PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriame išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija)
29.4.2009 - (COM(2008)0820 – C6‑0474/2008 – 2008/0243(COD)) - ***I
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Jeanine Hennis-Plasschaert
(Nauja redakcija. Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnis)
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriame išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija)
(COM(2008)0820 – C6‑0474/2008 – 2008/0243(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: nauja redakcija)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0820),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 63 straipsnio 1 dalies 1a punktą, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6‑0474/2008),
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo[1],
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2009 m. balandžio 3 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnio 3 dalį pateiktą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6‑0284/2009),
A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas ir įtraukus technines pataisas, kurioms pritarė Teisės reikalų komitetas, ir su toliau pateikiamais pakeitimais;
2. ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(5a) Keliais etapais kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kuri prieglobstį gavusiems asmenims ilgainiui nustatytų bendrą procedūrą ir vienodą visoje Sąjungoje galiojantį statusą, šiame etape, tobulinant tai, kas būtina, ir atsižvelgiant į patirtį, reikia įtvirtinti principus, kuriais grindžiama 1990 m. birželio 15 d. Dubline pasirašyta Konvencija, nustatanti valstybę, atsakingą už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių paduotų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą (Dublino konvencija), kurios įgyvendinimas skatino derinti prieglobsčio politiką. |
Pagrindimas | |
Šis pakeitimas reikalingas, net kitaip tekstas nukryptų nuo vieno iš svarbiausių Dublino sistemos ramsčių, būtent, „tik vienos galimybės“ (tik vienas prieglobsčio prašymo nagrinėjimas ES). | |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6a) Už prieglobstį atsakingoms valstybių narių tarnyboms turėtų būti suteikiama praktinė pagalba, siekiant, kad jos galėtų įgyvendinti savo kasdienės veiklos reikalavimus. Šiuo atveju svarbiausią vaidmenį vaidins būsimoji Europos prieglobsčio pagalbos tarnyba. |
Pagrindimas | |
Reikia pagerinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą, kad skirtinga nacionalinė praktika būtų suvienodinta. Tarnyba padės valstybėms narėms taikyti nuoseklesnę ir teisingesnę prieglobsčio politiką, pvz., nustatydama pažangiąją praktiką, rengdama mokymus ar koordinuodama nacionalinių ekspertų paramos grupes, į kurias valstybės narės galės kreiptis pagalbos didelio prieglobsčio prašytojų srauto į jų teritoriją atveju. | |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(15) Asmeninis pokalbis turėtų būti rengiamas, kad būtų galima lengviau nustatyti, kuri valstybė narė atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą ir prireikus žodžiu pranešti pareiškėjui apie šio reglamento taikymą. |
(15) Asmeninis pokalbis turėtų būti rengiamas, kad būtų galima lengviau nustatyti, kuri valstybė narė atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą ir žodžiu pranešti pareiškėjui apie šio reglamento taikymą. |
Pagrindimas | |
Pareiškėjams visuomet turėtų būti pranešama žodžiu apie šio reglamento taikymą. | |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 17 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(17a) Pagal šį reglamentą sąvoka „sulaikymas“ neturėtų turėti baudžiamosios reikšmės ir ji turėtų būti apibūdinama tik kaip administracinė ir laikina priemonė, lygiavertė sulaikymo operacijai. |
Pagrindimas | |
Kaip jau ne kartą minėta, administracinio sulaikymo procedūrą, kuri dėl gali būti taikoma prieglobsčio prašytojams, jei kyla pavojus, kad jie pasislėps, reikia atskirti nuo tikro sulaikymo, nes su asmeniu, siekiančiu tarptautinės apsaugos, niekada neturėtų būti elgiamasi kaip su nusikaltėliu. | |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(18) Prieglobsčio prašytojo sulaikymas turėtų būti grindžiamas pamatiniu principu, kad asmuo negali būti sulaikomas vien dėl to, kad prašo tarptautinės apsaugos. Sulaikant prieglobsčio prašytoją, pirmiausia reikėtų vadovautis Ženevos konvencijos 31 straipsniu ir atsižvelgti į Direktyvoje […/.../EB][, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos,] labai aiškiai apibrėžtas išimtines aplinkybes bei garantijas. Be to, nereikėtų piktnaudžiauti galimybe sulaikyti asmenį norint jį perduoti atsakingai valstybei narei, ir sulaikymas turėtų būti proporcingas taikytų priemonių bei siekiamų tikslų atžvilgiu. |
(18) Prieglobsčio prašytojo sulaikymas turėtų būti grindžiamas pamatiniu principu, kad asmuo negali būti sulaikomas vien dėl to, kad prašo tarptautinės apsaugos. Sulaikant prieglobsčio prašytoją, pirmiausia turi būti vadovaujamasi Ženevos konvencijos 31 straipsniu nuo įkalinimo įstaigų atskirtuose administracinio sulaikymo centruose ir turi būti atsižvelgiama į Direktyvoje […/.../EB][, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos,] labai aiškiai apibrėžtas išimtines aplinkybes bei garantijas. Be to, nereikėtų piktnaudžiauti galimybe sulaikyti asmenį norint jį perduoti atsakingai valstybei narei, ir sulaikymas turėtų būti proporcingas taikytų priemonių bei siekiamų tikslų atžvilgiu. |
Pagrindimas | |
Žr. 31 pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(22) Asmenų perdavimo mechanizmas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai Komisija mano, kad tarptautinės apsaugos prašytojų apsaugos lygis tam tikroje valstybėje narėje neatitinka Bendrijos prieglobsčio teisės aktų reikalavimų, visų pirma susijusių su jų priėmimo sąlygomis ir galimybe naudotis prieglobsčio procedūra, kad visiems tarptautinės apsaugos prašytojams visose valstybėse narėse būtų galima užtikrinti tinkamą apsaugos lygį. |
(22) Asmenų perdavimo sustabdymo mechanizmas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai Komisija mano, kad tarptautinės apsaugos prašytojų apsaugos lygis tam tikroje valstybėje narėje neatitinka Bendrijos prieglobsčio teisės aktų reikalavimų, visų pirma susijusių su jų priėmimo sąlygomis, priskyrimu asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ir galimybe naudotis prieglobsčio procedūra, kad visiems tarptautinės apsaugos prašytojams visose valstybėse narėse būtų galima užtikrinti tinkamą apsaugos lygį. |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 22 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(22a) Šis asmenų perdavimo sustabdymo mechanizmas yra išimtinė priemonė, skirta spręsti labai skubius klausimus arba dabartines apsaugos problemas, |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 22 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(22b) Komisija turėtų periodiškai peržiūrėti padarytą pažangą siekdama pagerinti bendros Europos prieglobsčio sistemos ilgalaikį vystymąsi ir suderinamumą ir tai, kaip solidarumo priemonės bei galimybė taikyti asmenų perdavimo sustabdymo mechanizmą sudaro sąlygas siekti šios pažangos, ir teikti ataskaitas apie pasiektus rezultatus. |
|
Atsižvelgiant į tai, kad Dublino sistema nėra skirta būti teisingo dalijimosi atsakomybe už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą mechanizmu, ir turint mintyje tai, kad daug valstybių narių susiduria su dideliais migracijos srautais, visų pirma dėl jų geografinės padėties, svarbu apsvarstyti galimybes ir pateikti teisiškai privalomus teisės aktus, siekiant užtikrinti didesnį valstybių narių solidarumą ir geresnius apsaugos standartus. Įgyvendinant šiuos teisės aktus visų pirma turėtų būti palengvintas pareigūnų iš kitų valstybių narių komandiravimas, kurie padeda toms valstybėms narėms, kurioms kyla ypatingų sunkumų ir kuriose pareiškėjai negali pasinaudoti tinkamais apsaugos standartais, ir tuomet, kai vienos valstybės narės priėmimo pajėgumų nepakanka, be to, turėtų būti palengvintas asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimas į kitas valstybes nares, jei susiję asmenys su tuo sutinka ir jei gerbiamos jų pagrindinės teisės. |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio h punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
h) „nelydimas nepilnametis“ – nepilnametis, į valstybių narių teritoriją atvykstantis nelydimas pagal įstatymus ar papročius už jį atsakingo suaugusio asmens ir ten esantis tol, kol toks asmuo ima jį prižiūrėti; prie jų priskiriami ir nepilnamečiai, atvykę ir be priežiūros palikti valstybių narių teritorijoje; |
h) „nelydimas nepilnametis“ – nepilnametis, į valstybių narių teritoriją atvykstantis nelydimas pagal įstatymus ar papročius už jį/ ją atsakingo suaugusio asmens ir ten esantis tol, kol toks asmuo ima jį/ ją prižiūrėti; prie jų priskiriami ir nepilnamečiai, atvykę ir be priežiūros palikti valstybių narių teritorijoje; |
Pagrindimas | |
Pakeitimu siekiama suderinti nuostatų formuluotes visame tekste. | |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio i punkto iii papunktis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(iii) i papunktyje nurodytų porų arba pareiškėjo susituokę nepilnamečiai vaikai, nepaisant to, ar jie yra santuokiniai ar nesantuokiniai ar įvaikinti, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, jei jų labui svarbu gyventi su pareiškėju; |
(iii) i papunktyje nurodytų porų arba pareiškėjo susituokę nepilnamečiai vaikai, nepaisant to, ar jie yra santuokiniai ar nesantuokiniai ar įvaikinti, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, ir jei jų nelydi jų sutuoktiniai, kai jų labui svarbu gyventi su pareiškėju; |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio i punkto iv papunktis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(iv) pareiškėjo tėvas, motina ar globėjas, kai jis yra nepilnametis ir nesusituokęs arba yra nepilnametis ir susituokęs, tačiau jo labui svarbu gyventi su tėvu, motina ar globėju ; |
(iv) pareiškėjo tėvas, motina ar globėjas, kai jis yra nepilnametis ir nesusituokęs arba yra nepilnametis ir susituokęs ir jo (jos) nelydi sutuoktinis (-ė) , tačiau jo labui svarbu gyventi su tėvu, motina ar globėju; |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio i punkto v papunktis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(v) pareiškėjo nepilnamečiai broliai ir seserys, jei pareiškėjas yra nepilnametis ir nesusituokęs arba jei pareiškėjas ar jo broliai ir seserys yra nepilnamečiai ir susituokę, tačiau vieno iš jų ar kelių labui svarbu gyventi kartu; |
(v) pareiškėjo nepilnamečiai broliai ir seserys, jei pareiškėjas yra nepilnametis ir nesusituokęs arba jei pareiškėjas ar jo broliai ir seserys yra nepilnamečiai ir susituokę, bet nelydimi jų sutuoktinių, tačiau vieno iš jų ar kelių labui svarbu gyventi kartu;
|
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies g punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
g) teisę gauti su juo susijusius duomenis ir teisę prašyti, kad netikslūs su juo susiję duomenys būtų ištaisyti arba neteisėtai tvarkomi su juo susiję duomenys būtų ištrinti, įskaitant teisę gauti informaciją apie naudojimosi tomis teisėmis tvarką ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų, kurios nagrinėja skundus dėl asmens duomenų apsaugos, kontaktinius duomenis. |
g) teisę gauti su juo susijusius duomenis ir teisę prašyti, kad netikslūs su juo susiję duomenys būtų ištaisyti arba neteisėtai tvarkomi su juo susiję duomenys būtų ištrinti, taip pat ir apie naudojimosi tomis teisėmis tvarką, įskaitant 33 straipsnyje nurodytų institucijų ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų, kurios nagrinėja skundus dėl asmens duomenų apsaugos, kontaktinius duomenis. |
Pagrindimas | |
Reikėtų paaiškinti, kad pareiškėjui turėtų būti pranešta ne tik apie galimybę pasinaudoti teise gauti su juo susijusius duomenis ir teise prašyti, kad netikslūs duomenys būtų ištaisyti arba ištrinti, bet ir apie naudojimosi šiomis teisėmis tvarką ir galimus veiksmus. Be to, įtraukus nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už bendradarbiavimą Dublino sistemos srityje, kontaktinius duomenis, atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų kontrolierius visų pirma atsakingas už skundų dėl asmens duomenų apsaugos išklausymą. | |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Kai reikia gerai suprasti pareiškėją, informacija taip pat pateikiama žodžiu per pokalbį, rengiamą pagal 5 straipsnį. |
Kai siekiama gerai suprasti pareiškėją, informacija taip pat pateikiama žodžiu per pokalbį, rengiamą pagal 5 straipsnį. |
Pagrindimas | |
Žr. 1 pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybė narė, pagal šį reglamentą nustatanti atsakingą valstybę narę, suteikia pareiškėjams galimybę dalyvauti asmeniniame pokalbyje su asmeniu, pagal nacionalinę teisę turinčiu tokius įgaliojimus. |
1. Valstybė narė, pagal šį reglamentą nustatanti atsakingą valstybę narę, kviečia pareiškėjus į asmeninį pokalbį su asmeniu, pagal nacionalinę teisę turinčiu tokius įgaliojimus. |
Pagrindimas | |
Svarbu aiškiai nurodyti, kad šis pokalbis privalomas. | |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Asmeninio pokalbio tikslas – padėti nustatyti atsakingą valstybę narę, visų pirma suteikti pareiškėjui galimybę pateikti informacijos, reikalingos atsakingai valstybei narei tinkamai nustatyti, ir žodžiu pranešti pareiškėjui apie šio reglamento taikymą. |
2. Asmeninio pokalbio tikslas – padėti nustatyti atsakingą valstybę narę, visų pirma suteikti pareiškėjui galimybę pateikti informacijos, reikalingos atsakingai valstybei narei tinkamai nustatyti, taip pat žodžiu pranešti pareiškėjui apie šio reglamento taikymą. |
Pagrindimas | |
Aiškesnė formuluotė. | |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Valstybės narės užtikrina, kad visose šiame reglamente numatytose procedūrose nelydimiems nepilnamečiams atstovautų ir (arba) padėtų atstovas. Šiuo atstovu taip pat gali būti Direktyvos [.../.../EB][, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos,] 23 straipsnyje nurodytas atstovas. |
2. Valstybės narės užtikrina, kad visose šiame reglamente numatytose procedūrose nelydimiems nepilnamečiams atstovautų ir (arba) padėtų Direktyvos 2005/85/EB 2 straipsnio i punkte apibūdintas atstovas. Šiuo atstovu taip pat gali būti Direktyvos [.../.../EB][, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos,] 23 straipsnyje nurodytas atstovas. |
Pagrindimas | |
Šiuo pakeitimu nustatoma, ką reiškia „atstovas“ nurodant Direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse 2 straipsnio i punkte nurodytą apibrėžtį. | |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 4 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
4. Valstybės narės savo teisės aktuose nustato nelydimų nepilnamečių šeimos narių arba kitų giminaičių, esančių valstybėse narėse, paieškos procedūras. Gavusios tarptautinės apsaugos prašymą, jos kuo skubiau pradeda ieškoti nepilnamečio šeimos narių ar kitų giminaičių, kartu saugodamos svarbiausius jo interesus. |
4. Valstybės narės nustato nelydimų nepilnamečių šeimos narių arba kitų giminaičių, esančių valstybėse narėse, paieškos, prireikus, padedant tarptautinėms ir kitoms atitinkamoms organizacijoms, procedūras. Gavusios tarptautinės apsaugos prašymą, jos kuo skubiau pradeda ieškoti nepilnamečio šeimos narių ar kitų giminaičių, kartu saugodamos svarbiausius jo interesus. |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 5 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5a. Taikydamos šį reglamentą ir laikydamosi Direktyvos 2005/85/EB 17 straipsnyje nustatytų sąlygų, valstybės narės, siekdamos nustatyti nelydimų nepilnamečių amžių, gali atlikti medicinines apžiūras. |
|
Jei medicininės apžiūros jau atliekamos, valstybės narės užtikrina, kad jos vyktų prideramai ir kruopščiai, laikantis mokslinių ir etikos standartų. |
Pagrindimas | |
Vis dar diskutuojama dėl konkrečių medicininių apžiūrų detalių; šis klausimas turėtų būti svarstomas tuomet, kai bus peržiūrima Direktyva 2005/85/EB. Jei valstybės narės taiko tokias apžiūras, jos bet kuriuo atveju turėtų užtikrinti, kad šios apžiūros vyktų laikantis mokslinių ir etikos standartų. | |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 3 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, kad būtų galima užtikrinti, kad būtų laikomasi šeimos vientisumo ir vaiko interesų principų, atsakinga valstybė narė nustatoma vadovaujantis 8–12 straipsniuose įtvirtintais kriterijais ir atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prieglobsčio prašytojas pateikė paskutinį tarptautinės apsaugos prašymą. Ši dalis taikoma tuo atveju, kai dėl ankstesnių prieglobsčio prašytojo prašymų nebuvo priimtas pirmas sprendimas iš esmės. |
Išbraukta. |
Pagrindimas | |
Dėl to būtų per sunku nustatyti atsakomybę ir būtų skatinami pažeidimai. | |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Kai pareiškėjas yra nelydimas nepilnametis, kitoje valstybėje narėje turintis teisėtai esantį giminaitį, galintį jį prižiūrėti, ta valstybė narė yra atsakinga už prašymo nagrinėjimą, jei tai atitinka nepilnamečio interesus. |
2. Kai pareiškėjas yra nelydimas nepilnametis, kitoje valstybėje narėje neturintis šeimos narių, apibrėžtų 2 straipsnio i dalyje, bet kitoje valstybėje narėje turintis kitą teisėtai esantį giminaitį, galintį jį prižiūrėti, ta valstybė narė yra atsakinga už prašymo nagrinėjimą, jei tai atitinka nepilnamečio interesus. |
Pagrindimas | |
Būtina išaiškinti, ką reiškia ši dalis, palyginti su ankstesne. | |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
4. Nesant šeimos nario ar kito giminaičio, už prašymo nagrinėjimą yra atsakinga ta valstybė narė, kurioje nepilnametis yra pateikęs paskutinį tarptautinės apsaugos prašymą, jei tai atitinka nepilnamečio interesus. |
4. Nesant šeimos nario ar kito giminaičio, už prašymo nagrinėjimą yra atsakinga ta valstybė narė, kurioje nepilnametis yra pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą. |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Gavus kitą tarptautinės apsaugos prašymą, prašymas atsiimti atitinkamą asmenį pateikiamas kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie pirštų atspaudų atitiktį sistemoje EURODAC gavimo pagal Reglamento (EB) Nr. [.../...] [dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą] 6 straipsnio 6 dalį. |
2. Gavus kitą tarptautinės apsaugos prašymą, prašymas atsiimti atitinkamą asmenį pateikiamas kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pranešimo apie pirštų atspaudų atitiktį sistemoje EURODAC gavimo pagal Reglamento (EB) Nr. [.../...] [dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą] 6 straipsnio 6 dalį. |
Pagrindimas | |
Kai tik pranešama apie atitiktį EURODAC sistemoje, ilgas laikotarpis pateikti prašymą atsiimti atitinkamą asmenį nėra būtinas. | |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Kai kitas tarptautinės apsaugos prašymas nepateiktas ir tuo atveju, kai prašančioji valstybė narė nusprendžia atlikti paiešką sistemoje EURODAC pagal Reglamento (EB) Nr. [.../...] [dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą] 13 straipsnį, prašymas atsiimti atitinkamą asmenį pateikiamas kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie pirštų atspaudų atitiktį sistemoje EURODAC gavimo, vadovaujantis minėto reglamento 13 straipsnio 4 dalimi. |
3. Kai kitas tarptautinės apsaugos prašymas nepateiktas ir tuo atveju, kai prašančioji valstybė narė nusprendžia atlikti paiešką sistemoje EURODAC pagal Reglamento (EB) Nr. [.../...] [dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą] 13 straipsnį, prašymas atsiimti atitinkamą asmenį pateikiamas kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pranešimo apie pirštų atspaudų atitiktį sistemoje EURODAC gavimo, vadovaujantis minėto reglamento 13 straipsnio 4 dalimi. |
Pagrindimas | |
Kai tik pranešama apie atitiktį EURODAC sistemoje, ilgas laikotarpis pateikti prašymą atsiimti atitinkamą asmenį nėra būtinas. | |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 25 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Jei prašoma valstybė narė sutinka pareiškėją arba kitą 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti , prašančioji valstybė narė praneša atitinkamam asmeniui apie sprendimą perduoti jį atsakingai valstybei narei ir prireikus nenagrinėti jo tarptautinės apsaugos prašymo. Toks pranešimas pateikiamas raštu ta kalba, kurią, kaip galima pagrįstai manyti, asmuo supranta, ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašomos valstybės narės atsakymo gavimo. |
1. Jei prašoma valstybė narė sutinka pareiškėją arba kitą 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti , prašančioji valstybė narė praneša atitinkamam asmeniui apie sprendimą perduoti jį atsakingai valstybei narei ir prireikus nenagrinėti jo tarptautinės apsaugos prašymo. Toks pranešimas pateikiamas raštu ta kalba, kurią, kaip galima pagrįstai manyti, pareiškėjas supranta, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašomos valstybės narės atsakymo gavimo. |
Pagrindimas | |
Žr. 49 pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Šį laiko tarpą sudaro ne mažiau nei 10 darbo dienų nuo pranešimo datos, nurodytos 25 straipsnio 1 dalyje. |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 3 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Jei 25 straipsnyje nurodytas sprendimas dėl perdavimo peržiūrimas teisme, šio straipsnio 1 dalyje minima institucija kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo skundo pateikimo dienos ex-officio nusprendžia, ar atitinkamas asmuo, laukdamas skundo nagrinėjimo rezultatų, gali likti tos valstybės narės teritorijoje. |
3. Jei 25 straipsnyje nurodytas sprendimas dėl perdavimo peržiūrimas teisme, šio straipsnio 1 dalyje minima institucija kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo skundo pateikimo dienos suinteresuoto asmens prašymu arba, jei tokio prašymo nepateikta, ex-officio nusprendžia, ar atitinkamas asmuo, laukdamas skundo nagrinėjimo rezultatų, gali likti tos valstybės narės teritorijoje. |
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 6 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
6. Valstybės narės užtikrina nemokamą teisinę pagalbą ir (arba) atstovą, kai atitinkamas asmuo tam neturi lėšų. |
6. Valstybės narės užtikrina, kad, pateikus prašymą, būtų suteikta būtina nemokama teisinė pagalba ir (arba) paskirtas atstovas, remiantis Direktyvos 2005/85/EB 15 straipsnio 3–6 dalimis. |
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 27 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Nepažeidžiant Direktyvos [.../.../EB] [, kuria nustatomos minimalios prieglobsčių prašytojų priėmimo normos,] 8 straipsnio 2 dalies, kai, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, tikslinga ir jei kitos švelnesnės prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos, valstybės narės gali sulaikyti prieglobsčio prašytoją arba kitą 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį, dėl kurio priimamas sprendimas perduoti atsakingai valstybei narei, tam tikroje vietoje tik tada, kai kyla didelė rizika, kad jis pasislėps. |
2. Nepažeidžiant Direktyvos [.../.../EB] [, kuria nustatomos minimalios prieglobsčių prašytojų priėmimo normos,] 8 straipsnio 2 dalies, kai, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, tikslinga, valstybės narės gali sulaikyti prieglobsčio prašytoją arba kitą 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį, dėl kurio priimamas sprendimas perduoti atsakingai valstybei narei, administraciniame centre, kuris nėra laikomas sulaikymo centru, tik tada, jei kitos švelnesnės prievartos priemonės negali būti veiksmingos, ir tik tada, kai kyla rizika, kad jis pasislėps. |
Pagrindimas | |
Gali būti painu apibūdinti „didelę pasislėpimo riziką“; beje, „pasislėpimo rizika“ apibrėžta 2 straipsnio l punkte. | |
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 27 straipsnio 7 dalies 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
7. Sulaikyti pagal šio straipsnio 2 dalį nurodoma raštu, išdėstant faktinius ir teisinius pagrindus, visų pirma nurodant priežastis, dėl kurių manoma, jog kyla didelė rizika, kad atitinkamas asmuo pasislėps, bei sulaikymo trukmę. |
7. Sulaikyti pagal šio straipsnio 2 dalį nurodoma raštu, išdėstant faktinius ir teisinius pagrindus, visų pirma nurodant priežastis, dėl kurių manoma, jog kyla rizika, kad atitinkamas asmuo pasislėps, bei sulaikymo trukmę. |
Pagrindimas | |
Žr. 16 pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 27 straipsnio 8 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
8. Kiekvienu asmens sulaikymo pagal šio straipsnio 2 dalį atveju, teismo institucija atitinkamo asmens prašymu arba ex-officio pagrįstais laiko tarpais peržiūri sulaikymo trukmę. Sulaikymas negali būti pratęsiamas nepagrįstai ilgam laikui. |
8. Kiekvienu asmens sulaikymo pagal šio straipsnio 2 dalį atveju, teismo institucija atitinkamo asmens prašymu arba ex-officio pagrįstais laiko tarpais peržiūri sulaikymo trukmę. Sulaikymas negali būti pratęsiamas nepagrįstai ilgam laikui.
|
Pagrindimas | |
Terminas „tęstinis sulaikymas“ gali kelti neaiškumų dėl sulaikymo rūšies. (Pakeitimas variantui lietuvių k. įtakos neturi). | |
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 27 straipsnio 10 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
10. Nepilnamečiai negali būti sulaikomi, išskyrus atvejus, kai tai daroma jų labui, kaip nurodyta šio Reglamento 7 straipsnyje, ir įvertinus jų asmeninę padėtį pagal Direktyvos [.../.../EB] [, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos,] 11 straipsnio 5 dalį. |
10. Nepilnamečiai negali būti sulaikomi, išskyrus atvejus, kai tai daroma jų labui, kaip nurodyta šio Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje, ir įvertinus jų asmeninę padėtį pagal Direktyvos [.../.../EB] [, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos,] 11 straipsnio 5 dalį. |
Pagrindimas | |
Vaiko interesai nurodyti 6 straipsnio 3 dalyje, o ne 7 straipsnyje. | |
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 30 a straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
30a straipsnis Perdavimų vykdymo tvarka |
|
1. Perdavimą vykdanti valstybė narė skatina perdavimą laisva asmens valia, pateikdama atitinkamą informaciją pareiškėjui. |
|
2. Jei asmens perdavimas atsakingai valstybei narei atliekamas prižiūrint asmenį arba jį lydint, valstybės narės užtikrina, kad toks perdavimas vyktų humaniškai, besąlygiškai laikantis pagrindinių teisių ir nepažeidžiant asmens orumo. |
Pagrindimas | |
19 konstatuojamojoje dalyje pateiktos nuostatos („Kaip numatyta 2003 m. rugsėjo 2 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1560/2003, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 taikymo taisykles, asmuo gali būti perduodamas atsakingai valstybei narei jo laisva valia, prižiūrint jo išvykimą arba jį palydint. Valstybės narės turėtų skatinti perdavimą laisva asmens valia ir užtikrinti, kad prižiūrimas arba lydimas asmens perdavimas vyktų humaniškai, besąlygiškai laikantis pagrindinių teisių ir nepažeidžiant asmens orumo.“) turėtų būti pakartotos privalomojoje teksto dalyje. | |
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 31 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Jei Komisija mano, kad tam tikroje valstybėje narėje susiklosčiusios aplinkybės gali tarptautinės apsaugos prašytojo apsaugos lygį paveikti taip, kad šis neatitiks Bendrijos teisės aktų reikalavimų, visų pirma Direktyvos [.../.../EB], kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, ir Direktyvos 2005/85/EB, ji šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gali nuspręsti sustabdyti visų prašytojų perdavimą pagal šį reglamentą atitinkamai valstybei narei. |
2. Jei Komisija mano, kad tam tikroje valstybėje narėje susiklosčiusios aplinkybės gali tarptautinės apsaugos prašytojo apsaugos lygį paveikti taip, kad šis neatitiks Bendrijos teisės aktų reikalavimų, visų pirma Direktyvos [.../.../EB], kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, Direktyvos 2005/85/EB ir Direktyvos 2004/83/EB nuostatų, ji šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gali nuspręsti sustabdyti visų prašytojų perdavimą pagal šį reglamentą atitinkamai valstybei narei. |
Pagrindimas | |
Priskyrimo direktyva 2004/83/EB (dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų) yra pagrindinis ES prieglobsčio teisyno instrumentas ir todėl reikėtų pateikti aiškią nuorodą į šį teisės aktą. | |
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 31 straipsnio 3 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Jei valstybei narei kyla abejonių, ar kitoje valstybėje narėje susiklosčiusios aplinkybės negali tarptautinės apsaugos prašytojo apsaugos lygio paveikti taip, kad šis neatitiks Bendrijos teisės aktų reikalavimų, visų pirma Direktyvos [.../.../EB], kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, ir Direktyvos 2005/85/EB, ji gali paprašyti sustabdyti visų pareiškėjų perdavimą pagal šį reglamentą atitinkamai valstybei narei. |
3. Jei valstybei narei kyla abejonių, ar kitoje valstybėje narėje susiklosčiusios aplinkybės negali tarptautinės apsaugos prašytojo apsaugos lygio paveikti taip, kad šis neatitiks Bendrijos teisės aktų reikalavimų, visų pirma Direktyvos [.../.../EB], kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, Direktyvos 2005/85/EB ir Direktyvos 2004/83/EB nuostatų, ji gali paprašyti sustabdyti visų pareiškėjų perdavimą pagal šį reglamentą atitinkamai valstybei narei. |
Prašymas teikiamas Komisijai. Prašyme nurodomi motyvai, kuriais jis grindžiamas, ir išsami informacija apie padėtį atitinkamoje valstybėje narėje, pabrėžiant galimą Bendrijos teisės aktų, visų pirma Direktyvos [.../.../EB], kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, ir Direktyvos 2005/85/EB, neatitikimą. |
Prašymas teikiamas Komisijai. Prašyme nurodomi motyvai, kuriais jis grindžiamas, ir išsami informacija apie padėtį atitinkamoje valstybėje narėje, pabrėžiant galimą Bendrijos teisės aktų, visų pirma Direktyvos [.../.../EB], kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, Direktyvos 2005/85/EB ir Direktyvos 2004/83/EB nuostatų, neatitikimą. |
Pagrindimas | |
Žr. 20 pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 31 straipsnio 4 dalies d a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
da) priemonių, kriterijų ir tvarkaraščių, kurie bus nustatyti siekiant įvertinti pažangą, sprendžiant pagal šios dalies a punktą nustatytą padėtį, požymius. |
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 31 straipsnio 7 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
7a. Valstybė narė, nurodyta 1–3 dalyse, veiksmingai ir laiku imasi priemonių siekdama ištaisyti padėtį, dėl kurios laikinai sustabdyti perdavimai. |
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 31 straipsnio 8 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
8. Asmenų perdavimas gali būti sustabdomas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Jei priežastys, dėl kurių taikomos tokios priemonės, po šešių mėnesių neišnyksta, Komisija šio straipsnio 1 dalyje nurodytos atitinkamos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti pratęsti priemonių taikymą dar šešiems mėnesiams. Taikoma šio straipsnio 5 dalis. |
8. Asmenų perdavimas gali būti sustabdomas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Jei priežastys, dėl kurių taikomos tokios priemonės, po šešių mėnesių neišnyksta, Komisija šio straipsnio 1 dalyje nurodytos atitinkamos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti pratęsti priemonių taikymą dar šešiems mėnesiams. Taip pat taikomos 5 dalies nuostatos. |
Pagrindimas | |
Kalbinis pakeitimas. | |
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 31 straipsnio 9 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
9a. Remiantis Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentui ir Tarybai ir vadovaujantis Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtinamos visoms valstybėms narėms privalomos priemonės siekiant užtikrinti veiksmingą paramą toms valstybėms narėms, kurių nacionalinės sistemos susiduria su konkrečiais ir neproporcingais sunkumais, visų pirma dėl jų geografinės ir demografinės padėties. Šios priemonės įsigalioja ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. ir jose bet kuriuo atveju nustatoma: |
|
a) pareigūnų iš kitų valstybių narių komandiravimas pasitelkiant Europos prieglobsčio paramos tarnybą [.../.../EB], kurie padėtų valstybėms narėms, kurioms kyla ypatingų sunkumų ir kuriose pareiškėjai negali pasinaudoti tinkamais apsaugos standartais; |
|
b) sistema, skirta perskirstyti tarptautinės apsaugos gavėjus iš vienos valstybės narės, kurioje susiduriama su ypatingais ir neproporcingais sunkumais, į kitą, konsultuojantis su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro tarnyba ir užtikrinant, kad perkėlimas vyktų nesavavališkai, skaidriai ir aiškiai. |
Pagrindimas | |
The Dublin system in itself, as spelled out in Impact assessment SEC(2008)2962, is not a cause of particular asylum pressure or overburden on Member States. The provisions on the 'temporary suspension of transfers' will therefore turn out to be a political statement rather than an effective instrument to support a Member State that faces a particularly urgent situation which places an exceptionally heavy burden on its reception capacities, asylum system or infrastructure (and very often leading to cases where applicants cannot benefit from adequate standards of protection, in particular in terms of reception conditions and access to the asylum procedure). The past years have shown that the existing forms of practical cooperation among Member States in order to align their interpretation of the principle of 'solidarity and fair sharing of responsibility' are not in any way sufficient to address the problems that a number of Member States are facing. It is essential to look at the heavy burden posed on the resources of a number of Member States from a wider perspective of general migratory pressures. Binding responsibility sharing instruments seem to be the only way forward. At the same time the Commission should make full use of its possibilities to start up infringements procedures in cases where non-compliance with community law persists. | |
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 31 straipsnio 9 b dalis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
9b. Įsigaliojus 9a dalyje nurodytoms priemonėms, šis straipsnis nustoja galioti ir tai įvyksta ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. |
Pagrindimas | |
Žr. 23 pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 31 straipsnio 9 c dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
9c. Komisija, atlikdama 41 straipsnyje nurodytą stebėseną ir vertinimą, peržiūri šio straipsnio taikymą ir ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Šioje ataskaitoje Komisija įvertina, ar yra pagrindo pratęsti šio straipsnio taikymą po 2011 m. gruodžio 31 d. Jei Komisija mano, kad tai daryti tinkama, ji pateikia pasiūlymą dėl tokio pratęsimo Europos Parlamentui ir Tarybai, vadovaudamasi Sutarties 251 straipsnyje nustatyta procedūra. |
Pagrindimas | |
Žr. 23 pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 32 straipsnio 9 dalies 2 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Jei jis nustato, kad ši informacija yra tvarkoma pažeidžiant šį reglamentą ar Direktyvą 95/46/EB, ypač dėl to, kad ji yra neišsami ar netiksli, jis turi teisę reikalauti ją ištaisyti arba panaikinti. |
Jei jis/ ji nustato, kad ši informacija yra tvarkoma pažeidžiant šį reglamentą ar Direktyvą 95/46/EB, ypač dėl to, kad ji yra neišsami ar netiksli, jis/ ji turi teisę reikalauti ją ištaisyti arba panaikinti. |
Pagrindimas | |
Pakeitimu siekiama suderinti nuostatų formuluotes visame tekste. | |
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 35 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Taikinimo procedūra pradedama, kai viena iš besiginčijančių valstybių narių kreipiasi su prašymu į 40 straipsniu įkurto komiteto pirmininką. Nutarusios pasinaudoti taikinimo procedūra, susijusios valstybės narės įsipareigoja kiek tik galima laikytis pasiūlyto sprendimo. |
2. Taikinimo procedūra pradedama, kai viena iš besiginčijančių valstybių narių kreipiasi su prašymu į 40 straipsniu įkurto komiteto pirmininką. Nutarusios pasinaudoti taikinimo procedūra, susijusios valstybės narės įsipareigoja kiek tik galima laikytis pasiūlyto sprendimo. |
Pagrindimas | |
Kalbinis pakeitimas (šis pakeitimas įtakos variantui lietuvių k. neturi). | |
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 41 straipsnio pirma pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo 44 straipsnio pirmojoje pastraipoje minimos dienos, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai parengia šio reglamento taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlo būtinas pataisas. Valstybės narės ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos nusiunčia Komisijai visą informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti. |
Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo 44 straipsnio pirmojoje pastraipoje minimos dienos ir nepažeidžiant 31 straipsnio 9c dalies, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai parengia šio reglamento taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlo būtinas pataisas. Valstybės narės ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos nusiunčia Komisijai visą informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti. |
Pagrindimas | |
Suderinama su pasiūlymais dėl 31 straipsnio. |
- [1] OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
AIŠKINAMOJI DALIS
1. Bendrosios aplinkybės
Komisijos pateiktoje Dublino sistemos vertinimo ataskaitoje[1] (vadinamasis techninis vertinimas) daroma išvada, kad „bendrai Dublino sistemos tikslai, būtent, sukurti skaidrų ir veiksmingą mechanizmą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingai valstybei nustatyti, iš esmės pasiekti“. Tačiau tam tikri dalykai, susiję ir su praktiniu taikymu ir su sistemos veiksmingumu, vis dar kelia rūpestį. Be to, atsakymuose į Žaliąją knygą[2] dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) (vadinamasis politikos vertinimas) taip pat nurodyta nemažai trūkumų, daugiausia susijusių su sistemos veiksmingumu bei apsaugos lygmeniu, taikomu besikreipiantiesiems dėl tarptautinės apsaugos asmenims, kuriems taikytina Dublino sistema.
Todėl, siekdama pašalinti minėtus trūkumus, Komisija nusprendė pateikti pasiūlymą dėl 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003/EB, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (toliau – Dublino reglamentas), naujos redakcijos.
Pasiūlyme išlaikyti pagrindiniai šiuo metu galiojančio Dublino reglamento principai – už prašymo nagrinėjimą atsakinga ta valstybė narė, kurios vaidmuo prašytojui atvykstant į valstybių narių teritoriją ir joje apsigyvenant buvo didžiausias, atsižvelgiant į tam tikras šeimos vientisumą saugančias bei konkrečias humanitarines išlygas.
Pažymėtina, kad Europos Parlamentas keletą kartų pareiškė savo nuomonę ir 2008 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje dėl Dublino sistemos vertinimo pateikė nemažai rekomendacijų[3]. Komisija į daugumą jų atsižvelgė.
Tai, kad dabar galiojantis Dublino reglamentas, patenkantis į pirmąjį BEPS etapą, buvo opaus politinio kompromiso rezultatas, Tarybos patvirtintas vienbalsiai, reiškė, kad galutiniame tekste buvo daug dviprasmybių ir teisėkūros spragų. Todėl pranešėja pritaria Komisijos teiginiui, kad „dabar galiojančią priemonę dar galima gerokai tobulinti“.
2. Pasiūlymo tikslai ir turinys
Komisija pageidauja iš dalies pakeisti dabartinę Dublino sistemą:
1. išplečiant reglamento taikymo sritį siekiant įtraukti papildomos apsaugos prašytojus (ir gavėjus);
2. padidinant dabartinės sistemos veiksmingumą;
3. užtikrinant, kad tarptautinės apsaugos prašytojų poreikiai būtų visapusiškai tekinami, o tarptautinės apsaugos prašytojams suteiktos tinkamos teisinės garantijos pagal Dublino procedūrą;
4. sprendžiant ypatingus sunkumus, kylančius valstybių narių priėmimo pajėgumams bei prieglobsčio sistemoms, ir nepakankamos tarptautinės apsaugos prašytojų apsaugos problemas.
2.1. Reglamento taikymo srities išplėtimas siekiant įtraukti papildomos apsaugos prašytojus (ir gavėjus)
Dabartinė Dublino sistema netaikytina papildomos apsaugos prašytojams (ir gavėjams), nes jos patvirtinimo metu papildomos apsaugos sąvoka dar nebuvo įtraukta į prieglobsčio acquis. Tačiau ši sąvoka buvo įtraukta patvirtinus Priskyrimo direktyvą 2004/83/EB. Nors dabartinė padėtis iš karto nesukelia didžiulių praktinio taikymo sunkumų, kaip pabrėžiama poveikio vertinime[4], gali susiklostyti padėtis, kai prieglobsčio prašytojas negalės susijungti su šeimos nariais, kurie yra papildomos apsaugos gavėjai kitoje valstybėje narėje. Todėl taikymo srities išplėtimas yra būtinas pakeitimas siekiant užtikrinti suderinamumą su dabartiniu ES acquis, ir siekiant išvengti to, kad šeimų nariai praktiškai būtų atskiriami. Bendras pasiūlymo tikslas yra suderinti reglamente ir kituose prieglobsčio teisės aktuose vartojamus terminus ir apibrėžtis. Siekdama nuoseklesnės ir geresnės teisėkūros, pranešėja visiškai pritaria Komisijos pasiūlytiems pakeitimams.
2.2. Dabartinės sistemos veiksmingumo didinimas
Siūlomi keli pakeitimai siekiant pagerinti Dublino sistemos vientisumą ir veiksmingumą bei užtikrinti, kad valstybės narės geriau laikytųsi jos reikalavimų. Pranešėja pritaria šiems pakeitimams:
· terminų nustatymas, siekiant užtikrinti, kad atsakomybės nustatymo procedūra taptų veiksmingesnė ir greitesnė (pvz., prašymų atsiimti terminai, trumpesni atsakymų į prašymus pateikti informaciją terminai, atsakymo į humanitarinio pobūdžio prašymus terminai, taip pat paaiškinimas, kad humanitarinio pobūdžio prašymus galima pateikti bet kuriuo metu);
· atsakomybės perleidimo išaiškinimas (t. y. kokios yra atsakomybės perleidimo išlygos taikymo aplinkybės, kuriai valstybei tenka įrodinėjimo pareiga);
· diskrecinių išlygų (humanitarinės ir suvereniteto) taikymo aplinkybių ir tvarkos išaiškinimas;
· galiojančio ginčų sprendimo būdo išplėtimas (apimant ginčytinus viso reglamento taikymo klausimus);
· perdavimo taisyklių įtraukimas (t. y. taisyklės, reglamentuojančios klaidingą perdavimą ir perdavimo išlaidas, nauja nuostata dėl keitimosi svarbia informacija prieš perdavimą);
· nuostatos dėl privalomo pokalbio organizavimo įtraukimas (siekiant surinkti visą atsakingai valstybei narei nustatyti reikalingą informaciją ir žodžiu pranešti pareiškėjui apie reglamento taikymą).
2.3. Užtikrinimas, kad tarptautinės apsaugos prašytojų poreikiai būtų visapusiškai patenkinami, o tarptautinės apsaugos prašytojams suteiktos tinkamos teisinės garantijos pagal Dublino procedūrą
Siekiant stiprinti tarptautinės apsaugos prašytojų teisines ir procedūrines garantijas ir suteikti jiems galimybę geriau apginti savo teises, siūlomi tokie pakeitimai:
· išsamiau aprašytas informacijos, kurią reikia pateikti tarptautinės apsaugos prašytojams, turinys, forma ir pateikimo laikas, numatant ir bendrą visoms valstybėms narėms atmintinę;
· numatyta teisė apskųsti sprendimą dėl perdavimo, įskaitant teisę gauti teisinę pagalbą ir (arba) atstovą, taip pat kompetentingos institucijos pareiga priimti sprendimą, ar sprendimo dėl perdavimo vykdymas turėtų būti sustabdytas, taip pat ar leisti atitinkamam asmeniui likti teritorijoje, kol toks sprendimas bus priimtas;
· įtraukiama nuostata, patvirtinanti principą, kad asmuo negali būti sulaikomas vien dėl to, kad prašo tarptautinės apsaugos;
· kai kurios nuostatos aiškiau išdėstytos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi veiksmingos galimybės pasinaudoti prieglobsčio procedūra principo;
· išplečiama teisė į šeimos susijungimą, į jos taikymo sritį įtraukiant šeimos narius, kuriems suteikta papildoma apsauga ir kurie gyvena kitoje valstybėje narėje (žr. 2.1 dalį);
· išlaikomų giminaičių susijungimas tampa privalomas;
· išplečiama nelydimiems nepilnamečiams suteikiama apsauga, kad būtų užtikrinta galimybė susijungti ne tik su pagrindiniais šeimos nariais, bet ir su kitais kitoje valstybėje narėje esančiais giminaičiais;
· įtraukiama nauja nuostata, susijusi su nepilnamečiams teikiamomis garantijomis;
· išplečiama „šeimos narių“ apibrėžtis, kiek tai susiję su nepilnamečiais, siekiant užtikrinti geresnę vaiko interesų apsaugą;
· panaikinama galimybė tam tikromis aplinkybėmis išsiųsti atgal pareiškėją, kuriam gali būti taikomas vienas iš šeimos vientisumo kriterijų;
· siekiant aiškumo, suvereniteto ir humanitarinė išlygos sujungtos į vieną skyrių, pavadintą „diskrecinės išlygos“;
· paliekama pareiga gauti pareiškėjo sutikimą, siekiant užtikrinti, kad suvereniteto išlyga nebūtų taikoma pažeidžiant pareiškėjo interesus.
Pranešėja pritaria pirmiau nurodytiems principams, kartu ir pasiūlytiems pakeitimams. Be to, pranešėja siūlo keletą nedidelių pakeitimų.
2.4. Ypatingų sunkumų, kylančių valstybių narių priėmimo pajėgumams bei prieglobsčio sistemoms, ir nepakankamos tarptautinės apsaugos prašytojų apsaugos problemos sprendimas
Dabartinėje Dublino sistemoje nenumatytas mechanizmas, leidžiantis, iškilus ypatingiems sunkumams tose valstybėse narėse, kurių priėmimo ir įsisavinimo pajėgumai riboti, sustabdyti perdavimą pagal Dublino procedūrą, jei toks perdavimas pagal Dublino procedūrą dar labiau apsunkintų atitinkamos valstybės narės padėtį. Tas pats pasakytina ir tais atvejais, kai abejojama, ar pagal Dublino procedūrą perduoti pareiškėjai atsakingoje valstybėje narėje gaus tinkamo lygio apsaugą, visų pirma, ar jiems bus sudarytos tinkamos priėmimo sąlygos ir suteikta galimybė naudotis prieglobsčio procedūra.
Pranešėja iš tikrųjų norėtų, kad tokias nuostatas būtų galima laikyti nereikalingomis. Tačiau tikrovė yra kitokia. Iš tiesų ji, pavyzdžiui, yra labai susirūpinusi nevienodais sprendimais dėl prieglobsčio prašymų, gautų iš tos pačios kilmės valstybės prašytojų, patenkinimo ar atmetimo. Prieglobsčio politikos plane[5] Komisija pažymėjo: „Nors kai kurie teisės aktai buvo suderinti ES lygmeniu, dėl bendros patirties trūkumo, skirtingų tradicijų ir įvairių informacijos apie kilmės šalį šaltinių (šalia kitų priežasčių) pasiekiama nevienodų rezultatų. Taip ne tik atsiranda antrinė migracija ir pažeidžiamas principas, kuriuo suteikiamos vienodos apsaugos galimybės ES.“ Be abejo, didelė sprendimų dėl prieglobsčio neatitiktis (net ir esant panašiam bylų kiekiui) išliks, jei valstybės narės nepradės veikti kartu.
Galutinis tikslas ES lygmeniu yra nustatyti vienodas sąlygas bei sistemą, užtikrinančią, kad asmenys, kuriems tikrai reikia apsaugos, gautų aukšto lygmens apsaugą panašiomis sąlygomis visose valstybėse narėse, o su asmenimis, kuriems toks poreikis nenustatytas, būtų elgiamasi teisingai ir veiksmingai. Komisijos komunikate dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo pabrėžiama[6]: „Bendrija įtraukiama į šią sritį, nes valstybėms narėms reikia solidariai spręsti klausimą, kuris Europos Sąjungoje be vidaus sienų negali būti veiksmingai sprendžiamas, jeigu pavienės valstybės veiks atskirai.“ Pranešėja mano, kad solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principas iš tiesų yra vienas iš bendrosios ES politikos kertinių akmenų. Todėl labai svarbi partnerystė ir bendradarbiavimas siekiant valdyti prieglobsčio, papildomos arba laikinos apsaugos prašančių žmonių antplūdžius.
Nors pranešėja iš esmės pritaria nuostatoms dėl „laikino perdavimo sustabdymo“ (31 str.), būtina suvokti, kad Dublino sistema nebuvo sukurta kaip naštos padalijimo priemonė. Be to, ji norėtų pabrėžti tą, kad, kaip nurodyta Poveikio vertinime[7], Dublino sistema pati nesukuria konkrečių sunkumų dėl prieglobsčio ar per didelės naštos valstybėms narėms. Todėl ji būgštauja, kad šios nuostatos gali pavirsti politiniu teiginiu, o ne veiksminga priemone, skirta patobulinti standartus ir (arba) suteikti rimtą paramą valstybei narei, susiduriančiai su skubos reikalaujančia situacija, keliančia itin didelių sunkumų jos priėmimo pajėgumams, prieglobsčio sistemai arba infrastruktūrai.
Prieglobsčio politikos plane Komisija teigė, kad „geriausias būdas užtikrinti aukštą solidarumo lygį – ne sukurti naują bendrą priemonę, bet padaryti tam tikrus mechanizmus prieinamus valstybėms narėms, kad padėtų susidoroti su joms kylančiomis problemomis“[8]. Pranešėja tam pritaria, bet tik iš dalies. Ji mano, kad praėję keleri metai parodė, kad esamos valstybių narių praktinio bendradarbiavimo (siekiant suvienodinti jų solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principo aiškinimą) formos tikrai nėra pakankamos norint pagerinti standartus ir (arba) spręsti problemas, su kuriomis susiduria daugelis valstybių narių dėl, pavyzdžiui, savo geografinės ir (arba) demografinės padėties.
Todėl standartų ir (arba) valstybių narių solidarumą reiktų gerinti taikant visoms valstybėms narėms privalomas priemones:
1. Sudarant nacionalinių prieglobsčio ekspertų grupes, padedančias valstybėms narėms, į kurias kreipiasi daug prieglobsčio prašytojų (pvz., užtikrinant tinkamas priėmimo sąlygas, išnagrinėjant prašymus per nustatytą terminą ir pagal nustatytą tvarką).
2. Sukuriant perskirstymo sistemą, leidžiančią tarptautinės apsaugos gavėjus priimti ne toje valstybėje narėje, kuri jiems suteikė tą apsaugą.
Be to, Komisijos prašoma išnaudoti visas galimybes pradėti pažeidimo procedūras, jei Bendrijos teisės bus ir toliau nesilaikoma (ypač kai neužtikrinama galimybė pasinaudoti prieglobsčio procedūra ar nėra tinkamų priėmimo sąlygų).
Žinoma, pranešėja laikosi nuomonės, kad solidarumas – tai ne vien finansinių išteklių užtikrinimas. Tačiau ji neabejotinai palankiai vertina Komisijos ketinimus 2009 m. pradėti tyrimą, siekiant įvertinti galimus būdus ES finansinio solidarumo (įskaitant Europos pabėgėlių fondą) poveikiui gerinti, taip pat įvertinti, ar dabartinės finansinės priemonės yra pakankamos talkinant valstybėms narėms, susiduriančioms su didelio masto neteisėtos migracijos problema.
3. Keletas pastabų
Politiniu požiūriu atrodo, kad valstybėms narėms nelengva veiksmingai vienodinti kokybės standartus ir dalytis atsakomybe. Standartai, dėl kurių jau sutarta, labai skiriasi nuo tikslų, kurie pirmą kartą išdėstyti 1999 m. Didžiausias bendras vardiklis faktiškai yra žemiausio leistino lygio. Dėl to praktikoje vis dar esama didžiulių skirtumų ir neatitikties. Pavyzdžiui, Prieglobsčio procedūrų direktyvoje tiesiog aprašoma skirtinga dabartinė įvairių ES valstybių narių prieglobsčio politika. Taigi joje numatoma daugelis procedūrinių standartų, o ne viena standartinė procedūra. Šiuo požiūriu norimo suderinimo akivaizdžiai nepavyko įgyvendinti. Be to, jei bandoma išvengti antrinės migracijos, veiksmingos suderintos priėmimo sąlygos yra ypač svarbios. Tačiau nepaisant Priėmimo sąlygų direktyvos, nemenki esami skirtumai taip pat neleidžia pasiekti norimo suderinimo poveikio. Deja, tas pats pasakytina ir apie tinkamumo kriterijus apsaugos statusui gauti.
Todėl labai svarbu gerinti sąlygas, kuriomis asmenys, ieškantys apsaugos ES, galėtų veiksmingai pateikti savo prašymus ir siekti jų įgyvendinimo, sustiprinti visų prieglobsčio suteikimo proceso suinteresuotųjų šalių pajėgumus siekiant geresnės bendros šio proceso kokybės, teikti nacionalinėms prieglobsčio teikimo administracijoms atitinkamas priemones, kuriomis jos galėtų veiksmingai valdyti prieglobsčio prašytojų srautus ir tuo pat metu vykdyti sukčiavimo ir piktnaudžiavimo prevenciją. Vis dar nėra pakankamai įsisąmoninta tai, kad kokybės gerinimas kartu su didesniu nuoseklumu ir solidarumu būtų naudingas ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir pačioms valstybėms narėms. Tačiau kokybiškesnis spendimų priėmimas sumažintų neigiamų sprendimų ginčijimo atvejų skaičių ir taip būtų sutaupyta daug lėšų ir laiko. Be to, didesnis valstybių narių praktikos suderinamumas yra būtinas norint veiksmingai spręsti antrinės migracijos ES problemą.
Nepaisant visų pažadų ir susitarimų, daugeliui valstybių narių labai sunkiai sekasi laikytis savo įsipareigojimų. Netgi dabar galiojančių pagrindinių keturių dokumentų perkėlimas į nacionalinę teisę nevyko sklandžiai laiko ir tikslumo požiūriu, o šių teisinių dokumentų aiškinimas skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi. Prieglobstis ir migracija yra tokios opios politinės problemos, kad valstybės narės renkasi toli gražu ne europietišką požiūrį, o laikosi įsikibusios savo nacionalinės į atgrasymą ir nukreipimą orientuotos politikos.
Tinkamas ir iš esmės vienintelis būdas judėti į priekį yra tolesnis valstybių narių įstatymų derinimas ir vykdymo užtikrinimas siekiant vienodesnių apsaugos standartų. Siekdama šio tikslo Komisija pasiūlė ne tik naują Dublino reglamento redakciją, bet taip pat ir naują Priėmimo sąlygų direktyvos bei EURODAC reglamento redakciją. Komisijos pasiūlymai dėl Priskyrimo direktyvos (2004/83/EB) ir Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2005/85/EB) pakeitimų bus pateikti 2009 m. Komisija taip pat pasiūlys įsteigti Europos prieglobsčio pagalbos tarnybą (kuri valstybėms narėms teiks praktinę pagalbą priimant sprendimus dėl prieglobsčio prašymų).
Galiausiai pranešėja norėtų pareikšti tam tikrą susirūpinimą dėl minėtų Komisijos pasiūlymų pateikimo Parlamentui ir Tarybai tvarkos. Siekiant geresnės teisėkūros, būtų buvę logiška Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2008/85/EB) peržiūrą įtraukti į dabartinį „prieglobsčio paketą“ (Dublino reglamentas, EURODAC reglamentas, Priėmimo sąlygų direktyva, pasiūlymas dėl Europos prieglobsčio pagalbos tarnybos). Tai būtų leidę siekti didesnio atskirų prieglobsčio dokumentų suderinamumo.
PRIEDAS. TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
COMMITTEE ON LEGAL AFFAIRS
CHAIRMAN
Ref.: D(2009)19604
Mr Gérard DEPREZ
Chairman
Committee on Civil Liberties, Justice and Home Affairs
ASP 09G206
BRUSSELS
Subject: Proposal for a regulation of the European Parliament and of the Council establishing the criteria and mechanisms for determining the Member State responsible for examining an application for international protection lodged in one of the Member States by a third-country national or a stateless person (recast)
(COM(2008)820 - C6-0474/2008 - 2008/0243(COD
Dear Chairman,
The Committee on Legal Affairs, which I am honoured to chair, has examined the proposal referred to above, pursuant to Rule 80a on Recasting, as introduced into the Parliament's Rules of Procedure by its Decision of 10 May 2007.
Paragraph 3 of that Rule reads as follows:
"If the committee responsible for legal affairs considers that the proposal does not entail any substantive changes other than those identified as such in the proposal, it shall inform the committee responsible.
In such a case, over and above the conditions laid down in Rules 150 and 151, amendments shall be admissible within the committee responsible only if they concern those parts of the proposal which contain changes.
However, amendments to the parts which have remained unchanged may be admitted by way of exception and on a case-by-case basis by the chairman of the above committee if he considers that this is necessary for pressing reasons relating to the internal logic of the text or because the amendments are inextricably linked to other admissible amendments. Such reasons must be stated in a written justification to the amendments".
Following the opinion of the Legal Service, whose representatives participated in the meetings of the Consultative Working Party examining the recast proposal, and in keeping with the recommendations of the draftsperson, the Committee on Legal Affairs considers that the proposal in question does not include any substantive changes other than those identified as such in the proposal or in the opinion of the Consultative Working Party and that, as regards the codification of the unchanged provisions of the earlier acts with those changes, the proposal contains a straightforward codification of the existing texts, without any change in their substance.
Furthermore, pursuant to Rules 80a(2) and 80(3), the Committee on Legal Affairs considered that the technical adaptations suggested in the opinion of the abovementioned Working Party were necessary in order to ensure that the proposal complied with the recasting rules.
In conclusion, after discussing it at its meeting of 31 March 2009, the Committee on Legal Affairs, by 17 votes in favour and no abstentions[1], recommends that your Committee, as the committee responsible, proceed to examine the above proposal in keeping with its suggestions and in accordance with Rule 80a.
Yours faithfully,
Giuseppe GARGANI
Encl.: Opinion of the Consultative Working Party.
- [1] The following Members were present: Giuseppe Gargani (Chairman), Carlo Casini, Bert Doorn, Klaus-Heiner Lehne, Hartmut Nassauer, Eva-Riitta Siitonen, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Neena Gill, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Diana Wallis, Francesco Enrico Speroni, Monica Frassoni, Jacques Toubon, Véronique Mathieu.
PRIEDAS. EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS DARBO GRUPĖS NUOMONĖ
TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖ DARBO GRUPĖ |
||
2009 m. kovo 4 d., Briuselis
NUOMONĖ
PATEIKTA EUROPOS PARLAMENTUI
TARYBAI
KOMISIJAI
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai
2008 m. gruodžio 3 d. COM(2008)820 – 200/0243(COD)
Atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo, ypač į jo 9 dalį, konsultacinė darbo grupė, kurią sudaro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai 2009 m. sausio 21 d. susirinko į posėdį, kuriame, be kitų klausimų, buvo svarstytas minėtasis Komisijos pateiktas pasiūlymas.
Svarstydama[1] pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo siekiama nauja redakcija išdėstyti 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nustatė:
1) 11 straipsnio 1 dalyje formuluotė „esančio kitoje valstybėje narėje“ (išbraukta dvigubu brūkšniu ir pažymėta pilka spalva) pavartota dukart. Ši formuluotė, kurios nėra dabar galiojančio Reglamento (EB) Nr. 343/2003 11 straipsnio 2 dalyje, neturėtų būti įtraukta į siūlomą 11 straipsnio 1 dalies tekstą.
2) 17 straipsnio 2 dalies trečiosios pastraipos pirmieji žodžiai „Prašoma valstybė narė atlieka“, kurie jau yra dabar galiojančio Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 13 straipsnio 3 dalyje, neturėtų būti išskirti pritaikytą tekstą žyminčiomis rodyklėmis.
3) Išbrauktoje teksto dalyje tarp 24 ir 25 straipsnių Reglamento (EB) Nr. 343/2003 20 straipsnio 3 dalies formuluotė („Įrodinėjimo ir įrodymų pateikimo bei jų aiškinimo taisyklės ir prašymų parengimo bei jų perdavimo procedūros patvirtinamos 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka“) netūrėtų būti paryškinta pilka spalva.
Apsvarsčiusi šį pasiūlymą konsultacinė grupė bendru sutarimu nusprendė, kad, be pasiūlyme arba šioje nuomonėje nurodytų pakeitimų, pasiūlyme kitų esminių pakeitimų nėra. Konsultacinė grupė taip pat nustatė, kad, kalbant apie nepakeistų ankstesniojo teisės akto nuostatų ir minėtųjų esminių pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamą tekstą nekeičiant jo esmės.
C. PENNERA J. C. PIRIS C.-F. DURAND
Juriskonsultas Juriskonsultas Generalinis direktorius
- [1] Konsultacinė darbo grupė turėjo pasiūlymo variantus anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, tačiau dirbo naudodamasi dokumentu anglų kalba – svarstomo pasiūlymo teksto originalo kalba.
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Trečiosios šalies piliečio arba pilietybės neturinčio asmens vienoje iš valstybių narių pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas (nauja redakcija) |
|||||||
Nuorodos |
COM(2008)0820 – C6-0474/2008 – 2008/0243(COD) |
|||||||
Pateikimo Europos Parlamentui data |
3.12.2008 |
|||||||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
LIBE 3.2.2009 |
|||||||
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
JURI 3.2.2009 |
|
|
|
||||
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
JURI 31.3.2009 |
|
|
|
||||
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Jeanine Hennis-Plasschaert 20.1.2009 |
|
|
|||||
Svarstymas komitete |
16.3.2009 |
16.4.2009 |
27.4.2009 |
|
||||
Priėmimo data |
27.4.2009 |
|
|
|
||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
30 0 0 |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Emine Bozkurt, Mihael Brejc, Carlos Coelho, Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Bárbara Dührkop Dührkop, Claudio Fava, Armando França, Kinga Gál, Jeanine Hennis-Plasschaert, Magda Kósáné Kovács, Roselyne Lefrançois, Claude Moraes, Martine Roure, Vladimir Urutchev |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Simon Busuttil, Elisabetta Gardini, Sophia in ‘t Veld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jean Lambert, Antonio Masip Hidalgo, Nicolae Vlad Popa, Johannes Voggenhuber |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Margrete Auken, Mariela Velichkova Baeva, Carmen Fraga Estévez, Anne E. Jensen, Manolis Mavrommatis, Willem Schuth, Gabriele Zimmer |
|||||||
Pateikimo data |
29.4.2009 |
|||||||