PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui tikrinti sukūrimo

9.10.2009 - (COM(2009)0102 – C6‑0110/2009 – 2009/0033(CNS)) - *

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Carlos Coelho

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui tikrinti sukūrimo

(COM(2009)0102 – C6‑0110/2009 – 2009/0033(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2009)0102),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 67 ir 66 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0111/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7‑0034/2009),

1.  atmeta Komisijos pasiūlymą;

2.  ragina Komisiją atšaukti savo pasiūlymą ir pateikti kitą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

ĮŽANGA

Šengeno erdvės sukūrimas 20 amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo vienas iš sėkmingiausių Europos istorijos įvykių. Ši erdvė išsiskiria tuo, kad prie jai priklausančių šalių bendrų sienų panaikinta kontrolė ir joje įgyvendinta judėjimo laisvė. Tuo pat metu buvo įgyvendintos įvairios kompensacinės priemonės, ypač sustiprinant kontrolę prie išorės sienų, policijos, muitinių ir teisminį bendradarbiavimą, sukuriant Šengeno informacinė sistemą ir kt.

Norint panaikinti kontrolę prie vidinių sienų reikia, kad valstybės narės vienos kitomis pasitikėtų ir galėtų visiškai įgyvendinti priemones, kuriomis sudaromos sąlygos kontrolei panaikinti. Iš tikrųjų Šengeno erdvės saugumas priklauso nuo valstybių narių griežtai ir veiksmingai vykdomos kontrolės prie savo išorės sienų bei nuo greito ir kokybiško keitimosi informacija naudojantis Šengeno informacine sistema. Bet kurio iš šių elementų silpnumas ar netinkamas funkcionavimas kelia pavojų Europos Sąjungos saugumui ir Šengeno erdvės veiksmingumui.

1998 m. buvo įsteigtas nuolatinis komitetas[1], kuris turėjo įvertinti valstybes nares dviem skirtingais etapais:

-          taikymo etapu komitetas turėjo patikrinti, ar įvykdytos visos išankstinės Šengeno acquis taikymo sąlygos, kad galima būtų panaikinti sienų kontrolę;

-          įgyvendinimo etapu tarpusavio pasitikėjimas panaikinus vidinių sienų kontrolę turėjo būti palaikomas ir stiprinamas įvertinant, kaip valstybės narės taiko Šengeno acquis.

1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai ir Šengeno acquis integravus Europos Sąjungoje nuolatinio komiteto pavadinimas pakeistas ir imtas vadinti Šengeno įvertinimo darbo grupe (SCH-EVAL). Vis dėlto jos įgaliojimai liko nepakeisti ir buvo išlaikytas jos tarpvyriausybinis pobūdis.

PASIŪLYMO APIMTIS

Šiuo pasiūlymu jokiu būdu nekeičiama primoji šių įgaliojimų dalis, nes Šengeno įvertinimo darbo grupė išlaiko savo įsipareigojimus atlikti įvertinimą prieš taikymą, kuris sudaro pagrindą esminiam tarpusavio pasitikėjimui.

Taigi pasiūlyme pagrindinis dėmesys skiriamas antrajai įgaliojimų daliai, t. y. patikrinimui, ar acquis tinkamai taikomas panaikinus vidinių sienų kontrolę, ir nustatoma, kad Komisijai turi būti patikėtos visos Šengeno įvertinimo darbo grupės atliekamos užduotys.

Tuo siekiama veiksmingesnio Šengeno įvertinimo mechanizmo užtikrinant skaidrų, veiksmingą ir nuoseklų Šengeno acquis įgyvendinimą.

Be to šiuo pasiūlymu siekiama reaguoti į pasikeitusią teisinę padėtį Šengeno acquis integravus į Europos Sąjungos teisinę sistemą, kai kiekvienai acquis nuostatai buvo suteiktas teisinis pagrindas pagal pirmąjį arba trečiąjį ramstį. Šiame pasiūlyme nustatomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis bus vertinama, ar teisingai įgyvendinamos į Bendrijos teisę įtrauktos Šengeno acquis dalys, ir kartu pateikiamas pasiūlymas dėl sprendimo (trečiasis ramstis).

Vis dėlto, kai įsigalios Lisabonos sutartis (o tai gali įvykti gana greitai), šis tikslas daugiau nebebus aktualus, kadangi naujoji teisinė padėtis panaikinus Bendrijos ramsčių sistemą bus visiškai kitokia. Itin svarbu, kad būtų sukurtas Šengeno vertinimo mechanizmas, atitinkantis šiuo metu pirmajam ir trečiajam ramsčiams paskirstytų užduočių sujungimą.

TEISINIS PAGRINDAS

Kai ankstesnės Parlamento kadencijos pabaigoje pasiūlymams, susijusiems su Šengeno vertinimo mechanizmo kūrimu, buvo paskirtas pranešėjas, jis paprašė Teisės tarnybos[2] pateikti nuomonę, kurioje būtų patvirtinta, ar Komisijos pasirinktas teisinis pagrindas buvo pats tinkamiausias šiems pasiūlymams.

Remiantis šia nuomone galima daryti dvi išvadas:

-          Komisijos pasiūlyme dėl acquis communautaire vertinimo mechanizmo sukūrimo nurodytas teisinis pagrindas, t. y. EB sutarties 66 straipsnis, turint mintyje pateiktus argumentus yra tinkamas ir turi būti konsultuojamasi su Europos Parlamentu;

-          vis dėlto, kadangi šio mechanizmo paskirtis - vertinti Šengeno informacinės sistemos, Vizų informacinės sistemos, Šengeno sienų kodekso ir Vizų kodekso veikimą, inter alia, tas pats tikslas galėtų būti pasiektas pakeičiant atitinkamus reglamentus. Tokiu atveju, kadangi visos priemonės buvo priimtos taikant bendro sprendimo procedūrą, atitinkami pakeitimai taip pat turėtų būti priimami pagal bendro sprendimo procedūrą.

PRANEŠĖJO POZICIJA

Itin svarbu, kad būtų sukurtas paprastas, veiksmingas, efektyvus ir skaidrus mechanizmas, kurį taikant Šengeno erdvė išliks laisvo judėjimo erdve, ir tuo pat metu būtina tarpvyriausybinę Šengeno vertinimo sistemą pritaikyti prie ES sistemos.

Pagal Hagos programą Komisija buvo paraginta pateikti pasiūlymą papildyti esamą Šengeno vertinimo mechanizmą. Iš esmės esamuose pasiūlymuose, kuriuose nekeičiamos taisyklės, susijusios su pirmąja įgaliojimų dalimi, atsižvelgiant į antrąją įgaliojimų dalį tik siekiama naujausius patobulinimus įtraukti į esamą vertinimo mechanizmą[3] ir įtraukti tik naują nuostatą dėl galimybės atlikti nepaskelbtus patikrinimus, ir tam reikia pritarti. Nepaisant to šiuose pasiūlymuose šiuo metu Tarybai tenkantis su vertinimo mechanizmu susijęs vaidmuo iš karto perleidžiamas Komisijai numatant gana ribotus bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis būdus ir laikant Europos Parlamentą toliau nuo viso proceso nepateikiant jokio pridėtinės vertės įrodymo.

Pranešėjas susirūpinęs tuo, kad visiškai atskyrus vertinimo mechanizmus kiekvienai įgaliojimų daliai, gali sumažėti veiksmingumas. Be to, itin svarbu išlaikyti nuoseklumą, vengti darbų ir finansavimo dubliavimosi ir tikrai patobulinti Šengeno vertinimo mechanizmą.

Pranešėjas taip pat norėtų pabrėžti, jog reikia turėti mintyje tai, kad turime reikalų su laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės saugumu ir kad atsakomybė už šios erdvės išsaugojimą ir tolesnę plėtrą tenka ne tik Komisijai, kuri yra Sutarčių sergėtoja, bet ir valstybėms narėms, kurios ir toliau yra atsakingos už saugumą prie savo išorės sienų, bei Europos Parlamentui, kuris atstovauja Europos piliečiams. Kadangi Šengeno erdvės ir jos piliečių saugumas yra labai aktualus, visi minėtieji veikėjai turėtų aktyviai dalyvauti kuriant šią vertinimo sistemą, kuri sudarys sąlygas saugumo užtikrinimui ir tarpusavio pasitikėjimo principo stiprinimui.

Dėl šios priežasties reikėtų pasirinkti bendro sprendimo procedūrą. Parlamento pozicija turi būti ne papildanti, ji turi atitikti svarbų jo vaidmenį priimant pagrindines teisines priemones.

Pranešėjas taip pat norėtų pabrėžti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus būtina pateikti naujus pasiūlymus.

• [1]  SCH/Com-ex (98) 26 fin.
• [2]  SJ-0212/09, D(2009)20022.
• [3]  Žr. Šengeno įvertinimo programą 2008–2013 m.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Vertinimo priemonė, padėsianti stebėti, kaip taikomas Šengeno acquis
Nuorodos	COM(2009)0102 – C6-0110/2009 – 2009/0033(CNS)
Konsultacijos su EP data	27.3.2009
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 2.4.2009
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Carlos Coelho 22.7.2009
Svarstymas komitete	5.10.2009		6.10.2009
Priėmimo data	6.10.2009
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	40 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Philipp Albrecht, Vilija Blinkevičiūtė, Louis Bontes, Simon Busuttil, Philip Claeys, Carlos Coelho, Cornelis de Jong, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Cornelia Ernst, Monika Flašíková Beňová, Kinga Gál, Jeanine Hennis-Plasschaert, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Juan Fernando López Aguilar, Monica Luisa Macovei, Véronique Mathieu, Louis Michel, Claude Moraes, Antigoni Papadopoulou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Wim van de Camp, Axel Voss, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Michael Cashman, Ioan Enciu, Nadja Hirsch, Monika Hohlmeier, Petru Constantin Luhan, Raül Romeva i Rueda, Joanna Senyszyn, Bogusław Sonik