbo grupė turėjo pasiūlymo variantą anglų kalba – svarstomo pasiūlymo teksto originalo kalba.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pastatų energinis naudingumas (nauja redakcija)

Nuorodos

KOM(2008)0780 – C6-0413/2008 – 2008/0223(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

13.11.2008

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

15.1.2009

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

15.1.2009

 

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

JURI

9.3.2009

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Silvia-Adriana Ţicău

2.12.2008

 

 

Teisinio pagrindo užginčijimas

       JURI nuomonės pateikimo data

JURI

31.3.2009

 

 

 

Svarstymas komitete

20.1.2009

16.2.2009

19.3.2009

 

Priėmimo data

31.3.2009

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

10

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Šarūnas Birutis, Jan Březina, Jerzy Buzek, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Adam Gierek, Fiona Hall, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Mary Honeyball, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Pia Elda Locatelli, Eugenijus Maldeikis, Eluned Morgan, Antonio Mussa, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Aldo Patriciello, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ivo Belet, Danutė Budreikaitė, Edit Herczog, Gunnar Hökmark, Bernhard Rapkay, Esko Seppänen, Silvia-Adriana Ţicău, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Jill Evans, Ona Juknevičienė, Marusya Ivanova Lyubcheva, Willem Schuth

Pateikimo data

6.4.2009

Teisinė informacija - Privatumo politika